Gegužės 3–4 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šeima ir bendrasis gėris“. Jos tikslas – mokslininkų ir specialistų diskusija apie dabartinę šeimos padėtį Lietuvoje ir Vakaruose, jos socialinę ir antropologinę tapatybę, taip pat sąsajas su bendruoju gėriu. Skaitytojams siūlome konferencijos dalyvio, Amerikos katalikiškojo universiteto Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto moralinės teologijos ir šeimos teisės profesorius, rašančio fundamentinės moralinės teologijos, bioetikos, lytiškumo, santuokos bei teisės temomis, Davido S. Crawfordo pranešimo santrauką.

Kas liečia žiniasklaidą ji manęs absoliučiai nedomina ir jokio bendradarbiavimo su ją neplanuojama. Kažkur kukliai "pakampyje" galima paplepėti. Bet tik tiek. Užpakalių šou nereikalingas. :) O kaimynų AE būtų labai logiška pasinaudoti ganant pigę elektros energiją. Bet politikai jau veikia visiškai priešingai uždrausdami baltarusiams pasinaudoti Kruomio talpykla. Daroma kad mums būti tik brangiau ir tik blogiau. Atitinkamai politikams vieta rojuje nenumatyta, nes jie visuomet elgiasi kažkaip priešingai nei daugumos interesai. :)
Maskvoje itin griežtomis bausmėmis buvo nuteista grupė ekstrasensų, veikusių sostinėje. Aferistai apie savo teikiamas paslaugas reklamuodavosi televizijoje ir sugebėjo iš pensininkų, invalidų ir kitų patiklių žmonių išvilioti milijonus. Vyriausiajam magijos specialistui Vladimirui Sobolevui teismas skyrė net 16 metų nelaisvės, 8 būrėjai už grotų buvo pasiųsti daugiau kaip po dešimt metų, o dar keli – nuteisti mažesnėmis bausmėmis.
Nagrinėjamoje byloje A. Naruševičienė buvo kaltinama apgaule įgijusi ir užvaldžiusi didelės vertės turtą. Nustatyta, kad nukentėjusieji kreipėsi į A. Naruševičienę aiškiaregės konsultacijų. Ji įtikino nukentėjusiuosius dėl jiems ir jų artimiesiems gresiančių nelaimių, netekčių ir jos galių tai įveikti. Taip už tariamą turto apsaugą, gyvenimo ir verslo sutvarkymą, sielos išvalymą, užkalbėjimų nuėmimą, amuletus, apgaule iš keturių nukentėjusiųjų įgijo didelės vertės turtą.
Anapus įprastas verslas žudymai, tokius klausimus, kaip Jūsų galima suprasti kaip užsakymus. Pateikus galimą užsakymo įvykdymo laiką ir negavus Jūsų prieštaravimo, gali imtis jo įvykdymo, tik vykdytojams apsunkinai sąlygas užsakymą įvykdyti. Nenustebkit jei pareikalaus iš Jūsų užmokesčio, net jei užsakymas bus neįvykdytas. Gal Dievas galėtų padėti išsisukti ir užglaistyti nemalonią padėtį, į kurią patekote per savo lengvabūdiškumą, tik, kad esate gan priešiškai nusiteikęs prieš krikščionis ir iš aukšto pažiūrėsite į tokį mano perspėjimą.
