Sidabro impregnacija: ant opjektinio stiklo uzlasinamas 50% AgNO3 tirpalas ir uzdengiamas dengiamuoju stikleliu. Eksponuojama nuo keliu minuciu iki 24 valandu. Kartais preparatai apsvieciami stipria sviesa.  Ag impregnacija naudojama NOR (branduleliu organizatoriams), esantiems akrocentriniu chr. trumpuosiuose peciuose, dazyti. Chr. nusidazo geltona spalva, o ant akrocentriku trumpuju peciu nuseda tamsus (rudi ar juodi) taskai.   
Terpenes are common constituents of flavorings and fragrances. Terpenes, unlike cannabinoids, are responsible for the aroma of cannabis. The FDA and other agencies have generally recognized terpenes as “safe.” Terpenes act on receptors and neurotransmitters; they are prone to combine with or dissolve in lipids or fats; they act as serotonin uptake inhibitors (similar to antidepressants like Prozac); they enhance norepinephrine activity (similar to tricyclic antidepressants like Elavil); they increase dopamine activity; and they augment GABA (the “downer” neurotransmitter that counters glutamate, the “upper”). However, more specific research is needed for improved accuracy in describing and predicting how terpenes in cannabis can be used medicinally to help treat specific ailments / health conditions.
Šia tema aktyviai skaitomos paskaitos studentams ir įmonėms ją vedė prie fakulteto, ruošiančio komunikacijos specialistus, vadovo darbo. Išsilavinimo platumas tapo pagrindiniu privalumu plėtojant tarptautinius ryšius ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė išleido keturis technologijų vadovėlius mokyklai, vartojimo kultūros vadovėlį mokytojams ir dvi etiketo knygas tiems, kam įdomi dalykinė komunikacija. Skaitė paskaitas 15-oje aukštųjų mokyklų, 9-iose pasaulio šalyse.
2012-ųjų vasaris. Ponia, pavadinkime ją Aldona, žurnale „Būrėja“ perskaitė labai ją sudominusį reklaminį skelbimą, kad aiškiaregė gali apsaugoti nuo blogio, išsiaiškinti, kodėl nesiseka verslas, pašalinti prakeiksmus, nužiūrėjimus. Tad moteris, kartu su sūnumi ir pravėrė Alos UAB-o duris. Klientai buvo sutikti labai šiltai, pavaišinti arbata ir paprašyti papasakoti apie ištikusias bėdas. Tiesa, prieš pradedant konsultacijas – taip buvo pavadintas jų susitikimas – Ala nepamiršo parodyti kainoraščio. Jos konsultacijų valanda kainavo 400 litų (116 eurų). Motina su sūnumi užtruko keletą valandų, tad už pirmąjį vizitą sumokėjo 2000 litų (580 eurų). Tokių vizitų buvo 18, nes aiškiaregė, išklausiusi klientų pasakojimą, tvirtino tikrai galinti padėti. Ir dar pagąsdino, kad jei sūnus pagalbos nesulauks, tai jis taps invalidu, neteks kojos. Paskui bus dar baisiau – bekojis atsidurs kalėjime.
Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu apie kūrybiškumą, kuriame pašnekovas kūrybiškumą prilygina placebui ir iliuzijų vaikymuisi. Prie šios temos grįžtame labai ne įprastu būdu. Savo žinojimą ir idėjas doc. dr. R. Venckus pasitikrina rengdamas interviu su Vilniaus Gedimino technologijų universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų fakulteto dėstytoja, knygų šiuolaikinio kūrybingumo tema vertėja lektore Jovile Barevičiūte.
– Po penkerių metų bus reikalingi darbuotojai darbo vietoms, kurių šiuo metu nėra, o daugelis esamų darbo vietų, ypač tų, kurios skirtos pasikartojančių operacijų vykdymui, išnyks. Naujos ir negirdėtos studijų programos rodo, kad universitetas žengia koja kojon su laiku, analizuoja futuristines prognozes ir stengiasi parengti jaunimą būsimai darbo rinkai ir tuos, kurie tą rinką kurs. Darbo rinka keičiasi, daugelyje darbo vietų reikalingas tarpdisciplininis požiūris, o kartais ir kelių sričių žinios, specifikos išmanymas. Taip technologijų, meno ir komunikacijos sankirtoje gimė kūrybinės industrijos. Taip gimsta inovacijos ir nauji produktai.

