Remiantis tokiais atskaitos taškais galima gana tiksliai lokalizuoti ir poeto Justino Marcinkevičiaus vietą ir vaidmenį okupuotoje Lietuvoje. Pagal pateiktą tipologiją, jis priskirtinas trečiajai, tautos ir valstybės rodytojų, grupei. Toks vertinimas yra moraliai sąžiningas ir objektyvus, nes žmogus, daręs kompromisus su sąžine ir pats negali būti vadinamas tautos sąžine. Tačiau kita vertus – ir tai svarbiausias dalykas – būtina įsisąmoninti, koks sudėtingas yra ryšys tarp moralinės ir politinės pozicijos. Sąlygomis, kokiomis gyveno Lietuva, radikaliai morali pozicija buvo nepaprastai garbinga, tačiau politiškai minimaliai veiksminga. Politinis poveikis buvo iš tiesų įmanomas tik išeinant į viešąją erdvę moralinių kompromisų ir nuolaidų sąskaita. 
Kunigas Janušas Idzikas teigė, kad šie žygiai už gyvybę yra dovana gegužės 18 dieną gimusiam Jonui Pauliui II, kurio  „vardą nuolat minime, tačiau atėjo laikas nešti jo skelbtą žinią“. Slawomiras Olejniczakas iš Petro Skargos bendrijos už krikščionišką kultūrą akcentavo, jog  „krikščionybė istoriškai buvo pamatas visuomenei, valstybei ir civilizacijai formuojantis“. „Taip ir turi būti. Gali parodyti teisingo kelio pavyzdį Europai,“ - teigė jis. 
Southern-blotingas: (angl. Blot – deme, sutepti (ypac rasalu), nudziovinti sugeriamuoju popieriumi). Pastaroji prasme labiausiai atitinka esme, nes restriktazemis suskaidyti viengrandziai DNR fragmentai po elektroforezes talpinami ant nitroceliuliozes arba ant nailono filtro. Ten jie surisami pagal ju santykine padeti. Fragmentai pazystami radioaktyviuoju arba kitokiu budu zymetuoju zondu, su kuriuo jie komplementariai jungiasi.  
- Išties, tai ne kosmetinis ar sezoninis projektas, ne gamybinis „nuo – iki“, tai – ilgalaikė ir gana rizikinga idėja, kompleksas tęstinių užduočių. Viskas priklauso nuo mūsų pačių kantrybės, pasiryžimo; deja, mes paprasčiausiai daug ką pamiršome – ir dar daug ką turime atrasti! Pvz., kad tebegyvas idealizmas, tikėjimas gera valia, sveika išmintis, nebūtinai greito pelno besivaikantys politikai. Kaip moto šiai veiklai perfrazuočiau tautosakos perliuką: „Kas neskaito, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia!”
Lietuvos pramogų industrijos bent jau šiandien negeba diktuoti tarptautinių tendencijų, dažniausiai bandoma pasivyti Vakarų pasaulį ir sekti ten vyraujančiomis sėkmės sulaukusiomis praktikomis. Todėl reikia bandyti kurti savą ir savitą Lietuvos pramogų industrijų lauką, formuoti jo populiarumo strategiją mūsų šalyje ir už jos teritorijos. Šiandien mums atsiveria plačios ir dar neišnaudotos erdvės lietuviškojo pramogų pasaulio kūrimui.
