Šiandienos mobilieji kortelių skaitytuvai turi pasiūlyti daug daugiau nei tik priimti mokėjimus. Jis turi sekti darbuotojų sąskaitas, būti suderinamas su apskaitos programine įranga, stebėti prekių atsargas bei prisijungti prie pažangių analizės priemonių. Šis išmaniojo kortelių skaitytuvo integravimo lygis yra vienintelis būdas konkuruoti nuo informacijos priklausomame amžiuje. Žinoma, jūsų įrenginys taip pat turi atlikti savo pagrindines funkcijas - priimti visas pagrindines kredito korteles bei užtikrinti jūsų mokėjimų saugumą - ypatingai gerai.

The battle plate of Lucius' Skitarii cohorts is dark, almost black in colouration. Like the armour of its vehicles, the plate is made from a rare alloy, scorched black by the artificial sun within the planet in a ritual known as the Solar Blessing. Ever since the Inculcata Schism, Lucius' Skitarii Legion have used the same system of markings as Mars. They even adopted the deep red of the first Forge World, although the cream and dark metal of their planet's original heraldry lie beneath. The Skitarii cohorts bear the icon of Forge World Lucius. The illuminated letter that forms Lucius' icon is burnt into the planet's own surface, each detail a dozen miles from top to bottom.
Mane kaip yra pagyre, kad mano akys yra labai baisios, bet nežiūrint i mano baisiasias akis vistiek su manimi su didziausiu malonumu bendravo ir vis pabrezdavo-" Nu negaliu kokios baisios jūsų akys...", ir toliau bendravo su didziausiu džiaugsmu. Tik su manimi seni vyrai nenori bendrauti -mane laiko pavojinga, o jaunimas bendrauja net " apsiputodamas", nors jiems tinku i mamas ( žinoma ir žiuri i mane kaip i malonią motuse).
Kitas, mano galva, be reikalo nurašytas dalykas – nuo 1966 metų Anykščiuose rengtos Knygos šventės. Tiesa, L. ir S. Didžiulių biblioteka stropiai bei kūrybiškai organizuoja rudeninius Knygos renginius, kurių pagrindinis akcentas – knygų mugė. Tačiau mūsų laikams – bei respublikinei Knygų mugei – būdingas prekybinis šurmulys, trumpalaikiai šou, susibėgimai kažin ar atstoja plačiajai auditorijai skirtus, reguliariai rengiamus literatūros vakarus, kuriuose prisistatytų žymiausi šalies, krašto kūrėjai, būtų populiarinama anykštėnų kūryba.
Renkantis atminties kortelių skaitytuvą, svarbu atkreipti dėmesį į suderinamų atminties kortelių formatų kiekį ir tipus. Turbūt šiandien būtinas minimumas yra SD/SDHC/SDXC formatų palaikymas, tačiau pageidautina, kad būtų galima nuskaityti ir CF, MS, MMC formatus. Jei naudojate tik vieną ar kelis atminties kortelių formatus, geriau rinktis įrenginius su kuo mažesniu formatų palaikymu, kadangi dažnai taip galima laimėti didesnę duomenų perdavimo spartą.

    Džil sukosi aplink, instinktyviai keldama ginklą, kai durys atsivėrė galbūt už penkių metrų jai už nugaros. Šlubuojantis, pečius-nusvėręs vyras įžengė lauk į šviesą, užkirsdamas jai kelią nuo galinio išėjimo. Jis pasižymėjo pageltusia oda ir negyvom viruso nešėjo akim, tarytum faktas, kad vienas iš jo žandų atplėštas, nebuvo pakankamas įrodymas; zombiai nejautė jokio skausmo.
Terpenes are common constituents of flavorings and fragrances. Terpenes, unlike cannabinoids, are responsible for the aroma of cannabis. The FDA and other agencies have generally recognized terpenes as “safe.” Terpenes act on receptors and neurotransmitters; they are prone to combine with or dissolve in lipids or fats; they act as serotonin uptake inhibitors (similar to antidepressants like Prozac); they enhance norepinephrine activity (similar to tricyclic antidepressants like Elavil); they increase dopamine activity; and they augment GABA (the “downer” neurotransmitter that counters glutamate, the “upper”). However, more specific research is needed for improved accuracy in describing and predicting how terpenes in cannabis can be used medicinally to help treat specific ailments / health conditions.
An Infiltrator can bypass enemy defences with ease, though this ability owes nothing to stealth, nor skill. Instead it hinges upon the potency and variety of the disruptive wavelengths they broadcast from their domed helms and jutting antennae. When the Infiltrators approach, their prey's every sensory apparatus is bombarded by overwhelming stimuli. Vox-casters howl with anguished feedback whilst vid-screens craze with fizzing static. Yet this crippling assault is even more effective upon natural senses than artificial ones. Ears ring with cruel tinnitus, eyes water and turn red, and the taste of burnt metal fills the mouth. It is all the Infiltrators' victims can do to remember how to breathe. As their prey clasps hands over bleeding ears and screws shut bloodshot eyes, the Sicarian Infiltrators simply walk into point-blank range and open fire. This sensory assault, though broad in spectrum, is calibrated precisely by the Tech-priest sanctioning the despatch of these macabre assassins. Those Skitarii sent to fight alongside the Infiltrators are given null-codes that transmute these frequencies used into harmless song; to them, the constant barrage of neurostatic coming from each domed helmet is nothing more than a soft psalm to the Omnissiah's glory. For this reason the Infiltrators are seen as wise and holy heroes by their Skitarii brethren, talismans against data corruption that fight a selfless war on the front line. Only to the enemy is the truth revealed. There is little virtue left inside these merciless prowlers, and what personality remains is interested only in death.
– Šokau su įvairiais choreografais, tačiau drąsiai galiu teigti, jog Anželika Cholina yra profesionalas iš didžiosios raidės. Darbas jai vadovaujant yra vienas produktyviausių. Tai, ką su kitu choreografu mes padarytume per visą dieną, su A. Cholina galima nuveikti per 1–2 valandas. Taip yra dėl to, kad ji žino, ko nori ir ko reikia spektakliui. Kai reikia pakeisti kokią nors sceną, ji labai operatyviai sugalvoja pokyčius. A. Cholina ne tik pasako, ką reikia padaryti, bet ir parodo tiksliai nuo a iki z. Statant spektaklį ji kiekvieną savo šokėją supažindina su jo personažu, papasakoja, koks yra jo charakteris ir kada, kokią emociją reikia išlaikyti bei parodyti žiūrovui.

V.V.: Iš tiesų, apie filosofiją esama pačių įvairiausių ir prieštaringiausių nuomonių. Visgi filosofiją galime drąsiai vadinti mokslų motina. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Vakarų filosofija gimė antikinėje Graikijoje kaip universalus mokslas, apimantis iš esmės visą tuometinį teorinį žinojimą. Kitaip sakant, jos įsčiose vystėsi visi kiti mokslai, kurie amžių eigoje nuo jos atsiskyrė, įgydami specializuotų mokslų statusą. Pačios filosofijos sampratos toje amžių eigoje taip pat keitėsi. Jei pradžioje filosofija buvo labiau orientuota į fizinio pasaulio (gamtos) pradų paieškas, tai pastarųjų amžių filosofiją labiau domina žmogaus individuali ir socialinė egzistencija, santykis su technika, technologijomis, medijomis; individų komunikacijos ir susikalbėjimo galimybės ir t.t. Bet ir šiuolaikinėje intelektinėje erdvėje nėra vienos visiems privalomos filosofijos sampratos. Kita vertus, daugiau ar mažiau sutariama, kad filosofija – tai bandymas argumentuotai atsakyti į pamatinius klausimus apie žmogų, jo vietą pasaulyje ir visuomenėje, žmogaus ir visuomenės egzistavimo prasmę ir pan. Tuos klausimus bent kartą gyvenime sau užduoda bet kuris žmogus: kas yra tiesa, gėris, grožis, tikroji egzistencija, autentiška gyvenimo prasmė ir pan. Ieškodamas savo atsakymų į šiuos klausimus, jis gali drąsiai semti iš amžių išbandymus atlaikiusio filosofijos lobyno. Tad ir šiuolaikiniame pasaulyje filosofija yra geras patarėjas pamatinių amžinųjų klausimų atžvilgiu. Aišku, kiekvienoje epochoje iškyla naujų aktualių klausimų ir problemų, tačiau visi jie anksčiau ar vėliau patenka filosofijos domėn. Štai XX a. itin aktualus žmogaus ir medijų santykio klausimas davė pradžią naujai filosofijos šakai – medijų filosofijai. Tame pačiame amžiuje atsirado kino filosofija ir t.t. Kita vertus, nors kiekviena epocha pateikia filosofijai vis naujų aktualių temų ir klausimų, pamatinės filosofijos temos iš esmės išlieka tos pačios: būtis, tiesa, gėris, grožis, prasmė ir t.t. Keičiasi šių temų nagrinėjimo kalbos ir kiti kontekstai, bet pačios temos neužleidžia savo pozicijų filosofiniuose „topuose“.

V.Radžvilo nuomone, jos tikslas - ištrinti idealios tautos sampratą: „Ir todėl tą akimirką, kai išnyksta Tauta iš mūsų vaizduotės, mūsų moraliniai apsisprendimai irgi nebeturi atramos. Nebeturi sankcijos bendruomenės, kuri jiems pritaria arba smerkia, todėl atsiduriame padėtyje, kurią galimą apibūdinti taip: esame stumiami į situaciją ne tarp gėrio ir blogio, bet į situaciją anapus gėrio ir blogio. Į situaciją, kai nesivokiame, nei kas gėris, nei kas blogis yra, - galiausiai siekiama, kad net nebežinotume, kad tokia skirtis apskritai gali būti“.
Kiekvienas laikmetis panaudoja (netgi perrašo) istoriją savo naudai, sudėlioja tuos praeities akcentus, kurie ypač aktualūs šiandien. Apie tai byloja istoriniai romanai, filmai, studijos – tiek Vakaruos, tiek Rytuos. O mums šiandien gyvybiškai svarbu ir aktualu išsaugoti pamatinę, prigimtinę tautos vertybę – kalbą, dvasinę tautos atmintį. Todėl kas jau kas, o anykštėnai turėtų gerai pasukti galvas, kaip savo išskirtinius talentus, patirtį, tradicijas prasmingiau panaudojus lietuvybės, šalies, kitaip tarus – savo pačių labui. 

