Realiai pramogų industrijos pagal etimologiją – tai pramogų gamyba. Juk norint sugeneruoti pramogą, neišvengiamai tenka pasitelkti ir kūrybiškumo elementą – šioje vietoje kūrybinės industrijos ir persikloja su pramogų industrijomis. Pramoga gali būti be galo daugialypė – pramogaujame žaisdami ir kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami filmą, stebėdami spektaklį (scenos menai), o tai priklauso jau kūrybinėms industrijoms.
Totipotencines (kamienines) lasteles: tai yra dar ne diferencijuotos lasteles, galincios issivystyti i bet kokia diferencijuota organizmo (zmogaus) lastele. Spermatazoidui apvaisinus kiausialaste susidaro totipotentine lastele, kuri dalijasi formuodama daugiau totipotentiniu lasteliu. Sios lasteles pradeda diferencijuotis po mazdaug 4 dienu.       
– Žinoma, kad filosofija yra  visų mokslų motina. Iš filosofijos vystėsi ne tik humanitariniai mokslai, bet ir daug ką paveldėjo socialiniai. Šiandien, kai regime labai daug įvairių mokslo šakų, kai susiduriame su tokiais specialistais, apie kuriuos prieš dešimtmetį nieko net nežinojome, vis didesnis klausimas kyla apie ateities mokslo šakas ir studijų programas. Vienu metu atrodo, kad mokslo šakų kombinacijos vėl grįžta prie kažkokio bendrojo vardiklio, lyg vėl pasuka atgal filosofijos link, taip sujungdamos ir sukomplektuodamos gana skirtingus mokslus (pvz. kultūros studijas, vadybą, ekonomiką ir t. t.). Kita vertus, naujos specialybės ir naujos mokslo šakos dažniausiai yra provokuojamos technologijų inovacijų ir jų taikymo praktikoje. Viešumoje gausu diskusijų apie robotų technologijas, kurios daugumą specialybių išstums iš darbo rinkos (t. y. robotai palaipsniui perims tam tikrus mūsų darbus). Todėl noriu jūsų paprašyti įsivaizduoti ir pafantazuoti apie tai, kokios ateityje bus naujos specialybės. Kokių specialybių gali reikėti darbo rinkai ir koks vaidmuo teks universitetui?
Rain of Fire (748.M41) - After the Battle of Macragge, a splinter fleet of Hive Fleet Behemoth winds its way into the Skitarii-held Daugel Helix. Using the knowledge recovered from the Tyran data-codex, the Skitarii fight back. The Cohort commander Alpha 9-Thyrrc turns the tide by saturating a stratum of the atmosphere with gas from the planet's promethium refineries. After his Onagers' neutron lasers set the skies aflame, each new rain of Tyranid spores incinerates those xenos planetside instead of reinforcing them. A triumphalist data-codex is compiled and sent to the nearby Forge World of Accatran, where it is swiftly filed away in the Archive Anomalis and forgotten.

The Environmental Protection Agency has approved its use as a pesticide, flavor agent and scent. It is used in a wide variety of bath and body products and is commonly listed under ingredients for these products as beta linalool, linalyl alcohol, linaloyl oxide, p-linalool and alloocimenol. Its vapors have been shown to be an effective insecticide against fruit flies, fleas and cockroaches.
Kristina, ar nekilo mintis ką nors pakeisti savo gyvenime? Storumą ir bjaurumą gali pakeisti sportuodama, ar ne? Susirašinėjimą savimi irgi gali pakeisti - tiesiog nustoti susirašinėti. O melavimas apie savo gyvenimą rodo žemą savivertės lygį. Jeigu nekenti savęs, bet nori, jog kiti tave mylėtų, vertintų, tai čia nieko nebus. Žmonės yra labai patiklūs, naivūs, todėl dauguma jų iš prigimties yra geri. Tad jeigu daugumai rodysi savo savivertės trūkumą, meluosi, žmonės ims tavęs bijoti, vengti, ir gal ir tikės tavo melu, bet manys, jog su tavimi vis tiek kažkas ne taip. O jeigu tikėsi pati savimi, didžiuosiesi tuo kas esi, tai ir žmonės tuo tikės. Bet svarbiausia patikėti pačiai savimi, didžiuotis savimi. O jeigu nėra dėl ko to daryti dabar, tuomet nubrėžk, aprašyk, nupiešk idealą, kuris būtų vertas tavo tikėjimo ir didžiavimosi. Kai tai turėsi, nubrėžk, aprašyk ar nupiešk kelią iki to idealo nuo to, kas esi, ką turi dabar. Būtent tai ir bus "būk savimi" pasakymo praktinis įgyvendinimas.
