Seimo narys Povilas Urbšys retoriškai klausė, kas yra svarbiau: ar lytinis švietimas, ar lytinis ugdymas? Lytiniame ugdyme kalbama apie vertybių puoselėjimą, o lytinio švietimo šalininkai akcentuoja tik informacijos jaunam žmogui suteikimą apie lytinį gyvenimą, tačiau vyras ir moteris neturi būti padaromi tik seksualinių geidulių objektu, ir ypač, kai į tai žiūrima tik iš vartotojo savanaudiškos pozicijos.
terpenes and the long fatty acids that work to make the total experience do affect with no thc cbd, just moire subtly. I wish we could differentiate which neurons were targeted by various ones, and exactly what else was involved at that particular site. Yes, we make our own, thats the reason we are succeptable to the plant. and btw, we, and higher vertibrates like bovine class that was the discovery point… also make in our own cells… morphine and codine and 6-AM (a monoacetyl morpherne as opposed to the diacetlylmorphene/heroin to work in the same system that uses dynorphan etc. Anybody got a book on terpenoids in asteracea for instance? many medical effects there as pain, inflamation. I wonder if we wont get to a composite formulation once we learn more. my acupuncture herbal doc gave me peony for a bone med.
Edvardso sindromas: 18 chromosomos trisomija. Kariotipas 47, XX (XY) +18. Tiriamas citogenetiniu metodu. 75% ligoniu – mergaites, nes 47, XY+18 maziau gyvybingi. ♂ embrionai greiciau abortuoja. Sergantys mirsta pirmai gyvenimo metais. Gimsta dazniausiai vyresnems motinoms. Pasireiskia psichomotorines raidos sutrikimai, maza mase, skeleto, veido anomalijos, sirdies ydos. Apie 50% mirsta pirma savaite. Galima bandyti chirurgiskai taisyti vidaus organu anomalijas.
Mes visi, mūsų visuomenė kaip socialinis vienetas kūrybiškumo link galime eiti tik vienu – konservatyvaus mąstymo atsisakymo ir jo sąmoningo laužymo – keliu. Išties nūdien atvirumas kūrybiškumui neretai būna tik suvaidintas, nemokšiškai imituojamas, siekiant būti madingam. Tačiau tai nėra tikrasis kūrybiškumas – tai tik nevykusi nevykusiai dėvima kaukė. Būti kūrybiškam – tai reiškia pirmiausia būti apdairiai drąsiu, tai neišvengiamai eiti prieš srovę, mesti iššūkį pilkai masei, protestuojančiai miniai.
Vytis Valatka: Filosofams visada patinka ieškoti įvairiausių dalykų pirmųjų priežasčių. Ir, kaip visada, norisi kaip galima geriau, o gaunasi, kaip visada. Šiuo klausimu –  tokia pat kebli situacija, ir pirmųjų priežasčių iki šiol nesu suradęs. Mano tėvai teigia, kad jau pradėjęs kalbėti, uždavinėjau, jų įsitikinimu, labai “filosofiškus” klausimus, į kuriuos dažniausiai negalėdavo atsakyti. Deja, tų klausimų nei tėvai, nei aš neprisimenu. Viliuosi, kad tai nebuvo Albert’o Camus mėgiamas klausimas apie savižudybės dilemą ar bandymas išsiaiškinti, kas yra simuliakrai (žr. Jean Baudrillard), dekonstrukcija (Derrida) ir panašiai. Kaip bebūtų, jau sąmoningą postūmį filosofijos link siečiau su žymiai vėlesniu – Sąjūdžio – laikotarpiu. Kai buvo įsteigtas Sąjūdis, man buvo 16 metų. Taigi, laikas, iš kurio liko patys ryškiausi prisiminimai. Šimtatūkstantiniai mitingai Vingio parke; jūros ką tik draustų trispalvių (dar iki Sąjūdžio įsikūrimo tarp klasės draugų ir artimame giminaičių rate sklisdavo legendos apie tai, kaip kažkas kažkur Vasario 16 d. proga vis iškeldavo trispalvę) ir t.t. Mitinguose kalbėjo daug įvairių iškilių žmonių, tačiau man tada labiausiai įstrigo filosofai – A. Juozaitis, R. Ozolas, B. Genzelis, J. Minkevičius ir kt. Jie aiškiai, argumentuotai dėstė savo mintis pačiais įvairiausiais klausimais, ir atrodė, jog nėra klausimo, į kurį jie neturėtų atsakymo, nėra kontrargumento, kurio jie negalėtų atremti. Man tai buvo kažkas neįtikėtino, ir kilo didžiulis noras bent priartėti iki tokio, mano akimis, nepasiekiamo lygio. Kadangi prie visų jų pavardžių buvo parašyta „filosofas“, pradėjau aiškintis, kas jis toks yra. Iš istorijos pamokų žinojau, kad buvo toks graikų filosofas Platonas. Nuvažiavau į Kavarską, kur mano dėdės bibliotekoje buvo Platono knyga „Valstybė“, ir pradėjau skaityti. Kai ką supratau, bet dar daugiau nesupratau. Dar paskaitinėjau Renesanso filosofijos chrestomatiją, ten dar didesnių problemų su supratimu buvo. Keistas kontrastas – filosofai taip aiškiai išreiškia savo pozicijas per mitingus ir žiniasklaidoje, o patys skaito ir rašo tokius neaiškius veikalus… Tai dar labiau suintrigavo domėtis filosofija. Ir kai jau buvau 12-oje klasėje, VU startavo Filosofijos programa. Tad jau nebebuvo klausimų, kur stoti, nors labai traukė ir filologijos studijos. Bet filosofijos trauka nugalėjo. Turiu pripažinti, ir pirmaisiais studijų metais daug kur buvo tamsus miškas, bet noras nepasiduoti, išnarplioti tą filosofinį Gordijaus mazgą nuolat vedė į priekį, tad ir likau filosofinio maratono lauke nuolatinio starto pozicijoje.