Taigi poetinio įkvėpimo šaltiniai iš esmės nesikeitė. Poezijos temos, aišku, keitėsi. Filosofijos studijos čia neabejotinai įkišo savo trigrašį. Net ir nelabai norėdamas, savo poezijoje nuolat randu gausybę egzistencinių klausimų (tiesa, savižudybės temos dar neliečiau, tpfu, tpfu, tpfu, ačiū Dievui). Bet tai turbūt neišvengiama. Nes filosofija ir poezija – artimos savo turiniu. Abi jos kreipia savo žvilgsnį į amžinąsias temas: kas yra būtis, kasdienybė, gyvenimo prasmė, grožis, gėris, blogis, tiesa, meilė ir t.t. Tiesa, paprastai šie klausimai formuluojami ir atsakymų ieškoma skirtingomis kalbomis. Filosofijai artimesnės griežtesnės, tikslesnės sąvokos, loginė argumentacija. Poezijai labiau priimtina metafora, alegorija, akimirkos įspūdžio fiksavimas, emocinė įtaiga ir pan. Nors vėlgi, tai nėra joks dėsnis – viduramžių poetiniuose himnuose Dievui ir šventiesiems rasime filosofines sąvokas ir logišką struktūrą, Nietzsches, postmodernistinė filosofija mielai taiko metaforas, alegorijas ir t.t. Yra filosofinių traktatų, parašytų poetine forma (pavyzdžiui, Tito Lukrecijaus Karo veikalas “Apie daiktų prigimtį”), yra daug geros filosofinės poezijos. Kalbant apie grynai asmeninį santykį, filosofija teikia peno mano protui, tuo tarpu gera poezija gaivina ir pakylėja mano dvasią, kad ir kaip pompastiškai tai beskambėtų.
Pusbrolis buvo perspėtas kad paskubėtų nes jo mama gesta akyse. Ir jis ruošėsi tą diena atvažiuoti kada mirė jo mama. Bet ruošėsi atvažiuoti po pietų o mama mirė prieš pietus. Praktiškai iš ligoninės paskambino kai jis jau sėdo į mašiną važiuoti. Šiuo atveju tikslesnis laikas būtų visiškai kitaip. Būčiau pasakęs giežtai - atvažiuok iš ryto ir būtinai. Tikrai būtų paklausęs. Bet tuo metu man net nekilo mintis paklausti tokio klausimo. Ir mačiau kaip žmogus buvo susikrimtęs kad nespėjo tik dėl kelių valandų.
Dar visai neseniai, 2005 m. gegužės mėn., kai Vytauto Didžiojo universiteto Senate buvo balsuojama dėl Santuokos ir šeimos studijų centro steigimo, didžioji dalis senatorių su nuostaba klausė, “Kodėl centrui renkatės tokį dvigubą pavadinimą, juk santuoka ir šeima yra tapatus darinys”. Lygiai tokios pačios nuomonės buvo ir šalies Konstitucijos kūrėjai 1992 m., kuriems, pasak prof. E. Jarašiūno, santuoka grindžiama šeima buvo laikoma tokia savaime suprantama kategorija, kad didesnių diskusijų nekilo ir nereikėjo vieniems kitų įtikinėti kokia teisinė realybė bus kuriama. Prabėgus daugiau nei 20 metų, tenka sugaišti begales laiko ir išeikvoti daugybę pastangų moksliniams tyrimams siekiant apginti ir santuoką, ir šeimą. Ir pirmiausia, žinoma, santuoką, nes kaip tik iš jos ir yra kildinama šeima. 
Pirmoji „tarybinės lietuvybės“ koncepcija yra visiems gerai girdėta ir labai įtakinga. Ją trumpai perteikia Algirdo Brazausko prisiminimų knygos pavadinimas Ir tuomet dirbome Lietuvai. Brazauskas, be abejo, nėra originalus. Tą patį požiūrį randame ir kitų sovietinės Lietuvos veikėjų – Vytauto Astrausko, Viliaus Kazanavičiaus, Algio Samajausko, Liongino Šepečio ir kitų – atsiminimuose. Šių metų kovo 11 dieną iškilmingame posėdyje, skirtame Nepriklausomybės atkūrimui paminėti, šią koncepciją iš Seimo tribūnos išdėstėeurokomisaras Vytenis Andriukaitis.
Šiaulių džiazo festivalis turi savo išskirtinę publiką, kuri ir pati formuoja renginių veidą. Seniau labiau eksperimentuodavome. Turėjome „satelitinį“ festivalį „Šiauliai Jazz Marathone“, kai viena arba dvi džiazo grupės pasirodydavo kiekvieną mėnesį. Kviesdavome gerokai keistesnius atlikėjus. Pavyzdžiui, koncertavo net danų grupė „The Revolvers“. Jų kuriamoje muzikoje gausu free džiazo elementų. Vis dėlto įsitikinome, kad negali Šiauliuose būti free džiazo pasirodymų.

