Savo nuotaika visai kitokie nei scenos žmonės yra rašytojų, dailininkų ir kompozitorių portretai. Poetai Vytautas P. Bložė, Onė Baliukonytė, Jonas Strielkūnas, Aidas Marčėnas, Justinas Marcinkevičius, rašytojai Romualdas Granauskas, Jurgis Kunčinas, dailininkai Petras Repšys, Adomas Jacovskis, Arūnas Vaitkūnas, kompozitorius Bronius Kutavičius amžiumi bei charakteriu yra ir visiškai skirtingi, ir turi daug juos vienijančių bruožų. Visi jie nereflektuoja savo pasirodymo žiūrovo akyse. Todėl jie savęs neinscenizuoja ir nėra linkę pozuoti. Kai kurie jų intravertiški daugiau negu teatralai, aktoriai ar muzikantai. Jau pats jų kūrybos procesas išugdė šias savybes, nes yra susijęs su gebėjimu dirbti vienam ir įsiklausyti į save.
Šiame pasisakyme aiškiai matoma pagrindinė koncepcijos idėja: priešpastatyti didžiąją dalį Lietuvos visuomenės, kuri neva ir sovietmečiu kūrėLietuvos ateitį, o vėliau sutelktai atkūrė valstybės nepriklausomybę, idėjiniams komunistams ir jedinstvininkams, kurie neva vieninteliai tai ateities kūrybai pasipriešino. Trumpai tariant, visi buvę patriotai, išskyrus negausius jedinstvininkus ir M. Burokevičiaus pasekėjus.
Parduodamas naujas vizitinių skaitytuvas "DYMO CardScan Executive Su vizitinių kortelių skaitytuvu galite fiksuoti, konsiliduoti, rūšiuoti, ieškoti ir naudoti visą kontaktinę informaciją vienoje paprastoje sistemoje. Teksto atpažinimas. Galima eksportuoti i Outlook ir kitas populiarias programas, išmaniuosius telefonus. Nuoroda : https://www.varle.lt/korteliu-skaitytuvai-adapteriai/vizitiniu-korteliu-skaitytuvas-dymo-cardscan-executive-7772030.html Galiu siųsti į kitus miestus.
    "Taip. Taipogi tiesa, kad daugeliu atveju prievarta, kurią patiria šie malonumų žudikai, yra seksualinės prigimties... Nuo jaunumės, šie žmonės yra kontroliuojami ir išnaudojami savo žalotojų kaip objektai ar įrankiai. Net kai jie tampa suaugusiais, jie nesuvokia kitų žmonių, sugebančių patirti panašias emocijas... skausmą, agoniją, pažeminimą, liūdesį, baimę. Jie mato tik gyvulius, kaip jūrų kiaulytes moksliniame eksperimente. Ir greičiausias bei pats efektyviausias būdas palenkti šiuos gyvulius yra seksas."
Visgi kūrybinės industrijos labiau orientuotos į turinio ir produkto, o pramogų industrijos – į formos ir formato kūrimą. Kaip galima daryti kūrybinių ir pramogų industrijų perskyrą didele dalimi priklauso dar ir nuo to, kokia kūrybinių industrijų klasifikacija remsimės, o pastarųjų yra labai daug (ne tik tos dvi mano paminėtos): jas kuria individualūs teoretikai arba atitinkamos institucijos.
    Susitikau su p. Lunge Briuselyje, Belgijoje, Europolo štabe, ankstyvą 2001-ųjų vasarą. Jam pasirodžius Radisono SAS Hotelio kambaryje, kurį parinkau mūsų interviu vieta, jis atrodė kaip užkietėjęs pareigūnas, kurio akys sakė, kad jis nepasitikėjo mano žurnalistiška prigimtimi, ir kad aš niekada iš tiesų nesuprasiu jo ar jo kolegų. Jis atrodė žymiai senesnis, negu nuotraukose, kurias mačiau laikraščiuose po incidentų, baltumas įsėlinęs į jo plaukus.
Pinene is a bicyclic monoterpenoid. Akin to its name, pinene has distinctive aromas of pine and fir. There are two structural isomers of pinene found in nature: α-pinene and β-pinene. Both forms are important components of pine resin. α-pinene is the most widely encountered terpenoid in nature. Pinene is found in many other conifers, as well as in non-coniferous plants. It is found mostly in balsamic resin, pine woods and some citrus fruits. The two isomers of pinene constitute the main component of wood turpentine. Pinene is one of the principal monoterpenes that is important physiologically in both plants and animals. It tends to react with other chemicals, forming a variety of other terpenes (like limonene) and other compounds.
