Mikhailas Viktoras, kuopos D viršila, stovėjo ramiai su Hirami ir kitais dviem būrių lyderiais, Krajanu ir tuo šiurpiu Rusu, kol A, B, ir C kuopų viršininkai davė nurodymus, būriai, judantys žvaliai ir su minimaliu triukšmu. Jų batų žingsniai atrodė per daug garsūs sustingusiame ore, ir Karlosas matė miglotus nerimo žvilgsnius kai kuriuose iš praeinančių veidų, žvilgsnį, kurį žinojo pats turįs. Turbūt taip ramu, nes sergantys žmonės sėdi namie, arba pasislėpę kažkur, bet tyla vis tiek klaiki, ta ramuma…
Dar vasarį jis buvo patvirtintas Senato, kur paramos sulaukė tik iki tol projektą kritikavusiems katalikams senatoriams tiesiogiai išdavus Bažnyčios mokymą ir sutikus palaikyti jam prieštaraujančias pataisas. Italijos politikos apžvalgininkai tai tiesiai pavadino „istorine katalikų išdavyste“. Vienalyčių partnerysčių įteisinimui sutrukdyti galėtų tik prezidento veto, grindžiamas prieštaravimu šalies Konstitucijai, tačiau tokia situacija nėra tikėtina. 

Why would some licensed producers remove the terpenes from some of their medicinal oils? When I asked one of them, I was told they removed the terpenes in order to make the oil taste neutral. They told me that terpenes are just what give the cannabis its flavour and nothing else. That response seems to fly in the face of what another of their reps told me about selecting a strain that had terpenes specific to the conditions I want treated. They succeeded in confusing me.
Pati ši procedūra gana sudėtinga ir keliapakopė. Jos metu pasmerktasis patiria tiek fizinę, tiek ir dvasinę mirtį ir yra prikeliamas raganiaus – savo naujojo šeimininko, kad jam besąlygiškai tarnautų. Šio proceso metu naudojami psichotropiniai kvaišalai, vadinamieji „zombių milteliai“, kuriais apsvaigintą auką ištinka koma. Tuomet ji palaidojama, kad pati įsitikintų savo mirties faktu, vėliau atkasama, kelissyk sumušama, vėl svaiginama narkotikais, kol galiausiai praranda atmintį, savivoką ir valią.
Vytautai, prastai pažįsti apsimetusiuosius tavo dvasiniais tėvais. Be reikalo užsipuoli krikščionybę, kurioje prievartos kaip ir nebeliko, niekas neverčia su botagu eiti į bažnyčią ar atgailauti. Čia nebent jei pačiam toks dvasinis poreikis būtų apsivalyti, tai gautum tokią neviešą paslaugą, ne taip kaip su tavo raudonšikniška tarpine, kurioje atleidimas neįsivaizduojamas be savęs viešo pasmerkimo bei atgailavimo, kad ir suvaidinto. Aš pats save laikau laisvamaniu, kuriam mielesni Lietuvos laikai iki krikščionybės buvo, nors dabar gal viskas krypsta į gerą ir gyvename ir neblogais laikais. Taip, kad tas šūvis į krikščionis buvo pro šalį. Nejaučiu jokio poreikio kaip lietuvis tarnauti Dievui, ar kaip rusas vergauti. Ne be tie laikai. Gal kaip savanoris galiu kiek prisidėti, daugiausia užstodamas nuo kvailų puolimų.

Turbūt neatsitiktinai pasirinktu laiku - Lietuvos spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną - saulėtą gegužės 7-osios šeštadienio rytą į turbūt neatsitiktinai pasirinktą vietą - Lietuvos mokslų akademiją, kuri taip pat yra ir Lietuvą į Nepriklausomybę išvedusio Sąjūdžio gimimo vieta, - iš įvairių Lietuvos miestų sugužėjo šimtai lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės likimui neabejingų žmonių: mokslininkų, pedagogų, filosofų, rašytojų, kompozitorių, kultūros ir visuomenės veikėjų, senjorų, studentų, Vilniaus forumo iniciatyvinės grupės sukviestų į konferenciją „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.