Vadinamieji NSO- erdvėliaviai patys visuomet apskaičiuoja susidūrimo pavojų ir niekada istorijoje nėra atsitiktinai susidūrę padangėje su jokiu mūsų skraidančiu aparatu. Jie visiškai nepavojingi keleiviniams lėktuvams,nors ir niekada nepraneša savo skrydžio planų ar duomenų...Na kai kada,- tiesa tiesiog pagrobia vieną kita lėktuva o kai kada ir su visais keleiviais,bet niekada nei vienas iš pagrobtūjų nepasiskundė kad su jais blogai elgiamasi...

Pirmasis kasos aparatas, sukurtas XIX a. 7-ajame dešimtmetyje, buvo nepatogus, didelis ir pakankamai įspūdingas, kad nusipelnytų vietos ant jūsų židinio atbrailos. Jis buvo toks masyvus, kad tikrai negalėjo keliauti paštu, o juo labiau jūsų kišenėje. Net po 80 metų, kai pirmoji kredito kortelė buvo pristatyta rinkai, prekybininkai galėjo tik pasvajoti apie kortelių skaitytuvą, kuris būtų toks pažangus, jog galėtų keliauti nuo durų iki durų. Šiandieninėms įmonėms negali būti lengviau (ar saugiau). EMV technologija pagaliau pavertė pasenusią magnetinę kortelę, reikalaujančią parašo, nykstančia rūšimi, o pirmasis pasaulyje tikrai nešiojamas lustinių banko kortelių skaitytuvas pakeitė verslo požiūrį į PoS strategijas.
Sunku įsivaizduoti kultūringos šalies, demokratiškos visuomenės ateitį be skaitančio, mąstančio jaunimo. Visos statistikos rodo, jog kultūros veikloje nedalyvaujantis, neskaitantis jaunuolis neturi platesnio akiračio, nemoka sklandžiai išsireikšti, komplikuočiau bendrauja, greičiau nusikalsta, girtauja, pažeidžia eismo taisykles, aklai emigruoja ir t.t. Todėl atsitokėjęs – ir nemažai praradęs – pasaulis jau ne tik grįžta prie knygos, bet ir įžvelgia joje vis daugiau privalumų, numato jai puikią perspektyvą; formuluotė „skaityti – vadinasi, mąstyti“ vis priimtinesnė.
Ekstrasensai, verbuodami klientus vietinėse televizijose, suvaidindavo ištisus spektaklius –skambindavo ir prisistatydavo išgydytais ligoniais. Tūkstančiai sergančiųjų ar „užburtų“ patikėdavo ir dienomis laukdavo eilėse prie ekstrasensų kabinetų. Šie skirdavo įvairiausius tyrimus, kuriuos atlikdavo jų pačių kitos firmos „Meistrų patarimai“ „specialistai“. Žmonės būdavo gąsdinami, kad serga ligomis, kurias gali išgydyti tik ekstrasensai, tad, norėdami pasveikti, mokėdavo didžiulius pinigus. Tyrėjai išsiaiškino, kad būrėjai surinko 75 milijonus rublių. Bet čia tik iš tų 152, kurie parašė pareiškimus policijai. Beje, iš tų 152 nukentėjusiųjų, 149 buvo moterys. O į teismą atėjo tik viena moteris, kuri slėpė veidą. Visi kiti parašė pareiškimus nagrinėti bylą be jų, nes atsitokėjusiems žmonėms buvo gėda dėl savo kvailumo.
