2012 metų gegužės mėnesį į A. Naruševičienę kreipėsi ūkininkė Zita iš Akmenės rajono. Ji ir jos sūnus turėjo problemų tiek su sveikata, tiek ir su ūkiu – susirgo ir labai greitai numirė Zitos vyras, galvijai krito vienas po kito. Už kompleksines paslaugas ūkininkai aiškiaregei sumokėjo 178 000 litų (51 552 eurų). Ir tik, kai pieno primilžiai nė kiek nepadidėjo, ūkininkai suprato esantys apgauti.
    Ji pasiekė šiukšlių konteinerį ir pasilenkė per jį, pažiūrėdama į abi apsiniaukusios šiaurės-pietų gatvės prieš ją puses. Šiukšliadėžė buvo įsprausta tarp madingos drabužių parduotuvės galinės sienos ir aiškiai sutriuškinto automobilio, ribojančio, ką ji galėjo matyti. Džil pasiklausė minutėlę, alkio riksmų ar savitų daugybės nešėjų šiuženimo, bet neišgirdo nieko.
Prisiversti sportuoti ir sportą paversti kasdienybės ritualų dalimi pavyko ne iš karto. Kelis kartus palūžau ir nustojau lankytis sporto klube. Save įtikinėdavau, kad sportuosiu nuo rugsėjo pirmosios, nuo naujųjų metų pirmos dienos, vėliau – nuo vasaros pradžios. Susiėmiau ir vis dėlto pradėjau sportuoti. Ne iš karto, bet palaipsniui pastebėjau sporto privalumus. Reguliariai sportuojant dingdavo bet kokia įtampa, akimirksnio susierzinimas, atsirasdavo net didesnis pasitikėjimas savimi. Kraujospūdžio problemų jau nebeatmenu.
V. V.: Poeto kelio pradžią prisimenu žymiai tiksliau 🙂 Dalį vaikystės, kaip ir dauguma to meto vaikų, praleidau vaikų darželyje. Čia tarp labiausiai nemėgiamų dalykų kažkodėl buvo eilėraščiai apie rudenį, kiškučius, dėdę spalį ir Leniną :). Tad, atrodytų, visi keliai į poeziją buvo uždaryti. Bet buvo ir dar vienas dalykas (greta lietinių su mėsa:), kurio ypač nemėgau. Tai piešimo pamokėlės. Atrodydavo, kad kiti vaikai piešia puikiai, o man niekad nieko padoraus nesigauna. Vieną kartą auklytė (taip jas vadindavom), paprašė, kad savo piešinį aprašytume. Reikėjo tėvams parodyti piešinį, pasakyti apie jį keletą į galvą šovusių sakinių (ar tik nebandė auklytė taikyti psichoanalitinio laisvųjų asociacijų metodo?:) ir paprašyti visa tai užrašyti. Kai tai buvo padaryta, tėvai pastebėjo, kad tekstas turi ne tik ritmą, bet ir rimą. Tai ir buvo mano pirmasis eilėraštis, kuris, priešingai nei piešinys, patiko ir man. Po to jau laukte laukiau piešimo pamokėlių, kad galėčiau savo piešinius aprašyti. Po kurio laiko piešinių nebereikėjo – užtekdavo įdomaus gamtovaizdžio, pokalbio, pojūčio, įvykio, minties, knygos (skaityti pradėjau anksti – tik dėl to, kad tėvai ne visada turėjo laiko man skaityti. Tokie buvo mano pirmieji įkvėpimo šaltiniai. Iš esmės, tokie jie ir pasiliko. Tiesa, dar prisidėjo grigališkasis choralas, kurį (tiesa su pertraukomis) giedu jau 8 metus. Ir jei filosofija nepajėgi įrodyti ar paneigti Dievo buvimą, tai asmeniškai Dievą patiriu per choralo giesmę. Beje, pačios gražiausios giesmės man yra ne kas kita, o būtent eiliuoti himnai.
Nors daugmaž visoms joms būdingos paternalistinės nuostatos, pilietinis pasyvumas, bejėgiškumo ir aukos sindromas, kaip ir polinkis dėl savo bėdų kaltinti kitus, nesugebant prisiimti bent dalies savo atsakomybės, tačiau didžiausia ES socialinė atskirtis, akis rėžiantis mokesčių perskirstymas kapitalo naudai dirbančiųjų sąskaita ir toliau augantis atotrūkis tarp saujos turtingiausių ir skurstančiųjų daugumos Lietuvoje liudytų ir jau nūnai pasiektą didžiausią visuomenės atomizacijos laipsnį bei pribloškiantį žmogiškojo solidarumo ar apskritai žmogiškumo sunykimą, kuomet, kaip tenka girdėti, dėl įsiskolinimų tiesiai į gatvę jau metami skurstantys senukai, neįgalieji ar šeimos su mažamečiais vaikais....
