Nors tai nėra bažnytinė iniciatyva, bet siūlomas apibrėžimas atitinka Katalikų Bažnyčios mokymą apie santuoką ir šeimą. Todėl parašų rinkimo iniciatoriai tikisi aktyvaus bažnytinių bendruomenių įsitraukimo. „Kviečiame bažnytinių bendruomenių narius ne tik pasirašyti po šia iniciatyva, bet ir būti jos „vėliavnešiais“, kviesti žmones palaikyti šią pilietinę akciją“, – sakė Edita.
Trumpai tariant, dabartinis politinis diskursas ir suvokimas, remdamasis šiais išeities taškais, bendruomenes gali suvokti tik kaip jas sudarančius laisvus individus. Jei rimtai netraktuojame santuokinių, šeimos ir tikėjimo bendruomenių kaip natūralių, kaip pirmesnių nei valstybė, mums lieka tik individualus pasirinkimas už ir per pilietinę teisę, valstybės institucijas bei biurokratiją. Išties mums lieka tik individas ir valstybė. Vadinasi, nėra nieko, kas būtų tikrai ir iš tiesų nepriklausantis valstybei. Vis dėlto, kad ir koks „švelnus“ būtų valstybės rūpinimasis individais ir jų bendruomenėmis, tokiomis kaip šeima (kai šios bendruomenės nėra suvokiamos kaip egzistuojančios pirmiau nei valstybė), jos neišvengiamai tampa suprantamos kaip valstybės sukurti dariniai. Bet jei nėra nieko, nepriklausančio valstybei, tuomet turime ne ką kita kaip švelnią totalitarizmo formą ir galimybę tam. Deja, pražūtingiausia totalitarizmo forma gali pasirodyti esanti ta, kuri mažiausiai matoma.
    Džil sukosi aplink, instinktyviai keldama ginklą, kai durys atsivėrė galbūt už penkių metrų jai už nugaros. Šlubuojantis, pečius-nusvėręs vyras įžengė lauk į šviesą, užkirsdamas jai kelią nuo galinio išėjimo. Jis pasižymėjo pageltusia oda ir negyvom viruso nešėjo akim, tarytum faktas, kad vienas iš jo žandų atplėštas, nebuvo pakankamas įrodymas; zombiai nejautė jokio skausmo.
Viename romane erdvelaivis nukrito ant planetos remontuotis. Šalia stovėjo kažkoks kalnas, gyvybės ženklų nebuvo. Po vienos savaitės vienas iš darbuotojų supanikavęs atbėgo pas vadeivą ir parodė landšafto nuotraukos kuriose užfiksuota kad tas kalnas juda Nu vopšem jie vos spėjo iš ten pabėkt kad nebūtų sutraiškyti (kalnui mūsų bioritmas buvo laaabai spartus... ką jau kalbėti apie evoliuciją ar žvaigždes)
Daugybė žmonių pasaulyje šiuo metu svarsto, kaip knyga mūsų dienomis galėtų atremti kone visuotiniu tapusį bodėjimąsi skaitymu. Mums gi labiausiai rūpi, kaip tiesioginio iššūkio akivaizdoje knyga galėtų svariau pasitarnauti Anykščiams? Koks nors vienas drovus drugelio plastelėjimas nieko nepakeis, pavieniai veiksmai ne tik turizmo, bet ir daugelyje kitų sričių kelia vien sąmyšį. Bet jei kultūros, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, tėvai atliktų būtiniausius „namų darbus” perkainojant, populiarinant knygą, įtraukiant ją į pirmaeilį kasdienybės „asortimentą“, jei įgyvendintume nors programą minimum, jau galėtume švęsti dvasios pergalę.