Šios ir kitos aplinkybės lietuviams pagaliau leido kiek laisviau veikti sistemoje, išmokė kultūrininkus išvengti ar apeiti akivaizdžius ideologinius spąstus, tuo pačiu ją išnaudojant vietinės kultūros išsaugojimo reikmėms. Tai atvėrė kad ir ribotas, bet reikšmingas modernios nacionalinės kultūros plėtros galimybes, kuriomis, ypač brežnevmečiu, sugebėjo pasinaudoti ne tik SSRS, bet ir užsienyje veikiai aukštai pradėti vertinti lietuvių rašytojai ir poetai, menininkai, teatralai, muzikai, architektai, urbanistai, fotografai, dizaineriai ir t. t.
Translokacinis Dauno sindromas: 21 chromosomos trisomija. Kariotipas 47, XX (XY)+21. Gali issivystyti del 21 chr. poros neissiskyrimo mejozes metu, arba del 21 chr. translokacijos ant 14 chromosomos. Ivykus 21 chromosomos translokacijai i 14 chromosoma asmuo yra normalus, translokacija subalansuota, kariotipas nepasikeicia. Taciau padideja galimybe sulaukti defektyviu palikuoniu. Jei translokacija ivyksta ant homologines chromosomos (21 chr. translokuojasi ant kitos 21 chromosomos) visi palikuonys bus daunai.  Mutacija gali vykti ir tevo ir motinos organizme, taciau pastebima ryski koreliacja tarp motinos amziaus ir ligos tikimybes. Kuo vyresne moteris gimdo, tuo senesne kiausialaste apvaisinama, ji gali buti labiau paveikta mutagenu, galimas chr. neissiskyrimas. Spermatozodai gaminasi nuolat, be to, sveiki spermatazoidai gyvybingesni. Ligoniams veliau uzauga momeneliai, jie veliau pradeda vaikscioti. Budinga maza galva, menulio veidas, istrizos akys, didelis liezuvis. Visi psichiskai atsilike. Daznos sirdies – kraujagysliu sistemos, virskinimo trakto anomalijos. Gyvenimo trukme mazeisne nei sveiko individo. Nezinoma kad 47, XY+21 turetu vaiku, nors lytiniai organai issivysto normaliai. Moteru yra gimdziusiu, vaikai gali gimti normalus.

Embrioletalus chromosomu disbalansas: kai susidaro tokie chromosomu rinkiniai kurie sukelia embriono zuti, ty savaimini aborta. Polipoidija – kai chromosomu skaicius skiriasi istisu rinkiniu ( kariotipas 69, XYY (XXX) (XXY). Aneuploidija – kai chr. skaicius padaugeja ar pamazeja viena (ar keliomis) chromosomomis. Dauguma chromosomu aberaciju yra embrioletalios.  