    ir tada atsisėdo, peržiūrėdama galvoje Rakūno miesto žemėlapį. Jei likusi gatvių dalis buvo taip pat užtvindyta, jai reikėjo sukti atgal į miestą, bandyti rasti kitą išeitį. Ji turėjo penkias pilnas apkabas, penkiolika šovinių kiekvienoje, bet reikės daugiau šaunamosios galios... pavyzdžiui, galbūt, šotguno. Jei ji neras šovinių, ji galėtų su juo bent jau mušti tuos padvėsusius šunsnukius.
Rusijoje yra šimtai tūkstančių apsišaukėlių aiškiaregių, burtininkų ir raganų. Jie teigia, jog gali padėti įvairiais klausimais – asmeniniais, verslo, sveikatos ar net teisiniais. Jei esate nepatenkintas savo atlyginimu, galite nusisamdyti burtininką, kuris užkeiks visą kompanijos buhalterijos departamentą. Kiti okultistai žada padaryti, kad bankas jums duotų paskolą, o pasitelkus juodąją magiją, banką galima net užkeikti. Tiesa, tai kainuos gan brangiai, bet kartais net patys bankininkai moka tūkstančius, kad burtais sužlugdytų konkurentus.

Todėl kad gravitacinė konstanta yra tiesiog proporcinga dviejų kūnų masei(šiuo atveju žemės rutulio ir vandenyno) ir atvirkščiai proporcina atstumų tarp jų kvadratui...Kadangi vandenynas turi solidžia masę ir yra labai arti prisiglaudęs prie kontinento uolienų jis niekaip negali nugalėti žemės traukos. Tačiau išsukus žemės rutulį tam tikru greičiu, vandenynai, dėl išcentrinės jėgos poveikio ,nugalėtų planetos masės dimensinį vektorių ir tikrai atsiskirtų nuo žemės rutulio pirmieji.
2001 metais jos paciente tapo insultą patyrusi ir dalinai paralyžuota Jelena. Ji taip pasitikėjo „magistre“, kad atidavė jai po tėvo mirties palikto buto raktus ir dokumentus. V. Pendonen tuoj pat tuo pasinaudojo. Pardavė butą vienai studentei, kuriai ką tik buvo „išgydžiusi“ egzemą. Už gydymą ir butą būrėja gavo 40 000 JAV dolerių ir dingo iš Karelijos. Tyrėjai, ieškodami baltojo spindulio magistrės, kreipėsi į televiziją. Žiūrovai nurodė moters gyvenamąją vietą ir ji buvo sulaikyta Vyborge.
1. Skaičius 300000 atrinktų žmonių nemirtingumui ryškiai nurodo į tokį dalyką, kas žinoma kaip „Dieviškoji monada“, nors aš tai pavadinčiau Dieviškuoju tašku. Aš pats į tokį tašką nenorėčiau pakliūti, yra dar gyvenimas ir plokštumoje ir plokštumiečiai nieko gero nesitiki suvaryti ar privilioti į tokį tašką. Kiek žinau Dieviškame taške labai griežta tvarka, bet kokios nepaklusnumo apraiškos baudžiamos „mirtimi“: išmetimu iš laivo. Tokių taškų-laivų yra ne vienas, nors perėjus atsijojimą galų gale liks tik vienas toks taškas - laivas. Rusai mano galvą neturi jokių vilčių pakliūti į galutinį tašką, jei į savo laivą prisiima lietuvį.

Pražiūrėta Vytauto žinutė, paskelbta 18:42:19. Putinas galima pagalvoti nelaikė Chdarkovskio kalėjime ir neperėmė Jukos? Kad Rusijos gilumoje įprasta gamyklas periminėti nusiuntus savus būrius, turbūt, neverta minėti. Saudo Arabijos privalumas, kad ji per maža jog savo valdose kariautų vidinius karus kaip Rusija Čečėnijoje. Neteko girdėti, kad Saudo Arabija būtų prisijungusi svetimas žemes kaip Rusija užsiėmė Krymą. Dar vienas auka tikintis geraisiais rusais, kuriuos turi valdyti griežta ranka. Patiems rusams Putinas kaip valdovas gal ir netoks blogas, tiesiog „būtina“ užkarda prieš išlikusius Rusijos raudonšiknius. Tik per daug ilgai užsibuvo valdžioje. Ką rusai darys kai numirs jų „nepakeičiamas“ valdovas? Gal taps viena iš kinų liaudies respublikos tautų?


