Gegužės 16 d. (pirmadienį) 11 val. Vyriausiajai rinkimų komisijai pristatomi grupės „Už blaivią" Alkoholio kontrolės įstatymo keitimo iniciatyvos surinkti parašai. Įstatymo keitimo projekte numatytas visiškas alkoholio reklamos draudimas, specializuotos parduotuvės alkoholiui ir kitos prieinamumą mažinančios priemonės paremtos mokslininkų rekomendacijomis. Lietuva yra trečioje vietoje pagal alkoholio suvartojimą pasaulyje. Alkoholio vartojimo problemų turi ne tik socialinės rizikos grupės, bet ir daugybė aukštas pareigas užimančių žmonių.
Mados ir fotografijos santykis labai ryškus. Mados fotografo veikla padeda mados daiktui būti pastebėtu ir geidžiamu. Mados daiktu yra vadinamas rūbas, aksesuaras arba kitas, plačiai geidžiamas, vartojamas ir net kopijuojamas dizaino sprendimu išsiskiriantis daiktas. Mados fotografija suteikia ir/ arba sustiprina pridėtinę mados daikto vertę. Viena vertus nuotraukos išryškina išskirtines mados daikto savybes, kitą vertus, jos stiprina simbolinę pridėtinę vertę, kuri gali būti išmatuojama piniginiais vienetais. T. y.  nuotraukos gali padidinti simbolinę pridėtinę vertę nuo kelių iki keliasdešimt kartų. Pavyzdžiui, batų pridėtinė vertė – tai sandarumas, nenušalusios ir nesušlapusios kojos; rankinės pridėtinė vertė – tai tinkama talpa daiktams įdėti ir patvarumas juos (daiktus) gabenant, etc.
    Ji nenorėjo galvoti apie tai, bet kažkokia jos dalis žinojo, kad privalėjo, jog negalėjo leisti sau užmiršti. Šį rytą ji grįžo, ir barikada dingo. Nugriauta zombių, ar galbūt nuimta kažkieno iš vidaus, kažkieno, kas pažiūrėjo į lauką ir pamanė, kad pamatė brolį ar dėdę, ar dukterį mėsos valgytojų minioje. Kažkieno, kas manė, kad gelbėjo mylimo gyvybę, nesuprantančio, jog jau per vėlu.
Mados fotografija negali būti traktuojama vien tik kaip verslas, todėl kad aktualumo nepraranda tiek grožio, tiek bjaurasties klausimai. Demarkacinėje zonoje tarp mados fotografijos kaip verslo ir kaip meno atsiduria gryni estetikos klausimai. Jie sprendžiami vadovaujantis dailei būdingais komponavimo metodais, fotosesijos metu kuriant specialius dialogus, asociacijas su kitų menų išeksploatuotais įvaizdžiais (pvz., kino arba teatro). Šioje demarkacinėje zonoje, kurią sieju su estetikos diskursu, mados fotografija gali būti suvokiama kaip kurianti tai ką galima vadinti anti-realybe arba virštikroviškumo grožiu. T. y. nuotraukose sukuriama įspūdinga ir vartotojo dėmesį prikaustanti iliuzija apie parduodamą mados daiktą, jo savininko gyvenimo būdą, o taip pat net apie daiktą sukūrusio dizainerio „dievišką” talentą. Iliuzija yra sėkminga tiek, kiek ja tikima arba bandoma tikėti. Taip formuojamas virštiktroviškumo grožis. Galiausiai šiuolaikiniame pasaulyje vien siekti perteikti nuostabią daikto išvaizdą ir pavydėtinai puikų jo savininko gyvenimo būdą nepakanka. Fotografai ryžtasi „ekstremaliam išradingumui”. T.y. nuotraukose regimas mados daiktas gali būti visiškai neįmanomas vartoti realybėje, o jo savininko gyvenimo būdas nieko neturėti bendro su vartotojų gyvenimo įpročiais. Daiktai, žmonės gali būti specialiai deformuojami, pasitelkiamos įvairios papildomos dekoracijos ir deformacijos. Pavyzdžiui fotografuojama gamyklos įrenginių fone, kuris iš pirmo žvilgsnio nieko neturi bendro su daiktu. Taip kuriama neįprastą, žiūrovą gluminanti, svarstyti apie atvaizdą verčianti kompozicija.
