Gundrill Symbiosis (Beta) - The Skitarii blend their souls with the Machine Spirits of their weaponry until gun and wielder become one. A split second of silence follows as the Skitarii meditate upon sacred firing doctrine -- then the night lights up as deadly accurate firepower criss-crosses the battlefield, scything down the foe wherever they may hide.
    "Viskas paprasta," p. Lungė tarė. Jis paklausė manęs, kur aš šiuo metu gyvenu. Man atsakius, kad Vienoje, jis pridėjo: "Tuomet, ar galėtumėte nupiešti man tikslų miesto žemėlapį, rodantį visus kelius?" Aš tarškinau galvą, bandydamas susidaryti mentalinį Vienos žemėlapį, ir ėmiau piešti paprastą žemėlapį į savo bloknotą, jam atidžiai stebint mano veido išraiškas. Pripažinus pralaimėjimą, tarus, jog man neįmanoma nupiešti tikslaus žemėlapio, jis paėmė, ką aš nubraižiau. 

Kultūros mokslų moksliškumo klausimas svarstomas jau gerą šimtmetį nuo to laiko, kai įsivyravo pozityvistinė mokslo samprata. Mokslas atskleidžiąs objektyvius dėsnius, moksliniai teiginiai vienaip ar kitaip verifikuojami, o teorijos patikrinamos faktų duomenimis. Tad jau senokai kultūros mokslams, gyvuojantiems gamtamokslinio pasaulėvaizdžio ir gamtamokslinės pažintinės nuostatos sąlygomis, tenka įrodinėti savo moksliškumą ir derintis prie gamtamokslinio „moksliškumo“ supratimo, pasitelkiant vienokius ar kitokius gamtamokslinius metodus, daugiausia statistinę ir kitokią kiekybinę duomenų analizę, ar įvelkant rezultatus į tam tikrą „mokslinio“ diskurso rūbą
Ankstesni kortelių skaitytuvai buvo brangus atsiskaitymo banko kortelėmis būdas su mokesčiais už apdorojimą, atšaukimą ir beveik visa kita, ką bankai galėjo panaudoti pelno padidinimui. Alternatyva jau seniai buvo reikalinga ir ji turėjo didinti prekybininkų, o ne banko, pelną. SumUp procentaliai apmokestina tik tas operacijas, kurias apdoroja. Jei esate mažas arba mobilusis verslas, tai reiškia, kad mūsų terminalas yra jums tinkamiausias sprendimas. SumUp išmanusis kortelių skaitytuvas bus naudingas, kad tebūsite startuolis, tačiau liks toks pat vertingas ir tuomet, kai pasieksite sėkmės viršūnę, o jūsų pelnas šoktels į aukštumas.
Na dėl Jėzaus turiu savo versiją. Iki mūsų egzistavo ne biologinė civilizacija sukurta tų pačių Kūrėju kaip ir mes. Tik jie buvo kitokie. Neturėjo ne materialios dalelės, bet turėjo didžiules materijos keitimo galimybes. Rezultate persikėlė į aukštesnių vibracijų lygį. Tuomet kūrėjai sukūrė mus jau biologinę civilizacija bet su ne materialia savo dalele ir be galimybės keisti materiją. Mūsų atsiradimą pirmoji civilizacija stebėjo. Mes atsiradom iš niekur ir tokie kokie esam. Čia pirmieji 251 poros. Po kurio laiko ta pirmoji civilizacija pradėjo mus išnaudoti energetine prasme ir šiaip žaisti su mūsų genetika ir iš jos gaminti visą kitą gyvūniją. Ir galutinis jų kūrybos vaisius - Jėzus. Iš mūsų teigiamų ir neigiamų emocijų tarsi iš niekur "sugeneravo" žmogų. Jis čia buvo tik apie 1.5m. Nieko nenuveikė kas rašoma tik įspūdingai su fejerverkais suiro. Ko pasekoje buvo sukurta visa pasaka apie jį. Tiesiog "mechaninį" eksperimentą panaudojo ir psichologiniais tikslais. Taip kad Jėzus mūsų kančių produktas o ne kažkoks gelbėtojas. Vertės jame jokios. :)
. Habermasas aiškino, jog Vakarų pasaulyje menkstant legitimacijos galiai įsivyrauja netikrumas dėl filosofinės mokslinės tiesos, dėl tiesos ir netiesos skirties, o šis netikrumas apsireiškia kaip „konfliktuojančių epistemologijų“ praktika. Kitaip tariant, sava epistemologija, sava moksline mokykla, sava tiesa. Tos tiesos įtvirtinimas jau priklauso ne nuo jos pačios, o nuo tam tikros legitimuojančios, vadinasi, politinės kultūrinės ir institucinės galios, kurią geba kaupti viena ar kita mokslininkų bendrija.
I know aromatherapy has been used for many years and is proven to work, and I’m first hand experience as soon as I open those essential oil bottles I have had lying around for months, it made me very chill. Accidentally had a drop on my finger and decided to eat it lol, bad idea it burned. Had some honey and that was fixed. Put some on my pillow, bed and recliner and my room smells so dank of lemons it’s very relaxing and makes it easy to breathe.
