Restrikciniai genolapiai: chromosomose linijiskai kartografuojami ne genai, o restriktaziu pazinimo vietos. DNR skaidoma ivairiomis restriktazemis. Pagrindinis uzdavinys surikiuoti teisinga seka fragmentus, nustatomus elektroforeziskai. Tai atliekama ivairiais budais. Dazniausiai pirmiausia DNR suskaidoma i stambius segmentus dviem skirtingom restriktazemis, paskui gauti segmentai dar karta sukarpomi, sukeiciant restriktazes. Pagal tai, kaip sukarpyti segmentai uzdengia vienas kita, nustatoma ju issidestymo seka.  
    Ji pasiekė šiukšlių konteinerį ir pasilenkė per jį, pažiūrėdama į abi apsiniaukusios šiaurės-pietų gatvės prieš ją puses. Šiukšliadėžė buvo įsprausta tarp madingos drabužių parduotuvės galinės sienos ir aiškiai sutriuškinto automobilio, ribojančio, ką ji galėjo matyti. Džil pasiklausė minutėlę, alkio riksmų ar savitų daugybės nešėjų šiuženimo, bet neišgirdo nieko.
They do this for patients who are just looking for the pure effects of THC, CBD, or whatever Cannabinoid they are isolating. Terpenes can do things like change heart rate, increase blood pressure, or even cause anxiety. If you are looking for all of the erpenes in your extract ask about full spectrum extracts. Most extract companies produce both types.
Profesorė išreiškė pritarimą darbo grupės rengiamai programai, pažymėdama, kad ji privalo būti apsaugota nuo tam tikroms verslo grupėms naudingų įtakų, pvz. „Visuotinio lytinio švietimo gairių“, kuriomis formuojamas neigiamas požiūris į motinystę, paaugliai sudominami seksu, o seksas atskiriamas nuo meilės ir atsakomybės, ir pateikė daug įvairios moksliškai pagrįstos informacijos.

Be to pasakysiu rašytojai rašo aplink juodąją visatos skyle, bet i pačia juodąją skyle ir nepataiko. Todel as jais pasitikiu, bet ne iki pacio galo. Reikia pataikyti i visatos juodąją skyle-va kur yra teisybe! Todel tas parasymas apie sesetukus yra paviršutiniškas ir labai dalinis. Todel as ir horoskopais tik pasitikiu, bet visiskai isbraukiu is savo gyvenimo. Visai nenoriu žinoti žmogaus gimtadienio, kad ne duok dieve nesuzinociau jo horoskopo.:-))) Reikia buti nors truputi paslaptingais. O nežinojimas horoskopo tai jau labai didele paslaptis.

Gelato is a good strain for glaucoma and arthritis. G6 is also a good strain in treating glaucoma, specifically eye pressure. Sour apple is also good for treating eye pressure as well. GG#4 is a good for treating arthritis. Also, any strain with higher CBG with THC is also good for glaucoma. Significant amounts of CBG can be found in Green Crack, Pincher Creek and Island Sweet Skunk for just a few examples.


    Bet p. Lungė pagaliau sugraibė kontūrus, duomenis apie Johaną, Prahoje. Johano egzistencija buvo įrodyta, bet kur monstras gimė, ir kur jis keliavo...? Aš ėmiau laisvai spekuliuoti. Tuo metu aš nusprendžiau išsiaiškinti šiuos reikalus, kai aplankiau Čekijos Respubliką. Ir, kaip paaiškinsiu vėliau, ši pasakų knyga ir jos autorius, Emilis Šėbe, buvo pačiame šios bylos centre...
Kosminei sielai būdingi požymiai-energija, erosas, žaidimas, siaubas,-kurie, net ir ne būdami" virš pasaulio", peržengia daiktu ypatybes. Kai kurie teoretikai šiuos fenomenus vadino panpsichizmu, t.y. jie yra laikomi psichologiniu žmogaus " jausmu" pagrindu. Kitaip tariant, žmogaus psichologija mums negali padeti suprasti siu fenomenu; jie yra "kosminiai", ju niekur nerasi, nes tai yra nuotaikos erdvė, persmelkianti visus daiktus ir įvykius.
Galiausiai ši įsitautinimo arba išsitautinimo, asmeninio įsivalstybinimo arba išsivalstybinimo dilema yra tokia pati gyva šiandien. Todėl ir puolamas yra visai ne J. Marcinkevičius. Vyksta daug fundamentalesnis procesas. Sovietmečiu sovietų taikyta tautos ir valstybės naikinimo strategija rėmėsi atviru naikinimu. Todėl kiekvienas žmogus, turėjęs bent minimalią istorinę atmintį ir nuovoką, žinojo, kad reikia apsispręsti tautos ir valstybės atžvilgiu. Dabartinis jų naikinimo principas yra visiškai kitas. Tai nutylėjimo arba neutralizavimo strategija. 
    Aš išsiaiškinau, kaip geriausia susipažinti su juo, ir surengiau susitikimą. Lungė šiuo metu turi Nordrheino-Vestfaleno Valstijos Policijos Akademijos Profesoriaus, ir Europos Policijos Ofiso (Europolo) Bihevioristinių Mokslų Specialaus Patarėjo titulus - departamento, kuris dar nebuvo patvirtintas, vadovo. Aš nusiunčiau jam laišką, kuriame išdėsčiau, kad renku duomenis straipsniui apie Europos profiliavimo padėtį, ir jis sutiko dėl interviu. Ar pavyks, ar ne, jam papasakoti apie Europos sėkmingiausią serijinį žudiką, priklausė nuo to, kiek įtaigiai priversiu jį apie tai prabilti.