. Beje, toks požiūris vyrauja ir marksistinėje evoliucijos teorijoje, iškeliančioje įrankių ir darbo svarbą žmogaus, jo sąmonės tapsmui. Žmogus evoliucionuoja remdamasis kultūroje sukaupiama ir išsaugoma žinija, kitaip tariant, atminties technologijomis. Tad žmogaus evoliucija yra sykiu biologinė ir kultūrinė techninė. Tas vyksmas įvardijamas epifilogeneze – evoliucija kitokiais nei gyvybė būdais. Stieglerio įsitikinimu, žmogus visą laiką gyvena tam tikroje aplinkoje – kultūrinėje techninėje, naujaisiais laikais įgaunančioje labiau techninį pobūdį. Juk ir biologinė autopoiesis gyvybė įsikūnija organizmui struktūriškai saistantis su terpe (structural coupling). Tad ir medijos įgauna platesnę nei techniniai komunikavimo įtaisai reikšmę. Plėtodamas Simondono idėjas
O jei tamstai nepatinka mūsų pažiuros mauk iš čia į visas keturias puses, nes neleisime kad kažkoks išsišokėlis nei kojų neęspėjęs apšilti forumuose jau pradėtų visus gasdinti gėjų ,žydų ir čigonų engimu čia. Jei jūsų visų žemėje nebūtų ji tik lengviau atsikvėptų,kiekvienas tikras Lietuvis jūsų nemėgo ir niekada nepamėgs, o prievarta meilės tikrai nenusipelnysi ir bauginimais taip pat. Taip kad gyvenk kol tavęs niekas neliečia ir kitiems netrukdyk to daryti.Nes viskam yra kantrybės ribos.
Kadangi dauguma mielių rūšių nebesidaugina, kai alkoholio koncentracija viršija 18 % tūrio (tai yra fermentuotų gėrimų, tokių kaip alus, vynas ar sakė natūrali stiprumo riba), stipresni gėrimai gaunami distiliuojant fermentacijos būdu pagamintus alkoholio turinčius skysčius - taip padidinama alkoholio koncentracija ir pašalinami kai kurie šalutiniai produktai.
o kas link to gyvenimo skaitmenine erdveje..tai jau ir dabar yra nemazai zmoniu..kurie vis dar tebeturi kuna..taciau jau gyvena nebe siame pasaulyje..o visiskai persikele i virtualuji...kol kas tai ivardijama tik kaip psichine liga...priklausomybe nuo interneto..kompleksai kuriu nepavygsta nugaleti realiame pasaulyje..bet kaip bus ateityje nera zinoma
Kai atsirado įžūli tarpinė, gal vertėtų pasisukinėti apie savo kūno ašį, niekur nejudant, siela liktų vietoje (visgi, indai kur nors toli keliavę laukia savo sielų nors man tai atrodo abejotina), na o raudonšikniams bet koks pasisukimas gali būti smūgiu. Galbūt, atkakliai bandys toliau kištis, tik perkeliant savo įrangą jiems reiktų šiek tiek laiko. O Jūs tokiais dalykais galite užsiimti bet kur. O jei dar sugalvotumėte kaip daryti tai užsimerkus, jiems išvis būtų smūgis žemiau juostos.
    - Nepaisant to, kad buvote Johano bylos centre, kol kas vengėte apie ją komentuoti. Galbūt jūs tylėjote dėl tų, kurie buvo paveikti šio tyrimo, ar galbūt po visu tuo slypi itin šokiruojanti tiesa... Todėl tai ir buvo vienintelis būdas, kuriuo galėjau jus prisivilioti, - paaiškinau atsidusdamas, o jis nutaisė įsižeidusiojo veidą, bet tolesni žodžiai mane nustebino.

Ypatingas fotografo santykis su tema nulemia ir pačių paveikslų charakterį. Savo portretais autorius siekia sukurti kontrastą banaliai realybei. Žmonės, kuriuos įamžina, jo akyse yra ryškios asmenybės, išsiskiriančios nuveiktais darbais, pagaliau, nebijokim šito žodžio, kai kurie ir talentu. Tai ne reportažinė fotografija, o bandymas pateikti atidžią charakterio studiją. A. Aleksandravičius rodo savo modelius su beveik šiuolaikiška pagarba. Be vulgariai draugiško dažno šiuolaikinio žurnalisto tono, bet ir be kitų reporterių profesionalaus šalto objektyvumo.
