Prisiminkime, kaip startavo „Šiaulių naktys“? Kas buvo pagrindiniai šio renginio idėjiniai lyderiai? Gintautas Gascevičius (iki 2015), Diana Kuprytė, Darius Linkevičius, AŠAI, Saulė Žukauskaitė. Vėliau įsijungė Giedrė Brazlauskaitė, Aleksandras Bielyj, Vilius Puronas, Violeta Jasiūnienė … Kiekvienais metais renginys plėtėsi ir augo lyg sveikas ir judrus vaikas.


Šios dienos proga kaip ir kasmet visame pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai – diskusijos, koncertai, susitikimai, paskaitos, parodos, spaudos konferencijos. Jais siekiama didinti visuomenės informuotumą, inicijuoti atviras diskusijas visuomenės psichikos sveikatos klausimais, priminti, kad šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema „Vaikų ir jaunimo psichikos sveikata besikeičiančiame pasaulyje“.
Kai atsirado įžūli tarpinė, gal vertėtų pasisukinėti apie savo kūno ašį, niekur nejudant, siela liktų vietoje (visgi, indai kur nors toli keliavę laukia savo sielų nors man tai atrodo abejotina), na o raudonšikniams bet koks pasisukimas gali būti smūgiu. Galbūt, atkakliai bandys toliau kištis, tik perkeliant savo įrangą jiems reiktų šiek tiek laiko. O Jūs tokiais dalykais galite užsiimti bet kur. O jei dar sugalvotumėte kaip daryti tai užsimerkus, jiems išvis būtų smūgis žemiau juostos.

Nuo 2016 metų „Pasaulio virtuvė“ vadovauja „Erasmus+“ projektui, kurio tikslas – padėti dėstytojams ir mokytojams visoje Europoje veiksmingai dėstyti savo disciplinas tarpkultūrinėms studentų grupėms. Projekto tyrėjų ir ekspertų komandą sudaro mokslininkai ir pedagogai iš VIVES universiteto Belgijoje, Roma Tre universiteto Italijoje, Airijos valstybinio universiteto Golvėjuje (Airijoje) ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvoje.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių - tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Mokslų akademijoje šeštadienį vyko Vilniaus forumo konferencija „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.


Sąjunginių respublikų inteligentija, kultūros žmonės, intuityviai jautė pareigą spirtis masiniam nužmoginimui. Jų padėtis režime buvo paradoksali. Nors jie sistemos buvo pasitelkti kaip tarpininkai išverčiant į vietos kalbas ideologinę naujakalbę ir visuomenei perteikiant naująją pasaulėžiūrą, taigi buvo priversti tarnauti zombinimo proceso paspartinimo ir palengvinimo įrankiais, tačiau dėl savo ypatingo socialinio statuso turėjo ir daugiau galimybių bandyti perteikti visuomenei tradicinės humanistinės pasaulėžiūros nuostatas. Po pagrindinio raganiaus – Stalino – mirties prasidėjus chruščioviniam atlydžiui atsirado ribotos sąlygos skleisti ir alternatyvias, ar bent jau ideologiškai neutralias kultūros prasmes.
jei buvo troskimas tureti namus,niekur nekeliavo ir nieko nepatyre,vadinasi ten ir grizta..baime naujoms patirtims nera privalumas.. yra kitas kelias,kai siela turi namus,turi seima ir myli ja,tada nebus jokiu bilduku..tiesiog reikarnuosis I savo vaiku vaikus..taip daznai buna, jog vienas is seneliu tik mirsta, o kitas tuoj ateina..ne veltui sakoma,jog genai dominuoja kas antra karta ( geriausiai),tai pilnas irodymas, kad materija yra tik mandala dvasines busenos..bet kartais tie orbai,sielytes nori buti liudininkais,netureti isipareigojimu ir labai lengvai leidzia laika priartedami,nutoldami..kur reikia mus nukreipdami..minta jie sviesa ,elektoniniu lauku..nors mes geriausiai pastebime juos tamsoje del regos, nes mes nemokame skirti sviesos nuo sviesos.Sviesa yra begalineje gradacijoje.
Pastarasis, beje, sukelia daugiausia visuomenės nepasitenkinimo, nes visuomenė girdi tai, kas jai yra sakoma. Jei yra sakoma, kad tikslas yra sumažinti universitetų skaičių, žmonės tai ir girdi. Visgi tai yra viena iš šiuo metu pasirinktų priemonių, o priemonę skelbti vien tik kaip tikslą nėra teisinga. Svarbu yra, ne tik ką  darome, bet ir tai, kaip tai pateikiame.

