– Viena iš renginio dalių yra kūrybos visuomenė. Kas vienija šios visuomenės dalyvius? Ko tikimasi iš šios visuomenės? Kuo ji savita ir šiuolaikiška? Kad ši visuomenė yra labai svarbi aiškinama gana storoje ir metodiškai detaliai išplėtotoje prof. dr. T. Kačerausko knygoje „Kūrybos visuomenė“. O gal ši visuomenė yra ne tiek mūsų laikmečio ženklas, o kiek pozityvi utopija?
. Kadangi medijų ir komunikacinių tinklų technologijoms būdingas mechaniškumas ir inžineriškumas, tai ir šioje terpėje bręstančio ar tos terpės formuojamo žmogaus vaizdinys įgauna technologinių sistemų elemento (nesvarbu, kad sąmoningo) bruožų. Inžinerinį požiūrį į žmogų, kaip į būtiną ir galimą tobulinti sudėtingą sistemą, kurioje įvairiausiais lygiais veikia energijos ir informacijos perdavimo „linijos“, ypač skatina genetinės inžinerijos diskursas
Kas atsitinka žlugus Sovietų Sąjungai? Kartu žlunga ir „Mažųjų Vakarų“ mitas bei puoselėta iliuzija. Įstojusi į ES Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, tampa nebe „kultūriškai ir ekonomiškai pranašesnė auksinė imperijos provincija“, o tik naujosios Sąjungos nustekentu rytiniu pakraščiu, dažno vakariečio akimis esančiu kažkur pačiam civilizacijos pariby su barbarais, arba, kaip buvo rašoma viduramžiais žinomą pasaulį vaizduojančiuose žemėlapiuose, - ubi leones (ten, kur liūtai)...
The Venatorii were created in the wake of the War of Brass that devastated the Skitarii Legions of the Lathe Worlds, leaving entire Forge Worlds of the Calixis Sector with virtually no troops left. The reigning High Fabricator started a discreet rearmament drive throughout the Calixian Forge Worlds. The more military minded Tech-priests were moved into position to help replenish the fighting ranks of the Mechanicus within the sector. It took many standard years to bring this grand plan together, but once everything was in place, the High Fabricator of the Lathes found himself with a new force consisting of some of the best-trained and best-equipped troops in the Calixis Sector. Dubbed the Venatorii, the new hunters were a force that was to remain separate from the recovering Calixian Skitarii forces and act as the true elite troops of the Lathes. With their unique organisation and frightening red armour, the few outside of the Mechanicus who were aware of their existence soon began to call them the "Crimson Guard."
Iliuzinis, anot Putinaitės, buvęs ir folklorinio bei kraštotyrinio sąjūdžių opoziciškumas ir patriotiškumas. Šių sąjūdžių dalyviai jei kam ir priešinęsi, tai – modernizacijai ir industrinei epochai (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  287). Šių sąjūdžių dalyvių vaizduotė konstravusi antiutopiją, kuri neturėjo aiškesnės vertybinės programos, nunusistatė aiškaus santykio su sovietine realybe ir puikiai derėjo prie sovietinio konteksto.  Anot Putinaitės, šių sąjūdžių dalyvių puoselėta neautentiška „[l]iaudiškai valstietiška kultūra tebuvo su sparčia komunizmo statyba susijęs, ją atsveriantis kompensacinis papildas.“ (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  289). Taigi, folklorinio ir kraštotyrinio sąjūdžių dalyviai – tai ne lietuvybės puoselėtojai, ne patriotai, bet industrine modernybe nusivylę ir psichologinės kompensacijos ieškantys sovietžmogiai. Tiesa, KGB, organizacija, kurios uždavinys buvo sekti opozicines nuotaikas, kažkodėl manė kitaip ir atidžiai sekė folklorinius ir kraštotyrinius sambūrius tikėdamiesi būtent juose aptikti nacionalistines nuotaikas. Matyt, KGB darbuotojai nebuvo perpratę inovatyvios hermeneutikos.
