Daugybė žmonių pasaulyje šiuo metu svarsto, kaip knyga mūsų dienomis galėtų atremti kone visuotiniu tapusį bodėjimąsi skaitymu. Mums gi labiausiai rūpi, kaip tiesioginio iššūkio akivaizdoje knyga galėtų svariau pasitarnauti Anykščiams? Koks nors vienas drovus drugelio plastelėjimas nieko nepakeis, pavieniai veiksmai ne tik turizmo, bet ir daugelyje kitų sričių kelia vien sąmyšį. Bet jei kultūros, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, tėvai atliktų būtiniausius „namų darbus” perkainojant, populiarinant knygą, įtraukiant ją į pirmaeilį kasdienybės „asortimentą“, jei įgyvendintume nors programą minimum, jau galėtume švęsti dvasios pergalę.
Mano minimu atveju veikia pats personažas ir jo spalvinis derinys, kuris kaip standartas nugula ant įvairiausių daiktų paviršių bei reprezentuoja pramoginius produktus; „Hello Kitty“ dėvėjimas ne tik nuosavam kūnui suteikia madingumo, bet ir suvienodina (sustandartina) bet kurį kūną (plačiau žr. Venckus, R. (2016). „Mados ekskursas: Waltas Disney’us, Hello Kitty, Lady Gaga, Justin’as Bieberis ir „Apšvietos dialektika“.Inter-studia Humanitatis, 19, 25-41).
Antroji koncepcijos Visi–kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės bandymas parodyti, jog sovietmečiu Lietuvos visuomenė buvo sovietizuojama ne prievarta, kaip paprastai manoma, bet greičiau sovietizavosi pati, iš esmės savanoriškai, aktyvioje sąveikoje su režimu. Autorė rašo: „politinis procesas aiškinamas pozityvia visuomenės ir valdžios sąveika“ (Putinaitė N. Nugenėta pušis, p. 18).  Esą taip pozityviai sąveikaujant valdžiai, sovietmečio kultūrininkams ir plačiajai visuomenei, išsikristalizavo strategijos (autorė aprašo keturias – ramų gyvenimą, prisitaikymą per maištą, neišvengiamybės etiką ir išmonę), leidžiančios pritapti prie sovietinės realybės ir nekonfliktiškai bei santykinai komfortiškai joje įsigyventi (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga). Sovietmečio visuomenės ateizacija taip pat aiškintina nurodant į asmeninį nutraukančių ryšį su tikėjimu individų apsisprendimą (Putinaitė N. Nugenėta pušis). Šios savanoriškai priimtos strategijos ir apsisprendimai tapusios lietuvių savastimi, pakirtusios moralę ir padariusios iš lietuvių tikrus sovietžmogius. Lietuviai išlieka sovietžmogiais ir po valstybės atkūrimo, nes jų mąstymas, veikimo strategijos ir moralė išlikę tokie patys.
It is well established that cannabis is capable of affecting the mind, emotions and behavior. The main psychotropic cannabinoid, delta-9-tetrahydrocannabinol (THC) has been intensely studied. However, many of the other cannabinoids, terpenoids and flavonoids found in medical marijuana that play a big role in boosting the therapeutic effect of cannabis remain understudied.

Lol it’s not like I didn’t know there were alternatives, I just didn’t think it would be this easy, OR that I had it lying around in my house lmao. I bought these essential oils way back to make water topical that I can use, which is fail don’t do it. Tried in the Vape but put too much and the Vape e juice was garbage leftovers mixed together. So no don’t do that either. Altho it made crap into okay Vape.

Na kadangi mane kažkas paminėjo tai atsakysiu nors ir tingiu. Jūs kalbat apie kažkokį biblinį dievą kuris naikina savo kūrinius. Ar tai dieviška ir normalu? Ne čia kažkas ne taip. Na o tie su kuriais bendrauju nuo pat pradžių ir vienareikšmiškai draudžia žudyti mums ir sau. Galima tik atskirti savo kūrinius keliančius vieni kitiems problemas. Aišku jei pats kūrinys nėra dievas jis gali, jei nori, pats susinaikinti. Čia jau jo laisva valia. Ta kita pusė iš manęs nereikalauja nieko, nes normaliems tėvams iš savo vaikų tikrai nieko nereikia. Jokių aukų kaip bibliniam dievui. Kitas momentas suteikti informaciją kaip čia viskas yra normalių tėvų pareiga. Kas iš jų pusės ir padaryta. Maža to šis pasaulis šiam momentui yra "sugadintoje" būsenoje. Tai padarė tų pačių kūrėjų kiti kūriniai kuriuos mes vadiname kitomis civilizacijomis. Šiam momentui jie nuo mūsų atskirti. Lieka aptarti su kūrėjais variantą kaip bus "taisomas" šis pasaulis. Šiam momentui tie klausimai išspręsti. Esmė šis pasaulis dalinamas į 3 pasaulius. Atskiriami žmonės nuo gyvūnų ir geri žmonės nuo blogų. Blogumo vienintelis kriterijus kaip pažeidinėjate kitų žmonių laisvą valią. Pagal tai arba liekate šiame "gerų žmonių" pasaulyje. Arba perkeliami į naują "blogų žmonių" pasaulį. Gyvenimo sąlygos visur idealios. Tik blogi žmonės neturi galimybės turėti palikuonių. Kaip ir gyvūnai gyvūnų pasaulyje. Be to viskas kas sukurta žmonių naikinama. Viskas būtina ir reikalinga duota kūrėjų. Dar kaip minėjau buvo problema su dvejopais žmonėmis. Žmonės originalai ir žmonės klonai. Vieni gyvena amžinai kiti vieną kartą. Bet gerų žmonių pasaulyje gyvenantys geri klonai per dešimtis tūkstančių metų "užauga" ir tampa tokiais pat nemirtingais originalais. Tokios perspektyvos. Lieka tik realizacija kažkada. Kada - žinoma. :) Mane sąlygos labai tenkina. Ką ir norėjo sužinoti Kūrėjai iš manęs kad galėtų keisti šį pasaulį. Tik tiek čia to viso reikalo. Būti kažkokiu pranašu nėra jokio poreikio. Kiekvienas gyvena savo galva ir atsako už save. Kaip pasiklojo taip ir išmiegos. :)
– Viena iš renginio dalių yra kūrybos visuomenė. Kas vienija šios visuomenės dalyvius? Ko tikimasi iš šios visuomenės? Kuo ji savita ir šiuolaikiška? Kad ši visuomenė yra labai svarbi aiškinama gana storoje ir metodiškai detaliai išplėtotoje prof. dr. T. Kačerausko knygoje „Kūrybos visuomenė“. O gal ši visuomenė yra ne tiek mūsų laikmečio ženklas, o kiek pozityvi utopija?

Erdves nuotaikos gali keistis, bet jos niekur nedingsta; todel visa aplinka gali buti švelni, palanki, bet staiga atsiverti ir kaip siaubinga, grėsminga, už valdanti žmogų, o drauge ir visus kitus įvykius, bei daiktus. Kartu galima parodyti, kad nuotaikų įvairove persirengimo, persismelkia viena per kita ir todel negalima sakyti, jog mano visa aplinka yra džiaugsminga vien dėl to, kad as taip jaučiuosi, o Onutei ji yra liūdna, nes ji tiesiog taip jauciasi. Ir t.t.


Their boundless faith in the Machine God and His incarnation, the Omnissiah, drives them on without sleep. Their meditations on divinity are rest enough. Once contact is made with the enemy their pace does not slacken, yet neither does it increase. With the barest of shivers the Skitarii receive doctrina imperatives from Tech-priest masters in orbit. Rifles and carbines are raised to shoulders in perfect unison, and bloody war begins.


