Labiausiai kultūros tyrimus ir teorinį mąstymą veikia du dalykai: būtinumas rengti tyrimų projektus, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindėtų nauji vakarietiški teoriniai „vėjai“, ir universitetuose dirbantiems mokslininkams dėstytojams kurti naujas mokymo programas, kurios būtų patrauklios ir kitų šalių studentams. Įsigalintis projektinis mąstymas ir konkurencija dėl projektų finansavimo skatina paviršutinišką projektinį „naujumą“, nesirūpinant gautų duomenų sklaida ir plačiu aptarimu. Universitetinėse studijų programose didžiuma sąvokinių pasiskolintų naujovių „užvelkamos ant senų kurpalių“. Mokymo programos dažnokai atnaujinamos pasiremiant keliais žymesnių Vakarų mokslininkų veikalais ir jų nukaltomis sąvokomis, nedalyvaujant nei Vakarų mokslininkų tyrinėjimuose, nei jų sukeltose diskusijose. Suprantama, esama ir išskirtinių naujoviškų, savais medijų, kino, medijų meno ir atminties tyrinėjimais paremtų programų. Neskatinamos ir vietinės diskusijos dėl svarbesnių visuomenei tyrinėjimo krypčių ar dėl vienokių ar kitokių gautų rezultatų. Net rimtesni, savomis teorinėmis prieigomis grindžiami darbai nesulaukia deramo akademinės visuomenės, besirūpinančios užkulisinėmis projektinėmis batalijomis, dėmesio. Tad medijų teorijos poveikį galima aptikti tik kai kurių dailės istorikų ir dailėtyrininkų, taip pat kino ir atminties tyrinėtojų darbuose. Šiuo atžvilgiu medijų teorija neįgauna tos galios, kuri ją verstų veiksmingu S. Lasho ir kitų teoretikų iškeliamu požiūriu. Pagrindinė veiksmingumo sritis – rašyti galinčius laimėti finansavimą projektus, nes jau pati medijų sąvoka tarsi laiduoja geidžiamą naujumą. Mokymo programose medijų teorija pervadinama medijų filosofija, todėl atsiranda medijų ontologijos, medijų epistemologijos ir medijų estetikos programos. Esama ir filosofų medijų filosofijos gerbėjų, nors vakariečiai medijų tyrinėtojai tą sritį linkę vadinti medijų teorija. Kol kas lietuvių tyrinėtojai dar nekelia klausimų apie Lietuvos visuomenei ir lietuvių kultūrai medijų keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes, juolab nesiaiškinama, koks turėtų būti požiūris į žmogaus pasaulio sumedijinimą ir sutechnologinimą ir koks yra kritinis medijų teorijos užtaisas, jei jo esama, tokio technologinimo atžvilgiu.
Are cannabis terpenoids actually relevant to the effects of cannabis? Terpenoid components in concentrations above 0.05% are considered of pharmacological interest (Adams and Taylor, 2010). Animal studies are certainly supportive (Buchbauer et al., 1993). Mice exposed to terpenoid odours inhaled from ambient air for 1 h demonstrated profound effects on activity levels, suggesting a direct pharmacological effect on the brain, even at extremely low serum concentrations (examples: linalool with 73% reduction in motility at 4.22 ng·mL−1, pinene 13.77% increase at trace concentration, terpineol 45% reduction at 4.7 ng·mL−1). These levels are comparable to those of THC measured in humans receiving cannabis extracts yielding therapeutic effects in pain, or symptoms of multiple sclerosis in various randomized controlled trials (RCTs) (Russo, 2006; Huestis, 2007). Positive effects at undetectable serum concentrations with orange terpenes (primarily limonene, 35.25% increase in mouse activity), could be explainable on the basis of rapid redistribution and concentration in lipophilic cerebral structures. A similar rationale pertains to human studies (Komori et al., 1995), subsequently discussed. Limonene is highly bioavailable with 70% human pulmonary uptake (Falk-Filipsson et al., 1993), and a figure of 60% for pinene with rapid metabolism or redistribution (Falk et al., 1990). Ingestion and percutaneous absorption is also well documented in humans (Jäger et al., 1992): 1500 mg of lavender EO with 24.7% linalool (total 372 mg) was massaged into the skin of a 60 kg man for 10 min, resulting in a peak plasma concentration of 100 ng·mL−1 at 19 min, and a half-life of 13.76 min in serum (Jäger et al., 1992). EO mixtures (including limonene and pinene) also increase permeation of estradiol through mouse skin (Monti et al., 2002).
