Mutageniskumo ivertinimo metodai: pirmiausia reikia vienpusiskai ivertinti veiksni, arba veiksniu „kokteili“. Butina nustatyti mutagenini, rekombinogenini, ir teratogenini poveiki, be to, mutagenini diferencijuotai pagal mutaciju tipus: genomo, chromosomu, genu. Skirtumai pasireiskia net tarp to paities organizmo skirtingai diferencijuotu lasteliu, audiniu. Mutageniskuma ivertinti naudojami Salmonella, Escherichia bandiniai, nes jie per trumpa laika suteikia ziniu apie galima genotoksiskuma. Taip pat vertinami chromosomu aberaciju tyrimai zmogaus limfcituose arba ivairiose eksperimentiniu gyvuliuku lastelese, nes jose galima tirti ir genu mutacijas. Tos pacios lasteles jautrumas mutagenui irgi kinta. Tai labai smulkiai nustatyta zinduoliu lytinems lastelems.  
Tad Jaroslavlyje Ala jau nebeužsiėmė kreditais, o ėmėsi magijos. Šio miesto policija Alos ieškojo dėl to, jog ji įtikino vietinę gyventoją, kad šios dukra serga neišgydoma kraujo vėžio forma. Vienuoliktokė alpdavo kelis kartus per dieną, o medikai niekaip nenustatė diagnozės. Tuomet išsigandusi motina kreipėsi į Jaroslavlyje veikusį magijos centrą „Kristina“, kurio direktorė ir buvo A. Naruševičienė. Ji prisistatinėdavo baltąja burtininke, atlikinėdavo magijos seansus su žvakėmis ir skirtingai nei medikai iškart nustatė diagnozę vienuoliktokei bei pažadėjo ją išgydyti.
During combat the Tech-Guard go into a hormone-induced rage, and likely become addicted to the adrenal high that close combat delivers. Despite this, however, the Skitarii, particularly their commanders, are neurally modified so that the analytical parts of their brains remain a bastion of calm amidst a storm of wrath, allowing them to quickly evaluate the tactical and strategic situation and then act accordingly. Along with their ability to understand binary code which can be nearly instantaneously sent, received and understood by Skitarii's augmented cerebral cortices, this allows them to operate with a remarkable degree of cooperation -- something all the more stunning to be seen in a seemingly ragtag, raging horde. Like all of the Adepts of the Adeptus Mechanicus, the Skitarii are experts at multitasking, and a Tech-Guard officer can, for example, effortlessly engage in vicious close combat, direct the forces under his command, oversee the tactical situation of the battle and provide coordinates for Balisteria artillery detachments, all at the same time. As mentioned above, however, not all members of the Tech-Guard are so skilled, and some are merely remotely controlled or pre-programmed cybernetic weapon platforms, though these variants are primarily used to guard static locations. The level of cybernetic enhancement may vary between each Skitarii. Some may have a few genetic and bionic enhancements, while others may have replaced whole organ systems with advanced technology.
Tačiau 1992 metų pradžioje apsukruolių porelei teko bėgti į Rusiją, nes tarp kreditorių buvo ir tuomet klestėjusių Kauno bei Klaipėdos nusikaltėlių pasaulio atstovų. Kalbėta, kad Ala ir Gediminas apgavo ir vieną iš anuomet garsios Kauno Daktarų gaujos veikėjų. Šie poros paieškoms pasitelkė nemažas pajėgas. Po kelių mėnesių Kauno banditai per savus žmones sužinojo, kad pora slapstosi Sankt Peterburge. Tad šiame mieste Ala ir Gediminas neužsibuvo, sėkmingai atsiplėšė nuo persekiotojų ir ilgiems metams patraukė į Rusijos gilumą.