Mano galva, Knygos muziejaus statusas suteiktų aktualumo, nebe regioninio, o visai Lietuvai svarbaus fundamentinio požiūrio, tarptautinio prestižo, leistų parengti šiuolaikišką ekspoziciją, švietėjišką programą. Žinoma, einant ranka rankon su kitomis kultūros įstaigomis, pirmiausia – biblioteka. Kadangi jos „tradiciškai“ kažkodėl nuolat stumdosi, gal bendras darbas knygos labui pagaliau susodintų už vieno stalo? 

pinigai yra energetinis vienetas,jei jie iplaukia be dideliu machinaciju,negalvojant kasdien apie juos ..ir tik apie juos,jie turi gera energetika..jei ir dirbdamas darba,keeiki aplinka,darbdavius-pinigai nera savarus,nors jie gauti tarsi ir 'uz darba'..patys nesvariausi pinigai yra 'is karo ir naftos'..kada zmogus taria Dievo varda dazniau nei zodi 'pinigai' jis turi gera aura
Nors medijų teorija kyla iš postmoderniosios teorijos lauko ir, drįstame teigti, jam priklauso, vis dėlto joje labiau ryškus mašiniškumo ir technologiškumo aspektas, kuris savaip „suveržia“ teorinių prieigų įvairovę, taip pat ir epistemologinį pliuralizmą. Keičiant žmogų aprašantį žodyną, žmonių bendravimo supratimą išstumiant komunikavimo įvaizdžiu, kuris jau suponuoja informacinę bendravimo apskaitą, individas dar labiau pajungiamas technologinei terpei. Inžinerinį požiūrį į žmogų, kaip į interfeisinės komunikacijos elementą ar įtaisą, vienaip ar kitaip „suderinamą“ su naujomis technologijomis, stiprina ir skaitmeninių technologijų įsivyravimas: suskaitmeninamas individas virsta pagrindine perdirbimui teikiama žaliava. Galėtume sakyti, kad tai žaliavai tinkamai apdoroti ir skiriama didelė dalis medijų teorijos galios. Tačiau medijų teorijoje išlieka postmodernioji pasaulio nudievinimo, sekuliarizavimo nuostata bei jos kildinama ideologija. Postmoderniojoje teorijoje išplitęs polinkis dekonstruoti visas įmanomas vertybes ir visus įsivaizduojamus egzistencinius „pamatus“, neigiant transcendentinį prasmės šaltinį ar „transcendentinį žymiklį“, yra tarsi filosofinis technologinio ir technologinamo žmogaus visagalybės „pagrindas“: individas įsivaizduoja įgaunąs galią perkurti ir „pagerinti“ save pagal norimą atvaizdą. Kaip tik tą įsivaizdavimą įvairiai paremia ir medijų teorija.
Realiai pramogų industrijos pagal etimologiją – tai pramogų gamyba. Juk norint sugeneruoti pramogą, neišvengiamai tenka pasitelkti ir kūrybiškumo elementą – šioje vietoje kūrybinės industrijos ir persikloja su pramogų industrijomis. Pramoga gali būti be galo daugialypė – pramogaujame žaisdami ir kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami filmą, stebėdami spektaklį (scenos menai), o tai priklauso jau kūrybinėms industrijoms.
Psichikos (psichiatrijos) dienos stacionaro tikslas – teikti medicinines, psichoterapines ir socialines paslaugas, siekiant, kad kiekvienas dienos stacionaro pacientas gautų optimalų gydymą, pritaikytą individualiems jo poreikiams. Įgyvendinant psichikos negalią turinčių pacientų savalaikį, pilnavertį gyvenimo įgūdžių atkūrimą, pagrindinis dėmesys kreipiamas į emocinių būklių stabilizavimą.
Tada sekė ilgametės filosofijos studijos Vilniaus pedagoginiame (dabar – Lietuvos edukologijos) ir Vilniaus universitetuose. Jaučiausi esanti savose vėžėse, tačiau netikėtai įvyko tam tikras posūkis karjeros kelyje ir susiklostė situacija, kai turėjau kone nyčiškąja prasme perkainoti daugelį savo profesinių ir akademinių vertybių. Tai buvo nors ir labai sunkus, tačiau kartu ir ne mažiau produktyvus bei prasmingas laikas, suteikęs brandos man kaip mokslininkei ir kaip asmenybei. Netrukus prof. dr. Tomas Kačerauskas pasiūlė parengti keletą akademinių kursų naujosios Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) kūrybinių industrijų specialybės, startavusios 2008 metais, studentams. Sutikau.
Phellandrene can be found in a number of herbs and spices, including cinnamon, garlic, dill, ginger and parsley. A number of plants produce β-phellandrene as a constituent of their essential oils, including lavender and grand fir. The recognizable odors of some essential oils depend almost entirely upon the presence of phellandrene. Oil of pepper and dill oil are composed almost entirely of phellandrene. The principal constituent in oil of ginger is phellandrene. Phellandrene, particularly α-phellandrene, is absorbed through the skin, making it attractive for use in perfumes. It is also used as a flavoring for food products.