- Būtent! Tad čiupkim jautį už ragų! Jeigu taip ambicingai leidžiame Europos pinigus pramogoms, kodėl taip pat ambicingai nesiekus dvasinių aukštumų? Kodėl Anykščių suvenyras – tik vyno butelis (nesakau, kad prasto), o ne knyga? Kodėl knygos „kartelė“ taip nuleista, kad mažai kas beskiria mėgėjišką, komercinę literatūrą nuo rimtosios, meninės? Kodėl, perkant dovaną bičiuliui ar Kalėdų senelio lauktuves, mokykloje keičiantis dovanėlėmis, greičiau pasirenkamas kiniškas vienkartinis žaisliukas negu knyga? Tai svarbūs ir susiję klausimai.
Kita vertus, mano filosofiniai tyrinėjimai neapsiriboja klasika. Visgi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kyla daug klausimų ir problemų, nežinomų senajam pasauliui. Šiuos dalykus analizuoja jau šiuolaikinė filosofija ir atskiros jos šakos (pvz., medijų filosofija, technologijos filosofija ir t.t.). Kita vertus, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete, kuriame vyrauja komunikacijos studijų kryptis. Gilesniam ir platesniam kultūros, komunikacijos, kūrybos procesų pažinimui reikalingos filosofinės šių procesų interpretacijos ir įžvalgos. Todėl vis daugiau dėmesio skiriu kūrybos, komunikacijos, kultūros filosofijai. Tai atsispindi ir mano paskutiniuose straipsniuose.
An Infiltrator can bypass enemy defences with ease, though this ability owes nothing to stealth, nor skill. Instead it hinges upon the potency and variety of the disruptive wavelengths they broadcast from their domed helms and jutting antennae. When the Infiltrators approach, their prey's every sensory apparatus is bombarded by overwhelming stimuli. Vox-casters howl with anguished feedback whilst vid-screens craze with fizzing static. Yet this crippling assault is even more effective upon natural senses than artificial ones. Ears ring with cruel tinnitus, eyes water and turn red, and the taste of burnt metal fills the mouth. It is all the Infiltrators' victims can do to remember how to breathe. As their prey clasps hands over bleeding ears and screws shut bloodshot eyes, the Sicarian Infiltrators simply walk into point-blank range and open fire. This sensory assault, though broad in spectrum, is calibrated precisely by the Tech-priest sanctioning the despatch of these macabre assassins. Those Skitarii sent to fight alongside the Infiltrators are given null-codes that transmute these frequencies used into harmless song; to them, the constant barrage of neurostatic coming from each domed helmet is nothing more than a soft psalm to the Omnissiah's glory. For this reason the Infiltrators are seen as wise and holy heroes by their Skitarii brethren, talismans against data corruption that fight a selfless war on the front line. Only to the enemy is the truth revealed. There is little virtue left inside these merciless prowlers, and what personality remains is interested only in death.
The Skitarii (sing. Skitarius), also known as the Tech-Guard and the Legiones Skitarii, are the cybernetic military forces of the Adeptus Mechanicus of the Imperium of Man. To a man, the Skitarii are warriors born. They take pride in their holy work, glorying in the power of the Omnissiah as He drives them to ever greater feats. Reticules and calibrators pick out targets with uncanny accuracy, Galvanic Rifles bark and Servitor-bullets find the skulls of the foe. Rad Weapons borne with martyr's strength turn the battlefield ever more toxic until it is as befouled as the Red Planet's own wastes. On titanium limbs the Skitarii stalk the war zones of the galaxy, looking from above like the columns of rust-ants that hunt the dunes of Mars.
