Mūsų miestelyje buvo daug įvairių būrelių, tačiau vienas rimčiausių – menų mokyklos choreografijos skyriaus, kurio vadovė buvo Agnė Rickevičienė, kuri 2016-aisiais buvo išrinkta Metų mokytoja. Ji puiki pedagogė, užaugino šimtus stiprių šokėjų, ne vieną Lietuvos ir pasaulio čempionų kartą. Jos dėka mūsų nedidelis miestelis šokių pasaulyje buvo vienas žinomiausių.
... Ir moterys turi ka slėpti nuo vyru ir vyrai turi ka slėpti nuo moterų. Bet gal tai nevertėtų. Vyrai moka įkalti vinį i siena tai jie slepia ir įsivaizduoja, kad yra valdovai. O moterys sukasi aplink juos ir stengiasi įrodyti kad taip nera, kad materialine gerove vyrus nepavercia vadovais. Paklydę zmones kreipiasi i Dieva ir galvoja kad tuo viskas pasakyta. Bet tiesos reikia ieskoti kazkurtais anapus...
    Aš baikščiai pasakiau, kad tai buvo kvartalas, kur gyvenau, ir jis tarė: "Tuomet jums, tai yra miesto centras; ne, pasaulio centras," ir jis pažvelgė į mane. "Įsivaizduodamas vietą, Vienos pavadinimu, naudojate savo gyvenamąją vietą kaip atspirties tašką, ir mąstote apie kelius ir vietas, su santykiu nuo jūsų lokacijos... Ir net gavęs tikrą Vienos žemėlapį, jūs tikriausiai matytumėte savo kvartalą kaip centrą."
V. V.: Poeto kelio pradžią prisimenu žymiai tiksliau 🙂 Dalį vaikystės, kaip ir dauguma to meto vaikų, praleidau vaikų darželyje. Čia tarp labiausiai nemėgiamų dalykų kažkodėl buvo eilėraščiai apie rudenį, kiškučius, dėdę spalį ir Leniną :). Tad, atrodytų, visi keliai į poeziją buvo uždaryti. Bet buvo ir dar vienas dalykas (greta lietinių su mėsa:), kurio ypač nemėgau. Tai piešimo pamokėlės. Atrodydavo, kad kiti vaikai piešia puikiai, o man niekad nieko padoraus nesigauna. Vieną kartą auklytė (taip jas vadindavom), paprašė, kad savo piešinį aprašytume. Reikėjo tėvams parodyti piešinį, pasakyti apie jį keletą į galvą šovusių sakinių (ar tik nebandė auklytė taikyti psichoanalitinio laisvųjų asociacijų metodo?:) ir paprašyti visa tai užrašyti. Kai tai buvo padaryta, tėvai pastebėjo, kad tekstas turi ne tik ritmą, bet ir rimą. Tai ir buvo mano pirmasis eilėraštis, kuris, priešingai nei piešinys, patiko ir man. Po to jau laukte laukiau piešimo pamokėlių, kad galėčiau savo piešinius aprašyti. Po kurio laiko piešinių nebereikėjo – užtekdavo įdomaus gamtovaizdžio, pokalbio, pojūčio, įvykio, minties, knygos (skaityti pradėjau anksti – tik dėl to, kad tėvai ne visada turėjo laiko man skaityti. Tokie buvo mano pirmieji įkvėpimo šaltiniai. Iš esmės, tokie jie ir pasiliko. Tiesa, dar prisidėjo grigališkasis choralas, kurį (tiesa su pertraukomis) giedu jau 8 metus. Ir jei filosofija nepajėgi įrodyti ar paneigti Dievo buvimą, tai asmeniškai Dievą patiriu per choralo giesmę. Beje, pačios gražiausios giesmės man yra ne kas kita, o būtent eiliuoti himnai.