Moralinė atskaitos bendruomenė yra bendrija, kuri laikoma sąžinės vertinimų atramos ir atskaitos tašku. Viena iš tokių bendruomenių neabejotinai gali būti tauta. Tai reiškia, kad tauta nėra tiesiog empiriškai egzistuojantis istorijos kūrinys. Žvelgiant iš šios perspektyvos tenka skirti dvi tautas. Ideali tauta yra per šimtmečius besiformuojanti dvasinė žmonių bendruomenė. Empirinė tauta yra vienos kultūros, kalbos ir kitų objektyvių bruožų vienijama žmonių bendrija. 
Toks Tėvynės ir valstybės, moralės ir politikos atskyrimas šiandien yra tapęs itin pavojinga tendencija, praktikoje įsikūnijančia milžiniškais emigracijos mastais. Jei valstybė, kaip skelbiama, yra absoliutus blogis, tai kodėl reikėtų išlikti jai ištikimam, juolab, kad ji neduoda to, kas leistų čia oriai gyventi? Juk pakanka Tėvynės – skaipu karts nuo karto pasiekiamų artimųjų ar trumpose viešnagėse įkvepiamo iš esmės turistine atrakcija virtusių gimtųjų namų kvapo. Todėl žmonės ir bėga nuo naujojo zombinimo – neslepiamo ekonominio išnaudojimo ir jų žmogiškojo orumo paniekinimo, kurį dengia net ne bent kiek rafinuotesni ideologiniai burtažodžiai, o atviras ir ciniškas melas, pavyzdžiui, apie „po euro įvedimo nekilusias kainas“ (čia tik viena iš dabarties aktualijų). Pastebėtina, kad jie bėga į šalis, kuriose neoliberalizmui iki galo dar nepavyko išardyti valdomo kapitalizmo etape sukurto socialinės rūpybos modelio ir kur žmogaus asmuo dar yra gerbiamas ir su juo bent jau formaliai skaitomasi.

Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo viena mėgstamiausia šiuolaikinio sceninio meno sritis yra modernus šokis. Apie tai jis  kalbėjo: „Aš per daug nesidomiu dramos teatruose kuriamais spektakliais, nors režisierės Loretos Vaskovos debiutiniam spektakliui „Valentinų diena“ buvau sukūręs videoprojekciją. Kadangi dramos spektakliuose daug pasakojama tik dalinai atitraukiant žiūrovą nuo aplinkos, todėl mano siela atsigauna žiūrint modernaus šokio spektaklius. Jų realybė kita, labiau vidinė, neverbali, sukeistinta. Distancija tarp žiūrovo ir kūrinio visada individualiai ir ne vienodai matuojama. Šokio spektakliai tobulai pakeičia atpažįstamą su kalba (rašymu ir skaitymu) susaistytą pasaulį. Šokio spektakliai – tai intencionalus ir šokiruojantis grįžimas link iki-kalbinio ir iki-rašytinio pasakojimo. Jie mane tiek pat šokiruoja, kiek ir intriguoja bei ramina, gal dėl to anksčiau gyvendamas Kaune penkerius metus dėsčiau net performansų meną, tiesa, anuomet su studentais kūrėme tik videoperformansus”. Šį kartą siūlome skaitytojams susipažinti su doc. dr. Remigijaus Venckaus parengtu straipsniu-interviu su jo vadovaujamos studijų programos Pramogų industrijos pirmojo kurso studentu bei tikrai patyrusiu modernaus šokio šokėju Denisu Stechu.

