Tačiau gilėjanti tautos ir valstybės krizė verčia reaguoti. Pirmiausia stoti ginti krikščioniškas šaknis turinčio asmens orumo ir nelygstamumo principo. Tačiau šiandienos visuomenės požiūris į krikščionybę, deja, skeptiškas. Nejuntama, kad ji kritikuojama iš esmės pasitelkiant sovietmečiu įdiegtą argumentaciją. Tačiau pagarbos asmeniui, tautos ir valstybės išsaugojimo tikslų įmanoma pasiekti tik atsigręžus į savą kultūrinę tradiciją ir paveldą, tuo pačiu išliekant atviriems pasauliui, atviriems Europai. O tai galima padaryti tik gerai apgalvotos, profesionaliai parengtos bei nuosekliai įgyvendintos švietimo sistemos pertvarkos dėka bei, nebelaukiant valdančiųjų malonės, patiems kuriant bei gaivinant žmogiškąjį solidarumą ir gyvą asmeninį santykį kuriančias bendruomenes ir erdves.

Pataisa 106 Seimo narių iš visų frakcijų buvo užregistruota dar 2013 m. lapkričio 15 d., bet vėliau užstrigo papildomu komitetu paskirtoje Konstitucijos komisijoje. Po metų Seimo protokoliniu nutarimu ši komisija pašalinta iš pataisos svarstymo proceso. Vėliau ilgiau nei du metus pataisą vilkino socialdemokrato Juliaus Sabatausko vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Daugybė žmonių, aš ne išimtis, visai nenori žinoti savo mirties laiko. Mirtis nėra savaiminis dalykas, kažkas ateis Jūsų. Vytauto greičiausiai ateis mano minėti raudonšikniai su mėspaude ir pasigrobs jį kaip mažą, jiems svarbią iš anksto perspėtą ir gavus jos sutikimą (iš tikro, jos susitaikymą su primesta padėtimi) dalelę. Jiems tektų užbėgti numatytiems įvykiams už akių ir jo gyvenimą patrumpinti. Kai nežinote, gal ir nieko tokio, bet kai sužinote, tai savaime pradedate tokius dalykus laikyti nusikalstamais. Jie labai mėgsta dėtis gelbėtojais ir, tikriausiai, ateitų Jūsų „gelbėti“. Su jais susidūręs labai aštriai pajunti skirtumą tarp išgelbėtojų ir gelbėtojų, Jums amžinai teikiančių gelbėjimo paslaugą. Jie gali įstumti Jus į tokią padėti, kad greičiausiai tik jie vieni galės Jus "gelbėti" (paprastai, nuo savęs) ir niekam iš šalies neleistų įsikišti ir Jus išgelbėti. Jie labai kerštingi, nors dedasi, kad jie ne tokie, tik pats galite išsigelbėti, nesusidėdamas su jais.
Kiekvienas laikotarpis turi savo didžiuosius klausima+us, į kuriuos popiežiai atsakydavo išplėsdami ankstesnę socialinę doktriną arba siūlydami naujas įžvalgas. Ne kartą enciklikos buvo skelbiamos minint „Rerum Novarum“ paskelbimo sukaktį, taip pagerbiant jos pradėtą naują minties kryptį, naują būdą kalbėti apie žmogaus ir visuomenės gyvenimą, naują būdą ištirti ir padėti spręsti jų problemas, nes, priešingai nei kartais teigiama, krikščioniškas tikėjimas yra „veikimas“, yra dalyvavimas gyvenime, o ne nusišalinimas nuo jo, kaip itin dažnai šiais Gailestingumo šventaisiais metais pabrėžia Pranciškus.
    Po kelių minučių, jie visi buvo ant žemės. Beveik kartu, keturi transportiniai sraigtasparniai pakilo į vakarus ir nuzvimbė tolyn, jų triukšmas, blankstantis kaip dulkės, išklydusios aplink susirinkusius karius. Karlosas jautėsi budrus ir pasiruošęs, kai būrių ir kuopų lyderiai pradėjo rodyti skirtingomis kryptimis, paskirdami maršrutus, kurie buvo anksčiau grafiškai pavaizduoti, prieš jiems paliekant įstaigą.