Cancer: This 2012 study on mice showed, for the first time, that pinene could slow the growth of tumors but could not identify the mechanism through which it worked. A 2013 study looking at its effects on neuroblastoma cells found that pinene decreased proliferation of cancerous cells. Most recently, we learned earlier this year that pinene was also helpful at mitigating the damages of hepatoma carcinoma and was viable as a potential anti-tumor drug.
    - Girdėjau tai iš kitų žmonių! Prisiekiu! Dėl kažkokios priežasties, ji neatsisakydavo išklausyti išpažinties. Tik septintoje klasėje visi pagaliau suprato kodėl, ir nuo tada niekas nenorėjo jai daugiau prisipažinti. Keista nuojauta sako, kad net dabar istorija kartosis. Todėl perspėju jus iš karto: pasiduokite. Tai sakau aš, kuris praleido daug laiko toje pat klasėje, kaip ir ji.

Bet yra toks klausimas: "Ką jus veikiate Žemėje ir jos apylinkėse, kad taip nenorit mūsų palikti ramybėje ir leisti patiems tvarkytis". Iš rašliavos sprendžių, kad "sudarėte" sąjungą su kažkuo, kas jums labiau prie širdies (gal būt ir teisingai pasirinkot iš to kas buvo), kad pakeisti "įsikišti" į naturalią? (ar tikrai?) Žemės žmonių vystymąsi. Kaip dažnai jus kišates? ir kaip kišates įdomu. Matau parašėt, tai yra, akcentavot mūsų neigiamas sąvybes ir, spėju, kad gerąsias nepaminėjot dėl to, kad gerosios "neišpuiktų" nuo dėmesio, nes jos ir taip žino savo gėrį ir tada pavirstų "blogiukais"? ar tai tiesa?
Ši skirtis svarbi, nes leidžia lokalizuoti kiekvieną asmenį tam tikroje dvasinio ir moralinio apsisprendimo perspektyvoje. Ji reiškia, kad kiekvienas atėjęs į šį pasaulį netampa tautos nariu savaime. Juo tampama ypatingu įsitautinimo ir įsivalstybinimo veiksmu – apsisprendimu. Žmogus gali atmesti tautą kaip idealią moralinės atskaitos bendriją ir valstybės idėją kaip savo sąžinės egzistencinius pagrindus. 
    Nicholajus rūpestingai pasvėrė savo galimybes, kol jie lipo gaisrininkų kopėčiomis. Kaip jis ir numatė, Džonas Versbovskis pasirodė esąs tikras survivalistas ir aiškiai neturėjo jokių problemų, darydamas tai, kas būtina, kad toks išliktų; turint omenyje, kaip prastai reikalai klojosi Rakūne, – prasčiau, tiesą sakant, negu Nicholajus numanė, – jam apsimokėtų turėti žmogų, kuris pridengtų jo užnugarį. 

Daugelis Anykštėnų forumo dalyvių teigė, kad žaliasis Anykščių miesto įvaizdis, neskubėjimas, dėmesys kultūrai ir sveikatingumo infrastruktūrai yra miesto stiprybės, pritraukiančios į miestelį jaunas šeimas, profesionalus, kurių darbas nepririša jų prie konkrečios fizinės darbo vietos (IT specialistai, architektai, vertėjai, rašytojai ir kt. profesionalai), jaunimą. Tačiau visas šias galimybes dar reikia stipriai plėtoti, kurti naujas Lėtojo miesto krypties paslaugas, kad ta trauka išliktų. O ką anykštėnams duos „išmanusis turizmas“ kol kas mūsų bendruomenei yra paslaptis, nors pasaulinis pripažinimas, žinoma, labai gundo"
– Pirmiausia abstrakcija žavi savo efemeriškumu, kuris suteikia realiam daiktui vienu metu ir buvimo ir nebuvimo įspūdį. Abstrakcija žymi laikinumą ir tuo pačiu būties esmę. Mano kūryboje svarbi žinutės esmė, o ne „pažodinis“ aiškinimas. Abstrakcija būtent tokia ir yra. Ji ir yra tikroji esmė. Man Kazimiero Malevičiaus kvadratas  pats geriausias kūrinys. Jis ženklina visko suabstraktinimą, prasmės išgryninimą ir kartu visų prasmių apjungimą.