Antroji koncepcijos Visi–kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės bandymas parodyti, jog sovietmečiu Lietuvos visuomenė buvo sovietizuojama ne prievarta, kaip paprastai manoma, bet greičiau sovietizavosi pati, iš esmės savanoriškai, aktyvioje sąveikoje su režimu. Autorė rašo: „politinis procesas aiškinamas pozityvia visuomenės ir valdžios sąveika“ (Putinaitė N. Nugenėta pušis, p. 18).  Esą taip pozityviai sąveikaujant valdžiai, sovietmečio kultūrininkams ir plačiajai visuomenei, išsikristalizavo strategijos (autorė aprašo keturias – ramų gyvenimą, prisitaikymą per maištą, neišvengiamybės etiką ir išmonę), leidžiančios pritapti prie sovietinės realybės ir nekonfliktiškai bei santykinai komfortiškai joje įsigyventi (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga). Sovietmečio visuomenės ateizacija taip pat aiškintina nurodant į asmeninį nutraukančių ryšį su tikėjimu individų apsisprendimą (Putinaitė N. Nugenėta pušis). Šios savanoriškai priimtos strategijos ir apsisprendimai tapusios lietuvių savastimi, pakirtusios moralę ir padariusios iš lietuvių tikrus sovietžmogius. Lietuviai išlieka sovietžmogiais ir po valstybės atkūrimo, nes jų mąstymas, veikimo strategijos ir moralė išlikę tokie patys.
The Jeena, Liju et al study investigated the chemical composition of essential oil isolated from black pepper, of which caryophyllene is a main constituent, and studied its pharmacological properties. Black pepper oil was found to possess antioxidant, anti-inflammatory and antinociceptive properties. This suggests that high-caryophyllene strains may be useful in treating a number of medical issues such as arthritis and neuropathy pain.

Baltijos šalių atvejis šiuo atžvilgiu itin įdomus. Pirma, šios respublikos turėjo tarpukarinę nacionalinio valstybingumo patirtį ir atmintį, kurios nebuvo galima taip lengvai ištrinti, nepaisant okupantų veikiai pradėtos taikyti „šoko doktrinos“ (tremtys ir represijos) ir smegenų plovimo technikų. Antra, čia neįsigalėjo ir atkakliai skleidžiamas „aukštesnės Didžiojo Brolio kultūros“ mitas su jo „civilizacine misija“, buvusia tokia paveikia rusifikaciją lengviau priėmusiems baltarusiams, Vidurio Azijos ar kitoms tautoms. Trečia, po karo siekdamas iš izoliacijos sugrįžti į civilizuotų tautų šeimą, režimas vidaus, ir ypač užsienio propagandoje, skirtoje menamiems sovietinės santvarkos pranašumams paliudyti ir demonstruoti, veikiai pasitelks „pribaltų“ kaip „Mažųjų Vakarų“ civilizacinius ir kultūrinius pranašumus.

Visos turinio kūrėjų sukurtos istorijos yra jų intelektinė nuosavybė, tad kūrėjai turi teisę gauti už tas istorijas atlygį kaskart, kai jomis kas nors pasinaudoja (pavyzdžiui, parodo kino teatre, transliuoja radijo laidoje ar per televiziją). Intelektinės nuosavybės eksploatacija ir yra pagrindinis turinio kūrėjų pajamų šaltinis. Jie gauna atlygį ne už tai, kad sukūrė istoriją, o už tai, kad ta istorija pasirodė patraukli auditorijai, ir ši yra pasiruošusi susimokėti norėdama tuo pasakojimu dar ir dar kartą pasimėgauti.