Anapus įprastas verslas žudymai, tokius klausimus, kaip Jūsų galima suprasti kaip užsakymus. Pateikus galimą užsakymo įvykdymo laiką ir negavus Jūsų prieštaravimo, gali imtis jo įvykdymo, tik vykdytojams apsunkinai sąlygas užsakymą įvykdyti. Nenustebkit jei pareikalaus iš Jūsų užmokesčio, net jei užsakymas bus neįvykdytas. Gal Dievas galėtų padėti išsisukti ir užglaistyti nemalonią padėtį, į kurią patekote per savo lengvabūdiškumą, tik, kad esate gan priešiškai nusiteikęs prieš krikščionis ir iš aukšto pažiūrėsite į tokį mano perspėjimą.
Putinaitei šiame pranešime tiek daug dėmesio skyrėme tik todėl, kad ji yra viena aktyviausių ir labiausiai matomų ištisos šiuolaikinės antilietuviškos ideologijos skleidėjų kartos atstovų (kai kuriuos kitus minėjome aptardami koncepciją Visi – kolaborantai). Tai yra labiausiai sovietizmo dvasia persismelkę veikėjai – tautinę ir valstybinę sąmonę visiškai praradę devintojo dešimtmečio komjaunuoliai, kurie buvo visiškai pasiruošę tęsti ir pabaigti visą okupacijos tarpsniu vykdyto lietuvybės naikinimo darbą. Netikėtas istorijos posūkis, kai radosi Sąjūdis ir atsikūrė Lietuvos valstybė, pertraukė jų vos prasidedančią Lietuvos naikinimo veiklą. Tačiau sovietmečiu susiformavusios antitautinės ir antivalstybinės nuostatos ir jau spėti įgyti kovos su lietuvybe įgūdžiai niekur nedingo. Jų išsigelbėjimu, atvėrusiu galimybę vėl pritaikyti šiuos įgūdžius ir tęsti antilietuviškų ideologų karjerą, tapo Lietuvos integracija į ES, dėlkurios prasidėjo šalies „europeizavimo“ procesas, primenantis sovietizavimą tuo, kad abiem atvejais siekiama sunaikinti tautas ir nacionalines valstybes.  Todėl sovietizavimo ideologai lengvai persiorientavo ir tapo uoliais su lietuvybė kovojančiais europeizuotojais, tęsiančiais savo komjaunuoliškos jaunystės žygius po „europinių vertybių“ skleidėjų iškaba. Kova prieš tarybų Lietuvą tėra patogi ideologinė širma, kuria šie kitam šeimininkui ėmę tarnauti komjaunuoliai pridengia savo kovą su lietuviškuoju politiniu tautiškumu (nacionalizmu)
X chromosomos trisomija, kariotipas 47, XXX. Tokioms moterims budingi du Baro kuneliai. Gali pasitaikyti didesnio laipsnio polisomija (48, XXXX, 49, XXXXX). Gimstamumui motinos amzius itakos neturi. Genetiskai aktyvi tik viena X chromosoma. Fenotipas turetu buti normalus, taciau gali buti didesnis uz vidutini ugis, redukuotas TRC (abieju ranku papiliariniu liniju sk.), siek tiek atsilikusi psichine raida. Fizine branda normali, normalus lytiniai organai, normalus fertilumas. Negydoma. Gali gimdyti normalius vaikus. Susidarymo mechanizmas: vykstant ovogenezei ivyksta X chr. neissiskyrimas pirmoje ar antroje mejozeje.
    "Tai tiesa, tam tikru atžvilgiu. Dėl to, aš buvau nušalintas nuo kelių bylų, kurias tuo metu tyriau, priežiūros. Kadangi dirbau be poilsio iki to laiko savo karjeroje, mano šeimos situacija buvo beviltiška. Mano bosas tuo metu man gan aiškiai išrėžė: \'Tau nieko nebeliko.\' Be abejonės mano kolegos manė, kad aš kaip elitinis tyrėjas patyriau nuopolį. Visgi, mane tai tenkino, ir nelaikau to drąsos paraiška. Tai reiškė, kad galėjau visą dėmesį skirti žavingai Dr. Tenmos personai."
