Deja dabar jau tiksliai nebeatsimenu, jis sakė kažkokios tai moters vardą lyg tai ir sakė vieta kur jie gyveno, mat jis dingo netikėtai ir daugiau niekada jie nebepasimatė. bet gerai atsimenu kad jis dar liepė apie visa tai pranešti visiems žemėje kam tiktai sugebėsiu ,kad ten darosi tokie dalykai. Dar atsimenu kad toje vietovėje kur jis mane išviliojo iš to torniečių erdvėlaivi lauke buvou apie 50 laipsnių šaltis o aš buvau apsirengęs tik lengvais vasariniais džinsiukais tokiais. Kol su juo nuėjome prie to kito erdvėlaivio maniau kad mirtinai sušalsiu,dar ir dabar man kojų priekinės dalys kai kada pradeda tirpti taip tarsi būčiau kažkada jas stipriai nušalęs.Tai štai iš kur tas tirpimas gal jau koks 20 metų mane kankina kai kada.
Na kadangi mane kažkas paminėjo tai atsakysiu nors ir tingiu. Jūs kalbat apie kažkokį biblinį dievą kuris naikina savo kūrinius. Ar tai dieviška ir normalu? Ne čia kažkas ne taip. Na o tie su kuriais bendrauju nuo pat pradžių ir vienareikšmiškai draudžia žudyti mums ir sau. Galima tik atskirti savo kūrinius keliančius vieni kitiems problemas. Aišku jei pats kūrinys nėra dievas jis gali, jei nori, pats susinaikinti. Čia jau jo laisva valia. Ta kita pusė iš manęs nereikalauja nieko, nes normaliems tėvams iš savo vaikų tikrai nieko nereikia. Jokių aukų kaip bibliniam dievui. Kitas momentas suteikti informaciją kaip čia viskas yra normalių tėvų pareiga. Kas iš jų pusės ir padaryta. Maža to šis pasaulis šiam momentui yra "sugadintoje" būsenoje. Tai padarė tų pačių kūrėjų kiti kūriniai kuriuos mes vadiname kitomis civilizacijomis. Šiam momentui jie nuo mūsų atskirti. Lieka aptarti su kūrėjais variantą kaip bus "taisomas" šis pasaulis. Šiam momentui tie klausimai išspręsti. Esmė šis pasaulis dalinamas į 3 pasaulius. Atskiriami žmonės nuo gyvūnų ir geri žmonės nuo blogų. Blogumo vienintelis kriterijus kaip pažeidinėjate kitų žmonių laisvą valią. Pagal tai arba liekate šiame "gerų žmonių" pasaulyje. Arba perkeliami į naują "blogų žmonių" pasaulį. Gyvenimo sąlygos visur idealios. Tik blogi žmonės neturi galimybės turėti palikuonių. Kaip ir gyvūnai gyvūnų pasaulyje. Be to viskas kas sukurta žmonių naikinama. Viskas būtina ir reikalinga duota kūrėjų. Dar kaip minėjau buvo problema su dvejopais žmonėmis. Žmonės originalai ir žmonės klonai. Vieni gyvena amžinai kiti vieną kartą. Bet gerų žmonių pasaulyje gyvenantys geri klonai per dešimtis tūkstančių metų "užauga" ir tampa tokiais pat nemirtingais originalais. Tokios perspektyvos. Lieka tik realizacija kažkada. Kada - žinoma. :) Mane sąlygos labai tenkina. Ką ir norėjo sužinoti Kūrėjai iš manęs kad galėtų keisti šį pasaulį. Tik tiek čia to viso reikalo. Būti kažkokiu pranašu nėra jokio poreikio. Kiekvienas gyvena savo galva ir atsako už save. Kaip pasiklojo taip ir išmiegos. :)

Chr. anomaliju daznis neatrinktoje naujagimiu populiacijoje: didzioji dalis chr. anomaliju eliminuojamos ankstyvose embriogenezes stadijose. Taciau kai kurios, nesukelusios embrioletalaus poveikio lieka, ir gimsta defektyvus naujagimis. Kariotipu pakitimu populiacini daznuma galima nustatyti, masiskai tiriant naujagimiu chromosomas. Taciau dauguma chr. sindromu pasitaiko labai retai (1:10 000 naujagimiu ir reciau), o viena laboratorija tegali atlikti ne daugiau kaip keliolika tukstanciu kariotipu tyrimu. Taigi, norint susidaryti bendra vaizda reikia sudeti visus zinomus masinius naujagimu kariotipu tyrimus. Todel susidaro problemu: 1) sunku ivertinti kokia anomaliu kariotipu dali sudaro mozaikiniai (po apvaizinimo ivyke) variantai; 2) kadangi chr. dazomos diferenciniais metodais tik itarus chr. anomalija gali likti nepastebetos kai kurios subalansuotos chr. aberacijos; 3) kai tyrimu rezultatai labai skiriasi nuo kitu laboratoriu gautu rezultatu, duomenys laikomi nepatikimais; 4) kartais tiriama tik dalis naujagimiu, o duomenys ekstrapoliuojami i didesne populiacija. Apibendrinus tyrimu rezultatus, paaiskeja, kad chr. anomaliju pasitaiko nuo 0,47 iki 0,83% naujagimiu (vidutiniskai 0,61%). Kariotipo analize igalino nustatyti, kad lytiniu chr. pakitimai pasitaiko 0,23% naujagimiu.