    Ir taip, aš įstojau į vidurinę mokyklą savo rajone. Iš pradžių gailėjausi šio sprendimo, nes mano naujoji mokykla kiurksojo ant labai aukštos kalvos. Net pavasario laikmečiu, studentai sukaisdavo ir suprakaituodavo vien lipdami stačiu keliu – aiškiai mano ketinimui “nerūpestingai striksėti į mokyklą” buvo lemta nugrimzti į nebūtį. Kiekvieną kartą tai prisiminus ir faktą, kad reikės kartoti tą pačią procedūrą diena iš dienos dar kitus trejus metus, aš nusilpdavau ir puldavau į depresiją.

Rusams kaip tautai niekda nejaučiau neapykantos, jeigu kas ir kaltas tai istorijos bėgyje iškilę ten svetimtaučiai, kaip kad džiugašvilis, dzeržinskis ir kiti urodai. Jie rusų tautą dulkino dar daugiau nei Lietuvių, mums teko viso to tik trupiniai bet ir to pakako daugeliui mūsų tautiečių sugriauti gyvenimus. 1968 metais kai atėjau į kariuomenė tai biškį pakalbėdavome su kitais Lietuviais kaip gerai būtų kad Lietuva atgautų savo laisvę ir galėtume važiuoti namo. Tai mane įskundė kitas Lietuvis pavarde PAJEDA, jis nulėkė ir paskundė kad aš varinėju tokias kalbas. Gerai kad pasitaikė leitenentas būrio vadas Ukrainietis tai jis mane pasišaukė ir išrėžė moralus kad to negalima kalbėti nes jei paklius politrukams tai labai toli tokios mano kalbos nukeliaus o aš nukeliausiu dar toliau...


. Pastaruoju metu ryškėja naujo – medijų diskurso išplitimas, paryškinantis kai kuriuos postmoderniosios teorijos ypatumus, o sykiu iškeliantis medijuotos aplinkos reikšmę kultūros, socialiniams ir apskritai humanitariniams tyrimams, taip pat įtvirtinantis savą pažintinio subjekto ir pažintinės veiklos vaizdinį. Tad pirmiausia pasiaiškinsime esminius postmoderniosios teorijos bruožus, rodydami, kaip kai kurie bruožai pereina į medijų teoriją, iškeliančią praktinį teoretizavimo veiksmingumą ir komunikacinį kryptingumą.

Kai atsirado įžūli tarpinė, gal vertėtų pasisukinėti apie savo kūno ašį, niekur nejudant, siela liktų vietoje (visgi, indai kur nors toli keliavę laukia savo sielų nors man tai atrodo abejotina), na o raudonšikniams bet koks pasisukimas gali būti smūgiu. Galbūt, atkakliai bandys toliau kištis, tik perkeliant savo įrangą jiems reiktų šiek tiek laiko. O Jūs tokiais dalykais galite užsiimti bet kur. O jei dar sugalvotumėte kaip daryti tai užsimerkus, jiems išvis būtų smūgis žemiau juostos.
„Valstybė pripažįsta santuoką ne todėl, kad jai rūpėtų jausmai, bet todėl, jog kartų atsinaujinimas ir vaikų auginimas garantuoja tautos ateitį“, – teigia Europos Sąjungos piliečiai, užregistravę parašų rinkimo iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“. Žmonės iš septynių šalių suvienijo jėgas ir įregistravo ES piliečių iniciatyvą, kad ES teisėje santuoka būtų apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga, o šeima būtų pagrįsta santuoka arba giminystės ryšiais. Apie šią iniciatyvą specialiai „Bernardinai.lt“ sutiko papasakoti pagrindinė jos koordinatorė Edita Frivaldszky iš Budapešto.
