Anti-Microbial: Pinene’s anti-bacterial properties have been known about since the late 1980’s, but have only seen further study in the past decade. This 2007 study, which looked at pinene as a potential treatment for infectious endocarditis, found both alpha- and beta-pinene to be effective anti-microbial agents. A study published in the January 2011 issue of Molecules found both alpha- and beta-pinene to be effective treatments for infectious bronchitis virus; what makes this fascinating is that viruses are not bacteria and are normally much harder to treat. A 2012 study broadly examined pinene’s role as a treatment for bacterial infections and found it to be effective with the effectiveness varying depending on the bacteria at play.
Tad kartu su „Rerum Novarum“ galime prisiminti lygiai po keturiasdešimties metų Pijaus XI 1931-ųjų metų gegužės 15 paskelbtą encikliką „Quadragesimo anno“ ar po šešiasdešimties metų paskelbtą Jono XXIII garsiąją encikliką „Mater et Magistra“ (1961 gegužės 15 d.); tiesiogiai į „Rerum Novarum“ apeliuoja Pauliaus VI „Octogesima Adveniens“ apaštalinis laiškas (1971 gegužės 14 d.) ir Jono Pauliaus II „Centesimus Annus“ (1991 gegužės 1 d.): atitinkamai paskelbtos aštuoniasdešimt ir šimtą metų nuo „Rerum Novarum“ pasirodymo. Kitos įsimintinos (bet ne vienintelės) enciklikos – Pauliaus VI „Populorum Progressio“ (1967 kovo 27 d.) ir Benedikto XVI „Caritas in veritate“ (2009 birželio 29 d.).
Teisinėje valstybėje svarbu saugoti asmens laisvę. Santuoka, tai laisva valia priimtas abiejų asmenų sprendimas įsipareigoti vienas kitam ir sukurti šeimą. Kartu gyvenantys, bet neišreiškę valios susituokti ir sukurti iš santuokos kylančius šeimos teisinius santykius asmenys negali būti laikomi šeima, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nes tai pažeidžia santuokos nesudariusių asmenų laisvą apsisprendimą – kurti šeimą ar nekurti.
V.V.: Iš tiesų, apie filosofiją esama pačių įvairiausių ir prieštaringiausių nuomonių. Visgi filosofiją galime drąsiai vadinti mokslų motina. Taip jau istoriškai susiklostė, kad Vakarų filosofija gimė antikinėje Graikijoje kaip universalus mokslas, apimantis iš esmės visą tuometinį teorinį žinojimą. Kitaip sakant, jos įsčiose vystėsi visi kiti mokslai, kurie amžių eigoje nuo jos atsiskyrė, įgydami specializuotų mokslų statusą. Pačios filosofijos sampratos toje amžių eigoje taip pat keitėsi. Jei pradžioje filosofija buvo labiau orientuota į fizinio pasaulio (gamtos) pradų paieškas, tai pastarųjų amžių filosofiją labiau domina žmogaus individuali ir socialinė egzistencija, santykis su technika, technologijomis, medijomis; individų komunikacijos ir susikalbėjimo galimybės ir t.t. Bet ir šiuolaikinėje intelektinėje erdvėje nėra vienos visiems privalomos filosofijos sampratos. Kita vertus, daugiau ar mažiau sutariama, kad filosofija – tai bandymas argumentuotai atsakyti į pamatinius klausimus apie žmogų, jo vietą pasaulyje ir visuomenėje, žmogaus ir visuomenės egzistavimo prasmę ir pan. Tuos klausimus bent kartą gyvenime sau užduoda bet kuris žmogus: kas yra tiesa, gėris, grožis, tikroji egzistencija, autentiška gyvenimo prasmė ir pan. Ieškodamas savo atsakymų į šiuos klausimus, jis gali drąsiai semti iš amžių išbandymus atlaikiusio filosofijos lobyno. Tad ir šiuolaikiniame pasaulyje filosofija yra geras patarėjas pamatinių amžinųjų klausimų atžvilgiu. Aišku, kiekvienoje epochoje iškyla naujų aktualių klausimų ir problemų, tačiau visi jie anksčiau ar vėliau patenka filosofijos domėn. Štai XX a. itin aktualus žmogaus ir medijų santykio klausimas davė pradžią naujai filosofijos šakai – medijų filosofijai. Tame pačiame amžiuje atsirado kino filosofija ir t.t. Kita vertus, nors kiekviena epocha pateikia filosofijai vis naujų aktualių temų ir klausimų, pamatinės filosofijos temos iš esmės išlieka tos pačios: būtis, tiesa, gėris, grožis, prasmė ir t.t. Keičiasi šių temų nagrinėjimo kalbos ir kiti kontekstai, bet pačios temos neužleidžia savo pozicijų filosofiniuose „topuose“.