Poslinkis nuo išorinių santuokos sudarymo motyvų, kuriuose dažniausiai pačių besituokiančių asmenų laisvas pasirinkimas mažai ar iš viso neturėjo reikšmės, link asmeninio apsisprendimo yra daugiau nei pozityvus šeimos institucijos istorijoje. Todėl pirmąją prielaidą tenka atmesti. Verta pasigilinti, galbūt besituokiančiųjų meilės samprata yra netinkama tvariai santuokai kurti. Kadangi šiandien masinė kultūra persmelkta išimtinai „kūniškosios meilės“ pavyzdžiais, moters kaip seksualinio objekto vaizdavimo tradicija, sekso, kaip būtino elemento asmens savivokai ir lytiniam tapatumui, galima numanyti, jog ir besituokiantys gali būti paveikti šiuo požiūriu. 
To compare a maniple of Skitarii to a platoon of Imperial Guardsmen is to compare a well-oiled gatling gun to a simple iron hammer. The Skitarii do not simply crush their foes, but instead pitilessly blast them into bloody chunks of flesh. Even as they do so they record every tiny screed of data for later analysis. Just as the Skitarii upload the martial capabilities of the foe to their masters, the Tech-priests download their own programs into the Skitarii. It is usual practice for a legion's overseer Tech-priests to monitor each battle from a scryer-ship high above. Floating in a sea of data, each Adept sends battlefield commands down via data-tethers to the Skitarii on the planet below. In this way their soldiers can be remotely augmented, used as eyepieces, forced into suicidal engagements, or even possessed entirely. The ever-devout Skitarii see these incidents as the divine spirit of the Omnissiah entering them and acting through them to the betterment of the Imperium. To the Tech-priests, their minions are little more than electric puppets jerking upon strings of pre-programmed impulse.
Aš kažkada galvojau kad bendradarbiavimas yra tas dalykas kurio žmonijai trūksta, kurio žmonės nemoka. Tačiau pažvelgus į visumą į visą pasaulį iš vienos pusės gal ir gražu būtų jei visi taip elgtusi, tačiau yra galimybė, kad tai neigiamai paveiks pasaulį. Tai yra jei aš bučiau valdovas, kažkada galvojau kad man tiesiog trūksta informacijos, tačiau beveik iškarto kai peržiūrėjau kur link viskas vestų, pagalvojau: "o jei aš klystų ir privesių prie pasaulio išnykimo?" jei tas mano kelias yra netinkamas? Ar aš sunaikinsiu pasaulį? Todėl atsisakiau ir nieko kolkas nedarau, nes tai gali būti pavojinga, na tik kad savo vietoveje šiek tiek paveikių ir tai nedaug ką, kad nebūtų pasaulinio mąsto problema. savo sugebėjimų netaikau, tik mažyti lašelį ir kuo mažiau, kuo rečiau, nes pasekmės. nežinia kokios to pasekmės gali būti. todėl kolkas stebiu.
Konferencijoje kalbėjusi Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė Jolita Pukelienė pabrėžė, kad darbo grupės kritikai suabejojo, ar tėvų atstovai turėtų dalyvauti darbo grupės veikloje, pamiršdami Konstitucinę nuostatą, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti ir rūpintis savo vaikais, todėl tėvų dalyvavimas yra svarbus ir reikšmingas. Kaip medikė, ji atkreipė dėmesį į hormoninių kontraceptikų poveikį besivystančiam vaiko organizmui, nes jų skyrimas vaikams nėra pagrįstas moksliniais tyrimais ir neaišku, kaip tai paveiks ateityje – ar nulems masinį nevaisingumą, ar onkologinių ligų protrūkius. J. Pukelienė išreiškė nerimą, kad rengiamoje programoje formuojama  neigiama nuostata nėštumo atžvilgiu, nėštumą sugretinant su lytiniu keliu plintančiomis ligomis.
Kai susikoncentruojame, ką galime padaryti su daiktais, mes neišvengiamai sutelkiame dėmesį į jų mechanines savybes, o ne į jų esminę būtį. Mes nebežiūrime į daiktus, atsižvelgdami į tai, kas jie yra, bet matome vien funkcinę jų dalių sąveiką. Kai dėmesys nukreipiamas į vieną iš tų dalių ar savybių, tuomet jis taip pat skaidomas į dalis ir procesus ir taip toliau, ir be galo.