Kiekvienas laikotarpis turi savo didžiuosius klausima+us, į kuriuos popiežiai atsakydavo išplėsdami ankstesnę socialinę doktriną arba siūlydami naujas įžvalgas. Ne kartą enciklikos buvo skelbiamos minint „Rerum Novarum“ paskelbimo sukaktį, taip pagerbiant jos pradėtą naują minties kryptį, naują būdą kalbėti apie žmogaus ir visuomenės gyvenimą, naują būdą ištirti ir padėti spręsti jų problemas, nes, priešingai nei kartais teigiama, krikščioniškas tikėjimas yra „veikimas“, yra dalyvavimas gyvenime, o ne nusišalinimas nuo jo, kaip itin dažnai šiais Gailestingumo šventaisiais metais pabrėžia Pranciškus.
turetu kazkas parasyti knyga..apie modifikuota visuomene,bet at knyga sugrazintu prie instinktu,kuriuos zmogus baigia prarasti..naudodamas kitu 'kompetencija ar ne kompetencija',sprendziant savo problemas..taip kaip suo islepintas,niekada nemokes islaizyti savo zaizdos,taip ir zmogus tapo iki tiek modifikuota samone,kuri net nesuvokia,jog niekas kitas nei suserga,nei pasveiksta,jei jis pats negalvoja..tai gal tas receptu balansas ir I nauda del bendro samoningumo..kad ir be vaistu ismokti gyventi,bent kol praeis panika..kai praeina panikos busena,imama savaime svekti
Tačiau pavertimas zombiu būtų neįmanomas be dar vieno elemento. Raganius ir jo auka iš esmės priklauso tam pačiam socialiniam-psichologiniam pasauliui ir pripažįsta tą patį žmogaus prigimties bei sandaros vaizdinį. Pelevinas pabrėžia, kad be šio juos jungiančio bendro tikėjimo – „psichinio fono“ – net sumuštas ir narkotikais apsvaigintas kitos kultūros žmogus, pavyzdžiui, europietis, zombiu nevirstų. Taigi, magija egzistuoja, ji itin efektyvi, tačiau tik ją tikinčių ir praktikuojančiųjų pasaulyje.
    Ką gi, tuomet: vieną dieną, paslaptingas naujokas perkeliamas į mano klasę. Tik jūs nežinote, kad jis yra ateivis arba atvyko iš ateities, ir turi telepatinių gebėjimų. Kai įsivelia į kovas su blogiečiais, viskas, ką man reikia daryti, tai palaikyti jo karo kampaniją. Jis susitvarkys su visais, o aš galėsiu būti jo nevėkšla pagalbininkas. Dieve šventas, tai nuostabu, aš tikras genijus! 

for years I felt I had to apologize/defend my enjoyment of low thc weed. Like I was a light weight. Soon proven wrong if you brought out some hash! Anyway. I liked the next dday feel of it just aws well as the rush from the night before and gone often lingered. I used pot for energy after a half day of miserable weather outdoor labor. Not energy like a stimulant as much as the loosening of the muscles and letting the lymph through to keep going sort of energy flow. then sleep like a baby and wake refreshed. I never understood the chistry, but I knew what my body told me.
Jie gali daug pliaukšti apie jų pasaulio gelbėjimą, gal net versti Jus pasiaukojus tapti auka–Dievu (Dievo vieta užimta, Jus tik kaip tarpininkas būtumėte išnaudojmas tokiam nepavydėtinam vaidmeniui). Daugybė gyliai tikėjusių žmonių po mirties yra įtikinti, kad Dievo nėra ir kaip patys tikėję, įtraukti į gyvų tikinčių priežiūrą, taip bandant užgožti tikrąjį Dieviškąjį įsikišimą. Kai tikintieji meldžiasi, norėdami Žemėje tokios pat tvarkos kaip danguje, patys plačiai atvėrė raudonšiknių tarpinei duris ir prisišaukė į Žemę tiek daug nelaimių. Dievas nekaltas ir labai piktas ant tos tarpinės. Tos tarpinės kraštiniai ypač įbauginti ir pamaldūs, nors tai slepia nuo kitų, bijodami susilaukti bausmės. Raudonšikniu tarpinė vis dar mano, kad sugebės suvaldyti jiems iš rankų slystančią padėtį. Nevertėtų nuolankiai atsiduoti į jos žudančias rankas.
● Mirusiųjų baimė. Mokymai apie mirtį ir mirusiųjų būklę žmonėms daro didelį poveikį. Todėl daugelyje šalių, siekiant nuraminti mirusiuosius arba „įrodyti“, kad juos myli, atliekami įvairiausi ritualai, kartais net savęs žalojimo. Kai kuriose Ramiojo vandenyno salų tautelėse našliai arba našlės verčiami vilkėti juodai ir ištisus mėnesius gedėti užsidarius namuose. Jie turi atsisakyti mirusiojo mėgtų patiekalų. Besilaikančius šitokio papročio neretai apima depresija, jie gali nusilpti iš bado ir net mirti.

    Kai buvo pranešta apie pirmus kelis atvejus, niekas nesujungė jų su S.T.A.R.S. istorijomis apie Spencerio dvarą. Keli žmonės buvo užpulti pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje – aiškiai, galų gale, kažkokio pamišusio žudiko darbas; RPD sugaus jį akimirksniu. Tik kai Rakūno Policijos Departamentas, prieš tris dienas, pastatė kelių kontrolės postus pagal Umbrelos nurodymu, stada žmonės atkreipė dėmesį. Džil nežinojo, kaip jie sugebėjo sulaikyti žmones už miesto, bet jie tai darė – niekas neprasmuko, jokia pašto paslauga, ir išorinės linijos buvo atkirstos. Gyventojai, bandantys palikti miestą, buvo atsukti atgal, nepasakant jokių priežasčių.