2004 metais parengta ir publikuota svarbi sintezė: „Kompendiumas“, savotiškas Bažnyčios socialinės doktrinos „katekizmas“. Svarbu pažymėti, kad Bažnyčios socialinė doktrina itin naudinga tiems katalikams pasauliečiams, kurie aktyviai veikia ekonominiame, moksliniame, politiniame, pilietiniame gyvenime ir ieško gairių kartais sudėtingose situacijose.
Todėl ir man būnant nelaisvėje pas Torniečiuslabiausiai gyvenima trumpino būtent NOSTALGIJA,kada žinojau kad mano namai yra ne už tūkstančio kilometrų, bet neįsivaizduojamai tolimoje bedugnėje ir nors toje egzistencijoje turėjau viska ir net daugiau ko reikia geram komfortiškam gyvenimui, bet buvimas ten varyte varė mane iš proto. Kaip ir kitus pagrobtuosius kurie galbūt ne veltui susikūrė pasaką ,kad išlaisvinimas jų jau yra netoli kad tai tik mėnesių klausimas.Na bet tam kuris nepabuvo tokioje padėtyje to niekaip nesuprasti.
Pagal prijungimo tipą atminties kortelių skaitytuvai gali būti išoriniai ir vidiniai. Vidiniai dažniausiai šiuo metu prijungiami prie pagrindinės plokštės įdiegtos USB sąsajos (visos dabartinės motininės plokštės tokias turi), tuo tarpu išoriniai atminties kortelių skaitytuvai jungiami į standartinius USB lizdus, ir skirias pagrinde suderinamumu su konkrečiu standartu: USB 1.1, USB 2.0 ar USB 3.0.
The most common and important terpenes in hop essential oils are the monoterpene (C10) myrcene and the sesquiterpenes (C15) caryophyllene and humulene. These highly aromatic compounds are so water insoluble that they rarely survive into finished beer unless added during dry hopping. Oxygenated hop terpenes are more likely to survive the kettle boil because they are more water soluble than the unoxidized hydrocarbons. However, their impact on the finished beer is hard to quantify because of additional chemical changes during transesterification by yeast cells during fermentation. Important oxygenated terpenes include linalool and geraniol, which contribute floral characteristics to finished beer, as well as limonene and alpha-terpineol, which contribute citrus characteristics. Little is known about the sulfur-containing hydrocarbons and their aromatic contribution.
The Skitarii (sing. Skitarius), also known as the Tech-Guard and the Legiones Skitarii, are the cybernetic military forces of the Adeptus Mechanicus of the Imperium of Man. To a man, the Skitarii are warriors born. They take pride in their holy work, glorying in the power of the Omnissiah as He drives them to ever greater feats. Reticules and calibrators pick out targets with uncanny accuracy, Galvanic Rifles bark and Servitor-bullets find the skulls of the foe. Rad Weapons borne with martyr's strength turn the battlefield ever more toxic until it is as befouled as the Red Planet's own wastes. On titanium limbs the Skitarii stalk the war zones of the galaxy, looking from above like the columns of rust-ants that hunt the dunes of Mars.