– Žinoma, kad filosofija yra  visų mokslų motina. Iš filosofijos vystėsi ne tik humanitariniai mokslai, bet ir daug ką paveldėjo socialiniai. Šiandien, kai regime labai daug įvairių mokslo šakų, kai susiduriame su tokiais specialistais, apie kuriuos prieš dešimtmetį nieko net nežinojome, vis didesnis klausimas kyla apie ateities mokslo šakas ir studijų programas. Vienu metu atrodo, kad mokslo šakų kombinacijos vėl grįžta prie kažkokio bendrojo vardiklio, lyg vėl pasuka atgal filosofijos link, taip sujungdamos ir sukomplektuodamos gana skirtingus mokslus (pvz. kultūros studijas, vadybą, ekonomiką ir t. t.). Kita vertus, naujos specialybės ir naujos mokslo šakos dažniausiai yra provokuojamos technologijų inovacijų ir jų taikymo praktikoje. Viešumoje gausu diskusijų apie robotų technologijas, kurios daugumą specialybių išstums iš darbo rinkos (t. y. robotai palaipsniui perims tam tikrus mūsų darbus). Todėl noriu jūsų paprašyti įsivaizduoti ir pafantazuoti apie tai, kokios ateityje bus naujos specialybės. Kokių specialybių gali reikėti darbo rinkai ir koks vaidmuo teks universitetui?
Paminėtina, kad D. Stechas 2010 m. pelnė auksą pasaulio šokių čempionate, o 2012 m. – bronzą. Ilgą laiką Europos ir Lietuvos čempionatuose visada laimėdavo prizines vietas, pavyzdžiui, 2016 m. pelnė 2-ąją vietą „European Cup’e“, 2017 m. – 1-ąją vietą Lietuvos čempionate. Abiem čempionatams jaunuolis rengėsi pats, o lietuviškajame čempionate jis buvo jauniausias vyriausiųjų kategorijoje.
We remind you once again that you are an aboriginal human parasite that uses the planet's resources indiscriminately for its miserable existence. You ruthlessly exploit the Earth's eccentricity to satisfy your egoistic needs, kill animals that, like you, have the right to live and reproduce as essentially and you are the same animal life as they are, with their selfishness, unhealthy ambitions, malice, extraordinary selfishness and schizophrenic belief that you are the only one in the universe of electorate creatures. Your achievements in science and technology are primitive and miserable to support the devastation of the planet's ecosystem by burning the fossil resources of the planet with coal, petroleum gas and metals. You use metallic weapons to create horrible killer machines that you use in the context of the same animals as you yourself. You are ruled by raccoons and dowries that are used by the government to satisfy their lowest animal instincts, by sacrificing their unharmed ambitions by killing or suffering the deadly torment of millions of people, you are portrayed in democracy and justice in the blizzard of only a demagogy of well-off lies. Therefore, we replied that you are not a PROTECTful humanoid species in the galaxy. The torture and murder of your other animals, which you call food processing companies, are a criminal form of existence in the universe, the ones you kill each day alone in order to overcome their blood and bodies are thousands of times more cute in the eyes of the developers than you yourself. Therefore, until you radically change no one from the members of the Arctic Council, which includes nearly 3 billion galactic civilizations, will not have any kind of contact with you, we will continue to use you as research material, through our representatives, we will monitor the development of your development, but not more. Until you receive the status of galaxy citizens, you will continue to be treated as one of the animals on the planet and will continue to experiment with you and your genetic research and attempt to improve you as a species if this does not produce good results. You will quickly and painlessly destroy the oxygen contained in the Earth's atmosphere. replacing inert gases. After 200-300 years of fading the planet from your existence, we will attempt to place another experimental homo sapiens here. THEREFORE, I REVEAL YOUR DECLARATION.
You don't have permission to access /get_file.php?file=bFdDWm41elF4dEdYbFpkZ2xkS1huMktqbDhUSVpNU1daOUNYb0ppVVk4ekRuMmVxYkpERjBKaWNscHhseVpkaFpLUm4xWjFreUtLVTFtYVZsSjlvekplVW1wYWV5Y25ZeTUyZW5acVZtWiUyQlRubWZFeUppVFlaUE9sV0tVb0dyQ3hwZHNvSExObDhtWG81cGdaZDJZbVdLaGw4M0htcE9sYVpCa21XbWNscyUyRkdscHhwblpqRm1wWmhsbDlzMXB1WFk1NXBuSm1CbFoxcGtaWmtacEtabHNXUW1LZWUxTXJRbUY3TG9abkt5Sm1WYzI2Y21RJTNEJTNE on this server.
Antra. Formuluojant šią koncepciją yra atsisakoma pasitelkti daugelį pavergtos Tautos pasakojime vartojamų terminų, o kitų terminų prasmė yra iškreipta. Štai esminis šiai koncepcijai terminas patriotizmas turi visiškai apibrėžtą prasmę – tai aktyvus įsipareigojimas politinei tautai. Šia prasme vartojamas jis nepritaikomas nei tarybų Lietuvos partinių ir ūkinių vadovų atžvilgiu, nei visiems tiems tarybų Lietuvos gyventojams, kuriems bendra yra tik tai, kad jie nepritapo prie jedinstvininkų ir idėjinių komunistų. Jei kas nors vis dėlto galvotų, kad Brazauskas ir kiti veikėjai buvę patriotai, tegul padaro sau minties eksperimentą – atsako į klausimą, ką Brazauskas ir kiti būtų darę, jei Gorbačiovas būtų paskelbęs ne pertvarkos ir viešumo, bet veržlių užsukimo politiką ir įsakęs lietuvius sodinti į vagonus ir veržti pas baltąsias meškas? Visi, gyvenę sovietmečiu, puikiai žino atsakymą – būtų sodinę ir vežę. Toks tad patriotizmas. Panašiai iškreipta prasme vartojamas ir terminas kolaborantas. Šis terminas turi apibrėžtą prasmę ir reiškia aktyvų okupanto talkininką. Šia prasme vartojamas terminas kolaborantas yra pritaikomas kur kas plačiau negu jedinstvininkų ir Burokevičiaus sekėjų atžvilgiu, ir apima sovietinės Lietuvos vadovybę.
Some flavonoids extracted from the cannabis plant have been tested for pharmacological effects. The clinical findings are promising, but further research is needed to fully understand what role flavonoids play in the overall therapeutic effects of cannabis treatment, especially how they interact with cannabinoids by either synergistically enhancing them or reducing their effects.
Dzeikobso sindromas, kariotipas 47, XYY. Gali buti ir 48, XYYY, 49, XYYYY. Tevu amzius didesnis uz vidutini. Suauge fiziskai ir protiskai sveiki. Auksti. Kunas proporcingas. Taciau gali buti skeleto anomaliju, nesimetriskas veidas, idubusi krutine, budingas raumenu silpnumas. Lytinis gyvenimas normalus, bet vaiku susilaukia retai. Gali buti agresyvus, antisocialus, homoseksualus. Aktyvus, impulsyvus. Susidarymo mechanizmas: Y chromosomos neissiskyrimas mejozes metu.
Už sūnaus gyvenimo ir verslo „sutvarkymą“ buvo paprašyta 50 000 litų (14 481 eurų), nes būrėja paaiškino, kad reikalingi amuletai, kainuojantys 24 000 litų (6950 eurų). Jie, anot aiškiaregės, turi būti iš aukso. Kad būtų galima sutvarkyti sūnaus firmų reikalus, reikėjo ir žalvarinių pėdučių. Už 3 apvalius amuletus ir auksinį žiedą, 15 vienetų žalvarinių pėdučių Aldona sumokėjo 24 000 litų (6950 eurų).
Viename romane erdvelaivis nukrito ant planetos remontuotis. Šalia stovėjo kažkoks kalnas, gyvybės ženklų nebuvo. Po vienos savaitės vienas iš darbuotojų supanikavęs atbėgo pas vadeivą ir parodė landšafto nuotraukos kuriose užfiksuota kad tas kalnas juda Nu vopšem jie vos spėjo iš ten pabėkt kad nebūtų sutraiškyti (kalnui mūsų bioritmas buvo laaabai spartus... ką jau kalbėti apie evoliuciją ar žvaigždes)
– Mados neaplenkia ne tik populiariųjų vartotojų, bet ir specifinių menų bei savitų subkultūrų. Visi miestai ir regionai nori turėti savo meno plenerus, orkestrus ir chorus, literatūros skaitymus ir knygų muges, teatrų ir kino festivalius. Vieniems miestams tai pavyksta lengviau, kitiems sudėtingiau. Vieni sukuria ir išplėtoja renginį kaip vietos kultūros tapatybę stiprinantį reiškinį, kiti per tęstinius renginius įtvirtina tinklinį tarpregioninį, tarpmiestinį ir net tarpkultūrinį tinklą.
Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas savo publikuotus straipsnius ir juos grupuodamas bei guldydamas savo kritinių tekstų archyve (www.culture.venckus.eu) pastebėjau jog gausiai remdamasis filosofijos lobynais aš dažniausiai rašau apie tapybą ir formuoju savotišką filosofiją, kurios centre yra tapybos kūriniai. Pamaniau, kad ateityje derėtų parašyti knygą, kurią pavadinčiau tapybos filosofija.
O jei tamstai nepatinka mūsų pažiuros mauk iš čia į visas keturias puses, nes neleisime kad kažkoks išsišokėlis nei kojų neęspėjęs apšilti forumuose jau pradėtų visus gasdinti gėjų ,žydų ir čigonų engimu čia. Jei jūsų visų žemėje nebūtų ji tik lengviau atsikvėptų,kiekvienas tikras Lietuvis jūsų nemėgo ir niekada nepamėgs, o prievarta meilės tikrai nenusipelnysi ir bauginimais taip pat. Taip kad gyvenk kol tavęs niekas neliečia ir kitiems netrukdyk to daryti.Nes viskam yra kantrybės ribos.
Mes visi, mūsų visuomenė kaip socialinis vienetas kūrybiškumo link galime eiti tik vienu – konservatyvaus mąstymo atsisakymo ir jo sąmoningo laužymo – keliu. Išties nūdien atvirumas kūrybiškumui neretai būna tik suvaidintas, nemokšiškai imituojamas, siekiant būti madingam. Tačiau tai nėra tikrasis kūrybiškumas – tai tik nevykusi nevykusiai dėvima kaukė. Būti kūrybiškam – tai reiškia pirmiausia būti apdairiai drąsiu, tai neišvengiamai eiti prieš srovę, mesti iššūkį pilkai masei, protestuojančiai miniai.