    "Taip, todėl mums žūtbūt reikalingas savas profiliavimo metodas. Mes neturime jokių dykumų kaip tos Arizonoje, ir neturime jokių Didžiųjų Kanjonų. Daugelis mūsų namų yra pastatyti iš plytų ir akmenų, ne medienos. Mes turime miestus su daugiau negu tūkstančio metų senumo istorijomis, ir vos kelis dangoraižius. Mes nesitikime, kad visi moka kalbėti angliškai, ir mes nevalgome tiek daug mėsainių. Mes renkamės futbolą vietoj krepšinio, ir, svarbiausia, mes netikime, kad esame pasaulio bamba... Ir Europos serijiniai žudikai augo šitoje kultūroje, o ne Amerikoje."
Prisiversti sportuoti ir sportą paversti kasdienybės ritualų dalimi pavyko ne iš karto. Kelis kartus palūžau ir nustojau lankytis sporto klube. Save įtikinėdavau, kad sportuosiu nuo rugsėjo pirmosios, nuo naujųjų metų pirmos dienos, vėliau – nuo vasaros pradžios. Susiėmiau ir vis dėlto pradėjau sportuoti. Ne iš karto, bet palaipsniui pastebėjau sporto privalumus. Reguliariai sportuojant dingdavo bet kokia įtampa, akimirksnio susierzinimas, atsirasdavo net didesnis pasitikėjimas savimi. Kraujospūdžio problemų jau nebeatmenu.
Gegužės 16 d. (pirmadienį) 11 val. Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatomi grupės „Už blaivią" Alkoholio kontrolės įstatymo keitimo iniciatyvos surinkti parašai. Įstatymo keitimo projekte numatytas visiškas alkoholio reklamos draudimas, specializuotos parduotuvės alkoholiui ir kitos prieinamumą mažinančios priemonės paremtos mokslininkų rekomendacijomis. Lietuva yra trečioje vietoje pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje. Alkoholio vartojimo problemų turi ne tik socialinės rizikos grupės, bet ir daugybė aukštas pareigas užimančių žmonių.
Psichikos (psichiatrijos) dienos stacionaro tikslas – teikti medicinines, psichoterapines ir socialines paslaugas, siekiant, kad kiekvienas dienos stacionaro pacientas gautų optimalų gydymą, pritaikytą individualiems jo poreikiams. Įgyvendinant psichikos negalią turinčių pacientų savalaikį, pilnavertį gyvenimo įgūdžių atkūrimą, pagrindinis dėmesys kreipiamas į emocinių būklių stabilizavimą.
© 2001-2018 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt. Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama. Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti.

I have noticed in areas where its still illegal the Hydro these idiots are buying is a minimum or 3 weeks premature if not 4 they are harvesting right after it gains its extreme odor rather than waiting until it is all sticky & beautiful silly children don’t know what they do LOL I used to have a 20 something friend come buy & smoke mine with me & He said one day I don’t get it I smoke a lot of Hydro upstairs & I come down here & I get so wasted off 1/4 a joint I explained about plant maturity to the kid & He was no LOL as I said they don’t know shit & their dealers growing that stuff are dumber than dirt or they wouldn’t harvest it that soon. I may actually be Badmouthing Dirt speaking of them & these morons in the same sentence LOL


Vytautai, raudonšikniai linkusios nusikalsti būtybės, jos tave gali įvairiai suprasti, jie gali net sau smegenis sujaukti, kad viską tikriausiai susuktų taip, jog į visus į tave besikreipiančiuosius dėl savo mirties laiko žiūrėtų kaip į savižudžius. Ką? Ten laisvas pasaulis, ką nori tą ir daro. Gali ir priešlaikiniai mirčiai pasiruošti. Jiems pelnas, tu išgarsėtum - beveik „nenusikalstamas“ versliukas. Taip, mirtis nėra prakeiksmas, bet kai kam nors žiūrėsi akis ir sakysi: – Tu mirsi tokia dieną, tokia valandą. Iš šalies atrodys kaip prakeiksmas. Tas žmogus gali pasijusti kaip prakeiktas.