Zombinimui skleisti reikalingo „psichinio fono“ sukūrimui pasitarnavo sovietinė kultūra ir ypač kalba – masyvus orveliškos totalitarinės naujakalbės, arba, pasak Pelevino, leksinės šizofrenijos diegimas, kurios pagrindinė funkcija buvo iš indoktrinuojamųjų sąmonės išmušti pačius kritinio santykio su tikrove pagrindus. Sovietų sistema dėjo dideles pastangas sukurti homo sovieticus ne tam, kad įvykdytų deklaruojamus klestėjimo ateityje pažadus, bet kaip priemonę režimui palaikyti ir jo tęstinumui užtikrinti. Todėl realiosios tarybinių žmonių savybės neatitiko oficialiai skelbiamųjų, tačiau tame nebūta jokio vidinio prieštaravimo. Svarbiausios jų – įtvirtintas hierarchinis valdžios/pavaldinių santykis, aiškus savo vietos šioje hierarchijoje žinojimas ir apskritai mąstymas galios-pavaldumo kategorijomis.

Keista, bet prabilti apie knygą Anykščiuose (nors būtent juose matau laisvą nišą) nėra paprasta: visko tarsi turim per akis, svečiai tik aikčioja, kaimynai tik pavydi, ypač gražaus kraštovaizdžio, pramogų. Todėl pradėsiu nuo... Los Andželo, Hantingtono parko, kurio viename muziejų saugoma pirmoji spausdinta knyga – 1455 metais Maince (Vokietijoje) išleista Johano Gutenbergo „Biblija“. Tas retas, auksu papuoštas, ypatingos reikšmės visai žmonijai turintis leidinys laikomas taip pagarbiai, kaip bažnyčioje monstrancija – pamačius kyla ranka persižegnoti...
Ironstrider Engine - Taking his inspiration from the stilt-legged seekers of the Sydonian Mask, the Tech-priest Aldebrac Vingh perfected the Ironstrider Engine in the early 33rd Millennium. His achievement was profound indeed. The strange bipedal apparatus he invented is as close to a perpetual motion machine as the Adeptus Mechanicus have ever seen, its efficiency close to perfection. Acting as a dynamo as it walks, once started the Ironstrider engine essentially powers itself. There are prototype models still circumnavigating the equator of Mars today. Sadly Vingh, never the most politically astute of his Tech-priest kin, was all but ostracised by his jealous colleagues. After his death the secrets of the Ironstrider Engine were lost. So it is that the Ironstriders of today are never switched off, lest their relentless Machine Spirit fade away forever. Thousands are put to use as mounts in the Skitarii cohorts, their riders lowered into the saddles of ever-circling 'striders by articulated cranes that overlook the Iron Stables. Others are guided onto industrial treadmills and cog-steps where they pound away in their hundreds, used to power inefficient but far deadlier machineries of destruction. Such is the way of the Tech-priest; to turn a work of genius into yet another weapon of war.
a pinene 2.17 mg/g= 0.00217g/g, then x100=0.217% alpha pinene, not 2.17%. 1000mg/g=100% then 100mg/g=10% and thus 10mg/g=1%. So clearly you do not have a very high alpha pinene there. 1% is high from what I have seen and 0.5% is very good. Alpha pinene evaporates more quickly than other terpenes so as you dry the cannabis you start to lose alpha pinene faster than the other terpenes.
The cyborg warriors that command the Skitarii cohorts passed the Crux Mechanicus long ago. Some are little more than a fleshy head sutured to a mechanical body, but from the most basic Alpha to the most vaunted Sicarian Princeps they are all worthy of respect. The war-forms of the Skitarii's leaders are typically compact, though each is possessed of inhuman strength and endurance. Those that have come through the Vanguard are so heavily irradiated that the ground becomes barren in their footsteps -- only with regular visits to rad-cleanser chambers can they be kept from slowly devolving into gruesome black mush. Those that hail from the ranks of the Rangers have a taste of their masters' omniscience, and the paranoia to go with it. Those hailing from the Knight Worlds, typically young Nobles who have failed the Ritual of Becoming, are physically indomitable but have their brains implanted with motive-selectors and memory-catheters to keep their rages in check. Whatever their faults, Skitarii commanders are able to process a daunting amount of battlefield data. Each knows the military capabilities of his cohort -- and those of the foe -- to an obsessive degree. This savant-like wisdom makes these leaders fearsome foes indeed, for they have often won the battle before the first shot is fired.