Mūsų moderniajame pasaulyje tiek šeimos, tiek tikroji bendrojo gėrio samprata nėra aiškios. Viena vertus, kolektyvistinis valstybės požiūris siekia sunaikinti visas tarpines ir natūralias bendruomenes kaip šeima, nes valstybė siekia neturėti jokio tarpininko tarp jos ir individo. Tokia nuostata siekia užtikrinti, kad žmogaus asmeninis lojalumas būtų saugiausias pilietinės, dirbtinės „šeimos“ viduje.
Putinaitės konstruojama sovietmečio traktuotė remiasi perskyra tarp pasipriešinimo iš vienos pusės ir prisitaikymo bei kolaboravimo – iš kitos. Atrodytų, kad tarp prisitaikėlių ir kolaborantų yra esminis skirtumas: kolaborantai yra tie, kurie aktyviai talkininkavo okupantui, o prisitaikėliai – tie, kurie siekė okupacijos sąlygomis išgyventi. Tačiau Putinaitė ribą tarp kolaboranto ir prisitaikėlio siekia nutrinti akcentuodama aktyvų prisitaikymo pobūdį, aktyvų plačių gyventojų sluoksnių bendradarbiavimą su režimu. Toidėl pagal Putinaitę išeina, kad sovietmečiu didžioji Lietuvos gyventojų dalis buvę kolaborantai. Specifiškai Putinaitė supranta ir pasipriešinimą. Pasipriešinimo kriterijumi ji laiko prieš režimą nukreiptą fizinį veiksmą (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  264). Atsižvelgdama į tai, kad po partizaninio judėjimo nuslopinimo į fizinį pavojų keliančią konfrontaciją su režimu stojo tik negausūs disidentai, Putinaitė sovietmečio visuomenę vaizduoja kaip sudarytą iš saujelės besipriešinančių režimui ir absoliučios daugumos kolaborantų. Tokiu būdu filosofė gauna paprastutę Andriukaičio pagrindinės tezės inversiją: jei pagal Andriukaitį, visi buvo patriotai, iškyrus Burokevičių su Ivanovu ir jų sėbrus, tai pagal Putinaitę, visi buvo kolaborantai, išskyrus disidentus.
Dauguma A. Aleksandravičiaus herojų - vyresnio amžiaus, nemaža išgyvenę ir nuveikę žmonės. Dažnai jie yra tos pačios kilmės, išsilavinimo ir dalijasi bendra istorinės praeities ir permainų patirtimi. Fotografas juos sutinka ir įamžina ypatingu, nelengvu laiku, kai iš seno pasaulio jau pasitraukta, bet naujo gyvenimo taisyklės dar nesukurtos arba įsivyrauja jiems svetimos. Taip iš dalies formuojasi bendra rezignacijos gaidelė jų atvaizduose.
Ši minties pakraipa paprastai vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Be abejo, jos fragmentų atrasime dar apaštalų laikais ir vėlesniais amžiais. Tačiau Leono XIII enciklikos nuopelnas buvo šios doktrinos organiškas ir nuoseklus išdėstymas. Žinoma, popiežių socialinės enciklikos yra Bažnyčios socialinės doktrinos viršūnė, tačiau už jų slypi visoje Bažnyčioje dedamų pastangų, intelektualinių ir praktinių, krikščioniško tikėjimo šviesoje perprasti ir reaguoti į konkretaus žmonių ir visuomenių gyvenimo iššūkius, problemas. Pavyzdžiui, Pranciškaus „Laudato Si“ enciklika aptaria tai, ką krikščioniškas tikėjimas ir Bažnyčios patirtis gali pasakyti ekologinės krizės kontekste. Ir ekologinė krizė, primena popiežius, nėra technologijų trūkumas ar paprasčiausia cheminė tarša. Ji glaudžiai susijusi su mūsų mentalitetu, su mūsų vertybėmis, su mūsų visuomenių ekonominiais ir politiniais interesais.
Kitaip tariant, savivaldybė siūlo tik dvi vizijas, išskaidydama vieną iš jų į tris atskirus punktus. Viena vizija yra lėto gamtinio-kultūrinio turizmo variantas (1.2 ir 4 pasirinkimas), o kita „išmanus kultūrinio turizmo kurortas“. Kuri iš vizijų jų kūrėjams yra priimtiniausia, suprantame jau vien iš to, kad tik viena iš siūlomų alternatyvų yra „pasaulyje pripažinta“ ir ugdo „laimingą asmenybę“. Visos kitos viso labo siūlo „patogų stogą“ ir saugumą. Niekur nepaaiškinta ką reiškia tas „išmanus kultūros turizmas“. Gal tai išmaniosios programėlės, kurių padedami turistai keliaus po Anykščius išvengdami bendravimo su pačiais anykštėnais? Kiek mums teko susidurti su šia vizija, net pats jos autorius, privačios mokslo įstaigos profesorius Dr. A. Augustinaitis negali deramai paaiškinti, kaip ji atrodys ir kokią naudą duos anykštėnams, išskyrus miglotus pavyzdžius, kaip jos padedami mes neva galėsime konkuruoti globalioje rinkoje, strategiškai reklamuodami Anykščius internete naršantiems kiniečiams.