, kodai nustato tam tikrą interakcijos turinį, kadangi jie veikia algoritmų pagrindu. Medijų ir kodavimo persmelktoje visuomenėje vyrauja ir valdo algoritmai, generatyvinės taisyklės, tad galima teigti, jog virtualybė produkuoja realybę, o su ja ir tikrovės vaizdą. Tokios nuomonės laikėsi ir Jeanas Baudrillard’as. Jis virtualybės įsitvirtinimą naikinant transcendenciją įvardijo kaip hipertikrovę ir aiškino, kad tikrovė suiro ir virto medijų operaciniais kodais, o pasaulis pajungiamas visuotinei logikai, kuria medijų technologijos reprodukuoja socialinę materiją
Spektakliai, poezijos skaitymai puikiai praturtintų nykųjį gamtos sezoną, kuomet ir anykštėnai, ir SPA klientai, ir turistai lauke nelabai turi ką veikti. Argi nepasiilgome prasmingų poilsio vakarų, jei būtų galimybė, neiškeistume į juos televizorių? O kai knyga pristatoma kaip prekė, taip į ją ir žiūrima: ar stora, kas parašė, kiek kainuoja? Dabar daugeliu atveju skaitytojui tik pataikaujama, pateikiant leidyklų išreklamuotus leidinius, o jį reiktų pamažu pratintis ir ugdyti. Kodėl literatūriniai Anykščiai šiam kely negalėtų parodyti pavyzdžio?

Kaip aš tai įsivaizduoju? Kiekvienas, važiuojantis į Anykščius, turėtų iš anksto žinoti: tai – unikali vietovė su vieninteliu šalyje Knygos muziejum, kur veikia ir nuolatinė knygų mugė su visomis įmanomomis senienomis bei naujienomis, vyksta specialūs renginiai, žaidimai, konkursai, loterijos, edukacinės programos. Ir – iš Anykščių negrįžtama be spausdinto suvenyro, bent atviruko!
Putinaitės pozicija yra net radikalesnė už kito kultūrinio liberalo – Tomo Venclovos – poziciją, kuris sakė, kad „tautos didvyrio kultas iš viso yra gana tuščias reikalas. Yra žmonės, suvaidinę tautos gyvenime didesnį ar mažesnį vaidmenį, o koks tai vaidmuo buvo, tegu sprendžia istorikai, ir tegu čia nebūna jokių nutylėjimų, baltų dėmių, tabu, privalomo žavėjimosi.“. Pagal Venclovą, didvyrio samprata turėtų būti pašalinta iš viešosios erdvės, o privačiai tegul kiekvienas konstruoja ir dekonstruoja didvyrius ir išdavikus kaip jam patinka. Putinaitė siekia pašalinti net tokią galimybę – juk didvyrio ir išdaviko sąvokos remiasi vienpusiška ir neproduktyvia refleksija, vartojančia perskyras savas / svetimas, okupantas / auka.
Nu va jau namuose ir vėl galiu mėgautis savo kompo klaviatūra o ne mobilaus knopkėmis ir dar virtualiomis. Taip Nso mačiau ne prekybos centro palubėje o išėjęs realiai į lauka tarp prekybos centro pastatų,kol žmona su dukra rankiojosi rūbus prekybos salėje.Atsisėdau ant suoliuko labai patogaus šalia trykštančio fontano. Kas yra buvęs alencijos Bona Aire prekybos centre esančiame 40 km nuo miestoSupras apie ka aš kalbu. Tsidųriau labai siauroje erdvėje tarp dviejų didžiulių pastatų kurie dangų apribojo į siaura ilga stačiakampio formos paveikslą.Dangus buvo skaisčiai žydros spalvos ir aš jeme pamačiau kažkoki tai objekta iš pradžiu pagalvojau kad tai boingas nes nelabai toli yra Valencijos aerouostas kur kasdiena kyla ir leidžiasi dešimtys lėktuvų.Jis skrido tiesiu kursu į mane tada supratau kad tai ne lėktuvas nes tie skraido griežtai pagal reglamenta ir tikrai tokių kringelių nedarytų.Be to jam priartėjus pamačiau kad tia ne lėktuvo geometrija,jis buvo visas baltas ir sparnai pasirodė labai platūs ir trumpi bei pradėjo sukti ankšta spiralę.Paukstis tokias spirales suka centruodamas termikus,tačiau tokia karšta diena jų beveik nebūna ir visuomet pavėjinėje spiralės pusėje jis padeda sparnais kad geriau ją sucentruotų tam kad sparčiai kilti į viršų.Trečia spiralė daroma pasvirus sparnu o čia buvo daroma keistai Blyneliu rizikuojant kaip mat nusiversti į suktuką.Spiralės diametras buvo toks mažas kad atrodė jog objektas visai neturi jokios masės. Be to jis nekilo į viršų o spirales suko tame pat aukštyje visai dėl to nesijaudindamas kad jis nekyla aukštyn termike jeigu tai tikrai toks buvo ten tokiu metu nes nebuvo jokio debesėlio. Jau ruošiausi traukti mobilų iš kišenės ir isijungti kamera kai jis nelauktai ėmė ir ištirpo akyse ir kiek po to bežiurėjau negalėjau nieko daugiau pamatyti nei toje nei kitose vietose.Todėl tik tada galutinai įsitikinau kad tai buvo ne kas kita o NSO.