    - Sklinda kalbos, kad ji atsisakė ką nors aiškinti. Žinoma, kai ji spokso į tave, esi linkęs pasiduoti, kad ir ką esi sumąstęs. Vieni teigė, kad ji nupiešė simbolius, jog prišauktų NSO, kiti tvirtino, kad tai magiškas simbolis naudojamas prisikviesti pabaisas, arba tai, kad ji bandė atverti portalą į kitą dimensiją, et cetera… Sekė daug spekuliacijų, bet kol nusikaltėlė tyli, turbūt niekada nesužinosime – tie gandai tikri, ar ne. Iki šios dienos, tai vis dar paslaptis.
Ryza's Skitarii Legion has a proud history and a reputation for unshakeable faith. As with many Forge Worlds, Ryza's Skitarii often bear purity seals of blood-wax and parchment to signify their freedom from harmful scrapcode. The ochre armour plates and robes worn by Ryza's Skitarii are the same hue as the immense rust dunes that bestrew the planet. The interior of these robes are deep red in memory of the blood that has been spilt there over the millennia. The illuminated "R" of Ryza is borne proudly by its warriors. This icon incorporates the skull and cog of Mars, a nod towards Ryza's ancestry.
Vieną kartą kino teatre pamačiau dokumentinį filmą apie jį. Patikėkite, tas filmas mane įkvėpė visam mano profesiniam gyvenimui… Galbūt kažkam pasirodys juokinga, bet pasibaigus filmui, mane užgulė emocijos ir akyse kaupėsi ašaros. Net negalėjau tiksliai pasakyti kodėl. Aš negalėjau ištarti nė žodžio ir buvau pasiruošęs tuoj pat iš kino teatro važiuoti į šokių salę ir šokti, kurti visą parą, kol išseks jėgos. O. Naharin, nežiūrint į visas kylančias kliūtis ir sunkumus, sugebėjo pasiekti pavydėtinų aukštumų.
Antra. Formuluodama Visi-kolaborantai koncepciją, Putinaitė, kaip ir Andriukaitis  atsisako pasitelkti daugelį pavergtos Tautos pasakojime vartojamų terminų, o kitus terminus vartoja iškreipta prasme. Jau aptarėme ribos tarp prisitaikėlio ir kolaboranto sąvokų ištrynimą ir Putinaitės nuostatą, atmetančią perskyrų perskyrų savas / svetimas, okupantas / auka vartojimą. Jei nebelieka savų ir svetimų, okupanto ir aukų, tada tampanebereikalingos ir net iš viso nepritaikomos tokios svarbios pavergtos Tautos pasakojimui sąvokos kaip didvyris ir niekšas ar išdavikas.
Zmogaus genu klonavimas: zmogaus genai klonuojami norint defektyvu gena pakeisti normaliu. Yra 4 genu klonavimo budai. 1) tiesiogine genu sinteze. Genas sintetinamas cheminiais metodais. Is pradziu gautos nedideles atkapeles, po to sujungtos. Genas bus neveiklus jei nesusintetinamos geno reguliacines sekos. 2) isskyrimas transdukcijos budu. Tam panaudojami virusai kurie atlieka specifine DNR transdukcija (prisitvirtina specifineje vietoje). Sis metodas ribotas nes sunku rasti tinkamus virusus. 3) biologine geno sinteze panaudojant fermenta atvirkstine transkriptaze. Sis fermentas pagal RNR sintezuoja DNR grandi. Taip pirmiausiai buvo gautas zmogaus hemoglobino genas. 4) dirbtinis hibridiniu molekuliu gavimas. Hibridines DNR molekules gaunamos sujungiant dvieju virusu grandis i viena. Segmentai sujungiami lipniais galais. DNR transferaze sujungia dvi grandines i viena. Veliau DNR fragmentams sujungti panaudojami fermentai restriktazes. Sie fermentai atpazysta specifines DNR sritis – polindromines sritis. Sios sritys skaitomos vienodai abiem kryptim. Ikirpus vietas gaunami du nesimetriniai bet komplementiniai galai. Tada galima sujungti fragmentus. Taip galima gauti kokia nori DNR molekule, koki nori gena.   
– Lietuvos akademinė bendruomenė jau yra pripratusi prie kūrybinių industrijų sąvokos, tačiau man dažnai bendraujant su skirtingų profesijų atstovais vis dar tenka atsakyti į klausimą, kokia tai mokslo ir studijų sritis, kaip šios studijos yra vykdomos universitetuose. Gal galėtumėte pasidalyti asmeninėmis įžvalgomis ir vizijomis apie tai, kokios yra kūrybinių industrijų studijos jūsų vadovaujamame fakultete?