C metodu dazosi visu chromosomu centromeros bei gretimi segmentai. Be sio centromerinio heterochromatino dar dazosi: 1) antriniu persmauku heterochromatinas 1, 9 ir 16 chromosomoje; 2) akrocentriniu chr. trumpuju peciu heterchromatinas; 3) Y chromosomos ilgojo peties heterochromatinas. Pagal C ruozus galima geriau ivertinti chromosomu polimorfizma, patikslinti chr. aberaciju pobudi.       
Kuo toliau tuo daugiau randu bauginančių įrodymų kad aš gal būt nesu žemietis. Aš priklausdau tai 7 procentų žemės gyventojų grupei kuri turi 4 kraujo grupę,ir tik dabar man pradeda aiškėti kodėl prieš atliekant šį eksperimenta 1974 m. su manimi pirmiausiai buvo išsireikalautas mano kraujo grupės įrodymas. Antra man pradeda atgyti prisiminimuose kažkokie tai migloti dalykai, kad kai aš buvau rastas visiškai mažytis - kelių savaičių viename Lietuvos kaime už klojimo po naktinio NSO pasirodymo 1949 metais.Mane tada priėmė ir įsivaikino mano amžinatilsį tėvai, kurie buvo ka tik vedę.Svarbiausiai kad pradedu sapnuoti scenas kada mane iš šilto ir jaukaus nežemiečių erdvėlaivio menkai aprengta paguldo šaltoje pavasario pievoje ir aš klykiu iš šalčio ir baimės nes esu paliktas vienui vienas... Viena karta kažka tai tokio tėvas įpykęs nerišlaus minėjo bet aš tada į nieką nekreipiau dėmesio, tai buvę susiję su priekaištais, kad iš manęs jie tikėjosi kažko tai kito. Na bet gal būt tai tik nesamonės ir gal būt mane eilinį karta kankina paranoja,bet tada kyla klausimas kodėl nežemiečiai mane savotiškai "globoja" jau nuo kokių 7 metų amžiaus, kai aš dar nesupratau kas jie tokie yra ir jų erdvėlaivius laikiau paprastais lėktuvais. Pirma karta tai išaiškėjo Simne kur mokiausi 1 klasėje ir papasakojau kokį lėktuva mačiau vasarą uogaudamas su tėvais prie Dusios ežero, ir NSO mačiau virš aptvertos karinės bazės teritorijos, kurioje budėjo ginkluotas kareivis. Tas pailgo kiaušino formos visiškai juodas, kokių 3 aukštų namo dydžio lėktuvas be garso skraidė pirmyn ir atgal ir jame kažkas esantis mane kalbino mintimis, o kai parodžiau jį savo tėvui - jis net nustėro iš nustebimo nes pats negirdėjo, kaip jis sklando ir jį pamatė, kai aš parodžiau pirštu į jį. O tas objektas tarsi gėdintūsi mano tėvo iš karto nuskrido labai toli ir vėl pavirto tik juodu tašku, arčiau manęs priskrido vėl kai tėvas nuėjo toliau nuo manęs rinkti miško aviečių. Sargybinis nešė savo karaūlą ir net nesiteikė žvilgterėti kas vyksta danguje virš tos bazės. O aš tada galvojau, kad tai rusai tokį ginklą turi ir taip pagalvojo mano tėvas kad tai toks jų lėktuvas, o kai papasakojau mokykloje, manęs įdėmiai atvyko išklausyti kažkokie tai žmonės iš Vilniaus, bet tada buvau mažas ir nieko tokiems dalykams dėmesio neteikiau, maniau kad taip viskas ir turi būti. Nuo to laiko aš dažnai turėjau su jais tokius pokalbius mintimis ir kai gyvenome Kalvarijoje ir kitur. Jie kažkaip mane visur susirasdavo, įtariu net nuvykus į Ispanija su jais turėjau tokius tolimus kontaktus ne viena kartą ,netgi turiu nuotraukas lėktuve darytas pro langa, kai skridome visi keturi iš Ibizos salos pernai vasarą, fotografuojant pakilimą iš Boingo per jo langa pamačiau kažkokius neryškius dalykus netoli sparno, tos nuotraukos ir dabar yra galiu atsiusti į emailus kas parašys adresus. Vienu žodžiu senatvėje mano atminti pradeda iškėlinėti kažkokius tai intriguojančius dalykėlius, iš kurų daugelis juokiasi jei įsidrasinu kam nors juos papasakoti.

