DNR „pirstu antspaudai“: visu zmoniu chemine DNR sandara yra vienoda. Skiriasi tik azotiniu baziniu poru (A, C, T, G) isidestymo tvarka. Nukleotidai issidesto pasikartojancia tvarka, pas kiekviena zmogu truputi kitaip. Yra zinoma DNR segmentu kurie ypac skiriasi savo issidestymu pas skirtingus zmones. Naudojant PCR ar VNTR (variabiliu tandeminiu pasikartojimu skaiciu grupe) metoda galima istirti siuos segmentus ir pagal juos atskirti skirtingu zmoniu DNR.
Noriu pasakyti, kad pramogų industrijos liūtai, kaip ir didžioji visuomenės dalis į studijų programas ir studentų rengimą žiūri kaip į konvejerinį automobilių gamybos fabriką. Ugdyti žmogų – tai ne tas pat, kaip remontuoti buities apyvokos daiktus, gaminti pakavimui skirtas kartono dėžutes, TV eteriu transliuoti blizgančius nūdienos populiarios žvaigždės gyvenimo interjerus.

Atleiskite man, bet aš manau kad tas gyvenimas yra netikras kurį gyvenu (gal ir jūs kai kurie gyvenate netikrą gyvenimą). Tai yra tiktais dar vienas sapnas. Nugyvensiu tą netikrą gyvenimą ir pabusiu dvidešimt trejų ar jau net dvidešimt keturių metų. Tiesiog viskas yra labai normuota. Dirbtinai kažkaip netikrai normuota - tai ir įrodo kad šis gyvenimas yra netikras. Tikrame gyvenime nėra jokios normos dvasia tiesiog skraido. Jei jums nepatinka kaip aš rašau tai mane blokuokite - nesupyksiu.;-)))
    KARLOSAS TIK KĄ IŠLIPO IŠ DUŠO, KAI SUSKAMBĖJO TELEFONAS. Jis apsivyniojo rankšluostį aplink taliją ir nuėjo į ankštą svečių kambarį, vos ne pargriūdamas už vis dar neatidarytos knygų dėžės, skubėdamas pasiekti čirškiantį telefoną; kai persikraustė į miestą, jis neturėjo laiko įsigyti atsakiklį, ir tiktai naujoji įstaiga turėjo jo telefono numerį. Neapsimokėjo praleisti nė vieno skambučio, ypač turint galvoje tai, kad Umbrela apmokinėjo jo sąskaitas.
Lektorę Aistę Ptakauskę galima drąsiai pristatyti kaip rašytoją, scenaristę, prodiuserę ir tarpkultūrinės komunikacijos specialistę. Ji sėkmingai darbuojasi tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Lekt. A. Ptakauskė yra išleidusi tris prozos knygas, į lietuvių kalbą išvertusi kanadiečių bardo Leonard’o Cohen’o romaną „Žavūs nevykėliai“, sukūrusi tarptautinio dėmesio sulaukusį dokumentinį filmą apie imigrančių gyvenimą Lietuvoje „Pasaulio virtuvė“.
Be to pasakysiu rašytojai rašo aplink juodąją visatos skyle, bet i pačia juodąją skyle ir nepataiko. Todel as jais pasitikiu, bet ne iki pacio galo. Reikia pataikyti i visatos juodąją skyle-va kur yra teisybe! Todel tas parasymas apie sesetukus yra paviršutiniškas ir labai dalinis. Todel as ir horoskopais tik pasitikiu, bet visiskai isbraukiu is savo gyvenimo. Visai nenoriu žinoti žmogaus gimtadienio, kad ne duok dieve nesuzinociau jo horoskopo.:-))) Reikia buti nors truputi paslaptingais. O nežinojimas horoskopo tai jau labai didele paslaptis.

DNR pradmenys:  tai yra specifines keliolikos nukleotidu sekos kurios uzseda ant DNR veluojanciosios grandines kurios krypris yra priesinga replikacijai (3‘→5‘), kai DNR grandines atsiskiria. Juos uzsodina fermentas praimaze. DNR pradmenys turi 3‘   –OH gala, kuris butinas DNR polimerazei (kad ji pradetu veikti). Sie pradmenys veliau buna suskaidomi nukleaziu, ir trukius uztaiso DNR polimeraze.
Jums patrumpinę gyvenimą, jie Jus apiplėštų ir perimtų visus Jūsų nenugyventų metų išteklius, tame tarpe ir kūną. Jus visą gyvenimą lydinčios dalelės laikytų neblogu uždarbiu, jei gautų po Jūsų mirties vieną Jūsų pirštą; bandytų Jus įtikinti, kad smegenis ir visa kita Jums nebereikalinga, nes vis vien „nesugebėsite pats savimi, savo kūnu pasirūpinti“. Jiems prie širdies kuo jaunesnių žmonių mirtys: ištekliai kokybiškesni ir jų daugiau likę. Raudonšikniams tesate „ponas“, kurį reiktų apiplėšti, jei pats nenorėtumėte savanoriškai pasidalinti savo gėrybėmis su visai „alkstančiais“, nedirbančiais, o tik vaidinančiais darbą arba greičiau karą, taip lengviau Jus būtų įbauginti. Nepamirškite, kad Jus visų pirma laisvas žmogus, o ne „ponas“. Dėl laisvės dar gali tekti pakariauti, bet tai neįkanuojama vertybė. Ką jie jums besiūlytų, viskas būtų per pigu ir neverta.
The Skitarii seek to grow ever closer to the Machine God by augmenting their bodies with inviolate metal. Each new wound is a chance for bionic revelation. Such is their fanaticism that even healthy organs and body parts are cut away and replaced. To face a Skitarii Legion is to fight against warriors that are less than human, and yet far more deadly. As with so much of the Cult Mechanicus' business, the truths of the Skitarii's creation are kept a close secret. Most Skitarii are born into the service of the Mechanicus either as natural-born human Menials of the Cult Mechanicus who are cybernetically-enhanced specifically to serve as Skitarii or they are genetically-engineered clones or vat-born humans who are cybernetically enhanced from the moment of their accelerated "birth," much like certain types of Servitors. Others are repurposed from mind-wiped convicts or warriors handed over as punishment for failure or desertion. Unlike those cybernetic Menials, most vat-born Skitarii are allowed to retain at least a modicum of their higher brain functions so that they can follow the more complex orders often given on the battlefield. Regardless of origin, all find a fanatical faith in the Omnissiah soon after their inception. It is then that their true transformation begins.

Anot Putinaitės, įprasta autorefleksija, kai lietuvis save supranta kaip okupanto auką, yra vienpusė ir neproduktyvi. Už refleksiją, kuri operuoja perskyromis savas / svetimas, okupantas / auka, tinkamesnis esąs požiūris, kuris akcentuoja, jog lietuviai patys daugiau ar mažiau priėmė totalitarinio režimo taisykles (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p. 12). Čia svarbūs du dalykai: moralinis – Putinaitė išreiškia poziciją, jog okupacijos aukų kančios ir atminimas yra nereikšmingas dalykas, ir episteminis – pavergtos Tautos pasakojimo atmetimas.
turetu kazkas parasyti knyga..apie modifikuota visuomene,bet at knyga sugrazintu prie instinktu,kuriuos zmogus baigia prarasti..naudodamas kitu 'kompetencija ar ne kompetencija',sprendziant savo problemas..taip kaip suo islepintas,niekada nemokes islaizyti savo zaizdos,taip ir zmogus tapo iki tiek modifikuota samone,kuri net nesuvokia,jog niekas kitas nei suserga,nei pasveiksta,jei jis pats negalvoja..tai gal tas receptu balansas ir I nauda del bendro samoningumo..kad ir be vaistu ismokti gyventi,bent kol praeis panika..kai praeina panikos busena,imama savaime svekti
Transonic blades emit a low, insistent buzz that makes stomachs turn and eyes vibrate in their sockets. When they strike armour, these weapons will adjust their hostile sonic field to match its resonant frequency, quickly slicing right through it -- and, in the case of the feared Chordclaw, turning muscle, bone and fat to jelly. Normally wielded by Sicarian Ruststalkers, the presence of these constantly-humming weapons is enough to invoke nausea and vibrate a person's eyeballs in their sockets. Constantly cycling through wavelengths, the blades tune in to the resonant frequency of a target, enabling them to slide effortlessly through even the thickest armour. To the Tech-priests, such an efficient weapon is most pleasing.

Thanks Bailey! That was a good long in depth read with many sources lmao, so I feel secure that the knowledge I just gained was in fact truthful and well researched. Thanks for that. I will continue my experiment and vlog about it on YouTube, feel free to check out my YouTube, the channel is my name. I definitely won’t smoke anymore as I just smoked 2 grams of hash to the face and I feel nothing unfortunately but as soon as I hit the terpenes in my Vape I was uplifted and invigorated, much like they describe cannabis is supposed to do. It did have the same terpenes but not dank like my Vape lol.