2001 metais jos paciente tapo insultą patyrusi ir dalinai paralyžuota Jelena. Ji taip pasitikėjo „magistre“, kad atidavė jai po tėvo mirties palikto buto raktus ir dokumentus. V. Pendonen tuoj pat tuo pasinaudojo. Pardavė butą vienai studentei, kuriai ką tik buvo „išgydžiusi“ egzemą. Už gydymą ir butą būrėja gavo 40 000 JAV dolerių ir dingo iš Karelijos. Tyrėjai, ieškodami baltojo spindulio magistrės, kreipėsi į televiziją. Žiūrovai nurodė moters gyvenamąją vietą ir ji buvo sulaikyta Vyborge.
D. Stechas ne kartą atstovavo Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose. Daug metų dalyvavo Lietuvos čempionatuose, šoko kartu su žinomais žmonėmis įvairiuose televizijos ir tarptautiniuose projektuose. Po studijų menų mokykloje jaunuolis pradėjo šokti pas vieną geriausių Lietuvos choreografių, įvairių televizijos laidų režisierę Marijaną Staniulėną.

Matysim kaip čia bus. :) Neturiu jokių pasekėjų ir nekuriu jokio tikėjimo ar sektos. Ne esu joks dvasinis vadovas kažkam. Užduotis labai paprasta. Pirmiausiai sau sužinoti kaip čia viskas gal būt yra. Ir žinoti tolimesnės ateities variantą. Jei gauni "įtikinamą" informaciją apie tikslias žinomų žmonių mirtis talpinu savo info yuotube ir šiaip kokiuose užkampiuose. Žmonėms gi nieko dėl to daryti nereikia. Paprasčiausiai įvertinti kad gali būti ir taip. Tiesiog mažesnis stresas jei tai įvyktų. Skelbimo variantas planuojamas tik lietuvių ir rusų kalbomis. Kiti manęs nedomina. Taip kad jokio verslo varianto ir žmonių apgaudinėjimo vardan pinigų. Tai būdinga tradicinėms ir netradicinėms religijoms. Apart pinigų darymo iš prekybos ateities viltimis jos daugiau nieko nesugeba. :) Viskas būtų gal nieko kad tos viltys būtų bent minimaliai "argumentuotos". :) Aš nieko nepardavinėju ir iš žmonių nenoriu absoliučiai nieko. Tik dykai perspėju kad neišsigąstų, nes bet kuriuo atveju viskas gerai arba puikiai :) Neturiu vilčių kad geri žmonės pablogės, o blogi pagerės. Lieka fiksuota situacija. Žmonės yra tokie kokie yra. Ir tegul sau būna. Tai tiek.:)
Jau trečius metus gyvendamas Vilniuje, taip pat ir keliaudamas po Lietuvą, skaitydamas paskaitas šiuolaikinio kūrybingumo ir eksperimentinės fotografijos temomis sutinku labai daug kūrybingų žmonių. Vieni jų yra ypač sėkmingos kūrybos atstovai, kitiems sekasi ne taip jau ir sklandžiai. Tačiau viena suprantu, kad kūrybingumas lemia žmogaus kultūros progresą.
dar karta apie modifikuotus zmones..jie viska skaito ir ir ismoksta,o ka ismoko butinai nori igrusti I smegenis kitiems..visai nepajaucia at ten yra tinkama vieta,nes jie patys prarade jautuma..jie vis turi ta jautruma seklos pavidale..bet kad sekla butu gyva,reikia patirties..tiesiog modefikuoti zmones visko ismoksta ir galvoja kad viskas taip turi buti kaip jie ismoko
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo metu vyko Kristijono Donelaičio skaitymai įvairiomis kalbomis. Lietuvių kalba skaitė Eglė Matukaitytė, latvių kalba - Ieva Birmantaitė, lenkų kalba - Gintarė Lukoševičiūtė ir Ieva Masiliūnaitė, vokiečių kalba - Vida Korn ir Birutė Ališauskaitė, rusų kalba - Gina Poškienė, anglų kalba - Aistė Megelinskenė, ispanų kalba - Miquel Puerto. Kankliuotoja - Milda Gaulienė.