    Prireikė mažiau kaip valandos, kad ji nusigautų iš priemiesčių į tariamai tuščią daugiabutį namą, kur dabar stovėjo, drebėdama truputį nuo drėgno šaltuko, kuris sklendėjo prastai apšviestame koridoriuje. Ji buvo apsirengus, kad galėtų laisvai judėti, o ne apsisaugoti nuo oro — aptemptą bliuskutę, mini-sijoną ir batus, be to, reikmenų diržą, kur laikė papildomas ginklo apkabas. Kūną aptempianti apranga laikysis prie jos kaip antra oda ir leis jai greičiau judėti. Ji taip pat pasiėmė paprastą baltą medvilninį nertinį, kurį užsidės, kai paliks miestą, kurį dabar dėvėjo surištą aplink savo taliją — kol kas, ji geriau kęs šaltį ir turės laisvas rankas.
Remiantis tokiais atskaitos taškais galima gana tiksliai lokalizuoti ir poeto Justino Marcinkevičiaus vietą ir vaidmenį okupuotoje Lietuvoje. Pagal pateiktą tipologiją, jis priskirtinas trečiajai, tautos ir valstybės rodytojų, grupei. Toks vertinimas yra moraliai sąžiningas ir objektyvus, nes žmogus, daręs kompromisus su sąžine ir pats negali būti vadinamas tautos sąžine. Tačiau kita vertus – ir tai svarbiausias dalykas – būtina įsisąmoninti, koks sudėtingas yra ryšys tarp moralinės ir politinės pozicijos. Sąlygomis, kokiomis gyveno Lietuva, radikaliai morali pozicija buvo nepaprastai garbinga, tačiau politiškai minimaliai veiksminga. Politinis poveikis buvo iš tiesų įmanomas tik išeinant į viešąją erdvę moralinių kompromisų ir nuolaidų sąskaita. 
Kultūros galią demonstruoja virtinė gerų iniciatyvų: Giedrės Brazlauskaitės idėja – graffiti ant štabo sienos; išleistas laikraštis „Pietinia momenc“; Danguolės ir Virgio „Talkučkė“; Rimanto Kmitos romanas, priverčiantis net garbingus dėdes prisiminti, kokį vaidmenį kultūroje atliko treningai; Linos Žutautės parama organizuojant mūsų nuolatines labdaros akcijas; Arūno Petraičio ir kultūrizmo senjorų „Kačialkė“; senųjų diskotekų atkūrimas, etc.
Ryza's Skitarii Legion has a proud history and a reputation for unshakeable faith. As with many Forge Worlds, Ryza's Skitarii often bear purity seals of blood-wax and parchment to signify their freedom from harmful scrapcode. The ochre armour plates and robes worn by Ryza's Skitarii are the same hue as the immense rust dunes that bestrew the planet. The interior of these robes are deep red in memory of the blood that has been spilt there over the millennia. The illuminated "R" of Ryza is borne proudly by its warriors. This icon incorporates the skull and cog of Mars, a nod towards Ryza's ancestry.
Myrcene is a potent analgesic, anti-inflammatory, antibiotic and antimutagenic. It blocks the action of cytochrome, aflatoxin B and other pro-mutagenic carcinogens. The Bonamin et al study focused on the role of β-myrcene in preventing peptic ulcer disease. The study revealed that β-myrcene acts as an inhibitor of gastric and duodenal ulcers, suggesting it may be helpful in preventing peptic ulcer disease. Its sedative and relaxing effects also make it ideal for the treatment of insomnia and pain.

Rusams kaip tautai niekda nejaučiau neapykantos, jeigu kas ir kaltas tai istorijos bėgyje iškilę ten svetimtaučiai, kaip kad džiugašvilis, dzeržinskis ir kiti urodai. Jie rusų tautą dulkino dar daugiau nei Lietuvių, mums teko viso to tik trupiniai bet ir to pakako daugeliui mūsų tautiečių sugriauti gyvenimus. 1968 metais kai atėjau į kariuomenė tai biškį pakalbėdavome su kitais Lietuviais kaip gerai būtų kad Lietuva atgautų savo laisvę ir galėtume važiuoti namo. Tai mane įskundė kitas Lietuvis pavarde PAJEDA, jis nulėkė ir paskundė kad aš varinėju tokias kalbas. Gerai kad pasitaikė leitenentas būrio vadas Ukrainietis tai jis mane pasišaukė ir išrėžė moralus kad to negalima kalbėti nes jei paklius politrukams tai labai toli tokios mano kalbos nukeliaus o aš nukeliausiu dar toliau...
Uždarų pensionatų, internatų ir ligoninių žmonėms su psichine negalia tema dar sovietiniais metais, kai tas buvo tabu, yra kūrę Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis ir Alfonsas Budvytis. Fotografų siekimas atskleisti žiaurumą ir alinantj skurdą šių bedalių įkalinimo įstaigose buvo traktuojamas kaip visuomenę demaskuojantis. Kai 1997 m. A. Aleksandravičius fotografuoja psichoneurologinį pensionatą Jotainiuose, buvusiame Zavišų dvare, situacija yra visai pasikeitusi. Pensionate ligoniai rūpestingai slaugomi, padaryta viskas jų likimui palengvinti. Jie naudojasi parku, užsiima saviveikla. Tačiau ir tokiomis sąlygomis tai ypatingo likimo žmonės dėl savo sunkios negalios.
