4. Reakcijos tirpalas vėl pakaitinamas, kad DNR grandinės atšoktų viena nuo kitos. Gaunamas tirpalas, panašus į turėtą pirmąjame metodo žingsnyje, tačiau viengrandžių DNR fragmentų jau yra daugiau (prie anksčiau buvusių prisideda naujai susintetinti). Galima tęsti antrą ir po jo sekančius algoritmo žingsnius, kiekvieną kartą kaupiant vis daugiau DNR:
– Gal tik Lietuvos kultūros erdvėje ir tradicijoje mada atrodo neturinti išliekamosios vertės. Jei atidžiai pažvelgsime į tautinius šventinius kostiumus, jų tipus (aišku, atmesdami faktą, kad sovietmečiu buvo sukurti dabartyje vyraujantys tautinio kostiumo tipai), tai suprasime jog jie išliko vien dėl to, kad tam tikru metu išpopuliarėjo, buvo madingi ir geidžiami. Tad natūraliai jie tapo mūsų istorijos dalimi.
Kitas dalykas, kurį padarė J. Marcinkevičius ir kurio nelygstamos reikšmės šiandien nenorima pripažinti, yra jo vaidmuo Sąjūdyje. Iš savo patirties galiu absoliučiai autentiškai paliudyti, kad prasidėjus Sąjūdžio grupių steigimuisi ir prireikus važinėti po rajonus, apie Sąjūdį beveik niekas nieko nežinojo. Buvo visiška informacinė blokada. Tokiame kontekste į susitikimus atvykdavo saujelė tiems laikams pakankamai drąsių, bet vis tiek natūraliai išsigandusių žmonių. Pradėjus jiems kalbėti apie Sąjūdį, vienintelė priemonė išvengti žmonių išsilakstymo buvo pradėti vardinti jiems Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narių vardus. Pirmasis, nes įtaigiausias vardas, kurį tekdavo ištarti, visada buvo Justino Marcinkevičiaus. Tik tada žmonės pradėdavo klausytis ir Sąjūdžio plėtra Lietuvoje galėjo judėti į priekį. 
Vis tik per siaura manyti, kad mados fotografijos centre yra mados daiktas. Šalia jo visada yra svarbus klausimas apie gyvenimo būdą. T. y. mados fotografija sugestyviai perteikdama vyraujantį gyvenimo būdą arba galimus naujus, alternatyvius gyvenimo būdus gali būti traktuojama kaip kultūros pokyčių atspindys. Net šiuolaikinės mados nuotraukos pasakoja ne tik apie tam tikrų žmonių grupių gyvenimo ypatybes, bet ir kelia moralės, globalizacijos, visuomenės nelygybės, seksualinės tapatybės, rasizmo ir smurto klausimus. Nepriklausomai nuo fotografijos pritaikomumo, nuotraukos jungia ir skiria žmones, todėl jos ir yra traktuotinos kaip kultūros atspindys.
Taigi: joks Lietuvos regionas, miestas ar juolab miestelis neturi tokios gilios motyvacijos tapti Knygos tvirtove (sostine, pilim, sala, oaze, fortu...), kaip Anykščiai. Ir tai galėtų būti visais įmanomais būdais išreikšta, įtvirtinta, kaip dabar mėgstama sakyti – „ištransliuota“. Jeigu Anykščiai pasiskelbtų Lietuvos knygų sostine, jie iškart išsiskirtų iš kitų regionų originaliu įvaizdžiu ir turėtų visais metų laikais stiprų įvaizdį bei kozirį.
Mano galva, visi markso išvedžiojimai yra šakėmis rašyti per vandenį. Visiškas atitrūkimas nuo tikrovės, užmerkiant akis į jas badančius netikslumus. Leninas pirmiausiai „išvadavo“ darbininkų klasę, o po to ją kūrė. Laisvoje visuomenėje kalbėti apie klases gali tik visiškas girtuoklis neskiriantis tikrovės nuo išsigalvojimų. Net Indijoje bandomos išgyvendinti kastos.