PSR paslaugas teikia multidisciplininė komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas, ergoterapeutas. Komanda dirba vadovaudamasi atvejo vadybos principu. Specialistai vertina esamą paciento būseną, jo psichosocialinę padėtį, iškylančias problemas ir turimas galimybes. Įvertinama paciento psichinė būsena, elgesys, psichosocialinio funkcionavimo ypatumai, alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas, paskirtų ar savarankiškai pasirinktų vaistų vartojimas, gydymo režimo laikymasis, paciento savipriežiūros, kasdienės veiklos gebėjimai ar jų stoka, mitybos ar dietos, gebėjimo pasirūpinti savimi, buities darbų atlikimo, finansų valdymo, darbo, užimtumo arba aplinkos bei vaikų priežiūros įgūdžiai, paciento pasiruošimas PSR procesui: tikslai ir motyvacija (poreikis pokyčiui ir pasiryžimas pokyčiui), vidiniai resursai (savęs ir aplinkos suvokimas), psichosocialinė paciento aplinka (išsilavinimas, darbinė patirtis ir galimybės, artimųjų buvimas, finansinė padėtis, būstas ir kt.) bei jos resursai.
Alkoholio koncentracija gėrime gali būti išreiškiama alkoholio kiekiu pagal tūrį procentais (plačiausiai vartojama sistema), alkoholio kiekiu pagal masę procentais, ir laipsniais (pagal šią sistemą, stiprumas matuojamas sudrėkinus paraką ir jį padegant - 100° stiprumas atitinka 57.15 % etanolio koncentraciją pagal tūrį; grynas 96 % tūrio alkoholis atitiktų ~175°). Šnekamojoje kalboje tūrio procentai kartais klaidingai vadinami laipsniais.
    Vienas po kito žmonės kairėje klasės pusėje ėmė prisistatinėti. Jie pakeldavo ranką, tuomet pasisakydavo vardą, savo senosios mokyklos pavadinimą, ir kitą trivialų mėšlą, kaip hobi ar mėgstamiausią maistą. Kai kurie niurnėjo, keli gana įdomiai prisistatė, kiti pasakojo anekdotus, kurie keliais laipsniais sumažino klasės temperatūrą. Skirtingiems žmonėms prisistatant, vis artėjo ir artėjo mano eilė. Jaudinausi! Visi turėtų suprasti, kaip jaučiausi, ar ne?
Pinene (or α-pinene) is an aromatic compound commonly found in cannabis that smells a lot like – you guessed it – a forest of pine trees. But pinene brings a lot more to a strain’s experience than just flavor. Terpenes such as pinene are fragrant oils secreted in marijuana trichomes, and while they originally developed as an adaptive protection against predators, these compounds offer us humans a variety of benefits. And, fun fact: pinene can also be found in conifer trees, orange peels, turpentine, pine needles, rosemary, dill, basil, and parsley.
X chromosomos trisomija, kariotipas 47, XXX. Tokioms moterims budingi du Baro kuneliai. Gali pasitaikyti didesnio laipsnio polisomija (48, XXXX, 49, XXXXX). Gimstamumui motinos amzius itakos neturi. Genetiskai aktyvi tik viena X chromosoma. Fenotipas turetu buti normalus, taciau gali buti didesnis uz vidutini ugis, redukuotas TRC (abieju ranku papiliariniu liniju sk.), siek tiek atsilikusi psichine raida. Fizine branda normali, normalus lytiniai organai, normalus fertilumas. Negydoma. Gali gimdyti normalius vaikus. Susidarymo mechanizmas: vykstant ovogenezei ivyksta X chr. neissiskyrimas pirmoje ar antroje mejozeje.
Trečia, koncepcijoje Visi – kolaborantai Putinaitė, kaip ir Andriukaitis, neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta „panaikinama“ sovietžmogių visuomenę traktuojant kaip vientisą ir beveidę kolaborantų masę. Kaip ir koncepcijoje Visi – patriotai, iš dėmesio lauko pašalinami žmonės, išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, ir šių žmonių nuopelnai. Tautos vietą užima jokių apibrėžčių neturinti individų masė.