An Infiltrator can bypass enemy defences with ease, though this ability owes nothing to stealth, nor skill. Instead it hinges upon the potency and variety of the disruptive wavelengths they broadcast from their domed helms and jutting antennae. When the Infiltrators approach, their prey's every sensory apparatus is bombarded by overwhelming stimuli. Vox-casters howl with anguished feedback whilst vid-screens craze with fizzing static. Yet this crippling assault is even more effective upon natural senses than artificial ones. Ears ring with cruel tinnitus, eyes water and turn red, and the taste of burnt metal fills the mouth. It is all the Infiltrators' victims can do to remember how to breathe. As their prey clasps hands over bleeding ears and screws shut bloodshot eyes, the Sicarian Infiltrators simply walk into point-blank range and open fire. This sensory assault, though broad in spectrum, is calibrated precisely by the Tech-priest sanctioning the despatch of these macabre assassins. Those Skitarii sent to fight alongside the Infiltrators are given null-codes that transmute these frequencies used into harmless song; to them, the constant barrage of neurostatic coming from each domed helmet is nothing more than a soft psalm to the Omnissiah's glory. For this reason the Infiltrators are seen as wise and holy heroes by their Skitarii brethren, talismans against data corruption that fight a selfless war on the front line. Only to the enemy is the truth revealed. There is little virtue left inside these merciless prowlers, and what personality remains is interested only in death.
Tiesa, liberaliosios minties susitelkimas į individą ir jo laisvę atnešė ir daug gėrio. Teisinė individo kaip laisvo ir racionalaus veikėjo apsauga ir asmens savimonei suteikta pagarba iš tiesų yra svarbūs liberalių demokratijų laimėjimai. Tačiau tuo pat metu Vakarų liberalizme matome laipsnišką natūralių bendruomenių, ypač santuokinių, šeimos ir bažnytinių bendruomenių, eroziją. Taip yra todėl, kad konstruojantis mąstymo būdas negali suvokti šeimos kaip prigimtinės bendruomenės ir kaip integralaus bendrojo gėrio, neredukuojamo į atskirų narių naudą ir interesus.
Skitarii War Plate - Skitarii warriors are protected by armoured plates designed to be worn for several years at a time. Secreted under a superdermal layer of ceramite alloy are recombinant cells that harness moisture from the wearer and recycle it. This liquid is transmuted into a gelatinous unguent that coats the inside of the suit, preventing the slow abrasion of the wearer's body whilst affording a measure of protection from the harmful emanations of their weaponry.

Nuo balandžio mėn. doc. dr. R. Venckus „Šiaulių naujienose“ kuruoja skiltį „Kultūros kirtis“, kuriame publikuojami jo parengti straipsniai ir interviu, taip pat skelbiamos ir jo kolegų publikacijos. Jau ne vieną kartą skiltyje „Kultūros kirtis“ buvo publikuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės, mokslinių knygų vertėjos Jovilės Barevičiūtės parengti straipsniai. Šį kartą siūlome susipažinti su lektorės J. Barevičiūtės parengta diskusija apie būsimus doc. dr. R. Venckaus darbus naujoje katedroje.

Man aktualu ne politika o kaina. Jei kažkas siūlo pigiau tai kodėl turiu pirkti brangiau. Masiškai vaikomės prekybcentrių akcijų bet kur realiai galima sutaupyti iš anksto atsisakom. Anuomet baltarusiai iš mūsų pirko pigiau. Dabar mes dėl AE specifikos iš jų galim pirkti pigiau. Nesuprantu kur problema. Aš suprantu politikus kai jie turi papildomus pajamų šaltinius ir atlyginimas neaktualu tai galima sau leisti pirkti auksinius šaukštus. Bet man aktualus kiekvienas centas.