The Moirae Schism (ca. M35) - During the dark days of the Nova Terra Interregnum, a terrible secret tears the Adeptus Mechanicus apart. The servants of the Cult Mechanicus were split in two by a doctrine that claimed to be able to read the future in minute fluctuations in the blessed Astronomican. Furthermore, the future the schismatics read in the wave functions spoke of a future age in which the Cult Mechanicus and the Ecclesiarchy were merged as one unified creed adhered to by the entire Imperium. Needless to say, neither body would countenance such a thing and internecine war soon split the Adeptus Mechanicus in two. As a result, the Forge World of Moirae is blasted to dust, but not before the schism spreads throughout the Cult of Mars, the Titan Legions and several Space Marine Chapters with close ties to the Adeptus Mechanicus. Over two thousand standard years of bloody strife pass before the baleful doctrine is considered fully purged.
    "Tiesa. Pagarbaus amžiaus porų žmogžudystės per Vokietiją buvo užmaskuotos kaip vagystės, bet aš tuo netikėjau. Buvo akivaizdu, jog veikė keli žmonės, ir vienas iš jų jau buvo ieškomas. Vyras, vardu Afolfas Junkersas, kuris veikė kaip grupuotės spynadarys. Mes gavome pranešimą, kad partrenktas mašina Diuserdorfe, jis atsidūrė Niū Reino Generalinėje Ligoninėje, todėl aš ten ir nuvykau. Ir tada aš vėl susitikau su Dr. Tenma."

Bijau kad tarp mūsų ir nežemiškųjų civilizacijų karas neįmanomas... Juk tėvai niekuomet nesimuša su mažais vaikais, jie juos paprasčiausiai auklėja, nors kai kada tie auklėjimo metodai būna ir labai skausmingi... Mano nuomone Sifilis, Gonorėja ir ŽIV yra viena iš auklėjamūjų priemonių žmonijai. Tik žmonija yra nepaklusnus auklėjimasis,ji po kiek laiko nustoja kreipti dėmesį į panaudotus auklėjimo veiksmus ir vėl daro savo ka ir dariusi...
Mūsų miestelyje buvo daug įvairių būrelių, tačiau vienas rimčiausių – menų mokyklos choreografijos skyriaus, kurio vadovė buvo Agnė Rickevičienė, kuri 2016-aisiais buvo išrinkta Metų mokytoja. Ji puiki pedagogė, užaugino šimtus stiprių šokėjų, ne vieną Lietuvos ir pasaulio čempionų kartą. Jos dėka mūsų nedidelis miestelis šokių pasaulyje buvo vienas žinomiausių.
Populiacinis-statistinis tyrimo metodas zmogaus genetikoje: naudojamas tiriant: 1) paveldimu ligu bei jas lemianciu genu paplitima ir daznius ivairiose zmoniu populiacijose (genai gali buti paplite visur, pvz. daltonizmas, ir paplite tam tikrose teritorijose, pvz. siklemija afrikoje; 2) mutaciju desningumus; 3) paveldimumo ir aplinkos veiksniu vaidmeni genetiniu ligu atsiradimui; 4) paveldimumo ir aplinkos veiksniu itaka zmogaus fenotipiniam polimorfizmui. Galima apskaiciuoti heterozigotu, homozigotu (dominantiniu ir recesyviniu) dazni populiacijoje remiantis Hardzio-Vainbergo desniu. Pagal si desni dominantiniu ir recesyviniu genu daznis populiacijoje yra pastovus dydis. Genotipu dazniu suma taip pat pastovus dydis. Taciau sis desnis taikomas idealiai populiacijai. Tokioje populiacijoje yra daug individu, vyksta laisvas kryzminimasis, ner atrankos, nevyksta mutacijos ir migracijos.
Alkoholio koncentracija gėrime gali būti išreiškiama alkoholio kiekiu pagal tūrį procentais (plačiausiai vartojama sistema), alkoholio kiekiu pagal masę procentais, ir laipsniais (pagal šią sistemą, stiprumas matuojamas sudrėkinus paraką ir jį padegant - 100° stiprumas atitinka 57.15 % etanolio koncentraciją pagal tūrį; grynas 96 % tūrio alkoholis atitiktų ~175°). Šnekamojoje kalboje tūrio procentai kartais klaidingai vadinami laipsniais.