. Skaitmeninės technologijos nepaprastai sparčiai „pritaiko“ žmogaus gebėjimus, jusles ir mąstymą prie savo loginės, erdvinės, taip pat laikiškos – „realaus“ ar kitokio laiko – raiškos, nes savo tikslus bei norus norintis įgyvendinti žmogus pirmiausia juos turi suderinti su naudojama technologija, kompiuterine įranga; „naudotojas programuoja interfeisą, tačiau interfeisas taip pat programuoja naudotoją“
Antroji koncepcijos Visi–kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės bandymas parodyti, jog sovietmečiu Lietuvos visuomenė buvo sovietizuojama ne prievarta, kaip paprastai manoma, bet greičiau sovietizavosi pati, iš esmės savanoriškai, aktyvioje sąveikoje su režimu. Autorė rašo: „politinis procesas aiškinamas pozityvia visuomenės ir valdžios sąveika“ (Putinaitė N. Nugenėta pušis, p. 18).  Esą taip pozityviai sąveikaujant valdžiai, sovietmečio kultūrininkams ir plačiajai visuomenei, išsikristalizavo strategijos (autorė aprašo keturias – ramų gyvenimą, prisitaikymą per maištą, neišvengiamybės etiką ir išmonę), leidžiančios pritapti prie sovietinės realybės ir nekonfliktiškai bei santykinai komfortiškai joje įsigyventi (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga). Sovietmečio visuomenės ateizacija taip pat aiškintina nurodant į asmeninį nutraukančių ryšį su tikėjimu individų apsisprendimą (Putinaitė N. Nugenėta pušis). Šios savanoriškai priimtos strategijos ir apsisprendimai tapusios lietuvių savastimi, pakirtusios moralę ir padariusios iš lietuvių tikrus sovietžmogius. Lietuviai išlieka sovietžmogiais ir po valstybės atkūrimo, nes jų mąstymas, veikimo strategijos ir moralė išlikę tokie patys.

Postmoderniosios teorijos susiklostymo ypatumams suvokti pravarti yra Normano Denzino pateikta etnologijos teorinių ir metodologinių nuostatų kaitos schema. Etnologija svarbi visiems humanitariniams mokslams jau vien dėl idėjų ir tyrimo metodų, kuriuos įtvirtino Claude’o Lévi-Strausso darbai, tapę ir struktūralizmo, ir poststruktūralizmo idėjiniu metodologiniu pagrindu. Kita vertus, kaip tik etnologijoje visą laiką buvo jaučiamas Kito, įvairiuose moksluose įgavusio etnokultūrinių ir politinių tapatumų pavidalus, problemiškumas ir svarba: susidūrimas su Kitu, bendravimas su Kitu ir Kito supratimas. Pažymėjęs būtinumą interpretaciniams mokslams permąstyti savo pagrindus, principus bei tyrimo metodus, Denzinas šių mokslų istorijoje išskiria penkis tarpsnius
Beje, pakliuvęs į prarają, gali būti tikras, kad dar nepakankamai giliai nusiritai, jei padėsi mano minėtai esybei per save išlipti „pasikviesti pagalbos“, gali būti tikras, kad risiesi dar žemiau, nelabai tikiu, kad pasiektum patį dugną per kelis kartus, bet kas gali žinoti, kas ten tavęs laukia, jokio ramaus poilsio gali ten nesitikėti, Vytautai su švytuokle.
Delta-3-carene is a bicyclic monoterpene with a sweet, pungent odor. It is found naturally in many healthy, beneficial essential oils, including cypress oil, juniper berry oil and fir needle essential oils. In higher concentrations, delta-3-carene can be a central nervous system depressant. It is often used to dry out excess body fluids, such as tears, mucus, and sweat.
    Nicholajus rūpestingai pasvėrė savo galimybes, kol jie lipo gaisrininkų kopėčiomis. Kaip jis ir numatė, Džonas Versbovskis pasirodė esąs tikras survivalistas ir aiškiai neturėjo jokių problemų, darydamas tai, kas būtina, kad toks išliktų; turint omenyje, kaip prastai reikalai klojosi Rakūne, – prasčiau, tiesą sakant, negu Nicholajus numanė, – jam apsimokėtų turėti žmogų, kuris pridengtų jo užnugarį.
Remiantis tokiais atskaitos taškais galima gana tiksliai lokalizuoti ir poeto Justino Marcinkevičiaus vietą ir vaidmenį okupuotoje Lietuvoje. Pagal pateiktą tipologiją, jis priskirtinas trečiajai, tautos ir valstybės rodytojų, grupei. Toks vertinimas yra moraliai sąžiningas ir objektyvus, nes žmogus, daręs kompromisus su sąžine ir pats negali būti vadinamas tautos sąžine. Tačiau kita vertus – ir tai svarbiausias dalykas – būtina įsisąmoninti, koks sudėtingas yra ryšys tarp moralinės ir politinės pozicijos. Sąlygomis, kokiomis gyveno Lietuva, radikaliai morali pozicija buvo nepaprastai garbinga, tačiau politiškai minimaliai veiksminga. Politinis poveikis buvo iš tiesų įmanomas tik išeinant į viešąją erdvę moralinių kompromisų ir nuolaidų sąskaita. 
Phellandrene can be found in a number of herbs and spices, including cinnamon, garlic, dill, ginger and parsley. A number of plants produce β-phellandrene as a constituent of their essential oils, including lavender and grand fir. The recognizable odors of some essential oils depend almost entirely upon the presence of phellandrene. Oil of pepper and dill oil are composed almost entirely of phellandrene. The principal constituent in oil of ginger is phellandrene. Phellandrene, particularly α-phellandrene, is absorbed through the skin, making it attractive for use in perfumes. It is also used as a flavoring for food products.