Jums patrumpinę gyvenimą, jie Jus apiplėštų ir perimtų visus Jūsų nenugyventų metų išteklius, tame tarpe ir kūną. Jus visą gyvenimą lydinčios dalelės laikytų neblogu uždarbiu, jei gautų po Jūsų mirties vieną Jūsų pirštą; bandytų Jus įtikinti, kad smegenis ir visa kita Jums nebereikalinga, nes vis vien „nesugebėsite pats savimi, savo kūnu pasirūpinti“. Jiems prie širdies kuo jaunesnių žmonių mirtys: ištekliai kokybiškesni ir jų daugiau likę. Raudonšikniams tesate „ponas“, kurį reiktų apiplėšti, jei pats nenorėtumėte savanoriškai pasidalinti savo gėrybėmis su visai „alkstančiais“, nedirbančiais, o tik vaidinančiais darbą arba greičiau karą, taip lengviau Jus būtų įbauginti. Nepamirškite, kad Jus visų pirma laisvas žmogus, o ne „ponas“. Dėl laisvės dar gali tekti pakariauti, bet tai neįkanuojama vertybė. Ką jie jums besiūlytų, viskas būtų per pigu ir neverta.

Šiandien [...] sudaromas įspūdis, kad tokio dalyko kaip tarybų Lietuva nebuvo, o jeigu buvo, tada ji buvo kažkieno kito, ne mano, kažkokių tai kolaborantų, bet ne mūsų, nes mes dirbom Lietuvai, o kažkas kitas, atseit, kolaboravo. Tiesa yra paprasta: tokia tuometinė tarybų Lietuva buvo, buvo su mumis visais. Ir ji vėl su Maironiu, su sugrįžusiu Brazdžioniu, ir su Justinu Marcinkevičium tapo kovo 11-osios Lietuva. 1988-1990-ųjų Lietuva su visais antrojo atgimimo dalyviais keitė savo istorinę raidą iš tarybų Lietuvos į Lietuvos Respubliką. Ir tie visi milijonai Lietuvos žmonių iš miestelių ir miestų Sąjūdžių, susirinkimų, iš mitingų, iš Baltijos kelio, su šimtais ryškiausių Atgimimo epochos žvaigždžių nuo Arvydo Juozaičio iki Algirdo Kaušpėdo, Nuo Antano Terlecko iki Valdo Adamkaus, nuo Justino Marcinkevičiaus iki Vytauto Landsbergio, nuo Kazimiero Antanavičiaus iki Aloyzo Sakalo, iki Justo Paleckio, Algirdo Brazausko ir Kazimiros Prunskienės. Jie visi suaudė tokią Lietuvą, ir jie nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandienos Respubliką [...]. Taigi, jei mes taip pasižiūrėsim į problemą, atkris rūpestis skaičiuoti, nagrinėti, blusinėti biografijas ir žiūrėti, kaip čia buvo, kas, kiek ten buvo kolaborantų... Kolaborantų buvo, ir jie buvo labai aiškūs: tai buvo LKP ant TSKP platformos ir visi jedinstvininkai. Taip buvo!  Ta nedidelė dalis, nes būtent ten ir turime brėžti kolaboravimo liniją. O visa kita Lietuva buvo mūsų Lietuva. Ir šiandieną mes galim drąsiai pasakyti: [...]  šiandieną ta Lietuva, mūsų Lietuva, yra čia. Ir tai labai svarbu matyti, kad mes jos nedaliname, nedaliname, audžiame ją kaip vieną juostą –   gražią, su visom spalvom.
The Dark Fate of Vheinos (221.M32) - When the Astropathic Choir falls silent upon the Civilised World of Vheinos, Forge World Lucius sends its Skitarii to investigate at gunpoint. The resultant rebellion sees heresy spread like wildfire, just as the Tech-priests had calculated. Within solar days the Skitarii find themselves outnumbered eighty to one -- a ratio high enough to trigger rad warfare protocols. A solar month later the Skitarii leave the planet a lifeless wasteland, its Astropathic duct excised and permanently relocated to one of Lucius' moons.
Tačiau mėgėjiškas sportas yra labai svarbus ir valstybiniu lygmeniu, nes jis padeda ugdyti darbingą, aktyvią, sveiką ir patriotiškai nusiteikusią visuomenę, o tai konkurencingos valstybės pagrindas. Mėgėjiškas sportas tiesiogiai remiamas valstybės (per projektines veiklas, sporto objektų statybas, įvairaus masto sporto renginių rėmimą ir t. t.) bei netiesiogiai (per mokesčių ir muitų lengvatas). Mėgėjiško sporto industrija stimuliuoja visuomenės sveikatingumo ir grožio industriją (sporto klubai, vandens parkai, SPA centrai, rekreacinės erdvės ir t. t.). Taip pat sporto industrija glaudžiai siejama su turizmu ir pramogomis. Vienas svarbiausių sporto industrijos produktų yra fiziškai ir dvasiškai sveika visuomenė.
