Visgi antikinė filosofija nėra vienintelis mano tyrimų objektas. Nemažai dėmesio skiriu ir lotyniškajai viduramžių filosofijai, ypač logikai. Čia turbūt vėl dera prisiminti mano paauglystės laikų žavėjimąsi Sąjūdžio filosofais, pasižymėjusiais geležine logika. Negaliu neprisiminti ir pačios pirmos paskaitos universitete. Tai buvo Lotynų kalba, kurią dėstė neprilygstamoji prof. E. Ulčinaitė. Antrame kurse turėjau Viduramžių filosofijos kursą, kurį skaitė šviesios atminties prof. R.Plečkaitis, padaręs turbūt lemiamą įtaką mano filosofinėms preferencijoms. Jis tikrai mokėjo sudominti  šia, iš pirmo žvilgsnio, religijos tarnaitės statuse surakinta filosofija, jos laikotarpiais, mokyklomis, tarp jų amžius trukusiais ginčais, o ypač- tų ginčų metu taikytais samprotavimo, pagrindimo, kontrargumentavimo metodais. Pastarieji dalykai – jau viduramžių logikos karalystė. Profesorius mėgdavo sakyti – nesiimk tirti problemos, jei neįžvelgi problemos grožio. Jis prisipažino, kad didele dalimi viduramžių logiką jį paskatino tyrinėti būtent tos logikos grožis ir žavesys – sudėtingi klausimai, aistringi ginčiai tarp atskirų mokyklų, ieškant atsakymo į tuos klausimus ir pan. (kai kuriuose universitetuose tokių ginčų dalyvius netgi reikdavo atskirti metaline pertvara, kad nesusimuštų 🙂 Tad kai stojant į doktorantūrą profesorius pasiūlė temą iš scholastinės logikos Vilniaus universitete, nedvejojau nei akimirkos. Beje, viduramžių logiką nepelnytai bandė nuvainikuoti Renesanso ir Naujųjų Amžių filosofai, skelbdami ją įmantria žodžių ekvilibristika; gremėzdiška tuščių, su realybe nieko bendra neturinčių abstrakcijų sistema. Gi iš tikrųjų, ši logika buvo aukšto lygio mokslinė sistema. Viduramžiai neturėjo technikų ir technologijų, kurios leistų solidesnius mus supančio pasaulio tyrimus. Tad visas filosofų dėmesys buvo nukreiptas į vidinį žmogaus pasaulį (net ir Dievo įrodymų kai kurie mąstytojai ieškojo “amžinosiose” sielos idėjose), kurio vienas komponentų buvo mąstymas. Tirdami pastarąjį, viduramžių logikai atrado visą eilę svarbių dėsnių ir principų, kurie Renesanso laikais ir Naujaisiais amžiais buvo pamiršti. Ir kai XIX a. pradėta kurti šiuolaikinė logika, jos autoriai netikėtai atrado, kad nemažai jų kuriamų dalykų jau buvo žinomi viduramžių “ekvilibristams ir abstrakcijų statytojams”.


The Skitarii forces of the Adeptus Mechanicus take a variety of forms. On warships and Explorator vessels operating within the Koronus Expanse and the Calixis Sector, specially-programmed Skitarii are a necessity, for they serve as the members of boarding parties, security personnel and bodyguards where other forms of Skitarii would be impractical. Within the Mechanicus territories of the Calixis Sector, these warriors are known as Classiarii, a term of obscure meaning within the ancient traditions of the Calixian Mechanicus, believed to mean "mariners." Nigh-impervious to vacuum, fitted with thick, implanted armour, and equipped with an array of implanted weaponry designed for void combat and combat in the cramped enclosures of a starship, a Classiarius trooper is literally built for ship-to-ship combat.
Tai tik vienas bylos epizodas. Panašiai Ala pelnėsi ir iš kitų klientų. Kaunietei Daliai Ala pareiškė, kad ši esanti prakeikta, todėl jos vyras gėrė ir gers, girtuoklis bus ir sūnus. Aiškiaregė taip pat „perspėjo“, kad Dalios būsima marti – gyvatė, tenorinti įlįsti į šeimą, o paskui visus išnaikinti. Išsigandusi, kad jos vaikas gali tapti alkoholiku, Dalia nusitempė sūnų pas Alą ir įkalbėjo nešioti amuletą, kuris turėjo jį išgelbėti. Amuleto kaina – 15 000 litų (4344 eurų) ir dar 10 000 litų (2900 eurų) už jo „įkrovimą“. Be to, nuolat reikėjo gerti „užkoduotą“ vandenį, kurio „kodavimas“ kainavo 400 litų (116 eurų).