Kaip žinome iš siaubo filmų, zombiai mėgsta burtis į gaujas, kad sudorotų silpnesnius, nors iš esmės yra asocialūs, nepajėgiantys užmegzti autentiško žmogiškojo ryšio. Režimas nuosekliai diegė paternalizmą, valdomųjų pasyvumą ir apolitiškumą – negebėjimą drauge spręsti viešųjų reikalų, ar net juos įvardinti. Dar viena su tuo susijusi sovietinio zombio savybė – tai, ką galima būtų pavadinti materialiuoju būties horizontu, t.y. apsiribojimu vien fizinio išgyvenimo ir buities klausimais. Be to, verta pažymėti ir sistemos nuosekliai įtvirtinamą „juodai baltą“ tikrovės paveikslą, kaip ir zoologinę neapykantą kitaminčiams ar kitaip besielgiantiems.


The Skitarii are the armed forces of the Adeptus Mechanicus, the faction that produces and maintains virtually all vehicles and engines of war in the Imperium. As such, in addition to peculiar Mechanicus vehicles such as giant land crawlers, the Tech-Guard has access to every type of vehicle used in the Imperial Guard, Imperial Navy aircraft such as the Valkyrie, the Marauder, the Thunderbolt or the Vulture, and are known to have utilised the Rhino armoured personnel carrier. It is unknown if the Skitarii make use of other vehicles employed by the Chapters of the Adeptus Astartes, though one can presume that it is possible, if their Forge World is industrious enough to outfit its forces with them and fulfill its production quota. The Tech-Guard has no access to the Land Raider, as by the Emperor's decree issued during the Horus Heresy, those vehicles are the sole possessions of the Space Marines. The Skitarii also do not utilise Dreadnoughts, for the obvious reason that they must be piloted by a mortally-wounded Astartes.
Man nepatiko nei Lietuviška branduolinė jėgainė. Kai ją turėjome lietuviai už paslaugas mokėjo penkis kartus brangiau už baltarusius. Gal jiems susidarė klaidingas įspūdis, jog tai pigus malonumas. Keista būtų, jei dabar padėtis neapsiverstų aukštyn kojomis. Viskas daroma bandant mums įsiūlyti brangią paslaugą visomis prasmėmis ir labai turėtume būti lengvabūdžiai ir neatsakingi, jei susidomėtume „pigiu“ sūriu pelėkautuose. Lietuviai elgiasi sąžiningai iš anksto perspėdami balturusius, kad nepirks jų paslaugų ir tai nėra kainos mušimas, o bandymas sustabdydi iš anksto žinant neatsipirksiančias Lietuvai pavojingas statybas. Ir iš vis kuo mažiau priklausomybės nuo „rytų“, tuo mažiau mūsų laisvei grėsmių. Kam rytiečiams aurai, kad papirkinėtų Auropos valdžios vyrus ir remtų visokius priešiškus Auropai judėjimus? Pagrindinė priežastis buvo, kkodėl balsavau už žaliuosius, kad visiems kitiems judėjimams protai pasimaišę dėl branduolinės jėgainės, į kurią gal žiūri kaip neeilinę proga pasipelnyti lietuvių sąskaita, giedant giesmelę apie pigią iškūniją (elektrą). Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva tokie užmojai per dideli ir nereikalingi. Galvoti, kad valstybė taip verslą padarys gali tik paskutinis kvailys, nepasimokęs iš mano minėto ankstesnio pavyzdžio, kai baltarusiai už lietuvius mokėjo penkis kartus pigiau. Branduolinė jėgainė gal pigiau galėtų pasirodyti, kai reikia daug jos pajėgumų, o mums užtektų tik jos brangių katino ašarų, visa kita „nemokamai“ išdalintume užsieniečiams. Be to, yra toks dalykas, kad pasaulis vystosi reikiamų išteklių mažinimo kryptimi, jau gal vertėtų galvoti ne kaip XX amžiuje. Vis gi, lauke jau XXI amžius.
    "Kaip žinote, BKA yra Vokietijos FTB ekvivalentas... organizacija, kuri tiria nusikaltėlių bylas, kurios nutinka po visas nacijos valstijas, bet tik dalimi valdžios, lyginant su Amerikos agentūra. Aš paprasčiausiai buvau pakviestas kaip vietinės policijos patarėjas per 1986-ųjų trijų tarybos narių nunuodijimo tyrimą Eislerio Memorialinėje Ligoninėje Diuseldorfe."