Zombinimui skleisti reikalingo „psichinio fono“ sukūrimui pasitarnavo sovietinė kultūra ir ypač kalba – masyvus orveliškos totalitarinės naujakalbės, arba, pasak Pelevino, leksinės šizofrenijos diegimas, kurios pagrindinė funkcija buvo iš indoktrinuojamųjų sąmonės išmušti pačius kritinio santykio su tikrove pagrindus. Sovietų sistema dėjo dideles pastangas sukurti homo sovieticus ne tam, kad įvykdytų deklaruojamus klestėjimo ateityje pažadus, bet kaip priemonę režimui palaikyti ir jo tęstinumui užtikrinti. Todėl realiosios tarybinių žmonių savybės neatitiko oficialiai skelbiamųjų, tačiau tame nebūta jokio vidinio prieštaravimo. Svarbiausios jų – įtvirtintas hierarchinis valdžios/pavaldinių santykis, aiškus savo vietos šioje hierarchijoje žinojimas ir apskritai mąstymas galios-pavaldumo kategorijomis.
. Tradicijos tarpsnyje (nuo 1900-ųjų iki II pasaulinio karo) pozityvistinės paradigmos pagrindu buvo rašomos „objektyvios“ lauko tyrimų ataskaitos, kuriose vyravo „faktai“. Nebuvo suvokiamas „fakto“ problemiškumas, jo priklausomybė nuo tyrinėtojo nuostatų ir bendresnės eurocentrinės ideologijos. Modernistiniais laikais (nuo pokario iki 8-ojo dešimtmečio) stengtasi formalizuoti tyrinėjimus ir kokybinius metodus, darbams būdinga pozytivistinė ir postpozytivistinė retorika. Ši tendencija gaji iki šiol. Mokslinių „išskydusių žanrų“ (blurred genres) laikotarpiu (1970−1986) vyko intensyvios visokių teorijų sąveikos, o interpretacinių mokslų permąstymą skatino Cliffordo Geertzo darbai, kuriuose buvo gvildenamas kultūrinio „fakto“ sudėtingumas ir skatinama bandyti į pasaulį žvelgti tiriamo Kito akimis. Teigdamas būtinumą, vėliau jis ieškojo tokių mąstymo būdų, kurie atlieptų ypatingumams, individualumams, keistumams, trūkiams, kontrastams ir singuliarumams, taip pat ryšių ir gyvensenos įvairovei
    Laiką švaistančios priėmimo ceremonijos metu nuovargis buvo mano vienišos melancholijos veide priežastis. Visi kiti nešiojo “šviežios pradžios” žymes veiduose; žinote, unikalų “viltingą, bet persmelktą neužtikrintumo” žvilgsnį, kurį kiekvienas naujokas turi, kai pirmą kartą įžengia į mokyklą. Man tai negrėsė – daugelis senesniųjų klasiokų iš buvusiosios mokyklos taip pat persikėlė į šią vietą. Kas be ko, čia taip pat atsibeldė keli mano draugai. Taigi, aš neatrodžiau nei susirūpinęs, nei susijaudinęs, kaip kiti žmonės. 

Trumpai tariant, dabartinis politinis diskursas ir suvokimas, remdamasis šiais išeities taškais, bendruomenes gali suvokti tik kaip jas sudarančius laisvus individus. Jei rimtai netraktuojame santuokinių, šeimos ir tikėjimo bendruomenių kaip natūralių, kaip pirmesnių nei valstybė, mums lieka tik individualus pasirinkimas už ir per pilietinę teisę, valstybės institucijas bei biurokratiją. Išties mums lieka tik individas ir valstybė. Vadinasi, nėra nieko, kas būtų tikrai ir iš tiesų nepriklausantis valstybei. Vis dėlto, kad ir koks „švelnus“ būtų valstybės rūpinimasis individais ir jų bendruomenėmis, tokiomis kaip šeima (kai šios bendruomenės nėra suvokiamos kaip egzistuojančios pirmiau nei valstybė), jos neišvengiamai tampa suprantamos kaip valstybės sukurti dariniai. Bet jei nėra nieko, nepriklausančio valstybei, tuomet turime ne ką kita kaip švelnią totalitarizmo formą ir galimybę tam. Deja, pražūtingiausia totalitarizmo forma gali pasirodyti esanti ta, kuri mažiausiai matoma.