Gydytojų – 20, iš jų: gydytojų psichiatrų – 19, psichologas – psichoterapeutas - 1, medicinos psichologų – 3, užimtumo terapijos specialistų – 15, psichikos sveikatos slaugytojų – 51, kineziteraupeutų – 2, ergoterapeutų – 2, dietologas – 1; slaugytojo padėjėjų – 48, pagalbinių medicinos darbuotojų – 3, socialinių darbuotojų – 5, socialinio darbuotojo asistentas – 1, kito personalo – 52.
Jei reikėtų autorės praktikuojamą žanrą charakterizuoti tiksliau, tinkamiausias išsireiškimas, turbūt, būtų „intelektualioji propaganda“ (daugiau apie intelektualiąją propagandą žr. ČIA). Autorė nesivaržo griebtis iš esmės jokių intelektualinių gudrybių ir suktybių, idant primestų skaitytojui iš liberaliosios ideologijos kylančias pažiūras (daugiau žr. ČIA). Tai, kad susiduriame ne su bandymu aiškintis tiesą, o būtent su propaganda, atskleidžia taip pat ir reakcijos į kritiką. Taiklų ir argumentuotą VytautoRubavičiaus straipsnį, ir pati Putinaitė, ir jos gerbėjų ratelis pasitiko kapų tyla. „Nepastebėti“ liko filosofėssofistiką analizavęs straipsnis bei neperseniausiai paskelbtas VytautoVyšniausko straipsnis, atskleidęs pritemptą Marcinkevičiaus kūrybos interpretaciją. Beveik nekelia abejonių, kad panašiai atsitiks ir su šiuo tekstu. Tai suprantama, nes diskusiją su oponentais vertina mokslininkai, siekiantys išsiaiškinti tiesą, tuo tarpu propagandistams tikra diskusija tėra kebli situacija, kurioje galima pernelyg apsinuoginti; propagandistai tikros diskusijos vengia ir imituoja ją pasišnekučiavimuose su bendraminčiais.
Dauguma A. Aleksandravičiaus herojų - vyresnio amžiaus, nemaža išgyvenę ir nuveikę žmonės. Dažnai jie yra tos pačios kilmės, išsilavinimo ir dalijasi bendra istorinės praeities ir permainų patirtimi. Fotografas juos sutinka ir įamžina ypatingu, nelengvu laiku, kai iš seno pasaulio jau pasitraukta, bet naujo gyvenimo taisyklės dar nesukurtos arba įsivyrauja jiems svetimos. Taip iš dalies formuojasi bendra rezignacijos gaidelė jų atvaizduose.
– Aiste, jūs prisistatote kaip turinio kūrėja (angl. creative content producer). Prieš keletą metų apie tokią veiklą net nemąstydavome, o Lietuvoje dar ir šiandien daug kam kyla klausimų apie šią veiklą. Tad noriu paklausti, kas yra turinio kūryba. Kokia turinio kūrėjo profesija? Kokiomis asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis išsiskiria turinio kūrėjai?
Iš tikrųjų praeities traktuočių politinė reikšmė yra fundamentali. Politinė tauta gali egzistuoti tik suvokdama save kaip kolektyvinį subjektą, besiskiriantį nuo kitų tautų, turintį savio interesus, išgyvenusį tam tikrą bendrą istoriją, turintį savo didvyrius ir niekšus. Tam, kad politinė tauta egzistuotų, šiais klausimais turi būti tam tikras sutarimas. Tai reiškia, kad vienos istorijos interpretacijos politinę tautą ugdo, kitos – naikina politinės tautos sąmonę ir prielaidas tautai egzistuoti. Neretai girdima idėja, esą tegul kiekvienas susikonstruoja savąją istorijos interpretaciją, reiškia nei daugiau, nei mažiau, kaip pasiūlymą likviduoti politinę tautą. Ten pat veda ir istorijos interpretacijos, kurios eliminuoja politinę tautą, kaip istorijos subjektą. Iš trijų aptartų sovietmečio istorijos interpretacijų tik pavergtos Tautos pasakojimas pripažįsta Tautos kaip politinio subjekto egzistavimą, vartoja sąvokas ir formuluoja teiginius, kurie ugdo lietuvių, kaip politinės tautos savimonę. Kitos dvi koncepcijos šią savimonę griauna, todėl laikytinos antitautinėmis ir antivalstybinėmis.

Man aktualu ne politika o kaina. Jei kažkas siūlo pigiau tai kodėl turiu pirkti brangiau. Masiškai vaikomės prekybcentrių akcijų bet kur realiai galima sutaupyti iš anksto atsisakom. Anuomet baltarusiai iš mūsų pirko pigiau. Dabar mes dėl AE specifikos iš jų galim pirkti pigiau. Nesuprantu kur problema. Aš suprantu politikus kai jie turi papildomus pajamų šaltinius ir atlyginimas neaktualu tai galima sau leisti pirkti auksinius šaukštus. Bet man aktualus kiekvienas centas.
Tiesa, liberaliosios minties susitelkimas į individą ir jo laisvę atnešė ir daug gėrio. Teisinė individo kaip laisvo ir racionalaus veikėjo apsauga ir asmens savimonei suteikta pagarba iš tiesų yra svarbūs liberalių demokratijų laimėjimai. Tačiau tuo pat metu Vakarų liberalizme matome laipsnišką natūralių bendruomenių, ypač santuokinių, šeimos ir bažnytinių bendruomenių, eroziją. Taip yra todėl, kad konstruojantis mąstymo būdas negali suvokti šeimos kaip prigimtinės bendruomenės ir kaip integralaus bendrojo gėrio, neredukuojamo į atskirų narių naudą ir interesus.
The Skitarii Legions do not fight alone, for they escort the vast goliaths of the Centurio Ordinatus to war, and even march in the shadow of the God Machines of the Titan Legions. It is the Skitarii that bolster the battle robots of the Legio Cybernetica and they who act as bodyguards for Tech-priests brave enough to take the field. Collectively, they have fought alongside the Astra Militarum, the Adepta Sororitas, the Adeptus Astartes, and even the Primarchs of legend. Throughout the millennia the Skitarii Legions have fought with impeccable skill and discipline even when the colossi and ravaging daemons slaughter them in droves. In doing so they have assimilated a functionally infinite amount of information for their masters. The Adeptus Mechanicus never deletes anything, and its appetite for knowledge knows no bounds. A Skitarii Legion's sacred duty to protect its Forge World is second only to its quest for hard data -- information for their masters to digest, or to archive away unheeded to gather the dust of aeons.
A New Breed of Overseer (802.M33) - House Taranis begins the practice of sending the Nobles that fail to enmesh properly with their Imperial Knights to the Adeptus Mechanicus. Though unfit for a place in Taranis' Knight armies, each of these cyborg warriors -- known as Psychosis-Neuracanium -- are from primaris grade Imperial stock, and prove to be excellent raw material for the creation of Skitarii overseers.
R. V.: Pramogų industrija ir kūrybinės industrijos propaguoja laisvą ir inovacijas diegiantį kūrybingumą. Viename savo interviu esu teigęs, kad kūrybingumas visuomenės atstovų yra vartojamas kaip panacėja? Kaip jūs vertinate šiuolaikinį kūrybingumą, kiek kūrybingumas vaidina lemiamą vaidmenį visuomenės progrese ir kokie yra kūrybingumo šalutiniai poveikiai?
Terpenes are synthesized in cannabis in secretory cells inside glandular trichomes, and production is increased with light exposure. These terpenes are mostly found in high concentrations in unfertilized female cannabis flowers prior to senescence (the condition or process of deterioration with age). The essential oil is extracted from the plant material by steam distillation or vaporization. Many terpenes vaporize around the same temperature as THC (which boils at about 157°C), but some terpenes are more volatile than others. Terpenes also play an incredibly important role by providing the plant with natural protection from bacteria and fungus, insects and other environmental stresses.
    "Tai tiesa, tam tikru atžvilgiu. Dėl to, aš buvau nušalintas nuo kelių bylų, kurias tuo metu tyriau, priežiūros. Kadangi dirbau be poilsio iki to laiko savo karjeroje, mano šeimos situacija buvo beviltiška. Mano bosas tuo metu man gan aiškiai išrėžė: \'Tau nieko nebeliko.\' Be abejonės mano kolegos manė, kad aš kaip elitinis tyrėjas patyriau nuopolį. Visgi, mane tai tenkino, ir nelaikau to drąsos paraiška. Tai reiškė, kad galėjau visą dėmesį skirti žavingai Dr. Tenmos personai."
Editos kolega iš Prancūzijos pasakojo, kad žurnalistai klausia, kodėl jis prisideda prie iniciatyvos, kai Prancūzijoje jau yra įteisintos vienos lyties santuokos. Atrodo, jog šis klausimas jau išspręstas Prancūzijoje. „Jis atsako, jog turi parodyti solidarumą su Rytų Europos šalimis, kur situacija dar nėra pasikeitusi, kad ateityje Vakarų šalys galėtų remtis tų valstybių pavyzdžiu. Vakarų šalims reikia Rytų valstybių, kur situacija nepasikeistų, kad vėliau galėtų remtis tomis visuomenėmis Rytų Europoje. Rytų Europos balsas labai svarbus siekiant garsiai pasakyti, jog mes nenorime, kad mums būtų nuleista iš viršaus, ką reiškia šeima ir santuoka. Tai nėra ES vadovų kompetencija“, – kolegos žodžius prisiminė E. Frivaldszky.
    Chrisas nusitaikė į pulsuojantį raumenį su savo Bereta ir šovė, penki 9 mm šoviniai, lekiantys į jo šiurpią mėsą; Tironas net nesulėtėjo. Baris rėkė, kad jie išsisklaidytų, o paskui jie bėgo, Džil, traukianti Rebeką su savimi, Bario .357 griaustinis dundantis už jų. Viršuje sraigtasparnis sukosi ratu, ir Džil jautė sekundes tiksint, manė, kad jautė sprogimą kylantį po jų kojomis.

Kates kniaukimo sindromas: 5 autosomos trumpojo peties p delecija. Kariotipas 46, XX (XY) 5p-. Mergaiciu gimsta 2,5 karto daugiau, bet jos anksciau mirsta, todel vyresniu tarpe daugiau vyru. Nuo tevu amziaus nepriklauso. Gimsta laiku ar neisnesioti. Stebimos daugyvines anomalijos: mikrocefalija, raumenu, griauciu anomalijos, sirdies, inkstu sutrikimai, suletejusi psichomotorine raida. Budingas apvalus veidas, placiai issidesciusios akys, mazos ausys, nerisli sneka. Riksmas kaip kates kniaukimas – oktava aukstesnis uz iprasta. 1,5 – 2 metu vaikams kniaukimo nebelieka. Dazniausiai mirsta vaikysteje.


„Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos padalinys, fotografijos galerija). Tą kartą publikavome doc. dr. Remigijaus Venckaus parengtą straipsnį-interviu su bienalės kuratoriumi Sigitu Laurinavičiumi. Mūsų laikraštyje tokio atvejo dar nebuvo, kai naujame, atskirame straipsnyje pašnekovas užduoda klausimus ankstesnio straipsnio autoriui. Tad šį kartą dalinamės bienalės kuratoriaus interviu su rubrikos „Kultūros kirtis” autoriumi, medijų kultūros kritiku, menininku doc. dr. R. Venckumi (šiuo metu atstovaujančiu Vilniaus Gedimino technikos universitetą).
Santrauka: Skaitmeninės informacinės komunikacinės technologijos kuria naują gyvenamąją aplinką, kurioje socialines struktūras keičia technologinio pobūdžio informacinės ir komunikacinės struktūros, nustatančios žmogaus savikūros ir saviteikos, taip pat kultūrinės gamybos sąlygas. Nauji socialiniai santykiai keičia ir refleksija grįstą teorinį mąstymą. Refleksija pritaikoma ar prisitaiko prie prekinio informacinio komunikacinio veiksmingumo (efektyvumo), kuris keičia tiesos siekį. Technologinamas mąstymas virsta komunikavimo praktika, o kultūros tyrinėjimų srityje vis labiau jaučiamas medijų teorijos poveikis. Visose kultūros srityse įžvelgiamas medijų aspektas, o kultūros sistema imama suvokti kaip tam tikrų medijų visetas, laiduojantis kultūrinių praktikų, simbolių ir vertybių kaupimą, išlaikymą ir panaudojimą. Medijų teorijos ir tekstai ne išreiškia vienokius ar kitokius požiūrius bei tiesas, o naudojami kaip veiksmingos technologijos, todėl ir kultūros tyrinėjimuose įsivyrauja tyrinėjimų veiksmingumo siekis, o sykiu ir vertinimas veiksmingumo aspektu. Medijų teorijos padeda kultūros industrijoms perimti kultūrinę atmintį, kurioje gyvoji atmintis įrašyta į diskursines simbolines struktūras, ir perdirbti ją į medijų produktus. Tad pirminė atmintis keičiama kultūros industrijų gaminiais. Kultūros tyrinėjimų srityje kultūrinė atmintis paruošiama „gamybai“ ją skaitmeninant, o teorijos veiksmingumo siekiama įtvirtinant projektinį mąstymą. Klausimas – kaip siekiančiam išlaikyti tiesos nuovoką kultūros tyrinėtojui ir apskritai humanitarinių mokslų atstovui elgtis sąmonės, atminties ir refleksijos industrinimo bei technologinimo atžvilgiu?
Kita vertus, visi privalome keistis (keičiasi net kuolas galvijui pririšti...), bet keitimasis neturėtų būti beprasmis, skubotas, savitikslis. Istorija primena: kai lietuviai labai greitai keitėsi (plaukė pavėjui, pataikavo politinei, socialinei aplinkai), Naujokaitis virto vokiečiu Naujokait, Ūselis – lenku Ussiel, Vaupšas – rusu Vaupšasovu.Šiandien nesunkiai pateikčiau analogų kitomis kalbomis. Todėl turėtume daugiau galvoti apie tai, kaip, keičiantis dekoracijoms ir tendencijoms, išsaugoti mūsų kultūros paveldą, tautinį identitetą, likti pačiais savimi. „Likti“ – reiškia ne „atsilikti“, o priešingai – išlikti! 

Erdves nuotaikos gali keistis, bet jos niekur nedingsta; todel visa aplinka gali buti švelni, palanki, bet staiga atsiverti ir kaip siaubinga, grėsminga, už valdanti žmogų, o drauge ir visus kitus įvykius, bei daiktus. Kartu galima parodyti, kad nuotaikų įvairove persirengimo, persismelkia viena per kita ir todel negalima sakyti, jog mano visa aplinka yra džiaugsminga vien dėl to, kad as taip jaučiuosi, o Onutei ji yra liūdna, nes ji tiesiog taip jauciasi. Ir t.t.
Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu apie kūrybiškumą, kuriame pašnekovas kūrybiškumą prilygina placebui ir iliuzijų vaikymuisi. Prie šios temos grįžtame labai ne įprastu būdu. Savo žinojimą ir idėjas doc. dr. R. Venckus pasitikrina rengdamas interviu su Vilniaus Gedimino technologijų universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų fakulteto dėstytoja, knygų šiuolaikinio kūrybingumo tema vertėja lektore Jovile Barevičiūte.
Taigi poetinio įkvėpimo šaltiniai iš esmės nesikeitė. Poezijos temos, aišku, keitėsi. Filosofijos studijos čia neabejotinai įkišo savo trigrašį. Net ir nelabai norėdamas, savo poezijoje nuolat randu gausybę egzistencinių klausimų (tiesa, savižudybės temos dar neliečiau, tpfu, tpfu, tpfu, ačiū Dievui). Bet tai turbūt neišvengiama. Nes filosofija ir poezija – artimos savo turiniu. Abi jos kreipia savo žvilgsnį į amžinąsias temas: kas yra būtis, kasdienybė, gyvenimo prasmė, grožis, gėris, blogis, tiesa, meilė ir t.t. Tiesa, paprastai šie klausimai formuluojami ir atsakymų ieškoma skirtingomis kalbomis. Filosofijai artimesnės griežtesnės, tikslesnės sąvokos, loginė argumentacija. Poezijai labiau priimtina metafora, alegorija, akimirkos įspūdžio fiksavimas, emocinė įtaiga ir pan. Nors vėlgi, tai nėra joks dėsnis – viduramžių poetiniuose himnuose Dievui ir šventiesiems rasime filosofines sąvokas ir logišką struktūrą, Nietzsches, postmodernistinė filosofija mielai taiko metaforas, alegorijas ir t.t. Yra filosofinių traktatų, parašytų poetine forma (pavyzdžiui, Tito Lukrecijaus Karo veikalas “Apie daiktų prigimtį”), yra daug geros filosofinės poezijos. Kalbant apie grynai asmeninį santykį, filosofija teikia peno mano protui, tuo tarpu gera poezija gaivina ir pakylėja mano dvasią, kad ir kaip pompastiškai tai beskambėtų.
Lietuvos pramogų industrijos bent jau šiandien negeba diktuoti tarptautinių tendencijų, dažniausiai bandoma pasivyti Vakarų pasaulį ir sekti ten vyraujančiomis sėkmės sulaukusiomis praktikomis. Todėl reikia bandyti kurti savą ir savitą Lietuvos pramogų industrijų lauką, formuoti jo populiarumo strategiją mūsų šalyje ir už jos teritorijos. Šiandien mums atsiveria plačios ir dar neišnaudotos erdvės lietuviškojo pramogų pasaulio kūrimui.
Raudonšikniai būdami mažumoje daug postringaus apie pakantumą jų pažiūroms ar gyvenimo būdui, visai pamiršdami, kad patiems reiktų būti pakantesniais kitokioms pažiūroms. Jie kaip tikri daugumiečiai, net būdami mažumoje naikins jiems nepriimtinas bet kokias blaivaus mąstymo apraiškas. Pagal juos yra teisingas mąstymas ir neteisingas, o su „neteisingu“ jie nelinkę cackintis ir ji naikina nesirinkdami priemonių. Visi vadinamieji „leftistai“ (kairuoliai) yra neabejotinai globojami raudonšiknių tarpinės. Kaip nebūtų keista, tiek anglų, tiek rusų kalboje žodis „dešinė“ sutampa su žodžiu „teisingas“. Tik raudonšikniai visur norėtų pritapti ir dalyvauti, kaip jie sako bendradarbiauti, o iš tikro nuvairuoti viską jiems palankia linkme. Jie per daug prisidirbę, kad galėtų išvengti didelės bausmės nustumti nuo valdžios.
Poslinkis nuo išorinių santuokos sudarymo motyvų, kuriuose dažniausiai pačių besituokiančių asmenų laisvas pasirinkimas mažai ar iš viso neturėjo reikšmės, link asmeninio apsisprendimo yra daugiau nei pozityvus šeimos institucijos istorijoje. Todėl pirmąją prielaidą tenka atmesti. Verta pasigilinti, galbūt besituokiančiųjų meilės samprata yra netinkama tvariai santuokai kurti. Kadangi šiandien masinė kultūra persmelkta išimtinai „kūniškosios meilės“ pavyzdžiais, moters kaip seksualinio objekto vaizdavimo tradicija, sekso, kaip būtino elemento asmens savivokai ir lytiniam tapatumui, galima numanyti, jog ir besituokiantys gali būti paveikti šiuo požiūriu. 
Šiaip nėra jokio pragaro. :) Yra tik šis materialus pasaulis ir nematerialus Kūrėjų pasaulis kuriame kūrėjų lygis ir mūsų (jų vaikų) lygis. Mirtingi žmonės miršta ir tuo viskas pasibaigia. Na iki 2012m visų žmonių nematomi likučiai nesuirdavo ir kažkaip bastydavosi aukštesnių vibracijų lygyje. Bet tai tik nieko verti likučiai be jokios tapatybės. Dabar procesas tvarkingas ir viskas suyra tvarkingai. Taip kad neturiu jokių baimių. Šį pasaulį galiu palikti kad ir šią sekundę. Na bet sako reikia mažumėle dar pabūti, paatostogauti. :) Tai ir pabūsiu.:)
    Chrisas nusitaikė į pulsuojantį raumenį su savo Bereta ir šovė, penki 9 mm šoviniai, lekiantys į jo šiurpią mėsą; Tironas net nesulėtėjo. Baris rėkė, kad jie išsisklaidytų, o paskui jie bėgo, Džil, traukianti Rebeką su savimi, Bario .357 griaustinis dundantis už jų. Viršuje sraigtasparnis sukosi ratu, ir Džil jautė sekundes tiksint, manė, kad jautė sprogimą kylantį po jų kojomis.