Taip pat mes didingai paskelbiame, kad Žemiečiai yra ir turėtų būti laisva tauta; kad esant tokiai situacijai visi žmonės yra atleidžiami nuo visų sąjungų su nežemiškomis jėgomis ir kad visi politiniai ir ekonominiai sandoriai tarp jų ir Žemiečių yra visiškai negaliojantys; kad kaip laisva ir suvereni tauta Didingesnėje Visatos Visuomenėje, mes atsakingai prisimame visą valdžią šioje Saulės Sistemoje skelbti taiką, pradėti karą, sudarinėti sąjungas, valdyti komercines operacijas ir perimti visus kitus veiksmus, kuriuos suvereni planetinė tauta galėtų teisėtai ir etiškai atlikti.
Poeto Just.Marcinkevičiaus puolimas, jo vaidmens lietuvių tautai menkinimas ir juodinimas buvo svarstomas nūdienės europeizacijos ir sovietinės praeities vertinimo lauke. Lietuvos edukologijos universiteto daktaras filosofas Laisvūnas Šopauskas išskyrė tris principines sovietmečio koncepcijas. Tai - standartinis požiūris į sovietmetį, kurį jis vadina „pavergtos tautos pasakojimu“, ir du alternatyvūs požiūriai: „visi - patriotai“ ir „visi - kolaborantai“. Pastarojo autorystė priskirtina saujelei intelektualų, tarp kurių daugiausiai reiškėsi Nerija Putinaitė, kurios straipsniai pagal griežtus moksliniams tekstams keliamus kriterijus, anot L.Šopausko, priskirtini ne mokslo, bet šarlatanizmo sričiai. „Ji (N.Putinaitė - red. past.), - kalbėjo L.Šopauskas, - dekonstruoja Just.Marcinkevičiaus dramų turinį ir poveikį. Anot jos, neatsitiktinai Marcinkevičiaus dramos buvo tokios populiarios sovietmečiu - jose atsispindįs ir meniškai įprasmintas tapatybės kompromisas... Išeina, kad ne meilės Tėvynei žinią skleidė Marcinkevičiaus dramos (taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio), bet mokė kompromiso ir vertybinio susidvejinimo, o sovietžmogiai tų dalykų iš Marcinkevičiaus ir mokėsi.“

mano slapyvardis ikse ir sara .Esu stora bjauri moteris pas tevus gyvenu visa gyvenima. esu sizofrenike per dienas sedziu forumose susirasineju su savimi. Esu paprastas darbininkiskas zmogus. Vidutinesne uz vidutine.Galvoju normaliai apie save. Normaliau nei normaliai todel prisigalvoju netikru istoriju kad is sono neatrodyciau nieko verta.melavau kad gyvenau austrijoje su porno zvaigzde.internete isimylejau andriu,bet esu tualetinis popierius todel jis nekrepia demesio i mane. bijau klasioku nuomones jie zino kokia as melage ir nevykele. andrius mano meile noriu buti kartu. kas i mane tokia stora slykstyne ziures?? jis vienintele galimybe gyvenime. i sekta nepriims ismes kai suzinos sergu sizofrenija andrius jau parase jiems.


Labiausiai kultūros tyrimus ir teorinį mąstymą veikia du dalykai: būtinumas rengti tyrimų projektus, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindėtų nauji vakarietiški teoriniai „vėjai“, ir universitetuose dirbantiems mokslininkams dėstytojams kurti naujas mokymo programas, kurios būtų patrauklios ir kitų šalių studentams. Įsigalintis projektinis mąstymas ir konkurencija dėl projektų finansavimo skatina paviršutinišką projektinį „naujumą“, nesirūpinant gautų duomenų sklaida ir plačiu aptarimu. Universitetinėse studijų programose didžiuma sąvokinių pasiskolintų naujovių „užvelkamos ant senų kurpalių“. Mokymo programos dažnokai atnaujinamos pasiremiant keliais žymesnių Vakarų mokslininkų veikalais ir jų nukaltomis sąvokomis, nedalyvaujant nei Vakarų mokslininkų tyrinėjimuose, nei jų sukeltose diskusijose. Suprantama, esama ir išskirtinių naujoviškų, savais medijų, kino, medijų meno ir atminties tyrinėjimais paremtų programų. Neskatinamos ir vietinės diskusijos dėl svarbesnių visuomenei tyrinėjimo krypčių ar dėl vienokių ar kitokių gautų rezultatų. Net rimtesni, savomis teorinėmis prieigomis grindžiami darbai nesulaukia deramo akademinės visuomenės, besirūpinančios užkulisinėmis projektinėmis batalijomis, dėmesio. Tad medijų teorijos poveikį galima aptikti tik kai kurių dailės istorikų ir dailėtyrininkų, taip pat kino ir atminties tyrinėtojų darbuose. Šiuo atžvilgiu medijų teorija neįgauna tos galios, kuri ją verstų veiksmingu S. Lasho ir kitų teoretikų iškeliamu požiūriu. Pagrindinė veiksmingumo sritis – rašyti galinčius laimėti finansavimą projektus, nes jau pati medijų sąvoka tarsi laiduoja geidžiamą naujumą. Mokymo programose medijų teorija pervadinama medijų filosofija, todėl atsiranda medijų ontologijos, medijų epistemologijos ir medijų estetikos programos. Esama ir filosofų medijų filosofijos gerbėjų, nors vakariečiai medijų tyrinėtojai tą sritį linkę vadinti medijų teorija. Kol kas lietuvių tyrinėtojai dar nekelia klausimų apie Lietuvos visuomenei ir lietuvių kultūrai medijų keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes, juolab nesiaiškinama, koks turėtų būti požiūris į žmogaus pasaulio sumedijinimą ir sutechnologinimą ir koks yra kritinis medijų teorijos užtaisas, jei jo esama, tokio technologinimo atžvilgiu.