Vargu ar verta svarstyti, kiek adekvati yra Putinaitės pateikta Basanavičiaus idėjų interpretacija, kokiu magišku būdu Basanavičius galėjęs pats vienas suformuoti lietuvių tapatybę, ar kuo pagrįstas požiūris apie kitomis aplinkybėmis galėjusį įsisteigti lietuviškąjį totalitarinį režimą. Atkreipsime dėmesį tik į tai, kad sovietinė oficiali istoriografija teigė,  jog 1940 patys lietuviai įvykdė socialistinę revoliuciją ir pasiprašė įstoti į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Primename, kad doc. dr. R. Venckus laukia jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu: remigijus@venckus.eu. Įvairiais kultūros ir meno klausimais rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra parengęs ne vieną publikaciją, visos jos yra skelbiamos asmeniniame tekstų archyve www.culture.venckus.eu ir asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu.
Papildykite, pakeiskite, panaikinkite įmonės "Atrask save" psichikos sveikatos centras (UAB Medgintras) - Marijampolės padalinys (įmonės kodas 160289489) informaciją, rekvizitus, logotipą, nuotraukas, Jūsų veiklą apibūdinančius raktažodžius. Primename, kad bendrovės, apie kurias įvesta daugiau naudingos informacijos, rodomos aukščiau įmonių katalogo paieškos rezultatuose. Spauskite čia.
Ironstrider Engine - Taking his inspiration from the stilt-legged seekers of the Sydonian Mask, the Tech-priest Aldebrac Vingh perfected the Ironstrider Engine in the early 33rd Millennium. His achievement was profound indeed. The strange bipedal apparatus he invented is as close to a perpetual motion machine as the Adeptus Mechanicus have ever seen, its efficiency close to perfection. Acting as a dynamo as it walks, once started the Ironstrider engine essentially powers itself. There are prototype models still circumnavigating the equator of Mars today. Sadly Vingh, never the most politically astute of his Tech-priest kin, was all but ostracised by his jealous colleagues. After his death the secrets of the Ironstrider Engine were lost. So it is that the Ironstriders of today are never switched off, lest their relentless Machine Spirit fade away forever. Thousands are put to use as mounts in the Skitarii cohorts, their riders lowered into the saddles of ever-circling 'striders by articulated cranes that overlook the Iron Stables. Others are guided onto industrial treadmills and cog-steps where they pound away in their hundreds, used to power inefficient but far deadlier machineries of destruction. Such is the way of the Tech-priest; to turn a work of genius into yet another weapon of war.
Aš girdėjau, kad universitetai nuo kolegijų skiriasi tuo, kad universitetinis mokslas labiau skirtas bendram išsilavinimui, todėl sunku pasakyti, ko jau teko išmokti. Jeigu mokykloje po matematikos pamokos galima būdavo tiksliai pasakyti, kad išmokai, pavyzdžiui, kaip spręsti lygčių sistemą, tai dabar universitete tai padaryti žymiai sunkiau ir ne iš karto galima pastebėti rezultatus.
Tiesa yra visa ko, ką kuriu, pagrindas. Ir aš kalbu ne apie faktinę tiesą: kas, kada ir kam įvyko. Man rūpi emocinė tiesa: kodėl mes mylime, nekenčiame ir bijome, taip stipriai bijome, kad apie kai kuriuos dalykus nenorime užsiminti net mintyse. Kaip tik šis emocinės tiesos aspektas, mano galva, bet kokią kūrybą priartina prie autentiškos gyvenimiškos patirties. Juk kai rytą lipame iš lovos, dienos scenarijus mums lyg ir aiškus: valgysime pusryčius, vesime vaikus į mokyklą, eisime į darbą, vakare – pas draugus, bet mes niekada negalime iš anksto nuspėti, kokias emocijas patirsime įgyvendindami šį, atrodytų, tokį banalų scenarijų.