Eternal Vigilance - The Skitarii have their eyelids removed upon inception, for they must harvest data for their masters at all times. To prevent them from losing their sight to the hot grit of their Forge Worlds, goggle-like augmetics filled with blessed salves are sealed into place. The targeter arrays inside them are miracles of the Omnissiah, their sophistication the bane of the Skitarii's foes.
Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus toliau tęsia pokalbius su žinomais Lietuvos menininkais. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą straipsnį-interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente tapytoja Meda Norbutaite. Dailininkė yra kilusi iš Šiaulių, kur ji baigė dailės bakalauro ir magistrantūros studijas.
Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje sporto industrija pralaimi. Prieinamiausia pramoga Lietuvoje tapo butelis alaus ir cigarečių pakelis. Pavyzdžiui apsilankyti baseine Lietuvoje yra 4–5 kartus brangiau negu Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje pažangioje valstybėje. Dažnai Lietuva pirmauja reitinguose, atspindinčiuose negatyvias tendencijas, tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su sporto industrija (nuskendusiųjų skaičius, sergamumas, darbo našumas, gyvenimo trukmė, savižudybės, asocialus elgesys, nelaimingi atvejai, avaringumas, alkoholio vartojimas, nusikalstamumas ir t. t.). Manau, kad sporto industrija Lietuvoje turėtų tapti prioritetu, tai Lietuvai padėtų pasikeisti.
„Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos padalinys, fotografijos galerija). Tą kartą publikavome doc. dr. Remigijaus Venckaus parengtą straipsnį-interviu su bienalės kuratoriumi Sigitu Laurinavičiumi. Mūsų laikraštyje tokio atvejo dar nebuvo, kai naujame, atskirame straipsnyje pašnekovas užduoda klausimus ankstesnio straipsnio autoriui. Tad šį kartą dalinamės bienalės kuratoriaus interviu su rubrikos „Kultūros kirtis” autoriumi, medijų kultūros kritiku, menininku doc. dr. R. Venckumi (šiuo metu atstovaujančiu Vilniaus Gedimino technikos universitetą).
Tenka pastebėti, kad sportuojančių sporto klubuose padaugėja pavasarį, kai žmonės vasarai per mėnesį siekia įgauti tinkamas kūno formas. Toks požiūris į sportavimą gerų rezultatų duoti negali. Fizinis aktyvumas negali būti projektu, turinčiu pradžią ir pabaigą, fizinis aktyvumas kiekvienam turėtų tapti procesu, kasdieniu įpročiu, privaloma rutinine veikla. Tinkamas fizinis aktyvumas ne tiek pailgina gyvenimą, kiek pratęsia žmonių darbingumą visam gyvenimui.
    Dėl kažkokios priežasties Haruhi vaizdas su savo visuomet rimta veido išraiška, klojanti linijas vidury mokyklos stadiono, užplūdo mano mintis. Ji, be abejo, iš anksto apsirūpino tapymo įrankiais ir klinties milteliais; galbūt ji net pagriebė žibintuvėlį! Po blankia geltona šviesa Suzumiya Haruhi atrodė itin budri ir net tragiška… Gerai, tai buvo tik mano vaizduotė.
