Su tiksliais spėjimais, keista būtų jei toks dalykas pasitvirtintų. Per daug skirtingų tikrovės sluoksnių ar atmainų yra, ne visur visi pakeitimai prasismelkia ar patvirtinami. Net jei pasamdytų žudikus ar mestų ant Vilniaus branduolinį užtaisą, greičiau nepataikytų tiksliai į mūsų įvykių sluoksnį, anksčiau bent nepataikė. Viskas kol kas yra tik miglos pūtimas į akis, siekiant Jus užkabinti ir pavergti, prieš tai sužlugdžius Jus aplinkinių akyse. Tokios pranašystės paskelbimas jau užtektinas pagrindas atšaukti ar atidėti minėto žmogaus mirtį.


Ultimate Power (998.M41) - Clues to the location of the Omnicopaeia are uncovered upon Hell's Teeth, a Daemon World on the edge of the Maelstrom. The Omnicopaeia, an arcane device that contains every STC database with a psychic component, is of immeasurable value. Many billions of Skitarii are despatched to Hell's Teeth with all haste. The entire Adeptus Mechanicus is abuzz -- should the legendary Omnicopaeia be found, they will finally have a way to control, precipitate and even weaponise Humanity's psychic dawn.
Visumoje šitas "spėjimas" tik pagalbinė priemonė. Esmė yra šio pasaulio keitimas iš kūrėjų pusės 2025 metais. Be jokio "argumento" aš apie tai gali rašyti kiek noriu bet tai būtų tik fantazijos. Reikalinga kažkas konkretaus ir gan keisto. Tai ir bandoma toks "spėjimo" variantas kuriame nėra jokio spėjimo. Aišku aš nežinau ar viskas būtent taip kaip čia vyksta, nes klausimus reikia sugalvoti pačiam, o atsakymai į juos tik "taip" arba "ne". Taip kad galiu nusigrybauti ir į šoną. Nors pvz ateities variantui nebeturiu jokių "papildymų". Nėra kur fantazuoti. Paskutinis variantas idealus ir nėra ką ten tobulinti. Nors iki to varianto eita nuo praktiškai 2013 metų iki 2018 sausio pabaigos. Tikiuosi per tiek laiko iš tikro suradęs optimaliausią variantą. Planas patvirtintas. Nieko daugiau daryti nereikia. :) Na nebent kukliai, minimaliai, be oficialių informavimo priemonių supažindinti norinčius be jokių šou elementų. Nėra jokio tikslo įtakoti žmonės, vesti į kažkokį ale nušvitimą. Kam reiks tas informaciją suras. O visi kiti tegul gyvena kaip gyveno bet atėjus laikui atsako už konkrečiai save. Kiekvienas fiziškai jaučia skausmą ir psichologiškai nepatogumą. Atitinkamai žino ką daro blogai kitam žmogui. To visiškai pakanka kad gyvenime priiminėti teisingus sprendimus ir neturėti nepatogumų ateityje. Todėl net nežinau ar tas net minimalus kūrėjų ateities plano viešinimas turi prasmės. Na bet taip suderinom tai ir darau. :)
Ankstesni kortelių skaitytuvai buvo brangus atsiskaitymo banko kortelėmis būdas su mokesčiais už apdorojimą, atšaukimą ir beveik visa kita, ką bankai galėjo panaudoti pelno padidinimui. Alternatyva jau seniai buvo reikalinga ir ji turėjo didinti prekybininkų, o ne banko, pelną. SumUp procentaliai apmokestina tik tas operacijas, kurias apdoroja. Jei esate mažas arba mobilusis verslas, tai reiškia, kad mūsų terminalas yra jums tinkamiausias sprendimas. SumUp išmanusis kortelių skaitytuvas bus naudingas, kad tebūsite startuolis, tačiau liks toks pat vertingas ir tuomet, kai pasieksite sėkmės viršūnę, o jūsų pelnas šoktels į aukštumas.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo metu vyko Kristijono Donelaičio skaitymai įvairiomis kalbomis. Lietuvių kalba skaitė Eglė Matukaitytė, latvių kalba - Ieva Birmantaitė, lenkų kalba - Gintarė Lukoševičiūtė ir Ieva Masiliūnaitė, vokiečių kalba - Vida Korn ir Birutė Ališauskaitė, rusų kalba - Gina Poškienė, anglų kalba - Aistė Megelinskenė, ispanų kalba - Miquel Puerto. Kankliuotoja - Milda Gaulienė.