„Jeigu surinksime milijoną ar daugiau galiojančių parašų, vyksime į viešuosius klausymus Europos Parlamente bei pristatysime iniciatyvos svarbą Europos Komisijai, – tolesnius žingsnius pasakoja Edita. – Pirmasis laimėjimas būtų jau vien proga kalbėti pagrindinėse ES institucijose apie santuoką ir šeimą pagal mūsų vertybes. Tada EK nuspręs, ar įtraukti šį klausimą į politinę EP darbotvarkę, tačiau ji nėra teisiškai įpareigoti būtinai tą padaryti. Jeigu EK žengs tolimesnius žingsnius, Europos Parlamentas balsuotų už mūsų siūlomą projektą.“
„Valstybė pripažįsta santuoką ne todėl, kad jai rūpėtų jausmai, bet todėl, jog kartų atsinaujinimas ir vaikų auginimas garantuoja tautos ateitį“, – teigia Europos Sąjungos piliečiai, užregistravę parašų rinkimo iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“. Žmonės iš septynių šalių suvienijo jėgas ir įregistravo ES piliečių iniciatyvą, kad ES teisėje santuoka būtų apibrėžta kaip vyro ir moters sąjunga, o šeima būtų pagrįsta santuoka arba giminystės ryšiais. Apie šią iniciatyvą specialiai „Bernardinai.lt“ sutiko papasakoti pagrindinė jos koordinatorė Edita Frivaldszky iš Budapešto.
Eternal Vigilance - The Skitarii have their eyelids removed upon inception, for they must harvest data for their masters at all times. To prevent them from losing their sight to the hot grit of their Forge Worlds, goggle-like augmetics filled with blessed salves are sealed into place. The targeter arrays inside them are miracles of the Omnissiah, their sophistication the bane of the Skitarii's foes.
Mirusio raganiaus kūnas tuomet mumifikuojamas ir laikomas visuotinei apžiūrai ir adoravimui. Panašios praktikos žinomos Okeanijos salų aborigenams. Prieš keletą metų smalsumo dėlei teko lankytis Lenino mauzoliejuje Maskvoje. Ši ganėtinai atgrasi patirtis buvo naudinga bent jau tuo, kad leido suvokti vieną itin svarbų dalyką – pačios sovietinės sistemos šerdyje glūdėjo nekrofilija...
Pirmoji koncepcijos Visi – kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės pastangos „nuvainikuoti“ lietuvybę parodant jos išskirtinį menkumą ir vidinį giminingumą sovietinei sistemai. Anot Putinaitės, lietuviškosios tapatybės esminius bruožus nulėmė nuo realybės atitrūkusio svaičiotojo J. Basanavičiaus idėjos. Basanavičius suformavęs lietuviškąją tapatybę, kuri esanti azijinė, priešiška Europai, pasyvi, barbariška, pajungianti individą kolektyvui, neturinti nuovokos apie gėrio ir blogio perskyrą, kultūrinė, o ne politinė, o svarbiausia – skatinanti įsiverginimą. Basanavičius, esąs kone kalčiausias dėl to, kad dabar daugelis lietuvių sunkiai tampapiliečiais (Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai. Vilnius. 2004: p. 50-67; Lietuviai– amžini Europos tremtiniai. Tauta pakliuvo į J.Basanavičiaus vizijų paspęstusspąstus). Tokia tapatybė sovietiniam režimui iš esmės buvusipriimtina:  „[o]kupantui politiškumą nuvalyti nuo tautiškumo nebuvo sunku, nes buvo gyvi J. Basanavičiaus suformuoti tautiškumo įvaizdžiai. Jo idėjos okupantui tiko. Iš liaudinio valstietiškumo padaryta dekoracija, pseudokultūra su harmonizuotais šokiais ir dainomis.“ Dar daugiau, lietuviškoji tapatybė ir kultūra esanti tiek artima sovietinei, jog, anot autorės, „Įmanoma, kad kitaip susiklosčius istorinėms aplinkybėms lietuvių tauta būtų pajėgusi pati susikurti „savą“ socialistinį totalitarinį režimą, t. y. savesnį ir priimtinesnį už rusišką sovietinį.“ (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p. 12). Išeina, kad sovietinė okupacija išpildė gilų, tik gal ne iki galo suvoktą lietuvių troškimą tapti sovietžmogiais.