LAN kabelio jungtis Ethernet:10/100M. * 1 x SD kortelių skaitytuvas. * 1 x AV portas. * 1 x UNIVERSALUS PULTELIS: SU VIENU VALDYSITE IR TELEVIZORIŲ IR IMTUVĄ. - Rinkitės patikimą gamintoją: AMIKO-VENGRIJA - Saugokitės noname nežinomų gamintojų, bei pardavėjų - problemos su garantija tik 12mėn, dažnai ir jos negausite. Didelis procentas gedimų apie 20-30%. Dažnas procesoriaus perkaitimas nėra ventiliacijos. Dažnu atveju nėra programinės įrangos palaikymo, dažnai pradingsta YOUTUBE. Galima skambinti Sa
Europos piliečių iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ iniciatorė Edita Frivaldszky iš Budapešto tiki iniciatyvos sėkme: „Dalyvavau ir ankstesnėje Europos piliečių iniciatyvoje, kuri gynė negimusią gyvybę. Taigi jau turiu patirties išnaudojant šį ES įrankį. Iš ankstesnių iniciatyvų žinau, kad toks piliečių susivienijimas gali turėti poveikį ES politikai, nors Europos Komisija ir nėra įpareigota atsižvelgti. Mes nesustosime surinkę milijoną parašų, norime eiti toliau, kol įrodysime, kad būtent iš mamos, tėčio ir vaikų sudaryta šeima yra mūsų valstybių ir tautų ateitis, bei visos Europos išlikimo sąlyga.“

– Dėkoju už puikų pokalbį. Viliuosi, kad jūsų atsakymai išsklaidys ne vien tik mano, bet ir skaitytojų būgštavimus dėl dabarties ir ateities mokslo. Skaitytojams noriu priminti, jog tikiuosi sulaukti jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu remigijus@venckus.eu. Taip pat primenu, kad įvairiais kultūros ir meno klausimais esu parengęs ne vieną publikaciją. Visos jos yra skelbiamos mano asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu
Pati ši procedūra gana sudėtinga ir keliapakopė. Jos metu pasmerktasis patiria tiek fizinę, tiek ir dvasinę mirtį ir yra prikeliamas raganiaus – savo naujojo šeimininko, kad jam besąlygiškai tarnautų. Šio proceso metu naudojami psichotropiniai kvaišalai, vadinamieji „zombių milteliai“, kuriais apsvaigintą auką ištinka koma. Tuomet ji palaidojama, kad pati įsitikintų savo mirties faktu, vėliau atkasama, kelissyk sumušama, vėl svaiginama narkotikais, kol galiausiai praranda atmintį, savivoką ir valią.
Dialektinė elgesio terapija buvo sukurta linkusių į savižudybę asmenų gydymui. Tačiau buvo pastebėta, kad ji yra tinkama ženkliai platesniam problemų ratui. Moksliniai tyrimai liudija, kad dialektinė elgesio terapija efektyvi ne tik į savižalą linkusiems suaugusiems, bet ir paaugliams. Taip pat asmenims su diagnozuotu ribinio tipo asmenybės sutrikimu, valgymo sutrikimais, gydymui atsparia depresija, priklausomybių gydymui. Dialektinė elgesio terapija veiksminga ne tik palengvinant diagnozuotų sutrikimų simptomus, kartu ji padeda įgyti bei lavinti kasdienius įgūdžius, pagerinančius gyvenimo kokybę.

