Savo nuotaika visai kitokie nei scenos žmonės yra rašytojų, dailininkų ir kompozitorių portretai. Poetai Vytautas P. Bložė, Onė Baliukonytė, Jonas Strielkūnas, Aidas Marčėnas, Justinas Marcinkevičius, rašytojai Romualdas Granauskas, Jurgis Kunčinas, dailininkai Petras Repšys, Adomas Jacovskis, Arūnas Vaitkūnas, kompozitorius Bronius Kutavičius amžiumi bei charakteriu yra ir visiškai skirtingi, ir turi daug juos vienijančių bruožų. Visi jie nereflektuoja savo pasirodymo žiūrovo akyse. Todėl jie savęs neinscenizuoja ir nėra linkę pozuoti. Kai kurie jų intravertiški daugiau negu teatralai, aktoriai ar muzikantai. Jau pats jų kūrybos procesas išugdė šias savybes, nes yra susijęs su gebėjimu dirbti vienam ir įsiklausyti į save.


Apsistojo Jaroslavlyje. Pačios Alos teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Teisme Lietuvoje paaiškėjo, jog šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.


Deja, tokia postsovietinio mąstymo diagnozė būdinga ne tik vyresniosios kartos atstovams, sulaukusiems 70–80 metų, bet net ir dar dvidešimties nesulaukusiam jaunimui, tegul ir be vargo gyvenančiam virtualiame „Facebooko“ ir „Instagramo“ pasaulyje. Žinote, nemaža dalis jaunuolių, atvykusių iš mažų provincijos miestelių ar kaimų, neretai mąsto daug konservatyviau nei šiuolaikinis septyniasdešimtmetis amerikietis. Ir tai sakau iš savo patirties, įgytos jau dešimtmetį kone kasdien akis į akį bendraujant su studentais.
    Dabar visa tai atrodė siurrealiai, tos pirmos valandos po to, kai Džil sužinojo apie atakas, apie blokadas. Ji nuėjo į RPD pastatą, kad pasimatytų su Šefu Aironsu, bet jis atsisakė kalbėti su ja. Džil žinojo, kad kai kurie iš policininkų susidarys nuomonę, kad ne kiekvienas buvo toks aklas ar papirktas kaip Aironsas – bet net paliudiję keistą užpuolimų braižą, jie nebuvo pasiruošę priimti tiesą.
Myrcene has some very special medicinal properties, including lowering the resistance across the blood to brain barrier, allowing itself and many other chemicals to cross the barrier easier and more quickly. In the case of cannabinoids (like THC), myrcene allows the effects of the cannabinoid to take effect more quickly. More uniquely still, myrcene has been shown to increase the maximum saturation level of the CB1 receptor, allowing for a greater maximum psychoactive effect.
Some flavonoids extracted from the cannabis plant have been tested for pharmacological effects. The clinical findings are promising, but further research is needed to fully understand what role flavonoids play in the overall therapeutic effects of cannabis treatment, especially how they interact with cannabinoids by either synergistically enhancing them or reducing their effects.

Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu apie kūrybiškumą, kuriame pašnekovas kūrybiškumą prilygina placebui ir iliuzijų vaikymuisi. Prie šios temos grįžtame labai ne įprastu būdu. Savo žinojimą ir idėjas doc. dr. R. Venckus pasitikrina rengdamas interviu su Vilniaus Gedimino technologijų universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų fakulteto dėstytoja, knygų šiuolaikinio kūrybingumo tema vertėja lektore Jovile Barevičiūte.
Išimti iš automato šovinius buvo speciali vieta,ir įeinant į sargybos būstinę šoviniai turėjo būti dėtuvės specialioja o automato spyna pertraukta ir nuspaustas gaidukas kuris įrodytų jog vamzdyje nėra šovinio. Nesuprantu kokio aplaidumo turėtums būti kad šitaip pažeistums taisykles,mes niekuomet taip nesielgdavome. Tai galėjo būti ir speciali provokacija o Vavilovas matyt netyčia ja pamatė ir man padėjo.Jis irgi buvo kažkoks Latvijos intiligentų pasipriešinimo sovietinei valdžiai dalyvis, bet buvo labai užsislaptinęs. Tai vat mielas rutuly ne visi Rusai yra niekšai.

Naujojo zombinimo priemonės, nors išoriškai atrodo ir švelnesnės, bet ne mažiau efektyvios. Formuojant ir palaikant valdantiesiems reikiamas nuostatas bei užkertant kelią galimam pasipriešinimui, nemenkas yra ir naujųjų medijų nuopelnas. Vienas iš paveikiausių būdų slopinti oficialiai nesankcionuotą mintį – dabartinių propagandistų atliekami vieši oponentų „verbalinio uždaužymo“, išjuokimo ar marginalizavimo ritualai, kurie efektyviai atgraso veikti nepatenkintuosius susiklosčiusia padėtimi. Kitas – neseniai pradėtas aktyviai praktikuoti valdžios kritikų paskelbimas „nacionaline grėsme“ ar „Maskvos agentais“, lyg Putinui išties rūpėtų aukštesni Lietuvos mokytojų atlyginimai, ar teisingesnės maisto prekių kainos prekybcentriuose...