Pasak E. Frivaldszky, jeigu iniciatyvą rems didelis skaičius žmonių, ne milijonas, o gerokai daugiau, valdžios atstovai tiesiog negalės ignoruoti piliečių nuomonės. Be to, tai vienintelis įteisintas būdas paveikti Europos Komisiją ir priversti ją įsiklausyti į piliečių nuomonę. Tai vienintelis tiltas tarp Europos Komisijos ir piliečių. „Tai yra mūsų šansas parodyti santuokos ir šeimos vertybių svarbą, mamos ir tėčio svarbą vaiko gyvenimui“, – įsitikinusi Edita, gyvenanti santuokoje jau dešimt metų ir su vyru auginanti tris vaikus.
Videomeno mada, populiarumas jau atrodo išblėso, o aš per tą laiką ryžausi aprašyti net disertaciją. Dar ir šiandien tenka sudalyvauti mokslinėse diskusijose, kuriose klausiama mano nuomonės apie videokūrybą. Nors ji (videokūryba) ir yra savotiška, nišinė, nedominuojanti, labai asmeninė žmogaus saviraiškos ir pasaulėžiūros atskleidimo forma, tačiau ji man vis dar lieka įdomi.
Šiuo atveju kitas požiūris: pavergėjams ar užvaldytojams per daug vargo būtų išmokti visas Žemės kalbas, paprasčiau, jiems būtų kalbas sumalti ir perdaryti į vieną kalbą ir tai nėra nekaltas užsiėmimas, sujaukiami protai, primetamas vienas „teisingas“ daugumietiškas mąstymo būdas, viena „teisinga“ daugumietiška nusikalstama pasaulėžiūra, nepakanti kitokioms pasaulėžiūroms.
Atleiskite man, bet aš manau kad tas gyvenimas yra netikras kurį gyvenu (gal ir jūs kai kurie gyvenate netikrą gyvenimą). Tai yra tiktais dar vienas sapnas. Nugyvensiu tą netikrą gyvenimą ir pabusiu dvidešimt trejų ar jau net dvidešimt keturių metų. Tiesiog viskas yra labai normuota. Dirbtinai kažkaip netikrai normuota - tai ir įrodo kad šis gyvenimas yra netikras. Tikrame gyvenime nėra jokios normos dvasia tiesiog skraido. Jei jums nepatinka kaip aš rašau tai mane blokuokite - nesupyksiu.;-)))
    Imperinis buvo truputį sunykęs daugiabutis pastatas naujamiesčio Rakūno pietuose. Džil atrado iš savo ankstyvesnių ekskursijų, kad vieną kartą užsikrėtę, T-viruso zombiai eina ieškoti maisto beveik iš karto, palikdami namus ir išeidami į gatves. Ne visi, žinoma, bet pakankamai daug, kad kertant per pastatus buvo apskritai saugiau, negu atvirame lauke.
Visa esmė mirties laikas kurio kol kas negalėjo žinoti niekas. O Landsbergis tiesiog žinomas žmogus ir tinkamas eksperimentui. Jei eksperimentas pavyktų būtų galima "atspėti" ir kitų garsių žmonių mirties laiką. Suprantama nuo manęs nepriklauso ar bus pateikiam informacija ir ar bus "žaidžiama" su mirties laiku. Tiesa tame nėra nieko keisto. Žmogus negrįžtamai "pradeda mirti" prieš du mėnesius. Aišku, žmogus, dėl kokio nelaimingo atsitiktinumo ar medikų klaidos gali numirti ir anksčiau bet ne vėliau. Kai prieš 2 mėnesius įsijungia mirties procesas jokia medicina jau negali nieko padėti. Maža to, žmogus gali atrodyti visiškai sveikas. Tiesiog viskas taip yra natūraliai. Tik žmonėms normaliai tai neduota žinoti. Norint žinoti būtina informacija iš anapus. :) Taip kad laukiam ir stebim ar pasitvirtins.
Evidence shows that pinene can be a bronchodilator, increasing airflow to the lungs and helping with conditions such as asthma. Like many terpenes and cannabinoids, pinene is both an analgesic and anti-inflammatory, making it useful for a sufferer of chronic pain. Pinene helps fight cancer by encouraging apoptosis and being an anti-proliferative. Pinene is an antioxidant and even appears to aid in memory retention.