Aukso, sidabro ir vario lazdelės suskirstytos svorio įkirtimais,kurie nusako jų vertę. Iš tų ikirtimo ir atsirado Rusiškas rublis,todėl gudrių žydų jos greitai buvo pakeistos aukso atitikmenimis popieriniais banko bilietais,kuriuos nuėjęs bankan ,visuomet galėdabvai pasikeisti brangaus metalo atitikmenimis. Na o šiandien popieriniai pinigai tur būt neverti net to popieriaus ant kurio jie pagaminti,nes per įvairias infliacijas,devalvacijas ir kitokias machinacijas dievo sugalvotas puikus būdas žmonėms bendrauti pavirto tik ŠĖTONO įrankiu masinei žmonių apgaulei...
Tikintieji neabejotinai nurodys, kad per švytuoklę bendraujate su melagiu šėtonu, mokslininkai iš vis Jus patį laikys melagiu, norinčiu apgauti kitus, o jei kuris Jumis patikėtų prabiltų apie nevalingus raumenų traukuliukus. Na, o pats tikėjote, kad bendravote su savo siela ir tokiu atveju minimi mokslininkų traukuliukai nebūtų jau tokie nevalingi, ne iki galo pateiktas mokslinis paaiškinimas kaip veikia burtai nieko nenubrauktų. Iš savo patirties galiu paliudyti, kad savo sielai esate kaip drabužis ir toks bendravimas nebūtų neįmanomas. Tik kažkurią akimirką įsiterpė tarpinė „dvasiniai tėvai“, o tokie pasikeitimai verstų bet ką sunerimti.
Kaip visatoje yra tautos, taip ir Žemėje yra tautos. Tikiuosi, raudonšikniai, Jūsų sumanymas mus per kalbų sudarkymą suvienyti sužlugs. Savo rodonšikniškumą parodėte su reikalaujama „teise užgrobti“ anksčiau Saulės palydoje įsikūrusiųjų nuosavybę. Jūs niekaip negalite atstovauti Žemės, nes net Jūsų pagrindas Tarybinė Rusija nusigręžė nuo žmonėms netinkamos santvarkos ir persivadino kitaip, tik rusų būdas išliko prastokas.
Tiesiog kai taip pradėsi galvoti, imsi kelti klausimą, ar tikrai verta būtų tavo sielai kentėti milijonus metų pragare. Tai yra, ar dabartinė tavo situacija tokia baisi, jog kančios milijonus metų pragare būtų vienintelis tavo išsigelbėjimas? Tada pamatysi, jog dabartinės kanačios greičiausiai yra totalus niekis, lyginant su tuo, kas gali egzistuoti, kai pati save graužtum tuos metus ištisai, būtum absoliučiai viena, ignoruojama ir nerastum jokio kelio susitaikymui su savimi, netgi pajaustum, kad esi tarsi atskirta nuo Dievo, tarsi jis tavimi šlykštisi (to, aišku, niekada nebūna, bet tau taip atrodytų taip stipriai, jog bet kokias Dievo pastangas atmuštum, o jis tavęs tikrai neverstų jo priimti, nes jis gerbia žmogaus laisvą valią).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Prieš daigiau nei du metus buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1217. Trys ketvirtadaliai Seimo narių jį pateikė todėl, kad šiuo metu galiojančiame Konstitucijos 38 straipsnyje šeimos sąvokos turinys nėra tiesiogiai atskleistas, o Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pripažino neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį bei nurodė, kad toks šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrina Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Taigi Projektas, kuriame šeimos samprata susiejama su santuoka bei motinyste ir tėvyste, yra fundamentalios svarbos.
    "Tiesa. Pagarbaus amžiaus porų žmogžudystės per Vokietiją buvo užmaskuotos kaip vagystės, bet aš tuo netikėjau. Buvo akivaizdu, jog veikė keli žmonės, ir vienas iš jų jau buvo ieškomas. Vyras, vardu Afolfas Junkersas, kuris veikė kaip grupuotės spynadarys. Mes gavome pranešimą, kad partrenktas mašina Diuserdorfe, jis atsidūrė Niū Reino Generalinėje Ligoninėje, todėl aš ten ir nuvykau. Ir tada aš vėl susitikau su Dr. Tenma."
    Pirma, ji atrodė itin gražiai; plius ji visuomet išlaikydavo rūpestingą, pusiau besišypsančią išraišką. Antra, jos asmenybė iš tikro atitiko Tanigučio apibūdinimą. Šiomis dienomis niekas daugiau nedrįso kalbėtis su Suzumiya Haruhi, išskyrus Asakura Ryouko. Nesvarbu, kokia atšiauri Suzumiya Haruhi būdavo, Asakura Ryouko vis tiek bandydavo kalbėtis su ja karts nuo karto. Ji buvo tokia aistringa, kad elgėsi tarsi klasės seniūnė. Trečia, iš to kaip ji atsakydavo į mokytojų klausimus klasėje, galėjai matyti, kad ji yra labai protinga. Ji visuomet atsakydavo teisingai – mokytojų akyse ji tikriausiai atrodė kaip pavyzdinė mokinė. Galiausiai, ji buvo ekstremaliai populiari tarp merginų. Praėjo tik savaitė semestro, bet ji jau buvo klasės moteriškosios lyties studenčiokių alfa ir omega. Tarsi nukrito iš dangaus su gebėjimu patraukti žmones savo pusėn!
Nors medijų teorija kyla iš postmoderniosios teorijos lauko ir, drįstame teigti, jam priklauso, vis dėlto joje labiau ryškus mašiniškumo ir technologiškumo aspektas, kuris savaip „suveržia“ teorinių prieigų įvairovę, taip pat ir epistemologinį pliuralizmą. Keičiant žmogų aprašantį žodyną, žmonių bendravimo supratimą išstumiant komunikavimo įvaizdžiu, kuris jau suponuoja informacinę bendravimo apskaitą, individas dar labiau pajungiamas technologinei terpei. Inžinerinį požiūrį į žmogų, kaip į interfeisinės komunikacijos elementą ar įtaisą, vienaip ar kitaip „suderinamą“ su naujomis technologijomis, stiprina ir skaitmeninių technologijų įsivyravimas: suskaitmeninamas individas virsta pagrindine perdirbimui teikiama žaliava. Galėtume sakyti, kad tai žaliavai tinkamai apdoroti ir skiriama didelė dalis medijų teorijos galios. Tačiau medijų teorijoje išlieka postmodernioji pasaulio nudievinimo, sekuliarizavimo nuostata bei jos kildinama ideologija. Postmoderniojoje teorijoje išplitęs polinkis dekonstruoti visas įmanomas vertybes ir visus įsivaizduojamus egzistencinius „pamatus“, neigiant transcendentinį prasmės šaltinį ar „transcendentinį žymiklį“, yra tarsi filosofinis technologinio ir technologinamo žmogaus visagalybės „pagrindas“: individas įsivaizduoja įgaunąs galią perkurti ir „pagerinti“ save pagal norimą atvaizdą. Kaip tik tą įsivaizdavimą įvairiai paremia ir medijų teorija.
Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu apie kūrybiškumą, kuriame pašnekovas kūrybiškumą prilygina placebui ir iliuzijų vaikymuisi. Prie šios temos grįžtame labai ne įprastu būdu. Savo žinojimą ir idėjas doc. dr. R. Venckus pasitikrina rengdamas interviu su Vilniaus Gedimino technologijų universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų fakulteto dėstytoja, knygų šiuolaikinio kūrybingumo tema vertėja lektore Jovile Barevičiūte.
Vytautai, kaip pradedančiam burtininkui vertėtų žinoti, norint kad prakeiksmas suveiktų, prakeiktasis turi išklausyti tavo prakeiksmą iki galo. Mirties skelbimas niekuom nesiskiria nuo prakeiksmo, tik dar yra daugiau sąlygų, kad prakeiksmas suveiktų, neabejoju, jei pavyktų, raudošikniai taip susuktų, kad pats taptum atsakingu atpirkimo ožiu dėl žinomo žmogaus išankstinės mirties, o jie tik neva „bevaliai“ vykdė tavo valią. Ne visi žmonės turį ateitį, aš taip sutvarkiau savo reikalus, kad niekas nežino mano mirties laiko. Jau daug metų gyvenu turėdamas ateities tik penkias minutes.
The distinctive shape of the Ironstrider Ballistarii strikes fear into the heart of xenos, Renegade and Imperial Commander alike. Marksmen beyond compare, the Ballistarii have at their command the anatomical data, defensive capabilities and weaknesses of every race the Adeptus Mechanicus has encountered. Tirelessly searching the galaxy for high-value targets alongside their Skitarii Ranger escorts, the Ballistarii stalk from the ochre mists with their oculist lenses flaring. To fall under the azure beam of their omnispex is to have but a heartbeat left to live. For a Ballistarius sniper, making a killshot is as easy and as natural as drawing breath. Ironstrider Ballistarii are mounted upon the same long-legged combat walkers as their Sydonian Dragoon counterparts, able to walk the most hostile of terrain for years on end without rest. The monotask Servitor charged with the duty of steering the Ironstrider is often the first component to fail, its long-suffering body finally wheezing its last. Upon such occasions the Ironstrider will keep pacing out into the hinterlands on its last heading. It can only be repaired by the ministrations of a Tech-priest upon a grav-bier who will excise the dead flesh and install a replacement even as the engine walks on. The strider will later be returned to duty as if nothing had happened, the remains of the former incumbent cast into the dust without comment.
Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais? Jei taip, kaip ryškiai pasireiškia šie skirtumai? Ir — ar su šia sritimi susiję tyrimai yra patikimi? Žvelgiant į tris klausimus, užduotus viršuje, atsakymai iš eilės yra tokie: „visiška tiesa“, „skirtumai ryškūs“ ir „pakankamai“.
Manau, kad universitetuose turime parodyti svarbiausią kūrybiškumo kelią. Kelio paieškos vyksta studentą kreipiant savuoju pavyzdžiu. Jaunimui vis dar reikia ikonų, kuriomis galėtų sekti, gal net joms tarnauti. Studentams reikia VIP’ų ir mes juos kviečiame į paskaitas, taip leisdami prisiliesti prie sėkmės. Viso to rezultatas yra laimė ir motyvacija, kurios jie negali rasti feisbuko ir youtube internetinėse platformose.
Poslinkis nuo išorinių santuokos sudarymo motyvų, kuriuose dažniausiai pačių besituokiančių asmenų laisvas pasirinkimas mažai ar iš viso neturėjo reikšmės, link asmeninio apsisprendimo yra daugiau nei pozityvus šeimos institucijos istorijoje. Todėl pirmąją prielaidą tenka atmesti. Verta pasigilinti, galbūt besituokiančiųjų meilės samprata yra netinkama tvariai santuokai kurti. Kadangi šiandien masinė kultūra persmelkta išimtinai „kūniškosios meilės“ pavyzdžiais, moters kaip seksualinio objekto vaizdavimo tradicija, sekso, kaip būtino elemento asmens savivokai ir lytiniam tapatumui, galima numanyti, jog ir besituokiantys gali būti paveikti šiuo požiūriu. 
Požiūris į sovietmetį, be abejo, neapsiriboja vien teigiamu ar neigiamu vertinimu. Vertinimai yra susiję su tam tikrais pasakojimais apie sovietmetį ar sovietmečio  koncepcijomis. Šie pasakojimai ar koncepcijos loginiu ir politiniu požiūriu yra labai nelygiaverčiai. Jei bandytume juos suklasifikuoti, galima būtų išskirti tris principines sovietmečio koncepcijas: standartinį požiūrį į sovietmetį, kurį galima pavadinti pavergtos Tautos pasakojimu, ir dvi traktuotes, alternatyvias standartiniam požiūriui, kurias galima pavadinti „tarybinės lietuvybės“ koncepcijomis.

