V.V.: Iš tiesų, apie filosofiją esama pačių įvairiausių ir prieštaringiausių nuomonių. Visgi filosofiją galime drąsiai vadinti mokslų motina. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Vakarų filosofija gimė antikinėje Graikijoje kaip universalus mokslas, apimantis iš esmės visą tuometinį teorinį žinojimą. Kitaip sakant, jos įsčiose vystėsi visi kiti mokslai, kurie amžių eigoje nuo jos atsiskyrė, įgydami specializuotų mokslų statusą. Pačios filosofijos sampratos toje amžių eigoje taip pat keitėsi. Jei pradžioje filosofija buvo labiau orientuota į fizinio pasaulio (gamtos) pradų paieškas, tai pastarųjų amžių filosofiją labiau domina žmogaus individuali ir socialinė egzistencija, santykis su technika, technologijomis, medijomis; individų komunikacijos ir susikalbėjimo galimybės ir t.t. Bet ir šiuolaikinėje intelektinėje erdvėje nėra vienos visiems privalomos filosofijos sampratos. Kita vertus, daugiau ar mažiau sutariama, kad filosofija – tai bandymas argumentuotai atsakyti į pamatinius klausimus apie žmogų, jo vietą pasaulyje ir visuomenėje, žmogaus ir visuomenės egzistavimo prasmę ir pan. Tuos klausimus bent kartą gyvenime sau užduoda bet kuris žmogus: kas yra tiesa, gėris, grožis, tikroji egzistencija, autentiška gyvenimo prasmė ir pan. Ieškodamas savo atsakymų į šiuos klausimus, jis gali drąsiai semti iš amžių išbandymus atlaikiusio filosofijos lobyno. Tad ir šiuolaikiniame pasaulyje filosofija yra geras patarėjas pamatinių amžinųjų klausimų atžvilgiu. Aišku, kiekvienoje epochoje iškyla naujų aktualių klausimų ir problemų, tačiau visi jie anksčiau ar vėliau patenka filosofijos domėn. Štai XX a. itin aktualus žmogaus ir medijų santykio klausimas davė pradžią naujai filosofijos šakai – medijų filosofijai. Tame pačiame amžiuje atsirado kino filosofija ir t.t. Kita vertus, nors kiekviena epocha pateikia filosofijai vis naujų aktualių temų ir klausimų, pamatinės filosofijos temos iš esmės išlieka tos pačios: būtis, tiesa, gėris, grožis, prasmė ir t.t. Keičiasi šių temų nagrinėjimo kalbos ir kiti kontekstai, bet pačios temos neužleidžia savo pozicijų filosofiniuose „topuose“.
Emanatus Force Field - The overlapping force fields generated by Dunecrawlers are marvels of military science. Much like the Refractor Fields common to the lesser orders of the Martian Priesthood, they disperse hostile energies into the atmosphere, each incoming bullet transformed into little more than a flash of actinic blue light and a sudden tang of ozone.
Embrioletalus chromosomu disbalansas: kai susidaro tokie chromosomu rinkiniai kurie sukelia embriono zuti, ty savaimini aborta. Polipoidija – kai chromosomu skaicius skiriasi istisu rinkiniu ( kariotipas 69, XYY (XXX) (XXY). Aneuploidija – kai chr. skaicius padaugeja ar pamazeja viena (ar keliomis) chromosomomis. Dauguma chromosomu aberaciju yra embrioletalios.  
terpenes and the long fatty acids that work to make the total experience do affect with no thc cbd, just moire subtly. I wish we could differentiate which neurons were targeted by various ones, and exactly what else was involved at that particular site. Yes, we make our own, thats the reason we are succeptable to the plant. and btw, we, and higher vertibrates like bovine class that was the discovery point… also make in our own cells… morphine and codine and 6-AM (a monoacetyl morpherne as opposed to the diacetlylmorphene/heroin to work in the same system that uses dynorphan etc. Anybody got a book on terpenoids in asteracea for instance? many medical effects there as pain, inflamation. I wonder if we wont get to a composite formulation once we learn more. my acupuncture herbal doc gave me peony for a bone med.
