Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu apie kūrybiškumą, kuriame pašnekovas kūrybiškumą prilygina placebui ir iliuzijų vaikymuisi. Prie šios temos grįžtame labai ne įprastu būdu. Savo žinojimą ir idėjas doc. dr. R. Venckus pasitikrina rengdamas interviu su Vilniaus Gedimino technologijų universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų fakulteto dėstytoja, knygų šiuolaikinio kūrybingumo tema vertėja lektore Jovile Barevičiūte.
Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, anksti pradėję lytinį gyvenimą, ypač dažnai serga depresija, dažniau ir žudosi. Kontraceptinėmis priemonėmis galime sumažinti neplanuotų nėštumų (nors ir čia statistika negailestinga – ji byloja, kad tarp šalių, kurios įgyvendina lytinio švietimo programas ir paaugliai aktyviai naudoja kontraceptikus, nėštumų skaičius ne mažesnis, tik nepilnametės dažniau jį baigia abortu).

Dominantine P. Afrikos porfirija: porfino apykaitos sutrikimai. Sutrikus porfino apykaita sutrinka hemo (sudaro hemoglobina, suteikia jam spalva) gamyba, sis pradeda kauptis odoje (nudazo ja violetiniu atspalviu), kaupiasi ant dantu ir pirstu nagu, yra pasalinamas su slapimu. Jautrumas saules spinduliams, odos nekroze. Drastiskos reakcijos i barbituarus, siaubingi skausmai.
- Išties, tai ne kosmetinis ar sezoninis projektas, ne gamybinis „nuo – iki“, tai – ilgalaikė ir gana rizikinga idėja, kompleksas tęstinių užduočių. Viskas priklauso nuo mūsų pačių kantrybės, pasiryžimo; deja, mes paprasčiausiai daug ką pamiršome – ir dar daug ką turime atrasti! Pvz., kad tebegyvas idealizmas, tikėjimas gera valia, sveika išmintis, nebūtinai greito pelno besivaikantys politikai. Kaip moto šiai veiklai perfrazuočiau tautosakos perliuką: „Kas neskaito, mielas vaike, tam ir duonos duot nereikia!”
V. V.: Turiu prisipažinti, kad turbūt daug ką lėmė pirmoji bandyta įveikti filosofijos knyga – jau minėta Platono “Valstybė”. Nes iki šiol liko potraukis prie filosofijos, kurią sąlyginai galime pavadinti senąja arba klasikine (juk filosofija iki šiol nagrinėja amžinuosius būties, tiesos, gėrio, grožio, pažinimo ir kt. klausimus, tad “senųjų” filosofų veikalai iki šiol aktualūs). Daugiausiai tyrinėju Antikos ir Viduramžių filosofiją. Antikos filosofijoje ypač domina kinikų mokykla. Čia vėlgi turbūt reikėtų ieškoti sąsajų su kadaise didelį įspūdį padariusiu J. Avyžiaus romanu “Sodybų tuštėjimo metas” ir pagrindiniu jo veikėju Gediminu Džiugu. Turiu omenyje jo siekį sukurti vidinę tvirtovę, kurios negalėtų sugriauti jokios socialinės, politinės, ekonominės ar asmeninės negandos. Tokį siekį, tik žymiai išsamiau išskleistą ir argumentuotą, beje, paskanintą gero humoro prieskoniais, radau būtent kinikų filosofijoje. Kinikai siekė vidinės laisvės, kuri atneštų stabilios dvasinės ramybės būseną. Tai ramybė, kurios negebėtų sudrumsti nei skaudžiausia nesėkmė,  netektis ar nelaimė, nei didžiausia pergalė, šlovė, turtas ir t.t. Šią būseną kinikai ir laikė žmogiškąja laime. Beje, tokios laimės nederėtų laikyti pasyvia. Kiniko vidinė ramybė- tai jokiu būdu ne užsidarymas saugiame kiaute. Tai ėjimas į nesaugų pasaulį (jame, kaip ir dabar, vyko karai, epidemijos, buvo stipri korupcija ir t.t.) ir dalinimasis su žmonėmis savo žiniomis ir praktiniais pavyzdžiais. Įdomu, kad šią vidinės laisvės būseną kinikai vadino apatija. Atrodytų, nieko gero nelemiantis, į depresiją vedantis žodis. Visgi šis terminas (kaip ir nemaža dalis kitų graikiškų terminų), tais laikais turėjo visai kitą prasmę. Tiesioginis jo vertimas yra “beaistriškumas”, taigi kiniko apatija – tai aistrų nedrumsčiama sielos ramybė. Panašią situaciją turime su graikišku terminu demagogas. Tiesioginis jo vertinys yra “tautos vedlys”.