Kai susikoncentruojame, ką galime padaryti su daiktais, mes neišvengiamai sutelkiame dėmesį į jų mechanines savybes, o ne į jų esminę būtį. Mes nebežiūrime į daiktus, atsižvelgdami į tai, kas jie yra, bet matome vien funkcinę jų dalių sąveiką. Kai dėmesys nukreipiamas į vieną iš tų dalių ar savybių, tuomet jis taip pat skaidomas į dalis ir procesus ir taip toliau, ir be galo.
We remind you once again that you are an aboriginal human parasite that uses the planet's resources indiscriminately for its miserable existence. You ruthlessly exploit the Earth's eccentricity to satisfy your egoistic needs, kill animals that, like you, have the right to live and reproduce as essentially and you are the same animal life as they are, with their selfishness, unhealthy ambitions, malice, extraordinary selfishness and schizophrenic belief that you are the only one in the universe of electorate creatures. Your achievements in science and technology are primitive and miserable to support the devastation of the planet's ecosystem by burning the fossil resources of the planet with coal, petroleum gas and metals. You use metallic weapons to create horrible killer machines that you use in the context of the same animals as you yourself. You are ruled by raccoons and dowries that are used by the government to satisfy their lowest animal instincts, by sacrificing their unharmed ambitions by killing or suffering the deadly torment of millions of people, you are portrayed in democracy and justice in the blizzard of only a demagogy of well-off lies. Therefore, we replied that you are not a PROTECTful humanoid species in the galaxy. The torture and murder of your other animals, which you call food processing companies, are a criminal form of existence in the universe, the ones you kill each day alone in order to overcome their blood and bodies are thousands of times more cute in the eyes of the developers than you yourself. Therefore, until you radically change no one from the members of the Arctic Council, which includes nearly 3 billion galactic civilizations, will not have any kind of contact with you, we will continue to use you as research material, through our representatives, we will monitor the development of your development, but not more. Until you receive the status of galaxy citizens, you will continue to be treated as one of the animals on the planet and will continue to experiment with you and your genetic research and attempt to improve you as a species if this does not produce good results. You will quickly and painlessly destroy the oxygen contained in the Earth's atmosphere. replacing inert gases. After 200-300 years of fading the planet from your existence, we will attempt to place another experimental homo sapiens here. THEREFORE, I REVEAL YOUR DECLARATION.
Ši minties pakraipa paprastai vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Be abejo, jos fragmentų atrasime dar apaštalų laikais ir vėlesniais amžiais. Tačiau Leono XIII enciklikos nuopelnas buvo šios doktrinos organiškas ir nuoseklus išdėstymas. Žinoma, popiežių socialinės enciklikos yra Bažnyčios socialinės doktrinos viršūnė, tačiau už jų slypi visoje Bažnyčioje dedamų pastangų, intelektualinių ir praktinių, krikščioniško tikėjimo šviesoje perprasti ir reaguoti į konkretaus žmonių ir visuomenių gyvenimo iššūkius, problemas. Pavyzdžiui, Pranciškaus „Laudato Si“ enciklika aptaria tai, ką krikščioniškas tikėjimas ir Bažnyčios patirtis gali pasakyti ekologinės krizės kontekste. Ir ekologinė krizė, primena popiežius, nėra technologijų trūkumas ar paprasčiausia cheminė tarša. Ji glaudžiai susijusi su mūsų mentalitetu, su mūsų vertybėmis, su mūsų visuomenių ekonominiais ir politiniais interesais.
Premjerė Beata Szydlo demonstracijos Osvencime (40 000 gyventojų) organizatoriams išsiuntė laišką, kuriame pabrėžė, kad šeimos stiprinimas yra vienas pagrindinių jos tikslų. Osvencime žygis už gyvybę buvo susietas su Lenkijos krikšto 1050 metų jubiliejumi ir papuoštas geriausio istorinio kostiumo varžytuvėmis. istorinė tematika pasitelkta ir Plocke, kur eisenos priekyje žygiavo krikštą priėmusiu karaliumi Mieško Pirmuoju ir jo žmona Dobrava Bohemiete apsirengusi pora. 
    Po kelių minučių, jie visi buvo ant žemės. Beveik kartu, keturi transportiniai sraigtasparniai pakilo į vakarus ir nuzvimbė tolyn, jų triukšmas, blankstantis kaip dulkės, išklydusios aplink susirinkusius karius. Karlosas jautėsi budrus ir pasiruošęs, kai būrių ir kuopų lyderiai pradėjo rodyti skirtingomis kryptimis, paskirdami maršrutus, kurie buvo anksčiau grafiškai pavaizduoti, prieš jiems paliekant įstaigą.
Taigi: joks Lietuvos regionas, miestas ar juolab miestelis neturi tokios gilios motyvacijos tapti Knygos tvirtove (sostine, pilim, sala, oaze, fortu...), kaip Anykščiai. Ir tai galėtų būti visais įmanomais būdais išreikšta, įtvirtinta, kaip dabar mėgstama sakyti – „ištransliuota“. Jeigu Anykščiai pasiskelbtų Lietuvos knygų sostine, jie iškart išsiskirtų iš kitų regionų originaliu įvaizdžiu ir turėtų visais metų laikais stiprų įvaizdį bei kozirį.
Turbūt ne vienam galėjo kilti klausimas, kas yra tas atminties kortelių skaitytuvas ir kam jis reikalingas. Atsakymas labai paprastas – tai yra įrenginys, kuris leidžia nuskaityti (dažniausiai – ir įrašyti) duomenis bei informaciją iš įvairiems įrenginiams skirtų kortelių. Tai gali būti mobilieji telefonai, skaitmeniniai fotoaparatai, GPS navigacija ir t.t.

– Taip, šokėjo profesija sunki. Žiūrovams atrodo, kad tai, ką šokėjai rodo scenoje, yra paprasta. Šokėją tyko visos įmanomos fizinės traumos – raumenų patempimai, kaulų lūžiai, kūno sumušimai, raiščių ir sąnarių patempimai ir panašiai. Pavyzdžiui, visai neseniai repeticijos metu kojos traumą patyrė šokio spektaklio „Otelas“ solistė. Viskas nutiko dieną prieš pasirodymą, tad skubiai teko „Otelo“ spektaklį keisti į kitą – „Idiotas“.
    Tarp jokio miego ir beveik pastovaus adrenalino antplūdžio, dienos jai susiliejo kartu. Po to, kai policijos pajėgos buvo sunaikintos, Džil praleido laiką, ieškodama išlikusiųjų, nesibaigiančios valandos, nerdama žemyn siauromis gatvelėmis, belsdamasi į duris, šukuodama pastatus dėl tų, kurie sugebėjo pasislėpti. Ji surado daugybę, ir su kelių iš jų pagalba, jie pasiekė saugią vietą, vidurinę mokyklą, kurią užbarikadavo. Džil, prieš išeidama atgal į miestą ieškoti kitų, įsitikino, kad jie buvo palikti saugiai. Ji daugiau nieko nerado. Ir šį rytą, kai ji grįžo į vidurinę mokyklą...