Estetizme, kuris palaikė sovietinės valstybės gyvavimą, buvo užprogramuotas ir jos griuvimas. Šis sovietinis statinys galėjo subliukšti atsiradus daug patrauklesniam ir visus daug labiau žavinčiam mitui. Lietuvoje veikiausiai taip įvyko. Didžiojo sovietinio pasakojimo žavesys čia nebuvo labai savas ir stipriai žavintis. Didžiojo mitoilgesys sovietinės kasdienybės sąlygomis nebuvo išnykęs. Sustiprėjo tautiniai vaizdiniai, grįsti pasakojimais apie senuosius didingus laikus, Viduramžius siekiančią valstybę. Šiems tautinės mitologijos vaizdiniams patraukus lietuvius („liaudį“) ir juos galutinai sužavėjus, komunistinė utopija prarado bet kokią poveikio galią. Ne pasakojimai apie didžiąsias statybas ir darbo žmogaus žygdarbius, o vien žodžio „laisvė“ pažadas atgauti kadaise turėtą didingumą ir orumą traukė būrius lietuvių į mitingus ir skatino juos atlikti žygdarbius. (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  225)
Kitaip tariant, savivaldybė siūlo tik dvi vizijas, išskaidydama vieną iš jų į tris atskirus punktus. Viena vizija yra lėto gamtinio-kultūrinio turizmo variantas (1.2 ir 4 pasirinkimas), o kita „išmanus kultūrinio turizmo kurortas“. Kuri iš vizijų jų kūrėjams yra priimtiniausia, suprantame jau vien iš to, kad tik viena iš siūlomų alternatyvų yra „pasaulyje pripažinta“ ir ugdo „laimingą asmenybę“. Visos kitos viso labo siūlo „patogų stogą“ ir saugumą. Niekur nepaaiškinta ką reiškia tas „išmanus kultūros turizmas“. Gal tai išmaniosios programėlės, kurių padedami turistai keliaus po Anykščius išvengdami bendravimo su pačiais anykštėnais? Kiek mums teko susidurti su šia vizija, net pats jos autorius, privačios mokslo įstaigos profesorius Dr. A. Augustinaitis negali deramai paaiškinti, kaip ji atrodys ir kokią naudą duos anykštėnams, išskyrus miglotus pavyzdžius, kaip jos padedami mes neva galėsime konkuruoti globalioje rinkoje, strategiškai reklamuodami Anykščius internete naršantiems kiniečiams.
Pramogų industrijų programa orientuota į pramogų idėjų, pramoginių renginių formatų, pramogų inovacijų kūrimą, renginių organizavimą, įvairių užsienio pramoginių projektų inovatyvų adaptavimą Lietuvoje, jų populiarinimą, pramogų kultūros ir etikos kūrimą bei plėtojimą. Žinoma, esama ir verslo bei vadybos dalykų, bet jie nėra pagrindiniai, pagrindinė orientacija – pramogų komunikacija, o ne jų vadyba.
    "Tiesa. Pagarbaus amžiaus porų žmogžudystės per Vokietiją buvo užmaskuotos kaip vagystės, bet aš tuo netikėjau. Buvo akivaizdu, jog veikė keli žmonės, ir vienas iš jų jau buvo ieškomas. Vyras, vardu Afolfas Junkersas, kuris veikė kaip grupuotės spynadarys. Mes gavome pranešimą, kad partrenktas mašina Diuserdorfe, jis atsidūrė Niū Reino Generalinėje Ligoninėje, todėl aš ten ir nuvykau. Ir tada aš vėl susitikau su Dr. Tenma."

Edvardso sindromas: 18 chromosomos trisomija. Kariotipas 47, XX (XY) +18. Tiriamas citogenetiniu metodu. 75% ligoniu – mergaites, nes 47, XY+18 maziau gyvybingi. ♂ embrionai greiciau abortuoja. Sergantys mirsta pirmai gyvenimo metais. Gimsta dazniausiai vyresnems motinoms. Pasireiskia psichomotorines raidos sutrikimai, maza mase, skeleto, veido anomalijos, sirdies ydos. Apie 50% mirsta pirma savaite. Galima bandyti chirurgiskai taisyti vidaus organu anomalijas.


