Noriu pasakyti, kad pramogų industrijos liūtai, kaip ir didžioji visuomenės dalis į studijų programas ir studentų rengimą žiūri kaip į konvejerinį automobilių gamybos fabriką. Ugdyti žmogų – tai ne tas pat, kaip remontuoti buities apyvokos daiktus, gaminti pakavimui skirtas kartono dėžutes, TV eteriu transliuoti blizgančius nūdienos populiarios žvaigždės gyvenimo interjerus.

Universitetai veikiau padeda įvaldyti kūrybingumo elementą į atitinkamas veiklos sritis integruojančius ir kūrybingumą pozityvia prasme normuojančius metodus. Taigi ir naujoji Pramogų industrijų katedra sieks, kad jaunasis specialistas gebėtų orientuotis pramogų industrijų lauke, jį vertinti kritiškai ir analitiškai, suprasti jo kūrybinę virtuvę ir auditoriją, išmanytų jo marketingą, vadybą, viešuosius ryšius.
    ir tada atsisėdo, peržiūrėdama galvoje Rakūno miesto žemėlapį. Jei likusi gatvių dalis buvo taip pat užtvindyta, jai reikėjo sukti atgal į miestą, bandyti rasti kitą išeitį. Ji turėjo penkias pilnas apkabas, penkiolika šovinių kiekvienoje, bet reikės daugiau šaunamosios galios... pavyzdžiui, galbūt, šotguno. Jei ji neras šovinių, ji galėtų su juo bent jau mušti tuos padvėsusius šunsnukius.
1. Pats aprašėte, kad esate jau jų „saugomas“. Aš tai jau rašiau, kad raudonšiknių mėgiama veikla gelbėjimas. Ir paprastai tai tėra gelbėjimas nuo savęs. Jie kaip koks „vilkas“ susilaiko nuo mėsos, gelbsti kiškį jo nesuėsdami. Rusijoje kai bėgdavo iš įkalinimo žmonės, pasiimdami vadinamuosius „konservus“, kad atėjus laikui, jei nepavyktų surasti maisto, galėtų „atsidaryti“ konservus ir juos suvalgytų“. Tai paaiškintų kaip rusų laive atsirado vietos lietuviui, saviškių matyt nelabai norisi ėsti. Ant savo kailio galite patirti, kokia nelaimė yra susidėti su „geraisiais rusais“

Ši skirtis svarbi, nes leidžia lokalizuoti kiekvieną asmenį tam tikroje dvasinio ir moralinio apsisprendimo perspektyvoje. Ji reiškia, kad kiekvienas atėjęs į šį pasaulį netampa tautos nariu savaime. Juo tampama ypatingu įsitautinimo ir įsivalstybinimo veiksmu – apsisprendimu. Žmogus gali atmesti tautą kaip idealią moralinės atskaitos bendriją ir valstybės idėją kaip savo sąžinės egzistencinius pagrindus. 
Nors medijų teorija kyla iš postmoderniosios teorijos lauko ir, drįstame teigti, jam priklauso, vis dėlto joje labiau ryškus mašiniškumo ir technologiškumo aspektas, kuris savaip „suveržia“ teorinių prieigų įvairovę, taip pat ir epistemologinį pliuralizmą. Keičiant žmogų aprašantį žodyną, žmonių bendravimo supratimą išstumiant komunikavimo įvaizdžiu, kuris jau suponuoja informacinę bendravimo apskaitą, individas dar labiau pajungiamas technologinei terpei. Inžinerinį požiūrį į žmogų, kaip į interfeisinės komunikacijos elementą ar įtaisą, vienaip ar kitaip „suderinamą“ su naujomis technologijomis, stiprina ir skaitmeninių technologijų įsivyravimas: suskaitmeninamas individas virsta pagrindine perdirbimui teikiama žaliava. Galėtume sakyti, kad tai žaliavai tinkamai apdoroti ir skiriama didelė dalis medijų teorijos galios. Tačiau medijų teorijoje išlieka postmodernioji pasaulio nudievinimo, sekuliarizavimo nuostata bei jos kildinama ideologija. Postmoderniojoje teorijoje išplitęs polinkis dekonstruoti visas įmanomas vertybes ir visus įsivaizduojamus egzistencinius „pamatus“, neigiant transcendentinį prasmės šaltinį ar „transcendentinį žymiklį“, yra tarsi filosofinis technologinio ir technologinamo žmogaus visagalybės „pagrindas“: individas įsivaizduoja įgaunąs galią perkurti ir „pagerinti“ save pagal norimą atvaizdą. Kaip tik tą įsivaizdavimą įvairiai paremia ir medijų teorija.