The Skitarii Vanguard, known informally as rad-troopers, bring the baleful touch of the Tech-priests to the far corners of the galaxy. They fight in the most inhospitable conditions possible, for over the many civil wars waged by the Cult Mechanicus, the Vanguard have learned not only to endure baleful energies, but to weaponise them. Such a high volume of radiation bleeds outward from a Skitarii Vanguard’s wargear that even to stand nearby is to become weakened and fatigued; for non-Skitarii to be stationed in the same barracks is a death sentence. The Vanguard themselves are theoretically safe inside their war plate, but on the rare occasions these warriors unscrew their helmets, the sight of their missing teeth and hairless, sore-pocked skin tells the awful truth. Though Vanguard troopers' signature rad-carbines slowly kill their wielders, their effect upon those struck by their bullets is a hundred times worse. Should enough hyper-irradiated shot penetrate its target, the secondary effects of the rad-volley become amplified to the point where not even a Tyranid could possibly survive. Because of this the Skitarii Vanguard are assigned to the most hazardous war zones the galaxy can offer. They bear this duty stoically and in solemn silence, fighting to the last in the name of their inhuman god.
Kiekvienas laikmetis panaudoja (netgi perrašo) istoriją savo naudai, sudėlioja tuos praeities akcentus, kurie ypač aktualūs šiandien. Apie tai byloja istoriniai romanai, filmai, studijos – tiek Vakaruos, tiek Rytuos. O mums šiandien gyvybiškai svarbu ir aktualu išsaugoti pamatinę, prigimtinę tautos vertybę – kalbą, dvasinę tautos atmintį. Todėl kas jau kas, o anykštėnai turėtų gerai pasukti galvas, kaip savo išskirtinius talentus, patirtį, tradicijas prasmingiau panaudojus lietuvybės, šalies, kitaip tarus – savo pačių labui.
Kad Landsbergis mirs ir taip aišku juk jam jau 85 metai ir jis ne iš Mak Klaudų giminės yra.Tik vat kada galus atiduos? nu Pažiūrėsime Vytautai tavo eksperimento rezultatų,tik žinok kad iš ten ir dezinformacijos daug siunčiama.Nes reikalingas balansas,kitas perskaitęs tokią pranašystę susijaudinęs ir taip gal net pirmalaiko galus atiduotų,nes gautų infarkta,sužinojęs kad Lietuvos žmonės trokšte trokšta jo galo...
Phase Taser - A true miracle of the Machine God, the Phase Taser crackles with transdimensional energy, leading several curious magi to theorise it was once far more than a tool of war -- though seeing as every one of them subsequently disappeared without trace, the Tech-priests have lately been content to leave it in Skitarii hands. One struck hard by the prongs at the taser's end will be instantly and permanently transported into another dimension, effectively disappearing from reality in a burst of crackling light.
Keista, bet prabilti apie knygą Anykščiuose (nors būtent juose matau laisvą nišą) nėra paprasta: visko tarsi turim per akis, svečiai tik aikčioja, kaimynai tik pavydi, ypač gražaus kraštovaizdžio, pramogų. Todėl pradėsiu nuo... Los Andželo, Hantingtono parko, kurio viename muziejų saugoma pirmoji spausdinta knyga – 1455 metais Maince (Vokietijoje) išleista Johano Gutenbergo „Biblija“. Tas retas, auksu papuoštas, ypatingos reikšmės visai žmonijai turintis leidinys laikomas taip pagarbiai, kaip bažnyčioje monstrancija – pamačius kyla ranka persižegnoti...
Visa esmė mirties laikas kurio kol kas negalėjo žinoti niekas. O Landsbergis tiesiog žinomas žmogus ir tinkamas eksperimentui. Jei eksperimentas pavyktų būtų galima "atspėti" ir kitų garsių žmonių mirties laiką. Suprantama nuo manęs nepriklauso ar bus pateikiam informacija ir ar bus "žaidžiama" su mirties laiku. Tiesa tame nėra nieko keisto. Žmogus negrįžtamai "pradeda mirti" prieš du mėnesius. Aišku, žmogus, dėl kokio nelaimingo atsitiktinumo ar medikų klaidos gali numirti ir anksčiau bet ne vėliau. Kai prieš 2 mėnesius įsijungia mirties procesas jokia medicina jau negali nieko padėti. Maža to, žmogus gali atrodyti visiškai sveikas. Tiesiog viskas taip yra natūraliai. Tik žmonėms normaliai tai neduota žinoti. Norint žinoti būtina informacija iš anapus. :) Taip kad laukiam ir stebim ar pasitvirtins.
Dominantine P. Afrikos porfirija: porfino apykaitos sutrikimai. Sutrikus porfino apykaita sutrinka hemo (sudaro hemoglobina, suteikia jam spalva) gamyba, sis pradeda kauptis odoje (nudazo ja violetiniu atspalviu), kaupiasi ant dantu ir pirstu nagu, yra pasalinamas su slapimu. Jautrumas saules spinduliams, odos nekroze. Drastiskos reakcijos i barbituarus, siaubingi skausmai.
Man nepatiko nei Lietuviška branduolinė jėgainė. Kai ją turėjome lietuviai už paslaugas mokėjo penkis kartus brangiau už baltarusius. Gal jiems susidarė klaidingas įspūdis, jog tai pigus malonumas. Keista būtų, jei dabar padėtis neapsiverstų aukštyn kojomis. Viskas daroma bandant mums įsiūlyti brangią paslaugą visomis prasmėmis ir labai turėtume būti lengvabūdžiai ir neatsakingi, jei susidomėtume „pigiu“ sūriu pelėkautuose. Lietuviai elgiasi sąžiningai iš anksto perspėdami balturusius, kad nepirks jų paslaugų ir tai nėra kainos mušimas, o bandymas sustabdydi iš anksto žinant neatsipirksiančias Lietuvai pavojingas statybas. Ir iš vis kuo mažiau priklausomybės nuo „rytų“, tuo mažiau mūsų laisvei grėsmių. Kam rytiečiams aurai, kad papirkinėtų Auropos valdžios vyrus ir remtų visokius priešiškus Auropai judėjimus? Pagrindinė priežastis buvo, kkodėl balsavau už žaliuosius, kad visiems kitiems judėjimams protai pasimaišę dėl branduolinės jėgainės, į kurią gal žiūri kaip neeilinę proga pasipelnyti lietuvių sąskaita, giedant giesmelę apie pigią iškūniją (elektrą). Tokiai mažai šaliai kaip Lietuva tokie užmojai per dideli ir nereikalingi. Galvoti, kad valstybė taip verslą padarys gali tik paskutinis kvailys, nepasimokęs iš mano minėto ankstesnio pavyzdžio, kai baltarusiai už lietuvius mokėjo penkis kartus pigiau. Branduolinė jėgainė gal pigiau galėtų pasirodyti, kai reikia daug jos pajėgumų, o mums užtektų tik jos brangių katino ašarų, visa kita „nemokamai“ išdalintume užsieniečiams. Be to, yra toks dalykas, kad pasaulis vystosi reikiamų išteklių mažinimo kryptimi, jau gal vertėtų galvoti ne kaip XX amžiuje. Vis gi, lauke jau XXI amžius.
Džiazo statusas vis tik yra visos Lietuvos bendra problema. Lietuvos džiazo federacija yra tik visuomeniniais pagrindais susikūrusi organizacija. Kiekvienas jos narys yra savotiškas savanoris. Tuo tarpu Estijos džiazo federacija turi valstybės išlaikomus 4–5 etatus. Jie gerokai toliau pažengę nei mes. Nors jie turi mažiau „gražių“ kelių sujungiančių skirtingus miestus ir mažiau klaikiai akmenimis grįstų aikščių, tačiau jie (estai) gali pasigirti „nenustekenta“ savo šalies kultūra.