Labiausiai kultūros tyrimus ir teorinį mąstymą veikia du dalykai: būtinumas rengti tyrimų projektus, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindėtų nauji vakarietiški teoriniai „vėjai“, ir universitetuose dirbantiems mokslininkams dėstytojams kurti naujas mokymo programas, kurios būtų patrauklios ir kitų šalių studentams. Įsigalintis projektinis mąstymas ir konkurencija dėl projektų finansavimo skatina paviršutinišką projektinį „naujumą“, nesirūpinant gautų duomenų sklaida ir plačiu aptarimu. Universitetinėse studijų programose didžiuma sąvokinių pasiskolintų naujovių „užvelkamos ant senų kurpalių“. Mokymo programos dažnokai atnaujinamos pasiremiant keliais žymesnių Vakarų mokslininkų veikalais ir jų nukaltomis sąvokomis, nedalyvaujant nei Vakarų mokslininkų tyrinėjimuose, nei jų sukeltose diskusijose. Suprantama, esama ir išskirtinių naujoviškų, savais medijų, kino, medijų meno ir atminties tyrinėjimais paremtų programų. Neskatinamos ir vietinės diskusijos dėl svarbesnių visuomenei tyrinėjimo krypčių ar dėl vienokių ar kitokių gautų rezultatų. Net rimtesni, savomis teorinėmis prieigomis grindžiami darbai nesulaukia deramo akademinės visuomenės, besirūpinančios užkulisinėmis projektinėmis batalijomis, dėmesio. Tad medijų teorijos poveikį galima aptikti tik kai kurių dailės istorikų ir dailėtyrininkų, taip pat kino ir atminties tyrinėtojų darbuose. Šiuo atžvilgiu medijų teorija neįgauna tos galios, kuri ją verstų veiksmingu S. Lasho ir kitų teoretikų iškeliamu požiūriu. Pagrindinė veiksmingumo sritis – rašyti galinčius laimėti finansavimą projektus, nes jau pati medijų sąvoka tarsi laiduoja geidžiamą naujumą. Mokymo programose medijų teorija pervadinama medijų filosofija, todėl atsiranda medijų ontologijos, medijų epistemologijos ir medijų estetikos programos. Esama ir filosofų medijų filosofijos gerbėjų, nors vakariečiai medijų tyrinėtojai tą sritį linkę vadinti medijų teorija. Kol kas lietuvių tyrinėtojai dar nekelia klausimų apie Lietuvos visuomenei ir lietuvių kultūrai medijų keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes, juolab nesiaiškinama, koks turėtų būti požiūris į žmogaus pasaulio sumedijinimą ir sutechnologinimą ir koks yra kritinis medijų teorijos užtaisas, jei jo esama, tokio technologinimo atžvilgiu.
Prisiversti sportuoti ir sportą paversti kasdienybės ritualų dalimi pavyko ne iš karto. Kelis kartus palūžau ir nustojau lankytis sporto klube. Save įtikinėdavau, kad sportuosiu nuo rugsėjo pirmosios, nuo naujųjų metų pirmos dienos, vėliau – nuo vasaros pradžios. Susiėmiau ir vis dėlto pradėjau sportuoti. Ne iš karto, bet palaipsniui pastebėjau sporto privalumus. Reguliariai sportuojant dingdavo bet kokia įtampa, akimirksnio susierzinimas, atsirasdavo net didesnis pasitikėjimas savimi. Kraujospūdžio problemų jau nebeatmenu.
Atleisk kad taip ilgai neatsakiau,tačiau kriptovaliutų požiuriu nesu apsišvietes. Bijau kad nežemiečiams labiau palankios dabartinės mūsų valiutos, kadangi jie puikiai įvaldė auso sintetinimo technologijas. Iš 1000 kilogramų gyvsidabrio. per maždaug porą valandų išgaunamas 850 kg gryniausias 999 prabos auksas. kadangi mūsų valiutos yra brnagiūjų metalų ekvivalentas tai jiems ženkliai lengviau mus praskolintiir tuo pagrindu į žemę atsiusti savo piliečių niekuom nesiskiriančių nuo mūsų bet besinaudojančių brangiausiais kurortais viešbučiais ir parazituojančiais at žemės gyventojų gero. Gal būt jie suras būdų ir kaip pigiai ir greitai iškasti ir kriptovaliutų juk jų kompai milijardus kartų našesni nei mūsų.