Apie krikščionybę per daug nežinau. Kančios išauktinimai man pačiam visai nepatinka, nors negalėčiau teigti, jog tokie dalykai neveikia apvalančiai. Tik yra ir geroji žinia. Kristus, kuris krikščionims ne mažiau svarbus už žydus pasirinkusi Dievą ir kuris veikia kaip tarpininkas bei prisiėmė visas kaltes ant savo pečių, buvo ne tik pakabintas ant kryžiaus, bet ir prisikėlė.

Jau trečius metus gyvendamas Vilniuje, taip pat ir keliaudamas po Lietuvą, skaitydamas paskaitas šiuolaikinio kūrybingumo ir eksperimentinės fotografijos temomis sutinku labai daug kūrybingų žmonių. Vieni jų yra ypač sėkmingos kūrybos atstovai, kitiems sekasi ne taip jau ir sklandžiai. Tačiau viena suprantu, kad kūrybingumas lemia žmogaus kultūros progresą.
Ar žinote džiugią žinią: komunizmas kaip nusikalstama santvarka visoje Visatoje paskelbtas už įstatymo ribų. Visur vyksta pilietiniai karai, komunistai nelinkę sudėti ginklų. Nors puikiai, žino, kad jie kaip yra pasiekę "pažangiausią"- paskutinę santvarką. Tėra akligatvis, kuriam pavestas uždavinys viską sunaikinti. Niekas neateis, nelaukite ateivių. O pažvelkite atidžiai į šalia esančius komunistus, jiems tokia užduotis pavesta, jiems nežinant, - sugriauti jūsų pasaulius.
Did I miss it? All this talk about cannabis terpenes and not one mention of cannabis’ Most Powerful aroma that mimics GRAPE. I know my cannabis plants as trimmer for many years and every once in a while I’d would be trimming a plant that had a powerful grape aroma. I grew one of these grape aroma plants and I’ve Never smelled any other cannabis plant to match it’s aroma strength. Why isn’t anyone reporting Grape smell cannabis plants here?

Skitarii train with their integrated cybernetic weapon until they are of the appropriate age to be sent into a war zone. To guarantee their undying loyalty to the Adepts of Mars, all Skitarii undergo various forms of psychosurgery. Some have their minds wiped of both emotion and personality and are implanted with mental directives designed to ensure that they follow the orders of their commanding Tech-priest or Magos without question, even to the point of being essentially remotely controlled. Other Skitarii are allowed to retain a certain degree of personality, although their defining traits will always be belligerence and the desire to fight. Skitarii undergo genetic enhancement programmes that develop strength and aggression, and are physically and cybernetically augmented to further these traits.
Daugybė žmonių, aš ne išimtis, visai nenori žinoti savo mirties laiko. Mirtis nėra savaiminis dalykas, kažkas ateis Jūsų. Vytauto greičiausiai ateis mano minėti raudonšikniai su mėspaude ir pasigrobs jį kaip mažą, jiems svarbią iš anksto perspėtą ir gavus jos sutikimą (iš tikro, jos susitaikymą su primesta padėtimi) dalelę. Jiems tektų užbėgti numatytiems įvykiams už akių ir jo gyvenimą patrumpinti. Kai nežinote, gal ir nieko tokio, bet kai sužinote, tai savaime pradedate tokius dalykus laikyti nusikalstamais. Jie labai mėgsta dėtis gelbėtojais ir, tikriausiai, ateitų Jūsų „gelbėti“. Su jais susidūręs labai aštriai pajunti skirtumą tarp išgelbėtojų ir gelbėtojų, Jums amžinai teikiančių gelbėjimo paslaugą. Jie gali įstumti Jus į tokią padėti, kad greičiausiai tik jie vieni galės Jus "gelbėti" (paprastai, nuo savęs) ir niekam iš šalies neleistų įsikišti ir Jus išgelbėti. Jie labai kerštingi, nors dedasi, kad jie ne tokie, tik pats galite išsigelbėti, nesusidėdamas su jais.
    Visgi, man prireikė šiek tiek ilgiau laiko, kad suvokčiau, jog ateiviai, keliautojai laiku, vaiduokliai, pabaisos ir esperiai toje specialiųjų efektų pilnoje „geriečiai versus blogiečiai“ animacijoje iš tikrųjų neegzistavo. Ne, palaukit, turbūt supratau, tiesiog nenorėjau to pripažinti. Giliai širdyje troškau, kad tie ateiviai, keliautojai laiku, vaiduokliai, pabaisos, esperiai ir blogio organizacijos netikėtai atsirastų realybėje. Palyginus su šituo nuobodžiu, tipišku mano gyvenimu, pasaulis tose įspūdingose laidose atrodė daug linksmesnis; aš taip pat troškau jame gyventi!