Pasak E. Frivaldszky, jeigu iniciatyvą rems didelis skaičius žmonių, ne milijonas, o gerokai daugiau, valdžios atstovai tiesiog negalės ignoruoti piliečių nuomonės. Be to, tai vienintelis įteisintas būdas paveikti Europos Komisiją ir priversti ją įsiklausyti į piliečių nuomonę. Tai vienintelis tiltas tarp Europos Komisijos ir piliečių. „Tai yra mūsų šansas parodyti santuokos ir šeimos vertybių svarbą, mamos ir tėčio svarbą vaiko gyvenimui“, – įsitikinusi Edita, gyvenanti santuokoje jau dešimt metų ir su vyru auginanti tris vaikus.
Apie krikščionybę per daug nežinau. Kančios išauktinimai man pačiam visai nepatinka, nors negalėčiau teigti, jog tokie dalykai neveikia apvalančiai. Tik yra ir geroji žinia. Kristus, kuris krikščionims ne mažiau svarbus už žydus pasirinkusi Dievą ir kuris veikia kaip tarpininkas bei prisiėmė visas kaltes ant savo pečių, buvo ne tik pakabintas ant kryžiaus, bet ir prisikėlė.
    – išskyrus B būrio lyderį, kuris spoksojo į erdvę ir šiepėsi kaip ryklys. Kaip grobuonis. Karlosas pasijuto netikėtai suvaržytas, žiūrėdamas į vyruką, Nicholajus kažkoks, trumpi, balti plaukai, sudėtas kaip kultūristas. Jis niekada nematė nieko besišypsant taip baisiai... Rusas sutiko jo žvilgsnį, ir jo šypsnis akimirką dar praplatėjo, taip, kad privertė Karlosą atsisėsti su nugara į sieną, suspausti ginklą rankoje –
    Po pradinės mokyklos, visiškai išaugau iš to fantazijų pasaulio ir tapau totaliai įsispyręs į realybės šliures. Nieko nenutiko 1999, nors vyliausi šiek tiek, kad kas nors įvyks; žmonija negrįžo į Mėnulį ir net neapsigyveno toliau jo. Tikriausiai, iš to kaip reikalai klostosi, jau būsiu seniai miręs, prieš pasitaikant galimybei užsisakyti kelionę iš Žemės į Kentauro Alfą. Tokioms niūrioms mintims užplūdus mano smegenis, tapau tipiškas, nerūpestingas vidurinės mokyklos studenčiokas. Iki dienos, žinoma, kai sutikau Suzumiyą Haruhį.
Atkreipkime dėmesį į tai, kad Putinaitė nekalba apie tautą ir tautos politinius siekius. Idant skaitytojas nepagalvotų, jog kalbama ne apie individų masę, o apie tautą, autorė net pavartoja žodį „liaudis“. Ši individų masė kažkokiu mistiniu būdu tampanežinia iš kur atsiradusios „tautinės mitologijos“ nešėja, o ta mitologija vėl kažkokiu mistiniu būdu suburia tuos individus į mitingus ir net įkvepia žygdarbiams.
Profesorė išreiškė pritarimą darbo grupės rengiamai programai, pažymėdama, kad ji privalo būti apsaugota nuo tam tikroms verslo grupėms naudingų įtakų, pvz. „Visuotinio lytinio švietimo gairių“, kuriomis formuojamas neigiamas požiūris į motinystę, paaugliai sudominami seksu, o seksas atskiriamas nuo meilės ir atsakomybės, ir pateikė daug įvairios moksliškai pagrįstos informacijos.
Nuo 1999 m. M. Norbutaitė yra dailininkų sąjungos narė. Jos kūrybos sritis yra molbertinė ir sieninė tapyba, piešimas mišriomis technikomis. Nuo 1998 iki 2017 m. dailininkė surengė 15 autorinių parodų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Sankt Peterburge (Rusija), Liubline (Lenkija), Langentalije ir Berne (Šveicarija). Dalyvavo daugiau nei 170 grupinių parodų, projektų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, P. Korėjoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, kt.

La persona granata, kaip manai mane anomalija.lt diskusijų portalas po dviejų savaičių priims ar tik po pusmečio? Matyt labai baisiai nusišneku, bet as jau tokia esu. Nesu pasiruošusi kitam lysti i sikna. Visad pasakau zodi ir nuo savęs ir visiems tai patinka. Manau kad net Linas Esu gali mano nuomone patikti. Nors gal as klystu, jis sako kad kalbu tiktais apie orą.:-)))
Teisinėje valstybėje svarbu saugoti asmens laisvę. Santuoka, tai laisva valia priimtas abiejų asmenų sprendimas įsipareigoti vienas kitam ir sukurti šeimą. Kartu gyvenantys, bet neišreiškę valios susituokti ir sukurti iš santuokos kylančius šeimos teisinius santykius asmenys negali būti laikomi šeima, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nes tai pažeidžia santuokos nesudariusių asmenų laisvą apsisprendimą – kurti šeimą ar nekurti.
Senokai įsiplieskusi diskusija ir ši konferencija yra nepaliaujamos pastangos ištrūkti iš užburto rato, kuriame šiandien sukasi visi mūsų apmąstymai apie santykį su sovietmečiu. Šis ratas yra kol kas nesėkmingos pastangos suvienyti du šio itin svarbaus ir skausmingo santykio aspektus – moralinį ir politinį. Moralinės nuostatos išsiskiria ir atsiranda priešprieša, kuri sukuria vaizdą, jog vieni yra sovietmečio smerkėjai, kiti – jo teisintojai. Kadangi moralinių argumentų ne visada pakanka, moralinę poziciją reikia sustiprinti. Tą darant tenka kreiptis į sovietmečio politinę tikrovę ir tada lengvai susiduriame su nauja pamatine dviprasmybe. Paaiškėja, kad net ir politiškai apibūdinti gyvenimą sovietmečiu, yra neįmanoma neutraliai, nes mes visada remiamės tam tikromis išankstinėmis moralinėmis nuostatomis ir vertinimais, kurie galiausiai ir lemia mūsų požiūrį į svarstomą praeitį. Neįmanoma vertybiškai neutrali pozicija sovietmečio vertinimo klausimu. 
Man kūryboje labai svarbus netikėtumo momentas. Pradėdama kiekvieną naują kūrinį, visada užsibrėžiu sau tikslą – atskleisti paslaptį. Kartais ta paslaptis gali būti vieša, pavyzdžiui, imigrančių patiriami iššūkiai lietuvių visuomenėje – lyg ir visiems akivaizdūs, bet kartu visų aktyviai ignoruojami. O kartais tai – skaudi, giliai mano herojų širdyse slepiama tiesa, kurios pripažinimas ir paviešinimas gali išlaisvinti ir juos pačius, ir visus kitus, kurie panašią tiesą slepia ne tik nuo pašalinių, bet ir nuo savo pačių akių.