Postmodernioji teorija rutuliojosi įsitvirtinant naujoms informacinėms komunikacinėms ir vaizdinėms technologijoms, kurios savo ruožtu keitė ir keičia ne tik žmogaus gyvenamą aplinką, bet ir pažintinio subjekto bei pažintinio santykio supratimą. Naujųjų technologijų poveikis imtas apmąstyti jau gana seniai – išskirtiniai šiuo atžvilgiu yra Walterio Benjamino, Theodoro Adorno, Maxo Horkheimerio ir Martino Heideggerio darbai. Sparti pastarųjų dešimtmečių technologijų raida, susijusi su gyvenamojo pasaulio kompiuterizacija, internetizacija bei vadinamuoju vaizdiniu posūkiu kultūroje, moksle ir ekonomikoje iškėlė naują teorinių apmąstymų bangą, įvardijamą kaip medijų teorija ir medijų tyrimai.
Kai tik parašiau apie JTO tai man dvi dienas iš eilės(pirmą dieną išvis porą sykių) naktiniame danguje pamirksėjo šviesomis. Kiek suprantu jie miestus vengia, na bent tiek pastebėjau. Tikrai tai ne lėktuvas ir ne palydovas ir joks meteoritas. Na ir dar kartelį sumirksėjo, kai antrą kartą apie JTO parašiau, tiksliau paaiškinimą kas tai yra, vėlgi sumirksėjo. Na galvoju tiksliau man rodo, kad jie yra na ir tiek. Ir aš galvoju "yra tai yra, bent jau buvimą parodė savo".