Trečia, koncepcijoje Visi – kolaborantai Putinaitė, kaip ir Andriukaitis, neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta „panaikinama“ sovietžmogių visuomenę traktuojant kaip vientisą ir beveidę kolaborantų masę. Kaip ir koncepcijoje Visi – patriotai, iš dėmesio lauko pašalinami žmonės, išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, ir šių žmonių nuopelnai. Tautos vietą užima jokių apibrėžčių neturinti individų masė.
Darbo etikai ir procedūroms studijų metu buvo skiriama itin daug dėmesio. Visus darbus buvo privaloma atlikti laiku ir tikrai nepakakdavo mesti užduoties, pabandžius ją atlikti vos vieną kartą. Darbus taisyti reikėdavo tol, kol rezultatas tenkindavo tiek autorius, tiek bendramokslius, tiek dėstytojus. Paskaitų lankymas buvo privalomas (10 proc. paskaitų praleidęs studentas galėjo būti šalinamas iš universiteto be jokio įspėjimo), o pažymys priklausydavo ne tik nuo užduočių atlikimo, bet ir nuo dalyvavimo diskusijose paskaitų metu. Visi dėstytojai laikėsi jau nuo Antikos laikų žinomo principo, kad ginčuose (o tiksliau – diskusijose) gimsta tiesa. Į diskusijas reikėdavo ateiti pasiruošus – tiek perskaičius profesinę literatūrą, tiek susipažinus su „karščiausiomis“ šiuolaikinėmis kūrybinių industrijų aktualijomis. Tad skaityti reikėdavo daug.

Pinene is a bicyclic monoterpenoid. Akin to its name, pinene has distinctive aromas of pine and fir. There are two structural isomers of pinene found in nature: α-pinene and β-pinene. Both forms are important components of pine resin. α-pinene is the most widely encountered terpenoid in nature. Pinene is found in many other conifers, as well as in non-coniferous plants. It is found mostly in balsamic resin, pine woods and some citrus fruits. The two isomers of pinene constitute the main component of wood turpentine. Pinene is one of the principal monoterpenes that is important physiologically in both plants and animals. It tends to react with other chemicals, forming a variety of other terpenes (like limonene) and other compounds.
Išsiunčiau viska pirmuoju emailo adresu. Visos nuotraukos darytos nuo to paties iliuminatoriaus tik skirtingais skrydžio link kontinento etapais, tuo pačiu automatiniu nustatymu. Specialiai įdėjau ir nuotrauka, kurioje joks objektas jau nestebimas, tai buvo kai jau atskridome į Ispaniją. Ji irgi daryta iš tos pačios vietos ir to paties iliuminatoriaus tuo pačiu kampu.
Tomulį, nesusireikšmink taip stipriai. Jei Putinas turėtų kokį „agentą“ tai jo agentas turėtų gal dar kokį tūkstantį pavaldinių. Tas angliškas draugiškas kreipinys į tave, net leistų įtarti kad visi šeši sėdite viename pusrusyje, nors tai menkai tikėtina. Taip veikia nusikaltėlių gaujos, susitarę vaidindami, sudarydami klaidinga įspūdį bei nukreipdami dėmesį nuo savo piktadarysčių.

dėl kalbos ir lietuvybės nykimo, ne viskas gal taip blogai, bet tikrai ir nėra gerai. Nuo tarybinių laikų mums meluojama, kad išsaugojome kalbą. Kažkoks veikėjas iš lietuvių kalbos komisijos vietiniame laikraštyje laisvos Lietuvos šimtmečio proga vėl liaupsino lietuvių kalbą ir kaip mes ją išsaugojome, pasitelkęs užsienietiškus žodžius: iš pirmų trijų žodžių du buvo užsienietiški. Jau taip esame atpratinti nuo lietuvių kalbos, kad net sakinį be užsienietiško žodžio sunku suregzti. Aš nesu išimtis. Menas, švietimas, mokslas, žiniasklaida rankose tokių veikėjų, kurie nuo tarybinių laikų perdaro lietuvių ir visas kaimynines kalbas į bendrą rytų auropietišką kalbą. Iš tikro tas vėžys grasina ir visam likusiam pasauliui. Tarybiniais laikais tokie kėslai, vienos kalbos kūrimas, net nebuvo slepiami, nors retai aptarinėjami. Daug buvo visokių svaisčiotojų apie kraujų suvienytą žmoniją, turinčią vieną kalbą, vieną praeitį, vieną ateitį... Įvairovės sunaikinimas – tiesus kelias į nuopolį bei visišką nuobodybę, tokie pasauliai ilgai netempia yra negyvybingi...