Šiauliuose mes jau mokame daryti nakties šventę. Jei ne viskas pavyksta, tai dažniausiai kalti būname mes patys. Kalti, nes nepriverčiame kitų netingėti, svajoti, kurti, mylėti taip, kaip mes mylime. Mums sekasi, nes pažįstame kultūros žudiką vardu gobšumas ir su juo susidorojame. Mes tokie, kokie esame – kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

– Sporto industrijos plėtra galima tik tuo atveju, jeigu visuomenė turi pakankamai laisvo laiko ir materialinių išteklių. Sporto industrija padeda visapusiškai regiono plėtrai, didina visuomenės darbo našumą, mažina nusikalstamumą, ugdo pilietiškumą, mažina sveikatos apsaugos išlaidas, skatina vartojimą ir turizmą, tai savo ruožtu padeda infrastruktūros plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir konkurencingumo augimui. Sporto industriją galima įvardyti daugumos pozityvių socialinių ir ekonominių procesų katalizatoriumi. Didžiausia sukuriama sporto industrijos vertė – žmogiškieji ištekliai. Būtent žmogiškieji ištekliai yra visų veiklų pagrindas.
Šia tema aktyviai skaitomos paskaitos studentams ir įmonėms ją vedė prie fakulteto, ruošiančio komunikacijos specialistus, vadovo darbo. Išsilavinimo platumas tapo pagrindiniu privalumu plėtojant tarptautinius ryšius ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė išleido keturis technologijų vadovėlius mokyklai, vartojimo kultūros vadovėlį mokytojams ir dvi etiketo knygas tiems, kam įdomi dalykinė komunikacija. Skaitė paskaitas 15-oje aukštųjų mokyklų, 9-iose pasaulio šalyse.
Teigdamas pirmąją iš šių tiesų – kad mes iš prigimties esame bendruomeniškos būtybės – turiu omenyje ne tik tai, jog natūraliai siekiame kitų draugijos. Noriu pabrėžti, kad tik bendruomenėje tampame būtent tuo, kas esame, ir dėl to bendruomenė įrašyta į pačią mūsų būtį pirmiau, nei mes patys galime atlikti kokį nors pasirinkimo ar laisvės veiksmą. Tai tokia savybė, kurią vakarietiškasis liberalizmas linkęs arba pamiršti, arba jai nesuteikia pakankamo ontologinio svorio. Taigi nors svarbu tai, kad esame bendruomeniški ne tik savo valios veiksmais, bet dar svarbiau, jog mūsų iš esmės bendruomeniški valios veiksmai yra įsišakniję ir priklauso nuo mūsų pirminės ontologine prasme bendruomeniškos prigimties.
– Dėkoju už puikias įžvalgas ir tikiuosi, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus pradėta rimčiau svarstyti apie sporto industriją ir sveikatingumą, bei tai taps vienu iš svarbių valstybės prioritetų. Skaitytojai prof. dr. S Dadelo gali pateikti papildomų klausimų el. paštu stanislav.dadelo@vgtu.lt. Taip pat primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu
Remigijus Venckus: Paskaitų neskaitantiems žmonėms dažnai gali susidaryti įspūdis, kad pasirinkti temą yra didžiausias iššūkis. Tačiau jau trylika metų plėtojama dėstytojo praktika man leido išsiugdyti gebėjimą taikliai pajausti savo auditorijos nuotaiką ir pastebėti jų lūkesčius. Kuo dažniau skaitau viešas paskaitas, dalyvauju mokslinėse diskusijose ir konferencijose, tuo lengviau reiškiu mintis, greičiau ir kokybiškiau pasiekiu savo auditoriją. Paskaitų temas dažniausiai lemia renginių pobūdis, auditorijos tipas ir net pats užsakovas (organizacija, įstaiga, bendro intereso vienijami kolegos, etc.).
Ši pertvarka turės daugiau reikšmės mūsų kaip aukšto lygio universitetui, nei pertvarka Lietuvoje, nebent pastaroji pasisuktų produktyvia linkme, būtų atsisakyta finansavimo pagal studentų skaičių, pradėta pripažinti dėstytojus, mokslininkus kaip svarbią visuomenės dalį, būtų pakelti dėstytojų atlyginimai, sumažintos kontaktinės valandos, palikta daugiau laiko mokslinei veiklai.

