. Postmoderniosios teorijos lauke susiklostė daugybė postmoderniųjų tyrinėjimo sričių: postmodernioji sociologija, politologija, geografija, urbanistika, vadyba, edukacija ir kt. Visose postmoderniosios teorijos srityse plito Jacques’o Derrida, Jeano Baudrillard’o, Michelio Foucault, Richardo Rorty, Fredrico Jamesono, Zigmunto Baumano, D. Harvey’aus ir kitų mąstytojų idėjos.
Kas liečia mano istorija tai jau nebeturiu vilties kad pavyks prasistumti jos tyrime toliau į priekį, bet keisčiausia kad ir google dingo visa info įvedus žodį Karla. Dar prieš kiek tai metų buvo galima rasti keletą pavardžių o dabar dingo viskas kas susije su tokia paieška Lietuvoje.O tai kažka tai įrodo kad ir valdžios sąmokslo dalį. tuo lengvai galite įsitikinti kiekvienas įvedes į google tokį žodį. Nenoriu nieko teigti bet kažkas reaguoja į mūsų tyrimus.
Trečia. Sunkiau pastebimas, bet labai svarbus šios koncepcijos bruožas yra tai, kad ji neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta yra iš diskurso eliminuojama sovietžmogių masę pavadinant nieko apibrėžto nebereiškiančiu žodžiu patriotai. Iš dėmesio lauko yra pašalinami žmonės, sunkiomis sąlygomis ir didelių netekčių kaina puoselėję ir išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, bei šių žmonių nuopelnai – tikrasis valstybės atkūrimo pamatas. Paneigus Tautą kaip politinį subjektą, jos vietą užima individų masė, kurios nariams nėra ir negali būti didesnio skirtumo, kas ką darė sovietmečiu ar kas ką padarė valstybę atkūrus.
Turiu klausimą gerb. inkognito. Kadangi Tau teko artimiau bendrauti su kitomis civilizacijomis, galbūt galėtum ką nors daugiau papasakoti apie jų mokslą? Pavyzdžiui, kokiu būdu jie viršija šviesos greitį? Suprantu, kad galbūt detalių ir nežinosi, nes visgi jie gali mus lenkti šimtmečiais, tūkstantmečiais, o gal ir milijonais metų, tad net ir per tuos kontaktus greičiausiai visko neįmanoma sužinoti niekam. Tačiau bent jau kažkokios bendros detalės, bendri įspūdžiai yra apie tai, kaip jie visa tai pasiekė, ką jie daro? Ir ar žmonija yra pajėgi pasiekti jų lygį? Ką mes turėtume daryti, jog patys gamintume savo žvaigždėlaivius? O gal jau gaminame? Suprantu, klausimų ne vienas ir ne du, bet būčiau labai dėkingas (ir ne vienas aš, manau), jeigu galėtum atsakyti į juos taip kaip geriausiai žinai ir gali. Ačiū iš anksto Tau!

Už savo kūrybą ir veiklą A. Ptakauskė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą – Augustinio Griciaus premiją už geriausią metų prozos debiutą Lietuvoje, JAV senatoriaus J. William Fulbright stipendiją, Tarptautinio moterų ekonomikos forumo apdovanojimą „Iškili moteris, kurianti visiems geresnį pasaulį“ ir kt. A. Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ įtrauktas į studijų programas net keliuose Europos universitetuose.