Tuomet nukentėjusioji parašė pareiškimą policijai. Visą tą laiką mergaitė buvo pas A. Naruševičienę. Pastaroji merginos neišleido reikalaudama, kad motina atsiimtų pareiškimą iš policijos. Kartą mergaitė, kuri jau buvo tapusi kaip ir įkaite, sugebėjo paskambinti motinai ir pranešti, kad kitą dieną jos su Ala ruošiasi eiti į prekybos centrą  „Kosmosas“ pirkti naujų rūbų. Motina kartu su drauge sugebėjo pasislėpti prekybos centro tualete ir padėjo dukrai pabėgti pro tualeto langą. Po to dukrą paslėpė pas pažįstamą šventiką.
Aišku, bet kas gali kibti į atlapus, jog tokia vizija – utopinė. Galbūt. Nesu nei visažinis, nei aiškiaregis. Tačiau netgi jei pasaulis ir Lietuva išties galutinai nusigręžtų nuo knygų skaitymo, įžvelgčiau Anykščiams naudingą paradoksą: tuomet Knygos muziejus taptų dar svarbesnis mokslui ir kultūros, literatūros istorijai, tiesiog neįkainojamas unikumas!
Pati ši procedūra gana sudėtinga ir keliapakopė. Jos metu pasmerktasis patiria tiek fizinę, tiek ir dvasinę mirtį ir yra prikeliamas raganiaus – savo naujojo šeimininko, kad jam besąlygiškai tarnautų. Šio proceso metu naudojami psichotropiniai kvaišalai, vadinamieji „zombių milteliai“, kuriais apsvaigintą auką ištinka koma. Tuomet ji palaidojama, kad pati įsitikintų savo mirties faktu, vėliau atkasama, kelissyk sumušama, vėl svaiginama narkotikais, kol galiausiai praranda atmintį, savivoką ir valią.
Anti-Microbial: Pinene’s anti-bacterial properties have been known about since the late 1980’s, but have only seen further study in the past decade. This 2007 study, which looked at pinene as a potential treatment for infectious endocarditis, found both alpha- and beta-pinene to be effective anti-microbial agents. A study published in the January 2011 issue of Molecules found both alpha- and beta-pinene to be effective treatments for infectious bronchitis virus; what makes this fascinating is that viruses are not bacteria and are normally much harder to treat. A 2012 study broadly examined pinene’s role as a treatment for bacterial infections and found it to be effective with the effectiveness varying depending on the bacteria at play.
Atleisk kad taip ilgai neatsakiau,tačiau kriptovaliutų požiuriu nesu apsišvietes. Bijau kad nežemiečiams labiau palankios dabartinės mūsų valiutos, kadangi jie puikiai įvaldė auso sintetinimo technologijas. Iš 1000 kilogramų gyvsidabrio. per maždaug porą valandų išgaunamas 850 kg gryniausias 999 prabos auksas. kadangi mūsų valiutos yra brnagiūjų metalų ekvivalentas tai jiems ženkliai lengviau mus praskolintiir tuo pagrindu į žemę atsiusti savo piliečių niekuom nesiskiriančių nuo mūsų bet besinaudojančių brangiausiais kurortais viešbučiais ir parazituojančiais at žemės gyventojų gero. Gal būt jie suras būdų ir kaip pigiai ir greitai iškasti ir kriptovaliutų juk jų kompai milijardus kartų našesni nei mūsų.
tu tikrai manai kad tai gera iseitis butu?o as tai tikrai nemanau..isivaizduok tavo smegenys gali tik galvoti,o kaip visi zemiski dalykai,kaip kuniski malonumai?zinau pasakysi kad tai nera svarbiausia,tacia pakankamai svarbu..tiesa pasakius nesuprantu,koks tikslas tik egzistuoti,as tikrai nenoreciau kad gyvos butu tik mano smegenys,be mano zavaus kunelio,taip nemanai? 