– Jau ne kartą esu akcentavęs, kad nėra žmogaus, kuris neturėtų santykio su mada. Būti nemadingu jau savaime reiškia reaguoti į mados laiką ir jame vykstančius pokyčius. Fotografai kurdami „gražias” ir „negražias” nuotraukas aktualizuoja skonio ir estetikos svarbą. Madai, kuri vis tik dažniausiai siejama su rūbo dizainu (nors ir yra platesnis reiškinys), taip pat aktualu kurti, o konceptualiosios mados atveju net kvestionuoti estetiką ir skonį. Mada, kurios mes vaikomės sukuria ir išpopuliarina standartus. Vartodami madą įgaliname standartus kasdienybėje, paverčiame net savo tapatybės dalimi. Tad mada mums visiems yra aktuali.
- Pirmiausia siūlyčiau per daug neeikvoti jėgų ir lėšų, nebeišradinėti dviračio, o koncentruotis ties esminiais, jau patikrintais dalykais. Kuo daugiau, kitoniškiau – tuo geriau, moderniau? Bent aš taip nemanau. Per radiją vienas žinovas porino, girdi, nesikeisdami galime paversti šalį vienu dideliu, bet tuščiu muziejum. Keista – bėgam iš paskos visoms naujovėms, o miestai ir kaimai tik tuštėja...

Phosphoenix - The blasphemous Tech-priest Veriliad essentially destroyed the Adeptus Mechanicus' ability to make Phosphex Weaponry. Having seen the crawling horror of the living, white-blue flame, Veriliad destroyed the lone known STC database for the substance's creation. Efforts to recreate it have been unsuccessful ever since. Decried as Heretic Technis by the rest of his order, Veriliad was tied to a stake and shot with the pistol known as Phosphoenix, the finest such weapon ever produced. Perhaps fittingly, he was burnt alive by the very living flame he had tried to extinguish.
Santrauka: Skaitmeninės informacinės komunikacinės technologijos kuria naują gyvenamąją aplinką, kurioje socialines struktūras keičia technologinio pobūdžio informacinės ir komunikacinės struktūros, nustatančios žmogaus savikūros ir saviteikos, taip pat kultūrinės gamybos sąlygas. Nauji socialiniai santykiai keičia ir refleksija grįstą teorinį mąstymą. Refleksija pritaikoma ar prisitaiko prie prekinio informacinio komunikacinio veiksmingumo (efektyvumo), kuris keičia tiesos siekį. Technologinamas mąstymas virsta komunikavimo praktika, o kultūros tyrinėjimų srityje vis labiau jaučiamas medijų teorijos poveikis. Visose kultūros srityse įžvelgiamas medijų aspektas, o kultūros sistema imama suvokti kaip tam tikrų medijų visetas, laiduojantis kultūrinių praktikų, simbolių ir vertybių kaupimą, išlaikymą ir panaudojimą. Medijų teorijos ir tekstai ne išreiškia vienokius ar kitokius požiūrius bei tiesas, o naudojami kaip veiksmingos technologijos, todėl ir kultūros tyrinėjimuose įsivyrauja tyrinėjimų veiksmingumo siekis, o sykiu ir vertinimas veiksmingumo aspektu. Medijų teorijos padeda kultūros industrijoms perimti kultūrinę atmintį, kurioje gyvoji atmintis įrašyta į diskursines simbolines struktūras, ir perdirbti ją į medijų produktus. Tad pirminė atmintis keičiama kultūros industrijų gaminiais. Kultūros tyrinėjimų srityje kultūrinė atmintis paruošiama „gamybai“ ją skaitmeninant, o teorijos veiksmingumo siekiama įtvirtinant projektinį mąstymą. Klausimas – kaip siekiančiam išlaikyti tiesos nuovoką kultūros tyrinėtojui ir apskritai humanitarinių mokslų atstovui elgtis sąmonės, atminties ir refleksijos industrinimo bei technologinimo atžvilgiu?