pagal sitos mano teorijos gabaliuka galima sugalvoti, kad tos butybes, gyvenancios toje dirbtinoje virtualybeje gales nejausti isorinio laiko. jie gyvens savo laike, kuri mes galesime uzduoti pakeisdami \"proco\" greiti, a.k.a. kvantinio kompiuterio pagristo fraktalinio informacijos perdavimo principo. beje, tas neigalus zymus moxlininkas vysto tokia teorema, bet jis i tai ziuri is kito tasko - kgalimybe keliauti laike t.y. jis allignins[tingiu verst] tuos erdves worm holes\'us taip, kad susidarytu tam tikras koridorius, per kuri mes galim keliaut. ...........tingiu aiskint kaip tai susiet su mano kompiuterio modeliu, bet principas aiskus
Teisinėje valstybėje svarbu saugoti asmens laisvę. Santuoka, tai laisva valia priimtas abiejų asmenų sprendimas įsipareigoti vienas kitam ir sukurti šeimą. Kartu gyvenantys, bet neišreiškę valios susituokti ir sukurti iš santuokos kylančius šeimos teisinius santykius asmenys negali būti laikomi šeima, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nes tai pažeidžia santuokos nesudariusių asmenų laisvą apsisprendimą – kurti šeimą ar nekurti.