V. V.: Iš tiesų, kūrybingumas šiuo metu – viena populiariausių bet kurio diskurso sąvokų. Tačiau šis populiarumo medalis turi dvi puses. Kaip teisingai pastebėjote, dažnai kūrybingumas laikomas panacėja visiems negalavimams gydyti. Visgi kūrybingumo nederėtų pervertinti – ilgaamžė žmonijos patirtis rodo, kad nėra panacėjų nuo visų ligų, o perspaustas vadinamųjų panacėjų vartojimas gali sukelti priešnuodžių poreikį. Dar mano vaikystės laikais tėvų, giminaičių ir jų artimų draugų rate sklido gandai apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų – Mumijo. Mes, vaikai, netgi įsivaizdavome, kad jie gaminami iš sutrintų Egipto mumijų miltelių ir turbūt dėl to turi specialių gydomųjų galių. Ir ką – praūžus Mumijo bumui, ligų pasaulyje nesumažėjo. Paimkime pavyzdį iš Lietuvos socialinės tikrovės. Dar prieš keliolika metų vienas populiariausių žodžių Lietuvoje buvo vadyba. Atrodė, reikia paruošti labai daug gerų vadybininkų, ir visos Lietuvos problemos bus išspręstos. Net ir mokslas suklestėsiąs, kai jam ims diriguoti vadybininkai, nes mokslininkai ir tyrėjai patys gi nesuvokia ką tirti, su kuo eksperimentuoti. Ir dabar turime daugybę vadybos programų Lietuvos universitetuose ir kolegijose ir nemažą kiekį bedarbių absolventų. Kita vertus, kūrybingumo nedera nuvertinti. Globaliame ir greitai kintančiame pasaulyje tai vienas būdų tinkamai reaguoti, įvertinti ir suvaldyti minėtus pokyčius. Juk pačia plačiausia prasme, kūrybingumas – tai efektyvus savo kūrybinio ir protinio potencialo išnaudojimas, ieškant naujų, originalių ir operatyvių būdų aktualioms problemoms spręsti, naujiems produktams, paslaugoms, metodikoms, technologijoms, teorijoms ir t.t. kurti. Ne veltui žymus kūrybinių industrijų tyrinėtojas R. Florida knygoje “Kūrybinės klasės iškilimas” (beje, puikiai išverstoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto lektorės J. Barevičiūtės) didžiausius XX a. mokslinius, technologinius, ekonominius, socialinius ir pan. pasiekimus ir permainas sieja būtent su kūrybingumo įsitvirtinimu. Beje, kūrybinei klasei priskiriami ne tik dailininkai, kompozitoriai, architektai ir panašiai, bet ir kitos profesijos, kuriose lemiamas vaidmuo tenka protiniam darbui. Taigi pabrėžiama kūrybingumo ir intelektinio potencialo išnaudojimo sąsaja. Visgi būtina pastebėti, kad kūrybingumas yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga aktualioms problemoms spręsti. Čia, be kūrybingumo, reikalingos žinios ir kompetencijos, tinkamai parinkta vykdytojų komanda, efektyvi ir tinkama komunikacija, visa eilė individualių savybių: atkaklumas, lankstumas, kritiškumas ir t.t. Taigi kūrybingumas be minėtų komponentų tėra geri norai, kuriems nebūtinai lemta būti išpildytiems. Tai tarsi Mumijo, vartojamas be ar net vietoj maisto ir gėrimo.
Aš visada net savo praktinėse paskaitose studentams demonstruoju kaip veikia įvairios praktikos ne takoskyroje, bet dialoge su teorija. Nesvarbu, kokią specialybę studijuoja studentai, svarbu tai, kad jiems paaiškinu nepavykusias praktikas ir nesėkmingai sukurtus produktus argumentuodamas tai, kad nebuvo paisoma dėsnių, kurie apibrėžiami ir paaiškinami teorijomis. Kartais net aš pats studentams būnu pavyzdžiu, pristatydamas savo menininko ir teoretiko profesines veiklas bei analizuodamas jų tarpusavio ryšius.
