Tarp jokio miego ir beveik pastovaus adrenalino antplūdžio, dienos jai susiliejo kartu. Po to, kai policijos pajėgos buvo sunaikintos, Džil praleido laiką, ieškodama išlikusiųjų, nesibaigiančios valandos, nerdama žemyn siauromis gatvelėmis, belsdamasi į duris, šukuodama pastatus dėl tų, kurie sugebėjo pasislėpti. Ji surado daugybę, ir su kelių iš jų pagalba, jie pasiekė saugią vietą, vidurinę mokyklą, kurią užbarikadavo. Džil, prieš išeidama atgal į miestą ieškoti kitų, įsitikino, kad jie buvo palikti saugiai. Ji daugiau nieko nerado. Ir šį rytą, kai ji grįžo į vidurinę mokyklą...

Už savo kūrybą ir veiklą A. Ptakauskė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą – Augustinio Griciaus premiją už geriausią metų prozos debiutą Lietuvoje, JAV senatoriaus J. William Fulbright stipendiją, Tarptautinio moterų ekonomikos forumo apdovanojimą „Iškili moteris, kurianti visiems geresnį pasaulį“ ir kt. A. Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ įtrauktas į studijų programas net keliuose Europos universitetuose.
Strategija, kai lietuvių tauta ir Lietuvos valstybės naikinama ypatingu būdu, jas simuliuojant, vadintina simuliakro kūrimo strategija. Išlaikomi išoriniai tautiškumo ir valstybingumo atributai, bet jų esmė yra išplaunama. Taip esame stumiami į situaciją, kur reikia pasirinkti nebe tarp gėrio ir blogio. Renkantis tarp gėrio ir blogio, jie būna aiškiai atpažįstami. Tuo tarpu dabar taikoma strategija, kurios esmė yra ištrinti iš mūsų sąmonės vaizdinį, kad esame tarpusavyje susijusi, iš amžių glūdumos ateinanti ir į ateitį kartu žengti žmonių bendrija. Siekiama ištrinti šią idealios tautos sampratą. 
Since then, several companies have developed their own terpene and weed wheels, albeit for the same reasons — to market their own products or services — and that’s OK. By mapping out terpene profiles, we are able to predict and even manipulate the effects and medicinal value of varieties, giving breeders endless opportunities for developing new, highly-desired cannabis strains by basing breeding decisions on real analytical data. The more we are able to communicate using the same language, the easier it is for everyone to understand clearly what medicine they are getting.

Kultūros mokslų moksliškumo klausimas svarstomas jau gerą šimtmetį nuo to laiko, kai įsivyravo pozityvistinė mokslo samprata. Mokslas atskleidžiąs objektyvius dėsnius, moksliniai teiginiai vienaip ar kitaip verifikuojami, o teorijos patikrinamos faktų duomenimis. Tad jau senokai kultūros mokslams, gyvuojantiems gamtamokslinio pasaulėvaizdžio ir gamtamokslinės pažintinės nuostatos sąlygomis, tenka įrodinėti savo moksliškumą ir derintis prie gamtamokslinio „moksliškumo“ supratimo, pasitelkiant vienokius ar kitokius gamtamokslinius metodus, daugiausia statistinę ir kitokią kiekybinę duomenų analizę, ar įvelkant rezultatus į tam tikrą „mokslinio“ diskurso rūbą

Tačiau iš pradžių gero ekonominio gyvenimo viltys užgožė abejonę dėl neoliberalų nuolat kalamos minties, kad valstybė ir mokesčiai yra „savaiminis blogis“, kurio turėtų būti kuo mažiau. Sovietinio totalitarizmo ir vietinio pseudosuverenumo patirtį išgyvenusiai visuomenei buvo sunku susigaudyti, kas ta valstybė ir kokias funkcijas ji išties turėtų atlikti, todėl jas noriai perleido į veikiai susiliejusių aktyviausių ir agresyviausių verslo ir politikos grupuočių rankas. To padarinius regime šiandien.
Niekas nemėgsta kai svetimi jo kieme pradeda įvedinėti savo tvarką. Tokia buvo vienintelė Kristaus klaida, kurios kerštingi žydai neatleido ir jis buvo nukryžiuotas. Pasaulinukams vertėtų iš tos klaidos pasimokyti ir išmokti džiaugtis įvairove. Nes tikrai, norėdami gero, galite tik pakenkti tokioje įvairioje Žemėje, kur išsivystęs pasaulis gali kažkaip sugyventi su akmens amžiaus ar gamtos žmonėmis, deja, retai pavyzdingai.