Studijuoti tenka intensyviai, atliekant daug praktinių užduočių, o vietoj magistrinio darbo reikia atlikti praktiką kūrybinių industrijų sektoriuje. Maža to, kad studijų ciklas susideda iš rudens, pavasario ir dviejų vasaros semestrų, kurie eina vienas po kito be jokios pertraukos. Žiemos pradžioje dar būna ir žiemos semestras, kurio metu visi studentai važiuoja į garsiausias Los Andželo ir Niujorko turinio kūrimo kompanijas („Warner Bros“, „ABC“ ir panašiai), kad „iš vidaus“ susipažintų su jų veikla.

Galiu atskleisti, kaip raudonšikniai žudo. Tai yra nusikalstama veikla, todėl nebijau viešai apie tokius dalykus rašinėti, pats buvau į tokią raudonšiknišką mėspaudę su pjūklais pakliuvęs. Vertėtų paminėti, kad raudonšikniai yra kažkur gretimoje erdvėje, patys labai maži, bet gali pakankamai greitai judėti ir perkelti savo nemenką įrangą mūsų erdvėje. Jei ilgai vienoje vietoje būnate tokioj kaip lova, jie gali Jūs pasiekti. Suspausti Jūsų kraujo indus ir taip dirbtinai sukelti Jums infarktą ar insultą, ką mūsų žmonės laiko savaiminės mirties priežastimi. O darant tokius nusikaltimus, truputį paskiedžiant apie žmogaus pasiruošimą išeitį prieš porą mėnesių, savo kruvinais darbais nesunku pagrįsti savas melagystes. Tik kaip zuikiams neverta nuo raudonšiknių bėgioti, reikia pakankamai ilgai vienoje vietoje būti, nes patys raudonšikniai yra persekiojami ir bijo ilgai vienoje vietoje būti.
    Valanda laiko pasiruošimui, o iki įstaigos buvo dvidešimt minučių kelio. Jis pasisuko link miegamojo, netikėtai nutaręs pasirodyti anksčiau, pabandyti išgauti ko daugiau iš Hirami apie tai, kas laukė. Jis jau jautė šiltą nervingo adrenalino stazę savo žarnoje, jausmas su kuriuo užaugo ir žinojo geriau, negu bet kokį kitą – dalies laukimo, dalies susijaudinimo, ir sveikos baimės dozė…
Gundrill Symbiosis (Beta) - The Skitarii blend their souls with the Machine Spirits of their weaponry until gun and wielder become one. A split second of silence follows as the Skitarii meditate upon sacred firing doctrine -- then the night lights up as deadly accurate firepower criss-crosses the battlefield, scything down the foe wherever they may hide.
    "Suprantama. Jūs tiesiog per daug nesistengiate... Nediskriminuojantys nusikaltėliai ir aistros žudikai, paprastai yra patyrę skriaudą savo vaikystėje. Dažniausiai tai smurtas nuo tėvų ar tėviškų figūrų rankų. Taigi, jie užauga su tikimybe atlikti tuos pačius veiksmus, kaip ir jų tėvai... šiuos dalykus dauguma žmonių gali suprasti. Sakėte, kad galite suprasti tuos, kurie žudo iš neapykantos. Tie, kurie žudo dėl malonumo, žudo iš neapykantos savo tėvams, ar tiems, kurie juos išnaudojo. Tik tiek, kad šiais atvejais jų pykčio taikinys tampa daugiau negu specifinis asmuo; jis išauga iki visų moterų, ar visų vaikų, ar visų homoseksualų."
Panašiai Putinaitė dekonstruoja ir Marcinkevičiaus dramų turinį ir poveikį. Anot autorės, „[n]eatsitiktinai Marcinkevičiaus dramos buvo tokios populiarios sovietmečiu. Jose atsispindįs bei meniškai įprasmintas tapatybės kompromisas, reikalaujantis asmenybinio ir vertybinio susidvejinimo, atliepė plačiosios visuomenės nuostatas. Į šias dramas buvo žiūrima kaip į tautinio atgimimo šauklius ar ženklus. Tačiau tuo metu jos težymėjo pasiektą tapatybės kompromisą ir kultūriškai įprasmino kompromisinį herojų.“ (Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai, p. 156–157) Išeina, kad ne meilės Tėvynei žinią skleidė Marcinkevičiaus dramos (taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio), bet mokė kompromisų ir vertybinio susidvejinimo, o sovietžmogiai tų dalykų iš Marcinkevičiaus noriai mokęsi. Putinaitei antrinaVaidotas Žukas, poetą pavadinęs „kultūrine prostitute“: „jai leidžiama parašyti, o aktoriams skanduoti LIE-TU-VA, bet jų drungnas gyvenimas rodo, kad tikroji skanduojama prasmė yra LIE-VA-TU.“. Panašiai ataidiir Naujojo židinio-Aidų redaktorius Nerijus Šepetys: „vienas didžiausių komunistų laimėjimų ir buvo tarybinis lietuviškumas, leidęs laisvai smagintis tautiniais turiniais socialistinėse formose. Skanduokite „Lie-tu-va!“ ar „Lie-va-tu!“, svarbu tik neprisiminkite ir nesvajokite apie tokią valstybę“. Šios inovatyvios hermeneutikos bėda yra ta, kad meninės komunikacijos proceso dalyviai negali paliudyti egzistavus tokias prasmes ar intencijas, nors komunikacijos procesas neabejotinai buvęs sėkmingas (Putinaitė rašo, kad publika išgyvendavusui „stiprią ekstazę“ Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  136) 
Daugybė žmonių, aš ne išimtis, visai nenori žinoti savo mirties laiko. Mirtis nėra savaiminis dalykas, kažkas ateis Jūsų. Vytauto greičiausiai ateis mano minėti raudonšikniai su mėspaude ir pasigrobs jį kaip mažą, jiems svarbią iš anksto perspėtą ir gavus jos sutikimą (iš tikro, jos susitaikymą su primesta padėtimi) dalelę. Jiems tektų užbėgti numatytiems įvykiams už akių ir jo gyvenimą patrumpinti. Kai nežinote, gal ir nieko tokio, bet kai sužinote, tai savaime pradedate tokius dalykus laikyti nusikalstamais. Jie labai mėgsta dėtis gelbėtojais ir, tikriausiai, ateitų Jūsų „gelbėti“. Su jais susidūręs labai aštriai pajunti skirtumą tarp išgelbėtojų ir gelbėtojų, Jums amžinai teikiančių gelbėjimo paslaugą. Jie gali įstumti Jus į tokią padėti, kad greičiausiai tik jie vieni galės Jus "gelbėti" (paprastai, nuo savęs) ir niekam iš šalies neleistų įsikišti ir Jus išgelbėti. Jie labai kerštingi, nors dedasi, kad jie ne tokie, tik pats galite išsigelbėti, nesusidėdamas su jais.
    Aš baikščiai pasakiau, kad tai buvo kvartalas, kur gyvenau, ir jis tarė: "Tuomet jums, tai yra miesto centras; ne, pasaulio centras," ir jis pažvelgė į mane. "Įsivaizduodamas vietą, Vienos pavadinimu, naudojate savo gyvenamąją vietą kaip atspirties tašką, ir mąstote apie kelius ir vietas, su santykiu nuo jūsų lokacijos... Ir net gavęs tikrą Vienos žemėlapį, jūs tikriausiai matytumėte savo kvartalą kaip centrą."