Some flavonoids extracted from the cannabis plant have been tested for pharmacological effects. The clinical findings are promising, but further research is needed to fully understand what role flavonoids play in the overall therapeutic effects of cannabis treatment, especially how they interact with cannabinoids by either synergistically enhancing them or reducing their effects.
O kaipgi antrasis dvilypės tiesos apie žmones aspektas, kad jie protingi ir laisvi subjektai? Kadangi esame protingi veikėjai, mes taip pat esame laisvi. Tai – bendrųjų tradicinės filosofijos idėjų pamatinis teiginys nuo Aristotelio iki Kanto. Taip yra todėl, kad proto funkcija – gebėjimas suvokti tikslus (ar didžiausią gėrį) ir galėjimas dėl jų apsispręsti bei pasirinkti būdus, kaip šių siekti. Tai, kad esame protingi ir laisvi, reiškia, jog mūsų negalima redukuoti vien į įvairius vaidmenis ir pozicijas, kurias užimame įvairiuose komitetuose, kurių nariai esame. Taigi nors iš prigimties esame bendruomeniški, mes taip pat turime laisvą ir abipusį santykį su bendruomenėmis, kurių nariai esame.
Poeto Just.Marcinkevičiaus puolimas, jo vaidmens lietuvių tautai menkinimas ir juodinimas buvo svarstomas nūdienės europeizacijos ir sovietinės praeities vertinimo lauke. Lietuvos edukologijos universiteto daktaras filosofas Laisvūnas Šopauskas išskyrė tris principines sovietmečio koncepcijas. Tai - standartinis požiūris į sovietmetį, kurį jis vadina „pavergtos tautos pasakojimu“, ir du alternatyvūs požiūriai: „visi - patriotai“ ir „visi - kolaborantai“. Pastarojo autorystė priskirtina saujelei intelektualų, tarp kurių daugiausiai reiškėsi Nerija Putinaitė, kurios straipsniai pagal griežtus moksliniams tekstams keliamus kriterijus, anot L.Šopausko, priskirtini ne mokslo, bet šarlatanizmo sričiai. „Ji (N.Putinaitė - red. past.), - kalbėjo L.Šopauskas, - dekonstruoja Just.Marcinkevičiaus dramų turinį ir poveikį. Anot jos, neatsitiktinai Marcinkevičiaus dramos buvo tokios populiarios sovietmečiu - jose atsispindįs ir meniškai įprasmintas tapatybės kompromisas... Išeina, kad ne meilės Tėvynei žinią skleidė Marcinkevičiaus dramos (taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio), bet mokė kompromiso ir vertybinio susidvejinimo, o sovietžmogiai tų dalykų iš Marcinkevičiaus ir mokėsi.“
Daug dėmesio skyrė meno istorijos ir kūrybos stilių analizei. Be Lietuvos meno muziejų, kartą jis mus buvo išsiuntęs net į Varšuvos nacionalinę galeriją. Jis visada mokė mus ieškoti savitos išraiškos. Nors profesorius ir teigė, kad tapyba – tai pasaulio išraiška spalvų kalba, tačiau jis niekada nesistengė primesti savojo požiūrio. Pritrūkus įtaigių žodžių, pirštu pakabindavo dažus iš paletės ir užtepdavo ant tos vietos, kurioje jie turėtų nugulti. Taip paprastai, bet įtaigiai viskas būdavo parodyta ir pasakyta. Profesorius mus skatino tikėti savimi, niekada nepasiduoti ir mylėti tapybą. Taip aš ir tebemyliu tapybą.