Krosoverinis: genolapiai yra genu seku ir santykiniu atstumu tarp genu schemos. Genai yra isdestyti chr. linijine tvarka. Mejozes pradzioje homologiniu chr. chromatides gali sudaryti chiazmas – persikriziuoti ir siose vietose apsikeisti aleliniais genais. Apsikeitimas genais vadinamas krosingoveriu. Santykini atsuma tarp genu galima isreiksti krosingoverio dazniu (atstumo vienetas – morganide). Mejozes pradzioje per visa chromatides ilgi gali susidaryti dvi ar daugiau chiazmu. Taigi gali ivykti krosingoveris tarp A ir B aleliu bei tarp B ir C aleliu. Tai vadinama dvigubu krosingoveriu. Jo resultatais pasinaudojus galima nustatyti genu seka chromosomoje. Atlikus analizuojamaji kryzminima sio tipo palikuoniu yra maziausiai. Genu seka nustatoma, analizuojant skirtingu hibridu genotipus.  
Totipotencines (kamienines) lasteles: tai yra dar ne diferencijuotos lasteles, galincios issivystyti i bet kokia diferencijuota organizmo (zmogaus) lastele. Spermatazoidui apvaisinus kiausialaste susidaro totipotentine lastele, kuri dalijasi formuodama daugiau totipotentiniu lasteliu. Sios lasteles pradeda diferencijuotis po mazdaug 4 dienu.       
Tiesa yra visa ko, ką kuriu, pagrindas. Ir aš kalbu ne apie faktinę tiesą: kas, kada ir kam įvyko. Man rūpi emocinė tiesa: kodėl mes mylime, nekenčiame ir bijome, taip stipriai bijome, kad apie kai kuriuos dalykus nenorime užsiminti net mintyse. Kaip tik šis emocinės tiesos aspektas, mano galva, bet kokią kūrybą priartina prie autentiškos gyvenimiškos patirties. Juk kai rytą lipame iš lovos, dienos scenarijus mums lyg ir aiškus: valgysime pusryčius, vesime vaikus į mokyklą, eisime į darbą, vakare – pas draugus, bet mes niekada negalime iš anksto nuspėti, kokias emocijas patirsime įgyvendindami šį, atrodytų, tokį banalų scenarijų.
Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, anksti pradėję lytinį gyvenimą, ypač dažnai serga depresija, dažniau ir žudosi. Kontraceptinėmis priemonėmis galime sumažinti neplanuotų nėštumų (nors ir čia statistika negailestinga – ji byloja, kad tarp šalių, kurios įgyvendina lytinio švietimo programas ir paaugliai aktyviai naudoja kontraceptikus, nėštumų skaičius ne mažesnis, tik nepilnametės dažniau jį baigia abortu).
Uždarų pensionatų, internatų ir ligoninių žmonėms su psichine negalia tema dar sovietiniais metais, kai tas buvo tabu, yra kūrę Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis ir Alfonsas Budvytis. Fotografų siekimas atskleisti žiaurumą ir alinantj skurdą šių bedalių įkalinimo įstaigose buvo traktuojamas kaip visuomenę demaskuojantis. Kai 1997 m. A. Aleksandravičius fotografuoja psichoneurologinį pensionatą Jotainiuose, buvusiame Zavišų dvare, situacija yra visai pasikeitusi. Pensionate ligoniai rūpestingai slaugomi, padaryta viskas jų likimui palengvinti. Jie naudojasi parku, užsiima saviveikla. Tačiau ir tokiomis sąlygomis tai ypatingo likimo žmonės dėl savo sunkios negalios.

Prieš septynerius metus pradėjęs dėstyti kūrybinių industrijų pažintinį kursą pastebėjau ir aktualų, su kultūra labai susijusį sporto industrijos lauką. Dabar tik galiu pasidžiaugti, kad tenka dirbti vienoje katedroje ir kartais sporto tema pabendrauti su prof. dr. S. Dadelo. Tad toliau šiame straipsnyje pateikiu mūsų pokalbio geriausius fragmentus.