Renginį vainikavo konferencijos ašimi tapusi garsaus Lietuvos filosofo ir vieno iš Vilniaus forumo lyderių Vytauto Radžvilo kalba „Asmens sąžinė tarp sovietizacijos Scilės ir europeizacijos Charibdės: tarp ir anapus gėrio ir blogio“, kuria jis, atsispirdamas nuo Just.Marcinkevičiaus kūrybos ir prieštaringų jos vertinimo kontekstų, iš tiesų išsamiai atskleidė Lietuvos denacionalizavimo mechanizmo veikimo principus, įvardijo jį vykdančias jėgas ir jų tikslus, taip pat - galimybes jiems priešintis. Taip pat buvo paskelbtos ir dvi svarbios forumo dalyvių suformuluotos rezoliucijos - „Dėl tautos ir valstybės išsaugojimo“ bei „Dėl Lietuvos švietimo ir kultūros būklės“, skirtos atkreipti šalies visuomenės, o pirmiausia Lietuvos valdžios dėmesį į mūsų tautos ir valstybės egzistencijai pavojingai grasinančias problemas.
Aš taip pat savotišką publiką turėjau Kaune ir Vilniuje, kai vykstant festivaliui „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose” pristatinėdavau kitų menininkų parodas. Ne kartą po savo kritinės kalbos esu gavęs gėlių iš auditorijos. Nors jau tris metus esu labiausiai įnikęs į mokslo vadybos ir pedagogikos procesus, bet šį pavasarį Vilniuje apsilankius kolegės kuruojamoje tarptautinėje parodoje (tiesa aš joje viešai netariau jokio kritikos žodžio), buvau atpažintas meno kolekcionierių. Nors aš jų niekada nepažinojau, nesidomėjau jų sukauptomis kolekcijomis, tačiau jie sveikinosi su manimi ir konstatavo, kad pasiilgo mano vedamų parodų pristatymų, publikuojamų kritinių recenzijų. Yra ir tokių atvejų, kai pavieniai žmonės sužinoję, kad Klaipėdoje kalbėsiu per parodos pristatymą specialiai atvyksta net iš Kėdainių. Tai iš ties džiugina, tai iš ties rodo, kad dirbu ne veltui.
Todėl kolektyvinės atminties trynimas ir performavimas tapo vienu iš pagrindinių jo siekinių. Šiuolaikinis rusų rašytojas Viktoras Pelevinas nedidelės apimties tekste „Zombinimas: lyginamosios antropologijos bandymas“, išsamiau aptaria šiuos homo sovieticus kūrimo mechanizmus, pasitelkdamas mankurtui artimą, bet iš visai kito geografinio-kultūrinio konteksto pasiskolintą „zombio“ sąvoką.
Kodėl – gal ir virtualioje erdvėje – neparodžius jaunimui retų, Lietuvai svarbių knygų, nesupažindinus su knygos leidyba prieš kelis šimtus metų ir dabar, tiesiogiai neįjungus į procesą (kaip kepant duoną...), nepakeliavus literatūriniais maršrutais, kur laukia ne šiaip stiklinės spintos, o seansai apie tai, kaip kuriama, leidžiama, iliustruojama knyga? Žaismingos pažintys su autoriais, literatūriniais herojais, įdomios kolekcijos bei istorijos? Štai „Anykščių akademijoje“ poligrafijos, knygų istorijos žinovė Kamilė Kalibataitė pažėrė tokių egzotiškų faktelių, kad ausys pūtėsi...
Autoriai Yuko Shimizu ir Yuko Yamaguchi 1975 m. savo kūrinį sėkmingai pristatė Japonijoje, o po metų – JAV. „Hello Kitty“ tapo populiariu personažu tiek, kad jos atvaizdas šiuo metu puikuojasi ant moteriškų rankinių paviršiaus. Personažo atvaizdu ir spalviniu deriniu yra dekoruojami net rūbai, interjerai, automobiliai, etc. „Hello Kitty“ atvaizdas puošia vyrišką ir moterišką apatinį trikotažą.
The Skitarii forces of the Adeptus Mechanicus take a variety of forms. On warships and Explorator vessels operating within the Koronus Expanse and the Calixis Sector, specially-programmed Skitarii are a necessity, for they serve as the members of boarding parties, security personnel and bodyguards where other forms of Skitarii would be impractical. Within the Mechanicus territories of the Calixis Sector, these warriors are known as Classiarii, a term of obscure meaning within the ancient traditions of the Calixian Mechanicus, believed to mean "mariners." Nigh-impervious to vacuum, fitted with thick, implanted armour, and equipped with an array of implanted weaponry designed for void combat and combat in the cramped enclosures of a starship, a Classiarius trooper is literally built for ship-to-ship combat.
Sekminių šventė, arba 50-oji Velykų diena, užbaigia bei apvainikuoja šį liturginį laikotarpį. Šiandien minime, kaip įprasta sakyti, Bažnyčios gimtadienį: Šventoji Dvasia sutrikusią Kristaus mokinių grupelę paverčia Bažnyčia – Viešpaties Mokymo skelbėja šiame pasaulyje. Kaip ir Velykų šventė išaugo iš judėjų Paschos apeigų, taip ir krikščioniškos Sekminės susijusios su Senojo Testamento Savaičių švente, kuri po Šventyklos sugriovimo (70 m.) buvo švenčiama kaip Sandoros bei Įstatymo įteikimo šventė. Per šią šventę apaštalams ir nužengė Šventoji Dvasia, tad Bažnyčia šiai Senojo Testamento šventei suteikė naują atspalvį – Naujojo Įstatymo paskelbimas, jau nebe akmens plokštėse, bet įrašytas tikinčiųjų širdyse Šventosios Dvasios. Iki IV a. krikščionių bendruomenės Kristaus Žengimo į Dangų iškilmę šventė kartu su Sekminėmis lygiai 50 dienų po Velykų. Kristaus žengimas ir Šv. Dvasios atsiuntimas liturgiškai buvo suvienyti. Tai įvyko todėl, kad ankstyvoji Bažnyčia Kristaus žengimą į dangų suprato kaip Mozės kopimą į Sinajaus kalną. Mozė penkiasdešimtą dieną po Paschos užkopė į kalną paimti Dievo pirštu užrašytų Sandoros Įstatymo plokščių (plg. Iš 19, 1–3). Taip ir Jėzus žengė į dangų pas Tėvą ir atsiuntė savo mokiniams Šv. Dvasią. Apie XI a. Vakarų Bažnyčioje buvo įvesta Sekminių šventės oktava, kuri panaikinta po 1969 m. liturginės reformos. Nuo XIII a. prieš Evangeliją giedama „auksinė sekvencija“ – Dvasia, Viešpatie, ateik, – priskiriama popiežiui Inocentui III.
Deja, tokia postsovietinio mąstymo diagnozė būdinga ne tik vyresniosios kartos atstovams, sulaukusiems 70–80 metų, bet net ir dar dvidešimties nesulaukusiam jaunimui, tegul ir be vargo gyvenančiam virtualiame „Facebooko“ ir „Instagramo“ pasaulyje. Žinote, nemaža dalis jaunuolių, atvykusių iš mažų provincijos miestelių ar kaimų, neretai mąsto daug konservatyviau nei šiuolaikinis septyniasdešimtmetis amerikietis. Ir tai sakau iš savo patirties, įgytos jau dešimtmetį kone kasdien akis į akį bendraujant su studentais.
Pusbrolis buvo perspėtas kad paskubėtų nes jo mama gesta akyse. Ir jis ruošėsi tą diena atvažiuoti kada mirė jo mama. Bet ruošėsi atvažiuoti po pietų o mama mirė prieš pietus. Praktiškai iš ligoninės paskambino kai jis jau sėdo į mašiną važiuoti. Šiuo atveju tikslesnis laikas būtų visiškai kitaip. Būčiau pasakęs giežtai - atvažiuok iš ryto ir būtinai. Tikrai būtų paklausęs. Bet tuo metu man net nekilo mintis paklausti tokio klausimo. Ir mačiau kaip žmogus buvo susikrimtęs kad nespėjo tik dėl kelių valandų.