180 000 gyventojų turinčiame Žešuvo mieste pietryčių Lenkijoje žygį už gyvybę organizavo žinomas gydytojas Bogdanas Chazanas, praradęs darbą ligoninėje dėl savo gyvybę ginančių nuostatų. „Tai, ko siekiame, yra ne tik abortų draudimas, bet kartu ir visiška gyvybės apsauga“, - teigė B. Chazanas, pridūręs, kad šiuo metu parlamente svarstomas abortų draudimas buvo inicijuotas ne Bažnyčios ir ne Vyriausybės, o šalies piliečių. 
Todėl kolektyvinės atminties trynimas ir performavimas tapo vienu iš pagrindinių jo siekinių. Šiuolaikinis rusų rašytojas Viktoras Pelevinas nedidelės apimties tekste „Zombinimas: lyginamosios antropologijos bandymas“, išsamiau aptaria šiuos homo sovieticus kūrimo mechanizmus, pasitelkdamas mankurtui artimą, bet iš visai kito geografinio-kultūrinio konteksto pasiskolintą „zombio“ sąvoką.
Neseniai dalyvavau konferencijoje apie 4-ąją pramonės revoliuciją, kurioje buvo keliamas klausimas, ar ji jau prasidėjo.  Tikriausiai mažai yra tų, kurie dar nejaučia jos pasekmių. Industrializacija paliečia visas gyvenimo sritis, net ir paslaugų teikėjai, pardavimų vadovai turi išmanyti elektroninę prekybą, iš esmės keičiasi vartotojų elgsena, gyvenimo būdas, todėl kinta reklamos, marketingo ir kitos sritys. Technologijos leidžia daryti globalius sprendimus, nes išnyksta ribos tarp šalių, institucijų. Reikalingi moksliniai tyrimai, pagrindžiantys naujas teorijas, reikalingas ir filosofinis požiūris.  Universitetai jau gyvena ketvirtosios pramonės revoliucijos pulsu, rengdami Europos Sąjungos projektus, kurdami inovacijas ir netgi naujas mokslo kryptis.

Visgi antikinė filosofija nėra vienintelis mano tyrimų objektas. Nemažai dėmesio skiriu ir lotyniškajai viduramžių filosofijai, ypač logikai. Čia turbūt vėl dera prisiminti mano paauglystės laikų žavėjimąsi Sąjūdžio filosofais, pasižymėjusiais geležine logika. Negaliu neprisiminti ir pačios pirmos paskaitos universitete. Tai buvo Lotynų kalba, kurią dėstė neprilygstamoji prof. E. Ulčinaitė. Antrame kurse turėjau Viduramžių filosofijos kursą, kurį skaitė šviesios atminties prof. R.Plečkaitis, padaręs turbūt lemiamą įtaką mano filosofinėms preferencijoms. Jis tikrai mokėjo sudominti  šia, iš pirmo žvilgsnio, religijos tarnaitės statuse surakinta filosofija, jos laikotarpiais, mokyklomis, tarp jų amžius trukusiais ginčais, o ypač- tų ginčų metu taikytais samprotavimo, pagrindimo, kontrargumentavimo metodais. Pastarieji dalykai – jau viduramžių logikos karalystė. Profesorius mėgdavo sakyti – nesiimk tirti problemos, jei neįžvelgi problemos grožio. Jis prisipažino, kad didele dalimi viduramžių logiką jį paskatino tyrinėti būtent tos logikos grožis ir žavesys – sudėtingi klausimai, aistringi ginčiai tarp atskirų mokyklų, ieškant atsakymo į tuos klausimus ir pan. (kai kuriuose universitetuose tokių ginčų dalyvius netgi reikdavo atskirti metaline pertvara, kad nesusimuštų 🙂 Tad kai stojant į doktorantūrą profesorius pasiūlė temą iš scholastinės logikos Vilniaus universitete, nedvejojau nei akimirkos. Beje, viduramžių logiką nepelnytai bandė nuvainikuoti Renesanso ir Naujųjų Amžių filosofai, skelbdami ją įmantria žodžių ekvilibristika; gremėzdiška tuščių, su realybe nieko bendra neturinčių abstrakcijų sistema. Gi iš tikrųjų, ši logika buvo aukšto lygio mokslinė sistema. Viduramžiai neturėjo technikų ir technologijų, kurios leistų solidesnius mus supančio pasaulio tyrimus. Tad visas filosofų dėmesys buvo nukreiptas į vidinį žmogaus pasaulį (net ir Dievo įrodymų kai kurie mąstytojai ieškojo “amžinosiose” sielos idėjose), kurio vienas komponentų buvo mąstymas. Tirdami pastarąjį, viduramžių logikai atrado visą eilę svarbių dėsnių ir principų, kurie Renesanso laikais ir Naujaisiais amžiais buvo pamiršti. Ir kai XIX a. pradėta kurti šiuolaikinė logika, jos autoriai netikėtai atrado, kad nemažai jų kuriamų dalykų jau buvo žinomi viduramžių “ekvilibristams ir abstrakcijų statytojams”.