Kita vertus, mano filosofiniai tyrinėjimai neapsiriboja klasika. Visgi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kyla daug klausimų ir problemų, nežinomų senajam pasauliui. Šiuos dalykus analizuoja jau šiuolaikinė filosofija ir atskiros jos šakos (pvz., medijų filosofija, technologijos filosofija ir t.t.). Kita vertus, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete, kuriame vyrauja komunikacijos studijų kryptis. Gilesniam ir platesniam kultūros, komunikacijos, kūrybos procesų pažinimui reikalingos filosofinės šių procesų interpretacijos ir įžvalgos. Todėl vis daugiau dėmesio skiriu kūrybos, komunikacijos, kultūros filosofijai. Tai atsispindi ir mano paskutiniuose straipsniuose.
V.V.: Iš tiesų, apie filosofiją esama pačių įvairiausių ir prieštaringiausių nuomonių. Visgi filosofiją galime drąsiai vadinti mokslų motina. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Vakarų filosofija gimė antikinėje Graikijoje kaip universalus mokslas, apimantis iš esmės visą tuometinį teorinį žinojimą. Kitaip sakant, jos įsčiose vystėsi visi kiti mokslai, kurie amžių eigoje nuo jos atsiskyrė, įgydami specializuotų mokslų statusą. Pačios filosofijos sampratos toje amžių eigoje taip pat keitėsi. Jei pradžioje filosofija buvo labiau orientuota į fizinio pasaulio (gamtos) pradų paieškas, tai pastarųjų amžių filosofiją labiau domina žmogaus individuali ir socialinė egzistencija, santykis su technika, technologijomis, medijomis; individų komunikacijos ir susikalbėjimo galimybės ir t.t. Bet ir šiuolaikinėje intelektinėje erdvėje nėra vienos visiems privalomos filosofijos sampratos. Kita vertus, daugiau ar mažiau sutariama, kad filosofija – tai bandymas argumentuotai atsakyti į pamatinius klausimus apie žmogų, jo vietą pasaulyje ir visuomenėje, žmogaus ir visuomenės egzistavimo prasmę ir pan. Tuos klausimus bent kartą gyvenime sau užduoda bet kuris žmogus: kas yra tiesa, gėris, grožis, tikroji egzistencija, autentiška gyvenimo prasmė ir pan. Ieškodamas savo atsakymų į šiuos klausimus, jis gali drąsiai semti iš amžių išbandymus atlaikiusio filosofijos lobyno. Tad ir šiuolaikiniame pasaulyje filosofija yra geras patarėjas pamatinių amžinųjų klausimų atžvilgiu. Aišku, kiekvienoje epochoje iškyla naujų aktualių klausimų ir problemų, tačiau visi jie anksčiau ar vėliau patenka filosofijos domėn. Štai XX a. itin aktualus žmogaus ir medijų santykio klausimas davė pradžią naujai filosofijos šakai – medijų filosofijai. Tame pačiame amžiuje atsirado kino filosofija ir t.t. Kita vertus, nors kiekviena epocha pateikia filosofijai vis naujų aktualių temų ir klausimų, pamatinės filosofijos temos iš esmės išlieka tos pačios: būtis, tiesa, gėris, grožis, prasmė ir t.t. Keičiasi šių temų nagrinėjimo kalbos ir kiti kontekstai, bet pačios temos neužleidžia savo pozicijų filosofiniuose „topuose“.
Vyriausybė savo ruožtu atkreipė dėmesį į gyvybę ginančiųjų pastangas. Kalbėdamas Tarptautinę šeimos dieną prezidentas Andžejus Duda minėjo tiek piliečių inicijuotą įstatymą, tiek jį palaikančias demonstracijas. Televizijų transliuotame įraše jie su žmona kalbėjo apie šeimų svarbą, mokančią meilės, kantrybės, atsakomybės ir pagarbos vyresniesiems, atiduodami pagarbą savo senjorus ir specialių poreikių vaikus prižiūrinčioms šeimoms. 
Zigotine ir pozigotine heteroploidija: Zigotine heteroploidija yra kai susilieja defektuotos gametos (arba viena defektuota gameta su sveika gameta). Galimos ivairios chromosomu aberacijos, ligos. Pozigotine heteroploidija yra kai zigotos somatinese lastelese vykstant mitozei ivyksta chromosomu neissiskyrimas, nors gametos galejo buti abi normalios. Daznai pasireiskia paveikus mutagenams motinos kune (alkoholis, nikotinas, narkotikai).   

    ir tada atsisėdo, peržiūrėdama galvoje Rakūno miesto žemėlapį. Jei likusi gatvių dalis buvo taip pat užtvindyta, jai reikėjo sukti atgal į miestą, bandyti rasti kitą išeitį. Ji turėjo penkias pilnas apkabas, penkiolika šovinių kiekvienoje, bet reikės daugiau šaunamosios galios... pavyzdžiui, galbūt, šotguno. Jei ji neras šovinių, ji galėtų su juo bent jau mušti tuos padvėsusius šunsnukius.


