Akimirką, kai iš mūsų vaizduotės išnyksta tauta, mūsų moraliniai apsisprendimai irgi netenka atramos. Jie lieka be sankcijos arba bendruomenės, kuri jiems pritartų arba pasmerktų. Atsiduriame padėtyje, kai esame stumiami į pasirinkimą nebe tarp gėrio ir blogio, bet anapus jų, kur nebesuvokiame, kas tie gėris ir blogis yra. Šios strategijos požiūriu, siektina, kad net nebežinotume, jog tokia gėrio ir blogio skirtis gali egzistuoti. 
Tais pačiais metais D. Stechas dalyvavo Dainų šventėje „Siemens“ arenoje, buvo Donato Bakėjaus pastatytų šokių solistas. Pašnekovas prisimena: „D. Bakėjus vieną kartą mane pakvietė į Anželikos Cholinos šokio teatro atranką. Anuomet apie ją beveik nieko nežinojau. Praėjau atranką ir debiutavau spektaklyje „Otelas“, o po metų – ir „Idiotas“. A. Cholinos teatre susipažinau su daugybe kitų profesionalių šokėjų, pradėjau šokti Panevėžio muzikiniame teatre ir dar dažniau dalyvauti įvairiuose spektakliuose.“
Man aktualu ne politika o kaina. Jei kažkas siūlo pigiau tai kodėl turiu pirkti brangiau. Masiškai vaikomės prekybcentrių akcijų bet kur realiai galima sutaupyti iš anksto atsisakom. Anuomet baltarusiai iš mūsų pirko pigiau. Dabar mes dėl AE specifikos iš jų galim pirkti pigiau. Nesuprantu kur problema. Aš suprantu politikus kai jie turi papildomus pajamų šaltinius ir atlyginimas neaktualu tai galima sau leisti pirkti auksinius šaukštus. Bet man aktualus kiekvienas centas.
    Atvirai kalbant, eks-inspektorius Heinrichas Lungė buvo sudėtingas interviu pašnekovas. Jis vis dar griežtai atsisako kalbėtis su dauguma žmonių ir organizacijų apie Johaną. Visgi, aišku tiek, kad tai nekyla iš kažkokios garbės ar pareigos jausmo jo buvusiems vokiečių federalinės policijos darbdaviams. Joks žmogus nepatyrė tokios skriaudos savo tarnybai ir sunkiam triūsui nuo BKA kaip Lunge. 1995-aisiais, Inspektorius Lunge tyrė Vokiečių Parlamento nario Jozefo Boltzmano žmogžudystės santykį su mergina pagal iškvietimą, vardu Erika Lemser. Jis buvo seklys iš prigimties, geriausias agentūroje. Bet po to, kai vertingas liudininkas nusižudė, pats Boltzmanas, kaip ir Lungės vyresnieji, reikalavo jo pašalinimo nuo tyrimo, kas privedė prie to, jog Lungė nebeturėjo jokių saitų su byla. Tuo laikotarpiu Lungė pranešė apie savo ilgas atostogas nuo darbo, ir pasinėrė stačia galva į Johano bylą.
V.Radžvilo nuomone, jos tikslas - ištrinti idealios tautos sampratą: „Ir todėl tą akimirką, kai išnyksta Tauta iš mūsų vaizduotės, mūsų moraliniai apsisprendimai irgi nebeturi atramos. Nebeturi sankcijos bendruomenės, kuri jiems pritaria arba smerkia, todėl atsiduriame padėtyje, kurią galimą apibūdinti taip: esame stumiami į situaciją ne tarp gėrio ir blogio, bet į situaciją anapus gėrio ir blogio. Į situaciją, kai nesivokiame, nei kas gėris, nei kas blogis yra, - galiausiai siekiama, kad net nebežinotume, kad tokia skirtis apskritai gali būti“.