Kristina, ar nekilo mintis ką nors pakeisti savo gyvenime? Storumą ir bjaurumą gali pakeisti sportuodama, ar ne? Susirašinėjimą savimi irgi gali pakeisti - tiesiog nustoti susirašinėti. O melavimas apie savo gyvenimą rodo žemą savivertės lygį. Jeigu nekenti savęs, bet nori, jog kiti tave mylėtų, vertintų, tai čia nieko nebus. Žmonės yra labai patiklūs, naivūs, todėl dauguma jų iš prigimties yra geri. Tad jeigu daugumai rodysi savo savivertės trūkumą, meluosi, žmonės ims tavęs bijoti, vengti, ir gal ir tikės tavo melu, bet manys, jog su tavimi vis tiek kažkas ne taip. O jeigu tikėsi pati savimi, didžiuosiesi tuo kas esi, tai ir žmonės tuo tikės. Bet svarbiausia patikėti pačiai savimi, didžiuotis savimi. O jeigu nėra dėl ko to daryti dabar, tuomet nubrėžk, aprašyk, nupiešk idealą, kuris būtų vertas tavo tikėjimo ir didžiavimosi. Kai tai turėsi, nubrėžk, aprašyk ar nupiešk kelią iki to idealo nuo to, kas esi, ką turi dabar. Būtent tai ir bus "būk savimi" pasakymo praktinis įgyvendinimas.
Kai susikoncentruojame, ką galime padaryti su daiktais, mes neišvengiamai sutelkiame dėmesį į jų mechanines savybes, o ne į jų esminę būtį. Mes nebežiūrime į daiktus, atsižvelgdami į tai, kas jie yra, bet matome vien funkcinę jų dalių sąveiką. Kai dėmesys nukreipiamas į vieną iš tų dalių ar savybių, tuomet jis taip pat skaidomas į dalis ir procesus ir taip toliau, ir be galo.

Panašaus lauko problemas apimančių katedrų, visgi plėtojančių mažiau koncentruotą veiklą, egzistuoja ir kitose mokslo įstaigose. Naujosios VGTU katedros studijų programos – pramogų industrijos ir renginių inžinerija – gali būti suprantamos ir kaip labai skirtingos, ir kaip glaudžiai susijusios. Pramogų industrijos yra komunikacijos, o Renginių inžinerija – inžinerijos krypties studijų programos.
The cyborg warriors that command the Skitarii cohorts passed the Crux Mechanicus long ago. Some are little more than a fleshy head sutured to a mechanical body, but from the most basic Alpha to the most vaunted Sicarian Princeps they are all worthy of respect. The war-forms of the Skitarii's leaders are typically compact, though each is possessed of inhuman strength and endurance. Those that have come through the Vanguard are so heavily irradiated that the ground becomes barren in their footsteps -- only with regular visits to rad-cleanser chambers can they be kept from slowly devolving into gruesome black mush. Those that hail from the ranks of the Rangers have a taste of their masters' omniscience, and the paranoia to go with it. Those hailing from the Knight Worlds, typically young Nobles who have failed the Ritual of Becoming, are physically indomitable but have their brains implanted with motive-selectors and memory-catheters to keep their rages in check. Whatever their faults, Skitarii commanders are able to process a daunting amount of battlefield data. Each knows the military capabilities of his cohort -- and those of the foe -- to an obsessive degree. This savant-like wisdom makes these leaders fearsome foes indeed, for they have often won the battle before the first shot is fired.
To compare a maniple of Skitarii to a platoon of Imperial Guardsmen is to compare a well-oiled gatling gun to a simple iron hammer. The Skitarii do not simply crush their foes, but instead pitilessly blast them into bloody chunks of flesh. Even as they do so they record every tiny screed of data for later analysis. Just as the Skitarii upload the martial capabilities of the foe to their masters, the Tech-priests download their own programs into the Skitarii. It is usual practice for a legion's overseer Tech-priests to monitor each battle from a scryer-ship high above. Floating in a sea of data, each Adept sends battlefield commands down via data-tethers to the Skitarii on the planet below. In this way their soldiers can be remotely augmented, used as eyepieces, forced into suicidal engagements, or even possessed entirely. The ever-devout Skitarii see these incidents as the divine spirit of the Omnissiah entering them and acting through them to the betterment of the Imperium. To the Tech-priests, their minions are little more than electric puppets jerking upon strings of pre-programmed impulse.
During combat the Tech-Guard go into a hormone-induced rage, and likely become addicted to the adrenal high that close combat delivers. Despite this, however, the Skitarii, particularly their commanders, are neurally modified so that the analytical parts of their brains remain a bastion of calm amidst a storm of wrath, allowing them to quickly evaluate the tactical and strategic situation and then act accordingly. Along with their ability to understand binary code which can be nearly instantaneously sent, received and understood by Skitarii's augmented cerebral cortices, this allows them to operate with a remarkable degree of cooperation -- something all the more stunning to be seen in a seemingly ragtag, raging horde. Like all of the Adepts of the Adeptus Mechanicus, the Skitarii are experts at multitasking, and a Tech-Guard officer can, for example, effortlessly engage in vicious close combat, direct the forces under his command, oversee the tactical situation of the battle and provide coordinates for Balisteria artillery detachments, all at the same time. As mentioned above, however, not all members of the Tech-Guard are so skilled, and some are merely remotely controlled or pre-programmed cybernetic weapon platforms, though these variants are primarily used to guard static locations. The level of cybernetic enhancement may vary between each Skitarii. Some may have a few genetic and bionic enhancements, while others may have replaced whole organ systems with advanced technology.