Trečia. Sunkiau pastebimas, bet labai svarbus šios koncepcijos bruožas yra tai, kad ji neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta yra iš diskurso eliminuojama sovietžmogių masę pavadinant nieko apibrėžto nebereiškiančiu žodžiu patriotai. Iš dėmesio lauko yra pašalinami žmonės, sunkiomis sąlygomis ir didelių netekčių kaina puoselėję ir išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, bei šių žmonių nuopelnai – tikrasis valstybės atkūrimo pamatas. Paneigus Tautą kaip politinį subjektą, jos vietą užima individų masė, kurios nariams nėra ir negali būti didesnio skirtumo, kas ką darė sovietmečiu ar kas ką padarė valstybę atkūrus.
Poslinkis nuo išorinių santuokos sudarymo motyvų, kuriuose dažniausiai pačių besituokiančių asmenų laisvas pasirinkimas mažai ar iš viso neturėjo reikšmės, link asmeninio apsisprendimo yra daugiau nei pozityvus šeimos institucijos istorijoje. Todėl pirmąją prielaidą tenka atmesti. Verta pasigilinti, galbūt besituokiančiųjų meilės samprata yra netinkama tvariai santuokai kurti. Kadangi šiandien masinė kultūra persmelkta išimtinai „kūniškosios meilės“ pavyzdžiais, moters kaip seksualinio objekto vaizdavimo tradicija, sekso, kaip būtino elemento asmens savivokai ir lytiniam tapatumui, galima numanyti, jog ir besituokiantys gali būti paveikti šiuo požiūriu. 
Tikriausiai daugelis priprato skaityti mano parengtus interviu su labai skirtingų profesijų atstovais. Pagrindinis šių interviu atsiradimo faktorius yra mano paties požiūris į kultūrą kaip platų visuomenės narių veiklos lauką. Nors nesu niekada rengęs interviu su savo studentais, tačiau šį kartą nutariau parengti ir su jumis pasidalyti pokalbiu su aštuoniolikmečiu Denisu Stechu, kuris šiuo metu studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete Pramogų industrijų specialybę ir scenos menų arenoje yra puikiai atpažįstamas kaip šokėjas.
Itin vertingą pranešimą „Visi-kolaborantai ir visi-patriotai: „tarybinės lietuvybės“ koncepcijų struktūra ir politinė potekstė“ perskaitė žinomas šalies filosofas, Vilniaus edukologijos universiteto pedagogas daktaras Laisvūnas Šopauskas, reikšmingi taip pat buvo filosofo daktaro Vytauto Rubavičiaus, Vilniaus universiteto profesorės Rasos Čepaitienės pranešimai...
Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį vilnijo diskusijos ne tik apie postmodernųjį būvį, bet ir apie postmoderniąją teoriją. Tuose debatuose ėmė ryškėti, jog dėl dekonstrukcijos, socialinio konstruktyvizmo, poststruktūralizmo ir kitų su postmodernaus teoretizavimo lauku susijusių idėjų bei nuostatų įsigalėjimo pasikeitė teorijos supratimas. Sunykus didiesiems metanaratyvams, tvirtinusiems tiesos supratimą ir legitimizavusiems tam tikras tiesos paieškų bei tiesos išsakymo procedūras, plito perspektyvistinio mokslinio pažinimo nuostata, pripažįstanti dalinę, kontekstinę tiesą, jos daugybiškumą ir vis labiau mokslinius tyrimus pajungianti konkretiems taikomiesiems tikslams. Ekspertinės praktikos modelis įsitvirtino kaip mąstymas mokslinių projektų kategorijomis. Tapo aišku, jog neįmanoma postmodernia vadintina teorija, apimanti žmogaus pasaulį, to pasaulio kultūros ekonomikos ir žmogaus savipatumo konstravimą bei raišką. Tačiau tam tikros bendros daugelio tyrinėtojų pripažįstamos arba konkrečiuose tyrinėjimuose „naudojamos“ filosofinės dekonstrukcijos, poststruktūralizmo, rortiškojo neopragmatizmo nuostatos sieja postmodernųjį būvį aiškinančias teorijas į tam tikrą sritį, kuri ir vadinama postmoderniąja teorija. Panašiai klostosi ir medijų teorijos laukas. Pirmieji išsamiai postmoderniosios teorijos supratimą ir tos teorijos susiklostymo prielaidas išskleidė Stevenas Bestas ir Douglasas Kellneris

Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais klausimais apie šiuolaikinį universitetinį mokslą kalbasi medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekane doc. dr. Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene.


Mes visi, mūsų visuomenė kaip socialinis vienetas kūrybiškumo link galime eiti tik vienu – konservatyvaus mąstymo atsisakymo ir jo sąmoningo laužymo – keliu. Išties nūdien atvirumas kūrybiškumui neretai būna tik suvaidintas, nemokšiškai imituojamas, siekiant būti madingam. Tačiau tai nėra tikrasis kūrybiškumas – tai tik nevykusi nevykusiai dėvima kaukė. Būti kūrybiškam – tai reiškia pirmiausia būti apdairiai drąsiu, tai neišvengiamai eiti prieš srovę, mesti iššūkį pilkai masei, protestuojančiai miniai.

Savo akimis mačiau, kokiais visiškai neįprastais kūrybiniais impulsais kartais pulsuoja menininkų gyvenimas – sovietinės ideologijos sąlygomis daugelis jų, įskaitant ir mano tėvus, buvo tikrų tikriausios baltos varnos, kurių dažnai nesuprasdavo konservatyviai mąstanti tuometė visuomenė. Bet juk menininkas ir negali būti juoda varna ar pilka pelė – antraip, koks jis tuomet menininkas? Kita vertus, kalbant apie akademinę sritį, jau pačios aplinkybės susiklostė taip, kad sukūrus kūrybinių industrijų studijų programą VGTU ir 2012 metais įsteigus KIF, ir savaime teko, ir kartu norėjosi atrasti savo vietą teoriniuose kūrybingumo diskurso tyrinėjimuose bei įvairiose praktinėse kūrybinėse veiklose.


Na jei "neatspėčiau" tai nereiks daryt filmuko ir dėti į Youtube. Bent man visai pliusas kai nereikia kažką dirbti. Bet ramiai stebim situacija. Mirtis procesas natūralus bei neišvengiamas ir nieko tame nėra blogo. Maža to žinodamas iš anksto tiek mirštantis, tiek artimieji gali ramiai tam pasiruošti. Sakyčiau net pliusas. Bent aš neturiu nieko prieš tokią informaciją savo ir artimų žmonių atžvilgiu. Visai neblogai tai žinoti iš anksto. Tik aišku nesiruošiu iš to daryti verslo. Manu atsirastų daug klausiančių ir suinteresuotų. :)
Kita katedros vykdoma programa – tai renginių inžinerija. Šioji yra ne komunikacijos, bet inžinerijos krypties. Renginių inžinierius yra tas specialistas, dirbantis ties pramogų industrijų technine puse. Renginių inžinieriaus pagrindinės kompetencijos yra šios: inžineriniai scenos sistemų ir konstrukcijų sprendimai, apšvietimas, įgarsinimas, inžineriniai pirotechnikos ir lazerių efektų panaudojimo sprendimai, 3D „Mapping“ projekcijų technologijos, renginių techninė priežiūra ir sauga.

Žmogaus Suvereniteto Deklaracija mes, kaip laisva tauta, skelbiame savo teises, atsakomybę ir privilegijas siekdami tvirtesnio vieningumo, taikos ir kooperacijos žmogaus šeimoje, atmesdami bet kokį kitų tautų ar Didingesnės Visuomenės jegų nepageidaujamą ar neplanuotą intervenciją ir kišimasį. Šia deklaracija mes siekiame išreikšti savo Šventą teisę ir garbingą ketinimą žmonių šeimai ir visoms rasėms Visatoje, kurios siekia būti laisvos.