Nu va jau namuose ir vėl galiu mėgautis savo kompo klaviatūra o ne mobilaus knopkėmis ir dar virtualiomis. Taip Nso mačiau ne prekybos centro palubėje o išėjęs realiai į lauka tarp prekybos centro pastatų,kol žmona su dukra rankiojosi rūbus prekybos salėje.Atsisėdau ant suoliuko labai patogaus šalia trykštančio fontano. Kas yra buvęs alencijos Bona Aire prekybos centre esančiame 40 km nuo miestoSupras apie ka aš kalbu. Tsidųriau labai siauroje erdvėje tarp dviejų didžiulių pastatų kurie dangų apribojo į siaura ilga stačiakampio formos paveikslą.Dangus buvo skaisčiai žydros spalvos ir aš jeme pamačiau kažkoki tai objekta iš pradžiu pagalvojau kad tai boingas nes nelabai toli yra Valencijos aerouostas kur kasdiena kyla ir leidžiasi dešimtys lėktuvų.Jis skrido tiesiu kursu į mane tada supratau kad tai ne lėktuvas nes tie skraido griežtai pagal reglamenta ir tikrai tokių kringelių nedarytų.Be to jam priartėjus pamačiau kad tia ne lėktuvo geometrija,jis buvo visas baltas ir sparnai pasirodė labai platūs ir trumpi bei pradėjo sukti ankšta spiralę.Paukstis tokias spirales suka centruodamas termikus,tačiau tokia karšta diena jų beveik nebūna ir visuomet pavėjinėje spiralės pusėje jis padeda sparnais kad geriau ją sucentruotų tam kad sparčiai kilti į viršų.Trečia spiralė daroma pasvirus sparnu o čia buvo daroma keistai Blyneliu rizikuojant kaip mat nusiversti į suktuką.Spiralės diametras buvo toks mažas kad atrodė jog objektas visai neturi jokios masės. Be to jis nekilo į viršų o spirales suko tame pat aukštyje visai dėl to nesijaudindamas kad jis nekyla aukštyn termike jeigu tai tikrai toks buvo ten tokiu metu nes nebuvo jokio debesėlio. Jau ruošiausi traukti mobilų iš kišenės ir isijungti kamera kai jis nelauktai ėmė ir ištirpo akyse ir kiek po to bežiurėjau negalėjau nieko daugiau pamatyti nei toje nei kitose vietose.Todėl tik tada galutinai įsitikinau kad tai buvo ne kas kita o NSO.

Noriu pasakyti, kad pramogų industrijos liūtai, kaip ir didžioji visuomenės dalis į studijų programas ir studentų rengimą žiūri kaip į konvejerinį automobilių gamybos fabriką. Ugdyti žmogų – tai ne tas pat, kaip remontuoti buities apyvokos daiktus, gaminti pakavimui skirtas kartono dėžutes, TV eteriu transliuoti blizgančius nūdienos populiarios žvaigždės gyvenimo interjerus.

Raudonšikniai būdami mažumoje daug postringaus apie pakantumą jų pažiūroms ar gyvenimo būdui, visai pamiršdami, kad patiems reiktų būti pakantesniais kitokioms pažiūroms. Jie kaip tikri daugumiečiai, net būdami mažumoje naikins jiems nepriimtinas bet kokias blaivaus mąstymo apraiškas. Pagal juos yra teisingas mąstymas ir neteisingas, o su „neteisingu“ jie nelinkę cackintis ir ji naikina nesirinkdami priemonių. Visi vadinamieji „leftistai“ (kairuoliai) yra neabejotinai globojami raudonšiknių tarpinės. Kaip nebūtų keista, tiek anglų, tiek rusų kalboje žodis „dešinė“ sutampa su žodžiu „teisingas“. Tik raudonšikniai visur norėtų pritapti ir dalyvauti, kaip jie sako bendradarbiauti, o iš tikro nuvairuoti viską jiems palankia linkme. Jie per daug prisidirbę, kad galėtų išvengti didelės bausmės nustumti nuo valdžios.


Kad būti labai stipriai reikia prisiminti ir sapną ir gyvenimą; bet kartais tiesiog viskas slysta iš rankų ir tiesiog neprisimeni. Ir sapne yra sapnuojama, tai sapnas sapne. Kartais sapne suvokiu, kad toje sapno vietoje jau esu šimtąjį kartą, bet iš tiesų tą sapną sapnuoju pirmą kartą. Yra labai daug tunelių. Suvokiu kad juose( tuneliuose) dalyvauju, tik retkarčiais prisimenu. O kai nušvis protas visus tunelius prisiminsiu ir esmę prisiminsiu. Nes kažkur tai yra esmė.