Meilė nėra vien jausmas ar emocinis išgyvenimas, ji nėra kažkas mistiško, kas staiga iš niekur atsiranda ir savaime, nepaisant žmogaus valios, išgaruoja. Meilė nėra kažkas gatava žmonių tarpusavio santykiuose. Iš prigimties mums duotas juslumas ir jausmingumas, daugumos priimami už pačią meilę, tėra tik meilės žaliava. Iš jų reikia meilę susikurti asmeniniu valingu veiksmu. Tikroji meilė yra vartojimo priešybė ir jei žmogus turi meilės kaip jausmo (jausmingumas) ar aistros (juslumas) sampratą, galima numanyti, jog jis vadovaujasi vartotojiška nuostata ir meilė jame dar “vaikystės” stadijoje. Meilė neatsiejama nuo atsakomybės, pagarbos ir pažinimo, nes neįmanoma gerbti to, ko nepažįsti. Arba, kitaip sakant, pagarbus santykis – tai kito žmogaus priėmimas tokio, koks jis yra, o ne tokio, koks jis man reikalingas. Todėl meilė nėra akla. 
Vadovo darbe ne ką mažiau tenka skirti dėmesio išradingumui ir originalumui. Juk tenka dirbti su žmonėmis… Studijų programų rengimas, jų priežiūra ir tobulinimas, reikalauja būti lanksčiam, diplomatiškam, mobiliam ir labai kūrybingam. Kartais tenka net prisigalvoti visokių papildomų veiklų, kad tik savyje būtų galima rasti ir išlaisvinti kūrybingumą.
Jei tik kapitonai pražiopso saugų suartėjimo tarp laivų atstuma,pasireiškia gravitacinės konstantos efektas ir laivai su tokia jėga yra traukiami vienas prie kito kad negelbsti nei posūkio vairo pasukimas nei visa galia dirbantys varikliai. Dėl šios priežasties visuomet yra siunčiama į kita laivą tik maža valtelė su žmonių grupe,o ne tiesiog jie suglaudžiami bortais...
Renginį vainikavo konferencijos ašimi tapusi garsaus Lietuvos filosofo ir vieno iš Vilniaus forumo lyderių Vytauto Radžvilo kalba „Asmens sąžinė tarp sovietizacijos Scilės ir europeizacijos Charibdės: tarp ir anapus gėrio ir blogio“, kuria jis, atsispirdamas nuo Just.Marcinkevičiaus kūrybos ir prieštaringų jos vertinimo kontekstų, iš tiesų išsamiai atskleidė Lietuvos denacionalizavimo mechanizmo veikimo principus, įvardijo jį vykdančias jėgas ir jų tikslus, taip pat - galimybes jiems priešintis. Taip pat buvo paskelbtos ir dvi svarbios forumo dalyvių suformuluotos rezoliucijos - „Dėl tautos ir valstybės išsaugojimo“ bei „Dėl Lietuvos švietimo ir kultūros būklės“, skirtos atkreipti šalies visuomenės, o pirmiausia Lietuvos valdžios dėmesį į mūsų tautos ir valstybės egzistencijai pavojingai grasinančias problemas.
„Šiaulių naujienos“ primena, kad doc. dr. R. Venckus laukia jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu: remigijus@venckus.eu. Įvairiais kultūros ir meno klausimais rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra parengęs ne vieną publikaciją, visos jos yra skelbiamos asmeniniame tekstų archyve www.culture.venckus.eu ir asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu.
    Išaiškinus Johano bylą po visų trijų metų, Inspektoriaus Lungės garbė buvo atstatyta, ir jis vėl iš naujo stovėjo BKA viršūnėje. Pirmas jo veiksmas po grįžimo buvo Lemser žmogžudystės bylos atnaujinimas. Jo atkaklumui pasiteisinus, Boltzmanas buvo įspęstas į kampą, bet politikui pasisekė ir jis išvengė kaltinimų. Visgi, Boltzmanas prarado ne tik savo rinkėjų pasitikėjimą, bet ir kėdę sekančiuose rinkimuose. Šiuo metu jis yra tiriamas ne dėl žmogžudystės, bet dėl mokesčių engimo. Lungei aiškiai pavyko nusmukdyti Boltzmaną.