Tada ir dingtelėjo: o kūrybiniais talentais pagarsėję anykštėnai – ar regėjo kada iš arti savo didžiojo pirmtako Konstantino Sirvydo „Trijų kalbų žodyną“, „Punktus sakymų“, bent jų kopijas? Kiek žmonių yra skaitę, girdėję pamokslo įrašą tėviškėno, toli nuo Vilniaus garsėjusio protu ir iškalba? Pulkelis pašvęstųjų... O juk be K. Sirvydo (Didžiojoje Lietuvoje po M. Daukšos – antrojo lietuviškos raštijos pradininko) knygų, kaip teigia leksikografai ir kultūros, literatūros istorikai, kažin ar būtume sulaukę A. Baranausko ir kitų lietuviškos plunksnos didmeistrių, kažin ar išvis būtų išlikusi lietuvių kalba!
. Tokiu būdu teoretizavimas praranda refleksijai būtiną kritinės distancijos gebą, tačiau tampa nepaprastai veiksminga sąmonės sutechnologinimo priemone. Kadangi žmogaus gyvenamo pasaulio sutechninimą nulemia kapitalizmo raida, sykiu kapitalo logika, tai šitaip suvokiamos medijų teorijos tampa tos logikos įrankiu. Kodėl? Įgavusi medijinį pavidalą medijų teorija pajungiama finansine nauda įvertinamo veiksmingumo principui – ji tampa preke, kultūrinės gamybos priemone arba visuomenės valdymo per socialinės komunikacijos ir žinijos tinklus įrankiu. Ypač kai plėtojamas komunikacinis informacinis požiūris į visuomenę, kultūrinę kūrybą ir kūrybiškumą, siekiant apskaičiuojamo visų žmogaus gyvenimo sričių „efektyvinimo“ tokioje visuomenėje, „kurios ekonominis pamatas yra kultūros apdorojimo ir perdirbimo technologijos“
. Technologinamos jau ne pavienės gyvenamojo pasaulio ar socialinių santykių sritys, o visas gyvenimas, kadangi medijos išplinta visur ir persmelkia visas gyvenimo sritis (ubiqitous media). Tad žmonių bendravimas virsta interfeisine komunikacija, o pati tikrovė tampa interfeisine, vadinasi, interfeisinio vaizdo tikrove. Žmones ir interfeisus susieja protokolai, kurie laiduoja komunikaciją. Visur išplinta kodai: jie apima keturis lygmenis – komunikacijos, žmogaus proto (metafizinio lygmens), genetinių kodų ir nanotechnologijomis atliekamų negyvosios gamtos kodavimų

Nors medijų teorija kyla iš postmoderniosios teorijos lauko ir, drįstame teigti, jam priklauso, vis dėlto joje labiau ryškus mašiniškumo ir technologiškumo aspektas, kuris savaip „suveržia“ teorinių prieigų įvairovę, taip pat ir epistemologinį pliuralizmą. Keičiant žmogų aprašantį žodyną, žmonių bendravimo supratimą išstumiant komunikavimo įvaizdžiu, kuris jau suponuoja informacinę bendravimo apskaitą, individas dar labiau pajungiamas technologinei terpei. Inžinerinį požiūrį į žmogų, kaip į interfeisinės komunikacijos elementą ar įtaisą, vienaip ar kitaip „suderinamą“ su naujomis technologijomis, stiprina ir skaitmeninių technologijų įsivyravimas: suskaitmeninamas individas virsta pagrindine perdirbimui teikiama žaliava. Galėtume sakyti, kad tai žaliavai tinkamai apdoroti ir skiriama didelė dalis medijų teorijos galios. Tačiau medijų teorijoje išlieka postmodernioji pasaulio nudievinimo, sekuliarizavimo nuostata bei jos kildinama ideologija. Postmoderniojoje teorijoje išplitęs polinkis dekonstruoti visas įmanomas vertybes ir visus įsivaizduojamus egzistencinius „pamatus“, neigiant transcendentinį prasmės šaltinį ar „transcendentinį žymiklį“, yra tarsi filosofinis technologinio ir technologinamo žmogaus visagalybės „pagrindas“: individas įsivaizduoja įgaunąs galią perkurti ir „pagerinti“ save pagal norimą atvaizdą. Kaip tik tą įsivaizdavimą įvairiai paremia ir medijų teorija.