. Atminties technologijos laiduoja visuomenės sanglaudą, jos išlikimą auklėjant jaunimą, institucinių ryšių stabilumą, tradicijų ir socialinių ryšių perdavą. Visi visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros reiškiniai ir žmogaus veiklos ypatumai aiškinami atsižvelgiant į istorijoje susiklosčiusius ir viena kitą keitusius technologinius tarpsnius, kurie įvardijami kaip logosfera, grafosfera ir videosfera. Pirmajame tarpsnyje vyravusį rašymą keitė spausdintas tekstas, o pastarąjį ima išstumti audiovizualiniai informacijos sklaidos būdai. Šiuo atžvilgiu kalbama apie iškylančias ir įsivyraujančias technologijas, nes naujosios technologijos ne vien išstumia senąsias, bet ir jas pasitelkia bei modifikuoja. Spausdintas tekstas išlieka ir šiuo metu, tik spausdinama jau pasitelkiant kompiuterius ir skaitmenines operacijas. Videosferos įsivyravimas yra nulemtas kapitalizmo raidos ir gali būti laikomas esminiu kapitalistinio pasaulio aspektu. Šiame tarpsnyje atmintis įvaldoma ir perteikiama ar „gaminama“ tele, video ir audio medijomis – jomis kuriamas institucinis ir sykiu prekinis atmintinų duomenų kaupimo, saugojimo ir sklaidos tinklas, struktūrinantis ir žmogaus mintijimą. Todėl „televizinė atmintis“


Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais? Jei taip, kaip ryškiai pasireiškia šie skirtumai? Ir — ar su šia sritimi susiję tyrimai yra patikimi? Žvelgiant į tris klausimus, užduotus viršuje, atsakymai iš eilės yra tokie: „visiška tiesa“, „skirtumai ryškūs“ ir „pakankamai“.
but on one hand one could say I don’t know you how can I believe your not one of the impatient. not to be a turd but most people in todays society are not honest w/strangers not like they are w/family or the same way you are / friends and if you say that its not true you’re living in fantasyland and id like tickets for the train ride there. Hydro is terribad on my nerves, I get the pounds, soil grown can be as high as 19%thc(white widow bc grower), and after the third puff they start.( so for fibro patients w/my symptoms hydro is bad, on the other hand soil grown I cant smoke enough before the sandman comes around , but never any pounding of the nerves. indica lets me sleep but sativa puts me to sleep if that makes sense, could be why white widow and I get along so well.
Prieš septynerius metus pradėjęs dėstyti kūrybinių industrijų pažintinį kursą pastebėjau ir aktualų, su kultūra labai susijusį sporto industrijos lauką. Dabar tik galiu pasidžiaugti, kad tenka dirbti vienoje katedroje ir kartais sporto tema pabendrauti su prof. dr. S. Dadelo. Tad toliau šiame straipsnyje pateikiu mūsų pokalbio geriausius fragmentus.
Su teatro ir kino žmonėmis yra susiję ir labiausiai kinemetografiški A. Aleksandravičiaus portretai. Tai teatro režisieriaus Oskaro Koršunovo portretas prie baro menininkų grupėje ir dvigubi portretai kino režisierių Algimanto Puipos ir Janinos Lapinskaitės, aktorės Eglės Gabrėnaitės ir režisieriaus Roko Ramanausko. A. Aleksandravičiaus savitumas - fotografijos kūrimas ne kaip "sustabdytos akimirkos", bet kaip įkūnijančios ilgesnę laiko sekvenciją. |o kompozicijos maitinasi iš kino meno išraiškos priemonių, kas mažai eksplotuota Lietuvos fotografijoje, bet nuo 1930 m. tapo labai svarbia tendencija Vakarų fotografijoje. A. Aleksandravičius perima panoraminį operatoriaus žvilgsnį interjere kaip fotografavimą iš arti. Neatsitiktinai jis beveik atsisako dienos šviesos ir dirba patalpose su dirbtiniu apšvietimu. |is pats keičia ir nukreipia šviesą slėpdamas nereikšmingus dalykus ir prikaustydamas dėmesį prie pagrindinių. Kartu šis jo apšvietimas labai gyvybingas. Šalia šviesos ir šešėlio kontrastų - šilta, švytinti, prisodrinta gilios juodos ar sepijos tonų šviesa. Dažnai ji ne apnuogina, o prisiliečia prie tamsos gaubiamo portretuojamojo.