Koduojancios ir nekoduojancios DNR sekos: nekoduojanciai DNR priskiriami speiseriai ir intronai. Tai yra DNR sekos kurios neturi genetines informacijos. Speiseriai skiria pavienius genus ar genu grupes. Speiseriai kurie skiria viena globino gena nuo kito, netranskribuojami, o speiseriai kirie skiria rRNR genus transkribuojami, o procesingo metu pasalinami. Ju gali ir nebuti. Mitochondrijos genome speiseriu vaidmeni atlieka tRNR. Taciau nuo speiseriu gali priklausyti genu veikla. Intronai – nukleotidu sekos (po tris nukeotidus) eukariotu genu viduje. Jie po transkripcijos pasalinami. Pasalinant skirtingus intronus gaunami skirtingi produktai. Prie nekoduojancios DNR  dar priskiriamos ir reguliacines sekos. Jos priima signalus, salygoja salia esanciu genu transkripcija. Dazniausiai buna geno priekyje. Koduojanti DNR – genetiskai informatyvios sritys, uzkoduota baltymu ir RNR struktura. Koduojanciu sticiu genai gali buti unikalieji ir kartotiniai. Unikalios sritys yra tos kuriu sekos genome nesikartoja. Jos salygoja fermentus, strukturinius baltymus kuriu reikia labai nedaug, ir pakanka vienos matricos. Pasikartojancys genai – DNR sritys kurios kartojasi nuo keliu iki keliasdesimt kartu ir daugiau. Kuo daugiau genas pasikartoja, tuo daugiau transkribuojama RNR, ir tuo daugiau pagaminama produkto. Tai genai kurie salygoja svarbius produktus. Ivykus vieno tokio geno mutacijai produkto gamyba nenutruksta, nes lieka daugelis kitu tokiu pat genu. Egzonai – ta geno dalis kuri po transkripcijos nebuna pasalinama ir buna transliuojama i amino rugstis (sudaro baltyma).
V.V.: Iš tiesų, apie filosofiją esama pačių įvairiausių ir prieštaringiausių nuomonių. Visgi filosofiją galime drąsiai vadinti mokslų motina. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Vakarų filosofija gimė antikinėje Graikijoje kaip universalus mokslas, apimantis iš esmės visą tuometinį teorinį žinojimą. Kitaip sakant, jos įsčiose vystėsi visi kiti mokslai, kurie amžių eigoje nuo jos atsiskyrė, įgydami specializuotų mokslų statusą. Pačios filosofijos sampratos toje amžių eigoje taip pat keitėsi. Jei pradžioje filosofija buvo labiau orientuota į fizinio pasaulio (gamtos) pradų paieškas, tai pastarųjų amžių filosofiją labiau domina žmogaus individuali ir socialinė egzistencija, santykis su technika, technologijomis, medijomis; individų komunikacijos ir susikalbėjimo galimybės ir t.t. Bet ir šiuolaikinėje intelektinėje erdvėje nėra vienos visiems privalomos filosofijos sampratos. Kita vertus, daugiau ar mažiau sutariama, kad filosofija – tai bandymas argumentuotai atsakyti į pamatinius klausimus apie žmogų, jo vietą pasaulyje ir visuomenėje, žmogaus ir visuomenės egzistavimo prasmę ir pan. Tuos klausimus bent kartą gyvenime sau užduoda bet kuris žmogus: kas yra tiesa, gėris, grožis, tikroji egzistencija, autentiška gyvenimo prasmė ir pan. Ieškodamas savo atsakymų į šiuos klausimus, jis gali drąsiai semti iš amžių išbandymus atlaikiusio filosofijos lobyno. Tad ir šiuolaikiniame pasaulyje filosofija yra geras patarėjas pamatinių amžinųjų klausimų atžvilgiu. Aišku, kiekvienoje epochoje iškyla naujų aktualių klausimų ir problemų, tačiau visi jie anksčiau ar vėliau patenka filosofijos domėn. Štai XX a. itin aktualus žmogaus ir medijų santykio klausimas davė pradžią naujai filosofijos šakai – medijų filosofijai. Tame pačiame amžiuje atsirado kino filosofija ir t.t. Kita vertus, nors kiekviena epocha pateikia filosofijai vis naujų aktualių temų ir klausimų, pamatinės filosofijos temos iš esmės išlieka tos pačios: būtis, tiesa, gėris, grožis, prasmė ir t.t. Keičiasi šių temų nagrinėjimo kalbos ir kiti kontekstai, bet pačios temos neužleidžia savo pozicijų filosofiniuose „topuose“.