Apskritai modernybė visas žmonių bendruomenes suvokia kaip konstruktus, o ne kaip duotybes. Tai yra platesnio vaizdo dalis, susijusi su tuo, kaip mes, šiuolaikiniai žmonės, esame linkę suvokti pažinimą. F. Baconui tikrovės pažinimo tikslas yra jį panaudoti materialiai žmonijos pažangai. Išties mes geriname žmogaus būklę, konstruodami arba gamindami savo pasaulį. Taigi Baconui duotybė yra tai, kas kyla iš gamtos bei kūrinijos ir tarnauja kaip medžiaga konstruoti žmogų.
FKU, jos laboratorine diagnostika: amino rugsties fenilalanino apykaitos sutrikimas. Fen.- nepakeiciama amino rugstis, ieina i ivairiu baltymu sudeti. Fen. paros doze yra apie 30mg/1 kg svorio. Vykstant normaliai audiniu apykaitai fenilalaninas fermentu skaidomas i tirozina. Tirozinas reikalingas melanino, neuromediatoriu gamybai. Dar fen. per eile etapu gali buti suskaidomas i CO2 ir H2O. Del fermento defekto organizme pradeda kauptis fenilalaninas. Nenormalus skilimo produktai (fenilacto, fenilpieno rugstys) patenka i krauja ir sutrikdo CNS vystymasi. Sutrinka normalus neuromediatoriu gamybos procesas. Vystosi silpnaprotyste. Sutrinka pigmento gamyba. Kudikiai gimsta normalus, nes nestumo metu fen. perteklius pereina per placenta. Ligos pozymiai isryskeja pirmais gyvenimo menesiais. Vaikas vangus, budingas astrus slapimo kvapas. Genas yra 12 chr. q petyje. Visi gime naujagimiai (sviestas sviestuotas) testuojami tiriant krauja. Kitas budas diagnozuoti – ant vystyklu uzlasinti Felingo reagento. Ligos atveju slapimas nusidazo zalsvai. Gydymas – dieta. Grieztai ribojamas baltymu su fen. patekimas i organizma. Kuo anksciau pradedamas gydymas tuo normalesnis uzauga vaikas. Dieta reikalinga iki 8-10 metu. Veliai medziagu apykaita persitvarko, galima duoti normalu maista.   
Neprisistatantysis, neįsivaizduoju kaip galėtų laisvoje Lietuvoje įvykti toks turto perėmimas į valstybės rankas. Buvo atvejis, kai sunkmečiu buvo pravalgyta kelininkų milijardinė pagalvė. Nors kai ji atsirado, tikriausiai, buvo dar sunkesni rusų blokados laikai. Gal visos tokios pagalvės buvo pravalgytos ir pereita prie kitokio pinigų valdymo, nuolat nekaupiant didesnių sumų, bet tai perėjimas nuo ramaus gyvenimo prie įtempto ir kai nuolat tenka skolintis pinigų, jei kas sutriktų pinigų srautuose. Iš kitos pusės negalėtų koks bankas sužlugęs „nusinešti“ didesnių Lietuvos pinigų.
The battle plate of Lucius' Skitarii cohorts is dark, almost black in colouration. Like the armour of its vehicles, the plate is made from a rare alloy, scorched black by the artificial sun within the planet in a ritual known as the Solar Blessing. Ever since the Inculcata Schism, Lucius' Skitarii Legion have used the same system of markings as Mars. They even adopted the deep red of the first Forge World, although the cream and dark metal of their planet's original heraldry lie beneath. The Skitarii cohorts bear the icon of Forge World Lucius. The illuminated letter that forms Lucius' icon is burnt into the planet's own surface, each detail a dozen miles from top to bottom.
Skirtingai negu tekstai, pristatantys Visi – patriotai koncepciją, Putinaitės opusai, kuriuose suformuluota koncepcija Visi – kolaborantai, pretenduoja į mokslinių darbų statusą. Mokslinį darbo statusą pagrindžia jo atitikimas moksle pripažintiems kriterijams. Kai kurių kriterijų Putinaitės darbai akivaizdžiai neatitinka. Visų pirma, Putinaitės knygoms Šiaurės Atėnų tremtiniai, Nenutrūkusi styga ir Trys lietuviškos Europos būdingas mokslininkui nedovanotinas pasirinktinis faktų ignoravimas. Antra, terminai šiuose darbuose vartojami iškreiptomis prasmėmis, ribos tarp sąvokų tyčia ištrinamos. Trečia, autorė nuolatos konstruoja dirbtines, jokiais duomenimis neparemtas, akivaizdžiai kontrintuityvias pasisakymų ir veiksmų prasmės interpretacijas. Šie nukrypimai nuo mokslo reikalavimų yra ne epizodiniai, bet sistemiški, todėl intensyvi autorės literatūrinė veikla laikytina ne mokslo, bet šarlatanizmo apraiška.