Sydonian Dragoons stride the battlefield like graven idols given life, charging from clouds of sacred incense to slam crackling taser lances into the scattering foe. In their wake they leave a ragged trail of corpses that stretches to the horizon and beyond. Mounted on the marvel of science that is the Ironstrider engine, the Sydonian Dragoons know not the concepts of doubt nor rest. Theirs is the power of endless motion put to the purpose of death. The first Sydonians settled a vast cratered area of Mars swathed in dense acidic mist. In the schisms that haunted Mars' past, those with stilt-augmetics could stalk these mists and yet live, their elevation allowing them to escape the worst effects of the acidic fog whilst remaining hidden from the enemy. The Sydonian Dragoons echo the tactics of these warrior-explorers. Using incense exhausts, they march through an ochre cloud redolent of ancient Sydonia. Many a foe has been confounded by this mist long enough for the Dragoons to mount a deadly charge. Though the monotask Servitor that steers each Ironstrider engine towards the foe is all but mindless, its rider is a tried and tested Skitarii warrior. Once the Dragoon has spotted his quarry, he will mark it with a bullet from his phosphor serpenta or radium jezzail. The glow from the impact guides his unit's next charge even in the fog of war. Within moments, one so marked is assailed by a stampede of titanium-hard feet and high-yield taser weaponry.
V. V.: Manyčiau, tos krizės mastai yra pernelyg išpučiami. Juk tebevyksta fundamentiniai ir taikomieji humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, šių mokslų atstovai gauna Nobelio ir kitas reikšmingas premijas, leidžiamos solidžios monografijos ir mokslo studijos, vedančios konferencijos sutraukia gausias dalyvių ir klausytojų auditorijas. Štai kas dveji metai vykstanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojama konferencija “Vizualumas” šiemet tradiciškai pritraukė apie 40 pranešėjų iš 15  pasaulio šalių. Kita vertus, akivaizdu, kad kitos mokslo sritys pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio, pagarbos ir finansų nei humanitariniai ir socialiniai mokslai. Bet ar tai galima laikyti krize, gresiančia pačiai minėtų mokslų egzistencijai? Manau, kad ne. Štai filosofijos istorijoje buvo laikotarpis, kai nemaža dalis filosofų manė, kad artėja filosofijos pabaiga. Tuo metu nuo filosofijos sparčiai atsiskyrinėjo specialieji mokslai, ir buvo baiminamasi, kad jie palaipsniui su savimi išsineš visą filosofijos turinį. Tačiau prognozuotas žlugimas neįvyko – filosofijos turinys taip ir nebuvo išsemtas, maža to, jį papildė laikas nuo laiko atsirandančios naujos filosofijos kryptys ir šakos. Kaip bebūtų, manau, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai visada išlaikys savo reikšmingumą. Juk jie tiria su įvairiais žmogaus individualios ir socialinės egzistencijos aspektais susijusius klausimus, o tokie klausimai individams ir visuomenėms kils visada.

    - Kiekvienas jų yra avingalvis. Niekaip negaliu įsivaizduoti rimtų santykių su bent vienu iš jų. Kiekvienas jų paskirtų pasimatymą sekmadienį prie traukinių stoties, tuomet, aiškių aiškiausiai, mes rioglintume į kiną, cirką arba krepšinio rungtynes. Pirmą kartą valgant drauge, praleistume laiką šlamšdami pyragaičius ir gerdami žalią arbatą kavinėje. Dienos pabaigoje, jie būtinai riktelėtų “iki pasimatymo rytoj!”


    Džil užsimerkė, galvodama apie grįžtantį sapną, apie tai, ką jis reiškė. Tai tobulai atitiko tikrąją įvykių grandinę, išskyrus pabaigą — Bradas Vikersas, S.T.A.R.S. Alfos pilotas, išmetė kažką iš sraigtasparnio, granatsvaidį, ir Chrisas susprogdino Tironą, kol jis artėjo prie jos. Jie visi paspruko laiku... bet tam tikra prasme, tai neturėjo reikšmės. Turint galvoje viską, ką jie sugebėjo nuveikti nuo to laiko, jie galėjo ir mirti.
Taip pat mes didingai paskelbiame, kad Žemiečiai yra ir turėtų būti laisva tauta; kad esant tokiai situacijai visi žmonės yra atleidžiami nuo visų sąjungų su nežemiškomis jėgomis ir kad visi politiniai ir ekonominiai sandoriai tarp jų ir Žemiečių yra visiškai negaliojantys; kad kaip laisva ir suvereni tauta Didingesnėje Visatos Visuomenėje, mes atsakingai prisimame visą valdžią šioje Saulės Sistemoje skelbti taiką, pradėti karą, sudarinėti sąjungas, valdyti komercines operacijas ir perimti visus kitus veiksmus, kuriuos suvereni planetinė tauta galėtų teisėtai ir etiškai atlikti.