Taip pat mes didingai paskelbiame, kad Žemiečiai yra ir turėtų būti laisva tauta; kad esant tokiai situacijai visi žmonės yra atleidžiami nuo visų sąjungų su nežemiškomis jėgomis ir kad visi politiniai ir ekonominiai sandoriai tarp jų ir Žemiečių yra visiškai negaliojantys; kad kaip laisva ir suvereni tauta Didingesnėje Visatos Visuomenėje, mes atsakingai prisimame visą valdžią šioje Saulės Sistemoje skelbti taiką, pradėti karą, sudarinėti sąjungas, valdyti komercines operacijas ir perimti visus kitus veiksmus, kuriuos suvereni planetinė tauta galėtų teisėtai ir etiškai atlikti.
Dr. Ethan Russo further supports this theory with scientific evidence by demonstrating that non-cannabinoid plant components such as terpenes serve as inhibitors to THC’s intoxicating effects, thereby increasing THC’s therapeutic index. This “phytocannabinoid-terpenoid synergy,” as Russo calls it, increases the potential of cannabis-based medicinal extracts to treat pain, inflammation, fungal and bacterial infections, depression, anxiety, addiction, epilepsy and even cancer.
The Jeena, Liju et al study investigated the chemical composition of essential oil isolated from black pepper, of which caryophyllene is a main constituent, and studied its pharmacological properties. Black pepper oil was found to possess antioxidant, anti-inflammatory and antinociceptive properties. This suggests that high-caryophyllene strains may be useful in treating a number of medical issues such as arthritis and neuropathy pain.
Meilė nėra vien jausmas ar emocinis išgyvenimas, ji nėra kažkas mistiško, kas staiga iš niekur atsiranda ir savaime, nepaisant žmogaus valios, išgaruoja. Meilė nėra kažkas gatava žmonių tarpusavio santykiuose. Iš prigimties mums duotas juslumas ir jausmingumas, daugumos priimami už pačią meilę, tėra tik meilės žaliava. Iš jų reikia meilę susikurti asmeniniu valingu veiksmu. Tikroji meilė yra vartojimo priešybė ir jei žmogus turi meilės kaip jausmo (jausmingumas) ar aistros (juslumas) sampratą, galima numanyti, jog jis vadovaujasi vartotojiška nuostata ir meilė jame dar “vaikystės” stadijoje. Meilė neatsiejama nuo atsakomybės, pagarbos ir pažinimo, nes neįmanoma gerbti to, ko nepažįsti. Arba, kitaip sakant, pagarbus santykis – tai kito žmogaus priėmimas tokio, koks jis yra, o ne tokio, koks jis man reikalingas. Todėl meilė nėra akla. 
Šalia kultūros ir meno veikėjų portretų A. Aleksandravičius yra sukūręs fotografijų ciklų įvairiomis temomis, bet jį pirmiausia domina žmonės. Mes nerasime jo kūryboje peizažų, natiurmortų taip pat sukurta labai nedaug. Visai nėra ir abstrahuotų ornamentinių kompozicijų. Dėmesio centre visada yra atskira asmenybė arba socialinė įvairių visuomenės grupių panorama. Fotografas labai daug bendradarbiauja su naujais moterų, mados ar kultūros žurnalais Ieva, Ieva Bazaar, Laima, Laiko balsas, Cosmopolitan. Užsakytų fotografijų žurnalams yra kūrę ir daugelis šiuolaikinės fotografijos korifėjų, tokių kaip Martin Munkacsi, Irving Penn, Helmut Newton, Richard Avedon. Ši aplinkybė diktavo mados ir populiariosios muzikos žvaigždžių pasaulio persipynimą su meno įžymybių atvaizdais. Abi dažniausiai kraštutinai skirtingas grupes susieja plačiosios publikos susidomėjimas. Šios specifikos dėka panašaus charakterio yra ir A. Aleksandravičiaus fotografija. Patenkindamas gražių vaizdų ar vojaristinio smalsumo poreikius jis neretai sukuria išraiškingų kūrinių, savotiškų greit srūvančio laiko ir besikeičiančio skonio ikonų, susijusių su vietine terpe. Tačiau net ir tokioje moterų žurnalų fotografijoje A. Aleksandravičius neatsisako provokacijų. Taip 1998 m. jis sukuria ir publikuoja savo mažo miesto jau pagyvenusių populiarių, bet solidžių kultūros ir švietimo profesijos atstovių aktų seriją, kuri sudrumsčia visuomenės ramybę. Iš kultūros ir meno rato hermetiškumo A. Aleksandravičius ištrūksta fotografuodamas įvairius marginalinius ir socialiai opius gyvenimo reiškinius. Jis sugeba organiškai patekti į tokią terpę, kuri šiaip jau yra uždara fotografui.
Puikią, iš esmės į visus su poeto Just.Marcinkevičiaus veiklos ir kūrybos kontekstais bei puolimais prieš jį susijusius klausimus atsakančią kalbą, pavadintą „Tai uždaryk mane“, perskaitė žinomas šalies kultūros veikėjas, lietuvių literatūros kritikas ir leidėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Sventickas, ištaręs: „Vilniaus forumą, kaip supratau, ypač jaudina Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje. Kai kurių Europos ideologų įsivaizdavimai, kad mažos tautos, valstybės ir kalbos sunyks. Netikiu, kad taip gali būti, tokiam įsivaizdavimui turime kategoriškai priešintis. Marcinkevičius priešinsis kartu su mumis. Tai jėga.“
Nuo 2016 metų „Pasaulio virtuvė“ vadovauja „Erasmus+“ projektui, kurio tikslas – padėti dėstytojams ir mokytojams visoje Europoje veiksmingai dėstyti savo disciplinas tarpkultūrinėms studentų grupėms. Projekto tyrėjų ir ekspertų komandą sudaro mokslininkai ir pedagogai iš VIVES universiteto Belgijoje, Roma Tre universiteto Italijoje, Airijos valstybinio universiteto Golvėjuje (Airijoje) ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvoje.
Aš girdėjau, kad universitetai nuo kolegijų skiriasi tuo, kad universitetinis mokslas labiau skirtas bendram išsilavinimui, todėl sunku pasakyti, ko jau teko išmokti. Jeigu mokykloje po matematikos pamokos galima būdavo tiksliai pasakyti, kad išmokai, pavyzdžiui, kaip spręsti lygčių sistemą, tai dabar universitete tai padaryti žymiai sunkiau ir ne iš karto galima pastebėti rezultatus.
Žinoma, kas dėl kūrybiškumo konceptų/receptų ir jų tinkamumo/pritaikomumo mūsų kultūrai – tai jau visai kitas klausimas. Kaip socialinių ir humanitarinių mokslų atstovė, galiu pasakyti, kad apie kokią veiklos sritį bekalbėtume, jokio vieno universalaus kūrybingumo ar kokio nors kito recepto nėra ir negali būti. Kiekviena visuomenė, tauta, kultūra yra labai savita, turinti savąjį mentalitetą, nulemtą esamų ir istorinių aplinkybių bei daugybės kitų socialinių, kultūrinių, ekonominių, politinių faktorių. Mes, lietuviai, beveik prieš trisdešimt metų išsivadavę iš sovietinės ideologijos, vis dar esame kelyje į kūrybiškai, drąsiai, atvirai ir savarankiškai mąstančią visuomenę.
Praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį vilnijo diskusijos ne tik apie postmodernųjį būvį, bet ir apie postmoderniąją teoriją. Tuose debatuose ėmė ryškėti, jog dėl dekonstrukcijos, socialinio konstruktyvizmo, poststruktūralizmo ir kitų su postmodernaus teoretizavimo lauku susijusių idėjų bei nuostatų įsigalėjimo pasikeitė teorijos supratimas. Sunykus didiesiems metanaratyvams, tvirtinusiems tiesos supratimą ir legitimizavusiems tam tikras tiesos paieškų bei tiesos išsakymo procedūras, plito perspektyvistinio mokslinio pažinimo nuostata, pripažįstanti dalinę, kontekstinę tiesą, jos daugybiškumą ir vis labiau mokslinius tyrimus pajungianti konkretiems taikomiesiems tikslams. Ekspertinės praktikos modelis įsitvirtino kaip mąstymas mokslinių projektų kategorijomis. Tapo aišku, jog neįmanoma postmodernia vadintina teorija, apimanti žmogaus pasaulį, to pasaulio kultūros ekonomikos ir žmogaus savipatumo konstravimą bei raišką. Tačiau tam tikros bendros daugelio tyrinėtojų pripažįstamos arba konkrečiuose tyrinėjimuose „naudojamos“ filosofinės dekonstrukcijos, poststruktūralizmo, rortiškojo neopragmatizmo nuostatos sieja postmodernųjį būvį aiškinančias teorijas į tam tikrą sritį, kuri ir vadinama postmoderniąja teorija. Panašiai klostosi ir medijų teorijos laukas. Pirmieji išsamiai postmoderniosios teorijos supratimą ir tos teorijos susiklostymo prielaidas išskleidė Stevenas Bestas ir Douglasas Kellneris
Mes galime pasipriešinti tokiai būsenai, kai atsiranda jausmas, kad reikia kažką greitai pasakyti (rusašikniškas spaudimas) ir ant liežuvio galo sukasi tik vienas (rusašiknių pakištas) užsienietiškas žodis. Tokios duobės apeinamos, jei iš tikro suprantama, kas norima pasakyti, ir galima apsieiti tik savo kalbos kitais žodžiais, pačiam geriau suprantant savo mintį.
Vadinamieji NSO- erdvėliaviai patys visuomet apskaičiuoja susidūrimo pavojų ir niekada istorijoje nėra atsitiktinai susidūrę padangėje su jokiu mūsų skraidančiu aparatu. Jie visiškai nepavojingi keleiviniams lėktuvams,nors ir niekada nepraneša savo skrydžio planų ar duomenų...Na kai kada,- tiesa tiesiog pagrobia vieną kita lėktuva o kai kada ir su visais keleiviais,bet niekada nei vienas iš pagrobtūjų nepasiskundė kad su jais blogai elgiamasi...
Toliau ieskant geno mutacijos atlikus Northern-blotinga buvo pastebeta PHF6 geno RNR isskirtine seka. PHF6 genas yra svarbus stuburiniuose. Jo daznas isreiskimas duoda suprasti jo svarba lastelineje veikloje. Siuo metu spekuliuojama, jog PHF6 yra svarbus lasteles augimui ir dalijimuisi. Visuose atliktuose BFL sindromo patikrinimuose matoma, kad BFL sindromas pasireiskia tik su PHF6 geno mutacija. Patikrinus pacientu motinas taip pat buvo rasta PHF6 geno mutacija, pasireiskianti skirtingu laipsniu del X chromosomos inaktyvacijos.  Taigi, galima daryt isvada, jog BFL sindromas sukeliamas PHF6 geno mutacijos. Kol kas nera nustatyta, kad PHF6 geno mutacijos sukeltu kitokias ligas, tik BFL sindroma.
    Nicholajus rūpestingai pasvėrė savo galimybes, kol jie lipo gaisrininkų kopėčiomis. Kaip jis ir numatė, Džonas Versbovskis pasirodė esąs tikras survivalistas ir aiškiai neturėjo jokių problemų, darydamas tai, kas būtina, kad toks išliktų; turint omenyje, kaip prastai reikalai klojosi Rakūne, – prasčiau, tiesą sakant, negu Nicholajus numanė, – jam apsimokėtų turėti žmogų, kuris pridengtų jo užnugarį.
Gegužės 3–4 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šeima ir bendrasis gėris“. Jos tikslas – mokslininkų ir specialistų diskusija apie dabartinę šeimos padėtį Lietuvoje ir Vakaruose, jos socialinę ir antropologinę tapatybę, taip pat sąsajas su bendruoju gėriu. Skaitytojams siūlome konferencijos dalyvio, Amerikos katalikiškojo universiteto Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto moralinės teologijos ir šeimos teisės profesorius, rašančio fundamentinės moralinės teologijos, bioetikos, lytiškumo, santuokos bei teisės temomis, Davido S. Crawfordo pranešimo santrauką.
    Rugsėjo pabaigoje didelio miesto priemiestyje; buvo saulėta diena, bet Karlosas jau jautė pirmą rudens šnabždesį, kol jis skubėjo įstaigos kryptimi, praretėjusį orą, lapus, pradedančius vysti ant šakų viršuje. Nors nepasakytum, kad buvo labai daug medžių; jo butas buvo išsidriekiančio pramoninio rajono zonoje – keli suodini nuo fabrikų augalai, aptvertos mašinų stovėjimų aikštelės, peraugusios piktžolėmis, tariamai neveikiančių garažų akrai. U.B.A.B. įstaiga buvo iš tikrųjų renovuotas sandėlis ant Umbrelai priklausančio akrų ploto, apsupto gana šiuolaikinio laivybos komplekso, užbaigto sraigtasparnių pakilimų aikštele ir krovimų doku – graži sąranka, nors Karlosas vėl pagalvojo, kodėl jie nutarė viską statyti tokiame prastame rajone. Jie aiškiai galėjo leisti sau daug daugiau.
– Aiste, jūs prisistatote kaip turinio kūrėja (angl. creative content producer). Prieš keletą metų apie tokią veiklą net nemąstydavome, o Lietuvoje dar ir šiandien daug kam kyla klausimų apie šią veiklą. Tad noriu paklausti, kas yra turinio kūryba. Kokia turinio kūrėjo profesija? Kokiomis asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis išsiskiria turinio kūrėjai?