Toks Tėvynės ir valstybės, moralės ir politikos atskyrimas šiandien yra tapęs itin pavojinga tendencija, praktikoje įsikūnijančia milžiniškais emigracijos mastais. Jei valstybė, kaip skelbiama, yra absoliutus blogis, tai kodėl reikėtų išlikti jai ištikimam, juolab, kad ji neduoda to, kas leistų čia oriai gyventi? Juk pakanka Tėvynės – skaipu karts nuo karto pasiekiamų artimųjų ar trumpose viešnagėse įkvepiamo iš esmės turistine atrakcija virtusių gimtųjų namų kvapo. Todėl žmonės ir bėga nuo naujojo zombinimo – neslepiamo ekonominio išnaudojimo ir jų žmogiškojo orumo paniekinimo, kurį dengia net ne bent kiek rafinuotesni ideologiniai burtažodžiai, o atviras ir ciniškas melas, pavyzdžiui, apie „po euro įvedimo nekilusias kainas“ (čia tik viena iš dabarties aktualijų). Pastebėtina, kad jie bėga į šalis, kuriose neoliberalizmui iki galo dar nepavyko išardyti valdomo kapitalizmo etape sukurto socialinės rūpybos modelio ir kur žmogaus asmuo dar yra gerbiamas ir su juo bent jau formaliai skaitomasi.
PCR: naudojama molekulinei diagnostikai atlikti. Is bandiniu isskyrus DNR atliekamas geno fragmento gausinimas. PCR reakcijai vykstant specialiame aparate (amplifikatoriuje), DNR denaturuojama (auksta temperatura nutraukia vandenilines jungtis). Po denaturacijos sumazinus temperatura ant DNR taikinio „uzseda“ specifiniai pradmenys (sintetines keliolikos nukleotidu ilgio viengrandines DNR molekules). Fermentas Taq polimeraze prie pradmenu jungia nukleotidus ir kopijuoja DNR fragmenta. Reakcija vykdoma ir kartojama ciklais: DNR denaturavimas – pradmens prisijungimas – pradmens pratesimas (DNR sinteze). Po 35 ciklu gaunama milijonai norimu tirti DNR molekuliu. Pagausintas DNR fragmentas yra naudojamas ieskant mutaciju bei diagnozuojant paveldimas ligas.   
    Prireikė mažiau kaip valandos, kad ji nusigautų iš priemiesčių į tariamai tuščią daugiabutį namą, kur dabar stovėjo, drebėdama truputį nuo drėgno šaltuko, kuris sklendėjo prastai apšviestame koridoriuje. Ji buvo apsirengus, kad galėtų laisvai judėti, o ne apsisaugoti nuo oro — aptemptą bliuskutę, mini-sijoną ir batus, be to, reikmenų diržą, kur laikė papildomas ginklo apkabas. Kūną aptempianti apranga laikysis prie jos kaip antra oda ir leis jai greičiau judėti. Ji taip pat pasiėmė paprastą baltą medvilninį nertinį, kurį užsidės, kai paliks miestą, kurį dabar dėvėjo surištą aplink savo taliją — kol kas, ji geriau kęs šaltį ir turės laisvas rankas.

Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė pristatė dvi iniciatyvas. Daugiau kaip 50 nevyriausybinių organizacijų pasirašė kreipimąsi Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad įvairiais pasisakymais ir pareiškimais yra daromas spaudimas tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, tiek visuomenei, siekiant propaguoti lytinį švietimą, kaip labiausiai jaunimui tinkančią lytiškai plintančių ligų ir paauglių nėštumų prevenciją. Tuo tarpu pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos ragina lytinius santykius sieti su šeimos sukūrimu.