Supratau, kad turiu nuolat būti „formoje“ – stebėti meno tendencijas, analizuoti kūrybinius procesus. Tai svarbu, nes kiekvienas mano ugdomas žmogus turi savas motyvacijas ir asmeninį požiūrį. Įvairiapusiškas kito matymas daro poveikį net asmeninei kūrybai. Koreguojant studentų darbus, patariant, kaip geriau atlikti vienokią ar kitokią vizualaus vaizdavimo užduotį, atrandu net naujas idėjas, naujas savojo požiūrio perspektyvas. Dėstydama aš neleidžiu sau užstrigti dabartyje. Aš studentus skatinu domėtis pačiais įvairiausiais gyvenimo ir tikrovės niuansais, skirtingais menais, įvykiais ir net politika. Tai padeda vystyti savąją kūrybinę mintį. Kartais studentams organizuoju parodų, muziejų lankymą, susitikimus su menininkais, ar net juos pačius |(studentus) kviečiu į savo dirbtuvę.
Maskvoje itin griežtomis bausmėmis buvo nuteista grupė ekstrasensų, veikusių sostinėje. Aferistai apie savo teikiamas paslaugas reklamuodavosi televizijoje ir sugebėjo iš pensininkų, invalidų ir kitų patiklių žmonių išvilioti milijonus. Vyriausiajam magijos specialistui Vladimirui Sobolevui teismas skyrė net 16 metų nelaisvės, 8 būrėjai už grotų buvo pasiųsti daugiau kaip po dešimt metų, o dar keli – nuteisti mažesnėmis bausmėmis.
a pinene 2.17 mg/g= 0.00217g/g, then x100=0.217% alpha pinene, not 2.17%. 1000mg/g=100% then 100mg/g=10% and thus 10mg/g=1%. So clearly you do not have a very high alpha pinene there. 1% is high from what I have seen and 0.5% is very good. Alpha pinene evaporates more quickly than other terpenes so as you dry the cannabis you start to lose alpha pinene faster than the other terpenes.
Na "Dvasinio augimo aktualijos" yuotube kanalo autorius Danielius skaito bibliją. Pats perskaičiau iki 5 puslapio ir supratau kad tai manęs neliečiantis mėšlas. Na bet kai skaito kitas ir lieka paklausyti iš šono tai vaizdas dar ryškesnis kad tai visiškas mėšlas. Tai žydų tautos atsiradimo istorija, kurioje mes esame kaip "kiti". Ir jų dievas labai mėgsta naikinti tvanais, įvairias aukas su krauju ir kad visi jo bijotų. Čia ir esminis skirtumas su mato Tėvais Kūrėjais. Iš manęs nieko nereikalaujama. Jokių aukų, jokių maldų ar meditacijų. Kai realiam gyvenime iškildavo problemos tiesiog buvau apsaugotas kad neprarasčiau ne laiku gyvybės. Ir jokių baimių kad kažką ne taip padarysiu ar padariau. Jokio nuodėmių "išpirkinėjimo" kaip pas krikščionis. Paprastas kasdienis gyvenimas ir nieko daugiau. Plius informacija kaip iš tikro buvo, yra ir bus su šiuo pasauliu. Ir tai bus galima patikrinti praktiškai, o ne tik "sausai" tikėti. Toks pirmas "viešas" patikrinimas kad 2018-04-03 7 val. ryto mirs senasis Landsbergis. Eksperimentui objektas labai tinkas dėl savo viešumo. Lieka tik stebėti. Jei taip nutiks, rezultatas įspūdingas. Jei ne nuo to man taip pat nei šilta nei šalta. Nieko neprarandu, nes neturiu jokių tikslų kažką mokyti ar kažkam kažką įrodinėti. Tiesiog sportinis interesas ir tiek. Taip kad jokio "nusikaltimo" iš viso fiziškai neegzistuoja nes gyvenu eilinį kasdienį gyvenimą niekam nespardydamas užpakalių. :)

As the Casano et al study shows, medical marijuana strains can vary greatly from one source to another, and even from one harvest to another. Those with relatively high concentrations of specific terpenes do, however, make them easier to identify by their smell than other strains. Most agree that varieties that smell of musk or of clove deliver sedative, relaxing effects (high level of the terpene myrcene); piney smells help promote mental alertness and memory retention (high level of the terpene pinene); and lemony aromas are favored for general uplift in mood and attitude (high level of limonene).