– Taip, išties, VGTU KIF renginių inžinerijos bakalauro studijų programa – pirmoji ir vienintelė Lietuvoje. Ši programa skirta tiems, kuriems nesvetimi matematikos, fizikos, informatikos mokslai ir kurie savo karjerą norėtų susieti su pramoginių renginių organizavimo veiklos sritimi. Renginių inžinerijos studijų programos centre – pramoginių renginių aptarnavimo, scenos įrangos, konstrukcijų, sistemų, specialiųjų ir videoefektų techniniai bei inžineriniai sprendimai.
Neprisistatantysis, kiek prisimenu tave laikė trijose skirtingose vietose, jei priskaičiuotume Mėnulį. Užkrėtė tave kažkur išskraidinę už Saulės palydos ribų, tada gražino išplatinti užkratą kažkur Afrikoje, vietovėje su požeminiais traukiniais, galėtų būti Pietų Afrikos Respublika (keista, angliškai santrupa būtų RSA), nors buvau radęs dar kažkur požeminių traukinių Afrikoje, gal Egipte ar kažkur žemiau jo.
– Prieš dešimtmetį beveik nebuvo įmanoma išgirsti diskutuojant apie sporto industriją kaip apie labai rimtą studijų lauką. Šiandien sporto industrija yra labai svarbi net valstybei pozicionuojant save tarptautinėje erdvėje. Tad kas iš tikrųjų yra sporto industrija, ką ji apima? Kuo ji ypatinga ir svarbi? Juk sporto industrija siejama su komunikacija, o tai jau lemia papildomą neaiškumą.

Putinaitė taip pat atmeta ir sovietmečio veikėjų prisiminimuose dėstomą požiūrį Visi – patriotai; šios koncepcijos turiniui, prosovietiniam pobūdžiui ir šalininkams autorė negaili kandžių pastabų. Putinaitė prikišamai akcentuoja savo priešiškumą bet kokioms sovietiškumo ir simpatijų sovietizmui apraiškoms. Tačiau atidžiau pažvelgę aptinkame, kad prosovietinė Visi – patriotai koncepcija ir sovietizmui priešiška Putinaitės koncepcija yra įtartinai panašios.
Negana to, remiantis patikimais ir nuosekliais tyrimų atradimais, matyti ryškūs skirtumai, susiję su profesiniais interesais: vyrai labiau linkę įsitraukti į tyrinėjimus, paieškas ir statybas, tuo tarpu moterys pasižymi aukštesniu įsitraukimu į meno, rūpinimosi kitais, slaugos bei tas sritis, kuriose daug bendravimo. Vyrai yra linkę statyti, konstruoti. Moterys linkusios kurti. Iš pažiūros subtilūs skirtumai tarp šių dalykų tiek vyrų, tiek moterų yra bendrai suprantami be paaiškinimų. Nors pirkėjų ratas įrankių ir technikos bei rankdarbių parduotuvėse nėra išskirtinai vienos ar kitos lyties, svarstyklės išties stipriai pasvirusios į vieną ar kitą pusę, nes ryški dauguma būna tos pačios lyties atstovų. Vienas veikimo būdas jokiu būdu nėra geresnis už kitą. Žmonių civilizacijai yra būtini abu.
- Į mokyklą eiti pradėjau 1935 m. Iš Lietuvos išvykau 1944 m. Tad beveik 10 metų lankiau lietuvišką mokyklą, iki jos baigimo buvo likę tik dveji metai. Ta Lietuvos mokykla, kokia ji buvo nepriklausomybės laikais, buvo pastatyta ant labai stiprių pagrindų. Ją sukūrė žmonės, kurie neieškojo pinigų, uždarbio, kurie labai mylėjo šią krauju persunktą žemę.
1. Pats aprašėte, kad esate jau jų „saugomas“. Aš tai jau rašiau, kad raudonšiknių mėgiama veikla gelbėjimas. Ir paprastai tai tėra gelbėjimas nuo savęs. Jie kaip koks „vilkas“ susilaiko nuo mėsos, gelbsti kiškį jo nesuėsdami. Rusijoje kai bėgdavo iš įkalinimo žmonės, pasiimdami vadinamuosius „konservus“, kad atėjus laikui, jei nepavyktų surasti maisto, galėtų „atsidaryti“ konservus ir juos suvalgytų“. Tai paaiškintų kaip rusų laive atsirado vietos lietuviui, saviškių matyt nelabai norisi ėsti. Ant savo kailio galite patirti, kokia nelaimė yra susidėti su „geraisiais rusais“
Tiesiog, La persona granata, draugauk su energijomis ir niekad ju neslopink savyje. Nesvarbu kur busi, tarp zmoniu ar viena draugauk su energijomis. Pamatysi tai labai paprasta ir labai greitai įgyti daug įvairiausių galiu. Tu tai gali. Net jei jauti skausma, neslopink jo, o isijausk i ta skausma. Pamatysi skausmas pats praeis. Žaizda baisiausia, o jokio skausmo, tik malonus maudimas. Tu tai gali. O pradžių pradžia tai seksualioji enerhija-tai pirmasis energiju laiptelis. Nori jausti visas energijas tai neslopink pirmojo laiptelio-seksualiosios energijos. Sekmes! Ir dekui, ačiū tau.