Kosminei sielai būdingi požymiai-energija, erosas, žaidimas, siaubas,-kurie, net ir ne būdami" virš pasaulio", peržengia daiktu ypatybes. Kai kurie teoretikai šiuos fenomenus vadino panpsichizmu, t.y. jie yra laikomi psichologiniu žmogaus " jausmu" pagrindu. Kitaip tariant, žmogaus psichologija mums negali padeti suprasti siu fenomenu; jie yra "kosminiai", ju niekur nerasi, nes tai yra nuotaikos erdvė, persmelkianti visus daiktus ir įvykius.

    Nežinau, kada Haruhi ėmė išsidirbinėti ir privertė stebinčiąją populiaciją palaikyti ją okultiste. Laukimas nieko vertas, taigi kodėl neatlikus kelių keistokų ceremonijų ir patiems neiškvietus tų sumautų ateivių? Galiausiai, visgi, niekas neįvyko. Galbūt todėl Haruhi visą laiką nutaisiusi “te prasmenga visas prakeiktas pasaulis” žvilgsnį veide…?


Drįstame teigti, kad visos šiomis sąvokomis įvardijamos teorijos vienaip ar kitaip saistosi ir grindžia viena kitą. Medijos suvokiamos kaip techniniai bei technologiniai kultūriniai žmonių bendravimo, veiklos, kūrybos ir bendravimo patirties išlaikymo „įrankiai“ bei įtaisai, taip pat jų ryšių kuriama aplinka, terpė. Įsivyraujantis medijų, kaip techninės ir technologinės aplinkos bei terpės, supratimas išstumia labiau tradicinį įsivaizdavimą, kad medijos yra tam tikra naujais laikais sukurta ir vis labiau išplintanti techninė įvairaus pobūdžio prasmingų pranešimų kūrimo, perdavimo ir skleidimo struktūra, apimanti spaudą, televiziją, radiją, o taip pat visų šių techninių įtaisų darinius. Suprantama, ta struktūra vienaip ar kitaip susijusi su jos veikimą laiduojančiomis kultūrinėmis gamybinėmis praktikomis bei gebėjimais. Medijų susisaistymą ir medijų technologijų „išmoningėjimą“, sukūrus aparatus, kuriuose integruotos visos anksčiau pavieniais įtaisais atliekamos funkcijos, o sykiu naują šios technologinės aplinkos raidos tarpsnį žymi sąvoka „naujosios medijos“ ar „multimedijos“
Galiu atskleisti, kaip raudonšikniai žudo. Tai yra nusikalstama veikla, todėl nebijau viešai apie tokius dalykus rašinėti, pats buvau į tokią raudonšiknišką mėspaudę su pjūklais pakliuvęs. Vertėtų paminėti, kad raudonšikniai yra kažkur gretimoje erdvėje, patys labai maži, bet gali pakankamai greitai judėti ir perkelti savo nemenką įrangą mūsų erdvėje. Jei ilgai vienoje vietoje būnate tokioj kaip lova, jie gali Jūs pasiekti. Suspausti Jūsų kraujo indus ir taip dirbtinai sukelti Jums infarktą ar insultą, ką mūsų žmonės laiko savaiminės mirties priežastimi. O darant tokius nusikaltimus, truputį paskiedžiant apie žmogaus pasiruošimą išeitį prieš porą mėnesių, savo kruvinais darbais nesunku pagrįsti savas melagystes. Tik kaip zuikiams neverta nuo raudonšiknių bėgioti, reikia pakankamai ilgai vienoje vietoje būti, nes patys raudonšikniai yra persekiojami ir bijo ilgai vienoje vietoje būti.
Todėl, paprieštaraudama Floridai, sakyčiau taip: ne kiekvienas žmogus yra kūrybingas. Būti kūrybingam – tai ne tik turėti (atskleistą ar neatskleistą) kūrybingumo pradą; būti kūrybingam – tai maksimaliai įveiklinti savąjį kūrybingumą ir turėti aiškiai apčiuopiamus, regimus ar įvardijamus jo rezultatus. Tai įmanoma jokiu būdu ne masėms, o tik vienetams.