Kita paminėtina yda, jų tarpe išplatina vištgaidystė, iš vienos pusės jiems ten kur jie yra negalima turėti vaikų, o iš kitos pusės bjaurisi moterimis. Skatinamas gėdingas vyrams lengvo gyvenimo būdas, kuris brandžiai mąstantiems vyrams yra visiškai nepriimtinas, juk koks gi tikras vyras norėtų pripažinti save visišku nevykėliu? Raudonšikniai nori suvaržyti bet kokias laisves, tad norėdami žmonėms atmušti norą jomis naudotis, patys jomis begėdiškai persinaudoja. Tad nenuostabu, kad rašytoja Vanagaitė, neabejotinai pakliuvusi į raudonšiknių pinkles, kovoja dėl teisės viešai meluoti, slėpdama tai po kova dėl žodžio laisvės. Visos tokių raudonšiknių įkvėptos teisybės paieškos dengia gyliai įsišaknijusį pavydo jausmą. Raudonšikniai yra dideli bailiai ir per savo gudrumą net neskiria įžūlumo nuo drąsos. Įžūliai elgdamiesi, jie galvoja, kad taip parodo savo drąsą, o iš tikro tik savo nebaudžiamumo jausmą, jų manymu, jų galingi užtarėjai išsuks juos iš bėdos, į kokią jie bepakliūtų per savo įžūlumą...
Iniciatoriai turėjo du mėnesius parašų rinkimui. Jie buvo renkami visoje Lietuvoje. Pasirašyti dar galima elektroniniu būdu, tačiau tam beliko paskutinės valandos https://www.lietuva2.lt/pasiulymas/pilietine-iniciatyva-andquot-uz-blaiviaandquot-patvirtinta-vrk-is-esmes-keiciant/56e7f7c80a1d0d0a8ce96b17 . Beje, kaip ir buvo tikimasi, elektroniniu būdu tesurinkta palyginus labai mažai parašų, nes sudėtingas pasirašymo būdas. Didžioji parašų dalis surinkta ant lapų.
Kuomet planetos gyventojams jų evoliucijos eigoje reikia susivienyti, kuomet reikia įveikti konfliktus ir peržengti skirtumus, paskatinusius tautos susiskaldymą, ir prisiimti tarp Visatos jėgų atskirą ir lygiavertį suverenitetą, atsakingas, savarankiškumu grindžiamas apmąstymas reikalauja, kad jie paskelbtų priežastis, kurios pastūmėjo juos iki esamų veiksmų plano.
Nuo balandžio mėn. doc. dr. R. Venckus „Šiaulių naujienose“ kuruoja skiltį „Kultūros kirtis“, kuriame publikuojami jo parengti straipsniai ir interviu, taip pat skelbiamos ir jo kolegų publikacijos. Jau ne vieną kartą skiltyje „Kultūros kirtis“ buvo publikuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės, mokslinių knygų vertėjos Jovilės Barevičiūtės parengti straipsniai. Šį kartą siūlome susipažinti su lektorės J. Barevičiūtės parengta diskusija apie būsimus doc. dr. R. Venckaus darbus naujoje katedroje.

o seubia koki nemalonumai man buvo su tais kontraceptikais... 2 menesius vartojau Diane35 ir per juos priaugau 10kg - organizkas pradejo tiesiog nesveikai kaupti skyscius (ta supratau paziurejus i nuotrukas, ne visas veidas buvvo uztines...kas turejo alergija biciu ikandimui supras) ir apetitas nezmoniskas... dar bandziau po ju dvi savaites pagerti Loette... bet niekas nesikeite ir meciau....