Man aktualu ne politika o kaina. Jei kažkas siūlo pigiau tai kodėl turiu pirkti brangiau. Masiškai vaikomės prekybcentrių akcijų bet kur realiai galima sutaupyti iš anksto atsisakom. Anuomet baltarusiai iš mūsų pirko pigiau. Dabar mes dėl AE specifikos iš jų galim pirkti pigiau. Nesuprantu kur problema. Aš suprantu politikus kai jie turi papildomus pajamų šaltinius ir atlyginimas neaktualu tai galima sau leisti pirkti auksinius šaukštus. Bet man aktualus kiekvienas centas.
Daug dėmesio skyrė meno istorijos ir kūrybos stilių analizei. Be Lietuvos meno muziejų, kartą jis mus buvo išsiuntęs net į Varšuvos nacionalinę galeriją. Jis visada mokė mus ieškoti savitos išraiškos. Nors profesorius ir teigė, kad tapyba – tai pasaulio išraiška spalvų kalba, tačiau jis niekada nesistengė primesti savojo požiūrio. Pritrūkus įtaigių žodžių, pirštu pakabindavo dažus iš paletės ir užtepdavo ant tos vietos, kurioje jie turėtų nugulti. Taip paprastai, bet įtaigiai viskas būdavo parodyta ir pasakyta. Profesorius mus skatino tikėti savimi, niekada nepasiduoti ir mylėti tapybą. Taip aš ir tebemyliu tapybą.

sąmonė dievo junginys, privalome gerbti natūralius procesus ateiviai žino pažįsta dievą jie patys kūrėjai o žmonės tik avys.Valia reikalinga išpirkti nuodėmes ir kada nors atsidurti šalia kūrėjų,ateivių.Zecta Recticulis planetoje vykdomi žmogaus DNR tyrimai, mes visi jaučiame tų vargšų klonų kančias giliai savo pasamonėje. Tiesa tokia, mes jau turime Marse bazių, kuriose auginame augalus ir t.t NASA ir Rusija slepia.
Daugelis lietuvių  pavergtos Tautos pasakojimą laiko savaime suprantamu požiūriu į sovietmetį. Ir iš tikrųjų, jei sieksime sovietmetį apmąstyti remdamiesi įvairiapusiška ir išsamia faktine medžiaga, jei nesiremsime Sorošo fondo išleistose knygelėse išdėstytu požiūriu, jog tautos yra fikcija, jei tvarkingai vartosime vertinamąsias sąvokas, tai neišvengiamai suformuluosime būtent pavergtos Tautos pasakojimą. Kiaip tariant, jei neignoruosime faktų, mąstysime tiksliai, nuosekliai ir sąžiningai, tai apibendrintas sovietmečio apmąstymo rezultatas bus ne kas kita, o pavergtos Tautos pasakojimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Prieš daigiau nei du metus buvo pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-1217. Trys ketvirtadaliai Seimo narių jį pateikė todėl, kad šiuo metu galiojančiame Konstitucijos 38 straipsnyje šeimos sąvokos turinys nėra tiesiogiai atskleistas, o Konstitucinis Teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pripažino neatsiejamą ir neginčijamą santuokos ir šeimos ryšį bei nurodė, kad toks šeimos modelis neabejotinai turi išskirtinę vertę visuomenės gyvenime, užtikrina Tautos ir valstybės gyvybingumą bei istorinį išlikimą. Taigi Projektas, kuriame šeimos samprata susiejama su santuoka bei motinyste ir tėvyste, yra fundamentalios svarbos.

Aš girdėjau, kad universitetai nuo kolegijų skiriasi tuo, kad universitetinis mokslas labiau skirtas bendram išsilavinimui, todėl sunku pasakyti, ko jau teko išmokti. Jeigu mokykloje po matematikos pamokos galima būdavo tiksliai pasakyti, kad išmokai, pavyzdžiui, kaip spręsti lygčių sistemą, tai dabar universitete tai padaryti žymiai sunkiau ir ne iš karto galima pastebėti rezultatus.