A. Aleksandravičius nesistengia perteikti enciklopedinės asmenų charakteristikos kaip objektyvios ir vienintelės galimos, lis palieka vietos ir žiūrovo subjektyvumui. ]o paveikslai nėra skvarbus veidrodis ar sausas dokumentas. Savo portretuose jis nesiekia aštraus aiškumo ir palieka vietos spėliojimams. A. Aleksandravičius taip pat negražina ir neherojizuoja savo pasirinktų personažų. Jis nenukrypsta į groteską ar šaržavimą, neieško įmantrių rakursų. Fotografas retai rodo ir profesinius savo personažų atributus, nesistengia rodyti jų įprastos darbo aplinkos. Išimtis čia -kompozitoriaus Osvaldo Balakausko, muzikologo ir pianisto Vytauto Landsbergio, vargonininko Leopoldo Digrio, tapytojo Arūno Vaitkūno bei džiazo atlikėjų portretai. Susikoncentruojama į patį asmenį, nesvarbu, ar jo namuose, dirbtuvėje, ar kavinėje. Charakterio ir jausmų išraiška čia taip pat studijuojama ir per šviesos ir tamsos koncentraciją.
Juk net mūsų planetos ekonomikoje kada trys procentai turtingiausių JAV gyventojų valdo 98 procentus viso jos nekilnojamojo turto,ir tai dar Amerikoje labai aukštas pragyvenimo lygmuo.realiai jie jau galėtų suteikti sąlygas ekonomines tokias kiekvienam savo piliečiu kokias suteikia išvystytos NC. Tačiau ar galime teigti jog JAV bloga sitema? Tuos 98 procento turto valdo išmintingi žmonės kurie jį naudoja savo turto dar didesniam pagausinimui, reiškia kura naujas darbo vietas kelia šalies ekonomiką aukštyn ir nuo to išlošia visa šalis o taip pat kiekvienas iš tų gyventojų. O kas būtų jei tas turtas būtų nacionalizuotas, patektų į tokio kaip pavyzdžiui Lietuviškas seimas rankas ir būtų išgrobstytas iššvaistytas ir išmėtytas? Juk tai būtų katastrofa visai tautai. Todėl mums dar reikia tobulėti iki jų lygio ir daug daug dirbti, tik tada galėsime ir mes susikurti panašias salygas kaip ir tose civilizacijose.
Džiazo atlikėjų, tokių kaip saksofonininkai Vladimir Čekasin, Vytautas Labutis, Petras Vyšniauskas, būgnininkai Vladimir Tarasov, Arkadyj Gotesman, Gediminas Laurinavičius, Linas Būda, portretai sudaro išskirtinę scenos žmonių atvaizdų grupę. Juose puikiai perteikiamas muzikuojančiųjų komunikabilumas, sugebėjimas per muziką bendrauti tarpusavyje ir su klausytojais bei polinkis improvizuoti.
Apskritai Lietuvos kultūros ir meno veikėjų ciklas - itin melancholiškas. Į klausimą, kodėl taip yra, sunku vienareikšmiškai atsakyti. Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad viskas vyksta dvigubai uždaroje erdvėje. Išskyrus muzikos atlikėjus ir vieną kitą menininką ar kritiką, dauguma mūsų meno ir kultūros veikėjų ne kosmopolitai. Jie nėra nacionalistai savo įsitikinimais, bet gyvena uždarą, giliau tik su Lietuva ir artimiausiu regionu susijusį asmeninį ir kultūrinį gyvenimą. Užsienio šalyse jie lankosi tik epizodiškai ir jos netampa nei jų studijų, nei gyvenimo etapų stotimis. Kultūrinio peizažo ir tradicijų vienalytiškumas suteikia saugumo jausmą, bet kartu varžo laisvę, kelia ankštumo pojūtį. Menininkų portretai atspindi šį dvilypumą. Tyloje aplink juos tvyro nerimas.
    Kas be ko, Karlosas pasitikėjo vyruku maždaug tiek, kiek galėjo jį nusviesti į tolį. Bičas buvo per laimingas; ne tiek daug iš išorės, bet Karlosas susidarė aiškų įspūdį, kad Trentas juokėsi iš kažko po paviršiumi. Jo tamsios akys smalsiai šokinėjo humoru, kai jis pasakė Karlosui, kad turi jam informacijos, atsitraukdamas į siaurą gatvelę, parodydamas, tarytum nebuvo jokio klausimo, kad Karlosas seks paskui.