Šis procesas prasidėdavo labai anksti, dar darželyje, kai vaiko psichika yra pati atviriausia ir imliausia, ir būdavo įtvirtinamas per virtinę maginių iniciacijų (į spaliukus, pionierius, komjaunuolius, galiausiai – į komunistus). Zombių pasaulio taisykles ir „vertybes“ sovietiniai piliečiai efektyviai įsisavindavo ne tik mokykloje ar darbovietėje, bet ir kalėjime ar kariuomenėje, kurioje veikė net dvigubi – oficialūs ir neoficialūs (vadinamoji „diedovščina“) iniciacijos ritualai.
Šėtonas apsimeta geru ir padedančiu. Jis bando atrodyti kaip kažkas gero. Šėtonas duoda aiškiaregiams informacijos apie žmogų tam, kad tas žmogus „užsikabintų“ ir užsiminėtų tuo, ką Dievas draudžia. Iš pradžių tai atrodo labai nekalta, tačiau ilgai netrukus žmonės tampa priklausomi nuo aiškiaregystės ir net nepajaučia, kaip atsiduoda šėtono valdžiai, kuri griauna jų gyvenimus. Petras rašė: „Būkite blaivūs ir budrūs, nes jūsų priešas velnias slankioja aplinkui kaip riaumojantis liūtas, tykodamas kurį nors praryti“ (1 Petro 5:8). Kai kuriais atvejais patys aiškiaregiai yra apgaunami ir nežino, iš kur ateina informacija. Nesvarbu, kaip ten bebūtų, ir iš kur ta informacija beateitų, spiritizmas, raganystė ir astrologija nėra dievoti būdai gauti informaciją. Kaip Dievas nori, kad mes sužinotume, kokia yra Jo valia mūsų gyvenimams? Dievo planas yra paprastas, bet galingas ir efektyvus: Biblijos skaitymas (2 Timotiejui 3:16-17) ir išminties prašymas maldoje (Jokūbo 1:5).
×