The Ruststalkers of the Skitarii Legions fall upon their foes in a slashing, stabbing frenzy. Their transonic blades blur as they dart and cut like the weapons of gladiatorial knife-fighters, the deadly resonances they transmit bypassing armour as if it offered no more resistance than a hologram. The Ruststalkers were originally devised as cybernetic assassins, sent into the Red Planet's wastes to hunt down feral Servitors and other undesirables excommunicated from the Cult Mechanicus. They proved so effective at their task they were repurposed and militarised into groups known as killclades. Since that day they have fought on the front line of the Cult Mechanicus' many wars. The weapons of the Ruststalkers are sinister examples of the Adeptus Mechanicus' mastery over the laws of physics; they emanate a strong, sick hum that plays on the soul. When these horrible devices are put to use, their sonic field swoops across a variety of wavelengths until it finds the right molecular frequency to simply pass through whatever armour their foes are wearing. The gory results, though they take a second or two to manifest, are considered by the Tech-priests to be well worth the wait. So lethal is this offshoot of sonic technology that the Tech-priests have refined it into many different forms. These range from stiletto-swift razors to the much-feared Chordclaw, a needle-fingered gauntlet capable of turning a man's flesh to quivering mulch.

Šalia kultūros ir meno veikėjų portretų A. Aleksandravičius yra sukūręs fotografijų ciklų įvairiomis temomis, bet jį pirmiausia domina žmonės. Mes nerasime jo kūryboje peizažų, natiurmortų taip pat sukurta labai nedaug. Visai nėra ir abstrahuotų ornamentinių kompozicijų. Dėmesio centre visada yra atskira asmenybė arba socialinė įvairių visuomenės grupių panorama. Fotografas labai daug bendradarbiauja su naujais moterų, mados ar kultūros žurnalais Ieva, Ieva Bazaar, Laima, Laiko balsas, Cosmopolitan. Užsakytų fotografijų žurnalams yra kūrę ir daugelis šiuolaikinės fotografijos korifėjų, tokių kaip Martin Munkacsi, Irving Penn, Helmut Newton, Richard Avedon. Ši aplinkybė diktavo mados ir populiariosios muzikos žvaigždžių pasaulio persipynimą su meno įžymybių atvaizdais. Abi dažniausiai kraštutinai skirtingas grupes susieja plačiosios publikos susidomėjimas. Šios specifikos dėka panašaus charakterio yra ir A. Aleksandravičiaus fotografija. Patenkindamas gražių vaizdų ar vojaristinio smalsumo poreikius jis neretai sukuria išraiškingų kūrinių, savotiškų greit srūvančio laiko ir besikeičiančio skonio ikonų, susijusių su vietine terpe. Tačiau net ir tokioje moterų žurnalų fotografijoje A. Aleksandravičius neatsisako provokacijų. Taip 1998 m. jis sukuria ir publikuoja savo mažo miesto jau pagyvenusių populiarių, bet solidžių kultūros ir švietimo profesijos atstovių aktų seriją, kuri sudrumsčia visuomenės ramybę. Iš kultūros ir meno rato hermetiškumo A. Aleksandravičius ištrūksta fotografuodamas įvairius marginalinius ir socialiai opius gyvenimo reiškinius. Jis sugeba organiškai patekti į tokią terpę, kuri šiaip jau yra uždara fotografui.
Karelijoje Vera vadinosi baltojo spindulio magistre. Čia ji veikė legaliai, nes turėjo verslo liudijimą teikti netradicines paslaugas. Klientus ji priiminėjo šiuolaikiniame ofise, „gydė“ nuo vėžio, cirozės, paralyžiaus. Kartą pas būrėją atėjo smegenų vėžiu sergančio berniuko tėvai, kuriuos moteris išnaudojo iki pat mirties, o po to tik skėstelėjo rankomis – toks jau vaiko likimas. Pinigų, aišku, „magistrė“ negrąžino.
×