Lytinis chromatinas: (cia apie X chr.) ji galima tirti kiekviename zmogaus audinyje. Patogiausia jo ieskot burnos gleivines epitelio nuograndose ir daugiabranduoliuose leukocituose. Burnos epiteliniu lasteliu branduoliu periferijoje matyti ryskiai nusidazantys chromatino telkiniai – Baro kuneliai, o leukocituose – branduoliu isaugos. Ju galai esti sustoreje kaip bugno lazdeles. Lytinis chromatinas nustatomas greitai, bet apytiksliai. Pvz jei pas vyra randama X lytinio chromatino, tai nieko nepasako apie jo lytiniu chr. konstitucija, nes galimi XX, XXX, XXY ir kitokie kariotipo variantai. Dabar, kai galima istirti kariotipa, X lytinio chr. tyrimas prarado savo reiksme.
Kas dėl kaukių dėvėjimo – manau, tai nėra jokia blogybė, tačiau mano dėvima kaukė turi būti man organiška, man turi būti miela ją dėvėti, ji neturi it sunkiasvoris apdangalas slėgti nei mano veido, nei savasties – atvirkščiai, kaukės dėka turiu išlaisvinti tai, kas slepiasi po ja, po manuoju susikurtu įvaizdžiu – tai vienas iš subtilesnių kūrybiškumo raiškos aplinkkelių.
– Viena iš renginio dalių yra kūrybos visuomenė. Kas vienija šios visuomenės dalyvius? Ko tikimasi iš šios visuomenės? Kuo ji savita ir šiuolaikiška? Kad ši visuomenė yra labai svarbi aiškinama gana storoje ir metodiškai detaliai išplėtotoje prof. dr. T. Kačerausko knygoje „Kūrybos visuomenė“. O gal ši visuomenė yra ne tiek mūsų laikmečio ženklas, o kiek pozityvi utopija?
    "Priežastis, dėl kurios nesakau nieko apie Johano bylą, nėra dėl atsargumo ar konfidencialumo. O todėl, kad buvau visiškai ir galutinai sugniuždytas tyrimo. Priešingai tam, ką sako pasaulis, jeigu nebūčiau atsidūręs tyrimo centre, nebūčiau išsprendęs bylos. Aš buvau tiek pat sutrikęs ir apgautas dėl piešiamo portreto žmogaus, vardu Johanas, kaip ir visi kiti."
Šiandien [...] sudaromas įspūdis, kad tokio dalyko kaip tarybų Lietuva nebuvo, o jeigu buvo, tada ji buvo kažkieno kito, ne mano, kažkokių tai kolaborantų, bet ne mūsų, nes mes dirbom Lietuvai, o kažkas kitas, atseit, kolaboravo. Tiesa yra paprasta: tokia tuometinė tarybų Lietuva buvo, buvo su mumis visais. Ir ji vėl su Maironiu, su sugrįžusiu Brazdžioniu, ir su Justinu Marcinkevičium tapo kovo 11-osios Lietuva. 1988-1990-ųjų Lietuva su visais antrojo atgimimo dalyviais keitė savo istorinę raidą iš tarybų Lietuvos į Lietuvos Respubliką. Ir tie visi milijonai Lietuvos žmonių iš miestelių ir miestų Sąjūdžių, susirinkimų, iš mitingų, iš Baltijos kelio, su šimtais ryškiausių Atgimimo epochos žvaigždžių nuo Arvydo Juozaičio iki Algirdo Kaušpėdo, Nuo Antano Terlecko iki Valdo Adamkaus, nuo Justino Marcinkevičiaus iki Vytauto Landsbergio, nuo Kazimiero Antanavičiaus iki Aloyzo Sakalo, iki Justo Paleckio, Algirdo Brazausko ir Kazimiros Prunskienės. Jie visi suaudė tokią Lietuvą, ir jie nuklojo kelią iš tarybų Lietuvos į šiandienos Respubliką [...]. Taigi, jei mes taip pasižiūrėsim į problemą, atkris rūpestis skaičiuoti, nagrinėti, blusinėti biografijas ir žiūrėti, kaip čia buvo, kas, kiek ten buvo kolaborantų... Kolaborantų buvo, ir jie buvo labai aiškūs: tai buvo LKP ant TSKP platformos ir visi jedinstvininkai. Taip buvo!  Ta nedidelė dalis, nes būtent ten ir turime brėžti kolaboravimo liniją. O visa kita Lietuva buvo mūsų Lietuva. Ir šiandieną mes galim drąsiai pasakyti: [...]  šiandieną ta Lietuva, mūsų Lietuva, yra čia. Ir tai labai svarbu matyti, kad mes jos nedaliname, nedaliname, audžiame ją kaip vieną juostą –   gražią, su visom spalvom.