R. V.: Dėkoju už puikų dialogą ir už galimybe juo pasidalinti su dienraščio skilties Kultūros kirtis skaitytojais. Primenu, kad internete veikia mano asmeninis kritikos tekstų archyvas www.culture.venckus.eu, kuriame galite skaityti per 2002 – 2017 metus parengtus ir Lietuvos bei užsienio leidiniuose publikuotus, meno renginiuose ir knygose pristatytus kritikos straipsnius. Primenu, kad apie apie mane, mano meno kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu


– Dėkoju už puikų pokalbį. Noriu linkėti nenustoti šokti, šokite gyvenimą kiekvienu savo judesiu! Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu

Žygio už gyvybę šūkis buvo „Kiekviena gyvybė neįkainojama“. Juo pabrėžta ne tik negimusiųjų, bet kiekvienos gyvybės vertė, nepriklausomai nuo žmogaus fizinės, dvasinės ar ekonominės būklės. Pawelas Kwasniakas iš akcijas organizavusio centro paaiškino, kad Lenkijos abortų įstatymas leidžia nužudyti daugiau nei 1500 kūdikių kiekvienais metais, daugiausiai eugenikos tikslais.
Dirbo muzikos prodiuseriu, TV laidų rengėju, scenarijų autoriumi, festivalių „Rumshk“ ir „Rumshkiux“, „Šiauliai Jazz“, „Glaesum – gintaras kitaip“, ŠAMA MMX apdovanojimų prodiuseriu ir reklamų kūrėju. 1994–1996 m. dirbo IĮ reklamos agentūroje „Pramuštgalvis“ direktoriaus pavaduotoju, režisieriumi, renginių organizatoriumi ir vedėju. Rengė TV laidas „Rockiada“, „Shekit slieką“ ir DJ muzikos festivalį. 1994 m. dirbo UAB „Lit-Poliinter“ (dabar LNK) televizijoje, TV muzikos redaktoriumi, TV laidų „Tangomanija“, „Shekit“, „Ryto ratas“, „Tikras garsas“ režisieriumi ir prodiuseriu.
pinigai yra energetinis vienetas,jei jie iplaukia be dideliu machinaciju,negalvojant kasdien apie juos ..ir tik apie juos,jie turi gera energetika..jei ir dirbdamas darba,keeiki aplinka,darbdavius-pinigai nera savarus,nors jie gauti tarsi ir 'uz darba'..patys nesvariausi pinigai yra 'is karo ir naftos'..kada zmogus taria Dievo varda dazniau nei zodi 'pinigai' jis turi gera aura

Kuo toliau tuo daugiau randu bauginančių įrodymų kad aš gal būt nesu žemietis. Aš priklausdau tai 7 procentų žemės gyventojų grupei kuri turi 4 kraujo grupę,ir tik dabar man pradeda aiškėti kodėl prieš atliekant šį eksperimenta 1974 m. su manimi pirmiausiai buvo išsireikalautas mano kraujo grupės įrodymas. Antra man pradeda atgyti prisiminimuose kažkokie tai migloti dalykai, kad kai aš buvau rastas visiškai mažytis - kelių savaičių viename Lietuvos kaime už klojimo po naktinio NSO pasirodymo 1949 metais.Mane tada priėmė ir įsivaikino mano amžinatilsį tėvai, kurie buvo ka tik vedę.Svarbiausiai kad pradedu sapnuoti scenas kada mane iš šilto ir jaukaus nežemiečių erdvėlaivio menkai aprengta paguldo šaltoje pavasario pievoje ir aš klykiu iš šalčio ir baimės nes esu paliktas vienui vienas... Viena karta kažka tai tokio tėvas įpykęs nerišlaus minėjo bet aš tada į nieką nekreipiau dėmesio, tai buvę susiję su priekaištais, kad iš manęs jie tikėjosi kažko tai kito. Na bet gal būt tai tik nesamonės ir gal būt mane eilinį karta kankina paranoja,bet tada kyla klausimas kodėl nežemiečiai mane savotiškai "globoja" jau nuo kokių 7 metų amžiaus, kai aš dar nesupratau kas jie tokie yra ir jų erdvėlaivius laikiau paprastais lėktuvais. Pirma karta tai išaiškėjo Simne kur mokiausi 1 klasėje ir papasakojau kokį lėktuva mačiau vasarą uogaudamas su tėvais prie Dusios ežero, ir NSO mačiau virš aptvertos karinės bazės teritorijos, kurioje budėjo ginkluotas kareivis. Tas pailgo kiaušino formos visiškai juodas, kokių 3 aukštų namo dydžio lėktuvas be garso skraidė pirmyn ir atgal ir jame kažkas esantis mane kalbino mintimis, o kai parodžiau jį savo tėvui - jis net nustėro iš nustebimo nes pats negirdėjo, kaip jis sklando ir jį pamatė, kai aš parodžiau pirštu į jį. O tas objektas tarsi gėdintūsi mano tėvo iš karto nuskrido labai toli ir vėl pavirto tik juodu tašku, arčiau manęs priskrido vėl kai tėvas nuėjo toliau nuo manęs rinkti miško aviečių. Sargybinis nešė savo karaūlą ir net nesiteikė žvilgterėti kas vyksta danguje virš tos bazės. O aš tada galvojau, kad tai rusai tokį ginklą turi ir taip pagalvojo mano tėvas kad tai toks jų lėktuvas, o kai papasakojau mokykloje, manęs įdėmiai atvyko išklausyti kažkokie tai žmonės iš Vilniaus, bet tada buvau mažas ir nieko tokiems dalykams dėmesio neteikiau, maniau kad taip viskas ir turi būti. Nuo to laiko aš dažnai turėjau su jais tokius pokalbius mintimis ir kai gyvenome Kalvarijoje ir kitur. Jie kažkaip mane visur susirasdavo, įtariu net nuvykus į Ispanija su jais turėjau tokius tolimus kontaktus ne viena kartą ,netgi turiu nuotraukas lėktuve darytas pro langa, kai skridome visi keturi iš Ibizos salos pernai vasarą, fotografuojant pakilimą iš Boingo per jo langa pamačiau kažkokius neryškius dalykus netoli sparno, tos nuotraukos ir dabar yra galiu atsiusti į emailus kas parašys adresus. Vienu žodžiu senatvėje mano atminti pradeda iškėlinėti kažkokius tai intriguojančius dalykėlius, iš kurų daugelis juokiasi jei įsidrasinu kam nors juos papasakoti.
Kai vis labiau tampa akivaizdu iš jų veiksmų, nežemiškos jėgos siekia išnaudoti Žemę, jos resursus ir jos žmones, ir yra įsitraukę į sistemingą Žemės kolonizavimo programą, kurią įgyvendinus žmonija bus pasmerkta vergovei, kuriuos valdys nežemiškos kilmės jėgos. Nežemiška intervencija ir okupacija siekiama ekonominio pranašumo, komercinės naudos ir strateginio pranašumo, kurį teikia šis pasaulis.
    Rugsėjo pabaigoje didelio miesto priemiestyje; buvo saulėta diena, bet Karlosas jau jautė pirmą rudens šnabždesį, kol jis skubėjo įstaigos kryptimi, praretėjusį orą, lapus, pradedančius vysti ant šakų viršuje. Nors nepasakytum, kad buvo labai daug medžių; jo butas buvo išsidriekiančio pramoninio rajono zonoje – keli suodini nuo fabrikų augalai, aptvertos mašinų stovėjimų aikštelės, peraugusios piktžolėmis, tariamai neveikiančių garažų akrai. U.B.A.B. įstaiga buvo iš tikrųjų renovuotas sandėlis ant Umbrelai priklausančio akrų ploto, apsupto gana šiuolaikinio laivybos komplekso, užbaigto sraigtasparnių pakilimų aikštele ir krovimų doku – graži sąranka, nors Karlosas vėl pagalvojo, kodėl jie nutarė viską statyti tokiame prastame rajone. Jie aiškiai galėjo leisti sau daug daugiau.
Nežemiškos jėgos pakartotinai ir nebaudžiant pažeidė nacionalinius ir tarptautinius Žemiečių įstatymus. Šie pažeidimai, kurie tęsiasi ir šiandiena, kartu apima ir oro erdvės pažeidimus, žmonių grobimus ir gabenimus be jų sutikimo, žmogžudystes, prievartavimus, kankinimus, seksualinius išnaudojimus, svetimų rasių maišymą su žmonėmis, žiaurius eksperimentus, žmonių biologinių ir genetinių resursų vagystes ir mainus, Žemės natūralių išteklių vagystes ir mainus, slaptą manipuliaciją žmogaus psychika, žmonių ir gyvūnų žalojimus, kišimusis į karinės gynybos sistemas ir jų gadinimus bei slaptus įsiliejimus į žmonių visuomenę.
Svarbią vietą renginių inžinerijos studijose užima praktika. Kiekvienais metais antro kurso studentai su dėstytojų ir profesionalų pagalba organizuoja tradicinį „Atlantidos“ festivalį, kuriame įrengia net kelias scenas, kviečia jaunus kūrėjus koncertuoti, eksponuoti savo darbus istorinio Tiškevičių dvaro rūmuose, grožėtis ekspozicijomis tik vienam savaitgaliui atgimusiuose istoriniuose rūsiuose.  2018 metų kovo mėnesį Kūrybinių industrijų fakultetas ir vėl kvies vilniečius ir miesto svečius į „Atlantidą“, kurią organizuos kartu renginių inžinerijos, pramogų industrijų ir kūrybinių industrijų studentai.
*nes patys raudonšikniai bijo vienoje vietoje ilgiau užsibūti. Paprastai, jie stengiasi savas aukas užvaikyti, neleisti miegoti. Užvaikyti žmonės lengviau pasiduoda svetimai įtaigai bei valiai. Tai Vytauto su švytuokle, greičiausiai, kol kas neliečia, taip ir toliau vertėtų laikytis saugaus atstumo ir kuo mažiau su jais bendrauti. Jų aukos „atostogauja“ tramdyklose ar protinę-dvasinę negalę turinčių žmonių gydyklose.
– Jūsų vadovaujamos katedros studijų programų pobūdis – labiau praktinis nei teorinis. Visgi, kadangi šios studijų programos yra ne koleginės, o universitetinės, ne tik neišvengiamas, bet ir vienas iš pagrindinių jų ingredientų – teorinis pagrindas. Kaip žinia, šiuolaikinis jaunimas, ypač būsimieji profesionalūs kūrybininkai ir pramogininkai, teorinių dalykų kaip įmanydami vengia. Tad, jūsų manymu, kaip šį universitetinėms studijoms būtiną pagrindą būtų galima išgelbėti ir sėkmingai jį integruoti į pramogų industrijų ir renginių inžinerijos studijų programas?