Prisiminkime, kaip startavo „Šiaulių naktys“? Kas buvo pagrindiniai šio renginio idėjiniai lyderiai? Gintautas Gascevičius (iki 2015), Diana Kuprytė, Darius Linkevičius, AŠAI, Saulė Žukauskaitė. Vėliau įsijungė Giedrė Brazlauskaitė, Aleksandras Bielyj, Vilius Puronas, Violeta Jasiūnienė … Kiekvienais metais renginys plėtėsi ir augo lyg sveikas ir judrus vaikas.
2012 metų gegužės mėnesį į A. Naruševičienę kreipėsi ūkininkė Zita iš Akmenės rajono. Ji ir jos sūnus turėjo problemų tiek su sveikata, tiek ir su ūkiu – susirgo ir labai greitai numirė Zitos vyras, galvijai krito vienas po kito. Už kompleksines paslaugas ūkininkai aiškiaregei sumokėjo 178 000 litų (51 552 eurų). Ir tik, kai pieno primilžiai nė kiek nepadidėjo, ūkininkai suprato esantys apgauti.

Prieš trejetą metų persikėliau gyventi į Vilnių. Aktyviai įsiliedamas į sostinės akademinę bendruomenę susipažinau su doc. dr. Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene. Mūsų dalykinė pažintis plėtojosi susitinkant ir bendraujant mokslo renginiuose, apskrito stalo akademinėse diskusijose, o kai kada net vienas kito teiraujantis patarimo skirtingais profesiniais klausimais.


Dar visai neseniai, 2005 m. gegužės mėn., kai Vytauto Didžiojo universiteto Senate buvo balsuojama dėl Santuokos ir šeimos studijų centro steigimo, didžioji dalis senatorių su nuostaba klausė, “Kodėl centrui renkatės tokį dvigubą pavadinimą, juk santuoka ir šeima yra tapatus darinys”. Lygiai tokios pačios nuomonės buvo ir šalies Konstitucijos kūrėjai 1992 m., kuriems, pasak prof. E. Jarašiūno, santuoka grindžiama šeima buvo laikoma tokia savaime suprantama kategorija, kad didesnių diskusijų nekilo ir nereikėjo vieniems kitų įtikinėti kokia teisinė realybė bus kuriama. Prabėgus daugiau nei 20 metų, tenka sugaišti begales laiko ir išeikvoti daugybę pastangų moksliniams tyrimams siekiant apginti ir santuoką, ir šeimą. Ir pirmiausia, žinoma, santuoką, nes kaip tik iš jos ir yra kildinama šeima. 
Žinoma, kas dėl kūrybiškumo konceptų/receptų ir jų tinkamumo/pritaikomumo mūsų kultūrai – tai jau visai kitas klausimas. Kaip socialinių ir humanitarinių mokslų atstovė, galiu pasakyti, kad apie kokią veiklos sritį bekalbėtume, jokio vieno universalaus kūrybingumo ar kokio nors kito recepto nėra ir negali būti. Kiekviena visuomenė, tauta, kultūra yra labai savita, turinti savąjį mentalitetą, nulemtą esamų ir istorinių aplinkybių bei daugybės kitų socialinių, kultūrinių, ekonominių, politinių faktorių. Mes, lietuviai, beveik prieš trisdešimt metų išsivadavę iš sovietinės ideologijos, vis dar esame kelyje į kūrybiškai, drąsiai, atvirai ir savarankiškai mąstančią visuomenę.
Be to, užaugau menininkų šeimoje: mano mama ir dabar jau šviesaus atminimo tėvas – jie abu buvo menininkai, kartu baigę Vilniaus dailės akademiją (VDA) ir visą gyvenimą dirbę drauge. Tad 1990–2010-ųjų lietuvių menininkų aplinka ir visas tas nevienareikšmių kūrybinių vibracijų kupinas bohemos gyvenimas, tegul ir greta nesibaigiančių tėvų pokalbių darbo temomis, man buvo labai gerai pažįstamas ir artimas.