Šiandien neįprastai daug diskutuojama apie technologijas ir jų naudą visuomenei, tačiau nepakankamai daug dėmesio yra skiriama turiniui, kurį technologijos „perneša“ vartotojui. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus, dirbdamas penkioliktus metus Lietuvos aukštajame moksle, kasdien sutinka labai įdomių žmonių, iš kurių patys įdomiausi yra turinio kūrėjai. Šiandien jis džiaugiasi, kad vienas įdomesnių žmonių kartu darbuojasi Pramogų industrijų katedroje. Tad siūlome susipažinti su diskusija, kurią plėtojo doc. dr. R. Venckus ir Aistė Ptakauskė – neeilinio išsilavinimo, vizionieriška asmenybė, šiuolaikinio turinio kūrėja!  

V.V.: Iš tiesų, apie filosofiją esama pačių įvairiausių ir prieštaringiausių nuomonių. Visgi filosofiją galime drąsiai vadinti mokslų motina. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Vakarų filosofija gimė antikinėje Graikijoje kaip universalus mokslas, apimantis iš esmės visą tuometinį teorinį žinojimą. Kitaip sakant, jos įsčiose vystėsi visi kiti mokslai, kurie amžių eigoje nuo jos atsiskyrė, įgydami specializuotų mokslų statusą. Pačios filosofijos sampratos toje amžių eigoje taip pat keitėsi. Jei pradžioje filosofija buvo labiau orientuota į fizinio pasaulio (gamtos) pradų paieškas, tai pastarųjų amžių filosofiją labiau domina žmogaus individuali ir socialinė egzistencija, santykis su technika, technologijomis, medijomis; individų komunikacijos ir susikalbėjimo galimybės ir t.t. Bet ir šiuolaikinėje intelektinėje erdvėje nėra vienos visiems privalomos filosofijos sampratos. Kita vertus, daugiau ar mažiau sutariama, kad filosofija – tai bandymas argumentuotai atsakyti į pamatinius klausimus apie žmogų, jo vietą pasaulyje ir visuomenėje, žmogaus ir visuomenės egzistavimo prasmę ir pan. Tuos klausimus bent kartą gyvenime sau užduoda bet kuris žmogus: kas yra tiesa, gėris, grožis, tikroji egzistencija, autentiška gyvenimo prasmė ir pan. Ieškodamas savo atsakymų į šiuos klausimus, jis gali drąsiai semti iš amžių išbandymus atlaikiusio filosofijos lobyno. Tad ir šiuolaikiniame pasaulyje filosofija yra geras patarėjas pamatinių amžinųjų klausimų atžvilgiu. Aišku, kiekvienoje epochoje iškyla naujų aktualių klausimų ir problemų, tačiau visi jie anksčiau ar vėliau patenka filosofijos domėn. Štai XX a. itin aktualus žmogaus ir medijų santykio klausimas davė pradžią naujai filosofijos šakai – medijų filosofijai. Tame pačiame amžiuje atsirado kino filosofija ir t.t. Kita vertus, nors kiekviena epocha pateikia filosofijai vis naujų aktualių temų ir klausimų, pamatinės filosofijos temos iš esmės išlieka tos pačios: būtis, tiesa, gėris, grožis, prasmė ir t.t. Keičiasi šių temų nagrinėjimo kalbos ir kiti kontekstai, bet pačios temos neužleidžia savo pozicijų filosofiniuose „topuose“.


„Mes norime įtvirtinti bendrą apibrėžimą, tačiau tuo pat metu palikti laisvę valstybėms narėms savo viduje apibrėžti šeimos institutą savarankiškai, – teigia E. Frivaldszky iš Budapešto. – Pavyzdžiui, Vengrijos Konstitucijoje santuoka yra apibrėžta kaip sąjunga tarp vyro ir moters. Taigi ši iniciatyva, nors ir vykdoma Europos mastu, gerbia valstybių narių apsisprendimo teisę. Mes sakome, kad kiekviena valstybė gali savaip apibrėžti šeimą ir santuoką, bet kai apie tai kalbame Europos kontekste, kai kalbame apie tarpvalstybinės reikšmės procesus, tada ES turėtų naudoti šį visiems bendrą apibrėžimą.“
R. V.: Lietuvą kamuoja aukštojo mokslo krizė. LR Vyriausybė  ir Švietimo ir mokslo ministerija negaili kritikos aukštajam mokslui bei nuolatos kaitalioja savo planus. Ar taip garsiau ir gausiai propaguojamas universitetų sujungimas išgelbės Lietuvą nuo mokslo ir švietimo „pabaigos”? Kaip Jūs matote mokslo ir švietimo reformą? Pafantazuokime, koks būtų Jūsų vadovaujamos reformos kelias?