Taigi poetinio įkvėpimo šaltiniai iš esmės nesikeitė. Poezijos temos, aišku, keitėsi. Filosofijos studijos čia neabejotinai įkišo savo trigrašį. Net ir nelabai norėdamas, savo poezijoje nuolat randu gausybę egzistencinių klausimų (tiesa, savižudybės temos dar neliečiau, tpfu, tpfu, tpfu, ačiū Dievui). Bet tai turbūt neišvengiama. Nes filosofija ir poezija – artimos savo turiniu. Abi jos kreipia savo žvilgsnį į amžinąsias temas: kas yra būtis, kasdienybė, gyvenimo prasmė, grožis, gėris, blogis, tiesa, meilė ir t.t. Tiesa, paprastai šie klausimai formuluojami ir atsakymų ieškoma skirtingomis kalbomis. Filosofijai artimesnės griežtesnės, tikslesnės sąvokos, loginė argumentacija. Poezijai labiau priimtina metafora, alegorija, akimirkos įspūdžio fiksavimas, emocinė įtaiga ir pan. Nors vėlgi, tai nėra joks dėsnis – viduramžių poetiniuose himnuose Dievui ir šventiesiems rasime filosofines sąvokas ir logišką struktūrą, Nietzsches, postmodernistinė filosofija mielai taiko metaforas, alegorijas ir t.t. Yra filosofinių traktatų, parašytų poetine forma (pavyzdžiui, Tito Lukrecijaus Karo veikalas “Apie daiktų prigimtį”), yra daug geros filosofinės poezijos. Kalbant apie grynai asmeninį santykį, filosofija teikia peno mano protui, tuo tarpu gera poezija gaivina ir pakylėja mano dvasią, kad ir kaip pompastiškai tai beskambėtų.

V. V.: Iš tiesų, kūrybingumas šiuo metu – viena populiariausių bet kurio diskurso sąvokų. Tačiau šis populiarumo medalis turi dvi puses. Kaip teisingai pastebėjote, dažnai kūrybingumas laikomas panacėja visiems negalavimams gydyti. Visgi kūrybingumo nederėtų pervertinti – ilgaamžė žmonijos patirtis rodo, kad nėra panacėjų nuo visų ligų, o perspaustas vadinamųjų panacėjų vartojimas gali sukelti priešnuodžių poreikį. Dar mano vaikystės laikais tėvų, giminaičių ir jų artimų draugų rate sklido gandai apie stebuklingą vaistą nuo visų ligų – Mumijo. Mes, vaikai, netgi įsivaizdavome, kad jie gaminami iš sutrintų Egipto mumijų miltelių ir turbūt dėl to turi specialių gydomųjų galių. Ir ką – praūžus Mumijo bumui, ligų pasaulyje nesumažėjo. Paimkime pavyzdį iš Lietuvos socialinės tikrovės. Dar prieš keliolika metų vienas populiariausių žodžių Lietuvoje buvo vadyba. Atrodė, reikia paruošti labai daug gerų vadybininkų, ir visos Lietuvos problemos bus išspręstos. Net ir mokslas suklestėsiąs, kai jam ims diriguoti vadybininkai, nes mokslininkai ir tyrėjai patys gi nesuvokia ką tirti, su kuo eksperimentuoti. Ir dabar turime daugybę vadybos programų Lietuvos universitetuose ir kolegijose ir nemažą kiekį bedarbių absolventų. Kita vertus, kūrybingumo nedera nuvertinti. Globaliame ir greitai kintančiame pasaulyje tai vienas būdų tinkamai reaguoti, įvertinti ir suvaldyti minėtus pokyčius. Juk pačia plačiausia prasme, kūrybingumas – tai efektyvus savo kūrybinio ir protinio potencialo išnaudojimas, ieškant naujų, originalių ir operatyvių būdų aktualioms problemoms spręsti, naujiems produktams, paslaugoms, metodikoms, technologijoms, teorijoms ir t.t. kurti. Ne veltui žymus kūrybinių industrijų tyrinėtojas R. Florida knygoje “Kūrybinės klasės iškilimas” (beje, puikiai išverstoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto lektorės J. Barevičiūtės) didžiausius XX a. mokslinius, technologinius, ekonominius, socialinius ir pan. pasiekimus ir permainas sieja būtent su kūrybingumo įsitvirtinimu. Beje, kūrybinei klasei priskiriami ne tik dailininkai, kompozitoriai, architektai ir panašiai, bet ir kitos profesijos, kuriose lemiamas vaidmuo tenka protiniam darbui. Taigi pabrėžiama kūrybingumo ir intelektinio potencialo išnaudojimo sąsaja. Visgi būtina pastebėti, kad kūrybingumas yra būtina, tačiau nepakankama sąlyga aktualioms problemoms spręsti. Čia, be kūrybingumo, reikalingos žinios ir kompetencijos, tinkamai parinkta vykdytojų komanda, efektyvi ir tinkama komunikacija, visa eilė individualių savybių: atkaklumas, lankstumas, kritiškumas ir t.t. Taigi kūrybingumas be minėtų komponentų tėra geri norai, kuriems nebūtinai lemta būti išpildytiems. Tai tarsi Mumijo, vartojamas be ar net vietoj maisto ir gėrimo.