The Skitarii forces of the Adeptus Mechanicus take a variety of forms. On warships and Explorator vessels operating within the Koronus Expanse and the Calixis Sector, specially-programmed Skitarii are a necessity, for they serve as the members of boarding parties, security personnel and bodyguards where other forms of Skitarii would be impractical. Within the Mechanicus territories of the Calixis Sector, these warriors are known as Classiarii, a term of obscure meaning within the ancient traditions of the Calixian Mechanicus, believed to mean "mariners." Nigh-impervious to vacuum, fitted with thick, implanted armour, and equipped with an array of implanted weaponry designed for void combat and combat in the cramped enclosures of a starship, a Classiarius trooper is literally built for ship-to-ship combat.
Skirtingai negu tekstai, pristatantys Visi – patriotai koncepciją, Putinaitės opusai, kuriuose suformuluota koncepcija Visi – kolaborantai, pretenduoja į mokslinių darbų statusą. Mokslinį darbo statusą pagrindžia jo atitikimas moksle pripažintiems kriterijams. Kai kurių kriterijų Putinaitės darbai akivaizdžiai neatitinka. Visų pirma, Putinaitės knygoms Šiaurės Atėnų tremtiniai, Nenutrūkusi styga ir Trys lietuviškos Europos būdingas mokslininkui nedovanotinas pasirinktinis faktų ignoravimas. Antra, terminai šiuose darbuose vartojami iškreiptomis prasmėmis, ribos tarp sąvokų tyčia ištrinamos. Trečia, autorė nuolatos konstruoja dirbtines, jokiais duomenimis neparemtas, akivaizdžiai kontrintuityvias pasisakymų ir veiksmų prasmės interpretacijas. Šie nukrypimai nuo mokslo reikalavimų yra ne epizodiniai, bet sistemiški, todėl intensyvi autorės literatūrinė veikla laikytina ne mokslo, bet šarlatanizmo apraiška.
Po Vatikano II Susirinkimo dėl charizminio atsinaujinimo įtakos tapo madinga kalbėti apie Šventąją Dvasią – iškeltos rankos, kalbėjimas kalbomis, dvasinės pranašystės tarsi įrodo, kad vyksta galingas Šventosios Dvasios veikimas. Tačiau ar iki tol Šventoji Dvasia buvo įkalinta sausų dogmų ir griežtos hierarchijos? Žinau, kad yra daug tokių, kurie sako, kad taip. Tradiciniai katalikai sako priešingai – visi šitie charizmatiniai dalykai yra skolinys iš protestantų. Viena aišku, Šventoji Dvasia yra ne susiskaldymo ar skirstymo į grupes Dvasia, bet vienybės ir meilės Dvasia. Vienos ar kitos formos suabsoliutinimas yra mūsų žmogiškosios dvasios veikimo vaisius. Šventoji Dvasia veikia įvairiomis formomis ir būdais. Visa, kas veda į tikėjimo ugdymą, šventumą – visa tai yra iš Šventosios Dvasios. Galima kalbėti kalbomis, bet širdyje būti pilnam puikybės, taip pat nuostabiai giedoti grigališką choralą, tačiau neapkęsti kitaip mąstančio. Viešpats Jėzus Evangelijoje sako: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko.“ Taigi visa ko pagrindas – meilė. O meilė, pasak Bažnyčios Tėvų, ir yra Šventoji Dvasia, kuri sušildo širdis, uždega mus troškimu gyventi su Kristumi ir Kristui, nes, kaip primena apaštalas Paulius antrame skaitinyje: „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.“ Tad prašykime, kad Viešpats šiandien išlietų į mūsų širdis savo Dvasią, kuri vestų į Tiesos pažinimą ir naują gyvenimą Jame.
The Forbidden Runes (664.M41) - After the disastrous Battle of Elixia, Skitarii survivors are sent to extract the runic inscriptions upon the ancient standing stones of Grave's End. In doing so, they open a long-forgotten gate into the Warp. Elixia is consumed by a daemonic invasion, its remaining populace subject to Exterminatus within the solar week.