This is a good read – thanks Bailey! However, there is at one error: “the development of terpenes in cannabis began for adaptive purposes: to repel predators and lure pollinators”. Cannabis and other related species are wind-pollinated so they do not have any pollinators that can be lured. Terpenes may function as pollinator attractants in other species, but definitely not in Cannabis!
*nes patys raudonšikniai bijo vienoje vietoje ilgiau užsibūti. Paprastai, jie stengiasi savas aukas užvaikyti, neleisti miegoti. Užvaikyti žmonės lengviau pasiduoda svetimai įtaigai bei valiai. Tai Vytauto su švytuokle, greičiausiai, kol kas neliečia, taip ir toliau vertėtų laikytis saugaus atstumo ir kuo mažiau su jais bendrauti. Jų aukos „atostogauja“ tramdyklose ar protinę-dvasinę negalę turinčių žmonių gydyklose.
    Jie sužinojo, kad keli Rakūno Miesto tarybos nariai buvo ant Umbrelos algalapio, ir kad Umbrela turbūt turėjo daugiau kaip vieną tyrinėjimo įstaigą, eksperimentuojančią su dirbtinėmis ligomis. Jų paieškos informacija apie Trentą, nepažįstamąjį, kuris susisiekė su ja prieš pražūtingą misiją kaip "S.T.A.R.S. draugas", nepešė nieko, bet jie surado kažkokią nepaprastai įdomią praeities medžiagą apie Šefą Aironsą: atrodė, kad Šefas vienąsyk virė karštame vandenyje dėl galimo išžaginimo, ir kad Umbrela žinojo apie tai, bet padėjo jam gauti jo postą, nepaisant to. Galbūt sunkiausias dalykas iš visų yra tas, kad jų komanda buvo padalyta, priimdama svarbius sprendimus dėl to, kas turėjo būti padaryta, ir apie jų savas pareigas už tiesą.
Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje Nacionalinės bibliotekų savaitės atidarymo metu vyko Kristijono Donelaičio skaitymai įvairiomis kalbomis. Lietuvių kalba skaitė Eglė Matukaitytė, latvių kalba - Ieva Birmantaitė, lenkų kalba - Gintarė Lukoševičiūtė ir Ieva Masiliūnaitė, vokiečių kalba - Vida Korn ir Birutė Ališauskaitė, rusų kalba - Gina Poškienė, anglų kalba - Aistė Megelinskenė, ispanų kalba - Miquel Puerto. Kankliuotoja - Milda Gaulienė.
Jau trečius metus gyvendamas Vilniuje, taip pat ir keliaudamas po Lietuvą, skaitydamas paskaitas šiuolaikinio kūrybingumo ir eksperimentinės fotografijos temomis sutinku labai daug kūrybingų žmonių. Vieni jų yra ypač sėkmingos kūrybos atstovai, kitiems sekasi ne taip jau ir sklandžiai. Tačiau viena suprantu, kad kūrybingumas lemia žmogaus kultūros progresą.
Beta-caryophyllene is a sesquiterpene found in many plants such as Thai basils, cloves, cinnamon leaves and black pepper, and in minor quantities in lavender. It’s aroma has been described as peppery, woody and/or spicy. Caryophyllene is the only terpene known to interact with the endocannabinoid system (CB2). Studies show β–caryophyllene holds promise in cancer treatment plans. Research shows shows that β–caryophyllene selectively binds to the CB2 receptor and that it is a functional CB2 agonist. Further, β–caryophyllene was identified as a functional non-psychoactive CB2 receptor ligand in foodstuff and as a macrocyclic anti-inflammatory cannabinoid in cannabis.
Išskirčiau dvi galimas bendrojo gėrio reikšmes. Pirmiausia dažnai galvojame apie bendrąjį gėrį kaip apie tam tikrą apibendrinantį terminą visiems tiems gėriams, kurie kyla iš bendruomenės. Nors mintis, kad bendrasis gėris yra gėris atskiriems asmenims, negali būti paneigta kaip tam tikras bendrojo gėrio aspektas, galėtume apmąstyti ir kitą aspektą, kuris padės papildyti šią mintį. Antrasis aspektas bus susijęs su tuo, ką sakiau anksčiau apie „tikrąjį žmoniškumą“, atsižvelgiant į tai, kad iš prigimties esame bendruomeniški. Ši antra bendrojo gėrio reikšmė, turinti gilias šaknis filosofinėje tradicijoje, suvokia bendrąjį gėrį kaip kylantį iš pačios bendruomenės. Tai reiškia, kad vietoje suvokimo, kad bendrasis gėris yra gėrybės tenkančios individams, jis suvokiamas kaip gėris, kuris yra pačios žmonių bendruomenės integralus vientisumas.