In a spectral analysis performed by Green House Seed Co., they were able to identify the terpenes in each of their strains, and developed a “flavor wheel” to help medical marijuana patients decide on their strain of choice based on the effects desired. Although one of the primary purposes of the wheel was to market different seeds for this particular company, the concept and vocabulary used is becoming an invaluable tool for medical marijuana patients, caregivers, and cultivators alike.
– Mados neaplenkia ne tik populiariųjų vartotojų, bet ir specifinių menų bei savitų subkultūrų. Visi miestai ir regionai nori turėti savo meno plenerus, orkestrus ir chorus, literatūros skaitymus ir knygų muges, teatrų ir kino festivalius. Vieniems miestams tai pavyksta lengviau, kitiems sudėtingiau. Vieni sukuria ir išplėtoja renginį kaip vietos kultūros tapatybę stiprinantį reiškinį, kiti per tęstinius renginius įtvirtina tinklinį tarpregioninį, tarpmiestinį ir net tarpkultūrinį tinklą.
Trečioji koncepcijos Visi – kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės pateikti nepaklusnumo, laisvo mąstymo, opozicinių nuotaikų, pastangų išsaugoti lietuvių kalbą, tautinę ir valstybinę sąmonę, tautinės ir patriotinės laikysenos apraiškų perinterpretavimai. Autorė bando skaitytoją įtikinti, jog šie dalykai yra visai ne tai, kuo jie gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pasak Putinaitės, „[s]ovietmečiu dauguma veiksenų iš pirmo žvilgsnio tarsi primenančių pasipriešinimą, tebuvo subtilios prisitaikymo formos.“ (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p. 265). Peržvelgsime kelias interpretacijas, atskleidžiančias autorės metodologiją.
Jums patrumpinę gyvenimą, jie Jus apiplėštų ir perimtų visus Jūsų nenugyventų metų išteklius, tame tarpe ir kūną. Jus visą gyvenimą lydinčios dalelės laikytų neblogu uždarbiu, jei gautų po Jūsų mirties vieną Jūsų pirštą; bandytų Jus įtikinti, kad smegenis ir visa kita Jums nebereikalinga, nes vis vien „nesugebėsite pats savimi, savo kūnu pasirūpinti“. Jiems prie širdies kuo jaunesnių žmonių mirtys: ištekliai kokybiškesni ir jų daugiau likę. Raudonšikniams tesate „ponas“, kurį reiktų apiplėšti, jei pats nenorėtumėte savanoriškai pasidalinti savo gėrybėmis su visai „alkstančiais“, nedirbančiais, o tik vaidinančiais darbą arba greičiau karą, taip lengviau Jus būtų įbauginti. Nepamirškite, kad Jus visų pirma laisvas žmogus, o ne „ponas“. Dėl laisvės dar gali tekti pakariauti, bet tai neįkanuojama vertybė. Ką jie jums besiūlytų, viskas būtų per pigu ir neverta.

    Karlosas vis dar spėjo pasirodyti įstaigoje šiek tiek per anksti, bet atrodė, kad niekas negirdėjo nieko apie tai, kas vyko. Trumpame brifinge, pristatytame U.B.A.B. kuopos lyderių, jiems visiems pasakė, kokie keli faktai buvo žinomi: nuodingas cheminis išsiliejimas įvyko anksčiau šią savaitę izoliuotoje bendruomenėje, sukeldamas haliucinacijas, kurios skatino smurtą. Chemikalai išsisklaidė, bet paprasti civiliai toliau buvo puolami tų, kurie buvo paveikti; yra įrodymų, kad žala galėjo būti absoliuti, o vietos policija nesugebėjo suvaldyti situacijos. U.B.C.S. siunčiami, kad padėtų evakuoti gyventojus, kurie nebuvo užkrėsti, ir panaudoti jėgą, jeigu būtina, siekiant apsaugoti juos nuo žalos. Aukščiausias slaptumas iki pat viršaus.