Šis procesas prasidėdavo labai anksti, dar darželyje, kai vaiko psichika yra pati atviriausia ir imliausia, ir būdavo įtvirtinamas per virtinę maginių iniciacijų (į spaliukus, pionierius, komjaunuolius, galiausiai – į komunistus). Zombių pasaulio taisykles ir „vertybes“ sovietiniai piliečiai efektyviai įsisavindavo ne tik mokykloje ar darbovietėje, bet ir kalėjime ar kariuomenėje, kurioje veikė net dvigubi – oficialūs ir neoficialūs (vadinamoji „diedovščina“) iniciacijos ritualai.
Realiai pramogų industrijos pagal etimologiją – tai pramogų gamyba. Juk norint sugeneruoti pramogą, neišvengiamai tenka pasitelkti ir kūrybiškumo elementą – šioje vietoje kūrybinės industrijos ir persikloja su pramogų industrijomis. Pramoga gali būti be galo daugialypė – pramogaujame žaisdami ir kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami filmą, stebėdami spektaklį (scenos menai), o tai priklauso jau kūrybinėms industrijoms.
Išskirčiau dvi galimas bendrojo gėrio reikšmes. Pirmiausia dažnai galvojame apie bendrąjį gėrį kaip apie tam tikrą apibendrinantį terminą visiems tiems gėriams, kurie kyla iš bendruomenės. Nors mintis, kad bendrasis gėris yra gėris atskiriems asmenims, negali būti paneigta kaip tam tikras bendrojo gėrio aspektas, galėtume apmąstyti ir kitą aspektą, kuris padės papildyti šią mintį. Antrasis aspektas bus susijęs su tuo, ką sakiau anksčiau apie „tikrąjį žmoniškumą“, atsižvelgiant į tai, kad iš prigimties esame bendruomeniški. Ši antra bendrojo gėrio reikšmė, turinti gilias šaknis filosofinėje tradicijoje, suvokia bendrąjį gėrį kaip kylantį iš pačios bendruomenės. Tai reiškia, kad vietoje suvokimo, kad bendrasis gėris yra gėrybės tenkančios individams, jis suvokiamas kaip gėris, kuris yra pačios žmonių bendruomenės integralus vientisumas.