Kitaip tariant, be R. Floridos kūrybinės klasės koncepcijos neapsieina nė viena kūrybingumui skirta mokslo konferencija, ši knyga nelieka nepacituota nė viename solidesniame akademiniame leidinyje ar nenurodyta aukštųjų mokyklų studentams skirtoje mokomojoje medžiagoje. Džiaugiuosi, kad ir verslo praktikai atkreipė dėmesį į šią knygą – jau ir Lietuvoje ji nurodoma pačių aktualiausių sėkmingo verslo plėtrai aptarti skirtų leidinių sąrašuose.
Restrikciniai genolapiai: chromosomose linijiskai kartografuojami ne genai, o restriktaziu pazinimo vietos. DNR skaidoma ivairiomis restriktazemis. Pagrindinis uzdavinys surikiuoti teisinga seka fragmentus, nustatomus elektroforeziskai. Tai atliekama ivairiais budais. Dazniausiai pirmiausia DNR suskaidoma i stambius segmentus dviem skirtingom restriktazemis, paskui gauti segmentai dar karta sukarpomi, sukeiciant restriktazes. Pagal tai, kaip sukarpyti segmentai uzdengia vienas kita, nustatoma ju issidestymo seka.  
Kitaip tariant, be R. Floridos kūrybinės klasės koncepcijos neapsieina nė viena kūrybingumui skirta mokslo konferencija, ši knyga nelieka nepacituota nė viename solidesniame akademiniame leidinyje ar nenurodyta aukštųjų mokyklų studentams skirtoje mokomojoje medžiagoje. Džiaugiuosi, kad ir verslo praktikai atkreipė dėmesį į šią knygą – jau ir Lietuvoje ji nurodoma pačių aktualiausių sėkmingo verslo plėtrai aptarti skirtų leidinių sąrašuose.
    Jei nuo brifingo atmintis tarnavo teisingai, jie visi keliavo apytikriai į vakarus, į Rakūno Miesto širdį, kuopos, išsisklaidžiusios, kad apimtų didžiausią plotą. Šimto jardų priekyje, būrys A, trisdešimt kareivių, risnojančių per pramoninį rajoną, vos besiskiriantį nuo to, kuris buvo prie jų įstaigos; sunykusios mašinų stovėjimo aikštelės, apibertos šiukšlėmis, piktžolėtais purvo lopais, aptvertais garažais.