Pragarą galbūt pats su savimi nešiojiesi. Kaip įsivaizduoju patį dugną ten nieko nėra tik daug greitai besiblaškančių dalelių, nepatyrusiems išgyventi ten beveik neįmanoma. Jei nusikeltum mintimis laiku, gal kažkas būtų panašaus iškarto po didžiojo sprogimo, tik po didžiojo sprogimo viskas nebuvo beviltiška, nauja pradžia, o tu nukeliautum į beviltišką pačią pabaigą, pabūtum gal kažkam laipteliu iš tos beviltiškos padėties atgal į pradžią ir nieko daugiau.
Kaip visatoje yra tautos, taip ir Žemėje yra tautos. Tikiuosi, raudonšikniai, Jūsų sumanymas mus per kalbų sudarkymą suvienyti sužlugs. Savo rodonšikniškumą parodėte su reikalaujama „teise užgrobti“ anksčiau Saulės palydoje įsikūrusiųjų nuosavybę. Jūs niekaip negalite atstovauti Žemės, nes net Jūsų pagrindas Tarybinė Rusija nusigręžė nuo žmonėms netinkamos santvarkos ir persivadino kitaip, tik rusų būdas išliko prastokas.
Be to pasakysiu rašytojai rašo aplink juodąją visatos skyle, bet i pačia juodąją skyle ir nepataiko. Todel as jais pasitikiu, bet ne iki pacio galo. Reikia pataikyti i visatos juodąją skyle-va kur yra teisybe! Todel tas parasymas apie sesetukus yra paviršutiniškas ir labai dalinis. Todel as ir horoskopais tik pasitikiu, bet visiskai isbraukiu is savo gyvenimo. Visai nenoriu žinoti žmogaus gimtadienio, kad ne duok dieve nesuzinociau jo horoskopo.:-))) Reikia buti nors truputi paslaptingais. O nežinojimas horoskopo tai jau labai didele paslaptis.

Mėgėjiško sporto industrija rengia didelio meistriškumo atletus profesionaliam sportui. Profesionalaus sportininko karjeros pikas trunka vidutiniškai 5 metus, per kuriuos jis sugeba materialiai apsirūpinti visam gyvenimui. Į mėgėjišką sportą ateina jauni ambicingi asmenys, siekiantys profesionalios karjeros. Profesionaliais sportininkais tampa tiktai 0,5–1,5 proc. sportininkų mėgėjų.

. Tie mąstymo būdai turėtų skatinti ir naujus mokslinio pažinimo raiškos, mokslinio rašymo, suvokimo perteikimo pavidalus. Lūžis 9-ojo dešimtmečio viduryje įvardijamas kaip „atvaizdavimo krizė“ (crisis of representation), kurios metu buvo kuriamos naujos tiesos ir metodo sampratos, o savo teisių ėmė reikalauti kritinės, feministinės, postkolonijinės, taip pat Kito epistemologijos. Denzinas savo laiką nusako kaip pereinamąją krizinę penktąją ieškojimų fazę, iš kurios turėtume išeiti aiškiau suvokę naujų teorinių prieigų, metodologijų ir vaizdinių teikiamas galimybes, o sykiu ir naujus tyrinėjimų laukus. Jau aišku, kad tyrinėjimas nebegali būti suvokiamas kaip neutralus stebėjimas ir aprašymas, nes tyrinėjimą ir jo išraišką veikia ne tik eurocentrinės ar apskritai vakarietiškos ideologinės nuostatos, bet ir klasiniai, grupiniai, lyties ir etniniai dalykai. Tad tyrinėtojai tarsi atsigrįžta į hermeneutinės interpretacijos esminį principą, teigiantį, kad nėra ir negali būti pažinimo be išankstinių prielaidų, o prielaidų aiškinimasis yra nesibaigiantis, sykiu ir dekonstrukcinis vyksmas, kad Kito supratimas yra ir esminis savivokos aktas, padedantis iškelti nestabilaus, takaus, žmogiškojo, nuo aplinkybių priklausomo ryšio prasmę. Toks supratimas turi nepaliaujamai ieškoti naujų savo raiškos pavidalų, kurie būtų prieinami ir Kito suvokimui.