    Nuo tos dienos, kalbėjimasis su ja per tą trumpą laiką iki klasės valandėlės tapo mano kasdienine rutina. Žinoma, jeigu aš nebandyčiau kalbėtis, Haruhi neparodytų jokios reakcijos. Kitas dalykas, jeigu aš kalbėčiausi su ja apie vakarykštę TV laidą, arba orą, etc., – šiuos dalykus ji laikė “avingalviškomis temomis”, – Haruhi tiesiog ignoruotų mane. Tai suvokdamas, kruopščiai atsijojau pokalbių temas, kai šnekėjausi su ja.

Bet yra toks klausimas: "Ką jus veikiate Žemėje ir jos apylinkėse, kad taip nenorit mūsų palikti ramybėje ir leisti patiems tvarkytis". Iš rašliavos sprendžių, kad "sudarėte" sąjungą su kažkuo, kas jums labiau prie širdies (gal būt ir teisingai pasirinkot iš to kas buvo), kad pakeisti "įsikišti" į naturalią? (ar tikrai?) Žemės žmonių vystymąsi. Kaip dažnai jus kišates? ir kaip kišates įdomu. Matau parašėt, tai yra, akcentavot mūsų neigiamas sąvybes ir, spėju, kad gerąsias nepaminėjot dėl to, kad gerosios "neišpuiktų" nuo dėmesio, nes jos ir taip žino savo gėrį ir tada pavirstų "blogiukais"? ar tai tiesa?
– Naujoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedra vykdys dvi bakalauro studijų programas – pramogų industrijų ir renginių inžinerijos. Papasakokite apie šių studijų programų turinius ir galimybes. Kokios karjeros perspektyvos nūdien atsiveria ar galėtų atsiverti būsimiesiems pramogų industrijų ir renginių inžinerijos profesionalams Lietuvoje?
Už savo kūrybą ir veiklą A. Ptakauskė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą – Augustinio Griciaus premiją už geriausią metų prozos debiutą Lietuvoje, JAV senatoriaus J. William Fulbright stipendiją, Tarptautinio moterų ekonomikos forumo apdovanojimą „Iškili moteris, kurianti visiems geresnį pasaulį“ ir kt. A. Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ įtrauktas į studijų programas net keliuose Europos universitetuose.
    "Viskas paprasta," p. Lungė tarė. Jis paklausė manęs, kur aš šiuo metu gyvenu. Man atsakius, kad Vienoje, jis pridėjo: "Tuomet, ar galėtumėte nupiešti man tikslų miesto žemėlapį, rodantį visus kelius?" Aš tarškinau galvą, bandydamas susidaryti mentalinį Vienos žemėlapį, ir ėmiau piešti paprastą žemėlapį į savo bloknotą, jam atidžiai stebint mano veido išraiškas. Pripažinus pralaimėjimą, tarus, jog man neįmanoma nupiešti tikslaus žemėlapio, jis paėmė, ką aš nubraižiau.
    "Kaip žinote, BKA yra Vokietijos FTB ekvivalentas... organizacija, kuri tiria nusikaltėlių bylas, kurios nutinka po visas nacijos valstijas, bet tik dalimi valdžios, lyginant su Amerikos agentūra. Aš paprasčiausiai buvau pakviestas kaip vietinės policijos patarėjas per 1986-ųjų trijų tarybos narių nunuodijimo tyrimą Eislerio Memorialinėje Ligoninėje Diuseldorfe."
    Ji vis dar turi vilčių, kad sutiks, ką nors iš paranormalaus pasaulio, kurį aš seniai apleidau, ir entuziastingai bando įgyvendinti savo svajonę. Jeigu sėdėjimas ir laukimas nieko neišspręs, tuomet paskambinkime jiems patys! Štai kodėl Haruhi tapo baltas linijas mokyklos stadione, kabina simbolius ant stogo ir visur šmirinėja su prakeiktais popieriniais talismanais.
Lol it’s not like I didn’t know there were alternatives, I just didn’t think it would be this easy, OR that I had it lying around in my house lmao. I bought these essential oils way back to make water topical that I can use, which is fail don’t do it. Tried in the Vape but put too much and the Vape e juice was garbage leftovers mixed together. So no don’t do that either. Altho it made crap into okay Vape.
Apie tikrąjį žmoniškumą galima kalbėti įvairiuose kontekstuose. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad, atsižvelgiant į šiandienius mūsų poreikius, pilietinė visuomenė ir jos institucinės, politinės bei teisinės struktūros turi būti įsišaknijusios, ir atsižvelgti į tai, kokia yra tiesa apie žmones. Ta tiesa yra dvilypė: pirmiausia mes iš prigimties esame bendruomeniškos būtybės, antra, mes taip pat esame protingi laisvi subjektai, kurie trokšta ir siekia asmeniško išsipildymo. Manau, kad nė vienas iš šių dviejų aspektų nėra pernelyg prieštaringas, bent jau tol, kol mes nepradedame kalbėti apie tai, ką jie reiškia.
V.Radžvilo nuomone, jos tikslas - ištrinti idealios tautos sampratą: „Ir todėl tą akimirką, kai išnyksta Tauta iš mūsų vaizduotės, mūsų moraliniai apsisprendimai irgi nebeturi atramos. Nebeturi sankcijos bendruomenės, kuri jiems pritaria arba smerkia, todėl atsiduriame padėtyje, kurią galimą apibūdinti taip: esame stumiami į situaciją ne tarp gėrio ir blogio, bet į situaciją anapus gėrio ir blogio. Į situaciją, kai nesivokiame, nei kas gėris, nei kas blogis yra, - galiausiai siekiama, kad net nebežinotume, kad tokia skirtis apskritai gali būti“.
    Tanigučis, kaip visada kalbantis be atvangos, gyrėsi, kaip savo darbe susipažino su keliomis meiliomis mergaičiukėmis, ir kaip planavo išleisti susitaupytus pinigus pasimatymams, ar panašiam brudui. Tiesą sakant, temos apie žmonių svajones arba tai, kokie nuostabūs ir gražūs kažkieno gyvunėliai, mano knygoje buvo pačios bukiausios pasaulio temos.