Kas dėl kaukių dėvėjimo – manau, tai nėra jokia blogybė, tačiau mano dėvima kaukė turi būti man organiška, man turi būti miela ją dėvėti, ji neturi it sunkiasvoris apdangalas slėgti nei mano veido, nei savasties – atvirkščiai, kaukės dėka turiu išlaisvinti tai, kas slepiasi po ja, po manuoju susikurtu įvaizdžiu – tai vienas iš subtilesnių kūrybiškumo raiškos aplinkkelių.

Teisė į planetinę neliečiamybę. Kaip mūsų Kilmės Planeta, Žemė turi būti dvasiškai ir fiziškai laisva planeta nuo nežemiškos kilmės intervencijos, įsiveržimo, įsikišimo ar išnaudojimo. Jokia nežemiška jėga nesiartins ar neužims artimos orbitos, nenusileis mūsų žemėse, nedalyvaus mainuose, išskyrus tuo atveu, jei bus atvirai priimtas bendras, paremtas demokratiniais principais, susitarimas su Žemiečiais.

Tiesa, liberaliosios minties susitelkimas į individą ir jo laisvę atnešė ir daug gėrio. Teisinė individo kaip laisvo ir racionalaus veikėjo apsauga ir asmens savimonei suteikta pagarba iš tiesų yra svarbūs liberalių demokratijų laimėjimai. Tačiau tuo pat metu Vakarų liberalizme matome laipsnišką natūralių bendruomenių, ypač santuokinių, šeimos ir bažnytinių bendruomenių, eroziją. Taip yra todėl, kad konstruojantis mąstymo būdas negali suvokti šeimos kaip prigimtinės bendruomenės ir kaip integralaus bendrojo gėrio, neredukuojamo į atskirų narių naudą ir interesus.
Kiek nepavykusių bandymų? Tik mokslininkai atkaklūs, nenuleidžia rankų: sumanymas geras, tik žmonės netinka. Gal tą sumanymą žvėrims reiktų taikyti? Gamtoje jokių pinigų, ko betrūksta žvėris apšaukti komunistais? O leninas uolus markso mokinys, įgyvendino savo laiku net vištagaidžių paradus, panaikino šeimas. Komjaunuolės turėjo komjaunuolišką pareigą atsiduoti komjaunuoliams. Viskas markso sumanymai, o leninas tik viską įgyvendino nesibodėdamas moksliškai pagrįsto kraujo liejimo.

Didieji duomenys pertvarkė verslo visuomenę, ir dabar nebereikia būti mokslininku, norint dalyvauti šioje revoliucijoje. Jums tereikia duomenų rinkimo metodikos ir kelių analizės priemonių. Kadangi PoS sistemos yra jūsų verslo pagrindas, pažangūs kredito kortelių aparatai yra svarbūs jūsų informacijos valdymui. Jūsų mobilusis kortelių skaitytuvas integruojamas su Microsoft Excel. Tokiu būdu kiekvienas jūsų priimtas sprendimas bus paremtas socialiniais, rinkos bei apskaitos duomenimis, kuriuos jūsų banko kortelių skaitytuvas pateiks jūsų programinei įrangai. Verslo analitika visada tik vieno paspaudimo atstumu. Pridėkite analitinius priedus prie jūsų sistemos ir turėsite metriką, galinčią sustiprinti jūsų verslo augimą.


Todėl kad gravitacinė konstanta yra tiesiog proporcinga dviejų kūnų masei(šiuo atveju žemės rutulio ir vandenyno) ir atvirkščiai proporcina atstumų tarp jų kvadratui...Kadangi vandenynas turi solidžia masę ir yra labai arti prisiglaudęs prie kontinento uolienų jis niekaip negali nugalėti žemės traukos. Tačiau išsukus žemės rutulį tam tikru greičiu, vandenynai, dėl išcentrinės jėgos poveikio ,nugalėtų planetos masės dimensinį vektorių ir tikrai atsiskirtų nuo žemės rutulio pirmieji.