Savo audiovizualinę kūrybą demonstruodamas vietinės ir tarptautinės reikšmės festivaliuose aš visada sulaukdavau kritinio ir paskatinamojo R. Ruokio žvilgsnio. Būta ir akimirkų, kai gausiai diskutuodavome apie šiuolaikinę eksperimentinę kūrybą bei vykstančius kultūros pokyčius. R. Ruokis visada atsigręždavo į jaunimą ir padrąsindavo kurti ir išbandyti naujas kūrybos formas.
Kitaip tariant, be R. Floridos kūrybinės klasės koncepcijos neapsieina nė viena kūrybingumui skirta mokslo konferencija, ši knyga nelieka nepacituota nė viename solidesniame akademiniame leidinyje ar nenurodyta aukštųjų mokyklų studentams skirtoje mokomojoje medžiagoje. Džiaugiuosi, kad ir verslo praktikai atkreipė dėmesį į šią knygą – jau ir Lietuvoje ji nurodoma pačių aktualiausių sėkmingo verslo plėtrai aptarti skirtų leidinių sąrašuose.
Pozymiai apriboti lyties: tai yra lyties issivystymas, ty, nepriklausomai nuo X chromosomu, individas su Y bus ♂. Y chromosomoje yra TDF lokusas, del kurio nediferencijuotos gonados vystosi i seklides, o ne i kiausides. Jei Y chromosomoje sio geno nera, XY individas bus ♀. TDF lokusas gali translokuotis i X chromosoma, tada XX gali buti ♂. Y chr. yra genu vadinamu holandriniais – tai genai kurie neturi homologo X chromosomoje, moterys siu genu nepaveldi. Tai yra AZF genas kuris lemia spermatogeneze, taip pat genai kurie lemia Y antigena, hipertrichora. X chromosomoje yra genu kuriu nera Y chromosomoje. Ju pasireiskimas priklauso nuo to ar jie yra ♂ ar ♀ lytyje.

Atkreipkime dėmesį į tai, kad Putinaitė nekalba apie tautą ir tautos politinius siekius. Idant skaitytojas nepagalvotų, jog kalbama ne apie individų masę, o apie tautą, autorė net pavartoja žodį „liaudis“. Ši individų masė kažkokiu mistiniu būdu tampanežinia iš kur atsiradusios „tautinės mitologijos“ nešėja, o ta mitologija vėl kažkokiu mistiniu būdu suburia tuos individus į mitingus ir net įkvepia žygdarbiams.
    Sklido gandai, kad merginos, kurių lyderė buvo Asakura Ryouko, bandė perkalbėti Haruhi, kad ji taip nesielgtų, bet nieko nepešė. Per kiekvieną fizkultūros pamoką, Haruhi ignoruodavo likusią klasę ir nusimesdavo uniformą be menkiausio žvilgsnio į kitus. Ir taip mūsų, vaikinų, paprašė palikti klasę, kai tik nuskambėdavo skambutis – Asakuros Ryouko įsakymu.
Žvilgsnis mano iki sioliai buvo paklaikes. Nezinau kai išeisiu i miestą gal ir vel paklaiks. Kai noriu susirasti sau pašnekovų mano akys pasidaro baisios, bet tuo jos ir traukia mano pasnekovus... Mama liepė neisversti taip akių, o jos man savaime taip issprogsta issivercia, nebegaliu savęs valdyti. Bet teks susivaldyti. Matai mano akių raumenys labai paslankus... Mama sako kad matosi jog sergu, kai issivercia akys, bet pašnekovų turiu daug.:-))). Ir traukiu pasnekovus. Tik seni vyrai labai įtartinai i mane pasižiūri ir siek tiek susiguzia-as jiems nemaloni ( nors ir negeriu jokio alkoholio). Tiesiog seni diedai yra labai kompleksuoti.
Šios ir kitos aplinkybės lietuviams pagaliau leido kiek laisviau veikti sistemoje, išmokė kultūrininkus išvengti ar apeiti akivaizdžius ideologinius spąstus, tuo pačiu ją išnaudojant vietinės kultūros išsaugojimo reikmėms. Tai atvėrė kad ir ribotas, bet reikšmingas modernios nacionalinės kultūros plėtros galimybes, kuriomis, ypač brežnevmečiu, sugebėjo pasinaudoti ne tik SSRS, bet ir užsienyje veikiai aukštai pradėti vertinti lietuvių rašytojai ir poetai, menininkai, teatralai, muzikai, architektai, urbanistai, fotografai, dizaineriai ir t. t.