Dar vasarį jis buvo patvirtintas Senato, kur paramos sulaukė tik iki tol projektą kritikavusiems katalikams senatoriams tiesiogiai išdavus Bažnyčios mokymą ir sutikus palaikyti jam prieštaraujančias pataisas. Italijos politikos apžvalgininkai tai tiesiai pavadino „istorine katalikų išdavyste“. Vienalyčių partnerysčių įteisinimui sutrukdyti galėtų tik prezidento veto, grindžiamas prieštaravimu šalies Konstitucijai, tačiau tokia situacija nėra tikėtina. 
Kiekvienas laikmetis panaudoja (netgi perrašo) istoriją savo naudai, sudėlioja tuos praeities akcentus, kurie ypač aktualūs šiandien. Apie tai byloja istoriniai romanai, filmai, studijos – tiek Vakaruos, tiek Rytuos. O mums šiandien gyvybiškai svarbu ir aktualu išsaugoti pamatinę, prigimtinę tautos vertybę – kalbą, dvasinę tautos atmintį. Todėl kas jau kas, o anykštėnai turėtų gerai pasukti galvas, kaip savo išskirtinius talentus, patirtį, tradicijas prasmingiau panaudojus lietuvybės, šalies, kitaip tarus – savo pačių labui.
Toks Tėvynės ir valstybės, moralės ir politikos atskyrimas šiandien yra tapęs itin pavojinga tendencija, praktikoje įsikūnijančia milžiniškais emigracijos mastais. Jei valstybė, kaip skelbiama, yra absoliutus blogis, tai kodėl reikėtų išlikti jai ištikimam, juolab, kad ji neduoda to, kas leistų čia oriai gyventi? Juk pakanka Tėvynės – skaipu karts nuo karto pasiekiamų artimųjų ar trumpose viešnagėse įkvepiamo iš esmės turistine atrakcija virtusių gimtųjų namų kvapo. Todėl žmonės ir bėga nuo naujojo zombinimo – neslepiamo ekonominio išnaudojimo ir jų žmogiškojo orumo paniekinimo, kurį dengia net ne bent kiek rafinuotesni ideologiniai burtažodžiai, o atviras ir ciniškas melas, pavyzdžiui, apie „po euro įvedimo nekilusias kainas“ (čia tik viena iš dabarties aktualijų). Pastebėtina, kad jie bėga į šalis, kuriose neoliberalizmui iki galo dar nepavyko išardyti valdomo kapitalizmo etape sukurto socialinės rūpybos modelio ir kur žmogaus asmuo dar yra gerbiamas ir su juo bent jau formaliai skaitomasi.
Europos piliečių iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ iniciatorė Edita Frivaldszky iš Budapešto tiki iniciatyvos sėkme: „Dalyvavau ir ankstesnėje Europos piliečių iniciatyvoje, kuri gynė negimusią gyvybę. Taigi jau turiu patirties išnaudojant šį ES įrankį. Iš ankstesnių iniciatyvų žinau, kad toks piliečių susivienijimas gali turėti poveikį ES politikai, nors Europos Komisija ir nėra įpareigota atsižvelgti. Mes nesustosime surinkę milijoną parašų, norime eiti toliau, kol įrodysime, kad būtent iš mamos, tėčio ir vaikų sudaryta šeima yra mūsų valstybių ir tautų ateitis, bei visos Europos išlikimo sąlyga.“

„Šiaulių naujienos“ primena, kad doc. dr. R. Venckus laukia jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu: remigijus@venckus.eu. Įvairiais kultūros ir meno klausimais rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra parengęs ne vieną publikaciją, visos jos yra skelbiamos asmeniniame tekstų archyve www.culture.venckus.eu ir asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu.