    - Sprendžiant iš rezultatų, žmones dažniausiai tenkina jų esama būklė. Tie, kurių netenkina, visgi, bando išrasti ar atrasti, ką nors, kas stumtų civilizaciją į priekį. Kažkas norėjo skristi, todėl išrado lėktuvą. Kažkas norėjo lengvai keliauti, todėl pagamino automobilius ir traukinius. Bet tie dalykėliai buvo sukurti žmonių, turinčių talentą. Tik genijus gali paversti tuos vaizdus realybe. Mes, paprasti mirtingieji, tiesiog privalome gyventi diena iš dienos. Mes neturėtume elgtis impulsyviai vien dėl to, kad jaučiamės esą avantiūristai.


Taigi poetinio įkvėpimo šaltiniai iš esmės nesikeitė. Poezijos temos, aišku, keitėsi. Filosofijos studijos čia neabejotinai įkišo savo trigrašį. Net ir nelabai norėdamas, savo poezijoje nuolat randu gausybę egzistencinių klausimų (tiesa, savižudybės temos dar neliečiau, tpfu, tpfu, tpfu, ačiū Dievui). Bet tai turbūt neišvengiama. Nes filosofija ir poezija – artimos savo turiniu. Abi jos kreipia savo žvilgsnį į amžinąsias temas: kas yra būtis, kasdienybė, gyvenimo prasmė, grožis, gėris, blogis, tiesa, meilė ir t.t. Tiesa, paprastai šie klausimai formuluojami ir atsakymų ieškoma skirtingomis kalbomis. Filosofijai artimesnės griežtesnės, tikslesnės sąvokos, loginė argumentacija. Poezijai labiau priimtina metafora, alegorija, akimirkos įspūdžio fiksavimas, emocinė įtaiga ir pan. Nors vėlgi, tai nėra joks dėsnis – viduramžių poetiniuose himnuose Dievui ir šventiesiems rasime filosofines sąvokas ir logišką struktūrą, Nietzsches, postmodernistinė filosofija mielai taiko metaforas, alegorijas ir t.t. Yra filosofinių traktatų, parašytų poetine forma (pavyzdžiui, Tito Lukrecijaus Karo veikalas “Apie daiktų prigimtį”), yra daug geros filosofinės poezijos. Kalbant apie grynai asmeninį santykį, filosofija teikia peno mano protui, tuo tarpu gera poezija gaivina ir pakylėja mano dvasią, kad ir kaip pompastiškai tai beskambėtų.

Jei terminai patriotas ir kolaborantas vartojami iškreipta prasme, tai daugelio vertinamąjį pobūdį turinčių terminų šios koncepcijos šalininkai nuosekliai vengia. Jų pasisakymuose neaptiksime tokių terminų kaip okupantas, agresorius, auka, laisvės kovotojas, prisitaikėlis, didvyris, nusikaltėlis, niekšas, išdavikas ir daugelio kitų. O pašalinus šiuos terminus iš dėmesio lauko dingsta ir visa okupacijos laikotarpio tragedija.


Translokacinis Dauno sindromas: 21 chromosomos trisomija. Kariotipas 47, XX (XY)+21. Gali issivystyti del 21 chr. poros neissiskyrimo mejozes metu, arba del 21 chr. translokacijos ant 14 chromosomos. Ivykus 21 chromosomos translokacijai i 14 chromosoma asmuo yra normalus, translokacija subalansuota, kariotipas nepasikeicia. Taciau padideja galimybe sulaukti defektyviu palikuoniu. Jei translokacija ivyksta ant homologines chromosomos (21 chr. translokuojasi ant kitos 21 chromosomos) visi palikuonys bus daunai.  Mutacija gali vykti ir tevo ir motinos organizme, taciau pastebima ryski koreliacja tarp motinos amziaus ir ligos tikimybes. Kuo vyresne moteris gimdo, tuo senesne kiausialaste apvaisinama, ji gali buti labiau paveikta mutagenu, galimas chr. neissiskyrimas. Spermatozodai gaminasi nuolat, be to, sveiki spermatazoidai gyvybingesni. Ligoniams veliau uzauga momeneliai, jie veliau pradeda vaikscioti. Budinga maza galva, menulio veidas, istrizos akys, didelis liezuvis. Visi psichiskai atsilike. Daznos sirdies – kraujagysliu sistemos, virskinimo trakto anomalijos. Gyvenimo trukme mazeisne nei sveiko individo. Nezinoma kad 47, XY+21 turetu vaiku, nors lytiniai organai issivysto normaliai. Moteru yra gimdziusiu, vaikai gali gimti normalus.