V. V.: Iš tiesų, kūrybingumas šiuo metu – viena populiariausių bet kurio diskurso sąvokų. Tačiau šis populiarumo medalis turi dvi puses. Kaip teisingai pastebėjote, dažnai kūrybingumas laikomas panacėja visiems negalavimams gydyti. Visgi kūrybingumo nederėtų pervertinti – ilgaamžė žmonijos patirtis rodo, kad nėra panacėjų nuo visų ligų, o perspaustas vadinamųjų panacėjų vartojimas gali sukelti priešnuodžių poreikį. Dar mano vaikystės laikais tėvų, giminaičių ir jų artimų draugų rate sklido gandai apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų – Mumijo. Mes, vaikai, netgi įsivaizdavome, kad jie gaminami iš sutrintų Egipto mumijų miltelių ir turbūt dėl to turi specialių gydomųjų galių. Ir ką – praūžus Mumijo bumui, ligų pasaulyje nesumažėjo. Paimkime pavyzdį iš Lietuvos socialinės tikrovės. Dar prieš keliolika metų vienas populiariausių žodžių Lietuvoje buvo vadyba. Atrodė, reikia paruošti labai daug gerų vadybininkų, ir visos Lietuvos problemos bus išspręstos. Net ir mokslas suklestėsiąs, kai jam ims diriguoti vadybininkai, nes mokslininkai ir tyrėjai patys gi nesuvokia ką tirti, su kuo eksperimentuoti. Ir dabar turime daugybę vadybos programų Lietuvos universitetuose ir kolegijose ir nemažą kiekį bedarbių absolventų. Kita vertus, kūrybingumo nedera nuvertinti. Globaliame ir greitai kintančiame pasaulyje tai vienas būdų tinkamai reaguoti, įvertinti ir suvaldyti minėtus pokyčius. Juk pačia plačiausia prasme, kūrybingumas – tai efektyvus savo kūrybinio ir protinio potencialo išnaudojimas, ieškant naujų, originalių ir operatyvių būdų aktualioms problemoms spręsti, naujiems produktams, paslaugoms, metodikoms, technologijoms, teorijoms ir t.t. kurti. Ne veltui žymus kūrybinių industrijų tyrinėtojas R. Florida knygoje “Kūrybinės klasės iškilimas” (beje, puikiai išverstoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto lektorės J. Barevičiūtės) didžiausius XX a. mokslinius, technologinius, ekonominius, socialinius ir pan. pasiekimus ir permainas sieja būtent su kūrybingumo įsitvirtinimu. Beje, kūrybinei klasei priskiriami ne tik dailininkai, kompozitoriai, architektai ir panašiai, bet ir kitos profesijos, kuriose lemiamas vaidmuo tenka protiniam darbui. Taigi pabrėžiama kūrybingumo ir intelektinio potencialo išnaudojimo sąsaja. Visgi būtina pastebėti, kad kūrybingumas yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga aktualioms problemoms spręsti. Čia, be kūrybingumo, reikalingos žinios ir kompetencijos, tinkamai parinkta vykdytojų komanda, efektyvi ir tinkama komunikacija, visa eilė individualių savybių: atkaklumas, lankstumas, kritiškumas ir t.t. Taigi kūrybingumas be minėtų komponentų tėra geri norai, kuriems nebūtinai lemta būti išpildytiems. Tai tarsi Mumijo, vartojamas be ar net vietoj maisto ir gėrimo.
Taigi poetinio įkvėpimo šaltiniai iš esmės nesikeitė. Poezijos temos, aišku, keitėsi. Filosofijos studijos čia neabejotinai įkišo savo trigrašį. Net ir nelabai norėdamas, savo poezijoje nuolat randu gausybę egzistencinių klausimų (tiesa, savižudybės temos dar neliečiau, tpfu, tpfu, tpfu, ačiū Dievui). Bet tai turbūt neišvengiama. Nes filosofija ir poezija – artimos savo turiniu. Abi jos kreipia savo žvilgsnį į amžinąsias temas: kas yra būtis, kasdienybė, gyvenimo prasmė, grožis, gėris, blogis, tiesa, meilė ir t.t. Tiesa, paprastai šie klausimai formuluojami ir atsakymų ieškoma skirtingomis kalbomis. Filosofijai artimesnės griežtesnės, tikslesnės sąvokos, loginė argumentacija. Poezijai labiau priimtina metafora, alegorija, akimirkos įspūdžio fiksavimas, emocinė įtaiga ir pan. Nors vėlgi, tai nėra joks dėsnis – viduramžių poetiniuose himnuose Dievui ir šventiesiems rasime filosofines sąvokas ir logišką struktūrą, Nietzsches, postmodernistinė filosofija mielai taiko metaforas, alegorijas ir t.t. Yra filosofinių traktatų, parašytų poetine forma (pavyzdžiui, Tito Lukrecijaus Karo veikalas “Apie daiktų prigimtį”), yra daug geros filosofinės poezijos. Kalbant apie grynai asmeninį santykį, filosofija teikia peno mano protui, tuo tarpu gera poezija gaivina ir pakylėja mano dvasią, kad ir kaip pompastiškai tai beskambėtų.