Turinio kūrėjai neišvengiamai turi į tai atsižvelgti. Vietoj to, kad susikoncentruotų į turinio kūrimą vienam konkrečiam komunikacijos kanalui, jie turi galvoti, kaip sukurti tokį turinį, kuris galėtų „veikti“ keliuose kanaluose vienu metu. Turinio kūrime vis dažnesnis tampa transmedialumas – turinio „išskirstymas“ po skirtingus komunikacijos kanalus. Paprastai tariant, kad suprastų visą istoriją, vartotojas turi „susirinkti“ skirtingas jos dalis iš skirtingų komunikacijos kanalų. „Sostų karai“ galėtų būti geras transmedialumo pavyzdys: kad iki galo suprastum šį daugiasluoksnį pasakojimą, turi ne tik pasižiūrėti serialą, bet ir paskaityti knygas, susipažinti su kritikų atsiliepimais, pasižiūrėti vaizdo įrašus ir interviu su turinio kūrėjais iš filmavimo užkulisių, prisijungti prie kokio nors „Sostų karų“ gerbėjų forumo. Manau, tokio tipo pasakojimų ateityje tik daugės.
Mes galime pasipriešinti tokiai būsenai, kai atsiranda jausmas, kad reikia kažką greitai pasakyti (rusašikniškas spaudimas) ir ant liežuvio galo sukasi tik vienas (rusašiknių pakištas) užsienietiškas žodis. Tokios duobės apeinamos, jei iš tikro suprantama, kas norima pasakyti, ir galima apsieiti tik savo kalbos kitais žodžiais, pačiam geriau suprantant savo mintį.
Niekas nemėgsta kai svetimi jo kieme pradeda įvedinėti savo tvarką. Tokia buvo vienintelė Kristaus klaida, kurios kerštingi žydai neatleido ir jis buvo nukryžiuotas. Pasaulinukams vertėtų iš tos klaidos pasimokyti ir išmokti džiaugtis įvairove. Nes tikrai, norėdami gero, galite tik pakenkti tokioje įvairioje Žemėje, kur išsivystęs pasaulis gali kažkaip sugyventi su akmens amžiaus ar gamtos žmonėmis, deja, retai pavyzdingai.

Na tokia jau rusų visuomeninė santvarka kad juos turi valdyti caras. Ir nėra ko jiems kišti demokratijos per prievartą. Bet kritinėse situacijose diktatoriai kaip taisyklė tvarkosi geriau. Kinai taip pat nusprendė kad taip geriau esant ekstremalioms šio pasaulio sąlygoms. Na Putinas kol kas labai demokratiškas lyginant su kokiais Saudo Arabijos vadovais. Bet jie kažkaip skaitomi "demokratiškais" ir niekas jiems pretenzijų neturi kai iš savų turčių atiminėja pinigus. Tai būtų daroma Rusijoje visi labai pasipiktintų. O iš tikro taip daryti labai reikėtų. Iš kitos pusės svarbu kažkaip išgyventi iki 2025 m, o tuomet viskas išsispręs savaime. Ir šis pasaulis iš tikro bus gerų žmonių idealūs namai. Blogi žmonės keliaus į kitą pasaulį taip pat idealų tik be ateities, nes nebus įmanoma turėti palikuonių. Idealu seksualinėms mažumos ir šiaip blogiems žmonėms. Po jų nieko nelieka. :) Ir jokio žudymo kaip darė žydų dievas pagal bibliją. Tiesiog gėrio ir blogio atskyrimas. Ir tegul sau egzistuoja atskirai. :)
. Toks medijų vaidmens aiškinimas suponuoja ir naują žmogaus, taip pat jo kuriamos kultūros supratimą: humanizuojant technologines medijas, filosofiškai „įtraukiant“ jas į žmogaus „savastį“, kultūrinė kūryba virsta duomenų modeliavimu, naikinančiu vidinio ir išorinio, subjektyvaus ir objektyvaus pasaulių skirtį bei tokios skirties nuovoką. Skirtis suvokiama kaip nepaliaujamas interfeiso galimybių plėtimas, kur ypač svarbus vaidmuo teikiamas skaitmeniniams menams (digital art), kadangi jų tikslas ir yra tirti skaitmeniškumo, taip pat ir sužmoginamo skaitmeniškumo ribas
Atminties kortelių skaitytuvas paprastai leidžia kopijuoti duomenis iš atminties kortelių žymiai greičiau – čia greičiai gali siekti 10 MB/s, 20 MB/s ar net dar daugiau, priklausomai nuo atminties kortelės greičio ir naudojamos skaitytuvo sąsajos. Be to, atminties kortelių skaitytuvai yra gana patogūs naudoti. Beje, jei norite pasinaudoti USB laidu, dažnai susiduriama su būtinybę įdiegti specialias tvarkykles. Ypač nepatogu, kai turime daug skaitmeninės technikos su atminties kortelėmis, ir visa tai tenka dažnai prijunginėti kabeliu prie kompiuterio.