Istorikai teigia, jog meilė, kaip pagrindinis motyvas santuokai, yra labai jaunas santuokos institucijos istorijoje. Jam mažiau nei vidutiniškas žmogaus amžius. Meilė buvo greičiau pasekmė gyvenant kartu santuokoje nei jos sudarymo priežastis. Ir niekada žmonijos istorijoje santuokos institucija nebuvo tokia trapi kaip šiandien. Pasak prof. A. Maslauskaitės, socialinės istorijos tyrimai patvirtina, kad šeima iki XIX a. pab. – XX a. pr., o Lietuvoje ir iki XX a. antros pusės pirmiausia buvo socialinė ūkinė bendruomenė. Tai, jog meilė, o ne politiniai, ekonominiai, teisiniai, prokreaciniai, ūkiniai ar kiti motyvai tapo viena iš svarbiausių priežasčių santuokai sudaryti, pakeitė pačią šeimos instituciją.
R. V.: Pramogų industrija ir kūrybinės industrijos propaguoja laisvą ir inovacijas diegiantį kūrybingumą. Viename savo interviu esu teigęs, kad kūrybingumas visuomenės atstovų yra vartojamas kaip panacėja? Kaip jūs vertinate šiuolaikinį kūrybingumą, kiek kūrybingumas vaidina lemiamą vaidmenį visuomenės progrese ir kokie yra kūrybingumo šalutiniai poveikiai?
Summary: Digital communication technologies construct a new living environment where social structures are replaced by ICT structures that determine the conditions for a person’s development and self-expression together with cultural productivity. New social relationships are also replaced by reflection based on theoretical thought. Reflection is adapted to, or adapts to the efficacy (efficiency) of market information communication efficacy, which then replaces the search for truth. Technologically-based thinking becomes the practice of communication, while the influence of media theory is increasingly felt in the field of cultural studies. The media dimension is apparent in all fields of culture, while the system of culture is viewed as the totality of certain media, which warrants the accumulation, maintenance, and utilization of cultural practices, symbols, and values. Media theories and texts do not express certain points of view and particular insights, but are used as efficient technologies, which is why the aim of efficacy becomes prevalent in cultural studies, while being evaluated by the dimension of efficiency. Media theories help cultural industries to adopt cultural memory, wherein living memory is inscribed into discursive symbolic structures and is adapted to media products. Thus, primary memory is replaced by the products of cultural industries. In the field of cultural studies, cultural memory is prepared for “manufacture“ by digitization, while theoretical efficacy is sought through the consolidation of projected thought. A question arises – how should a cultural studies, or humanities scholars in general, who seeks to preserve a semblance of truth, behave in the face of the industrialization and technologization of consciousness, memory, and reflection.
Trečia, man svarbu kartu su kolektyvu puoselėti, tobulinti ir populiarinti pramogų industrijų ir renginių inžinerijos studijų programas. Ketvirta, kurti papildomas studijų programas, susijusias su plačiu pramogų industrijų lauku ir naujausių technologijų taikymu. Penkta, remiantis katedros ir viso fakulteto tyrimais bei moksliniu potencialu, bendruomeniškai vykdyti praktikų konsultacijas. Šešta, plėsti tarptautinius mokslo ir studijų tinklus, atnešančius naudos ne tik katedrai ar fakultetui, bet ir visam universitetui.
La persona granata, kaip manai mane anomalija.lt diskusijų portalas po dviejų savaičių priims ar tik po pusmečio? Matyt labai baisiai nusišneku, bet as jau tokia esu. Nesu pasiruošusi kitam lysti i sikna. Visad pasakau zodi ir nuo savęs ir visiems tai patinka. Manau kad net Linas Esu gali mano nuomone patikti. Nors gal as klystu, jis sako kad kalbu tiktais apie orą.:-)))
Šios dienos proga kaip ir kasmet visame pasaulyje organizuojami įvairūs renginiai – diskusijos, koncertai, susitikimai, paskaitos, parodos, spaudos konferencijos. Jais siekiama didinti visuomenės informuotumą, inicijuoti atviras diskusijas visuomenės psichikos sveikatos klausimais, priminti, kad šių metų Pasaulinės psichikos sveikatos dienos tema „Vaikų ir jaunimo psichikos sveikata besikeičiančiame pasaulyje“.