Antroji koncepcijos Visi–kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės bandymas parodyti, jog sovietmečiu Lietuvos visuomenė buvo sovietizuojama ne prievarta, kaip paprastai manoma, bet greičiau sovietizavosi pati, iš esmės savanoriškai, aktyvioje sąveikoje su režimu. Autorė rašo: „politinis procesas aiškinamas pozityvia visuomenės ir valdžios sąveika“ (Putinaitė N. Nugenėta pušis, p. 18).  Esą taip pozityviai sąveikaujant valdžiai, sovietmečio kultūrininkams ir plačiajai visuomenei, išsikristalizavo strategijos (autorė aprašo keturias – ramų gyvenimą, prisitaikymą per maištą, neišvengiamybės etiką ir išmonę), leidžiančios pritapti prie sovietinės realybės ir nekonfliktiškai bei santykinai komfortiškai joje įsigyventi (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga). Sovietmečio visuomenės ateizacija taip pat aiškintina nurodant į asmeninį nutraukančių ryšį su tikėjimu individų apsisprendimą (Putinaitė N. Nugenėta pušis). Šios savanoriškai priimtos strategijos ir apsisprendimai tapusios lietuvių savastimi, pakirtusios moralę ir padariusios iš lietuvių tikrus sovietžmogius. Lietuviai išlieka sovietžmogiais ir po valstybės atkūrimo, nes jų mąstymas, veikimo strategijos ir moralė išlikę tokie patys.

Pasiūlymas negali būti laikomas banko įsipareigojimu sudaryti sutartį ir teikti paslaugą pirmiau nurodytomis sąlygomis. Bankas turi teisę, įvertinęs prekybininko vykdomos ar ketinamos vykdyti veiklos pobūdį, atsisakyti teikti paslaugą arba siūlyti kitas, negu pasiūlyme nurodytos, paslaugų teikimo sąlygas. Išsamiau apie tai galite sužinoti paskambinę telefonu +370 5 268 2822.


Dėl gyvenimo būdo pokyčių ir medicinos pažangos pasikeitė visuomenės sergamumo pobūdis. Dominuoja lėtiniai neinfekciniai sveikatos sutrikimai (širdies, kraujotakos, medžiagų apykaitos, nervų, psichikos ir t. t.). Viena efektyviausių prevencinių priemonių kovoje su šiais negalavimais yra fizinis aktyvumas. Sportavimas – tai žmogaus adaptyvus elgesys. Taip pat sportinė veikla suteikia didžiulį dvasinį pasitenkinimą bei žmogui padeda socializuotis.

Mokiniams meilę savo kraštui perdavė kiekvienas mokytojas. Nesvarbu, ar jis mokė matematikos, ar fizikos, ar lietuvių kalbos. Mokytojai gerai išmanė savo dėstomus dalykus. Visi buvo patriotai. Jie taip pat mus mokė pagrindinių gyvenimo dalykų. Buvo disciplina. Ne tokia, kad tave varytų su botagu, bet visi išmokome klausyti. Jei mokytojas ar direktorius ką pasako, tai ir klausai. Mokslo dieną pradėdavome ir baigdavome malda. Šių pamokų pakako visam gyvenimui.
– Jūsų vadovaujamos katedros studijų programų pobūdis – labiau praktinis nei teorinis. Visgi, kadangi šios studijų programos yra ne koleginės, o universitetinės, ne tik neišvengiamas, bet ir vienas iš pagrindinių jų ingredientų – teorinis pagrindas. Kaip žinia, šiuolaikinis jaunimas, ypač būsimieji profesionalūs kūrybininkai ir pramogininkai, teorinių dalykų kaip įmanydami vengia. Tad, jūsų manymu, kaip šį universitetinėms studijoms būtiną pagrindą būtų galima išgelbėti ir sėkmingai jį integruoti į pramogų industrijų ir renginių inžinerijos studijų programas?