. Tokiu būdu teoretizavimas praranda refleksijai būtiną kritinės distancijos gebą, tačiau tampa nepaprastai veiksminga sąmonės sutechnologinimo priemone. Kadangi žmogaus gyvenamo pasaulio sutechninimą nulemia kapitalizmo raida, sykiu kapitalo logika, tai šitaip suvokiamos medijų teorijos tampa tos logikos įrankiu. Kodėl? Įgavusi medijinį pavidalą medijų teorija pajungiama finansine nauda įvertinamo veiksmingumo principui – ji tampa preke, kultūrinės gamybos priemone arba visuomenės valdymo per socialinės komunikacijos ir žinijos tinklus įrankiu. Ypač kai plėtojamas komunikacinis informacinis požiūris į visuomenę, kultūrinę kūrybą ir kūrybiškumą, siekiant apskaičiuojamo visų žmogaus gyvenimo sričių „efektyvinimo“ tokioje visuomenėje, „kurios ekonominis pamatas yra kultūros apdorojimo ir perdirbimo technologijos“
Kitaip tariant, vokiečių filosofas skatino išlaikyti refleksijos palaikomą distanciją, būtiną ne tik kritiniam suvokimui, bet ir mąstymo laisvei išlaikyti bei puoselėti, nesvarbu, kad ta laisvė dažnokai pasirodo esanti iliuzinė. Toks filosofinės žiūros supratimas yra ontologinėmis įžvalgomis pagrįsta ir visaip palaikytina atsvara tam skubiam filosofinio mąstymo išrefleksinimui, kurį skatina tam tikrų medijų teoretikų teigiamas medijų teorijos veiksmingumo pobūdis, subjektą pajungiantis komunikacinės informacijos tinklų ir su jais susijusių rinkų prekinei logikai bei galiai.
    - Nepaisant to, kad buvote Johano bylos centre, kol kas vengėte apie ją komentuoti. Galbūt jūs tylėjote dėl tų, kurie buvo paveikti šio tyrimo, ar galbūt po visu tuo slypi itin šokiruojanti tiesa... Todėl tai ir buvo vienintelis būdas, kuriuo galėjau jus prisivilioti, - paaiškinau atsidusdamas, o jis nutaisė įsižeidusiojo veidą, bet tolesni žodžiai mane nustebino.

Trečia. Sunkiau pastebimas, bet labai svarbus šios koncepcijos bruožas yra tai, kad ji neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta yra iš diskurso eliminuojama sovietžmogių masę pavadinant nieko apibrėžto nebereiškiančiu žodžiu patriotai. Iš dėmesio lauko yra pašalinami žmonės, sunkiomis sąlygomis ir didelių netekčių kaina puoselėję ir išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, bei šių žmonių nuopelnai – tikrasis valstybės atkūrimo pamatas. Paneigus Tautą kaip politinį subjektą, jos vietą užima individų masė, kurios nariams nėra ir negali būti didesnio skirtumo, kas ką darė sovietmečiu ar kas ką padarė valstybę atkūrus.
Galiu visus nuraminti kad mes jau dabar gyvendami šioje fizinėje erdvėje esame pragare ir atliekame savo bausmę visni kitus ėsdami ir niokodami kaip kad uždarytos žiurkės metalinėje statinėje. Pačios geriausios žūva pirmos sudraskytos tų kas turi didesnį įniršį ir Ego(turiu omenyje apie nelaiku mūsų požiuriu iš čia iškeliavusius brangius žmones) Tačiau ir ta žiurkė kuriai pavyksta išgyventi sudraskius savo bičiulius ji irgi neišvengia savo likimo pastimpa iš bado daug sunkesne ir baisesne baigtimi nei žuvo jos likimo draugai. Nėra blogesnių pasaulių už žemės planetą,tai ir yra bausmių planeta sukurta atkentėjimui už savo blogus darbus kitose egzistencijose. Taip kad mielieji nei kiek nepergyvenkite kuo toliau tuo bus jums geriau,vieną dieną kančios baigsis ir atsivers ir jūsų sieloms pragaro vartai.