Vis tik mados diskursui ir mados fotografijai labai aktuali simbolinė pridėtinė vertė. Šiuo atveju batų simbolinė pridėtinė vertė bus jų (batų) paviršiaus tekstūra, simbolizuojanti socialinį savininko statusą, rankinės – derėjimas prie prabangios suknelės ir prabangos įspūdžio sustiprinimas. Taigi  batai perkami ne vien dėl to, kad būtų patogu vaikščioti, kad apsaugotų nuo šalčio ir drėgmės, bet ir dėl galimybės reprezentuoti tam tikro visuomenės sluoksnio tapatumą. Tad net mados fotografijos atveju galima teigti, kad tinkamas socialinio sluoksnio atspindėjimas nuotraukoje lemia mados daikto simbolinę pridėtinę vertę. Sėkmingu fotografo darbu yra stiprinama mados daiktą sukūrusio asmens arba kompanijos vertė, o taip pat ateityje gali būti garantuojamas kuriamų produktų kainos didėjimas.
Pinene (or α-pinene) is an aromatic compound commonly found in cannabis that smells a lot like – you guessed it – a forest of pine trees. But pinene brings a lot more to a strain’s experience than just flavor. Terpenes such as pinene are fragrant oils secreted in marijuana trichomes, and while they originally developed as an adaptive protection against predators, these compounds offer us humans a variety of benefits. And, fun fact: pinene can also be found in conifer trees, orange peels, turpentine, pine needles, rosemary, dill, basil, and parsley.
„Pasaulinukas“ yra platesnė sąvoka už keiksmažodį „internacionalistas“, nuo kurio kaip ir „nacionalisto“ stengiuosi atsiriboti, išeidamas iš man nepriimtinos visuotinai primetinėjamos mąstymo plokštumos. Reikalui esant galima patikslinti koks tai pasaulinukas, pavyzdžiui, kraštutinių kairuoliškų pažiūrų pasaulinukas. Ir tarp pasaulinukų yra puikių žmonių, kurie keliauja po pasaulį, kur nors pritapę, net savo darbu ar veikla atneša naudos vietiniams gyventojams ir visai nesitaiko į jam pagal vietos įstatymus „priklausančias“ pašalpas.
Paskaitos pradžioje glaustai supažindinama su mados diskursu ir jo sąlyčiu su fotografija. Analizuojama mados daikto samprata, pridėtinė vertė, simbolinės pridėtinės vertės pasiskirstymas, bei simbolinio kapitalo stiprinimas, naudojant mados fotografiją. Mados diskursas siejamas su valdžios ir galios santykių, standartų gamybos ir individualybės nykimo klausimais. Fotografija užpildo madą, kaip tuščią ženklą, prasmingu turiniu ir būdama grynuoju miesto kultūros produktu, veikia ne tik kaip verslas ir menė kūryba, bet kaip kultūros ir technologijų vystymosi atspindys. Fotografija kuria miestiečių aukštuomenės gyvenimo įvaizdį, praneša apie naujus, dar rinkoje nepasirodžiusius mados daiktus, stiprina  ne įsivaizduojamų, bet menamų daiktų geismą.
Mes galime pasipriešinti tokiai būsenai, kai atsiranda jausmas, kad reikia kažką greitai pasakyti (rusašikniškas spaudimas) ir ant liežuvio galo sukasi tik vienas (rusašiknių pakištas) užsienietiškas žodis. Tokios duobės apeinamos, jei iš tikro suprantama, kas norima pasakyti, ir galima apsieiti tik savo kalbos kitais žodžiais, pačiam geriau suprantant savo mintį.
    Nuo tos dienos, kalbėjimasis su ja per tą trumpą laiką iki klasės valandėlės tapo mano kasdienine rutina. Žinoma, jeigu aš nebandyčiau kalbėtis, Haruhi neparodytų jokios reakcijos. Kitas dalykas, jeigu aš kalbėčiausi su ja apie vakarykštę TV laidą, arba orą, etc., – šiuos dalykus ji laikė “avingalviškomis temomis”, – Haruhi tiesiog ignoruotų mane. Tai suvokdamas, kruopščiai atsijojau pokalbių temas, kai šnekėjausi su ja.
Netikėtumo sukeltas šokas, fizinis smurtas, suėmimą bei teismo nuosprendį lydinti socialinė mirtis, nuolat patiriama prievarta ir baimė, pramaišiui su ne mažiau brutaliais ir galingais sąmonės ir valios palaužimo bei įtaigos būdais – visi šie elementai atpažįstami ir sovietinio režimo savo piliečiams taikytose priemonėse, jos „kietosios“ ir „minkštosios“ galių – represijų ir ideologinės indoktrinacijos – kombinatorikoje. Ir nors po J. Stalino mirties sistema kiek prislopino savo žmogėdriškus instinktus fiziškai naikinti bei dvasiškai luošinti, tačiau subtilesni zombinimo būdai išliks tokie pat išradingi ir paveikūs iki pat jos žlugimo.
Galiausiai ši įsitautinimo arba išsitautinimo, asmeninio įsivalstybinimo arba išsivalstybinimo dilema yra tokia pati gyva šiandien. Todėl ir puolamas yra visai ne J. Marcinkevičius. Vyksta daug fundamentalesnis procesas. Sovietmečiu sovietų taikyta tautos ir valstybės naikinimo strategija rėmėsi atviru naikinimu. Todėl kiekvienas žmogus, turėjęs bent minimalią istorinę atmintį ir nuovoką, žinojo, kad reikia apsispręsti tautos ir valstybės atžvilgiu. Dabartinis jų naikinimo principas yra visiškai kitas. Tai nutylėjimo arba neutralizavimo strategija. 
Paradoksalu, bet patys drąsiausi ir ekspresyviausi jo portretai giliausiai atskleidžia asmenybių dydį ir sudėtingumą. Šis prieštaringumas suteikė ypatingą poveikį poetų Valdo Kukulo, Sigito Gedos, Antano A. Jonyno, rašytojų Ričardo Gavelio, Juozo Erlicko, aktorių Eugenijos Šulgaitės, Donato Banionio, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus portretams. Šiuose portretuose atsiskleidžia labai skirtingas įvairių meno sričių atstovų santykis su fotokamera.
Nuo 2016-ųjų metų R. Ruokis yra VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto lektorius, dėsto kino projektus. Nuo 2012 m. dirba „Lietuvos ryto“ televizijoje anonsų ir TV laidų prodiuseriu, režisieriumi ir projektų autoriumi. 2005–2007 m. dirbo Šiaulių jaunimo centro direktoriumi, formavo centro viziją, organizavo renginius, ruošė savanorius ir rengė specialius jų mokymus.
– Taip, gegužės 18 dieną startuos pirmosios KIF kūrybinės dirbtuvės. Nesikuklinsiu – tai mano idėja ir iniciatyva. Džiaugiuosi, sulaukusi didelio palaikymo ir konstruktyvių patarimų iš kolegų. Šių dirbtuvių idėja mano galvoje gimė praėjusių metų vasaros pradžioje – manau, kad mūsų fakultetas turėtų turėti gražią ir, jei taip galėčiau išsireikšti, produktyvią tradiciją – kuo išsamiau ir suprantamiau supažindinti jaunimą su kūrybinėmis industrijomis. Supažindinti su tuo, kas yra tos, kaip įvardijote, nūdien panacėja tapusios kūrybinės industrijos, kuo jos svarbios šiandienei ekonomikai ir visuomenei, kokia jų vieta ekonominės pridėtinės vertės kūrime ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio mastu.

– Savo laiką skiriate ne tik šokiui, bet ir studijoms Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šiuo metu studijuojate Pramogų industrijų studijų programą. Koks pirmasis įspūdis studijuojant Pramogų industrijų studijų programą? Ko jau teko išmokti? Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas? Labai dažnai girdime kritiką aukštosioms mokykloms, tad gal turite kokios nors kritikos, adresuotos Pramogų industrijų studijas organizuojančiam universitetui?
- Išties, tai ne kosmetinis ar sezoninis projektas, ne gamybinis „nuo – iki“, tai – ilgalaikė ir gana rizikinga idėja, kompleksas tęstinių užduočių. Viskas priklauso nuo mūsų pačių kantrybės, pasiryžimo; deja, mes paprasčiausiai daug ką pamiršome – ir dar daug ką turime atrasti! Pvz., kad tebegyvas idealizmas, tikėjimas gera valia, sveika išmintis, nebūtinai greito pelno besivaikantys politikai. Kaip moto šiai veiklai perfrazuočiau tautosakos perliuką: „Kas neskaito, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia!”

Prof. dr. Birutė Obelenienė pabrėžė, kad socialinių mokslų įrodymais patvirtinta, jog žmogaus pasirinkto elgesio modelis priklauso nuo turimų vertybių, todėl vaikams pirmiausia turėtų būti diegiamos vertybinės nuostatos apie žmogaus lytiškumą. Lytinio švietimo propaguotojai painioja dvi skirtingas prevencijas: rizikos vengimo (pirminė) ir rizikos pasekmių mažinimo (antrinė). Rengimas šeimai ir lytiškumo ugdymas siekia, kad jaunuoliai išsiugdytų nuostatas, padėsiančias išvengti seksualinės elgsenos, o lytinis švietimas, skirtingai, nei rengimas šeimai, yra antrinė prevencija, siekianti sumažinti rizikingo elgesio pasekmes (lytiškai plintančias ligas, paauglių nėštumus). Pasak profesorės, geriausios sąlygos vaikui pasiekti emocinę brandą, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, yra susilaikymas nuo lytinių santykių, kartu mokslininkė akcentavo, jog vaikai privalo gauti teisingą informaciją ir lytiniai santykiai negali būti atsieti nuo įsipareigojimo ir atsakomybės, nes jeigu nėra suformuotų vertybinių nuostatų, jokios papildomos žinios apie kontracepciją nepadės keisti elgsenos.
Pozymiai apriboti lyties: tai yra lyties issivystymas, ty, nepriklausomai nuo X chromosomu, individas su Y bus ♂. Y chromosomoje yra TDF lokusas, del kurio nediferencijuotos gonados vystosi i seklides, o ne i kiausides. Jei Y chromosomoje sio geno nera, XY individas bus ♀. TDF lokusas gali translokuotis i X chromosoma, tada XX gali buti ♂. Y chr. yra genu vadinamu holandriniais – tai genai kurie neturi homologo X chromosomoje, moterys siu genu nepaveldi. Tai yra AZF genas kuris lemia spermatogeneze, taip pat genai kurie lemia Y antigena, hipertrichora. X chromosomoje yra genu kuriu nera Y chromosomoje. Ju pasireiskimas priklauso nuo to ar jie yra ♂ ar ♀ lytyje.
The distinctive shape of the Ironstrider Ballistarii strikes fear into the heart of xenos, Renegade and Imperial Commander alike. Marksmen beyond compare, the Ballistarii have at their command the anatomical data, defensive capabilities and weaknesses of every race the Adeptus Mechanicus has encountered. Tirelessly searching the galaxy for high-value targets alongside their Skitarii Ranger escorts, the Ballistarii stalk from the ochre mists with their oculist lenses flaring. To fall under the azure beam of their omnispex is to have but a heartbeat left to live. For a Ballistarius sniper, making a killshot is as easy and as natural as drawing breath. Ironstrider Ballistarii are mounted upon the same long-legged combat walkers as their Sydonian Dragoon counterparts, able to walk the most hostile of terrain for years on end without rest. The monotask Servitor charged with the duty of steering the Ironstrider is often the first component to fail, its long-suffering body finally wheezing its last. Upon such occasions the Ironstrider will keep pacing out into the hinterlands on its last heading. It can only be repaired by the ministrations of a Tech-priest upon a grav-bier who will excise the dead flesh and install a replacement even as the engine walks on. The strider will later be returned to duty as if nothing had happened, the remains of the former incumbent cast into the dust without comment.
    ir tada atsisėdo, peržiūrėdama galvoje Rakūno miesto žemėlapį. Jei likusi gatvių dalis buvo taip pat užtvindyta, jai reikėjo sukti atgal į miestą, bandyti rasti kitą išeitį. Ji turėjo penkias pilnas apkabas, penkiolika šovinių kiekvienoje, bet reikės daugiau šaunamosios galios... pavyzdžiui, galbūt, šotguno. Jei ji neras šovinių, ji galėtų su juo bent jau mušti tuos padvėsusius šunsnukius.
Asmens identifikavimui taip pat naudojamas VNTR. Taip galima nustatyti ar itariamasis kaltas ar ne. Pagal nusikaltimo vietoje rasta krauja, plaukus, odos lasteles ir tt. galima identifikuoti asmeni, ivykdziusi nusikaltima. Sis metodas taip pat naudojamas identifikuoti zmones kai kitos identifikavimo pobudis neimanomas. Taciau sis metodas naudingas tik tada, kai turima DNR (pvz itariamojo) su kuria butu galima palyginti istirta DNR.   