Nors medijų teorija kyla iš postmoderniosios teorijos lauko ir, drįstame teigti, jam priklauso, vis dėlto joje labiau ryškus mašiniškumo ir technologiškumo aspektas, kuris savaip „suveržia“ teorinių prieigų įvairovę, taip pat ir epistemologinį pliuralizmą. Keičiant žmogų aprašantį žodyną, žmonių bendravimo supratimą išstumiant komunikavimo įvaizdžiu, kuris jau suponuoja informacinę bendravimo apskaitą, individas dar labiau pajungiamas technologinei terpei. Inžinerinį požiūrį į žmogų, kaip į interfeisinės komunikacijos elementą ar įtaisą, vienaip ar kitaip „suderinamą“ su naujomis technologijomis, stiprina ir skaitmeninių technologijų įsivyravimas: suskaitmeninamas individas virsta pagrindine perdirbimui teikiama žaliava. Galėtume sakyti, kad tai žaliavai tinkamai apdoroti ir skiriama didelė dalis medijų teorijos galios. Tačiau medijų teorijoje išlieka postmodernioji pasaulio nudievinimo, sekuliarizavimo nuostata bei jos kildinama ideologija. Postmoderniojoje teorijoje išplitęs polinkis dekonstruoti visas įmanomas vertybes ir visus įsivaizduojamus egzistencinius „pamatus“, neigiant transcendentinį prasmės šaltinį ar „transcendentinį žymiklį“, yra tarsi filosofinis technologinio ir technologinamo žmogaus visagalybės „pagrindas“: individas įsivaizduoja įgaunąs galią perkurti ir „pagerinti“ save pagal norimą atvaizdą. Kaip tik tą įsivaizdavimą įvairiai paremia ir medijų teorija.
Labiausiai kultūros tyrimus ir teorinį mąstymą veikia du dalykai: būtinumas rengti tyrimų projektus, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindėtų nauji vakarietiški teoriniai „vėjai“, ir universitetuose dirbantiems mokslininkams dėstytojams kurti naujas mokymo programas, kurios būtų patrauklios ir kitų šalių studentams. Įsigalintis projektinis mąstymas ir konkurencija dėl projektų finansavimo skatina paviršutinišką projektinį „naujumą“, nesirūpinant gautų duomenų sklaida ir plačiu aptarimu. Universitetinėse studijų programose didžiuma sąvokinių pasiskolintų naujovių „užvelkamos ant senų kurpalių“. Mokymo programos dažnokai atnaujinamos pasiremiant keliais žymesnių Vakarų mokslininkų veikalais ir jų nukaltomis sąvokomis, nedalyvaujant nei Vakarų mokslininkų tyrinėjimuose, nei jų sukeltose diskusijose. Suprantama, esama ir išskirtinių naujoviškų, savais medijų, kino, medijų meno ir atminties tyrinėjimais paremtų programų. Neskatinamos ir vietinės diskusijos dėl svarbesnių visuomenei tyrinėjimo krypčių ar dėl vienokių ar kitokių gautų rezultatų. Net rimtesni, savomis teorinėmis prieigomis grindžiami darbai nesulaukia deramo akademinės visuomenės, besirūpinančios užkulisinėmis projektinėmis batalijomis, dėmesio. Tad medijų teorijos poveikį galima aptikti tik kai kurių dailės istorikų ir dailėtyrininkų, taip pat kino ir atminties tyrinėtojų darbuose. Šiuo atžvilgiu medijų teorija neįgauna tos galios, kuri ją verstų veiksmingu S. Lasho ir kitų teoretikų iškeliamu požiūriu. Pagrindinė veiksmingumo sritis – rašyti galinčius laimėti finansavimą projektus, nes jau pati medijų sąvoka tarsi laiduoja geidžiamą naujumą. Mokymo programose medijų teorija pervadinama medijų filosofija, todėl atsiranda medijų ontologijos, medijų epistemologijos ir medijų estetikos programos. Esama ir filosofų medijų filosofijos gerbėjų, nors vakariečiai medijų tyrinėtojai tą sritį linkę vadinti medijų teorija. Kol kas lietuvių tyrinėtojai dar nekelia klausimų apie Lietuvos visuomenei ir lietuvių kultūrai medijų keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes, juolab nesiaiškinama, koks turėtų būti požiūris į žmogaus pasaulio sumedijinimą ir sutechnologinimą ir koks yra kritinis medijų teorijos užtaisas, jei jo esama, tokio technologinimo atžvilgiu.
FKU, jos laboratorine diagnostika: amino rugsties fenilalanino apykaitos sutrikimas. Fen.- nepakeiciama amino rugstis, ieina i ivairiu baltymu sudeti. Fen. paros doze yra apie 30mg/1 kg svorio. Vykstant normaliai audiniu apykaitai fenilalaninas fermentu skaidomas i tirozina. Tirozinas reikalingas melanino, neuromediatoriu gamybai. Dar fen. per eile etapu gali buti suskaidomas i CO2 ir H2O. Del fermento defekto organizme pradeda kauptis fenilalaninas. Nenormalus skilimo produktai (fenilacto, fenilpieno rugstys) patenka i krauja ir sutrikdo CNS vystymasi. Sutrinka normalus neuromediatoriu gamybos procesas. Vystosi silpnaprotyste. Sutrinka pigmento gamyba. Kudikiai gimsta normalus, nes nestumo metu fen. perteklius pereina per placenta. Ligos pozymiai isryskeja pirmais gyvenimo menesiais. Vaikas vangus, budingas astrus slapimo kvapas. Genas yra 12 chr. q petyje. Visi gime naujagimiai (sviestas sviestuotas) testuojami tiriant krauja. Kitas budas diagnozuoti – ant vystyklu uzlasinti Felingo reagento. Ligos atveju slapimas nusidazo zalsvai. Gydymas – dieta. Grieztai ribojamas baltymu su fen. patekimas i organizma. Kuo anksciau pradedamas gydymas tuo normalesnis uzauga vaikas. Dieta reikalinga iki 8-10 metu. Veliai medziagu apykaita persitvarko, galima duoti normalu maista.   

