. Pastaruoju metu ryškėja naujo – medijų diskurso išplitimas, paryškinantis kai kuriuos postmoderniosios teorijos ypatumus, o sykiu iškeliantis medijuotos aplinkos reikšmę kultūros, socialiniams ir apskritai humanitariniams tyrimams, taip pat įtvirtinantis savą pažintinio subjekto ir pažintinės veiklos vaizdinį. Tad pirmiausia pasiaiškinsime esminius postmoderniosios teorijos bruožus, rodydami, kaip kai kurie bruožai pereina į medijų teoriją, iškeliančią praktinį teoretizavimo veiksmingumą ir komunikacinį kryptingumą.
We remind you once again that you are an aboriginal human parasite that uses the planet's resources indiscriminately for its miserable existence. You ruthlessly exploit the Earth's eccentricity to satisfy your egoistic needs, kill animals that, like you, have the right to live and reproduce as essentially and you are the same animal life as they are, with their selfishness, unhealthy ambitions, malice, extraordinary selfishness and schizophrenic belief that you are the only one in the universe of electorate creatures. Your achievements in science and technology are primitive and miserable to support the devastation of the planet's ecosystem by burning the fossil resources of the planet with coal, petroleum gas and metals. You use metallic weapons to create horrible killer machines that you use in the context of the same animals as you yourself. You are ruled by raccoons and dowries that are used by the government to satisfy their lowest animal instincts, by sacrificing their unharmed ambitions by killing or suffering the deadly torment of millions of people, you are portrayed in democracy and justice in the blizzard of only a demagogy of well-off lies. Therefore, we replied that you are not a PROTECTful humanoid species in the galaxy. The torture and murder of your other animals, which you call food processing companies, are a criminal form of existence in the universe, the ones you kill each day alone in order to overcome their blood and bodies are thousands of times more cute in the eyes of the developers than you yourself. Therefore, until you radically change no one from the members of the Arctic Council, which includes nearly 3 billion galactic civilizations, will not have any kind of contact with you, we will continue to use you as research material, through our representatives, we will monitor the development of your development, but not more. Until you receive the status of galaxy citizens, you will continue to be treated as one of the animals on the planet and will continue to experiment with you and your genetic research and attempt to improve you as a species if this does not produce good results. You will quickly and painlessly destroy the oxygen contained in the Earth's atmosphere. replacing inert gases. After 200-300 years of fading the planet from your existence, we will attempt to place another experimental homo sapiens here. THEREFORE, I REVEAL YOUR DECLARATION.
... Is kraujo... O gal is oro. Linas Esu ir sako kad vient apie orą kalbu... Gal is oro. Kai savęs nevarzydavau (dar pries susitikimą su mirties energija), kai zmones praeidavo pro šalį mane nuolat energija krete. Patikek tai yra normalu. Jei nori buti galinga tai yra normalu. Atsiras ir tau ta energija tik jos neslopink. Neslopinama ji vis auga ir auga. Tada ir tu galėsi per atstumą uzverstas knygas skaityti ir daug ka galėsi. Is Dievo melsk energijos. Is Dievo.

Viename romane erdvelaivis nukrito ant planetos remontuotis. Šalia stovėjo kažkoks kalnas, gyvybės ženklų nebuvo. Po vienos savaitės vienas iš darbuotojų supanikavęs atbėgo pas vadeivą ir parodė landšafto nuotraukos kuriose užfiksuota kad tas kalnas juda Nu vopšem jie vos spėjo iš ten pabėkt kad nebūtų sutraiškyti (kalnui mūsų bioritmas buvo laaabai spartus... ką jau kalbėti apie evoliuciją ar žvaigždes)


„Valstybė pripažįsta santuoką ne todėl, kad jai rūpėtų jausmai, bet todėl, jog kartų atsinaujinimas ir vaikų auginimas garantuoja tautos ateitį“, – teigia Europos Sąjungos piliečiai, užregistravę parašų rinkimo iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“. Žmonės iš septynių šalių suvienijo jėgas ir įregistravo ES piliečių iniciatyvą, kad ES teisėje santuoka būtų apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga, o šeima būtų pagrįsta santuoka arba giminystės ryšiais. Apie šią iniciatyvą specialiai „Bernardinai.lt“ sutiko papasakoti pagrindinė jos koordinatorė Edita Frivaldszky iš Budapešto.