Pozymiai kontroliuojami lyties: ne visi genai kurie skirtingai pasireiskia ♀ ir ♂, yra susije su lytinemis chromosomomis. Yra nemazai genu, kurie lokalizuojami autosomose is apsprendzia lytinius pozymius. Pvz. genai, salygojantys varpos, maksties, gimdos augima yra autosomose, bet ju fenotipine israiska skiriasi. Siu genu aktyvuma veikia lytiniai hormonai. Moteru lytiniai hormonai geno veikima slopina, o vyriski – skatina.   Tokie genai paveldimi ir ♀ ir ♂ vienodai, bet pasireiskia tik vienos lyties individuose. Priklausantys nuo lyties pozymiai – kuomet fenotipinis pasireiskimas itakojamas lytimi, bet abieju lyciu heterozigotuose alelio dominavimas skirtingas.    

Tad darbdavių kaltinimai, kad esą kai kurie studentai iš universitetų ateina nemokėdami elementarių pagrindų, yra nepagrįsti. Mokėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, naujos aplinkos, greitai perprasti naują sritį yra jau seniai ne vien gražūs žodžiai Europos Sąjungos dokumentuose, tai šiandieninio absolvento realybė. To siekiame ir savo universitete.
Svarbiausia turinio kūrėjo savybė – gebėti aktyviai stebėti ir klausyti. Posakis „Dievas mums davė dvi ausis ir vieną burną, kad klausytume dukart daugiau nei kalbėtume“ niekam kitam taip netinka kaip turinio kūrėjams. Kad mūsų istorijos sudomintų ir patrauktų, jos turi būti emociškai paveikios, intelektualiai stimuliuojančios ir būtinai originalios. O originalumas dažniausiai gimsta iš gebėjimo į visiems gerai pažįstamus reiškinius pažvelgti nauju kampu, rasti sąsajų tarp iš pažiūros nesusijusių dalykų, pastebėti po įpročių ir rutinos sluoksniu slypinčius raštus, labirintus ir struktūras. Didžiausias turinio kūrėjo profesijos žavesys yra ir didžiausias jos iššūkis – bet kas gali tapti naujos istorijos pradžia ir įkvėpimu. Tad reikia būti labai budriems!

Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė pristatė dvi iniciatyvas. Daugiau kaip 50 nevyriausybinių organizacijų pasirašė kreipimąsi Švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, kuriame išreiškė susirūpinimą, kad įvairiais pasisakymais ir pareiškimais yra daromas spaudimas tiek Švietimo ir mokslo ministerijai, tiek visuomenei, siekiant propaguoti lytinį švietimą, kaip labiausiai jaunimui tinkančią lytiškai plintančių ligų ir paauglių nėštumų prevenciją. Tuo tarpu pasirašiusios nevyriausybinės organizacijos ragina lytinius santykius sieti su šeimos sukūrimu.

Jūsų buhalteris bus taip pat dėkingas, nes išmanusis kortelių skaitytuvas prisijungia prie debesies technologijos ir duomenys yra pasiekiami bet kurioje vietoje bet kuriuo metu. Visa, V Pay, MasterCard, American Express ir Maestro mokėjimai bus automatiškai pervedami į jūsų banko sąskaitą kasdien. Jeigu keliaujate į užsienį verslo reikalais, galite pasiimti SumUp skaitytuvą kartu.
Kitas momentas. Visumoje resursai eina į pabaigą o gyventojų daugėja. Visiems neužteks net pavalgyti. Jau ir dabar neužtenka. Technologijos šiuo atveju nieko negelbėja. Kad būtų viskas pigu visas būtiniausias prekes gamina praktiškai rankiniu būdu visokie indai, vietnamiečiai ir kiti antrarūšiai žmonės. Visumoje nauja sistema bus kažkokia kaip po karo veikianti maisto kortelių pagrindu.
Kita vertus, mano filosofiniai tyrinėjimai neapsiriboja klasika. Visgi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kyla daug klausimų ir problemų, nežinomų senajam pasauliui. Šiuos dalykus analizuoja jau šiuolaikinė filosofija ir atskiros jos šakos (pvz., medijų filosofija, technologijos filosofija ir t.t.). Kita vertus, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete, kuriame vyrauja komunikacijos studijų kryptis. Gilesniam ir platesniam kultūros, komunikacijos, kūrybos procesų pažinimui reikalingos filosofinės šių procesų interpretacijos ir įžvalgos. Todėl vis daugiau dėmesio skiriu kūrybos, komunikacijos, kultūros filosofijai. Tai atsispindi ir mano paskutiniuose straipsniuose.

Juk net mūsų planetos ekonomikoje kada trys procentai turtingiausių JAV gyventojų valdo 98 procentus viso jos nekilnojamojo turto,ir tai dar Amerikoje labai aukštas pragyvenimo lygmuo.realiai jie jau galėtų suteikti sąlygas ekonomines tokias kiekvienam savo piliečiu kokias suteikia išvystytos NC. Tačiau ar galime teigti jog JAV bloga sitema? Tuos 98 procento turto valdo išmintingi žmonės kurie jį naudoja savo turto dar didesniam pagausinimui, reiškia kura naujas darbo vietas kelia šalies ekonomiką aukštyn ir nuo to išlošia visa šalis o taip pat kiekvienas iš tų gyventojų. O kas būtų jei tas turtas būtų nacionalizuotas, patektų į tokio kaip pavyzdžiui Lietuviškas seimas rankas ir būtų išgrobstytas iššvaistytas ir išmėtytas? Juk tai būtų katastrofa visai tautai. Todėl mums dar reikia tobulėti iki jų lygio ir daug daug dirbti, tik tada galėsime ir mes susikurti panašias salygas kaip ir tose civilizacijose.
Onager Dunecrawler - These walker-engines possess a daunting amount of firepower for their size; so much so that the unenlightened men of the Astra Militarum often compare them to walking guns. To the Skitarii, the Onager Dunecrawler is no mere weapon, but a walking reliquary protected by the Machine God. To the Tech-priests, it is little more than a tool of destruction, albeit one tempered in the fires of history. The Onager Dunecrawler's various armaments can blast apart squadrons of aircraft, punch holes through Traitor battle engines, or atomise enemy commanders in beams of blinding blue light. When on the hunt, their scuttle-legged gait and bristling appendages make them seem like predatory insects with a mighty sting. The Onager Dunecrawler owes its origins to the Mars Universal Land Engine. Fashioned by the technoarchaeologist Arkhan Land, the original M.U.L.E was inspired by the bad-tempered, insectile beast of burden that its maker believed walked Holy Terra in aeons long past. The Dunecrawler of the late 41st Millennium still bears very powerful weaponry, and the miniature fusion generator at its rear means it is able to outlast even the rugged vehicles of the Adeptus Astartes. Its guns are hard-linked to extensive databanks that can record its successes until it is as full as a tick bloated with stolen blood. The Dunecrawler's modifications allow it to send this hard data directly to its masters -- and conversely to channel their imperatives to the Skitarii around it. The Dunecrawler holds two crew, enmeshed with their Onager host in a strange symbiotic relationship. Its gunner is a Skitarii Ranger, his formidable marksmanship bolstered by a variety of autoscryer lenses. The machine's driver is a Skitarii Vanguard, his resilience to harmful energies allowing him to immerse himself in an electro-amniotic tank that allows direct communion with the Onager's Machine Spirit (Cogitator). Such crewmen will eventually be used up in the manner of energy batteries, but these drivers are easily replaced -- by inserting a new Vanguard into the filthy, electrode-rich soup, the Onager can be given a new lease of life. The Skitarii crewmen meet their fate uncomplainingly -- to serve the Machine God is reward enough.

pagal sitos mano teorijos gabaliuka galima sugalvoti, kad tos butybes, gyvenancios toje dirbtinoje virtualybeje gales nejausti isorinio laiko. jie gyvens savo laike, kuri mes galesime uzduoti pakeisdami \"proco\" greiti, a.k.a. kvantinio kompiuterio pagristo fraktalinio informacijos perdavimo principo. beje, tas neigalus zymus moxlininkas vysto tokia teorema, bet jis i tai ziuri is kito tasko - kgalimybe keliauti laike t.y. jis allignins[tingiu verst] tuos erdves worm holes\'us taip, kad susidarytu tam tikras koridorius, per kuri mes galim keliaut. ...........tingiu aiskint kaip tai susiet su mano kompiuterio modeliu, bet principas aiskus