– Jau ne kartą esu akcentavęs, kad nėra žmogaus, kuris neturėtų santykio su mada. Būti nemadingu jau savaime reiškia reaguoti į mados laiką ir jame vykstančius pokyčius. Fotografai kurdami „gražias” ir „negražias” nuotraukas aktualizuoja skonio ir estetikos svarbą. Madai, kuri vis tik dažniausiai siejama su rūbo dizainu (nors ir yra platesnis reiškinys), taip pat aktualu kurti, o konceptualiosios mados atveju net kvestionuoti estetiką ir skonį. Mada, kurios mes vaikomės sukuria ir išpopuliarina standartus. Vartodami madą įgaliname standartus kasdienybėje, paverčiame net savo tapatybės dalimi. Tad mada mums visiems yra aktuali.
Thanks Bailey! That was a good long in depth read with many sources lmao, so I feel secure that the knowledge I just gained was in fact truthful and well researched. Thanks for that. I will continue my experiment and vlog about it on YouTube, feel free to check out my YouTube, the channel is my name. I definitely won’t smoke anymore as I just smoked 2 grams of hash to the face and I feel nothing unfortunately but as soon as I hit the terpenes in my Vape I was uplifted and invigorated, much like they describe cannabis is supposed to do. It did have the same terpenes but not dank like my Vape lol.
Restriktazes: fermentai aptikti bakterijose. Ju pagalba bakterija ginasi nuo bakteriofagu. Siam isiskverbus i lastele restriktaze jo DNR sukarpo i atskiras dalis. Sie fermentai atpazysta specifines DNR sritis – polindromines sritis. Sios sritys skaitomos vienodai abiem kryptim. Ikirpus vietas gaunami du nesimetriniai bet komplementiniai galai. Galai gali buti „lipnus“ ir „buki“. Lipnus galai yra DNR molekules, kuriu vienoje grandineje yra nesuporuoti nukleotidu galai.  Buki galai yra kai nesuporuotu nukleotidu nera. 
Savo audiovizualinę kūrybą demonstruodamas vietinės ir tarptautinės reikšmės festivaliuose aš visada sulaukdavau kritinio ir paskatinamojo R. Ruokio žvilgsnio. Būta ir akimirkų, kai gausiai diskutuodavome apie šiuolaikinę eksperimentinę kūrybą bei vykstančius kultūros pokyčius. R. Ruokis visada atsigręždavo į jaunimą ir padrąsindavo kurti ir išbandyti naujas kūrybos formas.
To compare a maniple of Skitarii to a platoon of Imperial Guardsmen is to compare a well-oiled gatling gun to a simple iron hammer. The Skitarii do not simply crush their foes, but instead pitilessly blast them into bloody chunks of flesh. Even as they do so they record every tiny screed of data for later analysis. Just as the Skitarii upload the martial capabilities of the foe to their masters, the Tech-priests download their own programs into the Skitarii. It is usual practice for a legion's overseer Tech-priests to monitor each battle from a scryer-ship high above. Floating in a sea of data, each Adept sends battlefield commands down via data-tethers to the Skitarii on the planet below. In this way their soldiers can be remotely augmented, used as eyepieces, forced into suicidal engagements, or even possessed entirely. The ever-devout Skitarii see these incidents as the divine spirit of the Omnissiah entering them and acting through them to the betterment of the Imperium. To the Tech-priests, their minions are little more than electric puppets jerking upon strings of pre-programmed impulse.
Burtininkė kelis kartus skambino sergančios mergaitės motinai, buvo nuvažiavusi pas ją į namus ir į kolektyvinį sodą ir vis gąsdino šeimą, jog mergaitė mirs. Kartą Ala motinai atvežė du amuletus, kurie kainavo po 5000 dolerių kiekvienas. Burtininkės prigąsdinta ir ja tikinti moteris amuletus nupirko. O A. Naruševičienė jau toliau spendė spąstus ir įtikino motiną, kad dukrą reikia išvežti gydyti į užsienį. „Taupyk pinigus, rudenį važiuosim gydytis. Reikės 50 000 „žalių“. Tavo dukters gyvenimas – mano rankose, jei pinigų negausi, ji numirs“, – gąsdino būrėja.
×