Mano diena prasideda anksti, dažniausiai 8 valandą ryto manęs namie jau nebūna, o grįžtu vėlai, nė anksčiau kaip 10 vakaro. Kadangi repeticijos būna per pietus arba vakarais, tai visus reikalus turiu sutvarkyti arba iki paskaitų pradžios, arba jau po repeticijos. Rytais važiuoju į universitetą, kartais būnu ten iki paskaitų pabaigos, o kartais tenka išeiti anksčiau dėl repeticijų… Po repeticijos, jeigu nėra jokių nepadarytų darbų, važiuoju namo ir ruošiuosi kitos dienos darbams.

● Mirusiųjų baimė. Mokymai apie mirtį ir mirusiųjų būklę žmonėms daro didelį poveikį. Todėl daugelyje šalių, siekiant nuraminti mirusiuosius arba „įrodyti“, kad juos myli, atliekami įvairiausi ritualai, kartais net savęs žalojimo. Kai kuriose Ramiojo vandenyno salų tautelėse našliai arba našlės verčiami vilkėti juodai ir ištisus mėnesius gedėti užsidarius namuose. Jie turi atsisakyti mirusiojo mėgtų patiekalų. Besilaikančius šitokio papročio neretai apima depresija, jie gali nusilpti iš bado ir net mirti.
R. V.: Dėkoju už puikų dialogą ir už galimybe juo pasidalinti su dienraščio skilties Kultūros kirtis skaitytojais. Primenu, kad internete veikia mano asmeninis kritikos tekstų archyvas www.culture.venckus.eu, kuriame galite skaityti per 2002 – 2017 metus parengtus ir Lietuvos bei užsienio leidiniuose publikuotus, meno renginiuose ir knygose pristatytus kritikos straipsnius. Primenu, kad apie apie mane, mano meno kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu
    Ir taip, aš įstojau į vidurinę mokyklą savo rajone. Iš pradžių gailėjausi šio sprendimo, nes mano naujoji mokykla kiurksojo ant labai aukštos kalvos. Net pavasario laikmečiu, studentai sukaisdavo ir suprakaituodavo vien lipdami stačiu keliu – aiškiai mano ketinimui “nerūpestingai striksėti į mokyklą” buvo lemta nugrimzti į nebūtį. Kiekvieną kartą tai prisiminus ir faktą, kad reikės kartoti tą pačią procedūrą diena iš dienos dar kitus trejus metus, aš nusilpdavau ir puldavau į depresiją.
Jau trečius metus gyvendamas Vilniuje, taip pat ir keliaudamas po Lietuvą, skaitydamas paskaitas šiuolaikinio kūrybingumo ir eksperimentinės fotografijos temomis sutinku labai daug kūrybingų žmonių. Vieni jų yra ypač sėkmingos kūrybos atstovai, kitiems sekasi ne taip jau ir sklandžiai. Tačiau viena suprantu, kad kūrybingumas lemia žmogaus kultūros progresą.
SEB banko Prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad neseniai atliktas britų leidinio „The Guardian“ tyrimas rodo, kad vieniši ir neturintys įsipareigojimų žmonės yra daug geresni vartotojai. Anot jo, iš depresijos, vienišumo, žmonės didesniu vartojimu bando užpildyti dvasinę tuštumą. Ekonomistas įsitikinęs, kad tokie žmonės yra „puikūs“ pirkėjai bei pastebi, kad tokios vienišų žmonių tendencijos nežada nieko gero valstybei ir jos ateičiai.

Būrėjos Alos Naruševičienės nuotrauka ir anketiniai duomenys ilgus metus buvo skelbiami pasaulinės policijos organizacijos – Interpolo – ieškomiausių žmonių sąraše. Ieškoti Alos Rusijos srities Jaroslavlio teisėsaugininkai pradėjo dar 2009-ųjų rugpjūčio 20 dieną, praėjus keleriems metams po to, kai ji su artimaisiais nusprendė grįžti į Lietuvą. Mūsų teisėtvarkos pareigūnai gerai žinojo, kur gyvena ši moteris. Lietuvoje ji buvo nuteista ir atliko bausmę, tačiau pareigūnai jos nejudino ir nesiruošė išduoti Rusijai, nes pagal mūsų įstatymus ji, kaip Lietuvos pilietė, negalėjo būti išduodama baudžiamajam persekiojimui Rusijos teisėsaugos institucijoms.
×