    "Lapkričio 14-tą, Salzburge, Austrijoje; Šv. Ursulos Ligoninės budintis daktaras, seselė ir registratorius buvo nugalabyti, vėlų vakarą. Juos nudėjęs žmogus pats nusižudė nusikaltimo vietoje... Gustavas Kotmanas. Jis buvo ieškomas dėl septynių porų žmogžudystės kirviu kaltinimų. Aštuonios dienos prieš šį incidentą, senyvo amžiaus žmogus miesto gyvenamuosiuose rajonuose mirė nuo to, kas atrodė kaip savižudybė. Vyro vardas buvo Molkė... bet vėliau buvo išaiškinta, kad tai pseudonimas, ir jo tikrasis vardas buvo Jaroslavas Čarekas - buvusios Čekoslovakijos vyriausybės biurokratinis šulas, dabar ieškomas Amerikos, Britų ir Čekų policijos, tarp daugelio kitų. Nužudymo naktį, žmogus aplankė Šv. Ursulos ligoninę, dėl kulkos žaizdos, atsiradusios nuo ginklo, kurį jis nešiojosi apsaugai. Daktaras, aptvarstęs sužeidimą, pranešė policijai, bet žmogaus pėdos iki to laiko buvo jau atvėsusios. Policijai pradėjus paiešką dėl ryšio tarp šio žmogaus ir Čareko žmogžudystės, klausiant ar yra kitų liudininkų ligoninėje tuo metu, apstulbo sužinojusi, kad visi liudininkai buvo žudiko kirviu aukos."
Flavonoids are one of the largest nutrient families known to scientists, and include over 6,000 already-identified family members. About 20 of these compounds, including apigenin, quercetin, cannflavin A and cannflavin B (so far unique to cannabis), β-sitosterol, vitexin, isovitexin, kaempferol, luteolin and orientin have been identified in the cannabis plant. Flavonoids are known for their antioxidant and anti-inflammatory health benefits, as well as their contribution of vibrant color to the many of the foods we eat (the blue in blueberries or the red in raspberries).
Kitaip tariant, be R. Floridos kūrybinės klasės koncepcijos neapsieina nė viena kūrybingumui skirta mokslo konferencija, ši knyga nelieka nepacituota nė viename solidesniame akademiniame leidinyje ar nenurodyta aukštųjų mokyklų studentams skirtoje mokomojoje medžiagoje. Džiaugiuosi, kad ir verslo praktikai atkreipė dėmesį į šią knygą – jau ir Lietuvoje ji nurodoma pačių aktualiausių sėkmingo verslo plėtrai aptarti skirtų leidinių sąrašuose.
Psichikos (psichiatrijos) dienos stacionaro tikslas – teikti medicinines, psichoterapines ir socialines paslaugas, siekiant, kad kiekvienas dienos stacionaro pacientas gautų optimalų gydymą, pritaikytą individualiems jo poreikiams. Įgyvendinant psichikos negalią turinčių pacientų savalaikį, pilnavertį gyvenimo įgūdžių atkūrimą, pagrindinis dėmesys kreipiamas į emocinių būklių stabilizavimą.

„Šiaulių naujienos“ primena, kad doc. dr. R. Venckus laukia jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu: remigijus@venckus.eu. Įvairiais kultūros ir meno klausimais rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra parengęs ne vieną publikaciją, visos jos yra skelbiamos asmeniniame tekstų archyve www.culture.venckus.eu ir asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu.


Nors ir Žemė patyrė ilgą nežemiškų tautų apsilankymo istoriją, dabartinė situacija liudija, jog Žemės gyventojai kenčia nuo globalios nežemiškos kilmės intervencijos į jų gyvenimą. Ši strategija remiasi apgavyste ir manipuliacija, o jos galutinis tikslas – žmonijos kontrolė, kuri atims iš žmogaus laisvę ir apsisprendimo teisę. Būtent dabar yra tas metas, kuomet teisė ir pareiga pasipriešinti nežemiškai intervencijai, paskelbti ir apginti mūsų suverenitetą, mūsų laisvę ir nepriklausomybę nuo visų nežemiškų jėgų tampa šventa.
– Esate kūrybinių industrijų teoretikė, dėstanti VGTU, taip pat esate puikios R. Floridos knygos „Kūrybinės klasės iškilimas“ vertėja. Gal galėtumėte papasakoti, kaip jūsų akademinių interesų akiratyje atsidūrė kūrybinių industrijų ir kūrybingumo problematika? Kodėl ir kaip pradėjote domėtis kūrybingumu? Juk išties ryžtis versti R. Floridos veikalą ir tokiu būdu koreguoti kūrybinių industrijų lauką nėra lengvai įveikiamas iššūkis.