– Žinoma, kad filosofija yra  visų mokslų motina. Iš filosofijos vystėsi ne tik humanitariniai mokslai, bet ir daug ką paveldėjo socialiniai. Šiandien, kai regime labai daug įvairių mokslo šakų, kai susiduriame su tokiais specialistais, apie kuriuos prieš dešimtmetį nieko net nežinojome, vis didesnis klausimas kyla apie ateities mokslo šakas ir studijų programas. Vienu metu atrodo, kad mokslo šakų kombinacijos vėl grįžta prie kažkokio bendrojo vardiklio, lyg vėl pasuka atgal filosofijos link, taip sujungdamos ir sukomplektuodamos gana skirtingus mokslus (pvz. kultūros studijas, vadybą, ekonomiką ir t. t.). Kita vertus, naujos specialybės ir naujos mokslo šakos dažniausiai yra provokuojamos technologijų inovacijų ir jų taikymo praktikoje. Viešumoje gausu diskusijų apie robotų technologijas, kurios daugumą specialybių išstums iš darbo rinkos (t. y. robotai palaipsniui perims tam tikrus mūsų darbus). Todėl noriu jūsų paprašyti įsivaizduoti ir pafantazuoti apie tai, kokios ateityje bus naujos specialybės. Kokių specialybių gali reikėti darbo rinkai ir koks vaidmuo teks universitetui?
Vienas netikėtas potyris (bet kas – telefono skambutis, naujiena socialiniame tinkle, orų pasikeitimas, vaiko šypsena) ir net ir pats banaliausias mūsų kasdienės rutinos elementas gali mus taip suerzinti, pradžiuginti ar nustebinti, kad būsime priversti į save pažvelgti naujomis akimis. Va, ta nuostaba, tas autentiškas emocinis išgyvenimas, kuris kasdien griauna mūsų saugios rutinos užtvankas, ir yra mūsų gyvenimo tiesa. Dėl tos tiesos aš kasdien iš naujo pasiryžtu kurti.
Sociologai teigia, jog šiandien paplitusi romantinės meilės samprata, kurioje jausmai ir seksualiniai pojūčiai yra nepamainoma meilės raiška. VDU mokslų daktaro Ž. Kulpio atliktame tyrime, kuriame siekta išsiaiškinti sužadėtinių, besirengiančių Santuokos sakramento šventimui, požiūrį į meilę visose Lietuvos vyskupijose, nustatyta, jog didžioji dalis respondentų meilę tapatina su jausmais ir aistra. Taip pat, daugumos šiame tyrime dalyvavusių sužadėtinių nuomone, santuoką galima nutraukti, jei meilė baigėsi. Romantinė meilė arba įsimylėjimas yra meilės pradinis etapas ir vienas stipriausių potyrių bei emocinių žmogaus išgyvenimų, tačiau, savaime suprantama, jog ši meilės stadija, jei nepaliks savo “vaikiškų marškinėlių” ir neperaugs į brandesnę, tikrai užges. Užsienio mokslininkų atliktuose tyrimuose teigiama, jog romantinės meilės įvaizdis demonstruojamas netgi romantinėse komedijose kenkia asmenų meilės sampratai. 
Kita vertus, mano filosofiniai tyrinėjimai neapsiriboja klasika. Visgi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kyla daug klausimų ir problemų, nežinomų senajam pasauliui. Šiuos dalykus analizuoja jau šiuolaikinė filosofija ir atskiros jos šakos (pvz., medijų filosofija, technologijos filosofija ir t.t.). Kita vertus, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete, kuriame vyrauja komunikacijos studijų kryptis. Gilesniam ir platesniam kultūros, komunikacijos, kūrybos procesų pažinimui reikalingos filosofinės šių procesų interpretacijos ir įžvalgos. Todėl vis daugiau dėmesio skiriu kūrybos, komunikacijos, kultūros filosofijai. Tai atsispindi ir mano paskutiniuose straipsniuose.
Recesyvinis paveldejmas susijes su X chromosoma: pozymis salygojamas recesyvinio alelio esancio X chromosomoje. Pozymis daugiau budingas vyrams (pas moteris vienas X buna inaktyvuojamas, tad joms su X chromosoma susije pozymiai pasireiskia tik tada jei jos yra tam pozymiui homozigotes). Sunus nepaveldi pozymio is tevo. Sveiku homozigotiniu moteru ir serganciu vyru santuokoje visi palikuonys, nesvarbu kokios lyties, bus sveiki. Heterozigotems motinoms tikimybe pagimdyti sunu su pozymiu yra 50%.