Gegužės 3–4 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šeima ir bendrasis gėris“. Jos tikslas – mokslininkų ir specialistų diskusija apie dabartinę šeimos padėtį Lietuvoje ir Vakaruose, jos socialinę ir antropologinę tapatybę, taip pat sąsajas su bendruoju gėriu. Skaitytojams siūlome konferencijos dalyvio, Amerikos katalikiškojo universiteto Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto moralinės teologijos ir šeimos teisės profesorius, rašančio fundamentinės moralinės teologijos, bioetikos, lytiškumo, santuokos bei teisės temomis, Davido S. Crawfordo pranešimo santrauką.


Papildomai taikomas valstybės nustatytas (vienkartinis) kompensacinis atlyginimas (atminties laikmenos mokestis) pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą nuo 2012 03 01 renkamas už naujas skaitmenines laikmenas (telefoną, atminties kortelę ar kompiuterį). Mokestis skiriamas Lietuvos gretutinių teisių asociacijai, kuriai parašę prašymą jį susigrąžinsite, jei laikmeną įgijote profesionalioms ar neįgalių žmonių reikmėms arba išvežate iš Lietuvos. Daugiau informacijos: www.agata.lt.
– Esu tikrai  palaikoma artimųjų. Dukros nelabai domisi mano kūryba, tačiau žino, kad man tai svarbu ir atleidžia už tai, jog ne visada skiriu joms pakankamai dėmesio. Kartą vyriausioji po parodos atidarymo pasakė: „Mama, mes kartais pykstame, kad mums nepakanka tavo dėmesio, bet tave suprantame ir labai didžiuojamės tuo, ką darai, ir tuo, ko pasiekei.“ Vidurinioji dukra yra pasakiusi komplimentą: „Man patinka tavo stiprybė. Tu darai gyvenime tai, ką nori daryti. Nesitaikstai ir esi savimi.“

Videomeno mada, populiarumas jau atrodo išblėso, o aš per tą laiką ryžausi aprašyti net disertaciją. Dar ir šiandien tenka sudalyvauti mokslinėse diskusijose, kuriose klausiama mano nuomonės apie videokūrybą. Nors ji (videokūryba) ir yra savotiška, nišinė, nedominuojanti, labai asmeninė žmogaus saviraiškos ir pasaulėžiūros atskleidimo forma, tačiau ji man vis dar lieka įdomi.
– Žinoma, kad filosofija yra  visų mokslų motina. Iš filosofijos vystėsi ne tik humanitariniai mokslai, bet ir daug ką paveldėjo socialiniai. Šiandien, kai regime labai daug įvairių mokslo šakų, kai susiduriame su tokiais specialistais, apie kuriuos prieš dešimtmetį nieko net nežinojome, vis didesnis klausimas kyla apie ateities mokslo šakas ir studijų programas. Vienu metu atrodo, kad mokslo šakų kombinacijos vėl grįžta prie kažkokio bendrojo vardiklio, lyg vėl pasuka atgal filosofijos link, taip sujungdamos ir sukomplektuodamos gana skirtingus mokslus (pvz. kultūros studijas, vadybą, ekonomiką ir t. t.). Kita vertus, naujos specialybės ir naujos mokslo šakos dažniausiai yra provokuojamos technologijų inovacijų ir jų taikymo praktikoje. Viešumoje gausu diskusijų apie robotų technologijas, kurios daugumą specialybių išstums iš darbo rinkos (t. y. robotai palaipsniui perims tam tikrus mūsų darbus). Todėl noriu jūsų paprašyti įsivaizduoti ir pafantazuoti apie tai, kokios ateityje bus naujos specialybės. Kokių specialybių gali reikėti darbo rinkai ir koks vaidmuo teks universitetui?
Žinoma, jau ir keli šimtai žmonių yra nemažas būrys, jėga, įgali šį tą nuveikti, tačiau po konferencijos niekaip iš atminties neblėso renginyje matyti filmuoti kadrai iš Sąjūdžio laikų, kur Just.Marcinkevičiaus kalbos klausosi ir kone kas antrą jo pasakytą sakinį griausmingomis, nuoširdžiomis ovacijomis palydi niekaip į Vingio parką nesutelpanti šimtatūkstantinė minia, mojanti trispalvėmis, vieninga it uola... Negali būti, kad šiandien visi tie žmonės jau yra mirę ar emigravę - netikiu, kad galėjo taip nutikti. Tuomet - kurgi jie šiandien?..
Tuomet nukentėjusioji parašė pareiškimą policijai. Visą tą laiką mergaitė buvo pas A. Naruševičienę. Pastaroji merginos neišleido reikalaudama, kad motina atsiimtų pareiškimą iš policijos. Kartą mergaitė, kuri jau buvo tapusi kaip ir įkaite, sugebėjo paskambinti motinai ir pranešti, kad kitą dieną jos su Ala ruošiasi eiti į prekybos centrą  „Kosmosas“ pirkti naujų rūbų. Motina kartu su drauge sugebėjo pasislėpti prekybos centro tualete ir padėjo dukrai pabėgti pro tualeto langą. Po to dukrą paslėpė pas pažįstamą šventiką.
×