Taigi čia sakydamas „prigimtinį“, turiu omenyje vidinį asmenų nesukeičiamumą šeimos bendruomenės viduje. Tai yra „iš prigimties“, nes – atkreipkite dėmesį – tas, kad jie nepamainomi, nesukeičiami vietomis, yra duota, o ne sukonstruota. Svarbiausia čia yra tai, kad ši duotybė yra drauge ir pirmesnė nei bet koks laisvas šeimos narių veiksmas. Ji taip pat yra matomai ir simboliškai įrašyta pačiose jų esybėse. Vadinasi, mūsų buvimas drauge šioje nepamainomoje triadoje – motina, tėvas, vaikas – yra matomas ir mūsų kūnuose, taip pat ir yra ankstesnis nei bet koks mūsų pasirinkimas.

Dirbo muzikos prodiuseriu, TV laidų rengėju, scenarijų autoriumi, festivalių „Rumshk“ ir „Rumshkiux“, „Šiauliai Jazz“, „Glaesum – gintaras kitaip“, ŠAMA MMX apdovanojimų prodiuseriu ir reklamų kūrėju. 1994–1996 m. dirbo IĮ reklamos agentūroje „Pramuštgalvis“ direktoriaus pavaduotoju, režisieriumi, renginių organizatoriumi ir vedėju. Rengė TV laidas „Rockiada“, „Shekit slieką“ ir DJ muzikos festivalį. 1994 m. dirbo UAB „Lit-Poliinter“ (dabar LNK) televizijoje, TV muzikos redaktoriumi, TV laidų „Tangomanija“, „Shekit“, „Ryto ratas“, „Tikras garsas“ režisieriumi ir prodiuseriu.
Štai balandžio viduryje Chabarovsko rajono teismas būrėjai, kuri apgavo kelias pagyvenusias moteris, skyrė 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Būrėja kartu su bendrininke  gatvėje prieidavo prie moterų ir pranešdavo, kad šios yra užkeiktos, o už užkeikimo nuėmimą paprašydavo atiduoti su savimi turimus visus pinigus ir papuošalus. Ji sakydavo, kad po seanso viską sugrąžins. Seansas buvo labai paprastas. Būrėja liepdavo „užkeiktosioms“ lėtai nueiti iki daugiabučio namo trylikto lango ir sugrįžti atgal. Tačiau sugrįžusios nelaimėlės jau nieko neberasdavo – nei būrėjos, nei savo pinigų. Taip būrėja sugebėjo išvilioti per milijoną rublių.

Trečia. Sunkiau pastebimas, bet labai svarbus šios koncepcijos bruožas yra tai, kad ji neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta yra iš diskurso eliminuojama sovietžmogių masę pavadinant nieko apibrėžto nebereiškiančiu žodžiu patriotai. Iš dėmesio lauko yra pašalinami žmonės, sunkiomis sąlygomis ir didelių netekčių kaina puoselėję ir išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, bei šių žmonių nuopelnai – tikrasis valstybės atkūrimo pamatas. Paneigus Tautą kaip politinį subjektą, jos vietą užima individų masė, kurios nariams nėra ir negali būti didesnio skirtumo, kas ką darė sovietmečiu ar kas ką padarė valstybę atkūrus.
Ekonomistas pasidalino įžvalgomis, kad 2007 – 2008 metais taikytos išmokos šeimoms davė konkrečių rezultatų: „Šiandien mes matome, kaip 2007 ir 2008 metais gimę vaikai ateina į pirmąsias klases ir stebėtinas dalykas, skundžiamės, kad vaikų nebėra, bet pirmose klasėse ažiotažas, kai kuriose mokyklose reikia formuoti papildomas pirmas naujas klases“.