Beje, pakliuvęs į prarają, gali būti tikras, kad dar nepakankamai giliai nusiritai, jei padėsi mano minėtai esybei per save išlipti „pasikviesti pagalbos“, gali būti tikras, kad risiesi dar žemiau, nelabai tikiu, kad pasiektum patį dugną per kelis kartus, bet kas gali žinoti, kas ten tavęs laukia, jokio ramaus poilsio gali ten nesitikėti, Vytautai su švytuokle.
Tomulį, nesusireikšmink taip stipriai. Jei Putinas turėtų kokį „agentą“ tai jo agentas turėtų gal dar kokį tūkstantį pavaldinių. Tas angliškas draugiškas kreipinys į tave, net leistų įtarti kad visi šeši sėdite viename pusrusyje, nors tai menkai tikėtina. Taip veikia nusikaltėlių gaujos, susitarę vaidindami, sudarydami klaidinga įspūdį bei nukreipdami dėmesį nuo savo piktadarysčių.

Autorius atlieka iš pirmo žvilgsnio gana savavališką „tarybinio žmogaus“ palyginimą su Haičio saloje antropologų stebėta ir aprašyta juodųjų vudu magų praktikuojama procedūra, kurios pasėkoje nusižiūrėta auka paverčiama gyvu numirėliu – buka ir bežade, vien sunkiam darbui plantacijose skirta kūno mase. Taigi zombis nėra (ar net jau nebuvo) vien išgalvotas siaubo filmų personažas...
Ekonomistas pasidalino įžvalgomis, kad 2007 – 2008 metais taikytos išmokos šeimoms davė konkrečių rezultatų: „Šiandien mes matome, kaip 2007 ir 2008 metais gimę vaikai ateina į pirmąsias klases ir stebėtinas dalykas, skundžiamės, kad vaikų nebėra, bet pirmose klasėse ažiotažas, kai kuriose mokyklose reikia formuoti papildomas pirmas naujas klases“.
Psichosocialinės reabilitacijos (PSR) tikslas – padėti lėtinėmis ir sunkiomis psichikos ligomis sergantiems asmenims vystyti savo emocinius, socialinius ir pažintinius įgūdžius, kad jie galėtų gyventi, mokytis bei dirbti bendruomenėje, turėdami geresnę gyvenimo kokybę bei mažesnį specialistų ir / ar institucijų intervencijų poreikį arba išlaikydami jau pasiektą gyvenimo kokybės lygį.
Kita paminėtina yda, jų tarpe išplatina vištgaidystė, iš vienos pusės jiems ten kur jie yra negalima turėti vaikų, o iš kitos pusės bjaurisi moterimis. Skatinamas gėdingas vyrams lengvo gyvenimo būdas, kuris brandžiai mąstantiems vyrams yra visiškai nepriimtinas, juk koks gi tikras vyras norėtų pripažinti save visišku nevykėliu? Raudonšikniai nori suvaržyti bet kokias laisves, tad norėdami žmonėms atmušti norą jomis naudotis, patys jomis begėdiškai persinaudoja. Tad nenuostabu, kad rašytoja Vanagaitė, neabejotinai pakliuvusi į raudonšiknių pinkles, kovoja dėl teisės viešai meluoti, slėpdama tai po kova dėl žodžio laisvės. Visos tokių raudonšiknių įkvėptos teisybės paieškos dengia gyliai įsišaknijusį pavydo jausmą. Raudonšikniai yra dideli bailiai ir per savo gudrumą net neskiria įžūlumo nuo drąsos. Įžūliai elgdamiesi, jie galvoja, kad taip parodo savo drąsą, o iš tikro tik savo nebaudžiamumo jausmą, jų manymu, jų galingi užtarėjai išsuks juos iš bėdos, į kokią jie bepakliūtų per savo įžūlumą...

Naujieji magai šįkart atvyko iš Vakarų, tačiau jų skleidžiami neoliberalizmo apžavai buvo ne ką menkiau agresyvūs, nei sovietiniai. Kanadiečių žurnalistė ir popiežiaus Pranciškaus patarėja Naomi Klein paskyrė išsamią studiją šios naujosios ideologijos – neoliberalizmo – susikūrimo ir prievartinės bei klastingos sklaidos pasauliniu mastu mechanizmui atsekti (jos knygą „Šoko doktrina“, išverstą ir į lietuvių kalbą, rekomenduoju visiems perskaityti).