The Omniscient Mask - Legend has it that the wearer of the Omniscient Mask can read the souls of men, each rendered as legible as the binaric calligraphy of the Illuminatoria. An object of great veneration amongst the Skitarii, those under its gaze fight all the harder, for each warrior fears he will be found wanting in the eyes of the Omnissiah's chosen.
The Grand Hunt (303.M35) - House Raven, having felt the teeth of Eldar raiders from the paradise world of Geminex one too many times, formally petition for Skitarii aid. Twelve cohorts are sent to Geminex, grid-search tactics driving the Exodites and their allies from the planet's sacred places and into the crosshairs of House Raven's Imperial Knights. The Eldar of Biel-Tan retaliate, striking hard from hidden Webway portals. The Skitarii fight on through everything the Craftworld can throw at them. Once hard data has been gleaned from every one of Biel-Tan's war assets, the Skitarii withdraw en masse, leaving the remaining Knights of House Raven to make a desperate last stand.
– Sporto edukacija ugdo fizines ypatybes bei stiprina psichines savybes sunkių treniruočių metu. Šis procesas formuoja stiprios asmenybės bruožus (gebėjimas nepalūžti ir susikaupti per sunkias akimirkas, dirbti komandoje, priešintis nuovargiui ir t. t.). Sporto edukacija yra lyderystės ugdymo sudedamoji dalys. Daugelį stiprios asmenybės bruožų galima ugdyti tiktai sportu.

    Ir ten, jos kairėje, jau pasukęs silpną ir drybsančią galvą jos kryptimi, buvo vienas vyras, jo įplėšti drabužiai ištepti išdžiuvusiu krauju. Džil prisitaikė ir nuspaudė gaiduką, siųsdama kulką per jo virusu išmazgotas smegenis, einantį jos kryptimi net tada, kai jis susmuko; už mirusio kūno buvo šiukšlių konteineris, o už jo, keli naujamiesčio apsipirkimo rajono blokai, dabar jos geriausias pabėgimo kelias.


You don't have permission to access /get_file.php?file=bFdDWm41elF4dEdYbFpkZ2xkS1huMktqbDhUSVpNU1daOUNYb0ppVVk4ekRuMmVxYkpERjBKaWNscHhseVpkaFpLUm4xWjFreUtLVTFtYVZsSjlvekplVW1wYWV5Y25ZeTUyZW5acVZtWiUyQlRubWZFeUppVFlaUE9sV0tVb0dyQ3hwZHNvSExObDhtWG81cGdaZDJZbVdLaGw4M0htcE9sYVpCa21XbWNscyUyRkdscHhwblpqRm1wWmhsbDlzMXB1WFk1NXBuSm1CbFoxcGtaWmtacEtabHNXUW1LZWUxTXJRbUY3TG9abkt5Sm1WYzI2Y21RJTNEJTNE on this server.

Embrioletalus chromosomu disbalansas: kai susidaro tokie chromosomu rinkiniai kurie sukelia embriono zuti, ty savaimini aborta. Polipoidija – kai chromosomu skaicius skiriasi istisu rinkiniu ( kariotipas 69, XYY (XXX) (XXY). Aneuploidija – kai chr. skaicius padaugeja ar pamazeja viena (ar keliomis) chromosomomis. Dauguma chromosomu aberaciju yra embrioletalios.  
Aišku, bet kas gali kibti į atlapus, jog tokia vizija – utopinė. Galbūt. Nesu nei visažinis, nei aiškiaregis. Tačiau netgi jei pasaulis ir Lietuva išties galutinai nusigręžtų nuo knygų skaitymo, įžvelgčiau Anykščiams naudingą paradoksą: tuomet Knygos muziejus taptų dar svarbesnis mokslui ir kultūros, literatūros istorijai, tiesiog neįkainojamas unikumas!
Terpinolene is a common component of sage and rosemary and is found in the oil derived from Monterey cypress. Its largest use in the United States is in soaps and perfumes. It is also a great insect repellent. Terpinolene is known to have a piney aroma with slight herbal and floral nuances. It tends to have a sweet flavor reminiscent of citrus fruits like oranges and lemons.