Bijau kad tarp mūsų ir nežemiškųjų civilizacijų karas neįmanomas... Juk tėvai niekuomet nesimuša su mažais vaikais, jie juos paprasčiausiai auklėja, nors kai kada tie auklėjimo metodai būna ir labai skausmingi... Mano nuomone Sifilis, Gonorėja ir ŽIV yra viena iš auklėjamūjų priemonių žmonijai. Tik žmonija yra nepaklusnus auklėjimasis,ji po kiek laiko nustoja kreipti dėmesį į panaudotus auklėjimo veiksmus ir vėl daro savo ka ir dariusi...
Sicarian Infiltrators are perhaps the most sinister of the Skitarii's warrior clades, for their neurostatic bombardment robs their victims of their senses. When hunting, they emit a white noise that fills the visual, auditory and even olfactory spectrums with static, leaving their foe all but helpless before the killing begins. Tall and slender, Sicarian Infiltrators pick their way across the battlefield with the stilted grace of spearfisher birds. They were not always this way, however, for each Sicarian is far from whole -- not in spirit, nor in body. As with their Ruststalker brethren, every Sicarian was once a warrior of the Skitarii who, in the pursuance of the Cult Mechanicus' agenda, was blasted limb from limb, extensively burned, or otherwise dismembered. During the data-harvest at battle's end, if these fallen are judged still fit to serve the Omnissiah, they are not incinerated but instead taken back to the augmetic slabs. There they are given a new lease on life by the addition of slender but powerful metal limbs. Technically speaking, all the Magi Biologis require to create a Sicarian is a head, a torso and some limb-stumps, though a detachment from emotion and a knack for inspiring fear is vital for best results.
    "Deja. Jie yra pionieriai. Net prieš FTB sukuriant savo bihevioroligijos departamentą, pirmoji sėkmingai pritaikiusi profiliavimo metodą buvo Amerikos armija. Jie pastebėjo, kaip puikiai psichiatrai nuspėdavo nusikaltėlių asmenybes, todėl jie nukreipė dėmesį, siekdami nuspėti ateities nusikaltimus. Bet Amerikos armija... specifiškai, Strateginių Paslaugų Ofisas, pasamdė Viljamą Langerį, kad sukurtų pasaulio pirmą profilį, europiečiui... Adolfui Hitleriui."

Nežemiškos jėgos pakartotinai ir nebaudžiant pažeidė nacionalinius ir tarptautinius Žemiečių įstatymus. Šie pažeidimai, kurie tęsiasi ir šiandiena, kartu apima ir oro erdvės pažeidimus, žmonių grobimus ir gabenimus be jų sutikimo, žmogžudystes, prievartavimus, kankinimus, seksualinius išnaudojimus, svetimų rasių maišymą su žmonėmis, žiaurius eksperimentus, žmonių biologinių ir genetinių resursų vagystes ir mainus, Žemės natūralių išteklių vagystes ir mainus, slaptą manipuliaciją žmogaus psychika, žmonių ir gyvūnų žalojimus, kišimusis į karinės gynybos sistemas ir jų gadinimus bei slaptus įsiliejimus į žmonių visuomenę.


Žvilgsnis mano iki sioliai buvo paklaikes. Nezinau kai išeisiu i miestą gal ir vel paklaiks. Kai noriu susirasti sau pašnekovų mano akys pasidaro baisios, bet tuo jos ir traukia mano pasnekovus... Mama liepė neisversti taip akių, o jos man savaime taip issprogsta issivercia, nebegaliu savęs valdyti. Bet teks susivaldyti. Matai mano akių raumenys labai paslankus... Mama sako kad matosi jog sergu, kai issivercia akys, bet pašnekovų turiu daug.:-))). Ir traukiu pasnekovus. Tik seni vyrai labai įtartinai i mane pasižiūri ir siek tiek susiguzia-as jiems nemaloni ( nors ir negeriu jokio alkoholio). Tiesiog seni diedai yra labai kompleksuoti.

Šią konferenciją, kurioje įžvalgos, beje, buvo grindžiamos ne kandžiais epitetais, kaip yra įprasta nuožmių lietuvybės niekintojų pasisakymuose, o ramiai dėstomais, tačiau neatremiamais argumentais, derėtų pavadinti išties solidžiu savojo nacionalinio turinio dar nepraradusios šalies šviesuomenės atkirčiu vis gausėjantiems antpuoliams prieš nacionalines mūsų tautos atramas ir pačią lietuvybę.