– Princetono universiteto profesorius Peteris Singeris yra pasakęs: „Internetas, kaip ir garo variklis, yra toks technologinis išradimas, kuris pakeitė pasaulį.“ Būtent skaitmenizacija ir interneto prieinamumas bet kuriam pasaulio gyventojui išryškino komunikacijos svarbą mūsų profesiniuose ir asmeniniuose gyvenimuose. Net ir tolimiausiame planetos kampelyje gyvenantis draugas ar kolega mums yra pasiekiamas vienu klavišo spustelėjimu. Internetas kiekvienam iš mūsų tarsi suteikia savotišką virtualų garsiakalbį, per kurį galime trimituoti visam pasauliui apie save ir savo darbus. Bet kuo daugiau „trimitininkų“, tuo daugiau triukšmo. Kad per tą triukšmą būtume išgirsti, savo komunikaciją turime labai gerai apgalvoti. Kieno mes norime būti išgirsti? Ką tiksliai norime jiems pasakyti? Kokias komunikacijos priemones turime pasirinkti, kad mūsų žinutė pasiektų ir paveiktų mūsų adresatą? Viena vertus, internetas mums atveria beribes komunikacijos galimybes su visu pasauliu. Kita vertus, negalima nė minutei pamiršti, kad šias galimybes turime ne tik mes, bet ir dar septyni milijardai pasaulio gyventojų. Septyni milijardai – didžiulė konkurencija, kuri apie komunikaciją mus verčia mąstyti kaip niekada daug ir kaip niekada strategiškai.
Toks Tėvynės ir valstybės, moralės ir politikos atskyrimas šiandien yra tapęs itin pavojinga tendencija, praktikoje įsikūnijančia milžiniškais emigracijos mastais. Jei valstybė, kaip skelbiama, yra absoliutus blogis, tai kodėl reikėtų išlikti jai ištikimam, juolab, kad ji neduoda to, kas leistų čia oriai gyventi? Juk pakanka Tėvynės – skaipu karts nuo karto pasiekiamų artimųjų ar trumpose viešnagėse įkvepiamo iš esmės turistine atrakcija virtusių gimtųjų namų kvapo. Todėl žmonės ir bėga nuo naujojo zombinimo – neslepiamo ekonominio išnaudojimo ir jų žmogiškojo orumo paniekinimo, kurį dengia net ne bent kiek rafinuotesni ideologiniai burtažodžiai, o atviras ir ciniškas melas, pavyzdžiui, apie „po euro įvedimo nekilusias kainas“ (čia tik viena iš dabarties aktualijų). Pastebėtina, kad jie bėga į šalis, kuriose neoliberalizmui iki galo dar nepavyko išardyti valdomo kapitalizmo etape sukurto socialinės rūpybos modelio ir kur žmogaus asmuo dar yra gerbiamas ir su juo bent jau formaliai skaitomasi.
Tais pačiais metais D. Stechas dalyvavo Dainų šventėje „Siemens“ arenoje, buvo Donato Bakėjaus pastatytų šokių solistas. Pašnekovas prisimena: „D. Bakėjus vieną kartą mane pakvietė į Anželikos Cholinos šokio teatro atranką. Anuomet apie ją beveik nieko nežinojau. Praėjau atranką ir debiutavau spektaklyje „Otelas“, o po metų – ir „Idiotas“. A. Cholinos teatre susipažinau su daugybe kitų profesionalių šokėjų, pradėjau šokti Panevėžio muzikiniame teatre ir dar dažniau dalyvauti įvairiuose spektakliuose.“
Atminties kortelių skaitytuvas gana greitai atpažįstamas ir, kaip taisyklė, nereikalauja papildomos programinės įrangos įdiegimo, o įdiegta atminties kortelę sistema rodo kaip atskirą diską. Kaip jau minėta, kortelių skaitytuvai skirstomi į išorinius ir vidinius. Jeigu pas juos namuose yra keli stacionarūs kompiuteriai, paprasčiausia yra įsigyti kelis vidinius įrenginus. Tačiau jei esate mobilus, o namuose turite daugiau nei vieną kompiuterį, patogu įsigyti išorinį.

Gal jauni žmonės ims atsakingiau žiūrėti į lytinius santykius – supras, kad jų pagrindinis tikslas yra darnių santykių kūrimas, o ne destrukcija, savigriova. Gal supras, kad lytiniai santykiai yra skirti ne vien patirti malonumą pasinaudojant kitu (turint visą kontraceptinių priemonių arsenalą), bet ir vaikams gimdyti (mat stebint gimstamumo rodiklius kartais tampa panašu, jog lietuviai tai jau spėjo pamiršti).
Daugiaveiksnis paveldejimas: daugelio nealeliniu genu veikla sumuojasi. Tai gali pasireiksti dviem budais: 1) pozymis yra daugelio darniai, bet savarankiskai veikianciu vieno paskui kita genu veiklos rezultatas (budinga komplementariems genams); 2) pozymis yra genu veiklos paprasto sumavimosi rezultatas (budinga poligenams). Komplementariems genams bendra tai, kad hibriduose del dvieju ar daugiau nealeliniu genu saveikos pasireiskia naujas fenotipas, nebudingas atskirai veikiantiems (dazniausiai mutantiniams) genams. Komplementarios saveikos budu paveldima labai daug pozymiu. Pvz, dvieju kurcnebyliu santuokoje gali gimti normalus vaikas. Nealeliniai genai, kurie lemia ta pati pozymi ir kuriu veikimas sumuojasi, vadinami poligenais, o sumavimosi reiskinys – polimerija. Pvz. odos spalva.
Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2015 m. intensyviai darbuojasi komunikacijos srityje. Nors jis ir yra medijų menininkas, humanitarinių mokslų daktaras, tačiau vadovauja komunikacijos studijų programoms, baigiamiesiems darbams ir dėsto komunikacijos studijų dalykus. Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio vadovaudamas Pramogų industrijų katedrai doc. dr. R. Venckus sutinka ir bendradarbiauja su labai daug skirtingų profesionalų, atstovaujančių skirtingoms tyrimų, meno, industrijų sferoms. Šį kartą siūlome susipažinti su doc. dr. R. Venckaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Stanislavo Dadelo pokalbiu apie sporto industrijos fenomeną.