Each Skitarius is but a single cog in a war machine that spans the entire Imperium. Controlled by the neurosync imperatives of their masters, the Skitarii are organised into War Cohorts capable of overcoming any foe. They work in glorious concert, every footstep or twitch of the trigger finger optimised to further the cause of the Cult Mechanicus. The mission of the Skitarii is to steal enlightenment from the galaxy and impose order in its place. Yet for all the vaunted objectivity and logic of the Cult Mechanicus, for all the cybernetic replacements they embrace, the Tech-priests are still driven by human emotions and desires. Their War Cohorts are just as often sent to battle as part of a private agenda as they are to further the Omnissiah's cause. The Skitarii themselves care not. They fear neither the monster nor the fiend -- for them, it is enough to serve the Omnissiah's will, as espoused by his holy prophets. Even in death they offer sacred data to their invisible masters high above. In return they receive doctrinal sacrament with every new day of war, and they are grateful for it. Every battle is a chance to feel the holy Motive Force enter into them, possessing every synapse and engram and slaving them to a higher consciousness. Those who feel the bliss of the Omnissiah's touch will fight like lions, every shot or blow calibrated for maximum lethality. Though such individuals usually go to the Great Maker soon afterward, those that survive are treated as saints amongst their War Cohorts. Even those fugue states that see such God-touched individuals adopt elimination protocols outside of active war zones are soon forgiven, and the death toll ignored.
mano slapyvardis ikse ir sara .Esu stora bjauri moteris pas tevus gyvenu visa gyvenima. esu sizofrenike per dienas sedziu forumose susirasineju su savimi. Esu paprastas darbininkiskas zmogus. Vidutinesne uz vidutine.Galvoju normaliai apie save. Normaliau nei normaliai todel prisigalvoju netikru istoriju kad is sono neatrodyciau nieko verta.melavau kad gyvenau austrijoje su porno zvaigzde.internete isimylejau andriu,bet esu tualetinis popierius todel jis nekrepia demesio i mane. bijau klasioku nuomones jie zino kokia as melage ir nevykele. andrius mano meile noriu buti kartu. kas i mane tokia stora slykstyne ziures?? jis vienintele galimybe gyvenime. i sekta nepriims ismes kai suzinos sergu sizofrenija andrius jau parase jiems.
Alkoholio koncentracija gėrime gali būti išreiškiama alkoholio kiekiu pagal tūrį procentais (plačiausiai vartojama sistema), alkoholio kiekiu pagal masę procentais, ir laipsniais (pagal šią sistemą, stiprumas matuojamas sudrėkinus paraką ir jį padegant - 100° stiprumas atitinka 57.15 % etanolio koncentraciją pagal tūrį; grynas 96 % tūrio alkoholis atitiktų ~175°). Šnekamojoje kalboje tūrio procentai kartais klaidingai vadinami laipsniais.
Populiacinis-statistinis tyrimo metodas zmogaus genetikoje: naudojamas tiriant: 1) paveldimu ligu bei jas lemianciu genu paplitima ir daznius ivairiose zmoniu populiacijose (genai gali buti paplite visur, pvz. daltonizmas, ir paplite tam tikrose teritorijose, pvz. siklemija afrikoje; 2) mutaciju desningumus; 3) paveldimumo ir aplinkos veiksniu vaidmeni genetiniu ligu atsiradimui; 4) paveldimumo ir aplinkos veiksniu itaka zmogaus fenotipiniam polimorfizmui. Galima apskaiciuoti heterozigotu, homozigotu (dominantiniu ir recesyviniu) dazni populiacijoje remiantis Hardzio-Vainbergo desniu. Pagal si desni dominantiniu ir recesyviniu genu daznis populiacijoje yra pastovus dydis. Genotipu dazniu suma taip pat pastovus dydis. Taciau sis desnis taikomas idealiai populiacijai. Tokioje populiacijoje yra daug individu, vyksta laisvas kryzminimasis, ner atrankos, nevyksta mutacijos ir migracijos.

Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių - tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Mokslų akademijoje šeštadienį vyko Vilniaus forumo konferencija „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.
Kas liečia žiniasklaidą ji manęs absoliučiai nedomina ir jokio bendradarbiavimo su ją neplanuojama. Kažkur kukliai "pakampyje" galima paplepėti. Bet tik tiek. Užpakalių šou nereikalingas. :) O kaimynų AE būtų labai logiška pasinaudoti ganant pigę elektros energiją. Bet politikai jau veikia visiškai priešingai uždrausdami baltarusiams pasinaudoti Kruomio talpykla. Daroma kad mums būti tik brangiau ir tik blogiau. Atitinkamai politikams vieta rojuje nenumatyta, nes jie visuomet elgiasi kažkaip priešingai nei daugumos interesai. :)
Su kolegomis Šiauliuose (ir ne tik šiame mieste) generuojame idėjas ir bandome jas įgyvendinti. Prie įgyvendinimų verslas prisideda nedaug. Dažniausiai verslo indėlis yra mugės, kurios pakankamai toli nuo tikrosios kultūros. Tačiau yra ir kiti, didieji verslininkai, kurie mato aiškesnę situaciją ir bando kovoti su miesto „žudymu“, padeda mums kurti kultūrą. Visi jie yra išvardyti mūsų interneto svetainėje www.naktys.lt.