tai va, esme tame, kad jeigu mes savo menkame PC su 3Ghz intel pentium procu sumodeliuosime gyvenima jis vyks labai letai musu akimis, bet tu butybiu, kurias ten sukursime akimis jis netures kvantiskumo savybiu... t.y. tai labai idomiai sukelia klausima: o gal mes ir esame tame kompiuteryje? ir tiesa sakant, mums visai nebutina buti labai galingo kompiuterio viduje... nes mums isorinio laiko nera mes pastebime tik vidini. nes musu procesai priklauso tik nuo vidinio laiko.........
Stiegleris aiškina, kad industrinė revoliucija paskatino stulbinančią technikos evoliuciją, kurios padarinys – suvaldyta ir sutvarkyta negyvoji materija. Tas technologinis proveržis užtemdo ankstesnę medium, terpės reikšmę ir įtvirtina technologinių prietaisų bei įtaisų supratimą – masinės medijos, kurios veikia pasiremdamos skaitmeniniu kodu. Skaitmeninis kodas, pasak M. Hanseno, būdingas dabartinei evoliucijos pakopai ir veikia žmones ne iš išorės, o kaip individo eksteriorizacijos ekspansija. Tad skaitmeninis kodas ir jo palaikomas skaitmeninis vaizdas pripažįstamas būdingu dabarties evoliucijos būvio bruožu
Lietuva nėra jokia išimtis. Požiūris į sovietinę praeitį yra tiek svarbus pasaulėžiūros aspektas, jog pagal teigiamą ar neigiamą jos vertinimą galima daugpasakyti apie asmenų ir socialinių grupių rinkiminį elgesį: sociologiniai tyrimai atskleidžia tamprią teigiamo sovietmečio vertinimo koreliaciją su balsavimu už vienas partijas ir neigiamo vertinimo tamprią koreliaciją su balsavimu už kitas.
    Po mažiau kaip sekundės viskas buvo baigta, ir Nicholajus stovėjo vienas, bet ne vienišas ant stogo. Jis abejingai spoksojo į bekraujuojantį kūną, smalsaudamas, – ir ne pirmą kartą, – kodėl nejautė jokios kaltės, kai žudė. Jis girdėjo posakį sociopatas anksčiau ir manė, kad tai turbūt jam tiko... nors, kodėl žmonės toliau matė tai, kaip neigiamą dalyką, jis nesuprato.

Gyvybę ginančių įstatymų šalininkai Lenkijoje sekmadienį suorganizavo daugiau nei 140 demonstracijų įvairiuose šalies miestuose. Bendras dalyvių skaičius jose siekė tarp 200 000 ir 300 000. Demonstracijas koordinavo Paramos šeimai ir gyvybės iniciatyvoms centras, o konkrečiuose miestuose už organizavimą atsakingi buvo vietiniai komitetai, sudaryti iš pasaulietinių ir bažnytinių organizacijų. 
    Nicholajus rūpestingai pasvėrė savo galimybes, kol jie lipo gaisrininkų kopėčiomis. Kaip jis ir numatė, Džonas Versbovskis pasirodė esąs tikras survivalistas ir aiškiai neturėjo jokių problemų, darydamas tai, kas būtina, kad toks išliktų; turint omenyje, kaip prastai reikalai klojosi Rakūne, – prasčiau, tiesą sakant, negu Nicholajus numanė, – jam apsimokėtų turėti žmogų, kuris pridengtų jo užnugarį.

    Deja, realybė yra neįtikėtinai žiauri... Nieko neperkėlė į mano klasę. Niekada nemačiau NSO. Kai nusidangindavau į vietas, kur hipotetiškai turėtų vaidentis, niekas nepasirodydavo. Po dviejų valandų intensyvaus stebėjimo, mano pieštukas nepajudėjo nė per vieną milimetrą, o spoksant į klasioko galvą, jo mintys taip pat nepaaiškėjo. Jaučiausi paniręs į depresiją dėl to, kokie statiški liko fizikos dėsniai. Nustojau žvalgytis NSO ir kreipti dėmesį į paranormalias TV laidas, nes galiausiai įtikinau save, kad tai neįmanoma. Pasiekiau tašką, kai jaučiau vien nostalgiją tiems dalykams.
Kita katedros vykdoma programa – tai renginių inžinerija. Šioji yra ne komunikacijos, bet inžinerijos krypties. Renginių inžinierius yra tas specialistas, dirbantis ties pramogų industrijų technine puse. Renginių inžinieriaus pagrindinės kompetencijos yra šios: inžineriniai scenos sistemų ir konstrukcijų sprendimai, apšvietimas, įgarsinimas, inžineriniai pirotechnikos ir lazerių efektų panaudojimo sprendimai, 3D „Mapping“ projekcijų technologijos, renginių techninė priežiūra ir sauga.

– Po penkerių metų bus reikalingi darbuotojai darbo vietoms, kurių šiuo metu nėra, o daugelis esamų darbo vietų, ypač tų, kurios skirtos pasikartojančių operacijų vykdymui, išnyks. Naujos ir negirdėtos studijų programos rodo, kad universitetas žengia koja kojon su laiku, analizuoja futuristines prognozes ir stengiasi parengti jaunimą būsimai darbo rinkai ir tuos, kurie tą rinką kurs. Darbo rinka keičiasi, daugelyje darbo vietų reikalingas tarpdisciplininis požiūris, o kartais ir kelių sričių žinios, specifikos išmanymas. Taip technologijų, meno ir komunikacijos sankirtoje gimė kūrybinės industrijos. Taip gimsta inovacijos ir nauji produktai.

Kažkada ir man patikdavo inkognito istorija. Bet žiūriu, kad dabar poną Stanislovą pradeda veikti senatvė. O apie trolinimą, tai aš su šituo vardu niekada nieko netrolinau. Buvo kažkada pasitaikęs toks vienkartinis trolinimo atvejis, kadangi man labai patinka pasijuokti iš susiraukėlių. Aš siūlau jums, Inkognito, kasdien pamedituoti. Dings jūsų bloga nuotaika.
Atminties kortelių skaitytuvas paprastai leidžia kopijuoti duomenis iš atminties kortelių žymiai greičiau – čia greičiai gali siekti 10 MB/s, 20 MB/s ar net dar daugiau, priklausomai nuo atminties kortelės greičio ir naudojamos skaitytuvo sąsajos. Be to, atminties kortelių skaitytuvai yra gana patogūs naudoti. Beje, jei norite pasinaudoti USB laidu, dažnai susiduriama su būtinybę įdiegti specialias tvarkykles. Ypač nepatogu, kai turime daug skaitmeninės technikos su atminties kortelėmis, ir visa tai tenka dažnai prijunginėti kabeliu prie kompiuterio.

... Be to aukštasis mokslas tikrai nera kriterijus. Aukšta mosksla galima prilyginti kad tai yra kaip kamienas, bet tikrai ne šakos. Tai tik viena dimensija tas aukštasis mokslas yra. Ir aukstamoksliai zmones tikrai nera protingesni už paprastus zmones, aukstamoksliai tik jaučia valdzia kad va -jis tai gali pasakyti! Va jis tai gali kita žmogų nutildyti savo erudicija - jie tik tai jaučia...
The Venatorii were created in the wake of the War of Brass that devastated the Skitarii Legions of the Lathe Worlds, leaving entire Forge Worlds of the Calixis Sector with virtually no troops left. The reigning High Fabricator started a discreet rearmament drive throughout the Calixian Forge Worlds. The more military minded Tech-priests were moved into position to help replenish the fighting ranks of the Mechanicus within the sector. It took many standard years to bring this grand plan together, but once everything was in place, the High Fabricator of the Lathes found himself with a new force consisting of some of the best-trained and best-equipped troops in the Calixis Sector. Dubbed the Venatorii, the new hunters were a force that was to remain separate from the recovering Calixian Skitarii forces and act as the true elite troops of the Lathes. With their unique organisation and frightening red armour, the few outside of the Mechanicus who were aware of their existence soon began to call them the "Crimson Guard."

Taip, raudonšikniai ir beždžionės, kurios paprastai nieko pačios nesugeba sugalvoti, o tik pasinaudoti kitų protine veikla. Jų raudonos šiknos prašosi negailestingo diržo. Jie labai mėgsta priešininkus įstumti į savo padėti ir žiūrėti, kaip jie išsisuks, o po to patys taip pat bando elgtis. Jie nieko nepasimoko. Gavę į šikną kitą kartą žiūrės kaip mažiau gauti, gudriai pasikišus kokią pagalvę, arba net įžūliai manys, kad užsitarnavo leidimą tęsti savo nusikalstamai veiklai. Tik mūsų laimei, o raudonšiknių beždžionių nelaimei, ne viskas yra lengvai apverčiama. Kai verčia vyrus gimti moterimis, o moteris vyrais, tai būtent pasireiškia tokios savanaudiškos raudonšikniškos veiklos apraiškos: jie Jums kruš smegenis, kad viską turite pabandyti ant savo kailio, kaip galite būti tikri kuo norite būti visko neišbandę?! O iš tikro, jiems Jūs tik žaliava, su kuria norėtų, ką tik užsigeidę daryti, vartytų Jūs kaip panorėję, būtumėte kuo tik jie panorėtų, karaliais, bankininkais, o viduje išpuvusiais raudonšikniais ir nebūtinai tik komunistais, o vagimis besigviešiančiais svetimų turtų. Juos lengva atpažinti pagal daugumietišką veiklą. Visokios raganų medžioklės jų mėgstamas užsiėmimas.
Mane domina savatikslis disonansų derinimas – alogiškos vaizdų jungtys, metaforiškumas, dviprasmiškumai, sąlygiškumas ir net liūdnas humoras. Siekiu, kad stebint paveikslus būtų juntamas džiaugsmas besijungiantis su liūdesiu, gėrėjimasis suliptų kartu su šleikštuliu. Visa tai tampa aktualu apmąstant mūsų žmogiškąsias savybes ar elgsenas, kurias pavadinčiau kenksmingomis, bet nekaltomis.