Ši skirtis svarbi, nes leidžia lokalizuoti kiekvieną asmenį tam tikroje dvasinio ir moralinio apsisprendimo perspektyvoje. Ji reiškia, kad kiekvienas atėjęs į šį pasaulį netampa tautos nariu savaime. Juo tampama ypatingu įsitautinimo ir įsivalstybinimo veiksmu – apsisprendimu. Žmogus gali atmesti tautą kaip idealią moralinės atskaitos bendriją ir valstybės idėją kaip savo sąžinės egzistencinius pagrindus. 
Antroji koncepcijos Visi–kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės bandymas parodyti, jog sovietmečiu Lietuvos visuomenė buvo sovietizuojama ne prievarta, kaip paprastai manoma, bet greičiau sovietizavosi pati, iš esmės savanoriškai, aktyvioje sąveikoje su režimu. Autorė rašo: „politinis procesas aiškinamas pozityvia visuomenės ir valdžios sąveika“ (Putinaitė N. Nugenėta pušis, p. 18).  Esą taip pozityviai sąveikaujant valdžiai, sovietmečio kultūrininkams ir plačiajai visuomenei, išsikristalizavo strategijos (autorė aprašo keturias – ramų gyvenimą, prisitaikymą per maištą, neišvengiamybės etiką ir išmonę), leidžiančios pritapti prie sovietinės realybės ir nekonfliktiškai bei santykinai komfortiškai joje įsigyventi (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga). Sovietmečio visuomenės ateizacija taip pat aiškintina nurodant į asmeninį nutraukančių ryšį su tikėjimu individų apsisprendimą (Putinaitė N. Nugenėta pušis). Šios savanoriškai priimtos strategijos ir apsisprendimai tapusios lietuvių savastimi, pakirtusios moralę ir padariusios iš lietuvių tikrus sovietžmogius. Lietuviai išlieka sovietžmogiais ir po valstybės atkūrimo, nes jų mąstymas, veikimo strategijos ir moralė išlikę tokie patys.
    "Priežastis, dėl kurios nesakau nieko apie Johano bylą, nėra dėl atsargumo ar konfidencialumo. O todėl, kad buvau visiškai ir galutinai sugniuždytas tyrimo. Priešingai tam, ką sako pasaulis, jeigu nebūčiau atsidūręs tyrimo centre, nebūčiau išsprendęs bylos. Aš buvau tiek pat sutrikęs ir apgautas dėl piešiamo portreto žmogaus, vardu Johanas, kaip ir visi kiti."
Without exception the Skitarii have pallid bodies of puckered flesh and sutured cybernetics. Ceramic valves and adamantium sockets stud hard knots of pallid, translucent muscle. Even the brains of these warriors are grotesque hybrids of grey matter and twisting neurocircuitry. The most blessed pass a point called the "Crux Mechanicus," their body more machine than flesh. Those that reach this stage of mechamorphosis are known as "Skitarii Alphas." Some go on to attain the rank of "Alpha Primus" -- overseers who can operate independently for standard years if necessary, as solid and reliable as the titanium that replaces their flesh. One who looked for consistency in Skitarii augmentations would be sorely disappointed. A soldier of the Mechanicus may have a punchcard skullslot and leather bellows for lungs, whilst at the same time housing quantum bioware in his brain. It is often said that were one of these enhanced warriors to be rendered down, traces of nearly every element known to man could be found somewhere in the remains. The Tech-priests know this to be no exaggeration, for dissection is but one of the dark fates a Skitarius might undergo in order to satisfy his masters' predatory curiosity.
Vyriausybė savo ruožtu atkreipė dėmesį į gyvybę ginančiųjų pastangas. Kalbėdamas Tarptautinę šeimos dieną prezidentas Andžejus Duda minėjo tiek piliečių inicijuotą įstatymą, tiek jį palaikančias demonstracijas. Televizijų transliuotame įraše jie su žmona kalbėjo apie šeimų svarbą, mokančią meilės, kantrybės, atsakomybės ir pagarbos vyresniesiems, atiduodami pagarbą savo senjorus ir specialių poreikių vaikus prižiūrinčioms šeimoms. 