Nustatytas naujas mokėjimų standartas, kuris tiesia kelią į tai, kas vieną dieną gali tapti pasauline valiuta, apdorojama tik per išmaniuosius telefonus. Šiuo metu geriausia, ką įmonės gali padaryti jų PoS sistemoms tai nukreipti mokėjimų operacijų strategiją duomenų rinkimo bei paslaugų kokybės kryptimi. Visa tai pasiekiama EMV technologijos pagalba. Būdamas verslo savininku ar vadybininku, jūs sunkiai dirbate, kad padidintumėte įmonės pajamas. Atėjo metas, kai jūsų PoS dirba jūsų verslo naudai tiek pat, kiek ir jūs.
Since then, several companies have developed their own terpene and weed wheels, albeit for the same reasons — to market their own products or services — and that’s OK. By mapping out terpene profiles, we are able to predict and even manipulate the effects and medicinal value of varieties, giving breeders endless opportunities for developing new, highly-desired cannabis strains by basing breeding decisions on real analytical data. The more we are able to communicate using the same language, the easier it is for everyone to understand clearly what medicine they are getting.

„Pasaulinukas“ yra platesnė sąvoka už keiksmažodį „internacionalistas“, nuo kurio kaip ir „nacionalisto“ stengiuosi atsiriboti, išeidamas iš man nepriimtinos visuotinai primetinėjamos mąstymo plokštumos. Reikalui esant galima patikslinti koks tai pasaulinukas, pavyzdžiui, kraštutinių kairuoliškų pažiūrų pasaulinukas. Ir tarp pasaulinukų yra puikių žmonių, kurie keliauja po pasaulį, kur nors pritapę, net savo darbu ar veikla atneša naudos vietiniams gyventojams ir visai nesitaiko į jam pagal vietos įstatymus „priklausančias“ pašalpas.
Dėl branduolinio užtaiso mesto ant Vilniaus, vis gi, mūsų tikrovės sluoksnį pasiekė raibuliai: pradėjo Astrave statyti branduolinę jėgainę. Jei tikrai kam nors rūpėtų Lietuvos žmonių saugumas, kas nors pagalvotų bent jau apie daugumos valstybinių įstaigų perkėlimą į kitus Lietuvos miestus, išbarstytai arba taikant į Lietuvos viduryje esančius Kėdainius, tokiu atveju pigiai išsisuktų su kraustymu. Žinoma, būtų galima pagalvoti truputį neįprastai: apie kokių nors branduolinių dalelių „siurblių“ prie nedidelio sienos ruoželio ties Astravu statymo, gal net vertėtų pagalvoti apie dirbtinas oro duobes reikiamą akimirką ar kokį nors kitą galimo nepageidautino branduolinio poveikio užkardinimą.

Man taip pat labai patinka Travis Wallo – nuostabi ir jautri, gilia mintimi grįsta choreografė. Mane taip pat įkvėpė ir motyvavo choreografas iš Latvijos Agris Danilevičs. Jo šokių studijoje visada labai jauki atmosfera, teikianti daug jėgų. Prisimenu, kai improvizavome visą naktį, nors gerokai anksčiau jau buvome laisvi nuo darbo ir galėjome atsiduoti poilsiui. Turiu paminėti, kad A. Danilevičs mokinys buvo priimtas į geriausią šokių mokyklą, o tai ir yra choreografo talento ir profesionalumo įrodymas.
Edita Frivaldszky atkreipia dėmesį, kad siūlomame apibrėžime rašome, jog šeima yra grindžiama santuokos arba giminystės ryšiais. „Kitaip tariant, teigiame, jog vaikus auginanti vieniša mama ar vienišas tėtis su savo atžalomis taip pat sudaro šeimą. Jeigu dėl kažkokių aplinkybių pora išsiskiria, tai vis tiek lieka šeima iš vaiko požiūrio taško“, – aiškina piliečių komiteto prezidentė.