Apie sovietizavimosi savanoriškumą ir tariamą pozityvią režimo ir kone visos visuomenės sąveiką galima pasakyti taip: parama režimui diktatūros sąlygomis gali atrodyti nuoširdi ir kone visuotinė. Tačiau tikroji parama diktatūrai išaiškėja tik diktatūrai susilpnėjus arba žlugus. O tokiomis sąlygomis, kaip puikiai žinoma iš daugelio istorinių pavyzdžių, kone visuotinė parama gali vos ne akimirksniu pavirsti į taip pat kone visuotinę panieką ar neapykantą.
Na jei "neatspėčiau" tai nereiks daryt filmuko ir dėti į Youtube. Bent man visai pliusas kai nereikia kažką dirbti. Bet ramiai stebim situacija. Mirtis procesas natūralus bei neišvengiamas ir nieko tame nėra blogo. Maža to žinodamas iš anksto tiek mirštantis, tiek artimieji gali ramiai tam pasiruošti. Sakyčiau net pliusas. Bent aš neturiu nieko prieš tokią informaciją savo ir artimų žmonių atžvilgiu. Visai neblogai tai žinoti iš anksto. Tik aišku nesiruošiu iš to daryti verslo. Manu atsirastų daug klausiančių ir suinteresuotų. :)
    Atvirai kalbant, eks-inspektorius Heinrichas Lungė buvo sudėtingas interviu pašnekovas. Jis vis dar griežtai atsisako kalbėtis su dauguma žmonių ir organizacijų apie Johaną. Visgi, aišku tiek, kad tai nekyla iš kažkokios garbės ar pareigos jausmo jo buvusiems vokiečių federalinės policijos darbdaviams. Joks žmogus nepatyrė tokios skriaudos savo tarnybai ir sunkiam triūsui nuo BKA kaip Lunge. 1995-aisiais, Inspektorius Lunge tyrė Vokiečių Parlamento nario Jozefo Boltzmano žmogžudystės santykį su mergina pagal iškvietimą, vardu Erika Lemser. Jis buvo seklys iš prigimties, geriausias agentūroje. Bet po to, kai vertingas liudininkas nusižudė, pats Boltzmanas, kaip ir Lungės vyresnieji, reikalavo jo pašalinimo nuo tyrimo, kas privedė prie to, jog Lungė nebeturėjo jokių saitų su byla. Tuo laikotarpiu Lungė pranešė apie savo ilgas atostogas nuo darbo, ir pasinėrė stačia galva į Johano bylą.
Na aš nieko neskundžiau valdžiai ,o skundė jis,kalbėdamas kad matai toks ir toks varinėja tokias kalbas tarp Lietuvių,o mūsų toje seržantų mokykloje buvo 12 ir po otbojaus visi pasikalbėdavome savo kalba o Estai savo tarpusavyje. Tik rusai buvo nepatenkinti sakydavao,ka jūs ten paukščių kalba kalbatės gal mus užmušti tariatės. O tas niekšas nulėkė ir užstukino visas tas mūsų kalbas prieš miegą. po tokių kalbų sapnuodavome kad jau Lietuva laisva ir mus visus Lietuvius išlydi iš Ruso kariuomenės namo...
Spalio 10-oji minima kaip Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šiais metais ypatingas dėmesys buvo skirtas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai. Šia proga Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL) organizuota diskusija, kurioje dalyvavo LR Seimo narės Monikos Navickienės padėjėja Giedrė Rakauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrius atstovai, vaikų ir paauglių psichikos sveikatos bei visuomenės sveikatos specialistai, socialiniai pedagogai, auklėtojai, mokytojai, mokyklų vadovai iš Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos, Žaliakalnio darželio-mokyklos, Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos, Naujosios Vilnios atviros jaunimo erdvės ir VšĮ „Išmanioji sveikatos akademija“ specialistai.
R. V.: Pramogų industrija ir kūrybinės industrijos propaguoja laisvą ir inovacijas diegiantį kūrybingumą. Viename savo interviu esu teigęs, kad kūrybingumas visuomenės atstovų yra vartojamas kaip panacėja? Kaip jūs vertinate šiuolaikinį kūrybingumą, kiek kūrybingumas vaidina lemiamą vaidmenį visuomenės progrese ir kokie yra kūrybingumo šalutiniai poveikiai?
Šiaulių džiazo festivalis turi savo išskirtinę publiką, kuri ir pati formuoja renginių veidą. Seniau labiau eksperimentuodavome. Turėjome „satelitinį“ festivalį „Šiauliai Jazz Marathone“, kai viena arba dvi džiazo grupės pasirodydavo kiekvieną mėnesį. Kviesdavome gerokai keistesnius atlikėjus. Pavyzdžiui, koncertavo net danų grupė „The Revolvers“. Jų kuriamoje muzikoje gausu free džiazo elementų. Vis dėlto įsitikinome, kad negali Šiauliuose būti free džiazo pasirodymų.

pagal sitos mano teorijos gabaliuka galima sugalvoti, kad tos butybes, gyvenancios toje dirbtinoje virtualybeje gales nejausti isorinio laiko. jie gyvens savo laike, kuri mes galesime uzduoti pakeisdami \"proco\" greiti, a.k.a. kvantinio kompiuterio pagristo fraktalinio informacijos perdavimo principo. beje, tas neigalus zymus moxlininkas vysto tokia teorema, bet jis i tai ziuri is kito tasko - kgalimybe keliauti laike t.y. jis allignins[tingiu verst] tuos erdves worm holes\'us taip, kad susidarytu tam tikras koridorius, per kuri mes galim keliaut. ...........tingiu aiskint kaip tai susiet su mano kompiuterio modeliu, bet principas aiskus
Ši minties pakraipa paprastai vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Be abejo, jos fragmentų atrasime dar apaštalų laikais ir vėlesniais amžiais. Tačiau Leono XIII enciklikos nuopelnas buvo šios doktrinos organiškas ir nuoseklus išdėstymas. Žinoma, popiežių socialinės enciklikos yra Bažnyčios socialinės doktrinos viršūnė, tačiau už jų slypi visoje Bažnyčioje dedamų pastangų, intelektualinių ir praktinių, krikščioniško tikėjimo šviesoje perprasti ir reaguoti į konkretaus žmonių ir visuomenių gyvenimo iššūkius, problemas. Pavyzdžiui, Pranciškaus „Laudato Si“ enciklika aptaria tai, ką krikščioniškas tikėjimas ir Bažnyčios patirtis gali pasakyti ekologinės krizės kontekste. Ir ekologinė krizė, primena popiežius, nėra technologijų trūkumas ar paprasčiausia cheminė tarša. Ji glaudžiai susijusi su mūsų mentalitetu, su mūsų vertybėmis, su mūsų visuomenių ekonominiais ir politiniais interesais.

Man aktualu ne politika o kaina. Jei kažkas siūlo pigiau tai kodėl turiu pirkti brangiau. Masiškai vaikomės prekybcentrių akcijų bet kur realiai galima sutaupyti iš anksto atsisakom. Anuomet baltarusiai iš mūsų pirko pigiau. Dabar mes dėl AE specifikos iš jų galim pirkti pigiau. Nesuprantu kur problema. Aš suprantu politikus kai jie turi papildomus pajamų šaltinius ir atlyginimas neaktualu tai galima sau leisti pirkti auksinius šaukštus. Bet man aktualus kiekvienas centas.
pagal sitos mano teorijos gabaliuka galima sugalvoti, kad tos butybes, gyvenancios toje dirbtinoje virtualybeje gales nejausti isorinio laiko. jie gyvens savo laike, kuri mes galesime uzduoti pakeisdami \"proco\" greiti, a.k.a. kvantinio kompiuterio pagristo fraktalinio informacijos perdavimo principo. beje, tas neigalus zymus moxlininkas vysto tokia teorema, bet jis i tai ziuri is kito tasko - kgalimybe keliauti laike t.y. jis allignins[tingiu verst] tuos erdves worm holes\'us taip, kad susidarytu tam tikras koridorius, per kuri mes galim keliaut. ...........tingiu aiskint kaip tai susiet su mano kompiuterio modeliu, bet principas aiskus
Jau trečius metus gyvendamas Vilniuje, taip pat ir keliaudamas po Lietuvą, skaitydamas paskaitas šiuolaikinio kūrybingumo ir eksperimentinės fotografijos temomis sutinku labai daug kūrybingų žmonių. Vieni jų yra ypač sėkmingos kūrybos atstovai, kitiems sekasi ne taip jau ir sklandžiai. Tačiau viena suprantu, kad kūrybingumas lemia žmogaus kultūros progresą.
Kaip visatoje yra tautos, taip ir Žemėje yra tautos. Tikiuosi, raudonšikniai, Jūsų sumanymas mus per kalbų sudarkymą suvienyti sužlugs. Savo rodonšikniškumą parodėte su reikalaujama „teise užgrobti“ anksčiau Saulės palydoje įsikūrusiųjų nuosavybę. Jūs niekaip negalite atstovauti Žemės, nes net Jūsų pagrindas Tarybinė Rusija nusigręžė nuo žmonėms netinkamos santvarkos ir persivadino kitaip, tik rusų būdas išliko prastokas.
Šiaip nėra jokio pragaro. :) Yra tik šis materialus pasaulis ir nematerialus Kūrėjų pasaulis kuriame kūrėjų lygis ir mūsų (jų vaikų) lygis. Mirtingi žmonės miršta ir tuo viskas pasibaigia. Na iki 2012m visų žmonių nematomi likučiai nesuirdavo ir kažkaip bastydavosi aukštesnių vibracijų lygyje. Bet tai tik nieko verti likučiai be jokios tapatybės. Dabar procesas tvarkingas ir viskas suyra tvarkingai. Taip kad neturiu jokių baimių. Šį pasaulį galiu palikti kad ir šią sekundę. Na bet sako reikia mažumėle dar pabūti, paatostogauti. :) Tai ir pabūsiu.:)
Šie pasiekimai kėlė pabaltijiečių tautinę savivoką ir nacionalinio pasididžiavimo jausmus, stiprino kultūrininkų moralinį autoritetą visuomenėje, tuo pačiu, sistemai nusilpus, klojo pagrindus ieškoti alternatyvių tautos ir valstybės raidos kelių, kurie galiausiai atvedė į Nepriklausomybę. Deja, visapusiškai ir be emocijų neapmąstę tuomet gyvenusių kultūros žmonių indėlio sovietizacijos ir nacionalinės kultūros išsaugojimo bei kūrimo procesuose, jų sukurtų kultūros reiškinių ir produktų vertės, šiandien trumparegiškai skubame dalies jų atsikratyti kaip esą grynai sovietinių ar nereikšmingų... (nors ir ne vienintelis, čia galėtų kaip pavyzdys pasitarnauti tuomet suprojektuoti autoriniai visuomeniniai pastatai, kurie šiandien intensyviai griaunami arba neatpažįstamai perstatomi...).
Apskritai modernybė visas žmonių bendruomenes suvokia kaip konstruktus, o ne kaip duotybes. Tai yra platesnio vaizdo dalis, susijusi su tuo, kaip mes, šiuolaikiniai žmonės, esame linkę suvokti pažinimą. F. Baconui tikrovės pažinimo tikslas yra jį panaudoti materialiai žmonijos pažangai. Išties mes geriname žmogaus būklę, konstruodami arba gamindami savo pasaulį. Taigi Baconui duotybė yra tai, kas kyla iš gamtos bei kūrinijos ir tarnauja kaip medžiaga konstruoti žmogų.

Mes visi, mūsų visuomenė kaip socialinis vienetas kūrybiškumo link galime eiti tik vienu – konservatyvaus mąstymo atsisakymo ir jo sąmoningo laužymo – keliu. Išties nūdien atvirumas kūrybiškumui neretai būna tik suvaidintas, nemokšiškai imituojamas, siekiant būti madingam. Tačiau tai nėra tikrasis kūrybiškumas – tai tik nevykusi nevykusiai dėvima kaukė. Būti kūrybiškam – tai reiškia pirmiausia būti apdairiai drąsiu, tai neišvengiamai eiti prieš srovę, mesti iššūkį pilkai masei, protestuojančiai miniai.