Tačiau pavertimas zombiu būtų neįmanomas be dar vieno elemento. Raganius ir jo auka iš esmės priklauso tam pačiam socialiniam-psichologiniam pasauliui ir pripažįsta tą patį žmogaus prigimties bei sandaros vaizdinį. Pelevinas pabrėžia, kad be šio juos jungiančio bendro tikėjimo – „psichinio fono“ – net sumuštas ir narkotikais apsvaigintas kitos kultūros žmogus, pavyzdžiui, europietis, zombiu nevirstų. Taigi, magija egzistuoja, ji itin efektyvi, tačiau tik ją tikinčių ir praktikuojančiųjų pasaulyje.
Teisine prasme, santuoka yra viešoji sutartis, viešas įsipareigojimas, kuris sukuria šeimą, kaip visuotinai pripažįstamą instituciją ir valstybės pagrindą. Šiandien viešose diskusijose kaip tik prieš teisinę santuokos sampratą, kaip formalųjį jos pavidalą, yra pateikiama daugiausia kontrargumentų, o pati giliausioji santuokos esmė daugeliui pasilieka už suvokimo ribų. Santuoka yra daugiau nei privatus, valstybinės ar religinės konfesijos sąlygotas vyro ir moters pasižadėjimas vienas kitam. Ji yra žymiai universalesnė ir labiau priimtina, nei bet kuris kada nors paskelbtas kodeksas. Santuoka kaip pirmapradė institucija atsirado anksčiau nei susikūrė valstybės ir teisinės sistemos, kurios santuoką tik pripažino, bet jos nekūrė. Santuoka nebūtinai turi būti suprantama tik Santuokos sakramento rėmuose, nes krikščionybė egzistuoja šiek tiek daugiau nei 2000 metų, kai tuo tarpu santuoka egzistuoja žymiai seniau, galima sakyti, nuo žmonijos atsiradimo ir organizuotų jos gyvenimo formų susikūrimo laikų. 
● Artimojo netektis. Britų rašytojas seras Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle) per Pirmąjį pasaulinį karą neteko sūnaus, brolio, svainio ir sūnėno. Apimtas nevilties ir tikėdamasis pasikalbėti su mirusiu sūnumi, kartu su žmona jis pradėjo lankytis pas mediumą. Šiais laikais, stengdamiesi pabendrauti su mirusiais artimaisiais, daugelis irgi kreipiasi į mediumus. Kai kuriuose kraštuose tradicinės religijos ir krikščionijos bažnyčios moko, kad mirtis žmogų ištinka dėl piktųjų dvasių piktdžiugiškų kėslų. Jei bendruomenėje vienas po kito miršta keli žmonės, išlikusiems jų  šeimų nariams gali būti daromas bažnyčios spaudimas užsakyti ne vienas brangiai kainuojančias apeigas, kad mirtys liautųsi.
„Išvykome iš Lietuvos nešdami kailį nuo žiaurios okupacijos. Ne gardesnės duonos ieškodami. Bet neradome ten kam pasiguosti. Nėra ten Tėvynės, ant kurios krūtinės galėtume prisiglausti ir išsiverkti. Ir taip tos neišverktos ašaros nueis į kapą“, - atsiimdamas premiją kalbėjo A. Taškūnas. Jis nominuotas ir „Respublikos“ nacionalinių vertybių rinkimams.
– Šokau su įvairiais choreografais, tačiau drąsiai galiu teigti, jog Anželika Cholina yra profesionalas iš didžiosios raidės. Darbas jai vadovaujant yra vienas produktyviausių. Tai, ką su kitu choreografu mes padarytume per visą dieną, su A. Cholina galima nuveikti per 1–2 valandas. Taip yra dėl to, kad ji žino, ko nori ir ko reikia spektakliui. Kai reikia pakeisti kokią nors sceną, ji labai operatyviai sugalvoja pokyčius. A. Cholina ne tik pasako, ką reikia padaryti, bet ir parodo tiksliai nuo a iki z. Statant spektaklį ji kiekvieną savo šokėją supažindina su jo personažu, papasakoja, koks yra jo charakteris ir kada, kokią emociją reikia išlaikyti bei parodyti žiūrovui.