„Lietuva yra priskiriama didžiausios demografinės rizikos šalių grupei. Ne paslaptis, kad prognozės mums yra labai negailestingos ir rodo, kad per artimiausius 20 ir 30 metų gyventojų skaičius mūsų šalyje gali susitraukti iki pasibaisėtino 1,5 milijono gyventojų, kas būtų praktiškai dvigubai mažiau negu šiuo metu ir tai jau yra toli gražu ne tik darbo rinkos problemos, ar kažkokios kitos makro ekonomikos problemos, tai tampa tautos išlikimo klausimas“, - sakė G. Nausėda.
. Tačiau dėl kai kurių kultūros tyrimų sričių debatai apie jų „moksliškumą“ tai sustiprėja, tai nuslopsta, nepaisant išplitusio suvokimo, jog nėra ir negali būti tam tikrų vieningų moksliškumo kriterijų, kurie leistų nustatyti tos ar kitos srities „moksliškumą“. Nuo tų debatų, kurie pastaraisiais metais daugiausia susiję su naujų mokslo politikos gairių įtvirtinimu ir mokslo finansavimo pertvarkymu, nukenčia ar laimi geriau „moksliškumą“ gebančios įrodyti tyrėjų grupės. Teorijos klausimas taip pat susijęs su „moksliškumu“ – juk vargu ar galime įsivaizduoti nemokslinę teoriją. Nelabai sutiktume pripažinti teorija ir svarstymus, kurie neigia galimybę būti pagrįsti tam tikrais duomenimis ar faktais, juolab kvestionuoja faktų ontologinį realumą. Nors pozityvistinė mokslo samprata jau gerokai išklibinta, tačiau ji vis dar gaji – visur reikalaujanti faktais grindžiamų įrodymų. Ypač tose šalyse, kurias aplenkė intensyvi pastarųjų kelių dešimtmečių postmoderniojo būvio humanitarinių ir socialinių mokslų plėtra. Įsitvirtinant diskurso sąvokai išplito postmoderniosios teorijos ar postmodernaus teoretizavimo supratimas, apimantis, sakytume, neaprėpiamą teorinių prieigų bei teorinės raiškos įvairovę. Nors kai kurie tyrinėtojai postmoderniosios teorijos sąvoką laiko jau „išėjusia iš mados“, postmodernaus teoretizavimo bruožai įsitvirtino įvairiose kultūros bei socialinių tyrinėjimų srityse ir tapo daugelio tyrinėtojų „akivaizdumais“

. Beje, toks požiūris vyrauja ir marksistinėje evoliucijos teorijoje, iškeliančioje įrankių ir darbo svarbą žmogaus, jo sąmonės tapsmui. Žmogus evoliucionuoja remdamasis kultūroje sukaupiama ir išsaugoma žinija, kitaip tariant, atminties technologijomis. Tad žmogaus evoliucija yra sykiu biologinė ir kultūrinė techninė. Tas vyksmas įvardijamas epifilogeneze – evoliucija kitokiais nei gyvybė būdais. Stieglerio įsitikinimu, žmogus visą laiką gyvena tam tikroje aplinkoje – kultūrinėje techninėje, naujaisiais laikais įgaunančioje labiau techninį pobūdį. Juk ir biologinė autopoiesis gyvybė įsikūnija organizmui struktūriškai saistantis su terpe (structural coupling). Tad ir medijos įgauna platesnę nei techniniai komunikavimo įtaisai reikšmę. Plėtodamas Simondono idėjas
    trys mokslininkai, du Umbrelos popierių stūmikai, ir moteris, kuri dirbo miestui. Dešimtas buvo policininkas, asmeninis paties Šefo padėjėjas. Kiekvienas iš jų turbūt pažinojo vieną ar du kitus, kuriuos Umbrela atrinko kaip informacijos rinkėjus – bet dėka jo gerai išvystytiems kompiuterių įgūdžiams ir keliems "pasiskolintiems" slaptažodžiams, jis buvo vienintelis, kuris žinojo apie juos visus, taip pat kur kiekvienas turėjo būti, kai rašys pranešimus.