Šiaip nėra jokio pragaro. :) Yra tik šis materialus pasaulis ir nematerialus Kūrėjų pasaulis kuriame kūrėjų lygis ir mūsų (jų vaikų) lygis. Mirtingi žmonės miršta ir tuo viskas pasibaigia. Na iki 2012m visų žmonių nematomi likučiai nesuirdavo ir kažkaip bastydavosi aukštesnių vibracijų lygyje. Bet tai tik nieko verti likučiai be jokios tapatybės. Dabar procesas tvarkingas ir viskas suyra tvarkingai. Taip kad neturiu jokių baimių. Šį pasaulį galiu palikti kad ir šią sekundę. Na bet sako reikia mažumėle dar pabūti, paatostogauti. :) Tai ir pabūsiu.:)
dėl kalbos ir lietuvybės nykimo, ne viskas gal taip blogai, bet tikrai ir nėra gerai. Nuo tarybinių laikų mums meluojama, kad išsaugojome kalbą. Kažkoks veikėjas iš lietuvių kalbos komisijos vietiniame laikraštyje laisvos Lietuvos šimtmečio proga vėl liaupsino lietuvių kalbą ir kaip mes ją išsaugojome, pasitelkęs užsienietiškus žodžius: iš pirmų trijų žodžių du buvo užsienietiški. Jau taip esame atpratinti nuo lietuvių kalbos, kad net sakinį be užsienietiško žodžio sunku suregzti. Aš nesu išimtis. Menas, švietimas, mokslas, žiniasklaida rankose tokių veikėjų, kurie nuo tarybinių laikų perdaro lietuvių ir visas kaimynines kalbas į bendrą rytų auropietišką kalbą. Iš tikro tas vėžys grasina ir visam likusiam pasauliui. Tarybiniais laikais tokie kėslai, vienos kalbos kūrimas, net nebuvo slepiami, nors retai aptarinėjami. Daug buvo visokių svaisčiotojų apie kraujų suvienytą žmoniją, turinčią vieną kalbą, vieną praeitį, vieną ateitį... Įvairovės sunaikinimas – tiesus kelias į nuopolį bei visišką nuobodybę, tokie pasauliai ilgai netempia yra negyvybingi...
Nuo 1999 m. M. Norbutaitė yra dailininkų sąjungos narė. Jos kūrybos sritis yra molbertinė ir sieninė tapyba, piešimas mišriomis technikomis. Nuo 1998 iki 2017 m. dailininkė surengė 15 autorinių parodų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Sankt Peterburge (Rusija), Liubline (Lenkija), Langentalije ir Berne (Šveicarija). Dalyvavo daugiau nei 170 grupinių parodų, projektų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, P. Korėjoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, kt.

Šešetukas neturi numylėtinių, myli kiekvieną – vienoda ir nešališka meile. Vaikystėje jis visada lydimas geriausių draugų, pritraukia kitus savo magnetizmu ir grožiu. Šio žmogaus gyvenimo būdas yra artistiškas ir jis dažnai suvokia save kaip drobę, kurioje tapo tobulybės paveikslą. Jaučia poreikį būti reikalingu ir laimingiausias būna tada, kai yra įtraukiamas į kokį nors projektą ar procesą. Šešetukas tiki meilės jėga bei jos gydomąja galia, todėl būna geru gydytoju ir slaugytoju.
Žiūrėdavau į tapybą ir laukdavau, kol kas nors atsitiks. Atrodė, kad tuoj kažkas pasikeis. Toks provokuojantis P. P. Rubenso potėpis ir manieringai judančių putlių, raumeningų kūnų vaizdavimas mane visada kerėjo. Vėliau aš net specialiai ieškojau P. P. Rubenso reprodukcijų. Vykau į Peterburgą stebėti ne tik jo, bet ir Rembrandt Harmenszoon van Rijn paveikslus.