Taip, raudonšikniai ir beždžionės, kurios paprastai nieko pačios nesugeba sugalvoti, o tik pasinaudoti kitų protine veikla. Jų raudonos šiknos prašosi negailestingo diržo. Jie labai mėgsta priešininkus įstumti į savo padėti ir žiūrėti, kaip jie išsisuks, o po to patys taip pat bando elgtis. Jie nieko nepasimoko. Gavę į šikną kitą kartą žiūrės kaip mažiau gauti, gudriai pasikišus kokią pagalvę, arba net įžūliai manys, kad užsitarnavo leidimą tęsti savo nusikalstamai veiklai. Tik mūsų laimei, o raudonšiknių beždžionių nelaimei, ne viskas yra lengvai apverčiama. Kai verčia vyrus gimti moterimis, o moteris vyrais, tai būtent pasireiškia tokios savanaudiškos raudonšikniškos veiklos apraiškos: jie Jums kruš smegenis, kad viską turite pabandyti ant savo kailio, kaip galite būti tikri kuo norite būti visko neišbandę?! O iš tikro, jiems Jūs tik žaliava, su kuria norėtų, ką tik užsigeidę daryti, vartytų Jūs kaip panorėję, būtumėte kuo tik jie panorėtų, karaliais, bankininkais, o viduje išpuvusiais raudonšikniais ir nebūtinai tik komunistais, o vagimis besigviešiančiais svetimų turtų. Juos lengva atpažinti pagal daugumietišką veiklą. Visokios raganų medžioklės jų mėgstamas užsiėmimas.
    "Suprantama. Jūs tiesiog per daug nesistengiate... Nediskriminuojantys nusikaltėliai ir aistros žudikai, paprastai yra patyrę skriaudą savo vaikystėje. Dažniausiai tai smurtas nuo tėvų ar tėviškų figūrų rankų. Taigi, jie užauga su tikimybe atlikti tuos pačius veiksmus, kaip ir jų tėvai... šiuos dalykus dauguma žmonių gali suprasti. Sakėte, kad galite suprasti tuos, kurie žudo iš neapykantos. Tie, kurie žudo dėl malonumo, žudo iš neapykantos savo tėvams, ar tiems, kurie juos išnaudojo. Tik tiek, kad šiais atvejais jų pykčio taikinys tampa daugiau negu specifinis asmuo; jis išauga iki visų moterų, ar visų vaikų, ar visų homoseksualų."
    Užuomina #1: Ji keitėsi šukuoseną kiekvieną dieną. Kas be ko, sprendžiant iš mano pastebėjimų, egzistavo kažkoks šablonas. Pirmadieniais Haruhi atkeliaudavo į mokyklą nuleistais ilgais plaukais, visiškai nebandydama jų pažaboti. Kitą dieną, ji surišdavo juos į uodegėlę. Kad ir kiek nenorėčiau to pripažinti, ta šukuosena jai tiko. Sekančią dieną, ji susirišdavo dvi uodegėles, tuomet tris; iki penktadienio, ji nešiojo keturias kaspinais surištas uodegėles. Jos veiksmai buvo tikra enigma!
Visgi bandant nubrėžti demarkacijos liniją tarp kūrybinių ir pramogų industrijų tai padaryti yra gana nelengva – toji riba yra išties subtili ir panaši į plonytę, tačiau visai ne raudoną liniją. Kur kas lengviau kalbėti apie kūrybinių industrijų ir pramogų industrijų sąveikas, o ne apie jų skirtumus, nes pramogų industrijos yra neatsiejamos nuo daugybės kūrybiškumo elementų. Visgi kūrybinės industrijos yra orientuotos į produkto, o pramogų industrijos – į formato kūrimą.
Supratau, Cerber. Tai tu rata organizuotum ar ne? Zinai kiek energijos issilaisvintu jei butume drauge. Bet as jau nusprendziau. Jei ne tu, tai as tada priklausysiu Wicca raganu konventui. Tiesiog tokia mano natura. As zinau ka reiskia buti sesiukeje. Tai sieksiu kazko panasaus. Ir tau, Cerber, linkiu dideles sekmes!!! Tu man kaip zmogus labai patikai. Ir is vis jus visi is anomalijos esate tikri saunuoliai.

Rusijoje yra šimtai tūkstančių apsišaukėlių aiškiaregių, burtininkų ir raganų. Jie teigia, jog gali padėti įvairiais klausimais – asmeniniais, verslo, sveikatos ar net teisiniais. Jei esate nepatenkintas savo atlyginimu, galite nusisamdyti burtininką, kuris užkeiks visą kompanijos buhalterijos departamentą. Kiti okultistai žada padaryti, kad bankas jums duotų paskolą, o pasitelkus juodąją magiją, banką galima net užkeikti. Tiesa, tai kainuos gan brangiai, bet kartais net patys bankininkai moka tūkstančius, kad burtais sužlugdytų konkurentus.

×