    Ji pasiekė šiukšlių konteinerį ir pasilenkė per jį, pažiūrėdama į abi apsiniaukusios šiaurės-pietų gatvės prieš ją puses. Šiukšliadėžė buvo įsprausta tarp madingos drabužių parduotuvės galinės sienos ir aiškiai sutriuškinto automobilio, ribojančio, ką ji galėjo matyti. Džil pasiklausė minutėlę, alkio riksmų ar savitų daugybės nešėjų šiuženimo, bet neišgirdo nieko.
Terpinolene is a common component of sage and rosemary and is found in the oil derived from Monterey cypress. Its largest use in the United States is in soaps and perfumes. It is also a great insect repellent. Terpinolene is known to have a piney aroma with slight herbal and floral nuances. It tends to have a sweet flavor reminiscent of citrus fruits like oranges and lemons.
Kad būti labai stipriai reikia prisiminti ir sapną ir gyvenimą; bet kartais tiesiog viskas slysta iš rankų ir tiesiog neprisimeni. Ir sapne yra sapnuojama, tai sapnas sapne. Kartais sapne suvokiu, kad toje sapno vietoje jau esu šimtąjį kartą, bet iš tiesų tą sapną sapnuoju pirmą kartą. Yra labai daug tunelių. Suvokiu kad juose( tuneliuose) dalyvauju, tik retkarčiais prisimenu. O kai nušvis protas visus tunelius prisiminsiu ir esmę prisiminsiu. Nes kažkur tai yra esmė.
2018 metų vasario mėnesio „Magnificat“ numeryje, rašant apie Bibliją ir poeziją, buvo pastebėta, kad Šventajame Rašte aptinkami įvairūs literatūriniai žanrai (žr. „Biblinė hermeneutika: poezija ir Biblija“, p. 12). Šiame straipsnyje tam tikra prasme sugrįžtama prie paliestos temos, tik šįkart pasirenkant studijos objektu ne poeziją, bet pasaką. Pasaka – vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų. Jos skirstomos į keletą formalių tipų
Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus toliau tęsia pokalbius su žinomais Lietuvos menininkais. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą straipsnį-interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente tapytoja Meda Norbutaite. Dailininkė yra kilusi iš Šiaulių, kur ji baigė dailės bakalauro ir magistrantūros studijas.
R. V.: Pramogų industrija ir kūrybinės industrijos propaguoja laisvą ir inovacijas diegiantį kūrybingumą. Viename savo interviu esu teigęs, kad kūrybingumas visuomenės atstovų yra vartojamas kaip panacėja? Kaip jūs vertinate šiuolaikinį kūrybingumą, kiek kūrybingumas vaidina lemiamą vaidmenį visuomenės progrese ir kokie yra kūrybingumo šalutiniai poveikiai?

Bijau kad tarp mūsų ir nežemiškųjų civilizacijų karas neįmanomas... Juk tėvai niekuomet nesimuša su mažais vaikais, jie juos paprasčiausiai auklėja, nors kai kada tie auklėjimo metodai būna ir labai skausmingi... Mano nuomone Sifilis, Gonorėja ir ŽIV yra viena iš auklėjamūjų priemonių žmonijai. Tik žmonija yra nepaklusnus auklėjimasis,ji po kiek laiko nustoja kreipti dėmesį į panaudotus auklėjimo veiksmus ir vėl daro savo ka ir dariusi...
Papildomai taikomas valstybės nustatytas (vienkartinis) kompensacinis atlyginimas autoriams (kitaip dar vadinamas atminties laikmenos mokestis), pagal Lietuvos Respublikos Aautorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą nuo 2012 03 01 renkamas už naujas skaitmenines laikmenas (telefoną, atminties kortelę ar kompiuterį). Mokestis skiriamas Lietuvos gretutinių teisių asociacijai, kuriai parašę prašymą jį susigrąžinsite, jei laikmeną įgijote profesionalioms ar neįgalių žmonių reikmėms arba išvežate iš Lietuvos. Daugiau informacijos: www.agata.lt.
Myrcene is a potent analgesic, anti-inflammatory, antibiotic and antimutagenic. It blocks the action of cytochrome, aflatoxin B and other pro-mutagenic carcinogens. The Bonamin et al study focused on the role of β-myrcene in preventing peptic ulcer disease. The study revealed that β-myrcene acts as an inhibitor of gastric and duodenal ulcers, suggesting it may be helpful in preventing peptic ulcer disease. Its sedative and relaxing effects also make it ideal for the treatment of insomnia and pain.

Joje atskleidžiama, kodėl būtent netikėtomis, staigiomis ir radikaliomis socioekonominėmis reformomis nepasiruošusiai visuomenei sukeltas šokas tapo efektyviausia priemone naująją pasaulėžiūrą lengvai įdiegti ir potencialų pasipriešinimą jai pakirsti. Taip Baltijos šalys, nespėjusios atsipeikėti nuo palyginti taikios SSRS žlugimo euforijos, staiga buvo įtrauktos į globalizacijos sūkurį, kuriam atsispirti neturėjo nei jėgų, nei intelektualinių gebėjimų.

Kiek nepavykusių bandymų? Tik mokslininkai atkaklūs, nenuleidžia rankų: sumanymas geras, tik žmonės netinka. Gal tą sumanymą žvėrims reiktų taikyti? Gamtoje jokių pinigų, ko betrūksta žvėris apšaukti komunistais? O leninas uolus markso mokinys, įgyvendino savo laiku net vištagaidžių paradus, panaikino šeimas. Komjaunuolės turėjo komjaunuolišką pareigą atsiduoti komjaunuoliams. Viskas markso sumanymai, o leninas tik viską įgyvendino nesibodėdamas moksliškai pagrįsto kraujo liejimo.


    Keista, kad visa tai įvyko vos prieš šešias savaites; jautėsi kaip metai. Miesto valdžios atstovai ir vietiniai laikraščiai mėgavosi iškyla su S.T.A.R.S. reputacija – šeši mirusieji, kiti vapantys fantastiškas istorijas apie slaptą laboratoriją, apie monstrus ir zombius, ir Umbrelos sąmokslą. Jie buvo nušalinti ir išjuokti – bet blogiausia tai, kad niekas nebuvo padaryta, kas sutrukdytų viruso paplitimui. Ji ir kiti sugebėjo tiktai tikėtis, kad išsiliejimo vietos griūtis padarė galą neišvengiamam pavojui.
Mūsų moderniajame pasaulyje tiek šeimos, tiek tikroji bendrojo gėrio samprata nėra aiškios. Viena vertus, kolektyvistinis valstybės požiūris siekia sunaikinti visas tarpines ir natūralias bendruomenes kaip šeima, nes valstybė siekia neturėti jokio tarpininko tarp jos ir individo. Tokia nuostata siekia užtikrinti, kad žmogaus asmeninis lojalumas būtų saugiausias pilietinės, dirbtinės „šeimos“ viduje.
Stepių klajoklių į nelaisvę paimtas karys po tam tikros barbariškos atminties išvalymo procedūros nebežino, kas esąs, nebeturi praeities nei ateities. Jis – tik bedvasis ir bevalis vergas, nuolankiai tarnaujantis savo naujajam šeimininkui. Bene labiausiai sukrečianti Aitmatovo pasakojamos legendos vieta – mankurto susitikimas su jo ilgai ieškojusia motina, kurią neatpažinęs nužudo...
Pirmasis kasos aparatas, sukurtas XIX a. 7-ajame dešimtmetyje, buvo nepatogus, didelis ir pakankamai įspūdingas, kad nusipelnytų vietos ant jūsų židinio atbrailos. Jis buvo toks masyvus, kad tikrai negalėjo keliauti paštu, o juo labiau jūsų kišenėje. Net po 80 metų, kai pirmoji kredito kortelė buvo pristatyta rinkai, prekybininkai galėjo tik pasvajoti apie kortelių skaitytuvą, kuris būtų toks pažangus, jog galėtų keliauti nuo durų iki durų. Šiandieninėms įmonėms negali būti lengviau (ar saugiau). EMV technologija pagaliau pavertė pasenusią magnetinę kortelę, reikalaujančią parašo, nykstančia rūšimi, o pirmasis pasaulyje tikrai nešiojamas lustinių banko kortelių skaitytuvas pakeitė verslo požiūrį į PoS strategijas.