Dirbo muzikos prodiuseriu, TV laidų rengėju, scenarijų autoriumi, festivalių „Rumshk“ ir „Rumshkiux“, „Šiauliai Jazz“, „Glaesum – gintaras kitaip“, ŠAMA MMX apdovanojimų prodiuseriu ir reklamų kūrėju. 1994–1996 m. dirbo IĮ reklamos agentūroje „Pramuštgalvis“ direktoriaus pavaduotoju, režisieriumi, renginių organizatoriumi ir vedėju. Rengė TV laidas „Rockiada“, „Shekit slieką“ ir DJ muzikos festivalį. 1994 m. dirbo UAB „Lit-Poliinter“ (dabar LNK) televizijoje, TV muzikos redaktoriumi, TV laidų „Tangomanija“, „Shekit“, „Ryto ratas“, „Tikras garsas“ režisieriumi ir prodiuseriu.
Genealogine autosominio dominantinio paveldejimo analize: pozymi paveldi apytikriai vienodas kiekis vyru ir moteru. Pozymi perduoda palikuonims tiek vyras, tiek moteris vienodai. Pozymi gali salygoti tiek viena, tiek kelios poros genu (monogeninis ir poligeninis paveldejimai). Monogeninio paveldejimo atveju remiamasi I r II Mendelio desniais. Jei palikuoniu skaicius pakankamas, pozymis pasireiskia kiekvienoje kartoje, bet jei pozymio neturi tevai, jo netures ir vaikai. Taciau jei probandas yra mutantas, jis gali gimti pozymio neturintiems tevams. Todel galima manyti, jog pozymis yra dominantinis. Dominantiniai homozigotai fenotipiskai nuo heterozigotu nesiskiria. Taciau zmogaus paveldimu ligu atveju galimas kitoks pasireiskimas del genu ekspresyvumo skirtumo – heterozigotai nuo dominantiniu homozigotu skiriasi lengvesne ligos forma. Paveldimu pozymiu pvz. yra desniarankiskumas, gebejimas susukti liezuvi, polidaktilija, brachidaktilija ir tt.
Kaip taisyklė prie kiekvieno įrenginio, kuris turi atminties korteles, gamintojas paprastai prideda USB laidą, kurio dėka galima įrenginį prijungti prie kompiuterio. Kartais gali apskritai kilti klausimas, kam reikalingas atskiras atminties kortelių skaitytuvas. Pavyzdžiui, jei reikia įrašyti muziką  į jūsų mobilų telefoną, per USB laidą galima stebėti nedidelius greičius – paprastai nuo  1 MB/s iki 5 MB/s. Tad jei reikėtų perkelti didelį kiekį muzikos (pavyzdžiui, 4 GB), viskas truks tikrai ilgai. O jei reikėtų kopijuoti nedidelius failus, siuntimas dar labiau sulėtėja.
Editos kolega iš Prancūzijos pasakojo, kad žurnalistai klausia, kodėl jis prisideda prie iniciatyvos, kai Prancūzijoje jau yra įteisintos vienos lyties santuokos. Atrodo, jog šis klausimas jau išspręstas Prancūzijoje. „Jis atsako, jog turi parodyti solidarumą su Rytų Europos šalimis, kur situacija dar nėra pasikeitusi, kad ateityje Vakarų šalys galėtų remtis tų valstybių pavyzdžiu. Vakarų šalims reikia Rytų valstybių, kur situacija nepasikeistų, kad vėliau galėtų remtis tomis visuomenėmis Rytų Europoje. Rytų Europos balsas labai svarbus siekiant garsiai pasakyti, jog mes nenorime, kad mums būtų nuleista iš viršaus, ką reiškia šeima ir santuoka. Tai nėra ES vadovų kompetencija“, – kolegos žodžius prisiminė E. Frivaldszky.

Antradienį, gegužės 17 d., įvyko Seimo narių Rimos Baškienės ir Povilo Urbšio organizuota spaudos konferencija „Naujoji lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programa reikalinga Lietuvos mokiniams“, kurioje dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Santuokos ir šeimos studijų centro vyriausioji mokslo darbuotoja prof. dr. Birutė Obelenienė, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos atstovė, septynių vaikų mama, gydytoja pediatrė Jolita Pukelienė, Laisvos visuomenės instituto direktorė Kristina Zamarytė-Sakavičienė.