– Įprasta manyti, kad kūrybinių industrijų srities atstovo, kūryba plėtojančio menininko kelias yra vingiuotas, pikantiškai įdomus, niekada nevienodas ir nenuobodus. Jovile, papasakokite, koks yra jūsų, kūrybingumo klausimams neabejingo mokslininko ir dėstytojo, kelias. Kitą vertus žinau, jog jūsų kelias nebuvo tiesiogiai nutiestas link komunikacijos teorijų lauko. Jūs puikiai orientavotės žurnalistikos platybėse. Galiausiai manau, kad prie jos sugrįšite, galbūt net panašiu būdu, kaip ir aš, puoselėdamas savo puslapį „Kultūros kirtis“.

Savo audiovizualinę kūrybą demonstruodamas vietinės ir tarptautinės reikšmės festivaliuose aš visada sulaukdavau kritinio ir paskatinamojo R. Ruokio žvilgsnio. Būta ir akimirkų, kai gausiai diskutuodavome apie šiuolaikinę eksperimentinę kūrybą bei vykstančius kultūros pokyčius. R. Ruokis visada atsigręždavo į jaunimą ir padrąsindavo kurti ir išbandyti naujas kūrybos formas.

V. V.: Turiu prisipažinti, kad turbūt daug ką lėmė pirmoji bandyta įveikti filosofijos knyga – jau minėta Platono “Valstybė”. Nes iki šiol liko potraukis prie filosofijos, kurią sąlyginai galime pavadinti senąja arba klasikine (juk filosofija iki šiol nagrinėja amžinuosius būties, tiesos, gėrio, grožio, pažinimo ir kt. klausimus, tad “senųjų” filosofų veikalai iki šiol aktualūs). Daugiausiai tyrinėju Antikos ir Viduramžių filosofiją. Antikos filosofijoje ypač domina kinikų mokykla. Čia vėlgi turbūt reikėtų ieškoti sąsajų su kadaise didelį įspūdį padariusiu J. Avyžiaus romanu “Sodybų tuštėjimo metas” ir pagrindiniu jo veikėju Gediminu Džiugu. Turiu omenyje jo siekį sukurti vidinę tvirtovę, kurios negalėtų sugriauti jokios socialinės, politinės, ekonominės ar asmeninės negandos. Tokį siekį, tik žymiai išsamiau išskleistą ir argumentuotą, beje, paskanintą gero humoro prieskoniais, radau būtent kinikų filosofijoje. Kinikai siekė vidinės laisvės, kuri atneštų stabilios dvasinės ramybės būseną. Tai ramybė, kurios negebėtų sudrumsti nei skaudžiausia nesėkmė,  netektis ar nelaimė, nei didžiausia pergalė, šlovė, turtas ir t.t. Šią būseną kinikai ir laikė žmogiškąja laime. Beje, tokios laimės nederėtų laikyti pasyvia. Kiniko vidinė ramybė- tai jokiu būdu ne užsidarymas saugiame kiaute. Tai ėjimas į nesaugų pasaulį (jame, kaip ir dabar, vyko karai, epidemijos, buvo stipri korupcija ir t.t.) ir dalinimasis su žmonėmis savo žiniomis ir praktiniais pavyzdžiais. Įdomu, kad šią vidinės laisvės būseną kinikai vadino apatija. Atrodytų, nieko gero nelemiantis, į depresiją vedantis žodis. Visgi šis terminas (kaip ir nemaža dalis kitų graikiškų terminų), tais laikais turėjo visai kitą prasmę. Tiesioginis jo vertimas yra “beaistriškumas”, taigi kiniko apatija – tai aistrų nedrumsčiama sielos ramybė. Panašią situaciją turime su graikišku terminu demagogas. Tiesioginis jo vertinys yra “tautos vedlys”.
Gegužės 3–4 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šeima ir bendrasis gėris“. Jos tikslas – mokslininkų ir specialistų diskusija apie dabartinę šeimos padėtį Lietuvoje ir Vakaruose, jos socialinę ir antropologinę tapatybę, taip pat sąsajas su bendruoju gėriu. Skaitytojams siūlome konferencijos dalyvio, Amerikos katalikiškojo universiteto Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto moralinės teologijos ir šeimos teisės profesorius, rašančio fundamentinės moralinės teologijos, bioetikos, lytiškumo, santuokos bei teisės temomis, Davido S. Crawfordo pranešimo santrauką.
... Is kraujo... O gal is oro. Linas Esu ir sako kad vient apie orą kalbu... Gal is oro. Kai savęs nevarzydavau (dar pries susitikimą su mirties energija), kai zmones praeidavo pro šalį mane nuolat energija krete. Patikek tai yra normalu. Jei nori buti galinga tai yra normalu. Atsiras ir tau ta energija tik jos neslopink. Neslopinama ji vis auga ir auga. Tada ir tu galėsi per atstumą uzverstas knygas skaityti ir daug ka galėsi. Is Dievo melsk energijos. Is Dievo.
Šis procesas prasidėdavo labai anksti, dar darželyje, kai vaiko psichika yra pati atviriausia ir imliausia, ir būdavo įtvirtinamas per virtinę maginių iniciacijų (į spaliukus, pionierius, komjaunuolius, galiausiai – į komunistus). Zombių pasaulio taisykles ir „vertybes“ sovietiniai piliečiai efektyviai įsisavindavo ne tik mokykloje ar darbovietėje, bet ir kalėjime ar kariuomenėje, kurioje veikė net dvigubi – oficialūs ir neoficialūs (vadinamoji „diedovščina“) iniciacijos ritualai.

Įdėmiai klausydavome jo pasakojimų apie gyvenimą ir kūrybą Italijoje. Aš net organizuodavau pokalbius prie jo mėgstamo itališko vyno, kurį jis ir pats atsinešdavo į mūsų neformalius popaskaitinius susitikimus. Kartais pokalbiai nusitęsdavo net iki pačių paryčių. Mūsų grupė buvo labai draugiška, daug laiko praleisdavome kartu. V. Gečas mėgo mus, o mes – jį. Jis visada rasdavo ką pasakyti kiekvienam, patardavo, į kokį menininką ar kokį laikotarpį žvilgtelėti vienu ar kitu kūrybinio proceso etapu.
Turime atsigręžti į dvasinės kovos istoriją. Visi moraliniai apsisprendimai padaromi sąžinėje ir šia prasme yra subjektyvūs. Tačiau, kaip sakė vienas išmintingas politikos filosofas, „privačios sąžinės yra privačios nuomonės“. Todėl tam, kad net ir patys kilniausi ir į didžiausią universalumą galintys pretenduoti mūsų sąžinės sprendimai įgytų jėgą ir galiotų kitiems, kažkas privalo juos pripažinti. O mūsų dvasios viduybėje  vykstantį apsisprendimą pripažinti ir patvirtinti gali tik vienas teisėjas – moralinė atskaitos bendruomenė. 
Kitas šios srities tyrimas davė nelauktų vaisių. Renkant duomenis penkiasdešimtyje kultūrų, gyvenančių šešiuose žemynuose, kai kurie tyrėjai nusprendė neapsiriboti tuo, ką informacijos rinkėjai surinko, apklausdami žmones. Jie norėjo ištirti, kaip moksliniais ir metodologiniais įrankiais apsikaustę žmonės, vyrai ir moterys, būdami informacijos rinkėjais tokiame tyrime, skyrėsi gautos informacijos apie lyčių skirtumus vertinime bei interpretavime.
Jūsų buhalteris bus taip pat dėkingas, nes išmanusis kortelių skaitytuvas prisijungia prie debesies technologijos ir duomenys yra pasiekiami bet kurioje vietoje bet kuriuo metu. Visa, V Pay, MasterCard, American Express ir Maestro mokėjimai bus automatiškai pervedami į jūsų banko sąskaitą kasdien. Jeigu keliaujate į užsienį verslo reikalais, galite pasiimti SumUp skaitytuvą kartu.
Chr. anomaliju daznis neatrinktoje naujagimiu populiacijoje: didzioji dalis chr. anomaliju eliminuojamos ankstyvose embriogenezes stadijose. Taciau kai kurios, nesukelusios embrioletalaus poveikio lieka, ir gimsta defektyvus naujagimis. Kariotipu pakitimu populiacini daznuma galima nustatyti, masiskai tiriant naujagimiu chromosomas. Taciau dauguma chr. sindromu pasitaiko labai retai (1:10 000 naujagimiu ir reciau), o viena laboratorija tegali atlikti ne daugiau kaip keliolika tukstanciu kariotipu tyrimu. Taigi, norint susidaryti bendra vaizda reikia sudeti visus zinomus masinius naujagimu kariotipu tyrimus. Todel susidaro problemu: 1) sunku ivertinti kokia anomaliu kariotipu dali sudaro mozaikiniai (po apvaizinimo ivyke) variantai; 2) kadangi chr. dazomos diferenciniais metodais tik itarus chr. anomalija gali likti nepastebetos kai kurios subalansuotos chr. aberacijos; 3) kai tyrimu rezultatai labai skiriasi nuo kitu laboratoriu gautu rezultatu, duomenys laikomi nepatikimais; 4) kartais tiriama tik dalis naujagimiu, o duomenys ekstrapoliuojami i didesne populiacija. Apibendrinus tyrimu rezultatus, paaiskeja, kad chr. anomaliju pasitaiko nuo 0,47 iki 0,83% naujagimiu (vidutiniskai 0,61%). Kariotipo analize igalino nustatyti, kad lytiniu chr. pakitimai pasitaiko 0,23% naujagimiu.
The Skitarii are the bionic heart of the Adeptus Mechanicus' infantry legions. Their tireless ranks defend the Forge Worlds of the Imperium, annihilate the enemies of the Tech-priests, and fight at the vanguard of the Quest for Knowledge. As the technocracy of the Cult Mechanicus extends its reach into the stars, the cybernetic Skitarii are always at the fore. Underneath their augmetic battleware, the warriors of the Skitarii Legions are still technically human, yet each has been mutilated, dismembered and extensively rebuilt to better serve the Omnissiah's will. Their manifold augmentation ensure not only their lethality, but also their utmost obedience. Neurosync implants allow the strictly-ordered Skitarii cohorts to fight in perfect concert, each maniple permanently uplinked to their masters via invisible streams of information.
Papildykite, pakeiskite, panaikinkite įmonės "Atrask save" psichikos sveikatos centras (UAB Medgintras) - Marijampolės padalinys (įmonės kodas 160289489) informaciją, rekvizitus, logotipą, nuotraukas, Jūsų veiklą apibūdinančius raktažodžius. Primename, kad bendrovės, apie kurias įvesta daugiau naudingos informacijos, rodomos aukščiau įmonių katalogo paieškos rezultatuose. Spauskite čia.
Dabar idomiausia dalis Įsivaizduokit rinkoje pasirodo darbo jėga, nereikalajujanti nei pinigų nei maisto nei busto. Taip, smegenys negalės krauti plytų. Bet mechaniniams darbas yra robotai. Ko robotai negali daryti? Teisingai, fantazuoti! (pabandykit įsivaizduot programą kuri pieštų paveikslus) Tai vat tokie kreatyvumo darbo vienetai, galintys kurti bei daryti pakankamai realius veiksmus kiber erdvėje (bankines transakcijos, programavimas, praktiškai bet kas) ir bus stipriai pareikalauti darbdavių!
Paminėtina, kad D. Stechas 2010 m. pelnė auksą pasaulio šokių čempionate, o 2012 m. – bronzą. Ilgą laiką Europos ir Lietuvos čempionatuose visada laimėdavo prizines vietas, pavyzdžiui, 2016 m. pelnė 2-ąją vietą „European Cup’e“, 2017 m. – 1-ąją vietą Lietuvos čempionate. Abiem čempionatams jaunuolis rengėsi pats, o lietuviškajame čempionate jis buvo jauniausias vyriausiųjų kategorijoje.