„Išvykome iš Lietuvos nešdami kailį nuo žiaurios okupacijos. Ne gardesnės duonos ieškodami. Bet neradome ten kam pasiguosti. Nėra ten Tėvynės, ant kurios krūtinės galėtume prisiglausti ir išsiverkti. Ir taip tos neišverktos ašaros nueis į kapą“, - atsiimdamas premiją kalbėjo A. Taškūnas. Jis nominuotas ir „Respublikos“ nacionalinių vertybių rinkimams.
Mados fotografija negali būti traktuojama vien tik kaip verslas, todėl kad aktualumo nepraranda tiek grožio, tiek bjaurasties klausimai. Demarkacinėje zonoje tarp mados fotografijos kaip verslo ir kaip meno atsiduria gryni estetikos klausimai. Jie sprendžiami vadovaujantis dailei būdingais komponavimo metodais, fotosesijos metu kuriant specialius dialogus, asociacijas su kitų menų išeksploatuotais įvaizdžiais (pvz., kino arba teatro). Šioje demarkacinėje zonoje, kurią sieju su estetikos diskursu, mados fotografija gali būti suvokiama kaip kurianti tai ką galima vadinti anti-realybe arba virštikroviškumo grožiu. T. y. nuotraukose sukuriama įspūdinga ir vartotojo dėmesį prikaustanti iliuzija apie parduodamą mados daiktą, jo savininko gyvenimo būdą, o taip pat net apie daiktą sukūrusio dizainerio „dievišką” talentą. Iliuzija yra sėkminga tiek, kiek ja tikima arba bandoma tikėti. Taip formuojamas virštiktroviškumo grožis. Galiausiai šiuolaikiniame pasaulyje vien siekti perteikti nuostabią daikto išvaizdą ir pavydėtinai puikų jo savininko gyvenimo būdą nepakanka. Fotografai ryžtasi „ekstremaliam išradingumui”. T.y. nuotraukose regimas mados daiktas gali būti visiškai neįmanomas vartoti realybėje, o jo savininko gyvenimo būdas nieko neturėti bendro su vartotojų gyvenimo įpročiais. Daiktai, žmonės gali būti specialiai deformuojami, pasitelkiamos įvairios papildomos dekoracijos ir deformacijos. Pavyzdžiui fotografuojama gamyklos įrenginių fone, kuris iš pirmo žvilgsnio nieko neturi bendro su daiktu. Taip kuriama neįprastą, žiūrovą gluminanti, svarstyti apie atvaizdą verčianti kompozicija.
Komunikacija sporto industrijoje skirstoma į mokslinę, politinę, ekonominę, teisinę, technologinę, vadybinę ir t. t. Sporto industrija, kaip ir sporto mokslas, dar neturi išbaigtumo. Sporto industrijoje vyksta intensyvūs komunikacijos procesai, ieškoma naujų komunikacijos derinių ir griaunamos stereotipinės nuostatos. Manau, kad progresas yra neišvengiamas. Mes gyvename įdomiame didelių pokyčių laikotarpyje, kuriuos skatina komunikacija. Galima teigti, kad komunikacija įgauna naują prasmę ir reikšmę.
dar karta apie modifikuotus zmones..jie viska skaito ir ir ismoksta,o ka ismoko butinai nori igrusti I smegenis kitiems..visai nepajaucia at ten yra tinkama vieta,nes jie patys prarade jautuma..jie vis turi ta jautruma seklos pavidale..bet kad sekla butu gyva,reikia patirties..tiesiog modefikuoti zmones visko ismoksta ir galvoja kad viskas taip turi buti kaip jie ismoko
Ruošiantis šiai parodai nesiekiau ką nors įrodyti. Tiesiog kūriau. Stebėjau pasaulį, gyvenau ir tapiau. Todėl ir temų atsirado daug. Neplėtojau vienos temos, kaip galbūt būčiau pasielgusi kitu, projektinės parodos atveju. Esu dėkinga dailininkų sąjungai, „Arkos“ galerijai, kurios man sudarė sąlygas demonstruoti savo kūrinius. Mano parodą bus galima aplankyti iki sausio  20 d. LDS galerijoje „Arka“, Vilniuje. Balandžio mėnesį planuoju ją visą perkelti į Šiaulių universiteto Dailės galeriją.
Aš to nežinau, tik įtariu, kad Krymo nežinomi žali kareivukai buvo Žirinovskio darbelis ir taip greitai viską susuko, kad Putinas nespėjo sustabdyti Krymo prijungimo prie Rusijos, po to teko „pripažinti“ tai kas įvyko, kad nebūtų palaikytas tėvynės išdaviku. Rytinės Ukrainos užėmimas ir Putinui nelabai rūpėjo, todėl sunkiai suvaldomus savo šunis išsiuntė į Siriją padvėsti. Kadangi Rusija nepripažino siuntusi savo karius užimti vieno svarbaus naftos gavybos miesto (kuo rusai mėgsta kitus tepti?) amerikiečiai jau tą kruviną darbą nudirbo iššaudė tuos kraujo paragavusius šunis kartu su kitais savo šalies pavergėjo kovotojais.
A. Aleksandravičius nesistengia perteikti enciklopedinės asmenų charakteristikos kaip objektyvios ir vienintelės galimos, lis palieka vietos ir žiūrovo subjektyvumui. ]o paveikslai nėra skvarbus veidrodis ar sausas dokumentas. Savo portretuose jis nesiekia aštraus aiškumo ir palieka vietos spėliojimams. A. Aleksandravičius taip pat negražina ir neherojizuoja savo pasirinktų personažų. Jis nenukrypsta į groteską ar šaržavimą, neieško įmantrių rakursų. Fotografas retai rodo ir profesinius savo personažų atributus, nesistengia rodyti jų įprastos darbo aplinkos. Išimtis čia -kompozitoriaus Osvaldo Balakausko, muzikologo ir pianisto Vytauto Landsbergio, vargonininko Leopoldo Digrio, tapytojo Arūno Vaitkūno bei džiazo atlikėjų portretai. Susikoncentruojama į patį asmenį, nesvarbu, ar jo namuose, dirbtuvėje, ar kavinėje. Charakterio ir jausmų išraiška čia taip pat studijuojama ir per šviesos ir tamsos koncentraciją.

Penetrantiskumas: tai procentais isreiskiamas daznis, kuriuo genas pasireiskia fenotipe, kai yra genotipas, butinas pozymiui issivystyti. Jei genas visada pasireiks fenotipe, jo penetrantiskumas – 100%. Taciau daugumai genu budingas mazesnis nei 100% penetrantiskumas. Pvz. sizofrenijos genas turi 70-80% penetrantiskuma, kraujo grupiu penetrantiskumas – 100%, lytis nera 100% penetrantiska. Penetrantiskumas rodo, jog tarp genotipo ir fenotipo nera tiesiogines koreliacijos.