Prof. dr. Vytis Valatka (g. 1972) yra humanitarinių mokslų (filosofija) daktaras. 1994 m. Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro, o 1996 m. – magistro laipsnį. 2001 m. tuometiniame Lietuvos mokslų akademijos filosofijos ir sociologijos institute (dabar – Lietuvos kultūros tyrimų institutas) apgynė disertaciją tema “Scholastinė logika Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje” ir gavo humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro laipsnį. Dirbo Lietuvos kultūros tyrimų institute, Mykolo Romerio universitete, Lietuvos edukologijos universitete, Kazimiero Simonavičiau univesitete docento, profesoriaus, katedros vedėjo ir kt. pareigose Šiuo metu Prof. dr. V. Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto mokslo prodekanas ir Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius bei tarptautinio mokslinio žurnalo “Logos”, referuojamo prestižinėje duomenų bazėje Clarivate Analytics “Web of Science”, redakcinės kolegijos narys. 2010 m. prof. dr. V. Valatka tapo šio žurnalo P. Dovydaičio premijos, skiriamos geriausiam metų autoriui, laureatu. Profesorius taip pat yra virš 50 mokslinių ir mokslo bei kultūros populiarinimo straipsnių autorius, Lietuvos mokslo tarybos duomenų bazės “Lituanistika” ekspertas, Tarptautinės teisės ir socialinės filosofijos IVR Lietuvos sekcijos narys, edukacinio portalo www.arche.lt steigėjas ir vyr. redaktorius. Profesorius laisvalaikiu gieda grigališkąjį choralą, verčia lotyniškąsias giesmes, rašo eilėraščius, žaidžia krepšinį.

Stiegleris aiškina, kad industrinė revoliucija paskatino stulbinančią technikos evoliuciją, kurios padarinys – suvaldyta ir sutvarkyta negyvoji materija. Tas technologinis proveržis užtemdo ankstesnę medium, terpės reikšmę ir įtvirtina technologinių prietaisų bei įtaisų supratimą – masinės medijos, kurios veikia pasiremdamos skaitmeniniu kodu. Skaitmeninis kodas, pasak M. Hanseno, būdingas dabartinei evoliucijos pakopai ir veikia žmones ne iš išorės, o kaip individo eksteriorizacijos ekspansija. Tad skaitmeninis kodas ir jo palaikomas skaitmeninis vaizdas pripažįstamas būdingu dabarties evoliucijos būvio bruožu


Antra. Formuluodama Visi-kolaborantai koncepciją, Putinaitė, kaip ir Andriukaitis  atsisako pasitelkti daugelį pavergtos Tautos pasakojime vartojamų terminų, o kitus terminus vartoja iškreipta prasme. Jau aptarėme ribos tarp prisitaikėlio ir kolaboranto sąvokų ištrynimą ir Putinaitės nuostatą, atmetančią perskyrų perskyrų savas / svetimas, okupantas / auka vartojimą. Jei nebelieka savų ir svetimų, okupanto ir aukų, tada tampanebereikalingos ir net iš viso nepritaikomos tokios svarbios pavergtos Tautos pasakojimui sąvokos kaip didvyris ir niekšas ar išdavikas.
Jei reikėtų autorės praktikuojamą žanrą charakterizuoti tiksliau, tinkamiausias išsireiškimas, turbūt, būtų „intelektualioji propaganda“ (daugiau apie intelektualiąją propagandą žr. ČIA). Autorė nesivaržo griebtis iš esmės jokių intelektualinių gudrybių ir suktybių, idant primestų skaitytojui iš liberaliosios ideologijos kylančias pažiūras (daugiau žr. ČIA). Tai, kad susiduriame ne su bandymu aiškintis tiesą, o būtent su propaganda, atskleidžia taip pat ir reakcijos į kritiką. Taiklų ir argumentuotą VytautoRubavičiaus straipsnį, ir pati Putinaitė, ir jos gerbėjų ratelis pasitiko kapų tyla. „Nepastebėti“ liko filosofėssofistiką analizavęs straipsnis bei neperseniausiai paskelbtas VytautoVyšniausko straipsnis, atskleidęs pritemptą Marcinkevičiaus kūrybos interpretaciją. Beveik nekelia abejonių, kad panašiai atsitiks ir su šiuo tekstu. Tai suprantama, nes diskusiją su oponentais vertina mokslininkai, siekiantys išsiaiškinti tiesą, tuo tarpu propagandistams tikra diskusija tėra kebli situacija, kurioje galima pernelyg apsinuoginti; propagandistai tikros diskusijos vengia ir imituoja ją pasišnekučiavimuose su bendraminčiais.