SEB banko Prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad neseniai atliktas britų leidinio „The Guardian“ tyrimas rodo, kad vieniši ir neturintys įsipareigojimų žmonės yra daug geresni vartotojai. Anot jo, iš depresijos, vienišumo, žmonės didesniu vartojimu bando užpildyti dvasinę tuštumą. Ekonomistas įsitikinęs, kad tokie žmonės yra „puikūs“ pirkėjai bei pastebi, kad tokios vienišų žmonių tendencijos nežada nieko gero valstybei ir jos ateičiai.

Flechette Blaster - The Flechette Blaster is lightweight but lethal, a favoured tool of the Sicarian Infiltrator. It fires hundreds of tiny darts, each of which bears a dormant cerebral cell awakened in the gun's chamber. Where one dart hits home it emits a bioelectric pulse that attracts others, resulting in a series of impacts that burrow through bone.

Tarp lietuvių menininkų, be abejonės, išskirčiau jau pokalbyje minėtą profesorių V. Gečą, mane vis dar keri jo paveiksluose išplėtota spalvų dermė. Labai patinka Eugenijaus Cukermano tapyba; Kazimieros Zimblytės koliažai, puikios faktūros, jautrus koloritas. Patinka Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tiršta tapyba; Jūratės Stauskaitės minimali linija; Aleksandro Vozbino lengvai šokiruojantys siurrealistiniai motyvai.


Raudonšikniai būdami mažumoje daug postringaus apie pakantumą jų pažiūroms ar gyvenimo būdui, visai pamiršdami, kad patiems reiktų būti pakantesniais kitokioms pažiūroms. Jie kaip tikri daugumiečiai, net būdami mažumoje naikins jiems nepriimtinas bet kokias blaivaus mąstymo apraiškas. Pagal juos yra teisingas mąstymas ir neteisingas, o su „neteisingu“ jie nelinkę cackintis ir ji naikina nesirinkdami priemonių. Visi vadinamieji „leftistai“ (kairuoliai) yra neabejotinai globojami raudonšiknių tarpinės. Kaip nebūtų keista, tiek anglų, tiek rusų kalboje žodis „dešinė“ sutampa su žodžiu „teisingas“. Tik raudonšikniai visur norėtų pritapti ir dalyvauti, kaip jie sako bendradarbiauti, o iš tikro nuvairuoti viską jiems palankia linkme. Jie per daug prisidirbę, kad galėtų išvengti didelės bausmės nustumti nuo valdžios.

Turinio kūrėjai neišvengiamai turi į tai atsižvelgti. Vietoj to, kad susikoncentruotų į turinio kūrimą vienam konkrečiam komunikacijos kanalui, jie turi galvoti, kaip sukurti tokį turinį, kuris galėtų „veikti“ keliuose kanaluose vienu metu. Turinio kūrime vis dažnesnis tampa transmedialumas – turinio „išskirstymas“ po skirtingus komunikacijos kanalus. Paprastai tariant, kad suprastų visą istoriją, vartotojas turi „susirinkti“ skirtingas jos dalis iš skirtingų komunikacijos kanalų. „Sostų karai“ galėtų būti geras transmedialumo pavyzdys: kad iki galo suprastum šį daugiasluoksnį pasakojimą, turi ne tik pasižiūrėti serialą, bet ir paskaityti knygas, susipažinti su kritikų atsiliepimais, pasižiūrėti vaizdo įrašus ir interviu su turinio kūrėjais iš filmavimo užkulisių, prisijungti prie kokio nors „Sostų karų“ gerbėjų forumo. Manau, tokio tipo pasakojimų ateityje tik daugės.
Mano minimu atveju veikia pats personažas ir jo spalvinis derinys, kuris kaip standartas nugula ant įvairiausių daiktų paviršių bei reprezentuoja pramoginius produktus; „Hello Kitty“ dėvėjimas ne tik nuosavam kūnui suteikia madingumo, bet ir suvienodina (sustandartina) bet kurį kūną (plačiau žr. Venckus, R. (2016). „Mados ekskursas: Waltas Disney’us, Hello Kitty, Lady Gaga, Justin’as Bieberis ir „Apšvietos dialektika“.Inter-studia Humanitatis, 19, 25-41).
Dr. Ethan Russo further supports this theory with scientific evidence by demonstrating that non-cannabinoid plant components such as terpenes serve as inhibitors to THC’s intoxicating effects, thereby increasing THC’s therapeutic index. This “phytocannabinoid-terpenoid synergy,” as Russo calls it, increases the potential of cannabis-based medicinal extracts to treat pain, inflammation, fungal and bacterial infections, depression, anxiety, addiction, epilepsy and even cancer.