Chr. anomaliju daznis neatrinktoje naujagimiu populiacijoje: didzioji dalis chr. anomaliju eliminuojamos ankstyvose embriogenezes stadijose. Taciau kai kurios, nesukelusios embrioletalaus poveikio lieka, ir gimsta defektyvus naujagimis. Kariotipu pakitimu populiacini daznuma galima nustatyti, masiskai tiriant naujagimiu chromosomas. Taciau dauguma chr. sindromu pasitaiko labai retai (1:10 000 naujagimiu ir reciau), o viena laboratorija tegali atlikti ne daugiau kaip keliolika tukstanciu kariotipu tyrimu. Taigi, norint susidaryti bendra vaizda reikia sudeti visus zinomus masinius naujagimu kariotipu tyrimus. Todel susidaro problemu: 1) sunku ivertinti kokia anomaliu kariotipu dali sudaro mozaikiniai (po apvaizinimo ivyke) variantai; 2) kadangi chr. dazomos diferenciniais metodais tik itarus chr. anomalija gali likti nepastebetos kai kurios subalansuotos chr. aberacijos; 3) kai tyrimu rezultatai labai skiriasi nuo kitu laboratoriu gautu rezultatu, duomenys laikomi nepatikimais; 4) kartais tiriama tik dalis naujagimiu, o duomenys ekstrapoliuojami i didesne populiacija. Apibendrinus tyrimu rezultatus, paaiskeja, kad chr. anomaliju pasitaiko nuo 0,47 iki 0,83% naujagimiu (vidutiniskai 0,61%). Kariotipo analize igalino nustatyti, kad lytiniu chr. pakitimai pasitaiko 0,23% naujagimiu.
Na kadangi mane kažkas paminėjo tai atsakysiu nors ir tingiu. Jūs kalbat apie kažkokį biblinį dievą kuris naikina savo kūrinius. Ar tai dieviška ir normalu? Ne čia kažkas ne taip. Na o tie su kuriais bendrauju nuo pat pradžių ir vienareikšmiškai draudžia žudyti mums ir sau. Galima tik atskirti savo kūrinius keliančius vieni kitiems problemas. Aišku jei pats kūrinys nėra dievas jis gali, jei nori, pats susinaikinti. Čia jau jo laisva valia. Ta kita pusė iš manęs nereikalauja nieko, nes normaliems tėvams iš savo vaikų tikrai nieko nereikia. Jokių aukų kaip bibliniam dievui. Kitas momentas suteikti informaciją kaip čia viskas yra normalių tėvų pareiga. Kas iš jų pusės ir padaryta. Maža to šis pasaulis šiam momentui yra "sugadintoje" būsenoje. Tai padarė tų pačių kūrėjų kiti kūriniai kuriuos mes vadiname kitomis civilizacijomis. Šiam momentui jie nuo mūsų atskirti. Lieka aptarti su kūrėjais variantą kaip bus "taisomas" šis pasaulis. Šiam momentui tie klausimai išspręsti. Esmė šis pasaulis dalinamas į 3 pasaulius. Atskiriami žmonės nuo gyvūnų ir geri žmonės nuo blogų. Blogumo vienintelis kriterijus kaip pažeidinėjate kitų žmonių laisvą valią. Pagal tai arba liekate šiame "gerų žmonių" pasaulyje. Arba perkeliami į naują "blogų žmonių" pasaulį. Gyvenimo sąlygos visur idealios. Tik blogi žmonės neturi galimybės turėti palikuonių. Kaip ir gyvūnai gyvūnų pasaulyje. Be to viskas kas sukurta žmonių naikinama. Viskas būtina ir reikalinga duota kūrėjų. Dar kaip minėjau buvo problema su dvejopais žmonėmis. Žmonės originalai ir žmonės klonai. Vieni gyvena amžinai kiti vieną kartą. Bet gerų žmonių pasaulyje gyvenantys geri klonai per dešimtis tūkstančių metų "užauga" ir tampa tokiais pat nemirtingais originalais. Tokios perspektyvos. Lieka tik realizacija kažkada. Kada - žinoma. :) Mane sąlygos labai tenkina. Ką ir norėjo sužinoti Kūrėjai iš manęs kad galėtų keisti šį pasaulį. Tik tiek čia to viso reikalo. Būti kažkokiu pranašu nėra jokio poreikio. Kiekvienas gyvena savo galva ir atsako už save. Kaip pasiklojo taip ir išmiegos. :)
Su kolegomis Šiauliuose (ir ne tik šiame mieste) generuojame idėjas ir bandome jas įgyvendinti. Prie įgyvendinimų verslas prisideda nedaug. Dažniausiai verslo indėlis yra mugės, kurios pakankamai toli nuo tikrosios kultūros. Tačiau yra ir kiti, didieji verslininkai, kurie mato aiškesnę situaciją ir bando kovoti su miesto „žudymu“, padeda mums kurti kultūrą. Visi jie yra išvardyti mūsų interneto svetainėje www.naktys.lt.
Tad darbdavių kaltinimai, kad esą kai kurie studentai iš universitetų ateina nemokėdami elementarių pagrindų, yra nepagrįsti. Mokėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, naujos aplinkos, greitai perprasti naują sritį yra jau seniai ne vien gražūs žodžiai Europos Sąjungos dokumentuose, tai šiandieninio absolvento realybė. To siekiame ir savo universitete.
Ši minties pakraipa paprastai vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Be abejo, jos fragmentų atrasime dar apaštalų laikais ir vėlesniais amžiais. Tačiau Leono XIII enciklikos nuopelnas buvo šios doktrinos organiškas ir nuoseklus išdėstymas. Žinoma, popiežių socialinės enciklikos yra Bažnyčios socialinės doktrinos viršūnė, tačiau už jų slypi visoje Bažnyčioje dedamų pastangų, intelektualinių ir praktinių, krikščioniško tikėjimo šviesoje perprasti ir reaguoti į konkretaus žmonių ir visuomenių gyvenimo iššūkius, problemas. Pavyzdžiui, Pranciškaus „Laudato Si“ enciklika aptaria tai, ką krikščioniškas tikėjimas ir Bažnyčios patirtis gali pasakyti ekologinės krizės kontekste. Ir ekologinė krizė, primena popiežius, nėra technologijų trūkumas ar paprasčiausia cheminė tarša. Ji glaudžiai susijusi su mūsų mentalitetu, su mūsų vertybėmis, su mūsų visuomenių ekonominiais ir politiniais interesais.

    Žinoma, tuo metu Suzumiya Haruhi nesėdėjo klasėje, kitaip mes apie ją nekalbėtume. Bet, vėlgi, net jeigu ji būtų girdėjusi mus, turbūt per daug nesijaudintų. Dažniausiai Suzumiya Haruhi palikdavo klasę tuoj pat po ketvirtos pamokos ir grįždavo prieš pat penktąją. Ji nesinešiojo priešpiečių dėžutės, todėl maniau, kad užkąsdavo valgykloje; bet nereikia visos valandos maisto kramtymui, ar ne? Kas be ko, po kiekvienos pamokos pabaigos, ji dingdavo. Kur ji, šiaip ar taip, eidavo…?