Už sūnaus gyvenimo ir verslo „sutvarkymą“ buvo paprašyta 50 000 litų (14 481 eurų), nes būrėja paaiškino, kad reikalingi amuletai, kainuojantys 24 000 litų (6950 eurų). Jie, anot aiškiaregės, turi būti iš aukso. Kad būtų galima sutvarkyti sūnaus firmų reikalus, reikėjo ir žalvarinių pėdučių. Už 3 apvalius amuletus ir auksinį žiedą, 15 vienetų žalvarinių pėdučių Aldona sumokėjo 24 000 litų (6950 eurų).
Na rezultato liko laukti visai neilgai. Ir neaišku jis bus ar ne. Ir ar judama tinkama linkme ar ne. Taip iš šono kitų žmonių mirties datos žinojimas atrodo gan keistai. Bet ta data neišvengiamai egzistuoja. To mes norim ar nenorim. Iš kitos pusės nemanau kad kas nors iš landsberių skaito šį puslapį ir kažkaip sužinojo ką rašau. Delfyje taip pat parašiau bet tokioje vietoje kur niekas jau neužsuka. O parašius ne vietoje toks komentaras akimirksniu ištrinamas. Cenzūra veikia labiau nei sovietmečiu. :) Nors toks komentaras nepažeidžia jokių įstatymų. Spėliot galima ką tik nori. Ana pusė pasirodo taip pat neleistų skelbti pvz Noreikos, Povilaičio, Juršėno ir panašių žmonių mirties datos. Mirties datą galima skelbti tik stipriai pažeidinėjusių kitų žmonių laisvą valią. Na problema su Anglijos karališkos šeimos mirties datomis jau grynai dėl mano paties saugumo. Dėl savęs galiu žinoti bet skelbti labai nepatartina. Anglų saugumas garantuotai padės į vietą nes per daug žinantis žmogus jiems tragedija. Net ir galvoju kad dėl šitos saugumo vietos visumoje ar tikrai įvyks taip kaip saku. Būtent čia man didesnė rizika nei kokie pinigai. Na bet "iš išorės" matyti geriau. Bent aš visam šitam reikale neturiu jokių tikslų. Visumoje žmonėms gal ir reikėtų žinoti kad kažkas anapus visai realiai yra ir tai ne religijų piešiamas variantas. Ir jei žmonės vis dėl to ryžtųsi sunaikinti šį pasaulį tai jiems garantuotai nebus leista. Nuo 2012 antros pusės nėra tų kurie minta iš karuose žmonių patiriamų kančių energija. Bet tai galioja tik Lietuvai, Baltarusijai, Rusijai. Kiti gyvena ir kvailėja kaip tik nori. Jei jiems patinka kapoja vieni kitiems galvas tegul kapoja. Tame kapojime jokios prasmės bet laisva valia neapribota. :)

„Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos padalinys, fotografijos galerija). Tą kartą publikavome doc. dr. Remigijaus Venckaus parengtą straipsnį-interviu su bienalės kuratoriumi Sigitu Laurinavičiumi. Mūsų laikraštyje tokio atvejo dar nebuvo, kai naujame, atskirame straipsnyje pašnekovas užduoda klausimus ankstesnio straipsnio autoriui. Tad šį kartą dalinamės bienalės kuratoriaus interviu su rubrikos „Kultūros kirtis” autoriumi, medijų kultūros kritiku, menininku doc. dr. R. Venckumi (šiuo metu atstovaujančiu Vilniaus Gedimino technikos universitetą).
Ekonomistas pasidalino įžvalgomis, kad 2007 – 2008 metais taikytos išmokos šeimoms davė konkrečių rezultatų: „Šiandien mes matome, kaip 2007 ir 2008 metais gimę vaikai ateina į pirmąsias klases ir stebėtinas dalykas, skundžiamės, kad vaikų nebėra, bet pirmose klasėse ažiotažas, kai kuriose mokyklose reikia formuoti papildomas pirmas naujas klases“.