Nuolat persejamos kulturos: kultivuojant lasteles jos prisitvirtina prie indelio dugno. Is pradziu lasteles dalijasi retai, paskui dazniau, kol aptraukia istisiniu sluoksniu visa indo dugna. Susidarius keliems sluoksniams, lasteles dalijasi vis reciau, kol praktiskai visai nustoja dalytis. Tada kultura persejama (subkultivuojama): tripsinu ir versenu lasteles „atklijuojamos“ nuo dugno ir viena nuo kitos, praskiedziamos sviezioje terpeje ir sejamos i naujus indelius. Perseta kultura intensyviau dalijasi, mitozes labiau sinchronizuojasi. Optimalus mitozinis aktyvumas pasireiskia po 2-3 savaiciu kultivavimo.
    Ji pradėjo bėgti, likdama kaip galima arčiau dešiniosios koridoriaus pusės, jausdama dujų padarinius, kol pumpavo rankomis, siekdama daugiau greičio – minkštas šviesos iškraipymas, svaigulio jausmas, bjaurus skonis gerklėje. Ji bėgo pro praviras duris, iš anksto su palengvėjimu, kad jos neatsidarė plačiau, netikėtai atsimindama, jog vestibiulis buvo tiesiai po dešine. Ji pasuko už kampo –
Nuo balandžio mėn. doc. dr. R. Venckus „Šiaulių naujienose“ kuruoja skiltį „Kultūros kirtis“, kuriame publikuojami jo parengti straipsniai ir interviu, taip pat skelbiamos ir jo kolegų publikacijos. Jau ne vieną kartą skiltyje „Kultūros kirtis“ buvo publikuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės, mokslinių knygų vertėjos Jovilės Barevičiūtės parengti straipsniai. Šį kartą siūlome susipažinti su lektorės J. Barevičiūtės parengta diskusija apie būsimus doc. dr. R. Venckaus darbus naujoje katedroje.
PCR: naudojama molekulinei diagnostikai atlikti. Is bandiniu isskyrus DNR atliekamas geno fragmento gausinimas. PCR reakcijai vykstant specialiame aparate (amplifikatoriuje), DNR denaturuojama (auksta temperatura nutraukia vandenilines jungtis). Po denaturacijos sumazinus temperatura ant DNR taikinio „uzseda“ specifiniai pradmenys (sintetines keliolikos nukleotidu ilgio viengrandines DNR molekules). Fermentas Taq polimeraze prie pradmenu jungia nukleotidus ir kopijuoja DNR fragmenta. Reakcija vykdoma ir kartojama ciklais: DNR denaturavimas – pradmens prisijungimas – pradmens pratesimas (DNR sinteze). Po 35 ciklu gaunama milijonai norimu tirti DNR molekuliu. Pagausintas DNR fragmentas yra naudojamas ieskant mutaciju bei diagnozuojant paveldimas ligas.   
Kitaip tariant, be R. Floridos kūrybinės klasės koncepcijos neapsieina nė viena kūrybingumui skirta mokslo konferencija, ši knyga nelieka nepacituota nė viename solidesniame akademiniame leidinyje ar nenurodyta aukštųjų mokyklų studentams skirtoje mokomojoje medžiagoje. Džiaugiuosi, kad ir verslo praktikai atkreipė dėmesį į šią knygą – jau ir Lietuvoje ji nurodoma pačių aktualiausių sėkmingo verslo plėtrai aptarti skirtų leidinių sąrašuose.
Suredukavus visas nepriklausomo mąstymo ir opozicinių nuotaikų apraiškas į sovietiniam režimui tarnaujančius, režimo kontroliuojamus ar režimui naudingus reiškinius, tampavisiškai nesuprantama, kaip tokioje kolaborantų visuomenėje galėjo atsirasti Sąjūdis ir nepriklausomybės siekis – užvaldyti žmonių protus. Putinaitė pateikia radikaliai prasilenkiantį su sveiku protu ir faktais aiškinimą. Ji rašo:

Na jei "neatspėčiau" tai nereiks daryt filmuko ir dėti į Youtube. Bent man visai pliusas kai nereikia kažką dirbti. Bet ramiai stebim situacija. Mirtis procesas natūralus bei neišvengiamas ir nieko tame nėra blogo. Maža to žinodamas iš anksto tiek mirštantis, tiek artimieji gali ramiai tam pasiruošti. Sakyčiau net pliusas. Bent aš neturiu nieko prieš tokią informaciją savo ir artimų žmonių atžvilgiu. Visai neblogai tai žinoti iš anksto. Tik aišku nesiruošiu iš to daryti verslo. Manu atsirastų daug klausiančių ir suinteresuotų. :)
Sydonian Dragoons stride the battlefield like graven idols given life, charging from clouds of sacred incense to slam crackling taser lances into the scattering foe. In their wake they leave a ragged trail of corpses that stretches to the horizon and beyond. Mounted on the marvel of science that is the Ironstrider engine, the Sydonian Dragoons know not the concepts of doubt nor rest. Theirs is the power of endless motion put to the purpose of death. The first Sydonians settled a vast cratered area of Mars swathed in dense acidic mist. In the schisms that haunted Mars' past, those with stilt-augmetics could stalk these mists and yet live, their elevation allowing them to escape the worst effects of the acidic fog whilst remaining hidden from the enemy. The Sydonian Dragoons echo the tactics of these warrior-explorers. Using incense exhausts, they march through an ochre cloud redolent of ancient Sydonia. Many a foe has been confounded by this mist long enough for the Dragoons to mount a deadly charge. Though the monotask Servitor that steers each Ironstrider engine towards the foe is all but mindless, its rider is a tried and tested Skitarii warrior. Once the Dragoon has spotted his quarry, he will mark it with a bullet from his phosphor serpenta or radium jezzail. The glow from the impact guides his unit's next charge even in the fog of war. Within moments, one so marked is assailed by a stampede of titanium-hard feet and high-yield taser weaponry.