Putinaitės konstruojama sovietmečio traktuotė remiasi perskyra tarp pasipriešinimo iš vienos pusės ir prisitaikymo bei kolaboravimo – iš kitos. Atrodytų, kad tarp prisitaikėlių ir kolaborantų yra esminis skirtumas: kolaborantai yra tie, kurie aktyviai talkininkavo okupantui, o prisitaikėliai – tie, kurie siekė okupacijos sąlygomis išgyventi. Tačiau Putinaitė ribą tarp kolaboranto ir prisitaikėlio siekia nutrinti akcentuodama aktyvų prisitaikymo pobūdį, aktyvų plačių gyventojų sluoksnių bendradarbiavimą su režimu. Toidėl pagal Putinaitę išeina, kad sovietmečiu didžioji Lietuvos gyventojų dalis buvę kolaborantai. Specifiškai Putinaitė supranta ir pasipriešinimą. Pasipriešinimo kriterijumi ji laiko prieš režimą nukreiptą fizinį veiksmą (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  264). Atsižvelgdama į tai, kad po partizaninio judėjimo nuslopinimo į fizinį pavojų keliančią konfrontaciją su režimu stojo tik negausūs disidentai, Putinaitė sovietmečio visuomenę vaizduoja kaip sudarytą iš saujelės besipriešinančių režimui ir absoliučios daugumos kolaborantų. Tokiu būdu filosofė gauna paprastutę Andriukaičio pagrindinės tezės inversiją: jei pagal Andriukaitį, visi buvo patriotai, iškyrus Burokevičių su Ivanovu ir jų sėbrus, tai pagal Putinaitę, visi buvo kolaborantai, išskyrus disidentus.
O kaipgi antrasis dvilypės tiesos apie žmones aspektas, kad jie protingi ir laisvi subjektai? Kadangi esame protingi veikėjai, mes taip pat esame laisvi. Tai – bendrųjų tradicinės filosofijos idėjų pamatinis teiginys nuo Aristotelio iki Kanto. Taip yra todėl, kad proto funkcija – gebėjimas suvokti tikslus (ar didžiausią gėrį) ir galėjimas dėl jų apsispręsti bei pasirinkti būdus, kaip šių siekti. Tai, kad esame protingi ir laisvi, reiškia, jog mūsų negalima redukuoti vien į įvairius vaidmenis ir pozicijas, kurias užimame įvairiuose komitetuose, kurių nariai esame. Taigi nors iš prigimties esame bendruomeniški, mes taip pat turime laisvą ir abipusį santykį su bendruomenėmis, kurių nariai esame.
Atminties kortelių gali būti labai skirtingų tiek savo išvaizda, tiek galimos talpinti informacijos kiekiu, įrašymo ir duomenų atkūrimo galimybėmis ar vidine struktūra. Tačiau renkantis kortelių skaitytuvą visų pirma reikėtų numatyti kokio tipo kortelių nuskaitymui jį norėsite panaudoti. Neretai parduodami ir keletą jungčių turintys skaitytuvai. Tai universali priemonė naudojantiems daug skirtingų prietaisų su skirtingomis atminties kortelėmis.

Ankstesni kortelių skaitytuvai buvo brangus atsiskaitymo banko kortelėmis būdas su mokesčiais už apdorojimą, atšaukimą ir beveik visa kita, ką bankai galėjo panaudoti pelno padidinimui. Alternatyva jau seniai buvo reikalinga ir ji turėjo didinti prekybininkų, o ne banko, pelną. SumUp procentaliai apmokestina tik tas operacijas, kurias apdoroja. Jei esate mažas arba mobilusis verslas, tai reiškia, kad mūsų terminalas yra jums tinkamiausias sprendimas. SumUp išmanusis kortelių skaitytuvas bus naudingas, kad tebūsite startuolis, tačiau liks toks pat vertingas ir tuomet, kai pasieksite sėkmės viršūnę, o jūsų pelnas šoktels į aukštumas.


    "Taip. Išvydęs žinutę, kurią tariamai paliko Johanas... žinutę, kuri sakė, \'Pažvelkite į mane, pažvelkite į mane, monstras manyje užaugo toks didelis\', maniau, kad tai tik įrodė Tenmos daugialypę asmenybę. Iki tol, kai nuvykau į Miuncheną, ir susipažinau su Japonijos verslininku, bei atradau įdomią Čekijos pasakų knygą, pavadintą "Bevardis Monstras". Joje buvo pasažas, su tokiu pačiu tekstu, ir kažkas manyje pradėjo keistis."