, kodai nustato tam tikrą interakcijos turinį, kadangi jie veikia algoritmų pagrindu. Medijų ir kodavimo persmelktoje visuomenėje vyrauja ir valdo algoritmai, generatyvinės taisyklės, tad galima teigti, jog virtualybė produkuoja realybę, o su ja ir tikrovės vaizdą. Tokios nuomonės laikėsi ir Jeanas Baudrillard’as. Jis virtualybės įsitvirtinimą naikinant transcendenciją įvardijo kaip hipertikrovę ir aiškino, kad tikrovė suiro ir virto medijų operaciniais kodais, o pasaulis pajungiamas visuotinei logikai, kuria medijų technologijos reprodukuoja socialinę materiją
1. Pats aprašėte, kad esate jau jų „saugomas“. Aš tai jau rašiau, kad raudonšiknių mėgiama veikla gelbėjimas. Ir paprastai tai tėra gelbėjimas nuo savęs. Jie kaip koks „vilkas“ susilaiko nuo mėsos, gelbsti kiškį jo nesuėsdami. Rusijoje kai bėgdavo iš įkalinimo žmonės, pasiimdami vadinamuosius „konservus“, kad atėjus laikui, jei nepavyktų surasti maisto, galėtų „atsidaryti“ konservus ir juos suvalgytų“. Tai paaiškintų kaip rusų laive atsirado vietos lietuviui, saviškių matyt nelabai norisi ėsti. Ant savo kailio galite patirti, kokia nelaimė yra susidėti su „geraisiais rusais“
labas rytas. Tikrinu ryšį. Šiap jau turiu info, tiems kas domitės ateivių žmogaus kūne įdedamais implantais, San Ilas nufilmavo ir įdėjo į ufologija.LT bandymus su neodimio magnetukais. galite žvilgterėti ten nuėję. Aš garantuoju kad jokio Fotošopo ten nėra. Dar yra ir rentgeno nuotraukos su implantais galvoje, tačiau kol kas jos dar neįdėtos. Vienas implantas sprando srityje jau pateko į ufologų rankas ir su juo daromi fizikiniai tyrimai.

Onager Dunecrawler - These walker-engines possess a daunting amount of firepower for their size; so much so that the unenlightened men of the Astra Militarum often compare them to walking guns. To the Skitarii, the Onager Dunecrawler is no mere weapon, but a walking reliquary protected by the Machine God. To the Tech-priests, it is little more than a tool of destruction, albeit one tempered in the fires of history. The Onager Dunecrawler's various armaments can blast apart squadrons of aircraft, punch holes through Traitor battle engines, or atomise enemy commanders in beams of blinding blue light. When on the hunt, their scuttle-legged gait and bristling appendages make them seem like predatory insects with a mighty sting. The Onager Dunecrawler owes its origins to the Mars Universal Land Engine. Fashioned by the technoarchaeologist Arkhan Land, the original M.U.L.E was inspired by the bad-tempered, insectile beast of burden that its maker believed walked Holy Terra in aeons long past. The Dunecrawler of the late 41st Millennium still bears very powerful weaponry, and the miniature fusion generator at its rear means it is able to outlast even the rugged vehicles of the Adeptus Astartes. Its guns are hard-linked to extensive databanks that can record its successes until it is as full as a tick bloated with stolen blood. The Dunecrawler's modifications allow it to send this hard data directly to its masters -- and conversely to channel their imperatives to the Skitarii around it. The Dunecrawler holds two crew, enmeshed with their Onager host in a strange symbiotic relationship. Its gunner is a Skitarii Ranger, his formidable marksmanship bolstered by a variety of autoscryer lenses. The machine's driver is a Skitarii Vanguard, his resilience to harmful energies allowing him to immerse himself in an electro-amniotic tank that allows direct communion with the Onager's Machine Spirit (Cogitator). Such crewmen will eventually be used up in the manner of energy batteries, but these drivers are easily replaced -- by inserting a new Vanguard into the filthy, electrode-rich soup, the Onager can be given a new lease of life. The Skitarii crewmen meet their fate uncomplainingly -- to serve the Machine God is reward enough.

One of the most horrific substances of ancient Mars was Phosphex. Its method of manufacture lost thousands of years ago, this highly-corrosive toxin burned with an intense flame that could not be extinguished, short of placing it in a vacuum. Though the crawling horror of Phosphex Weaponry is all but forgotten in the Imperium, the blinding white fire of Phosphor Weaponry is still utilised by the Skitarii to mark out high priority targets amongst the battlefield murk. The Phosphor Weapons fielded by the Skitarii are all that remain of this lost knowledge, a sanctioned replacement for one of the Machine God's creations. They may no longer be able to reduce a world to ash, but they still cover the enemy in luminous particles, making them easy targets for other Skitarii. If those struck by the burning spheres fired by these weapons are not killed by the initial trauma, they are soon felled by the light-guided volleys that follow.