Zmogaus genomo biblioteka: klonuotu genmo fragmentu rinkinys, atstovaujantis visam genomui. Zmogaus genomo bibliotekai pirmenybe teikiama YAC, del daugelio priezasciu, kuriu viena – didesnis talpis. DNR fragmentai klonuojami i YAC vektorius, ir jie buna saugomi uzsaldyti. Norint ivesti tvarka bibliotekoje, klonuotu genu seka nustatoma pagal tai, kurie genai dengia vienas kita.
    Nicholajus ir Versbovskis buvo vieninteliai išlikę iš B, ir tik todėl, kad jie abu naudojo bet kokias įmanomas priemones – Nicholajus pastūmė Bretą Metjūsą į rankas vienai iš būtybių, kai ji priėjo per arti, įgydamas labai svarbių sekundžių, kurios leido jam pabėgti. Jis matė Versbovskį šaunant Lį į koją dėl tos pačios priežasties, suluošindamas kareivį ir palikdamas jį, kad nukreiptų artimiausių viruso nešėjų dėmesį.
Nusistatymas prieš žemiečius žinomas ir nieko nestebina. Visokie bandymai paniekinti mūsų mokslo pasiekimus, tikriausiai, pateikiami neatsižvelgiant per kiek laiko jie buvo pasiekti. Mano galva, vakarų pasaulis išgyvena mokslo viduramžius. 200-300 metų gali būti per mažai iš jų išlipti, be to kol Žemėje vyksta karai yra svarbesnių klausimų, kuriuos reiktų pirmiau išspręsti...
Paskutiniu metu Šiaulių džiazo festivalis labiau tampa pradedančiųjų kūrėju platforma. Aš pats ieškau naujų grupių. Labai glaudžiai bendradarbiauju su latviais. Vis dėlto iš tolimesniojo užsienio pakankamai sunku pasikviesti žinomą grupę. Honorarai prasideda nuo 3–4 tūkstančių eurų. Vienas toks honoraras sudaro beveik visą festivalio biudžetą, o Šiaulių džiazo rėmėjus galima suskaičiuoti vos ant vienos rankos pirštų.
Sociologai teigia, jog šiandien paplitusi romantinės meilės samprata, kurioje jausmai ir seksualiniai pojūčiai yra nepamainoma meilės raiška. VDU mokslų daktaro Ž. Kulpio atliktame tyrime, kuriame siekta išsiaiškinti sužadėtinių, besirengiančių Santuokos sakramento šventimui, požiūrį į meilę visose Lietuvos vyskupijose, nustatyta, jog didžioji dalis respondentų meilę tapatina su jausmais ir aistra. Taip pat, daugumos šiame tyrime dalyvavusių sužadėtinių nuomone, santuoką galima nutraukti, jei meilė baigėsi. Romantinė meilė arba įsimylėjimas yra meilės pradinis etapas ir vienas stipriausių potyrių bei emocinių žmogaus išgyvenimų, tačiau, savaime suprantama, jog ši meilės stadija, jei nepaliks savo “vaikiškų marškinėlių” ir neperaugs į brandesnę, tikrai užges. Užsienio mokslininkų atliktuose tyrimuose teigiama, jog romantinės meilės įvaizdis demonstruojamas netgi romantinėse komedijose kenkia asmenų meilės sampratai. 
Nusistatymas prieš žemiečius žinomas ir nieko nestebina. Visokie bandymai paniekinti mūsų mokslo pasiekimus, tikriausiai, pateikiami neatsižvelgiant per kiek laiko jie buvo pasiekti. Mano galva, vakarų pasaulis išgyvena mokslo viduramžius. 200-300 metų gali būti per mažai iš jų išlipti, be to kol Žemėje vyksta karai yra svarbesnių klausimų, kuriuos reiktų pirmiau išspręsti...