V. V.: Manyčiau, tos krizės mastai yra pernelyg išpučiami. Juk tebevyksta fundamentiniai ir taikomieji humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, šių mokslų atstovai gauna Nobelio ir kitas reikšmingas premijas, leidžiamos solidžios monografijos ir mokslo studijos, vedančios konferencijos sutraukia gausias dalyvių ir klausytojų auditorijas. Štai kas dveji metai vykstanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojama konferencija “Vizualumas” šiemet tradiciškai pritraukė apie 40 pranešėjų iš 15  pasaulio šalių. Kita vertus, akivaizdu, kad kitos mokslo sritys pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio, pagarbos ir finansų nei humanitariniai ir socialiniai mokslai. Bet ar tai galima laikyti krize, gresiančia pačiai minėtų mokslų egzistencijai? Manau, kad ne. Štai filosofijos istorijoje buvo laikotarpis, kai nemaža dalis filosofų manė, kad artėja filosofijos pabaiga. Tuo metu nuo filosofijos sparčiai atsiskyrinėjo specialieji mokslai, ir buvo baiminamasi, kad jie palaipsniui su savimi išsineš visą filosofijos turinį. Tačiau prognozuotas žlugimas neįvyko – filosofijos turinys taip ir nebuvo išsemtas, maža to, jį papildė laikas nuo laiko atsirandančios naujos filosofijos kryptys ir šakos. Kaip bebūtų, manau, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai visada išlaikys savo reikšmingumą. Juk jie tiria su įvairiais žmogaus individualios ir socialinės egzistencijos aspektais susijusius klausimus, o tokie klausimai individams ir visuomenėms kils visada.


Viena vertus, fotografavimas vietoje yra tikrai originalus reiškinys, antra vertus, jis būdingas kūrybinėms dirbtuvės ir plenerams. Organizuojant fotografavimą vietoje aš pastebiu tam tikrą riziką. Gali būti ir tokių atvejų, kai menininkas nieko ypatingo nesukurs arba visa paroda atrodo labai fotožurnalistiškai. Tad fotografavimas ir eksponavimas vietoje nors ir lemia bienalės išskirtinumą, tačiau jis taip pat yra labai rizikingas.
Vienas žymiausių sociologų A. Giddens santuokos ir šeimos transformaciją aiškina sekso atsiejimu nuo santuokos ir prokreacijos, tuo, jog vaikai greičiau yra pasirinkimas ir šeimos prabanga nei ekonominė būtinybė, ir tuo, jog santuoka kaip ekonominis kontraktas buvo išstumta santuokos, kurios pagrindą sudaro tarpasmeniniai emociniai ryšiai. Emocinių poreikių, t.y. nestabilių veiksnių, perkėlimas į šeimos sukūrimo ir gyvavimo pamatus, pačią šeimą daro nestabilia. Vadinasi, galima kelti dvi pagrindines prielaidas, paaiškinančias santuokos netvarumo ir šeimos institucijos irimo priežastis: 1) meilė kaip pagrindinis šiandieninis motyvas santuokai yra netinkamas, 2) netinkama pati besituokiančiųjų meilės samprata. 
    Rugsėjo pabaigoje didelio miesto priemiestyje; buvo saulėta diena, bet Karlosas jau jautė pirmą rudens šnabždesį, kol jis skubėjo įstaigos kryptimi, praretėjusį orą, lapus, pradedančius vysti ant šakų viršuje. Nors nepasakytum, kad buvo labai daug medžių; jo butas buvo išsidriekiančio pramoninio rajono zonoje – keli suodini nuo fabrikų augalai, aptvertos mašinų stovėjimų aikštelės, peraugusios piktžolėmis, tariamai neveikiančių garažų akrai. U.B.A.B. įstaiga buvo iš tikrųjų renovuotas sandėlis ant Umbrelai priklausančio akrų ploto, apsupto gana šiuolaikinio laivybos komplekso, užbaigto sraigtasparnių pakilimų aikštele ir krovimų doku – graži sąranka, nors Karlosas vėl pagalvojo, kodėl jie nutarė viską statyti tokiame prastame rajone. Jie aiškiai galėjo leisti sau daug daugiau.