Šiandien [...] sudaromas įspūdis, kad tokio dalyko kaip tarybų Lietuva nebuvo, o jeigu buvo, tada ji buvo kažkieno kito, ne mano, kažkokių tai kolaborantų, bet ne mūsų, nes mes dirbom Lietuvai, o kažkas kitas, atseit, kolaboravo. Tiesa yra paprasta: tokia tuometinė tarybų Lietuva buvo, buvo su mumis visais. Ir ji vėl su Maironiu, su sugrįžusiu Brazdžioniu, ir su Justinu Marcinkevičium tapo kovo 11-osios Lietuva. 1988-1990-ųjų Lietuva su visais antrojo atgimimo dalyviais keitė savo istorinę raidą iš tarybų Lietuvos į Lietuvos Respubliką. Ir tie visi milijonai Lietuvos žmonių iš miestelių ir miestų Sąjūdžių, susirinkimų, iš mitingų, iš Baltijos kelio, su šimtais ryškiausių Atgimimo epochos žvaigždžių nuo Arvydo Juozaičio iki Algirdo Kaušpėdo, Nuo Antano Terlecko iki Valdo Adamkaus, nuo Justino Marcinkevičiaus iki Vytauto Landsbergio, nuo Kazimiero Antanavičiaus iki Aloyzo Sakalo, iki Justo Paleckio, Algirdo Brazausko ir Kazimiros Prunskienės. Jie visi suaudė tokią Lietuvą, ir jie nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandienos Respubliką [...]. Taigi, jei mes taip pasižiūrėsim į problemą, atkris rūpestis skaičiuoti, nagrinėti, blusinėti biografijas ir žiūrėti, kaip čia buvo, kas, kiek ten buvo kolaborantų... Kolaborantų buvo, ir jie buvo labai aiškūs: tai buvo LKP ant TSKP platformos ir visi jedinstvininkai. Taip buvo!  Ta nedidelė dalis, nes būtent ten ir turime brėžti kolaboravimo liniją. O visa kita Lietuva buvo mūsų Lietuva. Ir šiandieną mes galim drąsiai pasakyti: [...]  šiandieną ta Lietuva, mūsų Lietuva, yra čia. Ir tai labai svarbu matyti, kad mes jos nedaliname, nedaliname, audžiame ją kaip vieną juostą –   gražią, su visom spalvom.
Ekspresyvumas: geno/genotipo lemiamo pozymio intensyvumas. Ekspresyvumo skirtumai nustatyti kiskio lupai, vilko gomuriui, medziagu apykaitos sutrikimams, nervu ligoms. Fenotipas gali maskuoti genotipa. Taip susidaro salygos genui plisti populiacijoje nepriklausomai nuo gamtines atrankos. Paveldejimui pakites fenotipas neturi itakos, nes paveldejimas vyksta pagal genotipa. Paveldimas ne pats pozymis, o potencialios galimybes tam pozymiui pasireiksti. Daugelis aplinkybiu (isorines salygos, kiti genai) salygoja ar jos realizuosis ar ne.
Mars' Skitarii Legion is the most glorious of all its kind. Its warriors consider it a great privilege to wear the ancient heraldry of the Red Planet, and are fiercely defensive of their Forge World despite its unchallenged position of power. Perhaps because of the acquisitive nature of their masters, the red, silver and black of Mars' War Cohorts is a common sight in each Segmentum of the Imperium. The holy cog-and-skull of Mars graces many Skitarii warriors and vehicles, a reminder that all must play their part in the greater war machine of the Adeptus Mechanicus. Skitarii Vanguard and Skitarii Rangers alike wear combat robes emblazoned with the icon of their Forge World. Skitarii infantry usually have their squad number emblazoned upon the hem of their robes for easy identification. Some specialist units, such as Sicarian Ruststalkers and Infiltrators, may wear a number on their helm or chestplate. The Alphas and Princeps of the Skitarii Legions often bear a skull in place of their Forge World icon. They may also display their maniple sigil, either appended to the squad number on their war robes, or on their chestplate or helm. The armour plates of Skitarii vehicles are the same hue as those worn by the legion's Sicarians.
    DŽIL PLANAS BUVO KIRSTI MIESTĄ PIETRYČIŲ KRYPTIMI, LAIKANTIS SKERSGATVIŲ IR, KIEK ĮMANOMA DAUGIAU, TRUMPINANT PER PASTATUS; pagrindinės gatvės nebuvo saugios, o daugelis jų, prieš reikalams pasidarant nevaldomais, buvo užtvertos, bandant sutramdyti zombius,. Jeigu ji eitų pakankamai toli į pietus, ji galėtų trumpinti per ūkio žemę į Kelią 71, vieną iš gijų į pagrindinę magistralę.
Tad Jaroslavlyje Ala jau nebeužsiėmė kreditais, o ėmėsi magijos. Šio miesto policija Alos ieškojo dėl to, jog ji įtikino vietinę gyventoją, kad šios dukra serga neišgydoma kraujo vėžio forma. Vienuoliktokė alpdavo kelis kartus per dieną, o medikai niekaip nenustatė diagnozės. Tuomet išsigandusi motina kreipėsi į Jaroslavlyje veikusį magijos centrą „Kristina“, kurio direktorė ir buvo A. Naruševičienė. Ji prisistatinėdavo baltąja burtininke, atlikinėdavo magijos seansus su žvakėmis ir skirtingai nei medikai iškart nustatė diagnozę vienuoliktokei bei pažadėjo ją išgydyti.
×