Kita svarbi tendencija: kuo daugiau turinio sukuriama, tuo mažiau vartotojams patrauklus akivaizdžiai reklaminis turinys. Vartotojai tampa vis išrankesni. Jiems visiškai nebeįdomus aprašomojo pobūdžio turinys, kuris tiesiog liaupsina vieno kokio nors reiškinio savybes. Bet kokiame straipsnyje ar vaizdo klipe vartotojai ieško vertės sau. Tad turinio kūrėjai turi galvoti ne apie tai, kaip informuoti vartotoją, o apie tai, kaip suteikti jam ar jai naudos. Didieji pasaulio prekių ženklai labai gerai supranta šią naują tendenciją. Pavyzdžiui, „Ikea“ savo įvaizdinėse reklamose kalba apie šeimos vertybes ir tarpasmeninių santykių svarbą, o jų logotipas šmėsteli tik pačioje vaizdo klipo pabaigoje.  Kuo labiau augs konkurencija turinio kūrimo srityje (o ji tikrai augs!), tuo labiau turinio kūrėjai turės koncentruotis į naudą vartotojui, o ne vien į vartotojų informavimą ar smulkmenišką kokio nors reiškinio savybių apibūdinimą.
Ir filosofijos profesorius V.Radžvilas pasigedo Lietuvoje nuovokos, koks sudėtingas ir subtilus besąs moralinės ir politinės pozicijų ryšys. „Tokiomis sąlygomis, kokiomis gyveno Lietuva, - tęsė filosofas, - radikaliai morali pozicija buvo nepaprastai garbinga, tačiau politiškai - minimaliai veiksminga. Kitaip tariant, politinis poveikis iš tiesų buvo įmanomas išgauti išeinant į viešąją erdvę moralinio kompromiso ir nuolaidų sąskaita. Diskusijos, ką padarė Just. Marcinkevičius ir jo karta, mano galva, galėtų būti išspręstos be primityvios alternatyvos „kolaborantas ar patriotas“. Šita karta padarė esminį dalyką okupuotoje Lietuvoje... Jie padarė viską, kad lietuvių tautos ir valstybės idėja netaptų tik virtuvinių pašnekesių tema. Kitaip tariant, tautos ir valstybės idėja nebūtų išstumta iš viešojo gyvenimo erdvės.“
Tačiau iš pradžių gero ekonominio gyvenimo viltys užgožė abejonę dėl neoliberalų nuolat kalamos minties, kad valstybė ir mokesčiai yra „savaiminis blogis“, kurio turėtų būti kuo mažiau. Sovietinio totalitarizmo ir vietinio pseudosuverenumo patirtį išgyvenusiai visuomenei buvo sunku susigaudyti, kas ta valstybė ir kokias funkcijas ji išties turėtų atlikti, todėl jas noriai perleido į veikiai susiliejusių aktyviausių ir agresyviausių verslo ir politikos grupuočių rankas. To padarinius regime šiandien.

Tuomet nukentėjusioji parašė pareiškimą policijai. Visą tą laiką mergaitė buvo pas A. Naruševičienę. Pastaroji merginos neišleido reikalaudama, kad motina atsiimtų pareiškimą iš policijos. Kartą mergaitė, kuri jau buvo tapusi kaip ir įkaite, sugebėjo paskambinti motinai ir pranešti, kad kitą dieną jos su Ala ruošiasi eiti į prekybos centrą  „Kosmosas“ pirkti naujų rūbų. Motina kartu su drauge sugebėjo pasislėpti prekybos centro tualete ir padėjo dukrai pabėgti pro tualeto langą. Po to dukrą paslėpė pas pažįstamą šventiką.
×