Mirusio raganiaus kūnas tuomet mumifikuojamas ir laikomas visuotinei apžiūrai ir adoravimui. Panašios praktikos žinomos Okeanijos salų aborigenams. Prieš keletą metų smalsumo dėlei teko lankytis Lenino mauzoliejuje Maskvoje. Ši ganėtinai atgrasi patirtis buvo naudinga bent jau tuo, kad leido suvokti vieną itin svarbų dalyką – pačios sovietinės sistemos šerdyje glūdėjo nekrofilija...
Persirgta psichikos liga žmogaus išorėje, elgesyje dažniausiai nepalieka jokių pasekmių, tačiau visuomet pažeidžia jo asmenybę, savivertę ir pasitikėjimą savimi, socialinius ryšius, santykius šeimoje ir darbe. Nedarant pastangų, dėl tokių pasikeitimų, psichologinių ir socialinių problemų lavinos ir stigmatizuojančio visuomenės požiūrio į sergančius psichikos ligomis, gilėja socialinė atskirtis, prarandami bendravimo ir kasdienos įgūdžiai. Gydymas vaistais gali susilpninti ar visiškai panaikinti ligos simptomus. Tačiau išmokyti gyventi su liga, prisitaikyti prie jos paveikto gyvenimo sukeltų iššūkių medikamentai negali. Reikalingos visai kitos priemonės ir metodai, padedantys geriau jaustis ir sėkmingiau gyventi. Būtent psichosocialinė reabilitacija ir yra tas metodas, ilgalaikis, cikliškas, planingas procesas, kurio metu, bendradarbiaujant specialistams ir pacientui, siekiama pageidaujamų pokyčių.
Kitaip tariant, be R. Floridos kūrybinės klasės koncepcijos neapsieina nė viena kūrybingumui skirta mokslo konferencija, ši knyga nelieka nepacituota nė viename solidesniame akademiniame leidinyje ar nenurodyta aukštųjų mokyklų studentams skirtoje mokomojoje medžiagoje. Džiaugiuosi, kad ir verslo praktikai atkreipė dėmesį į šią knygą – jau ir Lietuvoje ji nurodoma pačių aktualiausių sėkmingo verslo plėtrai aptarti skirtų leidinių sąrašuose.
Antra. Formuluojant šią koncepciją yra atsisakoma pasitelkti daugelį pavergtos Tautos pasakojime vartojamų terminų, o kitų terminų prasmė yra iškreipta. Štai esminis šiai koncepcijai terminas patriotizmas turi visiškai apibrėžtą prasmę – tai aktyvus įsipareigojimas politinei tautai. Šia prasme vartojamas jis nepritaikomas nei tarybų Lietuvos partinių ir ūkinių vadovų atžvilgiu, nei visiems tiems tarybų Lietuvos gyventojams, kuriems bendra yra tik tai, kad jie nepritapo prie jedinstvininkų ir idėjinių komunistų. Jei kas nors vis dėlto galvotų, kad Brazauskas ir kiti veikėjai buvę patriotai, tegul padaro sau minties eksperimentą – atsako į klausimą, ką Brazauskas ir kiti būtų darę, jei Gorbačiovas būtų paskelbęs ne pertvarkos ir viešumo, bet veržlių užsukimo politiką ir įsakęs lietuvius sodinti į vagonus ir veržti pas baltąsias meškas? Visi, gyvenę sovietmečiu, puikiai žino atsakymą – būtų sodinę ir vežę. Toks tad patriotizmas. Panašiai iškreipta prasme vartojamas ir terminas kolaborantas. Šis terminas turi apibrėžtą prasmę ir reiškia aktyvų okupanto talkininką. Šia prasme vartojamas terminas kolaborantas yra pritaikomas kur kas plačiau negu jedinstvininkų ir Burokevičiaus sekėjų atžvilgiu, ir apima sovietinės Lietuvos vadovybę.
Dar visai neseniai, 2005 m. gegužės mėn., kai Vytauto Didžiojo universiteto Senate buvo balsuojama dėl Santuokos ir šeimos studijų centro steigimo, didžioji dalis senatorių su nuostaba klausė, “Kodėl centrui renkatės tokį dvigubą pavadinimą, juk santuoka ir šeima yra tapatus darinys”. Lygiai tokios pačios nuomonės buvo ir šalies Konstitucijos kūrėjai 1992 m., kuriems, pasak prof. E. Jarašiūno, santuoka grindžiama šeima buvo laikoma tokia savaime suprantama kategorija, kad didesnių diskusijų nekilo ir nereikėjo vieniems kitų įtikinėti kokia teisinė realybė bus kuriama. Prabėgus daugiau nei 20 metų, tenka sugaišti begales laiko ir išeikvoti daugybę pastangų moksliniams tyrimams siekiant apginti ir santuoką, ir šeimą. Ir pirmiausia, žinoma, santuoką, nes kaip tik iš jos ir yra kildinama šeima. 