    Teisingai, jis buvo vyras, kuris žinojo, kaip kontroliuoti save. Disciplina – tai triukas. Kai tik jis nusprendė palikti savo tėvynę, per praėjusius metus, jis net nebemąstė rusiškai. Kai tapo samdiniu, jis mokėsi naktį ir dieną su kiekvienu ginklu ir išbandė savo įgūdžius prieš geriausius savo srityse; jis visada nugalėdavo, nes nesvarbu, koks žiaurus jo priešininkas, Nicholajus žinojo, kad jokios sąžinės neturėjimas jį išvadavo, kaip tik taip, kaip sąžinės turėjimas trukdė jo priešams. Tai buvo vertingas dalykiūkštis, argi ne?
. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, Lietuvos kultūros ir apskritai humanitarinės srities tyrėjai vis labiau pasitelkia naujas užsienio šalių mokslininkų teorijas bei sąvokas. Galima stebėti tam tikras vienais ar kitais pasiskolintais konceptais paremtų tyrimų bangas, gerokai atsiliekančias nuo pirminių vakarietiškųjų. Sparčiai plito pavėlavęs dekonstruktyvizmas, taip pat socialinio konstruktyvizmo idėjos, kurias kildino ir į lietuvių kalbą išverstas Benedicto Andersono veikalas Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir išplitimą (1999). Į istorijos ir su ja susijusių tyrinėjimo laukus vis labiau skverbiasi atminties, taip pat vaizdinio ir vaizdumo (visuality) konceptai, jaučiamas ir medijų teorijos poveikis. Nors pasiskolintų teorinių nuostatų bei konceptų taikymas konkretiems vietinės visuomenės ir kultūros tyrinėjimams yra problemiškas dėl vietinės specifikos, į kurią kultūros tyrinėtojui būtina atsižvelgti, tačiau į tai dažniausiai nekreipiama dėmesio. Dažniausiai teoriniai konceptai taikomi nesigilinant į tiriamą konkrečią vietinę sociokultūrinę aplinką, jos susiklostymo bei raidos ypatumus. Todėl daugelis tyrimų tarsi pakimba ore, o socialiniuose tyrimuose plinta įvairiausios apklausos ir jų duomenų pagrindu daromi „moksliniai“ apibendrinimai. Tačiau tų apklausų duomenys yra abejotini, nes jų interpretavimas stokoja aiškesnio „teorinio“ pagrindimo, kuriam būtinas visuomenės, jos kultūros, socialinių ryšių tinklo vaizdinys.
Mokslo pasiekimai, technologijų naujovės, išradimai nelabai paveikė žmonių tikėjimą stebuklais. Ezoterizmas, satanizmas ir tikėjimas visokiais pranašais, ypač dabar, plinta visose šalyse. Didžiojoje Britanijoje vaiduokliais ir ateiviais tikima labiau nei Dievu. Buvo atliktas tyrimas, po kurio išaiškėjo, kad 54 procentai žmonių tiki, jog Visagalis egzistuoja, o 58 procentai tiki antgamtinėmis būtybėmis. Beveik ketvirtadalis iš 3000 apklaustųjų prisipažino, kad yra matę antgamtinę būtybę, o 37 procentai pareiškė, kad ateiviai ir vaiduokliai yra jų tikėjimo pagrindas.
×