„Iš tikrųjų puolamas ne Marcinkevičius, - pastebėjo V.Radžvilas. - Sovietmečiu lietuvių tautos ir valstybės naikinimo strategija rėmėsi atviru naikinimu, todėl kiekvienas žmogus, kuris turėjo šiek tiek istorinės atminties ir nuovokos, žinojo, kad reikia apsispręsti. Dabartinės strategijos principas visiškai kitas - tai nutylėjimų arba neutralizavimo strategija... ir todėl visuomenei kur kas kebliau suvokti, kas iš tikrųjų vyksta šių dienų Lietuvoje...“
. Kaip tik tai, pasak S. Lasho, keičia ir kultūros bei apskritai humanitarinių tyrimų lauko teorijų pobūdį: socialines ir kultūros teorijas išstumia medijų teorija, pati įgaudama ir tvirtindama medijinį, technologinį daiktišką pavidalą ir naikindama humanitariniuose moksluose vyravusią supratimo ir aiškinimo skirtį. Teorija reikalinga praktikai taip, kad kurtų tą praktiką. Teorijos ir tekstai jau ne reprezentuoja požiūrius, o naudojami kaip veiksmingos technologijos
V. V.: Senovės romėnai užsienio, taip pat ir vidaus politikoje nuosekliai taikė principą “Skaldyk ir valdyk”. Jis kurį laiką efektyviai veikė, bet galiausiai neišgelbėjo imperijos nuo žlugimo. Tad jungtis paprastai yra geriau nei skaldytis. Tai pasakytina ir apie Lietuvos aukštąjį mokslą, nes iš tikrųjų dalis Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų ir mokslinių tyrimų programų dubliuojasi ar bent jau yra artimos viena kitai. Tad tikėtina, jog jėgų suvienijimas galėtų prisidėti prie tyrimų ir studijų kokybės kilimo. Tą puikiai suvokė ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Net ir užimdamas aukštas vietas pasauliniuose universitetų reitinguose ir galėdamas su niekuo nesijungti, jis teikė siūlymus dėl galimo universitetų jungimosi, tiesa, jie taip ir nebuvo rimtai išklausyti. Kita vertus, jungimasis turėtų būti natūralus, organiškas. Kitaip sakant, geriausiai, jei jis vyktų iš apačios- pačių universitetų iniciatyva, o ne iš viršaus, nurodant politinę galią turinčiu pirštu. Gerai, jei tai paties Dievo pirštas, bet kas šioje sekuliarizuotoje visuomenėje galėtų jo dieviškumą identifikuoti?
Atsakymas: Biblijoje aiškiai smerkiami dvasių iššaukimai, mediumai, okultizmai ir aiškiaregystės (Kunigų 20:27; Pakartoto Įstatymo 18:10-13). Horoskopai, taro kortos, astrologija, žiniuoniai, skaitymai iš delno ir kitokie sensai įeina į tą pačią kategoriją. Visos šios veiklos yra paremtos įsitikinimų, jog kažkur egzistuoja dievai, dvasios ar mirusių artimųjų dvasios, kurios gali patarti. Tie “dievai” ir “dvasios” yra demonai (2 Korintiečiams 11:14-15). Biblijoje nėra nieko, kas mus leistų tikėti, jog mirę artimieji gali su mumis susisiekti. Jeigu jie buvo tikintieji, jie yra danguje ir mėgaujasi pačia nuostabiausia vieta ir santykiais su mylinčiu Dievu. Jeigu jie buvo netikintys, jie yra pragare ir kenčia nesibaigiančius kankinimus už tai, kad atstūmė Dievo meilę ir prieš Jį maištavo.
×