Ever since the first betrayal on Mars during the Horus Heresy, the Dark Mechanicus and their Traitor Titan Legions have utilised the Skitarii under their command to battle the forces of the False Emperor. They perform essentially the same functions for the Hereteks as their Loyalist counterparts, protecting the demesnes of their masters and going to war at their bidding, with additional duties such as overseeing the slave workforces labouring on the Dark Forge Worlds. The Dark Mechanicus Skitarii themselves have become changed and mutated by the power of the Warp as much as by their dark masters' twisted modifications and use of heretekal Warp-based technology.
. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, Lietuvos kultūros ir apskritai humanitarinės srities tyrėjai vis labiau pasitelkia naujas užsienio šalių mokslininkų teorijas bei sąvokas. Galima stebėti tam tikras vienais ar kitais pasiskolintais konceptais paremtų tyrimų bangas, gerokai atsiliekančias nuo pirminių vakarietiškųjų. Sparčiai plito pavėlavęs dekonstruktyvizmas, taip pat socialinio konstruktyvizmo idėjos, kurias kildino ir į lietuvių kalbą išverstas Benedicto Andersono veikalas Įsivaizduojamos bendruomenės: apmąstymai apie nacionalizmo kilmę ir išplitimą (1999). Į istorijos ir su ja susijusių tyrinėjimo laukus vis labiau skverbiasi atminties, taip pat vaizdinio ir vaizdumo (visuality) konceptai, jaučiamas ir medijų teorijos poveikis. Nors pasiskolintų teorinių nuostatų bei konceptų taikymas konkretiems vietinės visuomenės ir kultūros tyrinėjimams yra problemiškas dėl vietinės specifikos, į kurią kultūros tyrinėtojui būtina atsižvelgti, tačiau į tai dažniausiai nekreipiama dėmesio. Dažniausiai teoriniai konceptai taikomi nesigilinant į tiriamą konkrečią vietinę sociokultūrinę aplinką, jos susiklostymo bei raidos ypatumus. Todėl daugelis tyrimų tarsi pakimba ore, o socialiniuose tyrimuose plinta įvairiausios apklausos ir jų duomenų pagrindu daromi „moksliniai“ apibendrinimai. Tačiau tų apklausų duomenys yra abejotini, nes jų interpretavimas stokoja aiškesnio „teorinio“ pagrindimo, kuriam būtinas visuomenės, jos kultūros, socialinių ryšių tinklo vaizdinys.
    Prireikė mažiau kaip valandos, kad ji nusigautų iš priemiesčių į tariamai tuščią daugiabutį namą, kur dabar stovėjo, drebėdama truputį nuo drėgno šaltuko, kuris sklendėjo prastai apšviestame koridoriuje. Ji buvo apsirengus, kad galėtų laisvai judėti, o ne apsisaugoti nuo oro — aptemptą bliuskutę, mini-sijoną ir batus, be to, reikmenų diržą, kur laikė papildomas ginklo apkabas. Kūną aptempianti apranga laikysis prie jos kaip antra oda ir leis jai greičiau judėti. Ji taip pat pasiėmė paprastą baltą medvilninį nertinį, kurį užsidės, kai paliks miestą, kurį dabar dėvėjo surištą aplink savo taliją — kol kas, ji geriau kęs šaltį ir turės laisvas rankas.
Už sūnaus gyvenimo ir verslo „sutvarkymą“ buvo paprašyta 50 000 litų (14 481 eurų), nes būrėja paaiškino, kad reikalingi amuletai, kainuojantys 24 000 litų (6950 eurų). Jie, anot aiškiaregės, turi būti iš aukso. Kad būtų galima sutvarkyti sūnaus firmų reikalus, reikėjo ir žalvarinių pėdučių. Už 3 apvalius amuletus ir auksinį žiedą, 15 vienetų žalvarinių pėdučių Aldona sumokėjo 24 000 litų (6950 eurų).
×