    Karlosas vis dar spėjo pasirodyti įstaigoje šiek tiek per anksti, bet atrodė, kad niekas negirdėjo nieko apie tai, kas vyko. Trumpame brifinge, pristatytame U.B.A.B. kuopos lyderių, jiems visiems pasakė, kokie keli faktai buvo žinomi: nuodingas cheminis išsiliejimas įvyko anksčiau šią savaitę izoliuotoje bendruomenėje, sukeldamas haliucinacijas, kurios skatino smurtą. Chemikalai išsisklaidė, bet paprasti civiliai toliau buvo puolami tų, kurie buvo paveikti; yra įrodymų, kad žala galėjo būti absoliuti, o vietos policija nesugebėjo suvaldyti situacijos. U.B.C.S. siunčiami, kad padėtų evakuoti gyventojus, kurie nebuvo užkrėsti, ir panaudoti jėgą, jeigu būtina, siekiant apsaugoti juos nuo žalos. Aukščiausias slaptumas iki pat viršaus.
Žinoma, greta Johno Howkinso „Kūrybos ekonomikos“. Šios knygos taip pat negaliu nepaminėti – mano buvusių kolegų dr. Ramojaus Reimerio (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas) ir doc. dr. Rasos Levickaitės (anksčiau vadovavusi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutui) rūpesčiu „Kūrybos ekonomika“ mūsų šalyje pasirodė netgi gerokai anksčiau nei 2015 metais dienos šviesą išvydęs R. Floridos veikalas – tai įvyko dar 2010 metais.
Taip, deja ar beje, būna visais laikais. Pasaulio politinė istorija nepaliaujamai liudija, kad, anot profesoriaus Vytauto Radžvilo, visi svarbiausi visuomenės lūžiai ar pokyčiai įgyvendinami pripažintų, turinčių autoritetą, įtaką žmonių - tų, kurie vadinami aukštąja arba bent jau viduriniąja visuomenės klase. Mokslų akademijoje šeštadienį vyko Vilniaus forumo konferencija „Justino Marcinkevičiaus nuvainikavimas: kovos su „tarybine lietuvybe“ istorinis kontekstas ir politinė prasmė“.
Atmenu, kartą vieno šokio pagrindinę šokėją vos prasidėjus spektakliui ištiko nugaros skausmai. Mergina negalėjo pakelti nei rankų, nei kojų, tiesiog gulėjo ant žemės. Nors ką daryti ir nebuvo aišku, tačiau A. Cholina per kelias minutes pakeitė tam tikrus sprendimus. Jos dėka mes sugebėjome šokti visą spektaklį taip, kad  žiūrovai net nepastebėjo choreografinių pokyčių.

Noriu pasakyti, kad pramogų industrijos liūtai, kaip ir didžioji visuomenės dalis į studijų programas ir studentų rengimą žiūri kaip į konvejerinį automobilių gamybos fabriką. Ugdyti žmogų – tai ne tas pat, kaip remontuoti buities apyvokos daiktus, gaminti pakavimui skirtas kartono dėžutes, TV eteriu transliuoti blizgančius nūdienos populiarios žvaigždės gyvenimo interjerus.


Nepaisant fakto, kad sovietinio režimo vykdyta valstybės modernizacijos programa išoriškai buvo panaši į Apšvietos inspiruotą Vakarų visuomenių modernizavimą, tačiau socioekonominės reformos čia buvo vykdomos pasitelkiant iš esmės archajines despotines priemones. Taip sugrįžta į vergovinę – gulaginę santvarką, kurioje aukščiausia valdžia priklausė chanui ir kurultajui, tai yra iš mongolų-totorių perimtai valdymo formai – partijos suvažiavimui (sjezdui). Kurioje dominavo juodųjų magų slaptųjų draugijų atliekami ritualai bei buvo plačiai masėms skelbiami užkeikimai. Kur žmogaus gyvybė buvo nieko verta...
Kad Landsbergis mirs ir taip aišku juk jam jau 85 metai ir jis ne iš Mak Klaudų giminės yra.Tik vat kada galus atiduos? nu Pažiūrėsime Vytautai tavo eksperimento rezultatų,tik žinok kad iš ten ir dezinformacijos daug siunčiama.Nes reikalingas balansas,kitas perskaitęs tokią pranašystę susijaudinęs ir taip gal net pirmalaiko galus atiduotų,nes gautų infarkta,sužinojęs kad Lietuvos žmonės trokšte trokšta jo galo...
– Sporto industrijos plėtra galima tik tuo atveju, jeigu visuomenė turi pakankamai laisvo laiko ir materialinių išteklių. Sporto industrija padeda visapusiškai regiono plėtrai, didina visuomenės darbo našumą, mažina nusikalstamumą, ugdo pilietiškumą, mažina sveikatos apsaugos išlaidas, skatina vartojimą ir turizmą, tai savo ruožtu padeda infrastruktūros plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir konkurencingumo augimui. Sporto industriją galima įvardyti daugumos pozityvių socialinių ir ekonominių procesų katalizatoriumi. Didžiausia sukuriama sporto industrijos vertė – žmogiškieji ištekliai. Būtent žmogiškieji ištekliai yra visų veiklų pagrindas.
kortelių! APIE: Pavadinimas: Mini atminties kortelių skaitytuvas Sąsaja: USB 2.0 Kabelio ilgis: 52.5 cm Matmenys: 6.9 x 4 x 1.2 cm Spalva: juoda Maitinimas: Nuo USB Tinka: XP, Vista, Win 7 Palaiko: 1. CF I ir II CF 2. HDSC kortelės 3. SDHC CLASS 2 4. SD Micro SD 5. Mini SD (su adapteriu) 6. MS 7. MS Pro 8. MS Duo 9. MS Pro Duo 10. MS MG 11. RS MMC 12. MMC 4.0 13. Ultra II SD 14. Extreme SD 15. T-Flash (be adapterio) 16. MMC micro card 17. M2 (su adapteriu) 18. Memory Stick 19. Memo