Pagal standartinį požiūrį į sovietmetį, lietuvių Tauta buvo pavergta Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę; Tauta patyrė masines okupanto represijas;  priešinosi okupacijai didvyriškoje partizaninėje kovoje; partizaninį sąjūdį nuslopinus, Tautos laisvės siekis pasireiškė pastangomis išsaugoti ir puoselėti okupacinės valdžios slopinamą lietuvių kalbą, kultūrą ir valstybinę sąmonę; šių pastangų dėka, nors ir labai okupanto nustekenta, daugumai lietuvių tapus abejingais Tautos reikalui, lietuvių Tauta vis dėlto išsaugojo branduolį šviesių, tautiškai ir valstybiškai įsipareigojusių asmenų, kurie susiklosčius palankioms sąlygoms tapo naujo tautinio Atgimimo lyderiais ir dalyviais; šis tautinis atgimimas atvedė į valstybingumo atkūrimą. Per visą okupacijos laikotarpį okupanto kėslams Tautą pavergti ir palaužti jos dvasią, persekioti patriotus, talkino vietiniai pagalbininkai – kolaborantai;  sovietmečio Lietuvos administracija tarnavo okupanto interesams ir jos centrines pozicijas užėmė kolaborantai.
Daugelis lietuvių  pavergtos Tautos pasakojimą laiko savaime suprantamu požiūriu į sovietmetį. Ir iš tikrųjų, jei sieksime sovietmetį apmąstyti remdamiesi įvairiapusiška ir išsamia faktine medžiaga, jei nesiremsime Sorošo fondo išleistose knygelėse išdėstytu požiūriu, jog tautos yra fikcija, jei tvarkingai vartosime vertinamąsias sąvokas, tai neišvengiamai suformuluosime būtent pavergtos Tautos pasakojimą. Kiaip tariant, jei neignoruosime faktų, mąstysime tiksliai, nuosekliai ir sąžiningai, tai apibendrintas sovietmečio apmąstymo rezultatas bus ne kas kita, o pavergtos Tautos pasakojimas.
Ši minties pakraipa paprastai vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Be abejo, jos fragmentų atrasime dar apaštalų laikais ir vėlesniais amžiais. Tačiau Leono XIII enciklikos nuopelnas buvo šios doktrinos organiškas ir nuoseklus išdėstymas. Žinoma, popiežių socialinės enciklikos yra Bažnyčios socialinės doktrinos viršūnė, tačiau už jų slypi visoje Bažnyčioje dedamų pastangų, intelektualinių ir praktinių, krikščioniško tikėjimo šviesoje perprasti ir reaguoti į konkretaus žmonių ir visuomenių gyvenimo iššūkius, problemas. Pavyzdžiui, Pranciškaus „Laudato Si“ enciklika aptaria tai, ką krikščioniškas tikėjimas ir Bažnyčios patirtis gali pasakyti ekologinės krizės kontekste. Ir ekologinė krizė, primena popiežius, nėra technologijų trūkumas ar paprasčiausia cheminė tarša. Ji glaudžiai susijusi su mūsų mentalitetu, su mūsų vertybėmis, su mūsų visuomenių ekonominiais ir politiniais interesais.
Teisine prasme, santuoka yra viešoji sutartis, viešas įsipareigojimas, kuris sukuria šeimą, kaip visuotinai pripažįstamą instituciją ir valstybės pagrindą. Šiandien viešose diskusijose kaip tik prieš teisinę santuokos sampratą, kaip formalųjį jos pavidalą, yra pateikiama daugiausia kontrargumentų, o pati giliausioji santuokos esmė daugeliui pasilieka už suvokimo ribų. Santuoka yra daugiau nei privatus, valstybinės ar religinės konfesijos sąlygotas vyro ir moters pasižadėjimas vienas kitam. Ji yra žymiai universalesnė ir labiau priimtina, nei bet kuris kada nors paskelbtas kodeksas. Santuoka kaip pirmapradė institucija atsirado anksčiau nei susikūrė valstybės ir teisinės sistemos, kurios santuoką tik pripažino, bet jos nekūrė. Santuoka nebūtinai turi būti suprantama tik Santuokos sakramento rėmuose, nes krikščionybė egzistuoja šiek tiek daugiau nei 2000 metų, kai tuo tarpu santuoka egzistuoja žymiai seniau, galima sakyti, nuo žmonijos atsiradimo ir organizuotų jos gyvenimo formų susikūrimo laikų. 