. Kaip tik tai, pasak S. Lasho, keičia ir kultūros bei apskritai humanitarinių tyrimų lauko teorijų pobūdį: socialines ir kultūros teorijas išstumia medijų teorija, pati įgaudama ir tvirtindama medijinį, technologinį daiktišką pavidalą ir naikindama humanitariniuose moksluose vyravusią supratimo ir aiškinimo skirtį. Teorija reikalinga praktikai taip, kad kurtų tą praktiką. Teorijos ir tekstai jau ne reprezentuoja požiūrius, o naudojami kaip veiksmingos technologijos
Darbo etikai ir procedūroms studijų metu buvo skiriama itin daug dėmesio. Visus darbus buvo privaloma atlikti laiku ir tikrai nepakakdavo mesti užduoties, pabandžius ją atlikti vos vieną kartą. Darbus taisyti reikėdavo tol, kol rezultatas tenkindavo tiek autorius, tiek bendramokslius, tiek dėstytojus. Paskaitų lankymas buvo privalomas (10 proc. paskaitų praleidęs studentas galėjo būti šalinamas iš universiteto be jokio įspėjimo), o pažymys priklausydavo ne tik nuo užduočių atlikimo, bet ir nuo dalyvavimo diskusijose paskaitų metu. Visi dėstytojai laikėsi jau nuo Antikos laikų žinomo principo, kad ginčuose (o tiksliau – diskusijose) gimsta tiesa. Į diskusijas reikėdavo ateiti pasiruošus – tiek perskaičius profesinę literatūrą, tiek susipažinus su „karščiausiomis“ šiuolaikinėmis kūrybinių industrijų aktualijomis. Tad skaityti reikėdavo daug.
Putinaitei šiame pranešime tiek daug dėmesio skyrėme tik todėl, kad ji yra viena aktyviausių ir labiausiai matomų ištisos šiuolaikinės antilietuviškos ideologijos skleidėjų kartos atstovų (kai kuriuos kitus minėjome aptardami koncepciją Visi – kolaborantai). Tai yra labiausiai sovietizmo dvasia persismelkę veikėjai – tautinę ir valstybinę sąmonę visiškai praradę devintojo dešimtmečio komjaunuoliai, kurie buvo visiškai pasiruošę tęsti ir pabaigti visą okupacijos tarpsniu vykdyto lietuvybės naikinimo darbą. Netikėtas istorijos posūkis, kai radosi Sąjūdis ir atsikūrė Lietuvos valstybė, pertraukė jų vos prasidedančią Lietuvos naikinimo veiklą. Tačiau sovietmečiu susiformavusios antitautinės ir antivalstybinės nuostatos ir jau spėti įgyti kovos su lietuvybe įgūdžiai niekur nedingo. Jų išsigelbėjimu, atvėrusiu galimybę vėl pritaikyti šiuos įgūdžius ir tęsti antilietuviškų ideologų karjerą, tapo Lietuvos integracija į ES, dėlkurios prasidėjo šalies „europeizavimo“ procesas, primenantis sovietizavimą tuo, kad abiem atvejais siekiama sunaikinti tautas ir nacionalines valstybes.  Todėl sovietizavimo ideologai lengvai persiorientavo ir tapo uoliais su lietuvybė kovojančiais europeizuotojais, tęsiančiais savo komjaunuoliškos jaunystės žygius po „europinių vertybių“ skleidėjų iškaba. Kova prieš tarybų Lietuvą tėra patogi ideologinė širma, kuria šie kitam šeimininkui ėmę tarnauti komjaunuoliai pridengia savo kovą su lietuviškuoju politiniu tautiškumu (nacionalizmu)

Teigdamas pirmąją iš šių tiesų – kad mes iš prigimties esame bendruomeniškos būtybės – turiu omenyje ne tik tai, jog natūraliai siekiame kitų draugijos. Noriu pabrėžti, kad tik bendruomenėje tampame būtent tuo, kas esame, ir dėl to bendruomenė įrašyta į pačią mūsų būtį pirmiau, nei mes patys galime atlikti kokį nors pasirinkimo ar laisvės veiksmą. Tai tokia savybė, kurią vakarietiškasis liberalizmas linkęs arba pamiršti, arba jai nesuteikia pakankamo ontologinio svorio. Taigi nors svarbu tai, kad esame bendruomeniški ne tik savo valios veiksmais, bet dar svarbiau, jog mūsų iš esmės bendruomeniški valios veiksmai yra įsišakniję ir priklauso nuo mūsų pirminės ontologine prasme bendruomeniškos prigimties.
Fotografas siekia išryškinti tuos charakteringus savo modelių bruožus, kurie nulėmė jų profesinį kelią ir sėkmę: susikaupimą, gyvybingumą, valią, tuo pačiu parodydamas ir jų užslėptas nuotaikas, jausmus, pažeidžiamumą. Gyvenimo pojūčio intensyvumas čia įgauna įvairių išraiškų. Vienuose portretuose koncentruojamasi tik į veidą, kituose žmogų charakterizuoja visa jo povyza ir gestai. Kai kada modelis fotografuojamas betarpiškoje dinamiškoje situacijoje. Daugelis paveikslų pasakoja savo istorijas.
I am not a toner but I am researching cannibus as they are making it more and more difficult to get my pain meds. I really hate the side effects of opiates on my body as I get older, I need something to combat sever nerve pain and in my research I have found that maybe cannibus can help my stomach problems and gallstones. I hate the thought of have my gallbladder being removed as that will cause side effects with my type 1 diabetis which I don’t need. The only thing is, I don’t want to be laid out for the day due to being high, I remember being a toner in high school and gave it up because of how it left me. Any recommendations out there? Do I smoke, take drops, vape or use any one of the many other forms of this stuff?