Baterija: Nauja Kita: Wi-Fi, DVD ROM, USB 3.0, HDMI, korteliu skaitytuvas, VGA Kaina : 199.99€ Acer ES1-531 Procesorius: Intel Celeron n3050 1.60 GHz. Operatyvioji atmintis: 4 GB DDR RAM Kietasis diskas: 500 GB HDD Ekranas: 15.6 LED. Operacinė sistema: Windows 10 Baterija: Nauja. Kita: Wi-Fi, DVD-RW, HDMI, USB 3.0, Kamera, Mikrofonas. Kaina : 149.99€ HP G6 Procesorius : AMD A6 2.70 GHz Operatyvioji atmintis : 4GB RAM, Kietasis diskas : 320GB HDD. Ekranas : 15.6 LED. Operacinė sistema : Wi
Transuranic Arquebus - The precision and inhuman efficiency that typify the Skitarii Legions are epitomised by these long-barrelled heavy weapons. Firing a shell composed of a depleted transuranium element, the arquebus can puncture a tank from one side to the other, the resultant pressure wave also pulping any biological creatures that may be sheltering inside. This weapon's high-calibre rounds leaves a trail of radioactive devastation in their wake. The effect on the enemy is threefold. The initial death-toll is horrific, thinning the enemy's ranks. The radioactive fallout that follows leaves the survivors weak and ill. The terror this spreads among the enemy's ranks is invaluable to the Skitarii and the Tech-priests' Quest for Knowledge.
Mano gauta iš jų info 2014 metais nepasitvirtino,nes jie teigė kad tie metai skirti Baltijos valstybių naujajai okupacijai ir kerštui už tai kad Lietuva pirmoji parodė iniciatyvą sugriauti TSRS,todėl pasak jų mūsų kovotojai būtų net neimami į nelaisvę o tiesiog žudomi vietoje.. Tačiau kažkas pasikeitė ir vietoje Baltijos valstybių Rusija visą įniršį nukreipė į Ukraina,okupuodama Krymą ir sukeldama kruvinas pjautynes Donecko regione
    "Tiesa. Pagarbaus amžiaus porų žmogžudystės per Vokietiją buvo užmaskuotos kaip vagystės, bet aš tuo netikėjau. Buvo akivaizdu, jog veikė keli žmonės, ir vienas iš jų jau buvo ieškomas. Vyras, vardu Afolfas Junkersas, kuris veikė kaip grupuotės spynadarys. Mes gavome pranešimą, kad partrenktas mašina Diuserdorfe, jis atsidūrė Niū Reino Generalinėje Ligoninėje, todėl aš ten ir nuvykau. Ir tada aš vėl susitikau su Dr. Tenma."
R. V.: Pramogų industrija ir kūrybinės industrijos propaguoja laisvą ir inovacijas diegiantį kūrybingumą. Viename savo interviu esu teigęs, kad kūrybingumas visuomenės atstovų yra vartojamas kaip panacėja? Kaip jūs vertinate šiuolaikinį kūrybingumą, kiek kūrybingumas vaidina lemiamą vaidmenį visuomenės progrese ir kokie yra kūrybingumo šalutiniai poveikiai?
Su kolegomis Šiauliuose (ir ne tik šiame mieste) generuojame idėjas ir bandome jas įgyvendinti. Prie įgyvendinimų verslas prisideda nedaug. Dažniausiai verslo indėlis yra mugės, kurios pakankamai toli nuo tikrosios kultūros. Tačiau yra ir kiti, didieji verslininkai, kurie mato aiškesnę situaciją ir bando kovoti su miesto „žudymu“, padeda mums kurti kultūrą. Visi jie yra išvardyti mūsų interneto svetainėje www.naktys.lt.

Ar žinote džiugią žinią: komunizmas kaip nusikalstama santvarka visoje Visatoje paskelbtas už įstatymo ribų. Visur vyksta pilietiniai karai, komunistai nelinkę sudėti ginklų. Nors puikiai, žino, kad jie kaip yra pasiekę "pažangiausią"- paskutinę santvarką. Tėra akligatvis, kuriam pavestas uždavinys viską sunaikinti. Niekas neateis, nelaukite ateivių. O pažvelkite atidžiai į šalia esančius komunistus, jiems tokia užduotis pavesta, jiems nežinant, - sugriauti jūsų pasaulius.


Pagal standartinį požiūrį į sovietmetį, lietuvių Tauta buvo pavergta Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę; Tauta patyrė masines okupanto represijas;  priešinosi okupacijai didvyriškoje partizaninėje kovoje; partizaninį sąjūdį nuslopinus, Tautos laisvės siekis pasireiškė pastangomis išsaugoti ir puoselėti okupacinės valdžios slopinamą lietuvių kalbą, kultūrą ir valstybinę sąmonę; šių pastangų dėka, nors ir labai okupanto nustekenta, daugumai lietuvių tapus abejingais Tautos reikalui, lietuvių Tauta vis dėlto išsaugojo branduolį šviesių, tautiškai ir valstybiškai įsipareigojusių asmenų, kurie susiklosčius palankioms sąlygoms tapo naujo tautinio Atgimimo lyderiais ir dalyviais; šis tautinis atgimimas atvedė į valstybingumo atkūrimą. Per visą okupacijos laikotarpį okupanto kėslams Tautą pavergti ir palaužti jos dvasią, persekioti patriotus, talkino vietiniai pagalbininkai – kolaborantai;  sovietmečio Lietuvos administracija tarnavo okupanto interesams ir jos centrines pozicijas užėmė kolaborantai.