Pasak E. Frivaldszky, jeigu iniciatyvą rems didelis skaičius žmonių, ne milijonas, o gerokai daugiau, valdžios atstovai tiesiog negalės ignoruoti piliečių nuomonės. Be to, tai vienintelis įteisintas būdas paveikti Europos Komisiją ir priversti ją įsiklausyti į piliečių nuomonę. Tai vienintelis tiltas tarp Europos Komisijos ir piliečių. „Tai yra mūsų šansas parodyti santuokos ir šeimos vertybių svarbą, mamos ir tėčio svarbą vaiko gyvenimui“, – įsitikinusi Edita, gyvenanti santuokoje jau dešimt metų ir su vyru auginanti tris vaikus.
Mars' Skitarii Legion is the most glorious of all its kind. Its warriors consider it a great privilege to wear the ancient heraldry of the Red Planet, and are fiercely defensive of their Forge World despite its unchallenged position of power. Perhaps because of the acquisitive nature of their masters, the red, silver and black of Mars' War Cohorts is a common sight in each Segmentum of the Imperium. The holy cog-and-skull of Mars graces many Skitarii warriors and vehicles, a reminder that all must play their part in the greater war machine of the Adeptus Mechanicus. Skitarii Vanguard and Skitarii Rangers alike wear combat robes emblazoned with the icon of their Forge World. Skitarii infantry usually have their squad number emblazoned upon the hem of their robes for easy identification. Some specialist units, such as Sicarian Ruststalkers and Infiltrators, may wear a number on their helm or chestplate. The Alphas and Princeps of the Skitarii Legions often bear a skull in place of their Forge World icon. They may also display their maniple sigil, either appended to the squad number on their war robes, or on their chestplate or helm. The armour plates of Skitarii vehicles are the same hue as those worn by the legion's Sicarians.
    – išskyrus B būrio lyderį, kuris spoksojo į erdvę ir šiepėsi kaip ryklys. Kaip grobuonis. Karlosas pasijuto netikėtai suvaržytas, žiūrėdamas į vyruką, Nicholajus kažkoks, trumpi, balti plaukai, sudėtas kaip kultūristas. Jis niekada nematė nieko besišypsant taip baisiai... Rusas sutiko jo žvilgsnį, ir jo šypsnis akimirką dar praplatėjo, taip, kad privertė Karlosą atsisėsti su nugara į sieną, suspausti ginklą rankoje –
Sovietinė kultūra – stebėtinas barbarybės ir modernybės elementų kratinys, kuriame, nutraukus autentiškos tradicijos saitus ir lyg buldozeriu nukasus ankstesnės kultūros sluoksnį, atsiremiama į archajinę struktūrą ir į maginį pasaulio vaizdinį. Tačiau kas atsitinka, kai juodasis magas – zombių šeimininkas – miršta? Zombiai padrikai išsilaksto, yra priversti ieškotis naujo, arba šeimininko dingimo faktas nuo jų kruopščiai slepiamas kitų, vadais apsiskelbusių kiek sumanesnių zombių (prisiminkime – „Leninas gyvesnis už visus gyvuosius“...).
    Žinoma, tuo metu Suzumiya Haruhi nesėdėjo klasėje, kitaip mes apie ją nekalbėtume. Bet, vėlgi, net jeigu ji būtų girdėjusi mus, turbūt per daug nesijaudintų. Dažniausiai Suzumiya Haruhi palikdavo klasę tuoj pat po ketvirtos pamokos ir grįždavo prieš pat penktąją. Ji nesinešiojo priešpiečių dėžutės, todėl maniau, kad užkąsdavo valgykloje; bet nereikia visos valandos maisto kramtymui, ar ne? Kas be ko, po kiekvienos pamokos pabaigos, ji dingdavo. Kur ji, šiaip ar taip, eidavo…?
    Nebuvo jokio šnekesio sraigtasparnyje, kuris nešė kuopą D per vėlyvą popietę, net tarp kuopos lyderių, vienintelis personalas, kuris dėvėjo ausines. Buvo per triukšminga kariams, kad girdėtų vienas kitą, o Nicholajus neturėjo nieko, ką norėtų pasakyti nei Hirami, nei Krajanui – nei Mikhailui Viktorui, kas lietė pastarąjį. Viktoras buvo jų viršininkas, visos kuopos vadas. Tai buvo darbas, kuris turėjo priklausyti Nicholajui; Viktoras stokojo savybių, kurios sudarė ištikimą lyderį.
    Jei nuo brifingo atmintis tarnavo teisingai, jie visi keliavo apytikriai į vakarus, į Rakūno Miesto širdį, kuopos, išsisklaidžiusios, kad apimtų didžiausią plotą. Šimto jardų priekyje, būrys A, trisdešimt kareivių, risnojančių per pramoninį rajoną, vos besiskiriantį nuo to, kuris buvo prie jų įstaigos; sunykusios mašinų stovėjimo aikštelės, apibertos šiukšlėmis, piktžolėtais purvo lopais, aptvertais garažais.
Edvardso sindromas: 18 chromosomos trisomija. Kariotipas 47, XX (XY) +18. Tiriamas citogenetiniu metodu. 75% ligoniu – mergaites, nes 47, XY+18 maziau gyvybingi. ♂ embrionai greiciau abortuoja. Sergantys mirsta pirmai gyvenimo metais. Gimsta dazniausiai vyresnems motinoms. Pasireiskia psichomotorines raidos sutrikimai, maza mase, skeleto, veido anomalijos, sirdies ydos. Apie 50% mirsta pirma savaite. Galima bandyti chirurgiskai taisyti vidaus organu anomalijas.