4. Reakcijos tirpalas vėl pakaitinamas, kad DNR grandinės atšoktų viena nuo kitos. Gaunamas tirpalas, panašus į turėtą pirmąjame metodo žingsnyje, tačiau viengrandžių DNR fragmentų jau yra daugiau (prie anksčiau buvusių prisideda naujai susintetinti). Galima tęsti antrą ir po jo sekančius algoritmo žingsnius, kiekvieną kartą kaupiant vis daugiau DNR:
Šiomis sąlygomis jau nėra aiškus universiteto tapatumas, kas jis yra, kokia jo misija. Prie šio svyravimo prisideda švietimo politikos įgyvendinimo institucijų požiūris ,,jūs nepakankamai geri“. Nesvarbu, kad universitetai patenka į 2–5 procentus geriausių pasaulio universitetų skaičių, vis tiek jie nepakankamai geri. Nevertinamas, plakamas žmogus sunkiai pasiekia gerų rezultatų. Visuose universitetuose yra gerų ir žemesnės kokybės programų, puikių ir mažiau gerų dėstytojų. Stojantieji taip pat skirtingi. Lengva dirbti su stipriais studentais, bet pabandykime paruošti gerus specialistus iš silpnesnių. Todėl skaičiai kartais negali būti kokybės rodikliu. Tad jei mūsų politikai imtųsi remti, stiprinti universitetus, jais didžiuotis ir rūpintis, tada net ir sujungimas atrodytų kaip logiška universitetinio mokslo stiprinimo priemonė.
Praleidžiant visas teisines, biurokratines smulkmenas - mano smegeninė, išlaikius gyvybines funkcijas su dirbtiniu kraujo ir oro, ir dar ten ko gali prireikt, palaikymu patalpinama į smegenų banką. Ten visi konteineriai yra pajungti prie vieningo tinklo (tarkim dabartinio internet). Virtualus asmenys gali turėti jų norimą išvaizda, gali atlikinėti visus veiksmus susijusius su kibererdvę kaip ir įprasti gyvi vartotojai. 

Hardzio-Veinbergo desnis teigia, kad aleliu daznis genofonde, apskaiciuojamas pagal (p+q) ² = p² + 2pq + q² = 1 lygti, nesikeis kitose lytiskai besidauginancios populiacijos kartose, kol bus islaikomos sios 5 salygos: 1)nevyks mutacijos: aleliu pokyciu nera, arba vienos krypties pokycius atsveria kitos krypties pokyciai; 2) nebus genu migracijos: aleliu migracija i populiacija arba is jos nepastebima; 3) poravimasis vyks atsitiktinai; 4) nebus genu dreifo; 5) nevyks atranka, ty atrankos jega nepalaiko vieno genotipo labia uz kitus. Taciau sios salygos igyvendinamos labai retai, arba isvis neigyvendinamos. Aleliu daznis populiacijos genofonde keiciasi is vienos kartos i kita. Taip vyksta evoliucija. Hardzio-Veinbergo desnio deka galima pastebeti vykstant evoliucija, nes jis nusako evoliucija sukeliancius faktorius (tuos kurie pazeidzia tas 5 salygas). Evoliucija galima itarti radus nukrypimus nuo H-V aleliu dazniu pusiausvyros populiacijos genofonde. Aleliu dazniu pokyciai lemia fenotipu dazniu pakitimus.  

Šiuo atveju kitas požiūris: pavergėjams ar užvaldytojams per daug vargo būtų išmokti visas Žemės kalbas, paprasčiau, jiems būtų kalbas sumalti ir perdaryti į vieną kalbą ir tai nėra nekaltas užsiėmimas, sujaukiami protai, primetamas vienas „teisingas“ daugumietiškas mąstymo būdas, viena „teisinga“ daugumietiška nusikalstama pasaulėžiūra, nepakanti kitokioms pasaulėžiūroms.

Apsistojo Jaroslavlyje. Pačios Alos teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Teisme Lietuvoje paaiškėjo, jog šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.
×