    Pirma, ji atrodė itin gražiai; plius ji visuomet išlaikydavo rūpestingą, pusiau besišypsančią išraišką. Antra, jos asmenybė iš tikro atitiko Tanigučio apibūdinimą. Šiomis dienomis niekas daugiau nedrįso kalbėtis su Suzumiya Haruhi, išskyrus Asakura Ryouko. Nesvarbu, kokia atšiauri Suzumiya Haruhi būdavo, Asakura Ryouko vis tiek bandydavo kalbėtis su ja karts nuo karto. Ji buvo tokia aistringa, kad elgėsi tarsi klasės seniūnė. Trečia, iš to kaip ji atsakydavo į mokytojų klausimus klasėje, galėjai matyti, kad ji yra labai protinga. Ji visuomet atsakydavo teisingai – mokytojų akyse ji tikriausiai atrodė kaip pavyzdinė mokinė. Galiausiai, ji buvo ekstremaliai populiari tarp merginų. Praėjo tik savaitė semestro, bet ji jau buvo klasės moteriškosios lyties studenčiokių alfa ir omega. Tarsi nukrito iš dangaus su gebėjimu patraukti žmones savo pusėn!
. Tradicijos tarpsnyje (nuo 1900-ųjų iki II pasaulinio karo) pozityvistinės paradigmos pagrindu buvo rašomos „objektyvios“ lauko tyrimų ataskaitos, kuriose vyravo „faktai“. Nebuvo suvokiamas „fakto“ problemiškumas, jo priklausomybė nuo tyrinėtojo nuostatų ir bendresnės eurocentrinės ideologijos. Modernistiniais laikais (nuo pokario iki 8-ojo dešimtmečio) stengtasi formalizuoti tyrinėjimus ir kokybinius metodus, darbams būdinga pozytivistinė ir postpozytivistinė retorika. Ši tendencija gaji iki šiol. Mokslinių „išskydusių žanrų“ (blurred genres) laikotarpiu (1970−1986) vyko intensyvios visokių teorijų sąveikos, o interpretacinių mokslų permąstymą skatino Cliffordo Geertzo darbai, kuriuose buvo gvildenamas kultūrinio „fakto“ sudėtingumas ir skatinama bandyti į pasaulį žvelgti tiriamo Kito akimis. Teigdamas būtinumą, vėliau jis ieškojo tokių mąstymo būdų, kurie atlieptų ypatingumams, individualumams, keistumams, trūkiams, kontrastams ir singuliarumams, taip pat ryšių ir gyvensenos įvairovei

● Artimojo netektis. Britų rašytojas seras Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle) per Pirmąjį pasaulinį karą neteko sūnaus, brolio, svainio ir sūnėno. Apimtas nevilties ir tikėdamasis pasikalbėti su mirusiu sūnumi, kartu su žmona jis pradėjo lankytis pas mediumą. Šiais laikais, stengdamiesi pabendrauti su mirusiais artimaisiais, daugelis irgi kreipiasi į mediumus. Kai kuriuose kraštuose tradicinės religijos ir krikščionijos bažnyčios moko, kad mirtis žmogų ištinka dėl piktųjų dvasių piktdžiugiškų kėslų. Jei bendruomenėje vienas po kito miršta keli žmonės, išlikusiems jų  šeimų nariams gali būti daromas bažnyčios spaudimas užsakyti ne vienas brangiai kainuojančias apeigas, kad mirtys liautųsi.


Nuo 2016-ųjų metų R. Ruokis yra VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto lektorius, dėsto kino projektus. Nuo 2012 m. dirba „Lietuvos ryto“ televizijoje anonsų ir TV laidų prodiuseriu, režisieriumi ir projektų autoriumi. 2005–2007 m. dirbo Šiaulių jaunimo centro direktoriumi, formavo centro viziją, organizavo renginius, ruošė savanorius ir rengė specialius jų mokymus.
Emanatus Force Field - The overlapping force fields generated by Dunecrawlers are marvels of military science. Much like the Refractor Fields common to the lesser orders of the Martian Priesthood, they disperse hostile energies into the atmosphere, each incoming bullet transformed into little more than a flash of actinic blue light and a sudden tang of ozone.
Pedagoginiame darbe yra nemažai kūrybos. Man visada tenka dėstyti naujus, neįprastus studijų dalykus. Todėl tenka labai išradingai pažvelgti į analizuojamus atvejus, suvokti ir išskirti teorijų bei praktikų ryšius bei juos pagrįsti. Norėdamas kiek įmanoma geriau dėstyti, neišvengiamai privalau kažkiek kurti ir nuosavas, originalias teorijas, išradinėti terminus, pasitelkti vaizdingas metaforas, analizėje susieti iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus reiškinius.