Pirmininkavusi konferencijai Seimo narė Rima Baškienė pabrėžė Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos svarbą ir švietimui deleguojamą misiją, įtvirtintą Švietimo įstatyme. Ji paminėjo Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos reikalingumą visuomenei, ir ypač – socialiai pažeidžiamose šeimose augantiems vaikams. Atkreipdama dėmesį į rengiamos naujosios programos esminę paskirtį – išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas, pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją, bei, pagal mokinių amžių, suteikti žinių apie lytiškumo aspektus, pacitavo darbo grupės narės – Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Akvilės Burneikaitės žodžius, kad „programa turi ugdyti brandžią ir atsakingą asmenybę, turinčią tvirtus vertybinius pagrindus, taip pat suteiktų reikalingų žinių apie lytinę sveikatą“, pasidžiaugė, kad mokiniams yra svarbūs vertybiniai principai.
Ši skirtis kartu leidžia ne tik ištrūkti iš aptarto užburto rato, bet ir iš jo kuriamos milžiniškos praktinės dilemos – atsirandančios pilkosios zonos, kurioje nebeįmanoma nubrėžti ribos tarp kolaboranto ir prisitaikėlio. Be šios skirties yra tik du poliai – akivaizdūs kolaborantai ir akivaizdūs rezistentai. Tačiau jeigu tautą suvokiame pirmiausiai kaip idealią bendruomenę, su kuria galima saistytis arba ne, tampa įmanoma išdiferencijuoti daug sudėtingesnį ir subtilesnį vaizdą, leidžiantį skirti net kelias asmenų santykio su sovietiniu režimu kategorijas. Tipologizaciją galima tikslinti, tačiau ji suderina moralinį vertinimą su politinio veiksmo logika.
Hypaspist Skitarii were the most basic augmented infantrymen of the Tech-Guard and were armed with cybernetically hard-linked Lasguns similar to those used by the soldiers of the Astra Militarum. Hypaspists were generally more powerful and skilled soldiers than standard Guardsmen as a result of the cybernetic enhancements that made them stronger and more accurate than normal humans and the psychosurgery they had undergone to suppress their emotional reactions and make them immune to panic or fear. However, this enhancement also made Hypaspists less independent and able to think for themselves in combat.

Iniciatoriai turėjo du mėnesius parašų rinkimui. Jie buvo renkami visoje Lietuvoje. Pasirašyti dar galima elektroniniu būdu, tačiau tam beliko paskutinės valandos https://www.lietuva2.lt/pasiulymas/pilietine-iniciatyva-andquot-uz-blaiviaandquot-patvirtinta-vrk-is-esmes-keiciant/56e7f7c80a1d0d0a8ce96b17 . Beje, kaip ir buvo tikimasi, elektroniniu būdu tesurinkta palyginus labai mažai parašų, nes sudėtingas pasirašymo būdas. Didžioji parašų dalis surinkta ant lapų.

● Nerimas dėl rytdienos. Biblijoje išpranašauta: „Paskutinėmis dienomis užeis sunkūs laikai“ (2 Timotiejui 3:1). Dabar išties žmones slegia daug sunkumų, todėl daugelis ieško patarimo pas astrologus, aiškiaregius, chiromantus, mediumus. „Tai viena iš nedaugelio verslo sričių, kuriai nepakenkė ekonomikos nuosmukis, — pasakė vienas mediumas. — Laimingi žmonės pas mus paprastai nesilanko.“ Viena aiškiaregė iš Kanados atskleidė: „Pastaruoju metu į mane kreipiasi net seni verslininkai. Jie skambina man specialiu įstaigos telefonu arba per posėdį savo mobiliuoju pašnibždomis prašo patarimo. Seniau tokie žmonės dažniausiai būdavo nusiteikę skeptiškai ir eidami pas aiškiaregius tikrai jausdavosi nejaukiai.“

Sporto industrija yra siejama su sporto mokslu. Sporto mokslo ir sporto industrijos reiškiniai gimė ir plėtojasi dėl komunikacijos. Sporto industrijos išsivystymo lygmuo siejamas su visuomenės pažangumu ir modernumu visose srityse. Moderniame moksle tirpsta ribos tarp sričių. Pažanga siejama su integralumu. Sporto industriją galima pavadinti pažangos ir kūrybingumo laboratorija. Visi naujausi sprendimai ir moderniausios technologijos pirmiausia išbandomi sporto industrijoje ir jiems pasiteisinus taikomi kitose srityse.