Jums patrumpinę gyvenimą, jie Jus apiplėštų ir perimtų visus Jūsų nenugyventų metų išteklius, tame tarpe ir kūną. Jus visą gyvenimą lydinčios dalelės laikytų neblogu uždarbiu, jei gautų po Jūsų mirties vieną Jūsų pirštą; bandytų Jus įtikinti, kad smegenis ir visa kita Jums nebereikalinga, nes vis vien „nesugebėsite pats savimi, savo kūnu pasirūpinti“. Jiems prie širdies kuo jaunesnių žmonių mirtys: ištekliai kokybiškesni ir jų daugiau likę. Raudonšikniams tesate „ponas“, kurį reiktų apiplėšti, jei pats nenorėtumėte savanoriškai pasidalinti savo gėrybėmis su visai „alkstančiais“, nedirbančiais, o tik vaidinančiais darbą arba greičiau karą, taip lengviau Jus būtų įbauginti. Nepamirškite, kad Jus visų pirma laisvas žmogus, o ne „ponas“. Dėl laisvės dar gali tekti pakariauti, bet tai neįkanuojama vertybė. Ką jie jums besiūlytų, viskas būtų per pigu ir neverta.
Antroji koncepcijos Visi–kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės bandymas parodyti, jog sovietmečiu Lietuvos visuomenė buvo sovietizuojama ne prievarta, kaip paprastai manoma, bet greičiau sovietizavosi pati, iš esmės savanoriškai, aktyvioje sąveikoje su režimu. Autorė rašo: „politinis procesas aiškinamas pozityvia visuomenės ir valdžios sąveika“ (Putinaitė N. Nugenėta pušis, p. 18).  Esą taip pozityviai sąveikaujant valdžiai, sovietmečio kultūrininkams ir plačiajai visuomenei, išsikristalizavo strategijos (autorė aprašo keturias – ramų gyvenimą, prisitaikymą per maištą, neišvengiamybės etiką ir išmonę), leidžiančios pritapti prie sovietinės realybės ir nekonfliktiškai bei santykinai komfortiškai joje įsigyventi (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga). Sovietmečio visuomenės ateizacija taip pat aiškintina nurodant į asmeninį nutraukančių ryšį su tikėjimu individų apsisprendimą (Putinaitė N. Nugenėta pušis). Šios savanoriškai priimtos strategijos ir apsisprendimai tapusios lietuvių savastimi, pakirtusios moralę ir padariusios iš lietuvių tikrus sovietžmogius. Lietuviai išlieka sovietžmogiais ir po valstybės atkūrimo, nes jų mąstymas, veikimo strategijos ir moralė išlikę tokie patys.

Man taip pat labai patinka Travis Wallo – nuostabi ir jautri, gilia mintimi grįsta choreografė. Mane taip pat įkvėpė ir motyvavo choreografas iš Latvijos Agris Danilevičs. Jo šokių studijoje visada labai jauki atmosfera, teikianti daug jėgų. Prisimenu, kai improvizavome visą naktį, nors gerokai anksčiau jau buvome laisvi nuo darbo ir galėjome atsiduoti poilsiui. Turiu paminėti, kad A. Danilevičs mokinys buvo priimtas į geriausią šokių mokyklą, o tai ir yra choreografo talento ir profesionalumo įrodymas.
Šiame pasisakyme aiškiai matoma pagrindinė koncepcijos idėja: priešpastatyti didžiąją dalį Lietuvos visuomenės, kuri neva ir sovietmečiu kūrėLietuvos ateitį, o vėliau sutelktai atkūrė valstybės nepriklausomybę, idėjiniams komunistams ir jedinstvininkams, kurie neva vieninteliai tai ateities kūrybai pasipriešino. Trumpai tariant, visi buvę patriotai, išskyrus negausius jedinstvininkus ir M. Burokevičiaus pasekėjus.
Panašiai Putinaitė dekonstruoja ir Marcinkevičiaus dramų turinį ir poveikį. Anot autorės, „[n]eatsitiktinai Marcinkevičiaus dramos buvo tokios populiarios sovietmečiu. Jose atsispindįs bei meniškai įprasmintas tapatybės kompromisas, reikalaujantis asmenybinio ir vertybinio susidvejinimo, atliepė plačiosios visuomenės nuostatas. Į šias dramas buvo žiūrima kaip į tautinio atgimimo šauklius ar ženklus. Tačiau tuo metu jos težymėjo pasiektą tapatybės kompromisą ir kultūriškai įprasmino kompromisinį herojų.“ (Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai, p. 156–157) Išeina, kad ne meilės Tėvynei žinią skleidė Marcinkevičiaus dramos (taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio), bet mokė kompromisų ir vertybinio susidvejinimo, o sovietžmogiai tų dalykų iš Marcinkevičiaus noriai mokęsi. Putinaitei antrinaVaidotas Žukas, poetą pavadinęs „kultūrine prostitute“: „jai leidžiama parašyti, o aktoriams skanduoti LIE-TU-VA, bet jų drungnas gyvenimas rodo, kad tikroji skanduojama prasmė yra LIE-VA-TU.“. Panašiai ataidiir Naujojo židinio-Aidų redaktorius Nerijus Šepetys: „vienas didžiausių komunistų laimėjimų ir buvo tarybinis lietuviškumas, leidęs laisvai smagintis tautiniais turiniais socialistinėse formose. Skanduokite „Lie-tu-va!“ ar „Lie-va-tu!“, svarbu tik neprisiminkite ir nesvajokite apie tokią valstybę“. Šios inovatyvios hermeneutikos bėda yra ta, kad meninės komunikacijos proceso dalyviai negali paliudyti egzistavus tokias prasmes ar intencijas, nors komunikacijos procesas neabejotinai buvęs sėkmingas (Putinaitė rašo, kad publika išgyvendavusui „stiprią ekstazę“ Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  136) 

Phase Taser - A true miracle of the Machine God, the Phase Taser crackles with transdimensional energy, leading several curious magi to theorise it was once far more than a tool of war -- though seeing as every one of them subsequently disappeared without trace, the Tech-priests have lately been content to leave it in Skitarii hands. One struck hard by the prongs at the taser's end will be instantly and permanently transported into another dimension, effectively disappearing from reality in a burst of crackling light.
Stačia galva verždamies į tariamą pažangą ir beatodairiškai atmesdami kultūros paveldą, mes neretai skaudžiai nukenčiam arba tampam juokingi. Nes: ir egzotiškiausios kelionės nenurungė sunkiai įgyjamos išminties, televizija – kino, teatro, baleto, operos, moderni, estradinė muzika – tautinės bei klasikinės, naujos gamybos technologijos – natūralaus maisto, sveikų drabužių, medinių rakandų, išmanusis telefonas ar internetas, „meilė per stiklą“ – knygos, šiltų žmogiškų santykių, intymaus dvasinio bendravimo ir t.t. Daugelis jau savo kailiu patyrėme: kai virtualusis pasaulis nusveria tikrovę, prasideda neprognozuojami, liguisti bei tragiški dalykai.
×