Neprisistatantysis, neįsivaizduoju kaip galėtų laisvoje Lietuvoje įvykti toks turto perėmimas į valstybės rankas. Buvo atvejis, kai sunkmečiu buvo pravalgyta kelininkų milijardinė pagalvė. Nors kai ji atsirado, tikriausiai, buvo dar sunkesni rusų blokados laikai. Gal visos tokios pagalvės buvo pravalgytos ir pereita prie kitokio pinigų valdymo, nuolat nekaupiant didesnių sumų, bet tai perėjimas nuo ramaus gyvenimo prie įtempto ir kai nuolat tenka skolintis pinigų, jei kas sutriktų pinigų srautuose. Iš kitos pusės negalėtų koks bankas sužlugęs „nusinešti“ didesnių Lietuvos pinigų.
A. Aleksandravičius nesistengia perteikti enciklopedinės asmenų charakteristikos kaip objektyvios ir vienintelės galimos, lis palieka vietos ir žiūrovo subjektyvumui. ]o paveikslai nėra skvarbus veidrodis ar sausas dokumentas. Savo portretuose jis nesiekia aštraus aiškumo ir palieka vietos spėliojimams. A. Aleksandravičius taip pat negražina ir neherojizuoja savo pasirinktų personažų. Jis nenukrypsta į groteską ar šaržavimą, neieško įmantrių rakursų. Fotografas retai rodo ir profesinius savo personažų atributus, nesistengia rodyti jų įprastos darbo aplinkos. Išimtis čia -kompozitoriaus Osvaldo Balakausko, muzikologo ir pianisto Vytauto Landsbergio, vargonininko Leopoldo Digrio, tapytojo Arūno Vaitkūno bei džiazo atlikėjų portretai. Susikoncentruojama į patį asmenį, nesvarbu, ar jo namuose, dirbtuvėje, ar kavinėje. Charakterio ir jausmų išraiška čia taip pat studijuojama ir per šviesos ir tamsos koncentraciją.

The War of Neotech (747.M41) - The T'au settlers of Vesh'yo find themselves fighting for their lives against three Skitarii Legions. There the ancient weapons of the Adeptus Mechanicus are pitted against the clean, cutting-edge technology of the T'au Empire. War Cohorts from another eight Skitarii Legions are deployed before victory is finally secured. During the clean-up operation, six star freighters full of Tau war materiel find their way back to the Forge World of Tigrus.
Visgi kūrybinės industrijos labiau orientuotos į turinio ir produkto, o pramogų industrijos – į formos ir formato kūrimą. Kaip galima daryti kūrybinių ir pramogų industrijų perskyrą didele dalimi priklauso dar ir nuo to, kokia kūrybinių industrijų klasifikacija remsimės, o pastarųjų yra labai daug (ne tik tos dvi mano paminėtos): jas kuria individualūs teoretikai arba atitinkamos institucijos.
– Diskutuojant su gerai žinomais Lietuvos pramogų verslo atstovais, ilgus metus besisukančiais šioje srityje, dažnai pasigirsta užtikrintai išsakoma nuomonė, esą nei universitetas, nei kolegija nėra pajėgūs paruošti pramogų industrijų profesionalo. Jų teigimu, gebėjimas kurti ir organizuoti pramogas, plėtoti pramogų verslą ir dalyvauti šioje srityje – veikiau konkretaus žmogaus prigimties, charakterio ar Dievo dovana, tačiau ne kokiomis nors studijomis išugdomas ar išmokomas dalykas. Kokius kontraargumentus išsakytumėte šiuolaikiniams Lietuvos pramogų verslo grandams?
Rusijoje yra šimtai tūkstančių apsišaukėlių aiškiaregių, burtininkų ir raganų. Jie teigia, jog gali padėti įvairiais klausimais – asmeniniais, verslo, sveikatos ar net teisiniais. Jei esate nepatenkintas savo atlyginimu, galite nusisamdyti burtininką, kuris užkeiks visą kompanijos buhalterijos departamentą. Kiti okultistai žada padaryti, kad bankas jums duotų paskolą, o pasitelkus juodąją magiją, banką galima net užkeikti. Tiesa, tai kainuos gan brangiai, bet kartais net patys bankininkai moka tūkstančius, kad burtais sužlugdytų konkurentus.
×