Taip yra, nes galima teisingai nupasakoti visą sovietinės okupacijos siaubą, tačiau priešingos stovyklos žmogus visada galės rasti faktų, kurių pagalba, net iš esmės sutikdamas, kad tai buvo okupacija ir blogis, gins tezę, jog sovietmečiu buvo padaryta ir gerų darbų. Tai iš principo teisinga, tačiau tokiame teiginyje slypi ir didžiulė grėsmė. Jis nenumaldomai veda prie garsiosios frazės „ir tada dirbome Lietuvai“. 
Edvardso sindromas: 18 chromosomos trisomija. Kariotipas 47, XX (XY) +18. Tiriamas citogenetiniu metodu. 75% ligoniu – mergaites, nes 47, XY+18 maziau gyvybingi. ♂ embrionai greiciau abortuoja. Sergantys mirsta pirmai gyvenimo metais. Gimsta dazniausiai vyresnems motinoms. Pasireiskia psichomotorines raidos sutrikimai, maza mase, skeleto, veido anomalijos, sirdies ydos. Apie 50% mirsta pirma savaite. Galima bandyti chirurgiskai taisyti vidaus organu anomalijas.
Supratau: knyga – solidžios apimties, parašyta neakademiniu, o veikiau eseistiniu stiliumi, tad man tai neabejotinai taps tikru iššūkiu. Visgi sutikau imtis šio darbo ir nepasigailėjau, nors vertimo darbai užtruko kone trejus metus ir pareikalavo didžiulių pastangų. Žinoma, jos atsipirko su kaupu – ši knyga yra viena iš gausiausiai cituojamų ne tik užsienio, bet ir lietuvių kūrybingumo tyrinėtojų darbuose, pradedant mokslo straipsniais ir baigiant jų rinktinėmis, monografijomis, vadovėliais.
Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje sporto industrija pralaimi. Prieinamiausia pramoga Lietuvoje tapo butelis alaus ir cigarečių pakelis. Pavyzdžiui apsilankyti baseine Lietuvoje yra 4–5 kartus brangiau negu Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje pažangioje valstybėje. Dažnai Lietuva pirmauja reitinguose, atspindinčiuose negatyvias tendencijas, tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su sporto industrija (nuskendusiųjų skaičius, sergamumas, darbo našumas, gyvenimo trukmė, savižudybės, asocialus elgesys, nelaimingi atvejai, avaringumas, alkoholio vartojimas, nusikalstamumas ir t. t.). Manau, kad sporto industrija Lietuvoje turėtų tapti prioritetu, tai Lietuvai padėtų pasikeisti.

Geno dozes efektas: genu dozes skirtumu islyginimas skirtingose lytyse. Pateliu lastelese yra dvi XX chromosomos, o patineliu viena X ir viena Y. Zinduoliu Y chromosoma skiriasi ne tik morfologija, bet ir struktura. Didesne jos dali sudaro konstruktyvus heterochromatinas. Veikliu genu zymiai maziau negu X chromosomoje. Zinduoliu pateliu ankstyvoje embriogenezeje viena X chr. tampa fakultatyviu heterochromatinu ir stebima kaip Baro kunelis. Ji replikuojasi pries kiekviena dalijimas, bet yra genetiskai neaktyvi.
Tačiau iš pradžių gero ekonominio gyvenimo viltys užgožė abejonę dėl neoliberalų nuolat kalamos minties, kad valstybė ir mokesčiai yra „savaiminis blogis“, kurio turėtų būti kuo mažiau. Sovietinio totalitarizmo ir vietinio pseudosuverenumo patirtį išgyvenusiai visuomenei buvo sunku susigaudyti, kas ta valstybė ir kokias funkcijas ji išties turėtų atlikti, todėl jas noriai perleido į veikiai susiliejusių aktyviausių ir agresyviausių verslo ir politikos grupuočių rankas. To padarinius regime šiandien.
– Naujoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedra vykdys dvi bakalauro studijų programas – pramogų industrijų ir renginių inžinerijos. Papasakokite apie šių studijų programų turinius ir galimybes. Kokios karjeros perspektyvos nūdien atsiveria ar galėtų atsiverti būsimiesiems pramogų industrijų ir renginių inžinerijos profesionalams Lietuvoje?
The Herakli were Skitarii heavy fire support specialists. These massive, vat-grown cybernetic soldiers were as large as Space Marines and were capable of carrying heavy laser weapons and multi-barrelled Autocannons with ease. The Herakli wore heavy red robes and cowls that were covered in Mechanicus sigils and were protected by thick ceramite amour plating that covered their chests and shoulders.