Fotografas siekia išryškinti tuos charakteringus savo modelių bruožus, kurie nulėmė jų profesinį kelią ir sėkmę: susikaupimą, gyvybingumą, valią, tuo pačiu parodydamas ir jų užslėptas nuotaikas, jausmus, pažeidžiamumą. Gyvenimo pojūčio intensyvumas čia įgauna įvairių išraiškų. Vienuose portretuose koncentruojamasi tik į veidą, kituose žmogų charakterizuoja visa jo povyza ir gestai. Kai kada modelis fotografuojamas betarpiškoje dinamiškoje situacijoje. Daugelis paveikslų pasakoja savo istorijas.
Kai tik parašiau apie JTO tai man dvi dienas iš eilės(pirmą dieną išvis porą sykių) naktiniame danguje pamirksėjo šviesomis. Kiek suprantu jie miestus vengia, na bent tiek pastebėjau. Tikrai tai ne lėktuvas ir ne palydovas ir joks meteoritas. Na ir dar kartelį sumirksėjo, kai antrą kartą apie JTO parašiau, tiksliau paaiškinimą kas tai yra, vėlgi sumirksėjo. Na galvoju tiksliau man rodo, kad jie yra na ir tiek. Ir aš galvoju "yra tai yra, bent jau buvimą parodė savo".
● Mirusiųjų baimė. Mokymai apie mirtį ir mirusiųjų būklę žmonėms daro didelį poveikį. Todėl daugelyje šalių, siekiant nuraminti mirusiuosius arba „įrodyti“, kad juos myli, atliekami įvairiausi ritualai, kartais net savęs žalojimo. Kai kuriose Ramiojo vandenyno salų tautelėse našliai arba našlės verčiami vilkėti juodai ir ištisus mėnesius gedėti užsidarius namuose. Jie turi atsisakyti mirusiojo mėgtų patiekalų. Besilaikančius šitokio papročio neretai apima depresija, jie gali nusilpti iš bado ir net mirti.

„Iš tikrųjų puolamas ne Marcinkevičius, - pastebėjo V.Radžvilas. - Sovietmečiu lietuvių tautos ir valstybės naikinimo strategija rėmėsi atviru naikinimu, todėl kiekvienas žmogus, kuris turėjo šiek tiek istorinės atminties ir nuovokos, žinojo, kad reikia apsispręsti. Dabartinės strategijos principas visiškai kitas - tai nutylėjimų arba neutralizavimo strategija... ir todėl visuomenei kur kas kebliau suvokti, kas iš tikrųjų vyksta šių dienų Lietuvoje...“


    "Johano egzistenciją... Neketinau tikėti tokiu įsivaizduojamu dalyku. Neegzistuoja joks žmogus, nepaliekantis paskui save pėdsakų, o jeigu ir egzistuotų, jis būtų Velnias. Bet tokio dalyko nėra. Todėl, nėra jokio nepagaunamo žmogaus. Bet tuomet, kai aplankiau tariamai buvusį Johano kambarį, pajutau tai. Pajutau, kad šiame pasaulyje egzistuoja žmogus, kurio nėra."

Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo metu vyko Kristijono Donelaičio skaitymai įvairiomis kalbomis. Lietuvių kalba skaitė Eglė Matukaitytė, latvių kalba - Ieva Birmantaitė, lenkų kalba - Gintarė Lukoševičiūtė ir Ieva Masiliūnaitė, vokiečių kalba - Vida Korn ir Birutė Ališauskaitė, rusų kalba - Gina Poškienė, anglų kalba - Aistė Megelinskenė, ispanų kalba - Miquel Puerto. Kankliuotoja - Milda Gaulienė.
The cannabis plant consists of a wide variety of chemicals and compounds. About 140 of these belong to a large class of aromatic organic hydrocarbons known as terpenes (pronounced tur-peens). You may have also heard people talk about terpenoids. The words terpene and terpenoid are increasingly used interchangeably, although these terms do have different meanings. The main difference between terpenes and terpenoids is that terpenes are hydrocarbons (meaning the only elements present are carbon and hydrogen); whereas, terpenoids have been denatured by oxidation (drying and curing the flowers) or chemically modified.
– Princetono universiteto profesorius Peteris Singeris yra pasakęs: „Internetas, kaip ir garo variklis, yra toks technologinis išradimas, kuris pakeitė pasaulį.“ Būtent skaitmenizacija ir interneto prieinamumas bet kuriam pasaulio gyventojui išryškino komunikacijos svarbą mūsų profesiniuose ir asmeniniuose gyvenimuose. Net ir tolimiausiame planetos kampelyje gyvenantis draugas ar kolega mums yra pasiekiamas vienu klavišo spustelėjimu. Internetas kiekvienam iš mūsų tarsi suteikia savotišką virtualų garsiakalbį, per kurį galime trimituoti visam pasauliui apie save ir savo darbus. Bet kuo daugiau „trimitininkų“, tuo daugiau triukšmo. Kad per tą triukšmą būtume išgirsti, savo komunikaciją turime labai gerai apgalvoti. Kieno mes norime būti išgirsti? Ką tiksliai norime jiems pasakyti? Kokias komunikacijos priemones turime pasirinkti, kad mūsų žinutė pasiektų ir paveiktų mūsų adresatą? Viena vertus, internetas mums atveria beribes komunikacijos galimybes su visu pasauliu. Kita vertus, negalima nė minutei pamiršti, kad šias galimybes turime ne tik mes, bet ir dar septyni milijardai pasaulio gyventojų. Septyni milijardai – didžiulė konkurencija, kuri apie komunikaciją mus verčia mąstyti kaip niekada daug ir kaip niekada strategiškai.

Krokuvos nacionaliniame muziejuje, Vyskupo Erazmo Cioleko rūmuose, saugomas gana retai sutinkamo siužeto paveikslas – „Didysis apaštalų siuntimas“. Evangelijose minimi keli kartai, kai Kristus siunčia savo mokinius į misijas (galima palyginti Mk 6, 7–13, Mt 28,16–20, Jn 20,19–21, Lk 24, 47–48, Mk 16, 15–18 aprašomus įvykius). Bandant suprasti, kurį momentą iliustruoja šis atvaizdas, reikia įsižiūrėti į paveikslo detales. Kristus vaizduojamas jau po


    Ką gi, tuomet: vieną dieną, paslaptingas naujokas perkeliamas į mano klasę. Tik jūs nežinote, kad jis yra ateivis arba atvyko iš ateities, ir turi telepatinių gebėjimų. Kai įsivelia į kovas su blogiečiais, viskas, ką man reikia daryti, tai palaikyti jo karo kampaniją. Jis susitvarkys su visais, o aš galėsiu būti jo nevėkšla pagalbininkas. Dieve šventas, tai nuostabu, aš tikras genijus!
Mokslo pasiekimai, technologijų naujovės, išradimai nelabai paveikė žmonių tikėjimą stebuklais. Ezoterizmas, satanizmas ir tikėjimas visokiais pranašais, ypač dabar, plinta visose šalyse. Didžiojoje Britanijoje vaiduokliais ir ateiviais tikima labiau nei Dievu. Buvo atliktas tyrimas, po kurio išaiškėjo, kad 54 procentai žmonių tiki, jog Visagalis egzistuoja, o 58 procentai tiki antgamtinėmis būtybėmis. Beveik ketvirtadalis iš 3000 apklaustųjų prisipažino, kad yra matę antgamtinę būtybę, o 37 procentai pareiškė, kad ateiviai ir vaiduokliai yra jų tikėjimo pagrindas.
×