Visi mes tame tarpe ir tu realiai gyveni begalybėje. Tačiau ne fizinėje egzistencijos plotmėje. Sąmonė nėra mūsų susikuriama ji yra mums duodama didžiojo kūrėjo,kurį vieni vadina Jehova,kiti Alachu,dar kiti dievu ir jo sūnumi kristumi. vadinkite kaip kas norite ir visi būsite teisūs ,jeigu tik dėl to savo teisumo nepulsite vienas kitam nurėžinėti galvu...Tada visi būsite neteisųs ir gausite už tai adekvačias bausmes. Nors šioje fizinėje egzistencijoje būsite giliai įsitikinę kad darote gerą ir Aukščiausaijam kūrėjui patinkanti darba ir kad už tai rojuje galėsite lytiškai santykiauti su 70 nekaltų mergelių...

Skitarii War Plate - Skitarii warriors are protected by armoured plates designed to be worn for several years at a time. Secreted under a superdermal layer of ceramite alloy are recombinant cells that harness moisture from the wearer and recycle it. This liquid is transmuted into a gelatinous unguent that coats the inside of the suit, preventing the slow abrasion of the wearer's body whilst affording a measure of protection from the harmful emanations of their weaponry.
The Jeena, Liju et al study investigated the chemical composition of essential oil isolated from black pepper, of which caryophyllene is a main constituent, and studied its pharmacological properties. Black pepper oil was found to possess antioxidant, anti-inflammatory and antinociceptive properties. This suggests that high-caryophyllene strains may be useful in treating a number of medical issues such as arthritis and neuropathy pain.
Šiandienos mobilieji kortelių skaitytuvai turi pasiūlyti daug daugiau nei tik priimti mokėjimus. Jis turi sekti darbuotojų sąskaitas, būti suderinamas su apskaitos programine įranga, stebėti prekių atsargas bei prisijungti prie pažangių analizės priemonių. Šis išmaniojo kortelių skaitytuvo integravimo lygis yra vienintelis būdas konkuruoti nuo informacijos priklausomame amžiuje. Žinoma, jūsų įrenginys taip pat turi atlikti savo pagrindines funkcijas - priimti visas pagrindines kredito korteles bei užtikrinti jūsų mokėjimų saugumą - ypatingai gerai.

Each Skitarius is but a single cog in a war machine that spans the entire Imperium. Controlled by the neurosync imperatives of their masters, the Skitarii are organised into War Cohorts capable of overcoming any foe. They work in glorious concert, every footstep or twitch of the trigger finger optimised to further the cause of the Cult Mechanicus. The mission of the Skitarii is to steal enlightenment from the galaxy and impose order in its place. Yet for all the vaunted objectivity and logic of the Cult Mechanicus, for all the cybernetic replacements they embrace, the Tech-priests are still driven by human emotions and desires. Their War Cohorts are just as often sent to battle as part of a private agenda as they are to further the Omnissiah's cause. The Skitarii themselves care not. They fear neither the monster nor the fiend -- for them, it is enough to serve the Omnissiah's will, as espoused by his holy prophets. Even in death they offer sacred data to their invisible masters high above. In return they receive doctrinal sacrament with every new day of war, and they are grateful for it. Every battle is a chance to feel the holy Motive Force enter into them, possessing every synapse and engram and slaving them to a higher consciousness. Those who feel the bliss of the Omnissiah's touch will fight like lions, every shot or blow calibrated for maximum lethality. Though such individuals usually go to the Great Maker soon afterward, those that survive are treated as saints amongst their War Cohorts. Even those fugue states that see such God-touched individuals adopt elimination protocols outside of active war zones are soon forgiven, and the death toll ignored.

Poslinkis nuo išorinių santuokos sudarymo motyvų, kuriuose dažniausiai pačių besituokiančių asmenų laisvas pasirinkimas mažai ar iš viso neturėjo reikšmės, link asmeninio apsisprendimo yra daugiau nei pozityvus šeimos institucijos istorijoje. Todėl pirmąją prielaidą tenka atmesti. Verta pasigilinti, galbūt besituokiančiųjų meilės samprata yra netinkama tvariai santuokai kurti. Kadangi šiandien masinė kultūra persmelkta išimtinai „kūniškosios meilės“ pavyzdžiais, moters kaip seksualinio objekto vaizdavimo tradicija, sekso, kaip būtino elemento asmens savivokai ir lytiniam tapatumui, galima numanyti, jog ir besituokiantys gali būti paveikti šiuo požiūriu. 
Spektakliai, poezijos skaitymai puikiai praturtintų nykųjį gamtos sezoną, kuomet ir anykštėnai, ir SPA klientai, ir turistai lauke nelabai turi ką veikti. Argi nepasiilgome prasmingų poilsio vakarų, jei būtų galimybė, neiškeistume į juos televizorių? O kai knyga pristatoma kaip prekė, taip į ją ir žiūrima: ar stora, kas parašė, kiek kainuoja? Dabar daugeliu atveju skaitytojui tik pataikaujama, pateikiant leidyklų išreklamuotus leidinius, o jį reiktų pamažu pratintis ir ugdyti. Kodėl literatūriniai Anykščiai šiam kely negalėtų parodyti pavyzdžio?
×