Vytautai, raudonšikniai linkusios nusikalsti būtybės, jos tave gali įvairiai suprasti, jie gali net sau smegenis sujaukti, kad viską tikriausiai susuktų taip, jog į visus į tave besikreipiančiuosius dėl savo mirties laiko žiūrėtų kaip į savižudžius. Ką? Ten laisvas pasaulis, ką nori tą ir daro. Gali ir priešlaikiniai mirčiai pasiruošti. Jiems pelnas, tu išgarsėtum - beveik „nenusikalstamas“ versliukas. Taip, mirtis nėra prakeiksmas, bet kai kam nors žiūrėsi akis ir sakysi: – Tu mirsi tokia dieną, tokia valandą. Iš šalies atrodys kaip prakeiksmas. Tas žmogus gali pasijusti kaip prakeiktas.
Pirma. Ji taip pat yra paremta labai siaura faktine medžiaga. Pagrindinis Putinaitės šaltinis yra sovietmečiu pripažintų rašytojų kūriniai, antras pagal svarbą – sovietmečio veikėjų pasisakymai ir prisiminimai. Kitokių duomenų, pavyzdžiui  represinių struktūrų dokumentų, kurie galėtų atskleisti ir pasipriešinimo, ir represijų mastą, autorė nelinkusi analizuoti. Dokumentai kiek plačiau pasitelkiami tik ateizaciją nagrinėjančioje knygoje Nugenėta pušis. Apie daugelį įvykių, procesų ir tendencijų dar gali papasakoti liudininkai, tačiau autorė turbūt neatsitiktinai neranda reikalo jų prakalbinti.
Lietuva nėra jokia išimtis. Požiūris į sovietinę praeitį yra tiek svarbus pasaulėžiūros aspektas, jog pagal teigiamą ar neigiamą jos vertinimą galima daugpasakyti apie asmenų ir socialinių grupių rinkiminį elgesį: sociologiniai tyrimai atskleidžia tamprią teigiamo sovietmečio vertinimo koreliaciją su balsavimu už vienas partijas ir neigiamo vertinimo tamprią koreliaciją su balsavimu už kitas.

Mes galime pasipriešinti tokiai būsenai, kai atsiranda jausmas, kad reikia kažką greitai pasakyti (rusašikniškas spaudimas) ir ant liežuvio galo sukasi tik vienas (rusašiknių pakištas) užsienietiškas žodis. Tokios duobės apeinamos, jei iš tikro suprantama, kas norima pasakyti, ir galima apsieiti tik savo kalbos kitais žodžiais, pačiam geriau suprantant savo mintį.
    - Girdėjau tai iš kitų žmonių! Prisiekiu! Dėl kažkokios priežasties, ji neatsisakydavo išklausyti išpažinties. Tik septintoje klasėje visi pagaliau suprato kodėl, ir nuo tada niekas nenorėjo jai daugiau prisipažinti. Keista nuojauta sako, kad net dabar istorija kartosis. Todėl perspėju jus iš karto: pasiduokite. Tai sakau aš, kuris praleido daug laiko toje pat klasėje, kaip ir ji.
To compare a maniple of Skitarii to a platoon of Imperial Guardsmen is to compare a well-oiled gatling gun to a simple iron hammer. The Skitarii do not simply crush their foes, but instead pitilessly blast them into bloody chunks of flesh. Even as they do so they record every tiny screed of data for later analysis. Just as the Skitarii upload the martial capabilities of the foe to their masters, the Tech-priests download their own programs into the Skitarii. It is usual practice for a legion's overseer Tech-priests to monitor each battle from a scryer-ship high above. Floating in a sea of data, each Adept sends battlefield commands down via data-tethers to the Skitarii on the planet below. In this way their soldiers can be remotely augmented, used as eyepieces, forced into suicidal engagements, or even possessed entirely. The ever-devout Skitarii see these incidents as the divine spirit of the Omnissiah entering them and acting through them to the betterment of the Imperium. To the Tech-priests, their minions are little more than electric puppets jerking upon strings of pre-programmed impulse.