Kuo toliau tuo daugiau randu bauginančių įrodymų kad aš gal būt nesu žemietis. Aš priklausdau tai 7 procentų žemės gyventojų grupei kuri turi 4 kraujo grupę,ir tik dabar man pradeda aiškėti kodėl prieš atliekant šį eksperimenta 1974 m. su manimi pirmiausiai buvo išsireikalautas mano kraujo grupės įrodymas. Antra man pradeda atgyti prisiminimuose kažkokie tai migloti dalykai, kad kai aš buvau rastas visiškai mažytis - kelių savaičių viename Lietuvos kaime už klojimo po naktinio NSO pasirodymo 1949 metais.Mane tada priėmė ir įsivaikino mano amžinatilsį tėvai, kurie buvo ka tik vedę.Svarbiausiai kad pradedu sapnuoti scenas kada mane iš šilto ir jaukaus nežemiečių erdvėlaivio menkai aprengta paguldo šaltoje pavasario pievoje ir aš klykiu iš šalčio ir baimės nes esu paliktas vienui vienas... Viena karta kažka tai tokio tėvas įpykęs nerišlaus minėjo bet aš tada į nieką nekreipiau dėmesio, tai buvę susiję su priekaištais, kad iš manęs jie tikėjosi kažko tai kito. Na bet gal būt tai tik nesamonės ir gal būt mane eilinį karta kankina paranoja,bet tada kyla klausimas kodėl nežemiečiai mane savotiškai "globoja" jau nuo kokių 7 metų amžiaus, kai aš dar nesupratau kas jie tokie yra ir jų erdvėlaivius laikiau paprastais lėktuvais. Pirma karta tai išaiškėjo Simne kur mokiausi 1 klasėje ir papasakojau kokį lėktuva mačiau vasarą uogaudamas su tėvais prie Dusios ežero, ir NSO mačiau virš aptvertos karinės bazės teritorijos, kurioje budėjo ginkluotas kareivis. Tas pailgo kiaušino formos visiškai juodas, kokių 3 aukštų namo dydžio lėktuvas be garso skraidė pirmyn ir atgal ir jame kažkas esantis mane kalbino mintimis, o kai parodžiau jį savo tėvui - jis net nustėro iš nustebimo nes pats negirdėjo, kaip jis sklando ir jį pamatė, kai aš parodžiau pirštu į jį. O tas objektas tarsi gėdintūsi mano tėvo iš karto nuskrido labai toli ir vėl pavirto tik juodu tašku, arčiau manęs priskrido vėl kai tėvas nuėjo toliau nuo manęs rinkti miško aviečių. Sargybinis nešė savo karaūlą ir net nesiteikė žvilgterėti kas vyksta danguje virš tos bazės. O aš tada galvojau, kad tai rusai tokį ginklą turi ir taip pagalvojo mano tėvas kad tai toks jų lėktuvas, o kai papasakojau mokykloje, manęs įdėmiai atvyko išklausyti kažkokie tai žmonės iš Vilniaus, bet tada buvau mažas ir nieko tokiems dalykams dėmesio neteikiau, maniau kad taip viskas ir turi būti. Nuo to laiko aš dažnai turėjau su jais tokius pokalbius mintimis ir kai gyvenome Kalvarijoje ir kitur. Jie kažkaip mane visur susirasdavo, įtariu net nuvykus į Ispanija su jais turėjau tokius tolimus kontaktus ne viena kartą ,netgi turiu nuotraukas lėktuve darytas pro langa, kai skridome visi keturi iš Ibizos salos pernai vasarą, fotografuojant pakilimą iš Boingo per jo langa pamačiau kažkokius neryškius dalykus netoli sparno, tos nuotraukos ir dabar yra galiu atsiusti į emailus kas parašys adresus. Vienu žodžiu senatvėje mano atminti pradeda iškėlinėti kažkokius tai intriguojančius dalykėlius, iš kurų daugelis juokiasi jei įsidrasinu kam nors juos papasakoti.
Šią konferenciją, kurioje įžvalgos, beje, buvo grindžiamos ne kandžiais epitetais, kaip yra įprasta nuožmių lietuvybės niekintojų pasisakymuose, o ramiai dėstomais, tačiau neatremiamais argumentais, derėtų pavadinti išties solidžiu savojo nacionalinio turinio dar nepraradusios šalies šviesuomenės atkirčiu vis gausėjantiems antpuoliams prieš nacionalines mūsų tautos atramas ir pačią lietuvybę.

Nagrinėjamoje byloje A. Naruševičienė buvo kaltinama apgaule įgijusi ir užvaldžiusi didelės vertės turtą. Nustatyta, kad nukentėjusieji kreipėsi į A. Naruševičienę aiškiaregės konsultacijų. Ji įtikino nukentėjusiuosius dėl jiems ir jų artimiesiems gresiančių nelaimių, netekčių ir jos galių tai įveikti. Taip už tariamą turto apsaugą, gyvenimo ir verslo sutvarkymą, sielos išvalymą, užkalbėjimų nuėmimą, amuletus, apgaule iš keturių nukentėjusiųjų įgijo didelės vertės turtą.
×