FISH: molekulines DNR hibridizacijos ant citologiniu preparatu metodas. Pakelus temperatura, DNR „lydosi“ – atsiskiria viena nuo kitos DNR grandines, ir jos gali jungtis su homologines DNR komplementariomis grandinemis – sekomis arba su RNR. Si komplementariai jungiasi su ta grandine ir tik su ta vieta, nuo kurios si RNR buvo sintetinta, ty su ta vieta kur yra sios RNR genas. Taigi siuo metodu galima nustatyti ne tik chromosoma, bet ir chromosomos vieta, kur yra tiriamas genas. Metodas pavadintas FISH (angl. Flourescence in situ hybridization) nes naudojami molekuliniai zondai zymimi fluorescenciniais dazais.   
Vadinamieji NSO- erdvėliaviai patys visuomet apskaičiuoja susidūrimo pavojų ir niekada istorijoje nėra atsitiktinai susidūrę padangėje su jokiu mūsų skraidančiu aparatu. Jie visiškai nepavojingi keleiviniams lėktuvams,nors ir niekada nepraneša savo skrydžio planų ar duomenų...Na kai kada,- tiesa tiesiog pagrobia vieną kita lėktuva o kai kada ir su visais keleiviais,bet niekada nei vienas iš pagrobtūjų nepasiskundė kad su jais blogai elgiamasi...
Turinio kūrėjai neišvengiamai turi į tai atsižvelgti. Vietoj to, kad susikoncentruotų į turinio kūrimą vienam konkrečiam komunikacijos kanalui, jie turi galvoti, kaip sukurti tokį turinį, kuris galėtų „veikti“ keliuose kanaluose vienu metu. Turinio kūrime vis dažnesnis tampa transmedialumas – turinio „išskirstymas“ po skirtingus komunikacijos kanalus. Paprastai tariant, kad suprastų visą istoriją, vartotojas turi „susirinkti“ skirtingas jos dalis iš skirtingų komunikacijos kanalų. „Sostų karai“ galėtų būti geras transmedialumo pavyzdys: kad iki galo suprastum šį daugiasluoksnį pasakojimą, turi ne tik pasižiūrėti serialą, bet ir paskaityti knygas, susipažinti su kritikų atsiliepimais, pasižiūrėti vaizdo įrašus ir interviu su turinio kūrėjais iš filmavimo užkulisių, prisijungti prie kokio nors „Sostų karų“ gerbėjų forumo. Manau, tokio tipo pasakojimų ateityje tik daugės.
Apie krikščionybę per daug nežinau. Kančios išauktinimai man pačiam visai nepatinka, nors negalėčiau teigti, jog tokie dalykai neveikia apvalančiai. Tik yra ir geroji žinia. Kristus, kuris krikščionims ne mažiau svarbus už žydus pasirinkusi Dievą ir kuris veikia kaip tarpininkas bei prisiėmė visas kaltes ant savo pečių, buvo ne tik pakabintas ant kryžiaus, bet ir prisikėlė.
they have a built in bug repellant, so they wouldn’t attract pollinators they would deter them, this is one of the first things a great grower will teaches you. I cant stress enough the need to get to know your local grower, (but like applying for a job get his/her resume, before accepting any buds from them)( and offer your signature or body for free to sign petitions and vote at city council meeting show them you care and they will return the same to you, I know mine does;) these plants are pollinated by wind hence the need to remove males from your garden to prevent a wasted crop.
Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas savo publikuotus straipsnius ir juos grupuodamas bei guldydamas savo kritinių tekstų archyve (www.culture.venckus.eu) pastebėjau jog gausiai remdamasis filosofijos lobynais aš dažniausiai rašau apie tapybą ir formuoju savotišką filosofiją, kurios centre yra tapybos kūriniai. Pamaniau, kad ateityje derėtų parašyti knygą, kurią pavadinčiau tapybos filosofija.
The Dark Fate of Vheinos (221.M32) - When the Astropathic Choir falls silent upon the Civilised World of Vheinos, Forge World Lucius sends its Skitarii to investigate at gunpoint. The resultant rebellion sees heresy spread like wildfire, just as the Tech-priests had calculated. Within solar days the Skitarii find themselves outnumbered eighty to one -- a ratio high enough to trigger rad warfare protocols. A solar month later the Skitarii leave the planet a lifeless wasteland, its Astropathic duct excised and permanently relocated to one of Lucius' moons.
    Beje, Kyonas – tai aš. Mano teta pirma mane taip praminė. Prieš kelis metus mano seniai nematyta, seniai negirdėta teta staiga pasakė: “Dieve šventas, Kyonas užaugo toks didelis!” Mano sesutė pamanė, kad tai šmaikštu ir praminė mane Kyonu. Visa kita yra praeitis – mano draugai, išgirdę sesutę šaukiančią “Kyonai, Kyonai”, pasekė jos pavyzdžiu. Nuo tos dienos, mano pravardė tapo Kyonas. Prakeikimas, mažoji sesutė kažkada vadindavo mane “Broliuk”! 

not too short because even when we know the direct effect, we will be clueless to the mix of downstream consequences. Just as with genes, there are cascade effects. For instance if a terpene of other “minor compppound actson the receptor directly, sets it up to accept the canabinoid easier, or if iit affects another chemical that allows faster release fo canabinoids from our system, does a feedback to that generative chemistry, or act to block inflamatory sites quite coincidentally related to the canabinoid primary site. Remember these are cell wall sites, not synaptic cleffs.


Teisine prasme, santuoka yra viešoji sutartis, viešas įsipareigojimas, kuris sukuria šeimą, kaip visuotinai pripažįstamą instituciją ir valstybės pagrindą. Šiandien viešose diskusijose kaip tik prieš teisinę santuokos sampratą, kaip formalųjį jos pavidalą, yra pateikiama daugiausia kontrargumentų, o pati giliausioji santuokos esmė daugeliui pasilieka už suvokimo ribų. Santuoka yra daugiau nei privatus, valstybinės ar religinės konfesijos sąlygotas vyro ir moters pasižadėjimas vienas kitam. Ji yra žymiai universalesnė ir labiau priimtina, nei bet kuris kada nors paskelbtas kodeksas. Santuoka kaip pirmapradė institucija atsirado anksčiau nei susikūrė valstybės ir teisinės sistemos, kurios santuoką tik pripažino, bet jos nekūrė. Santuoka nebūtinai turi būti suprantama tik Santuokos sakramento rėmuose, nes krikščionybė egzistuoja šiek tiek daugiau nei 2000 metų, kai tuo tarpu santuoka egzistuoja žymiai seniau, galima sakyti, nuo žmonijos atsiradimo ir organizuotų jos gyvenimo formų susikūrimo laikų. 
Tad darbdavių kaltinimai, kad esą kai kurie studentai iš universitetų ateina nemokėdami elementarių pagrindų, yra nepagrįsti. Mokėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, naujos aplinkos, greitai perprasti naują sritį yra jau seniai ne vien gražūs žodžiai Europos Sąjungos dokumentuose, tai šiandieninio absolvento realybė. To siekiame ir savo universitete.
Trečia. Sunkiau pastebimas, bet labai svarbus šios koncepcijos bruožas yra tai, kad ji neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta yra iš diskurso eliminuojama sovietžmogių masę pavadinant nieko apibrėžto nebereiškiančiu žodžiu patriotai. Iš dėmesio lauko yra pašalinami žmonės, sunkiomis sąlygomis ir didelių netekčių kaina puoselėję ir išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, bei šių žmonių nuopelnai – tikrasis valstybės atkūrimo pamatas. Paneigus Tautą kaip politinį subjektą, jos vietą užima individų masė, kurios nariams nėra ir negali būti didesnio skirtumo, kas ką darė sovietmečiu ar kas ką padarė valstybę atkūrus.

Deja, tokia postsovietinio mąstymo diagnozė būdinga ne tik vyresniosios kartos atstovams, sulaukusiems 70–80 metų, bet net ir dar dvidešimties nesulaukusiam jaunimui, tegul ir be vargo gyvenančiam virtualiame „Facebooko“ ir „Instagramo“ pasaulyje. Žinote, nemaža dalis jaunuolių, atvykusių iš mažų provincijos miestelių ar kaimų, neretai mąsto daug konservatyviau nei šiuolaikinis septyniasdešimtmetis amerikietis. Ir tai sakau iš savo patirties, įgytos jau dešimtmetį kone kasdien akis į akį bendraujant su studentais.

Deja, portretas mano tapyboje  nebuvo svarbus, todėl dominavo torsai ar kitos kūno dalys. Jų estetinės formos man visada patrauklios ir jaudinančios. Man tikrai nėra svarbu, ar tai vyro, ar moters kūnas. Natūraliai atsirado erotiniai įvaizdžiai. Keliskart tapiau ir savo nuogą kūną. Kiek tai sąmoningas gestas, aš net nežinau… Gal daugiau pasąmoninis, prigimtinis. Tiesiog eksperimentas.

Šiaip nėra jokio pragaro. :) Yra tik šis materialus pasaulis ir nematerialus Kūrėjų pasaulis kuriame kūrėjų lygis ir mūsų (jų vaikų) lygis. Mirtingi žmonės miršta ir tuo viskas pasibaigia. Na iki 2012m visų žmonių nematomi likučiai nesuirdavo ir kažkaip bastydavosi aukštesnių vibracijų lygyje. Bet tai tik nieko verti likučiai be jokios tapatybės. Dabar procesas tvarkingas ir viskas suyra tvarkingai. Taip kad neturiu jokių baimių. Šį pasaulį galiu palikti kad ir šią sekundę. Na bet sako reikia mažumėle dar pabūti, paatostogauti. :) Tai ir pabūsiu.:)
Papildomai taikomas valstybės nustatytas (vienkartinis) kompensacinis atlyginimas (atminties laikmenos mokestis) pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą nuo 2012 03 01 renkamas už naujas skaitmenines laikmenas (telefoną, atminties kortelę ar kompiuterį). Mokestis skiriamas Lietuvos gretutinių teisių asociacijai, kuriai parašę prašymą jį susigrąžinsite, jei laikmeną įgijote profesionalioms ar neįgalių žmonių reikmėms arba išvežate iš Lietuvos. Daugiau informacijos: www.agata.lt.
R. V.: Lietuvą kamuoja aukštojo mokslo krizė. LR Vyriausybė  ir Švietimo ir mokslo ministerija negaili kritikos aukštajam mokslui bei nuolatos kaitalioja savo planus. Ar taip garsiau ir gausiai propaguojamas universitetų sujungimas išgelbės Lietuvą nuo mokslo ir švietimo „pabaigos”? Kaip Jūs matote mokslo ir švietimo reformą? Pafantazuokime, koks būtų Jūsų vadovaujamos reformos kelias?
Menininkų intelektualų portretų kūrimas fotografijos istorijoje turi gilią tradiciją ir pirmiausia siejasi su tokių iškilių meistrų kaip Felix Nadar, Man Ray, Hugo Erfurth, Gisele Freund, Inge Morath ar Tadeusz Rolke vardais. Skirtingai nei šiuos fotografus, A. Aleksandravičiaus su portretuojamaisiais nesieja nei artimi kontaktai, nei asmeninė draugystė. Nors jis nėra svetimas šiame pasaulyje. Privačioje savo kavinėje Panevėžyje, Algimanto galerijoje, nuo 1994 m. iki 1999 m. jis surengė ne vieną dešimtį personalinių dailininkų parodų, kūrybinių vakarų. A. Aleksandravičiaus fotografijų savitumas - tam tikra distancija santykyje su modeliu Prie savo herojų fotografas artinasi susikaupęs. Jie nerodomi kasdieniškose ar intymiose situacijose. Čia lyg sugrąžinama ankstyvosios portretinės fotografijos aura. Fotografavimas ir fotografavimasis vėl yra iškilmingas, svarbus ir išskirtinis aktas.