2018 metų vasario mėnesio „Magnificat“ numeryje, rašant apie Bibliją ir poeziją, buvo pastebėta, kad Šventajame Rašte aptinkami įvairūs literatūriniai žanrai (žr. „Biblinė hermeneutika: poezija ir Biblija“, p. 12). Šiame straipsnyje tam tikra prasme sugrįžtama prie paliestos temos, tik šįkart pasirenkant studijos objektu ne poeziją, bet pasaką. Pasaka – vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų. Jos skirstomos į keletą formalių tipų
2018 metų vasario mėnesio „Magnificat“ numeryje, rašant apie Bibliją ir poeziją, buvo pastebėta, kad Šventajame Rašte aptinkami įvairūs literatūriniai žanrai (žr. „Biblinė hermeneutika: poezija ir Biblija“, p. 12). Šiame straipsnyje tam tikra prasme sugrįžtama prie paliestos temos, tik šįkart pasirenkant studijos objektu ne poeziją, bet pasaką. Pasaka – vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų. Jos skirstomos į keletą formalių tipų
Mirtis yra mirtis ir joks čia prakeiksmas. Teko lankyti seną savo tetą ir bent jau prieš pora savaičių matėsi kad jokia medicina žmogui nepadės. Viskas. Žmogus tiesiog noko akyse. Jei tuomet būčiau žinojęs jos tikslią mirties datą būčiau kažkaip korektiškai paskatinęs pusbrolį atvykti nors ir iš toli atsisveikinti. O jis nesuspėjo. Taip kad mirties natūralus procesas kažkaip stipriai mistifikuotas. Pagalvojau kad kai kurie žmonės net privalėtų žinoti savo mirties datą. Jie to nusipelnė savo gyvenimu. Pvz koks žmogžudys ar žmogžudystės užsakovas. :)Sąmoningai žinai kad žudai kitą žmogų tai žinok ir kada pats mirsi. Savotiškai lygu lygu. Trumpam atsiduri žudomo žmogaus vietoje. :) O kad žudyti negalima žino kiekvienas. :)
K. Zamarytė-Sakavičienė informavo, kad organizacijos, atliekančios prezervatyvų socialinį marketingą, pvz. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, užsiima spaudimu Švietimo ir mokslo ministerijai, todėl Laisvos visuomenės institutas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas atlikti tyrimą dėl galimo A. M. Pavilionienės interesų konflikto, nes ši Seimo narė yra Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos pirmininkė, tačiau to nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje.
Praktiškai ji reiškia, kad niekas lietuvių tautos ar valstybės oficialiai nenaikina. Tačiau panaikinami esminiai valstybingumo atributai, pavyzdžiui, jos valiuta, ir – itin simboliška – iš centų monetų nukaldinamas paminklas lito kūrėjui. Lygiai taip pat rengiamės švęsti valstybės atkūrimo šimtmetį, tačiau Vyriausybės parengtoje šventės koncepcijoje nėra „mažytės smulkmenos“ – neužsiminta, kas ta valstybė buvo, kas ją įkūrė, kokia jos paskirtis. Taigi ši strategija yra daugeliu atžvilgių rafinuotesnė, sunkiau perprantama ir todėl visuomenei yra kur kas kebliau suvokti, kas vyksta šių dienų Lietuvoje. 
Kai kuriomis fobijomis atsikratyti yra neįmanoma, kai tau būvo, imkim, grasoma kad turi paklusit... Man stiklas tada tik ir dužo( grasintojo balsas skambėjo net per tris dimensijas, nebuvo psichiškai kur nuo jo pasislėpti...) ir aš atsiradau kitame pasaulyje, o paskui po dviejų savaičių rimtai susirgau. STIKLAS DUŽO - supranti? Jis aplink mane buvo kažkur tai metro su puse, dviejų metrų nuotolio... Turėjau apsauginį stiklą ir buvau itin linksmas žmogutis. O dabar yra taip kaip yra. Gyvenu sau be apsauginio stiklo...
Apsistojo Jaroslavlyje. Pačios Alos teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Teisme Lietuvoje paaiškėjo, jog šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.
×