. Tad galima teigti, kad medijos yra vis labiau individą veikianti, jį ir jo savivaizdį formuojanti ir prie savo skaitmeninės loginės raiškos pritaikanti minties, auklėjimo ir kūrybos terpė, įgaunanti skaitmeninių duomenų ir išteklių pavidalą. Tas pavidalas naujų medijų propaguotojų yra linkstamas nusakyti kaip „skaitmeninis kapitalizmas“. Nors „skaitmeninio kapitalizmo“ supratimas teigia įsivyraujant vadinamąsias nematerialiąsias vertybes, kurios tarsi visiškai atsisieja nuo materialiųjų, pastarąsias įtraukiant į virtualiąją gamybą, tačiau kol kas toks supratimas yra labiau ideologinio pobūdžio – skatinantis ir pateisinantis medijų technologijų plėtrą ir nuslepiantis prekinį nematerialiųjų vertybių, taip pat ir virtualios „tikrovės“ pobūdį. Tiesa, tos ideologijos apraiškos dažniausiai sunkiai pasiekiamos kritinei refleksijai, kuri vienaip ar kitaip įtraukiama į skaitmeninę projektinę intelektinių produktų gamybą ir vartojimą.

Kortelių skaitytuve įtaisyti saugos jutikliai siekiant skaitytuvą apsaugoti nuo bandymų juo manipuliuoti ar jį suklastoti. Todėl su kortelių skaitytuvu visada elkitės itin atsargiai. Niekada įrenginio nenaudokite per jėgą arba stipriai spausdami (taip pat saugokite, kad nenukristų ant grindų, nedaužykite į stalą), kad neįsijungtų automatinis saugos užraktas. Užraktą suaktyvinus, kortelių skaitytuvas blokuojamas visam laikui ir jo nebegalima naudoti.
Šokio kūrybos procesas gana įdomus: atlikęs apšilimo pratimus įsijungiu vaizdo kamerą ir improvizuoju ištisas valandas, po to peržiūrinėju nufilmuotą medžiagą ir ieškau bent vieno įdomaus ir tuo pačiu stipraus judesio savo improvizacijoje. Jeigu po dviejų improvizacijos valandų randu bent vieną dėmesio vertą naują judesį, tai, vadinasi, mano repeticija nepraėjo veltui.
    Tai buvo tas pats sapnas, kurį ji kentė kas keletą dienų nuo misijos, dėl kurios juos visus vos neužmušė tą baisią, nesibaigiančią liepos naktį. Dar prieš tai, kai tiktai keli Rakūno gyventojai buvo nukentėję nuo Umbrelos gniaužtų, o S.T.A.R.S. administracija nebuvo visiškai sugadinta, prieš tai, kai ji buvo vis dar gana kvaila, manydama, kad žmonės patikės jų istorija.
Nemažai įvairių universitetų komandų studijavo tai, ką galima pavadinti vardu „penki didieji asmenybės bruožai“. Šios studijos atliktos daugiau nei penkiasdešimtyje skirtingų kultūrų, o jas atlikę tyrėjai padarė vienodas išvadas, kad egzistuoja išskirtinės vyrų ir moterų charakteristikos nepriklausomai nuo kultūros t.y. universalūs moterų ir vyrų skirtumai.  Viena grupė iš šių mokslininkų tai paaiškina taip: lyčių skirtumai nėra kosminiai, tačiau jie nuosekliai atitinka vadinamuosius lyčių stereotipus bei yra pastebimi visose kultūrose.
Vėliau medikai nustatė, jog merginai tą pavasarį paprasčiausiai trūko vitaminų, ji buvo pervargusi nuo mokslų, nuo ruošimosi brandos egzaminams. Ta „liga“ jos mamai kainavo didžiulius pinigus. Nuo 2003 metų gegužės iki gruodžio ji būrėjai sumokėjo 47 000 JAV dolerių. Kaip rašė Jaroslavlio laikraštis „Šiaurės kraštas“, nukentėjusioji moteriškė tik per 5 metus išsimokėjo skolas.
×