The Ruststalkers of the Skitarii Legions fall upon their foes in a slashing, stabbing frenzy. Their transonic blades blur as they dart and cut like the weapons of gladiatorial knife-fighters, the deadly resonances they transmit bypassing armour as if it offered no more resistance than a hologram. The Ruststalkers were originally devised as cybernetic assassins, sent into the Red Planet's wastes to hunt down feral Servitors and other undesirables excommunicated from the Cult Mechanicus. They proved so effective at their task they were repurposed and militarised into groups known as killclades. Since that day they have fought on the front line of the Cult Mechanicus' many wars. The weapons of the Ruststalkers are sinister examples of the Adeptus Mechanicus' mastery over the laws of physics; they emanate a strong, sick hum that plays on the soul. When these horrible devices are put to use, their sonic field swoops across a variety of wavelengths until it finds the right molecular frequency to simply pass through whatever armour their foes are wearing. The gory results, though they take a second or two to manifest, are considered by the Tech-priests to be well worth the wait. So lethal is this offshoot of sonic technology that the Tech-priests have refined it into many different forms. These range from stiletto-swift razors to the much-feared Chordclaw, a needle-fingered gauntlet capable of turning a man's flesh to quivering mulch.
Tarp lietuvių menininkų, be abejonės, išskirčiau jau pokalbyje minėtą profesorių V. Gečą, mane vis dar keri jo paveiksluose išplėtota spalvų dermė. Labai patinka Eugenijaus Cukermano tapyba; Kazimieros Zimblytės koliažai, puikios faktūros, jautrus koloritas. Patinka Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės tiršta tapyba; Jūratės Stauskaitės minimali linija; Aleksandro Vozbino lengvai šokiruojantys siurrealistiniai motyvai.
Editor’s Note: Kenneth “K” Morrow is the Founder of Trichome Technologies and the author of Marijuana Horticulture Fundamentals: A Comprehensive Guide to Cannabis Cultivation and Hashish Production. He’s participated in educational forums at various industry events including the 2013 Emerald Cup. At the moment, concentrate makers worldwide are producing, or attempting to produce, an absolute – a hard piece of see-through shatter/glass. Essentially, what they are looking for is a stable piece of concentrate that can be held in hand without sticking …
Papildomai taikomas valstybės nustatytas (vienkartinis) kompensacinis atlyginimas (atminties laikmenos mokestis) pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą nuo 2012 03 01 renkamas už naujas skaitmenines laikmenas (telefoną, atminties kortelę ar kompiuterį). Mokestis skiriamas Lietuvos gretutinių teisių asociacijai, kuriai parašę prašymą jį susigrąžinsite, jei laikmeną įgijote profesionalioms ar neįgalių žmonių reikmėms arba išvežate iš Lietuvos. Daugiau informacijos: www.agata.lt.
Mano galva, Knygos muziejaus statusas suteiktų aktualumo, nebe regioninio, o visai Lietuvai svarbaus fundamentinio požiūrio, tarptautinio prestižo, leistų parengti šiuolaikišką ekspoziciją, švietėjišką programą. Žinoma, einant ranka rankon su kitomis kultūros įstaigomis, pirmiausia – biblioteka. Kadangi jos „tradiciškai“ kažkodėl nuolat stumdosi, gal bendras darbas knygos labui pagaliau susodintų už vieno stalo?
. Kadangi medijų ir komunikacinių tinklų technologijoms būdingas mechaniškumas ir inžineriškumas, tai ir šioje terpėje bręstančio ar tos terpės formuojamo žmogaus vaizdinys įgauna technologinių sistemų elemento (nesvarbu, kad sąmoningo) bruožų. Inžinerinį požiūrį į žmogų, kaip į būtiną ir galimą tobulinti sudėtingą sistemą, kurioje įvairiausiais lygiais veikia energijos ir informacijos perdavimo „linijos“, ypač skatina genetinės inžinerijos diskursas
- Pakentėkit... K. Sirvydas – tik įžanga! Nors ir jo vienintelio pakaktų įtvirtinant Anykščių kraštą kaip lietuviškos Knygos versmę. Kodėl mums neprisiminus, kad anykštėnai dar ne taip seniai – ir tikrai motyvuotai – kėlė idėją Anykščių centre pastatyti paminklą Knygai, atspindintį anykštėnų kūrybos dvasią, apibendrinantį jų įnašą gimtajai literatūrai? Deja, toji prasminga idėja, kuri būtų karūnavusi anksčiau pastatytų paminklų ansamblį, rašytojų tėviškes, medyje įamžintus populiarius literatūrinius herojus, vienadienių renginių, greitaeigių akcijų sraute iškrito kaip sūris varnai iš snapo...
×