Menininkų intelektualų portretų kūrimas fotografijos istorijoje turi gilią tradiciją ir pirmiausia siejasi su tokių iškilių meistrų kaip Felix Nadar, Man Ray, Hugo Erfurth, Gisele Freund, Inge Morath ar Tadeusz Rolke vardais. Skirtingai nei šiuos fotografus, A. Aleksandravičiaus su portretuojamaisiais nesieja nei artimi kontaktai, nei asmeninė draugystė. Nors jis nėra svetimas šiame pasaulyje. Privačioje savo kavinėje Panevėžyje, Algimanto galerijoje, nuo 1994 m. iki 1999 m. jis surengė ne vieną dešimtį personalinių dailininkų parodų, kūrybinių vakarų. A. Aleksandravičiaus fotografijų savitumas - tam tikra distancija santykyje su modeliu Prie savo herojų fotografas artinasi susikaupęs. Jie nerodomi kasdieniškose ar intymiose situacijose. Čia lyg sugrąžinama ankstyvosios portretinės fotografijos aura. Fotografavimas ir fotografavimasis vėl yra iškilmingas, svarbus ir išskirtinis aktas.
Vienas žymiausių sociologų A. Giddens santuokos ir šeimos transformaciją aiškina sekso atsiejimu nuo santuokos ir prokreacijos, tuo, jog vaikai greičiau yra pasirinkimas ir šeimos prabanga nei ekonominė būtinybė, ir tuo, jog santuoka kaip ekonominis kontraktas buvo išstumta santuokos, kurios pagrindą sudaro tarpasmeniniai emociniai ryšiai. Emocinių poreikių, t.y. nestabilių veiksnių, perkėlimas į šeimos sukūrimo ir gyvavimo pamatus, pačią šeimą daro nestabilia. Vadinasi, galima kelti dvi pagrindines prielaidas, paaiškinančias santuokos netvarumo ir šeimos institucijos irimo priežastis: 1) meilė kaip pagrindinis šiandieninis motyvas santuokai yra netinkamas, 2) netinkama pati besituokiančiųjų meilės samprata. 
    Mikhailas Viktoras, kuopos D viršila, stovėjo ramiai su Hirami ir kitais dviem būrių lyderiais, Krajanu ir tuo šiurpiu Rusu, kol A, B, ir C kuopų viršininkai davė nurodymus, būriai, judantys žvaliai ir su minimaliu triukšmu. Jų batų žingsniai atrodė per daug garsūs sustingusiame ore, ir Karlosas matė miglotus nerimo žvilgsnius kai kuriuose iš praeinančių veidų, žvilgsnį, kurį žinojo pats turįs. Turbūt taip ramu, nes sergantys žmonės sėdi namie, arba pasislėpę kažkur, bet tyla vis tiek klaiki, ta ramuma…
Tokie žmonės, kuriuos įvardinčiau pasaulinukais, neskuba, po truputį įveda į kasdieninį vartojimą svetimus žodžius, jau dabar tokie „rytų auropiečiai“ galėtų susišnekėti, nemokėdami vieni kitų kalbos kokiuose nors moksliniuose susilėkimuose. Lietuviams tai nepatinka ir metasi į anglų ar rusų kalbas, ką moka, tuo ir naudojasi, ar kokia kalba laidas žiūri, knygas skaito... Žmonėms atsiranda laiko pasirūpinti savo išvaizda, žiūri kaip atrodys aplinkiniams ir visai nesirūpina kaip bus suprasti. Įspūdį gali sugadinti pirmas ištartas žodis. Galima pagalvoti, kad visų tokios svarbios mintys ir visi stengsis juos suprasti. Man iš tokių tik norisi pasijuokti. Gali lengvai pasirodyti tokie „mokslinčiai“ kaip visiškos nemokšos. Vakar mačiau kaip viena rašytoja minėjo savo herojus, na gi ne didvyrius minėjo, o tik paprastus veikėjus, keliautojus po margą pasaulį...
- Pakentėkit... K. Sirvydas – tik įžanga! Nors ir jo vienintelio pakaktų įtvirtinant Anykščių kraštą kaip lietuviškos Knygos versmę. Kodėl mums neprisiminus, kad anykštėnai dar ne taip seniai – ir tikrai motyvuotai – kėlė idėją Anykščių centre pastatyti paminklą Knygai, atspindintį anykštėnų kūrybos dvasią, apibendrinantį jų įnašą gimtajai literatūrai? Deja, toji prasminga idėja, kuri būtų karūnavusi anksčiau pastatytų paminklų ansamblį, rašytojų tėviškes, medyje įamžintus populiarius literatūrinius herojus, vienadienių renginių, greitaeigių akcijų sraute iškrito kaip sūris varnai iš snapo...
×