Praktiškai ji reiškia, kad niekas lietuvių tautos ar valstybės oficialiai nenaikina. Tačiau panaikinami esminiai valstybingumo atributai, pavyzdžiui, jos valiuta, ir – itin simboliška – iš centų monetų nukaldinamas paminklas lito kūrėjui. Lygiai taip pat rengiamės švęsti valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau Vyriausybės parengtoje šventės koncepcijoje nėra „mažytės smulkmenos“ – neužsiminta, kas ta valstybė buvo, kas ją įkūrė, kokia jos paskirtis. Taigi ši strategija yra daugeliu atžvilgių rafinuotesnė, sunkiau perprantama ir todėl visuomenei yra kur kas kebliau suvokti, kas vyksta šių dienų Lietuvoje. 
V. V.: Pirmiausiai norėčiau pasidžiaugti mūsų fakulteto komunikacijos krypties studijų programomis. Šioje kryptyje turime bakalauro studijų programas „Kūrybinės industrijos” (beje, tai pirmoji kūrybinių industrijų programa Lietuvoje) ir „Pramogų industrijos” bei magistro studijų programą „Kūrybos visuomenės komunikacija”. Abi bakalauro programos gavo maksimalią 6 metų akreditaciją, jos, kaip ir magistro programa, kasmet pritraukia nemažėjančius studentų srautus. Manyčiau, prie šios sėkmės ženkliai prisideda ir tas faktas, kad minėtų programų rėmuose dėstoma nemažai filosofijos, kitų humanitarinių ir socialinių mokslų disciplinų: filosofija, etika, logika, estetika, sociologija, psichologija ir t.t. Taigi minėtos studijų programos ne tik rengia puikius kūrybinių ir pramogų industrijų bei kūrybinės komunikacijos specialistus, bet ir suteikia platų humanitarinio ir socialinio pobūdžio išsilavinimą, leidžiantį taip pat ir kūrybinių industrijų bei komunikacijos reiškinius vertinti platesniame kontekste ir perspektyvoje.

Sicarian Infiltrators are perhaps the most sinister of the Skitarii's warrior clades, for their neurostatic bombardment robs their victims of their senses. When hunting, they emit a white noise that fills the visual, auditory and even olfactory spectrums with static, leaving their foe all but helpless before the killing begins. Tall and slender, Sicarian Infiltrators pick their way across the battlefield with the stilted grace of spearfisher birds. They were not always this way, however, for each Sicarian is far from whole -- not in spirit, nor in body. As with their Ruststalker brethren, every Sicarian was once a warrior of the Skitarii who, in the pursuance of the Cult Mechanicus' agenda, was blasted limb from limb, extensively burned, or otherwise dismembered. During the data-harvest at battle's end, if these fallen are judged still fit to serve the Omnissiah, they are not incinerated but instead taken back to the augmetic slabs. There they are given a new lease on life by the addition of slender but powerful metal limbs. Technically speaking, all the Magi Biologis require to create a Sicarian is a head, a torso and some limb-stumps, though a detachment from emotion and a knack for inspiring fear is vital for best results.
Tai tik vienas bylos epizodas. Panašiai Ala pelnėsi ir iš kitų klientų. Kaunietei Daliai Ala pareiškė, kad ši esanti prakeikta, todėl jos vyras gėrė ir gers, girtuoklis bus ir sūnus. Aiškiaregė taip pat „perspėjo“, kad Dalios būsima marti – gyvatė, tenorinti įlįsti į šeimą, o paskui visus išnaikinti. Išsigandusi, kad jos vaikas gali tapti alkoholiku, Dalia nusitempė sūnų pas Alą ir įkalbėjo nešioti amuletą, kuris turėjo jį išgelbėti. Amuleto kaina – 15 000 litų (4344 eurų) ir dar 10 000 litų (2900 eurų) už jo „įkrovimą“. Be to, nuolat reikėjo gerti „užkoduotą“ vandenį, kurio „kodavimas“ kainavo 400 litų (116 eurų).
×