Man kūryboje labai svarbus netikėtumo momentas. Pradėdama kiekvieną naują kūrinį, visada užsibrėžiu sau tikslą – atskleisti paslaptį. Kartais ta paslaptis gali būti vieša, pavyzdžiui, imigrančių patiriami iššūkiai lietuvių visuomenėje – lyg ir visiems akivaizdūs, bet kartu visų aktyviai ignoruojami. O kartais tai – skaudi, giliai mano herojų širdyse slepiama tiesa, kurios pripažinimas ir paviešinimas gali išlaisvinti ir juos pačius, ir visus kitus, kurie panašią tiesą slepia ne tik nuo pašalinių, bet ir nuo savo pačių akių.
- Būtent! Tad čiupkim jautį už ragų! Jeigu taip ambicingai leidžiame Europos pinigus pramogoms, kodėl taip pat ambicingai nesiekus dvasinių aukštumų? Kodėl Anykščių suvenyras – tik vyno butelis (nesakau, kad prasto), o ne knyga? Kodėl knygos „kartelė“ taip nuleista, kad mažai kas beskiria mėgėjišką, komercinę literatūrą nuo rimtosios, meninės? Kodėl, perkant dovaną bičiuliui ar Kalėdų senelio lauktuves, mokykloje keičiantis dovanėlėmis, greičiau pasirenkamas kiniškas vienkartinis žaisliukas negu knyga? Tai svarbūs ir susiję klausimai.

    Jis nežinojo, ir jam nepatiko nežinoti. Jis pirmą kartą pakėlė ginklą dvylikos metų, norėdamas apginti savo šeimą nuo grupės teroristų, ir tapo profu septyniolikos – jau ketverius metus jam mokėjo už tai, kad statytų į pavojų savo gyvybę dėl vienos priežasties ar kitos. Bet jis visada žinodavo, kokia rizika, ir prieš ką jis kovojo. Visai kitas reikalas, mintis pulti aklai. Vienintelė paguoda buvo ta, kad jis ėjo su daugiau kaip šimtu patyrusių kareivių; kad ir kas tai buvo, jie susitvarkys.
Vargu ar verta svarstyti, kiek adekvati yra Putinaitės pateikta Basanavičiaus idėjų interpretacija, kokiu magišku būdu Basanavičius galėjęs pats vienas suformuoti lietuvių tapatybę, ar kuo pagrįstas požiūris apie kitomis aplinkybėmis galėjusį įsisteigti lietuviškąjį totalitarinį režimą. Atkreipsime dėmesį tik į tai, kad sovietinė oficiali istoriografija teigė,  jog 1940 patys lietuviai įvykdė socialistinę revoliuciją ir pasiprašė įstoti į Sovietų Sąjungos sudėtį.

Didieji duomenys pertvarkė verslo visuomenę, ir dabar nebereikia būti mokslininku, norint dalyvauti šioje revoliucijoje. Jums tereikia duomenų rinkimo metodikos ir kelių analizės priemonių. Kadangi PoS sistemos yra jūsų verslo pagrindas, pažangūs kredito kortelių aparatai yra svarbūs jūsų informacijos valdymui. Jūsų mobilusis kortelių skaitytuvas integruojamas su Microsoft Excel. Tokiu būdu kiekvienas jūsų priimtas sprendimas bus paremtas socialiniais, rinkos bei apskaitos duomenimis, kuriuos jūsų banko kortelių skaitytuvas pateiks jūsų programinei įrangai. Verslo analitika visada tik vieno paspaudimo atstumu. Pridėkite analitinius priedus prie jūsų sistemos ir turėsite metriką, galinčią sustiprinti jūsų verslo augimą.