Po Vatikano II Susirinkimo dėl charizminio atsinaujinimo įtakos tapo madinga kalbėti apie Šventąją Dvasią – iškeltos rankos, kalbėjimas kalbomis, dvasinės pranašystės tarsi įrodo, kad vyksta galingas Šventosios Dvasios veikimas. Tačiau ar iki tol Šventoji Dvasia buvo įkalinta sausų dogmų ir griežtos hierarchijos? Žinau, kad yra daug tokių, kurie sako, kad taip. Tradiciniai katalikai sako priešingai – visi šitie charizmatiniai dalykai yra skolinys iš protestantų. Viena aišku, Šventoji Dvasia yra ne susiskaldymo ar skirstymo į grupes Dvasia, bet vienybės ir meilės Dvasia. Vienos ar kitos formos suabsoliutinimas yra mūsų žmogiškosios dvasios veikimo vaisius. Šventoji Dvasia veikia įvairiomis formomis ir būdais. Visa, kas veda į tikėjimo ugdymą, šventumą – visa tai yra iš Šventosios Dvasios. Galima kalbėti kalbomis, bet širdyje būti pilnam puikybės, taip pat nuostabiai giedoti grigališką choralą, tačiau neapkęsti kitaip mąstančio. Viešpats Jėzus Evangelijoje sako: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko.“ Taigi visa ko pagrindas – meilė. O meilė, pasak Bažnyčios Tėvų, ir yra Šventoji Dvasia, kuri sušildo širdis, uždega mus troškimu gyventi su Kristumi ir Kristui, nes, kaip primena apaštalas Paulius antrame skaitinyje: „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.“ Tad prašykime, kad Viešpats šiandien išlietų į mūsų širdis savo Dvasią, kuri vestų į Tiesos pažinimą ir naują gyvenimą Jame.
Baterija ~ 4h. Wi-Fi. DVD ROM. USB 2.0. HDMI. Kortelių skaitytuvas. VGA. Kaina : 204.99€ HP EliteBook 8560p Procesorius : Intel Core i5-2430m 2.40 GHz (Keturių branduolių) Vaizdo plokštė: ATI Radeon HD 6470M Operatyvioji atmintis : 4 GB Kietasis diskas : 240 GB SSD Ekranas : 15.6 colio HD+ raiška Operacinė sistema: Windows 10 (Licencija). Baterija ~ 3h. Kaina : 209.99€ HP EliteBook 8470p Procesorius : Intel Core i5-3210m 2.50 GHz (Keturių branduolių) Vaizdo plokštė: Intel HD Graphics 4000 Op
Toks bendrais bruožais yra standartinis požiūris į sovietmetį, kurį pavadinome pavergtos Tautos pasakojimu. Atkreipkime dėmesį į esminius šito pasakojimo bruožus. Pirma, pavergtos Tautos pasakojimas turi kolektyvinį subjektą – lietuvių Tautą, kuri yra ne šiaip bendros kalbos ir kultūros bruožų vienijama žmonių masė, bet politinis subjektas. Antra, pavergtos Tautos pasakojime vartojama daug vertinamojo pobūdžio sąvokų: agresorius / auka, laisvės kovotojas / prisitaikėlis / kolaborantas, didvyris / niekšas, patriotas, išdavikas ir kitos. Šios sąvokos vartojamos įprastomis jų prasmėmis. Trečia, pavergtos Tautos pasakojimas yra paremtas įvairiapusiška ir išsamia faktine medžiaga.
Bet yra toks klausimas: "Ką jus veikiate Žemėje ir jos apylinkėse, kad taip nenorit mūsų palikti ramybėje ir leisti patiems tvarkytis". Iš rašliavos sprendžių, kad "sudarėte" sąjungą su kažkuo, kas jums labiau prie širdies (gal būt ir teisingai pasirinkot iš to kas buvo), kad pakeisti "įsikišti" į naturalią? (ar tikrai?) Žemės žmonių vystymąsi. Kaip dažnai jus kišates? ir kaip kišates įdomu. Matau parašėt, tai yra, akcentavot mūsų neigiamas sąvybes ir, spėju, kad gerąsias nepaminėjot dėl to, kad gerosios "neišpuiktų" nuo dėmesio, nes jos ir taip žino savo gėrį ir tada pavirstų "blogiukais"? ar tai tiesa?
- Mano atminty Anykščiuose beveik neatpažįstamai pasikeitė du dalykai: Šventoji ir... anykštėnų požiūris į knygą. Tai sakau be jokios patetikos, nes upė teka pro mano langus, o knyga daugelį metų buvo Anykščių simbolis. Deja, per pastaruosius dešimtmečius knygos statusas netgi literatūros klasikų lopšyje apsivertė aukštyn kojom. Manau, jog dėl to kaltas ne tik pašėlusiai putojantis laikas, civilizacijos įnoriai, bet ir mes patys, per anksti susitaikę, per greitai nušokavę nežinia kur, nežinia pas ką. Ar ne metas tarti „stop“?
×