Asmens identifikavimui taip pat naudojamas VNTR. Taip galima nustatyti ar itariamasis kaltas ar ne. Pagal nusikaltimo vietoje rasta krauja, plaukus, odos lasteles ir tt. galima identifikuoti asmeni, ivykdziusi nusikaltima. Sis metodas taip pat naudojamas identifikuoti zmones kai kitos identifikavimo pobudis neimanomas. Taciau sis metodas naudingas tik tada, kai turima DNR (pvz itariamojo) su kuria butu galima palyginti istirta DNR.   
Zigotine ir pozigotine heteroploidija: Zigotine heteroploidija yra kai susilieja defektuotos gametos (arba viena defektuota gameta su sveika gameta). Galimos ivairios chromosomu aberacijos, ligos. Pozigotine heteroploidija yra kai zigotos somatinese lastelese vykstant mitozei ivyksta chromosomu neissiskyrimas, nors gametos galejo buti abi normalios. Daznai pasireiskia paveikus mutagenams motinos kune (alkoholis, nikotinas, narkotikai).   
Todėl, paprieštaraudama Floridai, sakyčiau taip: ne kiekvienas žmogus yra kūrybingas. Būti kūrybingam – tai ne tik turėti (atskleistą ar neatskleistą) kūrybingumo pradą; būti kūrybingam – tai maksimaliai įveiklinti savąjį kūrybingumą ir turėti aiškiai apčiuopiamus, regimus ar įvardijamus jo rezultatus. Tai įmanoma jokiu būdu ne masėms, o tik vienetams.
– Šokau su įvairiais choreografais, tačiau drąsiai galiu teigti, jog Anželika Cholina yra profesionalas iš didžiosios raidės. Darbas jai vadovaujant yra vienas produktyviausių. Tai, ką su kitu choreografu mes padarytume per visą dieną, su A. Cholina galima nuveikti per 1–2 valandas. Taip yra dėl to, kad ji žino, ko nori ir ko reikia spektakliui. Kai reikia pakeisti kokią nors sceną, ji labai operatyviai sugalvoja pokyčius. A. Cholina ne tik pasako, ką reikia padaryti, bet ir parodo tiksliai nuo a iki z. Statant spektaklį ji kiekvieną savo šokėją supažindina su jo personažu, papasakoja, koks yra jo charakteris ir kada, kokią emociją reikia išlaikyti bei parodyti žiūrovui.
Kita labai svarbi turinio kūrėjo savybė – platus raiškos priemonių „repertuaras“. Kad savo istorijas galėtume papasakoti originaliai ir paveikiai, turime mokėti tiksliai ir meistriškai naudotis nemenku žodžių ir vaizdų bagažu. Tą bagažą reikia nuolat plėsti ir atnaujinti. Tad turinio kūrėjams privalu nuolatos mokytis – tiek lankantis mokymuose ir paskaitose, tiek skaitant ar žiūrint kolegų darbus, bet svarbiausia – nuolatos dirbant ir bandant naujus raiškos priemonių derinius. Praktika yra geriausia turinio kūrėjų mokytoja.
Žlungant sovietinei sistemai pamažu išgaravo ir jos palaikomas „psichinis fonas“ - maginis pasaulio vaizdas, tačiau ar dingo pats zombinimas? Daugiatūkstantiniuose Sąjūdžio mitinguose išgyventa bendrystė piršo viltį, kad pajėgėme nuo to išsivaduoti, pasveikti ir jau esame laisvi savarankiškai kurti save, savo valstybę ir tautą. Tačiau nespėjus pasidžiaugti skausmingai įgyta laisve ir susivokti, kur norime eiti ir kaip to pasiekti, mus vėl ištiko šokas (pamenate, šoko sukėlimas yra būtina pradinė zombinimo stadija?).
Išsigandusi moteris, kad surinktų 50 000 dolerių, pardavė vieno kambario butą Bragine su visais baldais, pardavė visus turėtus papuošalus ir net savo mamos kolektyvinį sodą. Gruodžio 1-ąją būrėja kartu su vienuoliktoke ir jos motina išvažiavo į Lietuvą. Atvažiavus pastaroji buvo atskirta nuo dukros, o galų gale jai buvo pareikšta, kad tų 50 000 dolerių negana, jog dukra išgytų. Būrėja liepė moteriškei grįžti į Jaroslavlį ir atvežti daugiau pinigų. Grįžusi į namus moteris pasiskolino 10 000 dolerių ir nusiuntė juos Alai paštu. Tačiau su dukra jai pabendrauti nebuvo leista net telefonu. Kartą mergaitė slapčia nuo Alos paskambino į Jaroslavlį ir papasakojo motinai, kad visas gydymas tebuvo vos du masažo seansai vietinėje sanatorijoje ir trys procedūros voniose.
×