Tikriausiai daugelis priprato skaityti mano parengtus interviu su labai skirtingų profesijų atstovais. Pagrindinis šių interviu atsiradimo faktorius yra mano paties požiūris į kultūrą kaip platų visuomenės narių veiklos lauką. Nors nesu niekada rengęs interviu su savo studentais, tačiau šį kartą nutariau parengti ir su jumis pasidalyti pokalbiu su aštuoniolikmečiu Denisu Stechu, kuris šiuo metu studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete Pramogų industrijų specialybę ir scenos menų arenoje yra puikiai atpažįstamas kaip šokėjas.
Kai kas vagis Čigonus laiko vos ne dievais, kuriems negalima nieko prikišti. Pradėkite gyventi normaliai dirbtįi o ne stumdyti narkotikus, ne grobti automobilius ir žudyti merginas ir niekas jums nei pusės žodžio nepasakys. O dabar tesate tik purvini valkataos ant Lietuvos žemės. Nebijau jokios Epolicijos; jei reikės aš ir teisme įrodysiu visus savo teiginius, taip kad mielas ponuli čigone čia negasdink mūsų, nes nebijome tavęs.
Teigdamas pirmąją iš šių tiesų – kad mes iš prigimties esame bendruomeniškos būtybės – turiu omenyje ne tik tai, jog natūraliai siekiame kitų draugijos. Noriu pabrėžti, kad tik bendruomenėje tampame būtent tuo, kas esame, ir dėl to bendruomenė įrašyta į pačią mūsų būtį pirmiau, nei mes patys galime atlikti kokį nors pasirinkimo ar laisvės veiksmą. Tai tokia savybė, kurią vakarietiškasis liberalizmas linkęs arba pamiršti, arba jai nesuteikia pakankamo ontologinio svorio. Taigi nors svarbu tai, kad esame bendruomeniški ne tik savo valios veiksmais, bet dar svarbiau, jog mūsų iš esmės bendruomeniški valios veiksmai yra įsišakniję ir priklauso nuo mūsų pirminės ontologine prasme bendruomeniškos prigimties.
– Iš šiuolaikinio mokslo ir studijų labai dažnai reikalaujama glaudaus santykio su verslu. Man neretai kyla klausimas apie tai, ar į mokslą ir studijas galima žvelgti vien tik iš verslo perspektyvų. Kas ir kiek moksle bei studijose gali būti vykdoma ir matuojama vadovaujantis versliniais principais, verslo logika? Ar mūsų diskusijos akiratyje atsidūrusi renginių inžinerijos studijų programa yra glaudžiai susijusi su verslu? Gal galėtumėte apžvelgti šias sąsajas, ryšius ir netgi takoskyras.
Na kadangi mane kažkas paminėjo tai atsakysiu nors ir tingiu. Jūs kalbat apie kažkokį biblinį dievą kuris naikina savo kūrinius. Ar tai dieviška ir normalu? Ne čia kažkas ne taip. Na o tie su kuriais bendrauju nuo pat pradžių ir vienareikšmiškai draudžia žudyti mums ir sau. Galima tik atskirti savo kūrinius keliančius vieni kitiems problemas. Aišku jei pats kūrinys nėra dievas jis gali, jei nori, pats susinaikinti. Čia jau jo laisva valia. Ta kita pusė iš manęs nereikalauja nieko, nes normaliems tėvams iš savo vaikų tikrai nieko nereikia. Jokių aukų kaip bibliniam dievui. Kitas momentas suteikti informaciją kaip čia viskas yra normalių tėvų pareiga. Kas iš jų pusės ir padaryta. Maža to šis pasaulis šiam momentui yra "sugadintoje" būsenoje. Tai padarė tų pačių kūrėjų kiti kūriniai kuriuos mes vadiname kitomis civilizacijomis. Šiam momentui jie nuo mūsų atskirti. Lieka aptarti su kūrėjais variantą kaip bus "taisomas" šis pasaulis. Šiam momentui tie klausimai išspręsti. Esmė šis pasaulis dalinamas į 3 pasaulius. Atskiriami žmonės nuo gyvūnų ir geri žmonės nuo blogų. Blogumo vienintelis kriterijus kaip pažeidinėjate kitų žmonių laisvą valią. Pagal tai arba liekate šiame "gerų žmonių" pasaulyje. Arba perkeliami į naują "blogų žmonių" pasaulį. Gyvenimo sąlygos visur idealios. Tik blogi žmonės neturi galimybės turėti palikuonių. Kaip ir gyvūnai gyvūnų pasaulyje. Be to viskas kas sukurta žmonių naikinama. Viskas būtina ir reikalinga duota kūrėjų. Dar kaip minėjau buvo problema su dvejopais žmonėmis. Žmonės originalai ir žmonės klonai. Vieni gyvena amžinai kiti vieną kartą. Bet gerų žmonių pasaulyje gyvenantys geri klonai per dešimtis tūkstančių metų "užauga" ir tampa tokiais pat nemirtingais originalais. Tokios perspektyvos. Lieka tik realizacija kažkada. Kada - žinoma. :) Mane sąlygos labai tenkina. Ką ir norėjo sužinoti Kūrėjai iš manęs kad galėtų keisti šį pasaulį. Tik tiek čia to viso reikalo. Būti kažkokiu pranašu nėra jokio poreikio. Kiekvienas gyvena savo galva ir atsako už save. Kaip pasiklojo taip ir išmiegos. :)

R. V.: Lietuvą kamuoja aukštojo mokslo krizė. LR Vyriausybė  ir Švietimo ir mokslo ministerija negaili kritikos aukštajam mokslui bei nuolatos kaitalioja savo planus. Ar taip garsiau ir gausiai propaguojamas universitetų sujungimas išgelbės Lietuvą nuo mokslo ir švietimo „pabaigos”? Kaip Jūs matote mokslo ir švietimo reformą? Pafantazuokime, koks būtų Jūsų vadovaujamos reformos kelias?


Pati ši procedūra gana sudėtinga ir keliapakopė. Jos metu pasmerktasis patiria tiek fizinę, tiek ir dvasinę mirtį ir yra prikeliamas raganiaus – savo naujojo šeimininko, kad jam besąlygiškai tarnautų. Šio proceso metu naudojami psichotropiniai kvaišalai, vadinamieji „zombių milteliai“, kuriais apsvaigintą auką ištinka koma. Tuomet ji palaidojama, kad pati įsitikintų savo mirties faktu, vėliau atkasama, kelissyk sumušama, vėl svaiginama narkotikais, kol galiausiai praranda atmintį, savivoką ir valią.
Nustatytas naujas mokėjimų standartas, kuris tiesia kelią į tai, kas vieną dieną gali tapti pasauline valiuta, apdorojama tik per išmaniuosius telefonus. Šiuo metu geriausia, ką įmonės gali padaryti jų PoS sistemoms tai nukreipti mokėjimų operacijų strategiją duomenų rinkimo bei paslaugų kokybės kryptimi. Visa tai pasiekiama EMV technologijos pagalba. Būdamas verslo savininku ar vadybininku, jūs sunkiai dirbate, kad padidintumėte įmonės pajamas. Atėjo metas, kai jūsų PoS dirba jūsų verslo naudai tiek pat, kiek ir jūs.

– Šokau su įvairiais choreografais, tačiau drąsiai galiu teigti, jog Anželika Cholina yra profesionalas iš didžiosios raidės. Darbas jai vadovaujant yra vienas produktyviausių. Tai, ką su kitu choreografu mes padarytume per visą dieną, su A. Cholina galima nuveikti per 1–2 valandas. Taip yra dėl to, kad ji žino, ko nori ir ko reikia spektakliui. Kai reikia pakeisti kokią nors sceną, ji labai operatyviai sugalvoja pokyčius. A. Cholina ne tik pasako, ką reikia padaryti, bet ir parodo tiksliai nuo a iki z. Statant spektaklį ji kiekvieną savo šokėją supažindina su jo personažu, papasakoja, koks yra jo charakteris ir kada, kokią emociją reikia išlaikyti bei parodyti žiūrovui.

labas rytas. Tikrinu ryšį. Šiap jau turiu info, tiems kas domitės ateivių žmogaus kūne įdedamais implantais, San Ilas nufilmavo ir įdėjo į ufologija.LT bandymus su neodimio magnetukais. galite žvilgterėti ten nuėję. Aš garantuoju kad jokio Fotošopo ten nėra. Dar yra ir rentgeno nuotraukos su implantais galvoje, tačiau kol kas jos dar neįdėtos. Vienas implantas sprando srityje jau pateko į ufologų rankas ir su juo daromi fizikiniai tyrimai.
Kariuomenėje man kažkas nutarė padaryti provokacija. Kai buvome sargyboje,nors ir taip negalima paliko ant sienos vieną kalašnikovo automatą su šoviniaispakabinta ant sienos, o mes tada buvome budraujanti pamaina ir 2 val nakties kažkas iš ruselių pasiulė pažaisti kara visi pasiėme tuščius automatus o man pakišo tą užtaisytą. kai aš jau norėjau juo pertraukti grupę kareivių vavilovas prišoko prie manęs ir išplėšė ta automata iš mano rankų pariodydamas kad jis užtaisytas,nes tada būčiau nukalęs iš karto kokius 6 kursantus pavaręs serija iš automato. Greitai tada buvo surastas tas kuris turėjo išimti šovinius ir gavo 15 parų Gaupvachtos.Nežinau kas man būtų buvę už tai greičiausiai būčiau buvęsnuteistas karinio tribunolo sušaudyti. Daugiau niekda gyvenime su ginklais nežaidžiau.O tada dar būtų ko gero pridėje ir tas mano kalbas su Lietuviais kazarme.

    Papasakojau jam detaliai viską, ką žinojau apie Kotmano trijų ligoninės darbuotojų žmogžudystes. Kotmano gyvenimą, paslaptingo senolio iš Čekų Respublikos kūną ir gudrų jo paslėpimą, ir apie sužeistąjį žmogų, kuris apsilankė ligoninėje netrukus po senolio mirties - įskaitant smulkmenas nepraneštas žiniose. P. Lungė sėdėjo tyliai ir klausėsi mano istorijos. Visą tą laiką, jo pirštai nenumaldomai tarškino nematoma klaviatūra.
×