. Toks medijų vaidmens aiškinimas suponuoja ir naują žmogaus, taip pat jo kuriamos kultūros supratimą: humanizuojant technologines medijas, filosofiškai „įtraukiant“ jas į žmogaus „savastį“, kultūrinė kūryba virsta duomenų modeliavimu, naikinančiu vidinio ir išorinio, subjektyvaus ir objektyvaus pasaulių skirtį bei tokios skirties nuovoką. Skirtis suvokiama kaip nepaliaujamas interfeiso galimybių plėtimas, kur ypač svarbus vaidmuo teikiamas skaitmeniniams menams (digital art), kadangi jų tikslas ir yra tirti skaitmeniškumo, taip pat ir sužmoginamo skaitmeniškumo ribas

Praktiškai ji reiškia, kad niekas lietuvių tautos ar valstybės oficialiai nenaikina. Tačiau panaikinami esminiai valstybingumo atributai, pavyzdžiui, jos valiuta, ir – itin simboliška – iš centų monetų nukaldinamas paminklas lito kūrėjui. Lygiai taip pat rengiamės švęsti valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau Vyriausybės parengtoje šventės koncepcijoje nėra „mažytės smulkmenos“ – neužsiminta, kas ta valstybė buvo, kas ją įkūrė, kokia jos paskirtis. Taigi ši strategija yra daugeliu atžvilgių rafinuotesnė, sunkiau perprantama ir todėl visuomenei yra kur kas kebliau suvokti, kas vyksta šių dienų Lietuvoje. 


Trečia, man svarbu kartu su kolektyvu puoselėti, tobulinti ir populiarinti pramogų industrijų ir renginių inžinerijos studijų programas. Ketvirta, kurti papildomas studijų programas, susijusias su plačiu pramogų industrijų lauku ir naujausių technologijų taikymu. Penkta, remiantis katedros ir viso fakulteto tyrimais bei moksliniu potencialu, bendruomeniškai vykdyti praktikų konsultacijas. Šešta, plėsti tarptautinius mokslo ir studijų tinklus, atnešančius naudos ne tik katedrai ar fakultetui, bet ir visam universitetui.
Prof. dr. Vytis Valatka (g. 1972) yra humanitarinių mokslų (filosofija) daktaras. 1994 m. Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro, o 1996 m. – magistro laipsnį. 2001 m. tuometiniame Lietuvos mokslų akademijos filosofijos ir sociologijos institute (dabar – Lietuvos kultūros tyrimų institutas) apgynė disertaciją tema “Scholastinė logika Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje” ir gavo humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro laipsnį. Dirbo Lietuvos kultūros tyrimų institute, Mykolo Romerio universitete, Lietuvos edukologijos universitete, Kazimiero Simonavičiau univesitete docento, profesoriaus, katedros vedėjo ir kt. pareigose Šiuo metu Prof. dr. V. Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto mokslo prodekanas ir Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius bei tarptautinio mokslinio žurnalo “Logos”, referuojamo prestižinėje duomenų bazėje Clarivate Analytics “Web of Science”, redakcinės kolegijos narys. 2010 m. prof. dr. V. Valatka tapo šio žurnalo P. Dovydaičio premijos, skiriamos geriausiam metų autoriui, laureatu. Profesorius taip pat yra virš 50 mokslinių ir mokslo bei kultūros populiarinimo straipsnių autorius, Lietuvos mokslo tarybos duomenų bazės “Lituanistika” ekspertas, Tarptautinės teisės ir socialinės filosofijos IVR Lietuvos sekcijos narys, edukacinio portalo www.arche.lt steigėjas ir vyr. redaktorius. Profesorius laisvalaikiu gieda grigališkąjį choralą, verčia lotyniškąsias giesmes, rašo eilėraščius, žaidžia krepšinį.