Skitarii are used to defend Mechanicus Forge Worlds, manufacturing installations elsewhere in the Imperium and often accompany high-ranking Tech-priests and Magi as their bodyguards. Skitarii also serve as the armed forces that defend the Mechanicus' Explorator vessels that explore the galactic frontier. Skitarii safeguard the massive war engines of the Centurio Ordinatus as well as Titans on campaign from boarding actions and prevent hostile forces from reaching the war engines' dead zone, where its main weapon batteries are useless. A number of Titan Legions maintain their own Skitarii detachments for this purpose, known as Secutarii, and if they do not, their Mechanicus masters will provide ample forces to protect the God-machines.
Vis dėlto šios užduoties negali įvykdyti vien tik verslo vadybos specialistai, nes jie dažniausiai vadovaujasi bendrosiomis savo srities žiniomis. Pramogų industrijoms ir kūrybinėms industrijoms priklausančios veiklos reikalauja kultūros, estetikos, sociologijos, filosofijos, politikos ir komunikacijos žinių bei daugybės praktinių, dažniausiai su medijų technologijomis susijusių įgūdžių. Verslo vadybą baigęs žmogus gali būti puikus pramogų industrijų specialisto, dirbančio su kompleksiniais pramogų industrijų paketais, partneris.
    Sklido gandai, kad merginos, kurių lyderė buvo Asakura Ryouko, bandė perkalbėti Haruhi, kad ji taip nesielgtų, bet nieko nepešė. Per kiekvieną fizkultūros pamoką, Haruhi ignoruodavo likusią klasę ir nusimesdavo uniformą be menkiausio žvilgsnio į kitus. Ir taip mūsų, vaikinų, paprašė palikti klasę, kai tik nuskambėdavo skambutis – Asakuros Ryouko įsakymu.

Visumoje šitas "spėjimas" tik pagalbinė priemonė. Esmė yra šio pasaulio keitimas iš kūrėjų pusės 2025 metais. Be jokio "argumento" aš apie tai gali rašyti kiek noriu bet tai būtų tik fantazijos. Reikalinga kažkas konkretaus ir gan keisto. Tai ir bandoma toks "spėjimo" variantas kuriame nėra jokio spėjimo. Aišku aš nežinau ar viskas būtent taip kaip čia vyksta, nes klausimus reikia sugalvoti pačiam, o atsakymai į juos tik "taip" arba "ne". Taip kad galiu nusigrybauti ir į šoną. Nors pvz ateities variantui nebeturiu jokių "papildymų". Nėra kur fantazuoti. Paskutinis variantas idealus ir nėra ką ten tobulinti. Nors iki to varianto eita nuo praktiškai 2013 metų iki 2018 sausio pabaigos. Tikiuosi per tiek laiko iš tikro suradęs optimaliausią variantą. Planas patvirtintas. Nieko daugiau daryti nereikia. :) Na nebent kukliai, minimaliai, be oficialių informavimo priemonių supažindinti norinčius be jokių šou elementų. Nėra jokio tikslo įtakoti žmonės, vesti į kažkokį ale nušvitimą. Kam reiks tas informaciją suras. O visi kiti tegul gyvena kaip gyveno bet atėjus laikui atsako už konkrečiai save. Kiekvienas fiziškai jaučia skausmą ir psichologiškai nepatogumą. Atitinkamai žino ką daro blogai kitam žmogui. To visiškai pakanka kad gyvenime priiminėti teisingus sprendimus ir neturėti nepatogumų ateityje. Todėl net nežinau ar tas net minimalus kūrėjų ateities plano viešinimas turi prasmės. Na bet taip suderinom tai ir darau. :)
Tik nesumanyk ko nors paviešinti nes ir taip trukdžių mums užtenka.No šiol viska darysime slaptai ir paviešinsime tik tuomet kai gausime kokius nors rezultatus, o iki tol teks apsišarvoti kantrybe.O rezultatus gauti yra labai nelengva,kai tenka grumtis su anoniminiais priešininkais kurie stengiasi trukdyti kiekviename žingsnyje netgi bandant pasidaryti Rentgenu inplantų nuotraukas galvoje.
● Mirusiųjų baimė. Mokymai apie mirtį ir mirusiųjų būklę žmonėms daro didelį poveikį. Todėl daugelyje šalių, siekiant nuraminti mirusiuosius arba „įrodyti“, kad juos myli, atliekami įvairiausi ritualai, kartais net savęs žalojimo. Kai kuriose Ramiojo vandenyno salų tautelėse našliai arba našlės verčiami vilkėti juodai ir ištisus mėnesius gedėti užsidarius namuose. Jie turi atsisakyti mirusiojo mėgtų patiekalų. Besilaikančius šitokio papročio neretai apima depresija, jie gali nusilpti iš bado ir net mirti.
×