. Habermasas aiškino, jog Vakarų pasaulyje menkstant legitimacijos galiai įsivyrauja netikrumas dėl filosofinės mokslinės tiesos, dėl tiesos ir netiesos skirties, o šis netikrumas apsireiškia kaip „konfliktuojančių epistemologijų“ praktika. Kitaip tariant, sava epistemologija, sava moksline mokykla, sava tiesa. Tos tiesos įtvirtinimas jau priklauso ne nuo jos pačios, o nuo tam tikros legitimuojančios, vadinasi, politinės kultūrinės ir institucinės galios, kurią geba kaupti viena ar kita mokslininkų bendrija.
– Naująją savo tapybos parodą pavadinau „Implikacijomis“. Implikacija šiame paveikslų cikle – tai formaliai neišreikštas vaizdų ryšys. Objektų atvaizdai jungiami į simbolines prasmes, ieškoma loginio ryšio, tvyrančio tarp jų. Ryšiai organizuojami pasitelkiant simbolius bei jų jungtis į kodus. Jie atpažįstami ir savaip interpretuojami. Tad mano paveikslų turinys kviečia komunikuoti. Objektai tarytum talpina savyje informaciją. Esu įsitikinusi, kad stebint paveikslus galima kurti savus naratyvus. Implikacija vyksta tarp vaizduojamų objektų pavidalų nešamos žinutės ir santykio tarp jų  (objektų) ar jų buvimo kontekste bei vaizdavimo pobūdžio.
Kur nesusipratimas? „Rytiečiams“, paauklėtiems mongolų, (vidinė Maskva iki šiol jų gniaužtuose, kitaip nepaaiškintumėte jos „mongolišką“ elgesį) žmogaus gyvybės bei sveikatos kainos tapo nieko vertos. Ūkinis pigumo vaikymasis viską darant kuo pigiau ir gal dar prisigėrus kelia grėsmę, kuria galėtų suprasti net mokinukas, nepaveiktas rusiško mąstymo bei jo užmojų.
    Chrisas nusitaikė į pulsuojantį raumenį su savo Bereta ir šovė, penki 9 mm šoviniai, lekiantys į jo šiurpią mėsą; Tironas net nesulėtėjo. Baris rėkė, kad jie išsisklaidytų, o paskui jie bėgo, Džil, traukianti Rebeką su savimi, Bario .357 griaustinis dundantis už jų. Viršuje sraigtasparnis sukosi ratu, ir Džil jautė sekundes tiksint, manė, kad jautė sprogimą kylantį po jų kojomis.
Tad kartu su „Rerum Novarum“ galime prisiminti lygiai po keturiasdešimties metų Pijaus XI 1931-ųjų metų gegužės 15 paskelbtą encikliką „Quadragesimo anno“ ar po šešiasdešimties metų paskelbtą Jono XXIII garsiąją encikliką „Mater et Magistra“ (1961 gegužės 15 d.); tiesiogiai į „Rerum Novarum“ apeliuoja Pauliaus VI „Octogesima Adveniens“ apaštalinis laiškas (1971 gegužės 14 d.) ir Jono Pauliaus II „Centesimus Annus“ (1991 gegužės 1 d.): atitinkamai paskelbtos aštuoniasdešimt ir šimtą metų nuo „Rerum Novarum“ pasirodymo. Kitos įsimintinos (bet ne vienintelės) enciklikos – Pauliaus VI „Populorum Progressio“ (1967 kovo 27 d.) ir Benedikto XVI „Caritas in veritate“ (2009 birželio 29 d.).
Kitaip tariant, vokiečių filosofas skatino išlaikyti refleksijos palaikomą distanciją, būtiną ne tik kritiniam suvokimui, bet ir mąstymo laisvei išlaikyti bei puoselėti, nesvarbu, kad ta laisvė dažnokai pasirodo esanti iliuzinė. Toks filosofinės žiūros supratimas yra ontologinėmis įžvalgomis pagrįsta ir visaip palaikytina atsvara tam skubiam filosofinio mąstymo išrefleksinimui, kurį skatina tam tikrų medijų teoretikų teigiamas medijų teorijos veiksmingumo pobūdis, subjektą pajungiantis komunikacinės informacijos tinklų ir su jais susijusių rinkų prekinei logikai bei galiai.
Tai tik vienas bylos epizodas. Panašiai Ala pelnėsi ir iš kitų klientų. Kaunietei Daliai Ala pareiškė, kad ši esanti prakeikta, todėl jos vyras gėrė ir gers, girtuoklis bus ir sūnus. Aiškiaregė taip pat „perspėjo“, kad Dalios būsima marti – gyvatė, tenorinti įlįsti į šeimą, o paskui visus išnaikinti. Išsigandusi, kad jos vaikas gali tapti alkoholiku, Dalia nusitempė sūnų pas Alą ir įkalbėjo nešioti amuletą, kuris turėjo jį išgelbėti. Amuleto kaina – 15 000 litų (4344 eurų) ir dar 10 000 litų (2900 eurų) už jo „įkrovimą“. Be to, nuolat reikėjo gerti „užkoduotą“ vandenį, kurio „kodavimas“ kainavo 400 litų (116 eurų).
×