    Jis vėl numalšino šypseną. Jis turėjo papildomą informaciją, kurios Umbrela nežinojo, kuri buvo verta didelių pinigų — ar bus, gana netrukus. Ant paviršiaus, U.B.C.S. buvo siunčiama, kad išgelbėtų civilius; būtent taip, bet kokiu atveju, jiems pasakė. Bet jis buvo vienas iš dešimties, kurie buvo išrinkti, kad rinktų ir įrašytų duomenis apie T-viruso nešėjus, žmones ir nežmones, ir apie tai, kaip jiems sekėsi prieš ginkluotus kareivius – 

Stepių klajoklių į nelaisvę paimtas karys po tam tikros barbariškos atminties išvalymo procedūros nebežino, kas esąs, nebeturi praeities nei ateities. Jis – tik bedvasis ir bevalis vergas, nuolankiai tarnaujantis savo naujajam šeimininkui. Bene labiausiai sukrečianti Aitmatovo pasakojamos legendos vieta – mankurto susitikimas su jo ilgai ieškojusia motina, kurią neatpažinęs nužudo...

Jie gali daug pliaukšti apie jų pasaulio gelbėjimą, gal net versti Jus pasiaukojus tapti auka–Dievu (Dievo vieta užimta, Jus tik kaip tarpininkas būtumėte išnaudojmas tokiam nepavydėtinam vaidmeniui). Daugybė gyliai tikėjusių žmonių po mirties yra įtikinti, kad Dievo nėra ir kaip patys tikėję, įtraukti į gyvų tikinčių priežiūrą, taip bandant užgožti tikrąjį Dieviškąjį įsikišimą. Kai tikintieji meldžiasi, norėdami Žemėje tokios pat tvarkos kaip danguje, patys plačiai atvėrė raudonšiknių tarpinei duris ir prisišaukė į Žemę tiek daug nelaimių. Dievas nekaltas ir labai piktas ant tos tarpinės. Tos tarpinės kraštiniai ypač įbauginti ir pamaldūs, nors tai slepia nuo kitų, bijodami susilaukti bausmės. Raudonšikniu tarpinė vis dar mano, kad sugebės suvaldyti jiems iš rankų slystančią padėtį. Nevertėtų nuolankiai atsiduoti į jos žudančias rankas.


Terpenes are common constituents of flavorings and fragrances. Terpenes, unlike cannabinoids, are responsible for the aroma of cannabis. The FDA and other agencies have generally recognized terpenes as “safe.” Terpenes act on receptors and neurotransmitters; they are prone to combine with or dissolve in lipids or fats; they act as serotonin uptake inhibitors (similar to antidepressants like Prozac); they enhance norepinephrine activity (similar to tricyclic antidepressants like Elavil); they increase dopamine activity; and they augment GABA (the “downer” neurotransmitter that counters glutamate, the “upper”). However, more specific research is needed for improved accuracy in describing and predicting how terpenes in cannabis can be used medicinally to help treat specific ailments / health conditions.

Apie sovietizavimosi savanoriškumą ir tariamą pozityvią režimo ir kone visos visuomenės sąveiką galima pasakyti taip: parama režimui diktatūros sąlygomis gali atrodyti nuoširdi ir kone visuotinė. Tačiau tikroji parama diktatūrai išaiškėja tik diktatūrai susilpnėjus arba žlugus. O tokiomis sąlygomis, kaip puikiai žinoma iš daugelio istorinių pavyzdžių, kone visuotinė parama gali vos ne akimirksniu pavirsti į taip pat kone visuotinę panieką ar neapykantą.