    Ji nenorėjo galvoti apie tai, bet kažkokia jos dalis žinojo, kad privalėjo, jog negalėjo leisti sau užmiršti. Šį rytą ji grįžo, ir barikada dingo. Nugriauta zombių, ar galbūt nuimta kažkieno iš vidaus, kažkieno, kas pažiūrėjo į lauką ir pamanė, kad pamatė brolį ar dėdę, ar dukterį mėsos valgytojų minioje. Kažkieno, kas manė, kad gelbėjo mylimo gyvybę, nesuprantančio, jog jau per vėlu.

Atleiskite man, bet aš manau kad tas gyvenimas yra netikras kurį gyvenu (gal ir jūs kai kurie gyvenate netikrą gyvenimą). Tai yra tiktais dar vienas sapnas. Nugyvensiu tą netikrą gyvenimą ir pabusiu dvidešimt trejų ar jau net dvidešimt keturių metų. Tiesiog viskas yra labai normuota. Dirbtinai kažkaip netikrai normuota - tai ir įrodo kad šis gyvenimas yra netikras. Tikrame gyvenime nėra jokios normos dvasia tiesiog skraido. Jei jums nepatinka kaip aš rašau tai mane blokuokite - nesupyksiu.;-)))


Kai atsirado įžūli tarpinė, gal vertėtų pasisukinėti apie savo kūno ašį, niekur nejudant, siela liktų vietoje (visgi, indai kur nors toli keliavę laukia savo sielų nors man tai atrodo abejotina), na o raudonšikniams bet koks pasisukimas gali būti smūgiu. Galbūt, atkakliai bandys toliau kištis, tik perkeliant savo įrangą jiems reiktų šiek tiek laiko. O Jūs tokiais dalykais galite užsiimti bet kur. O jei dar sugalvotumėte kaip daryti tai užsimerkus, jiems išvis būtų smūgis žemiau juostos.
Šiauliuose mes jau mokame daryti nakties šventę. Jei ne viskas pavyksta, tai dažniausiai kalti būname mes patys. Kalti, nes nepriverčiame kitų netingėti, svajoti, kurti, mylėti taip, kaip mes mylime. Mums sekasi, nes pažįstame kultūros žudiką vardu gobšumas ir su juo susidorojame. Mes tokie, kokie esame – kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!
Zmogaus genu klonavimas: zmogaus genai klonuojami norint defektyvu gena pakeisti normaliu. Yra 4 genu klonavimo budai. 1) tiesiogine genu sinteze. Genas sintetinamas cheminiais metodais. Is pradziu gautos nedideles atkapeles, po to sujungtos. Genas bus neveiklus jei nesusintetinamos geno reguliacines sekos. 2) isskyrimas transdukcijos budu. Tam panaudojami virusai kurie atlieka specifine DNR transdukcija (prisitvirtina specifineje vietoje). Sis metodas ribotas nes sunku rasti tinkamus virusus. 3) biologine geno sinteze panaudojant fermenta atvirkstine transkriptaze. Sis fermentas pagal RNR sintezuoja DNR grandi. Taip pirmiausiai buvo gautas zmogaus hemoglobino genas. 4) dirbtinis hibridiniu molekuliu gavimas. Hibridines DNR molekules gaunamos sujungiant dvieju virusu grandis i viena. Segmentai sujungiami lipniais galais. DNR transferaze sujungia dvi grandines i viena. Veliau DNR fragmentams sujungti panaudojami fermentai restriktazes. Sie fermentai atpazysta specifines DNR sritis – polindromines sritis. Sios sritys skaitomos vienodai abiem kryptim. Ikirpus vietas gaunami du nesimetriniai bet komplementiniai galai. Tada galima sujungti fragmentus. Taip galima gauti kokia nori DNR molekule, koki nori gena.   
Mano diena prasideda anksti, dažniausiai 8 valandą ryto manęs namie jau nebūna, o grįžtu vėlai, nė anksčiau kaip 10 vakaro. Kadangi repeticijos būna per pietus arba vakarais, tai visus reikalus turiu sutvarkyti arba iki paskaitų pradžios, arba jau po repeticijos. Rytais važiuoju į universitetą, kartais būnu ten iki paskaitų pabaigos, o kartais tenka išeiti anksčiau dėl repeticijų… Po repeticijos, jeigu nėra jokių nepadarytų darbų, važiuoju namo ir ruošiuosi kitos dienos darbams.
Terpenes are any group of hydrocarbons found in the essential oils of a plant. Terpenes are chemical compounds found in cannabis that produce the distinct flavor and smell of the flower. In cannabis, terpenes are produced by secretory cells found within glandular trichomes. These specific compounds are accountable for the hundreds of variances between strains including flavor and smell. Because terpenes are so sensitive to low temperatures, it’s imperative to keep cannabis in cooler settings. Most recently, terpenes have entered into the medical marijuana arena to aid particular ailments or issues.
Šiaulių džiazo festivalis turi savo išskirtinę publiką, kuri ir pati formuoja renginių veidą. Seniau labiau eksperimentuodavome. Turėjome „satelitinį“ festivalį „Šiauliai Jazz Marathone“, kai viena arba dvi džiazo grupės pasirodydavo kiekvieną mėnesį. Kviesdavome gerokai keistesnius atlikėjus. Pavyzdžiui, koncertavo net danų grupė „The Revolvers“. Jų kuriamoje muzikoje gausu free džiazo elementų. Vis dėlto įsitikinome, kad negali Šiauliuose būti free džiazo pasirodymų.
Pater Radium - Amongst the Skitarii there is a theory that Pater Radium is the heart of a nuclear reactor, the first of its kind to be built on Mars. The honour of carrying this ornate rad-pack is awarded only to those who have acted on their own military initiative and hence won the day. Little matter, then, that the horrifically powerful radiation it emanates cause the teeth, hair and bones of the bearer to degrade to mulch in short order. Its very presence is an honour to the legionary that bears it, and when the legendary artefact can reduce the strongest of enemy warriors to crawling weakness, who can question its sacred cause?
Tiesa yra visa ko, ką kuriu, pagrindas. Ir aš kalbu ne apie faktinę tiesą: kas, kada ir kam įvyko. Man rūpi emocinė tiesa: kodėl mes mylime, nekenčiame ir bijome, taip stipriai bijome, kad apie kai kuriuos dalykus nenorime užsiminti net mintyse. Kaip tik šis emocinės tiesos aspektas, mano galva, bet kokią kūrybą priartina prie autentiškos gyvenimiškos patirties. Juk kai rytą lipame iš lovos, dienos scenarijus mums lyg ir aiškus: valgysime pusryčius, vesime vaikus į mokyklą, eisime į darbą, vakare – pas draugus, bet mes niekada negalime iš anksto nuspėti, kokias emocijas patirsime įgyvendindami šį, atrodytų, tokį banalų scenarijų.
Šešetukas neturi numylėtinių, myli kiekvieną – vienoda ir nešališka meile. Vaikystėje jis visada lydimas geriausių draugų, pritraukia kitus savo magnetizmu ir grožiu. Šio žmogaus gyvenimo būdas yra artistiškas ir jis dažnai suvokia save kaip drobę, kurioje tapo tobulybės paveikslą. Jaučia poreikį būti reikalingu ir laimingiausias būna tada, kai yra įtraukiamas į kokį nors projektą ar procesą. Šešetukas tiki meilės jėga bei jos gydomąja galia, todėl būna geru gydytoju ir slaugytoju.
Antroji koncepcijos Visi–kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės bandymas parodyti, jog sovietmečiu Lietuvos visuomenė buvo sovietizuojama ne prievarta, kaip paprastai manoma, bet greičiau sovietizavosi pati, iš esmės savanoriškai, aktyvioje sąveikoje su režimu. Autorė rašo: „politinis procesas aiškinamas pozityvia visuomenės ir valdžios sąveika“ (Putinaitė N. Nugenėta pušis, p. 18).  Esą taip pozityviai sąveikaujant valdžiai, sovietmečio kultūrininkams ir plačiajai visuomenei, išsikristalizavo strategijos (autorė aprašo keturias – ramų gyvenimą, prisitaikymą per maištą, neišvengiamybės etiką ir išmonę), leidžiančios pritapti prie sovietinės realybės ir nekonfliktiškai bei santykinai komfortiškai joje įsigyventi (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga). Sovietmečio visuomenės ateizacija taip pat aiškintina nurodant į asmeninį nutraukančių ryšį su tikėjimu individų apsisprendimą (Putinaitė N. Nugenėta pušis). Šios savanoriškai priimtos strategijos ir apsisprendimai tapusios lietuvių savastimi, pakirtusios moralę ir padariusios iš lietuvių tikrus sovietžmogius. Lietuviai išlieka sovietžmogiais ir po valstybės atkūrimo, nes jų mąstymas, veikimo strategijos ir moralė išlikę tokie patys.
    Net aš negalėjau užginčyti Haruhi idėjos; jeigu paaiškės, kad ši miela naujokėlė yra pusiau žemietė ir pusiau ateivė, net aš manyčiau, kad tai sušiktai jėga. Jeigu Tanigučis, šiuo metu sėdintis šalia manęs ir slapčia besiklausantis mūsų, pasirodytų esąs detektyvas iš ateities, tai būtų dar “jėgoviškiau”. Jeigu Asakura Ryouko, kuri dėl kažkokios priežasties vis šypso man, turėtų kažkokių paranormalių galių, tuomet mano mokyklinis gyvenimas taptų jaudinančiu iki užsikrušimo.
×