Jau trečius metus gyvendamas Vilniuje, taip pat ir keliaudamas po Lietuvą, skaitydamas paskaitas šiuolaikinio kūrybingumo ir eksperimentinės fotografijos temomis sutinku labai daug kūrybingų žmonių. Vieni jų yra ypač sėkmingos kūrybos atstovai, kitiems sekasi ne taip jau ir sklandžiai. Tačiau viena suprantu, kad kūrybingumas lemia žmogaus kultūros progresą.
Uždarų pensionatų, internatų ir ligoninių žmonėms su psichine negalia tema dar sovietiniais metais, kai tas buvo tabu, yra kūrę Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis ir Alfonsas Budvytis. Fotografų siekimas atskleisti žiaurumą ir alinantj skurdą šių bedalių įkalinimo įstaigose buvo traktuojamas kaip visuomenę demaskuojantis. Kai 1997 m. A. Aleksandravičius fotografuoja psichoneurologinį pensionatą Jotainiuose, buvusiame Zavišų dvare, situacija yra visai pasikeitusi. Pensionate ligoniai rūpestingai slaugomi, padaryta viskas jų likimui palengvinti. Jie naudojasi parku, užsiima saviveikla. Tačiau ir tokiomis sąlygomis tai ypatingo likimo žmonės dėl savo sunkios negalios.

– Taip, išties, VGTU KIF renginių inžinerijos bakalauro studijų programa – pirmoji ir vienintelė Lietuvoje. Ši programa skirta tiems, kuriems nesvetimi matematikos, fizikos, informatikos mokslai ir kurie savo karjerą norėtų susieti su pramoginių renginių organizavimo veiklos sritimi. Renginių inžinerijos studijų programos centre – pramoginių renginių aptarnavimo, scenos įrangos, konstrukcijų, sistemų, specialiųjų ir videoefektų techniniai bei inžineriniai sprendimai.
Apskritai Lietuvos kultūros ir meno veikėjų ciklas - itin melancholiškas. Į klausimą, kodėl taip yra, sunku vienareikšmiškai atsakyti. Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad viskas vyksta dvigubai uždaroje erdvėje. Išskyrus muzikos atlikėjus ir vieną kitą menininką ar kritiką, dauguma mūsų meno ir kultūros veikėjų ne kosmopolitai. Jie nėra nacionalistai savo įsitikinimais, bet gyvena uždarą, giliau tik su Lietuva ir artimiausiu regionu susijusį asmeninį ir kultūrinį gyvenimą. Užsienio šalyse jie lankosi tik epizodiškai ir jos netampa nei jų studijų, nei gyvenimo etapų stotimis. Kultūrinio peizažo ir tradicijų vienalytiškumas suteikia saugumo jausmą, bet kartu varžo laisvę, kelia ankštumo pojūtį. Menininkų portretai atspindi šį dvilypumą. Tyloje aplink juos tvyro nerimas.
Turiu klausimą gerb. inkognito. Kadangi Tau teko artimiau bendrauti su kitomis civilizacijomis, galbūt galėtum ką nors daugiau papasakoti apie jų mokslą? Pavyzdžiui, kokiu būdu jie viršija šviesos greitį? Suprantu, kad galbūt detalių ir nežinosi, nes visgi jie gali mus lenkti šimtmečiais, tūkstantmečiais, o gal ir milijonais metų, tad net ir per tuos kontaktus greičiausiai visko neįmanoma sužinoti niekam. Tačiau bent jau kažkokios bendros detalės, bendri įspūdžiai yra apie tai, kaip jie visa tai pasiekė, ką jie daro? Ir ar žmonija yra pajėgi pasiekti jų lygį? Ką mes turėtume daryti, jog patys gamintume savo žvaigždėlaivius? O gal jau gaminame? Suprantu, klausimų ne vienas ir ne du, bet būčiau labai dėkingas (ir ne vienas aš, manau), jeigu galėtum atsakyti į juos taip kaip geriausiai žinai ir gali. Ačiū iš anksto Tau!

Apsistojo Jaroslavlyje. Pačios Alos teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Teisme Lietuvoje paaiškėjo, jog šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.
×