Ši skirtis kartu leidžia ne tik ištrūkti iš aptarto užburto rato, bet ir iš jo kuriamos milžiniškos praktinės dilemos – atsirandančios pilkosios zonos, kurioje nebeįmanoma nubrėžti ribos tarp kolaboranto ir prisitaikėlio. Be šios skirties yra tik du poliai – akivaizdūs kolaborantai ir akivaizdūs rezistentai. Tačiau jeigu tautą suvokiame pirmiausiai kaip idealią bendruomenę, su kuria galima saistytis arba ne, tampa įmanoma išdiferencijuoti daug sudėtingesnį ir subtilesnį vaizdą, leidžiantį skirti net kelias asmenų santykio su sovietiniu režimu kategorijas. Tipologizaciją galima tikslinti, tačiau ji suderina moralinį vertinimą su politinio veiksmo logika.
X-recesyvinis G6PD defektas: vyrai kuriu lastelese sintetinama mazai G6PD, serga liga, vadinama fabizmu. Ligos pavadinimas rodo, kad tokie zmones gali apsinuodytu nesunokusiomis pupomis (vicia faba). Jiems pavojinga net vaikscioti po zydinciu pupu lauka, taip pat gali pakenkti kai kurie vaistai: sulfamidiniai preparatai, barbituratai. Nesintetinantiems fermento zmonems visi sie veiksniai sukelia mazakraujyste. 
    ir tada atsisėdo, peržiūrėdama galvoje Rakūno miesto žemėlapį. Jei likusi gatvių dalis buvo taip pat užtvindyta, jai reikėjo sukti atgal į miestą, bandyti rasti kitą išeitį. Ji turėjo penkias pilnas apkabas, penkiolika šovinių kiekvienoje, bet reikės daugiau šaunamosios galios... pavyzdžiui, galbūt, šotguno. Jei ji neras šovinių, ji galėtų su juo bent jau mušti tuos padvėsusius šunsnukius. 

. Tokiu būdu teoretizavimas praranda refleksijai būtiną kritinės distancijos gebą, tačiau tampa nepaprastai veiksminga sąmonės sutechnologinimo priemone. Kadangi žmogaus gyvenamo pasaulio sutechninimą nulemia kapitalizmo raida, sykiu kapitalo logika, tai šitaip suvokiamos medijų teorijos tampa tos logikos įrankiu. Kodėl? Įgavusi medijinį pavidalą medijų teorija pajungiama finansine nauda įvertinamo veiksmingumo principui – ji tampa preke, kultūrinės gamybos priemone arba visuomenės valdymo per socialinės komunikacijos ir žinijos tinklus įrankiu. Ypač kai plėtojamas komunikacinis informacinis požiūris į visuomenę, kultūrinę kūrybą ir kūrybiškumą, siekiant apskaičiuojamo visų žmogaus gyvenimo sričių „efektyvinimo“ tokioje visuomenėje, „kurios ekonominis pamatas yra kultūros apdorojimo ir perdirbimo technologijos“
Atsakymas: Biblijoje aiškiai smerkiami dvasių iššaukimai, mediumai, okultizmai ir aiškiaregystės (Kunigų 20:27; Pakartoto Įstatymo 18:10-13). Horoskopai, taro kortos, astrologija, žiniuoniai, skaitymai iš delno ir kitokie sensai įeina į tą pačią kategoriją. Visos šios veiklos yra paremtos įsitikinimų, jog kažkur egzistuoja dievai, dvasios ar mirusių artimųjų dvasios, kurios gali patarti. Tie “dievai” ir “dvasios” yra demonai (2 Korintiečiams 11:14-15). Biblijoje nėra nieko, kas mus leistų tikėti, jog mirę artimieji gali su mumis susisiekti. Jeigu jie buvo tikintieji, jie yra danguje ir mėgaujasi pačia nuostabiausia vieta ir santykiais su mylinčiu Dievu. Jeigu jie buvo netikintys, jie yra pragare ir kenčia nesibaigiančius kankinimus už tai, kad atstūmė Dievo meilę ir prieš Jį maištavo.
×