. Kaip tik tai, pasak S. Lasho, keičia ir kultūros bei apskritai humanitarinių tyrimų lauko teorijų pobūdį: socialines ir kultūros teorijas išstumia medijų teorija, pati įgaudama ir tvirtindama medijinį, technologinį daiktišką pavidalą ir naikindama humanitariniuose moksluose vyravusią supratimo ir aiškinimo skirtį. Teorija reikalinga praktikai taip, kad kurtų tą praktiką. Teorijos ir tekstai jau ne reprezentuoja požiūrius, o naudojami kaip veiksmingos technologijos
    "Adolfas Hitleris nebuvo malonumų žudikas, bet tikiu, kad jie dalinosi daug panašių savybių. Jis tikriausiai praleido vaikystę be jokių naudingų paskatų. Jeigu būtų pasiekęs savo viltis suaugusio amžiaus, patekęs į meno mokyklą ir įsitvirtinęs kaip artistas, jis tikriausiai nebūtų troškęs tapti Fiureriu. Bet tuo gyvenimo tarpsniu, jis dar nebuvo niekieno pripažintas. Jis niršo prieš Likimą, kuris atsisakė jį sukurti ypatingu. Jis prisiekė kerštui prieš Dievą."
of special interest to me is that cbd makes bones mend faster, and stronger than before! so far the rabbit of rat only used, and in Israel. delivery to the break zone is a bit complicated in human use. Having several broke backs I am interested in repair. What signalling could be used to act as beacon tor the cbd, just like other wound chemicals are beacon le to infections , cut etc. As far as I have read the cbd route does not have the problem other hormonal growth interventives have.. growth/repaitr becomes malignancy. Its all the same except for the turn off now, enough whoa, stop already…instead of a simple stop.
Each Skitarius is but a single cog in a war machine that spans the entire Imperium. Controlled by the neurosync imperatives of their masters, the Skitarii are organised into War Cohorts capable of overcoming any foe. They work in glorious concert, every footstep or twitch of the trigger finger optimised to further the cause of the Cult Mechanicus. The mission of the Skitarii is to steal enlightenment from the galaxy and impose order in its place. Yet for all the vaunted objectivity and logic of the Cult Mechanicus, for all the cybernetic replacements they embrace, the Tech-priests are still driven by human emotions and desires. Their War Cohorts are just as often sent to battle as part of a private agenda as they are to further the Omnissiah's cause. The Skitarii themselves care not. They fear neither the monster nor the fiend -- for them, it is enough to serve the Omnissiah's will, as espoused by his holy prophets. Even in death they offer sacred data to their invisible masters high above. In return they receive doctrinal sacrament with every new day of war, and they are grateful for it. Every battle is a chance to feel the holy Motive Force enter into them, possessing every synapse and engram and slaving them to a higher consciousness. Those who feel the bliss of the Omnissiah's touch will fight like lions, every shot or blow calibrated for maximum lethality. Though such individuals usually go to the Great Maker soon afterward, those that survive are treated as saints amongst their War Cohorts. Even those fugue states that see such God-touched individuals adopt elimination protocols outside of active war zones are soon forgiven, and the death toll ignored.
Na taip darbo pavasarį netrūksta,bandau paleisti ssulės kolektorių vasaros sezonui,bet automatika kaprizinasi,nenori karšto vandens slėgio padidinti,leidžia elektromotoro salnikas nesuspaudžia karšto vandens iki reikiamo lygio.jau trečia diena vargstu, nes nėra tokio pirkti naujo.Pats kolektorius efektyviai paima energiją iš saulės,per diena vanduo sušyla iki 70 laipsnių šilumos.lieka tik jo transportavimo iki krano problema,- šaltas vanduo išeina iki 10 atm. slegiu o karštas vos 0,3 atm. todėl sunku bus sureguliuoti maišytuve.Jei veiktų kompensacinis momentinis siurblys iš ten ir karštas išeitų mažiausiai 3 atm. slėgiu.
Jeigu mūsų artimieji negali su mumis susisiekti, tuomet kaip mediumai ir aiškiaregiai gauna tokią tikslią informaciją? Yra daugybė atveju, kai atskleidžiami aiškiaregystės sukčiavimai. Įrodyta, jog aiškiaregiai gali gauti labai daug informacijos apie klientus naudojantis paprasčiausiomis priemonėmis. Kartais patikrinant telefono numerį, iš kurio skambinama, ir naudojant paiešką internete, aiškiaregiai gali sužinoti vardus, adresus, gimimo datas, santuokos datas, šeimos narius ir t.t. Tačiau yra atveju, kai aiškiaregiai žino informaciją, kurios jiems neįmanoma sužinoti. Iš kur jie gauna tą informaciją? Atsakymas paprastas- iš šėtono ir jo demonų. „Ir nenuostabu. Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu. Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus“ (2 Korintiečiams 1:14-15). Apaštalų darbų 16:16-18 aprašyta moteris, kuri iki tol, kol Paulius iš jos išvarė demoną, turėjo spėjimo dvasią.
×