– Ne paslaptis, kad VGTU kūrybinių industrijų studijų programa – pirmoji Lietuvos universitetuose. Ji startavo 2008 m. Tad puikiai suprantama, kad ši programa jau turi tradiciją, įtvirtintą gerą vardą, subūrusi savo srities profesionalus. Ši programa taip pat buvo puikus KIF idėjinis ir praktinis pagrindas, o galiausiai ji buvo paskata ir pramogų industrijų, ir renginių inžinerijos studijų startui. Pramogų industrijos kituose universitetuose dažnai studijuojamos integruotai, t. y. tam tikrame santykyje su kitomis industrijomis (kaip kultūrinėmis ir kūrybinėmis) arba su šiuolaikiškomis profesinėmis veiklomis, labiausiai akcentuojant vien tik šiuolaikinio meno kūryba.
Įvairias teorines prieigas, svarstančias naujųjų technologijų bei jų pagrindu kuriamos kultūros industrijos ypatumus, sieja suvokimas, jog gyvename didžiulės technologinės slinkties metu, o tą slinktį apmąstyti yra nepaprastai sunku dėl nepaliaujamai vykstančių ir vis spartėjančių pokyčių. Tą spartą liudija besikeičiantys didesnieji teoriniai diskursai ir įsivyravusi epistemologijų pliuralizmo ir kovos aplinka. Vis labiau ryškėja, jog žmogaus ir medijų ar apskritai technikos ryšiai nėra vien jo paties kuriami, galimi keisti ar panaikinti, o tampa gyvenamojo pasaulio psichine simboline technine aplinka. Ta aplinka formuoja žmogų taip pat, kaip ir žmogus gamina bei perdirba aplinką. Kitas svarbus dalykas, kad žmonijos raida imama aiškinti medijų technologijų naudojimo požiūriu, teigiant išskirtinę medijų svarbą visuomenės gyvavimui ir jos raidai. Pasak Régis Debray’aus, įtvirtinusio „mediologinį metodą“ kultūros tyrinėjimuose, „visuomenės simbolinės gamybos tam tikru laiku negalima aiškinti nepriklausomai nuo tuo metu naudojamų atminties technologijų“
Delta-3-carene is a bicyclic monoterpene with a sweet, pungent odor. It is found naturally in many healthy, beneficial essential oils, including cypress oil, juniper berry oil and fir needle essential oils. In higher concentrations, delta-3-carene can be a central nervous system depressant. It is often used to dry out excess body fluids, such as tears, mucus, and sweat.
Meda Norbutaitė 1985 m. baigė Šiaulių dailės mokyklą, o 1990 m. – Kauno aukštesniąją meno mokyklą. 1990–1998 m. studijavo tapybą Šiaulių universiteto Menų fakultete, kur pagrindinis dėstytojas buvo profesorius Vincentas Gečas. 1997–2011 m. dirbo Šiaulių universitete, o nuo 2006 m. dėsto Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šiuo metu M. Norbutaitė yra Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros docentė. Nuo 2015 m. ji taip pat dirba Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institute docentės pareigose.
Pozymiai apriboti lyties: tai yra lyties issivystymas, ty, nepriklausomai nuo X chromosomu, individas su Y bus ♂. Y chromosomoje yra TDF lokusas, del kurio nediferencijuotos gonados vystosi i seklides, o ne i kiausides. Jei Y chromosomoje sio geno nera, XY individas bus ♀. TDF lokusas gali translokuotis i X chromosoma, tada XX gali buti ♂. Y chr. yra genu vadinamu holandriniais – tai genai kurie neturi homologo X chromosomoje, moterys siu genu nepaveldi. Tai yra AZF genas kuris lemia spermatogeneze, taip pat genai kurie lemia Y antigena, hipertrichora. X chromosomoje yra genu kuriu nera Y chromosomoje. Ju pasireiskimas priklauso nuo to ar jie yra ♂ ar ♀ lytyje.

Bet argi prezervatyvą užmausi ant žmogaus sielos? Negi psichinė žmogaus sveikata nesvarbi? Negi žmogus tik grynai biologinė, bedvasė, besielė būtybė? Gal nuo gyvūno skiriamės tik tuo, kad galime išmokti lytinių santykių metu užsimauti prezervatyvą, o gyvūno to neišmokysi? Išmokykim šito vaikus ir tuomet iš pačių nelaimingiausių jie taps pačiais laimingiausiais?! O kur tuomet vadinamasis holistinis požiūris į žmogų, kurį skelbia visi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) dokumentai?
Po Vatikano II Susirinkimo dėl charizminio atsinaujinimo įtakos tapo madinga kalbėti apie Šventąją Dvasią – iškeltos rankos, kalbėjimas kalbomis, dvasinės pranašystės tarsi įrodo, kad vyksta galingas Šventosios Dvasios veikimas. Tačiau ar iki tol Šventoji Dvasia buvo įkalinta sausų dogmų ir griežtos hierarchijos? Žinau, kad yra daug tokių, kurie sako, kad taip. Tradiciniai katalikai sako priešingai – visi šitie charizmatiniai dalykai yra skolinys iš protestantų. Viena aišku, Šventoji Dvasia yra ne susiskaldymo ar skirstymo į grupes Dvasia, bet vienybės ir meilės Dvasia. Vienos ar kitos formos suabsoliutinimas yra mūsų žmogiškosios dvasios veikimo vaisius. Šventoji Dvasia veikia įvairiomis formomis ir būdais. Visa, kas veda į tikėjimo ugdymą, šventumą – visa tai yra iš Šventosios Dvasios. Galima kalbėti kalbomis, bet širdyje būti pilnam puikybės, taip pat nuostabiai giedoti grigališką choralą, tačiau neapkęsti kitaip mąstančio. Viešpats Jėzus Evangelijoje sako: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko.“ Taigi visa ko pagrindas – meilė. O meilė, pasak Bažnyčios Tėvų, ir yra Šventoji Dvasia, kuri sušildo širdis, uždega mus troškimu gyventi su Kristumi ir Kristui, nes, kaip primena apaštalas Paulius antrame skaitinyje: „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.“ Tad prašykime, kad Viešpats šiandien išlietų į mūsų širdis savo Dvasią, kuri vestų į Tiesos pažinimą ir naują gyvenimą Jame.
– Sporto industrijos plėtra galima tik tuo atveju, jeigu visuomenė turi pakankamai laisvo laiko ir materialinių išteklių. Sporto industrija padeda visapusiškai regiono plėtrai, didina visuomenės darbo našumą, mažina nusikalstamumą, ugdo pilietiškumą, mažina sveikatos apsaugos išlaidas, skatina vartojimą ir turizmą, tai savo ruožtu padeda infrastruktūros plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir konkurencingumo augimui. Sporto industriją galima įvardyti daugumos pozityvių socialinių ir ekonominių procesų katalizatoriumi. Didžiausia sukuriama sporto industrijos vertė – žmogiškieji ištekliai. Būtent žmogiškieji ištekliai yra visų veiklų pagrindas.

Pedagoginiame darbe yra nemažai kūrybos. Man visada tenka dėstyti naujus, neįprastus studijų dalykus. Todėl tenka labai išradingai pažvelgti į analizuojamus atvejus, suvokti ir išskirti teorijų bei praktikų ryšius bei juos pagrįsti. Norėdamas kiek įmanoma geriau dėstyti, neišvengiamai privalau kažkiek kurti ir nuosavas, originalias teorijas, išradinėti terminus, pasitelkti vaizdingas metaforas, analizėje susieti iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus reiškinius.
V. V.: Poeto kelio pradžią prisimenu žymiai tiksliau 🙂 Dalį vaikystės, kaip ir dauguma to meto vaikų, praleidau vaikų darželyje. Čia tarp labiausiai nemėgiamų dalykų kažkodėl buvo eilėraščiai apie rudenį, kiškučius, dėdę spalį ir Leniną :). Tad, atrodytų, visi keliai į poeziją buvo uždaryti. Bet buvo ir dar vienas dalykas (greta lietinių su mėsa:), kurio ypač nemėgau. Tai piešimo pamokėlės. Atrodydavo, kad kiti vaikai piešia puikiai, o man niekad nieko padoraus nesigauna. Vieną kartą auklytė (taip jas vadindavom), paprašė, kad savo piešinį aprašytume. Reikėjo tėvams parodyti piešinį, pasakyti apie jį keletą į galvą šovusių sakinių (ar tik nebandė auklytė taikyti psichoanalitinio laisvųjų asociacijų metodo?:) ir paprašyti visa tai užrašyti. Kai tai buvo padaryta, tėvai pastebėjo, kad tekstas turi ne tik ritmą, bet ir rimą. Tai ir buvo mano pirmasis eilėraštis, kuris, priešingai nei piešinys, patiko ir man. Po to jau laukte laukiau piešimo pamokėlių, kad galėčiau savo piešinius aprašyti. Po kurio laiko piešinių nebereikėjo – užtekdavo įdomaus gamtovaizdžio, pokalbio, pojūčio, įvykio, minties, knygos (skaityti pradėjau anksti – tik dėl to, kad tėvai ne visada turėjo laiko man skaityti. Tokie buvo mano pirmieji įkvėpimo šaltiniai. Iš esmės, tokie jie ir pasiliko. Tiesa, dar prisidėjo grigališkasis choralas, kurį (tiesa su pertraukomis) giedu jau 8 metus. Ir jei filosofija nepajėgi įrodyti ar paneigti Dievo buvimą, tai asmeniškai Dievą patiriu per choralo giesmę. Beje, pačios gražiausios giesmės man yra ne kas kita, o būtent eiliuoti himnai.
Venckus R. (2017-12-15). Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35975-kulturos-kirtis-sokti-gyvenima-kiekvienu-savo-judesiu.html (2017-12-09). Vilniaus Gedimino technikos universiteto naujienų portale: http://www.vgtu.lt/vgtu-naujienu-portalas/naujienos/sokti-gyvenima-kiekvienu-savo-judesiu/246059?nid=291225 (2018-01-06).
The Carlini et al study demonstrated that there may be potentiation (a form of synaptic plasticity that is known to be important for learning and memory) of the effects of THC by other substances present in cannabis. The double-blind study found that cannabis with equal or higher levels of CBD and CBN to THC induced effects two to four times greater than expected from THC content alone. The effects of smoking twice as much of a THC-only strain were no different than that of the placebo.
– Taip, gegužės 18 dieną startuos pirmosios KIF kūrybinės dirbtuvės. Nesikuklinsiu – tai mano idėja ir iniciatyva. Džiaugiuosi, sulaukusi didelio palaikymo ir konstruktyvių patarimų iš kolegų. Šių dirbtuvių idėja mano galvoje gimė praėjusių metų vasaros pradžioje – manau, kad mūsų fakultetas turėtų turėti gražią ir, jei taip galėčiau išsireikšti, produktyvią tradiciją – kuo išsamiau ir suprantamiau supažindinti jaunimą su kūrybinėmis industrijomis. Supažindinti su tuo, kas yra tos, kaip įvardijote, nūdien panacėja tapusios kūrybinės industrijos, kuo jos svarbios šiandienei ekonomikai ir visuomenei, kokia jų vieta ekonominės pridėtinės vertės kūrime ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio mastu.
    Vaikinai vilkėjo sportines striukes, o merginos – jūreivių uniformas. Oho, na ir keista kombinacija. Galbūt ant pakylos rėžiantis kalbą, kuri sukelia knarkimą, direktorius turėjo kažkokį fetišą jūreivių uniformoms. Kol galvojau apie šiuos beverčius dalykus, idiotiška ceremonija pagaliau baigėsi. Aš – kaip ir kiti mano ne tiek valingi nauji klasiokai – įžengiau į 1-5 klasę.
×