Džiazo atlikėjų, tokių kaip saksofonininkai Vladimir Čekasin, Vytautas Labutis, Petras Vyšniauskas, būgnininkai Vladimir Tarasov, Arkadyj Gotesman, Gediminas Laurinavičius, Linas Būda, portretai sudaro išskirtinę scenos žmonių atvaizdų grupę. Juose puikiai perteikiamas muzikuojančiųjų komunikabilumas, sugebėjimas per muziką bendrauti tarpusavyje ir su klausytojais bei polinkis improvizuoti.
Prašymą įregistruoti iniciatyvinę grupę pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Aurelijus Veryga, pirmasis iš Baltijos valstybių užkopęs į aukščiausią žemės viršūnę Everestą ir ten iškėlęs trispalvę alpinistas Vladas Vitkauskas, dirigentas ir muzikos pedagogas Donatas Katkus, sovietmečiu aktyvūs pasipriešinimo sistemai dalyviai arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupas Jonas Kauneckas, Nijolė Sadūnaitė, muzikos autoriai bei atlikėjai - Saulius Urbonavičius (Samas), Rosita Čivilytė, Donatas Montvydas, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas filosofas dr. Krescencijus Stoškus, sveikatingumo ir blaivybės puoselėtojas publicistas Juozas Dapšauskas, režisierius ir rašytojas Vytautas V. Landsbergis, sveikos gyvensenos ir blaivios kultūros rėmėjas Ramūnas Karbauskis ir kiti neabejingi esamai kritinei alkoholio vartojimo situacijai piliečiai.
    Haruhi tik riktelėjo “Eik pirmas!” ir išskuodė iš klasės taip trokštamu Lengvosios Atletikos Klubo greičiu. Ji buvo tokia mikli, kad pamaniau, jog batuose įsitaisė raketas. Nežinojau, ar ji taip skubėjo, trokšdama surasti naujų klubo narių, ar tiesiog buvo paprasčiausiai susijaudinusi, kad užkopė laipteliu aukštyn savo siekyje susitikti su atėjūnais?
● Nerimas dėl rytdienos. Biblijoje išpranašauta: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai“ (2 Timotiejui 3:1). Dabar išties žmones slegia daug sunkumų, todėl daugelis ieško patarimo pas astrologus, aiškiaregius, chiromantus, mediumus. „Tai viena iš nedaugelio verslo sričių, kuriai nepakenkė ekonomikos nuosmukis, — pasakė vienas mediumas. — Laimingi žmonės pas mus paprastai nesilanko.“ Viena aiškiaregė iš Kanados atskleidė: „Pastaruoju metu į mane kreipiasi net seni verslininkai. Jie skambina man specialiu įstaigos telefonu arba per posėdį savo mobiliuoju pašnibždomis prašo patarimo. Seniau tokie žmonės dažniausiai būdavo nusiteikę skeptiškai ir eidami pas aiškiaregius tikrai jausdavosi nejaukiai.“
Paskaitoje prieinama išvados: nors mados fotografijos kilmė yra grynai miestietiška, tačiau joje miesto aplinka, urbanistika ir gyvenimo būdas akivaizdžiai pradedami fiksuoti tik nuo XX a. vidurio. XX – XXI a vyrauja studijinė, interjerinė, režisūrinė fotografija. Daugiausiai dėmesio skiriama dailei būdingai „paveikslinio” vaizdavimo strategijai, t. y. ikoninio dailės paveikslo normų nuolatinis revizavimas ir perkėlimas į komercinę fotografiją.
Tačiau 1992 metų pradžioje apsukruolių porelei teko bėgti į Rusiją, nes tarp kreditorių buvo ir tuomet klestėjusių Kauno bei Klaipėdos nusikaltėlių pasaulio atstovų. Kalbėta, kad Ala ir Gediminas apgavo ir vieną iš anuomet garsios Kauno Daktarų gaujos veikėjų. Šie poros paieškoms pasitelkė nemažas pajėgas. Po kelių mėnesių Kauno banditai per savus žmones sužinojo, kad pora slapstosi Sankt Peterburge. Tad šiame mieste Ala ir Gediminas neužsibuvo, sėkmingai atsiplėšė nuo persekiotojų ir ilgiems metams patraukė į Rusijos gilumą.
×