Kitas momentas. Visumoje resursai eina į pabaigą o gyventojų daugėja. Visiems neužteks net pavalgyti. Jau ir dabar neužtenka. Technologijos šiuo atveju nieko negelbėja. Kad būtų viskas pigu visas būtiniausias prekes gamina praktiškai rankiniu būdu visokie indai, vietnamiečiai ir kiti antrarūšiai žmonės. Visumoje nauja sistema bus kažkokia kaip po karo veikianti maisto kortelių pagrindu.
Klientai, atlikdami mokėjimą kortele, nori dviejų dalykų: greito aptarnavimo bei saugumo. Lustinės sistemos lenkia pirmtakus abiejuose frontuose. Privati klientų informacija yra sunkiai prieinama bei pažeidžiama dėl dvigubo EMV saugumo sluoksnio, bet kompiuterių saugumo konferencija “Black Hat” vis tiek pabrėžia, kad svarbu užšifruoti kiekvieną operaciją. Štai kodėl SumUp skaitytuvai šifruoja informaciją, kai tik ji patenka į aparatą. Lustinės kortelės užkirto kelią sukčiavimui, užtikrindamos, jog visa informacija, kuri pereina per PoS sistemą, patenka tiesiai į banką.
tai va, esme tame, kad jeigu mes savo menkame PC su 3Ghz intel pentium procu sumodeliuosime gyvenima jis vyks labai letai musu akimis, bet tu butybiu, kurias ten sukursime akimis jis netures kvantiskumo savybiu... t.y. tai labai idomiai sukelia klausima: o gal mes ir esame tame kompiuteryje? ir tiesa sakant, mums visai nebutina buti labai galingo kompiuterio viduje... nes mums isorinio laiko nera  mes pastebime tik vidini. nes musu procesai priklauso tik nuo vidinio laiko......... 

Šios ir kitos aplinkybės lietuviams pagaliau leido kiek laisviau veikti sistemoje, išmokė kultūrininkus išvengti ar apeiti akivaizdžius ideologinius spąstus, tuo pačiu ją išnaudojant vietinės kultūros išsaugojimo reikmėms. Tai atvėrė kad ir ribotas, bet reikšmingas modernios nacionalinės kultūros plėtros galimybes, kuriomis, ypač brežnevmečiu, sugebėjo pasinaudoti ne tik SSRS, bet ir užsienyje veikiai aukštai pradėti vertinti lietuvių rašytojai ir poetai, menininkai, teatralai, muzikai, architektai, urbanistai, fotografai, dizaineriai ir t. t.
2001 metais jos paciente tapo insultą patyrusi ir dalinai paralyžuota Jelena. Ji taip pasitikėjo „magistre“, kad atidavė jai po tėvo mirties palikto buto raktus ir dokumentus. V. Pendonen tuoj pat tuo pasinaudojo. Pardavė butą vienai studentei, kuriai ką tik buvo „išgydžiusi“ egzemą. Už gydymą ir butą būrėja gavo 40 000 JAV dolerių ir dingo iš Karelijos. Tyrėjai, ieškodami baltojo spindulio magistrės, kreipėsi į televiziją. Žiūrovai nurodė moters gyvenamąją vietą ir ji buvo sulaikyta Vyborge.
×