„Jeigu surinksime milijoną ar daugiau galiojančių parašų, vyksime į viešuosius klausymus Europos Parlamente bei pristatysime iniciatyvos svarbą Europos Komisijai, – tolesnius žingsnius pasakoja Edita. – Pirmasis laimėjimas būtų jau vien proga kalbėti pagrindinėse ES institucijose apie santuoką ir šeimą pagal mūsų vertybes. Tada EK nuspręs, ar įtraukti šį klausimą į politinę EP darbotvarkę, tačiau ji nėra teisiškai įpareigoti būtinai tą padaryti. Jeigu EK žengs tolimesnius žingsnius, Europos Parlamentas balsuotų už mūsų siūlomą projektą.“
Taip pat mes didingai paskelbiame, kad Žemiečiai yra ir turėtų būti laisva tauta; kad esant tokiai situacijai visi žmonės yra atleidžiami nuo visų sąjungų su nežemiškomis jėgomis ir kad visi politiniai ir ekonominiai sandoriai tarp jų ir Žemiečių yra visiškai negaliojantys; kad kaip laisva ir suvereni tauta Didingesnėje Visatos Visuomenėje, mes atsakingai prisimame visą valdžią šioje Saulės Sistemoje skelbti taiką, pradėti karą, sudarinėti sąjungas, valdyti komercines operacijas ir perimti visus kitus veiksmus, kuriuos suvereni planetinė tauta galėtų teisėtai ir etiškai atlikti.
Daugiau nei prieš metus dalyvavau jūsų, Jovile, suorganizuotoje diskusijoje, kur žurnalistas Saulius Bartkus kaltino Lietuvos švietimo įstaigas, kad neparuošia studentų, galinčių be jokio pagalbinio pasirengimo iš karto filmuoti, montuoti ir režisuoti TV laidas. Tą kartą aš jam atsakiau: jei mes paruošime absoliučiai puikų pramogų industrijų specialistą, jūs jo nesamdysite, jums jo paprasčiausiai nereikės.
Kates kniaukimo sindromas: 5 autosomos trumpojo peties p delecija. Kariotipas 46, XX (XY) 5p-. Mergaiciu gimsta 2,5 karto daugiau, bet jos anksciau mirsta, todel vyresniu tarpe daugiau vyru. Nuo tevu amziaus nepriklauso. Gimsta laiku ar neisnesioti. Stebimos daugyvines anomalijos: mikrocefalija, raumenu, griauciu anomalijos, sirdies, inkstu sutrikimai, suletejusi psichomotorine raida. Budingas apvalus veidas, placiai issidesciusios akys, mazos ausys, nerisli sneka. Riksmas kaip kates kniaukimas – oktava aukstesnis uz iprasta. 1,5 – 2 metu vaikams kniaukimo nebelieka. Dazniausiai mirsta vaikysteje.
    Ką gi, tuomet: vieną dieną, paslaptingas naujokas perkeliamas į mano klasę. Tik jūs nežinote, kad jis yra ateivis arba atvyko iš ateities, ir turi telepatinių gebėjimų. Kai įsivelia į kovas su blogiečiais, viskas, ką man reikia daryti, tai palaikyti jo karo kampaniją. Jis susitvarkys su visais, o aš galėsiu būti jo nevėkšla pagalbininkas. Dieve šventas, tai nuostabu, aš tikras genijus!
Vienintelis bruožas, siejantis šias skirtingas terpes su meno ir kultūros scena, yra tam tikras uždarumas savyje. Nors kultūros veikėjų vardai ir veidai yra plačiai žinomi per masinius mediumus, jų gyvenimas viešumoje taip pat varžomas vidinių taisyklių ir pateikiamas visuomenei pagal susiklosčiusias schemas. A. Aleksandravičius pabandė pažvelgti į juos giliau.
Pedagoginiame darbe yra nemažai kūrybos. Man visada tenka dėstyti naujus, neįprastus studijų dalykus. Todėl tenka labai išradingai pažvelgti į analizuojamus atvejus, suvokti ir išskirti teorijų bei praktikų ryšius bei juos pagrįsti. Norėdamas kiek įmanoma geriau dėstyti, neišvengiamai privalau kažkiek kurti ir nuosavas, originalias teorijas, išradinėti terminus, pasitelkti vaizdingas metaforas, analizėje susieti iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus reiškinius.
Apsistojo Jaroslavlyje. Pačios Alos teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Teisme Lietuvoje paaiškėjo, jog šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.
×