Matysim kaip čia bus. :) Neturiu jokių pasekėjų ir nekuriu jokio tikėjimo ar sektos. Ne esu joks dvasinis vadovas kažkam. Užduotis labai paprasta. Pirmiausiai sau sužinoti kaip čia viskas gal būt yra. Ir žinoti tolimesnės ateities variantą. Jei gauni "įtikinamą" informaciją apie tikslias žinomų žmonių mirtis talpinu savo info yuotube ir šiaip kokiuose užkampiuose. Žmonėms gi nieko dėl to daryti nereikia. Paprasčiausiai įvertinti kad gali būti ir taip. Tiesiog mažesnis stresas jei tai įvyktų. Skelbimo variantas planuojamas tik lietuvių ir rusų kalbomis. Kiti manęs nedomina. Taip kad jokio verslo varianto ir žmonių apgaudinėjimo vardan pinigų. Tai būdinga tradicinėms ir netradicinėms religijoms. Apart pinigų darymo iš prekybos ateities viltimis jos daugiau nieko nesugeba. :) Viskas būtų gal nieko kad tos viltys būtų bent minimaliai "argumentuotos". :) Aš nieko nepardavinėju ir iš žmonių nenoriu absoliučiai nieko. Tik dykai perspėju kad neišsigąstų, nes bet kuriuo atveju viskas gerai arba puikiai :) Neturiu vilčių kad geri žmonės pablogės, o blogi pagerės. Lieka fiksuota situacija. Žmonės yra tokie kokie yra. Ir tegul sau būna. Tai tiek.:)
    Žinoma, tuo metu Suzumiya Haruhi nesėdėjo klasėje, kitaip mes apie ją nekalbėtume. Bet, vėlgi, net jeigu ji būtų girdėjusi mus, turbūt per daug nesijaudintų. Dažniausiai Suzumiya Haruhi palikdavo klasę tuoj pat po ketvirtos pamokos ir grįždavo prieš pat penktąją. Ji nesinešiojo priešpiečių dėžutės, todėl maniau, kad užkąsdavo valgykloje; bet nereikia visos valandos maisto kramtymui, ar ne? Kas be ko, po kiekvienos pamokos pabaigos, ji dingdavo. Kur ji, šiaip ar taip, eidavo…?
Ir mudu ne kartą diskutavome apie katedros planus ir pamenu, priėjome bendrą išvadą, kad svarbu ne tik rengti pramogų industrijų ir renginių inžinerijos profesionalus, vykdyti šių sričių teorinius / empirinius tyrimus, kurti naujas studijų programas, įskaitant magistro (ir ateityje – daktaro), taip pat – megzti ir plėtoti sėkmingus dialogus su pramogų verslo atstovais ir praktikais, generuoti socialines partnerystes ir bendradarbiavimą.
Svarbią vietą renginių inžinerijos studijose užima praktika. Kiekvienais metais antro kurso studentai su dėstytojų ir profesionalų pagalba organizuoja tradicinį „Atlantidos“ festivalį, kuriame įrengia net kelias scenas, kviečia jaunus kūrėjus koncertuoti, eksponuoti savo darbus istorinio Tiškevičių dvaro rūmuose, grožėtis ekspozicijomis tik vienam savaitgaliui atgimusiuose istoriniuose rūsiuose.  2018 metų kovo mėnesį Kūrybinių industrijų fakultetas ir vėl kvies vilniečius ir miesto svečius į „Atlantidą“, kurią organizuos kartu renginių inžinerijos, pramogų industrijų ir kūrybinių industrijų studentai.

Skirtingai negu tekstai, pristatantys Visi – patriotai koncepciją, Putinaitės opusai, kuriuose suformuluota koncepcija Visi – kolaborantai, pretenduoja į mokslinių darbų statusą. Mokslinį darbo statusą pagrindžia jo atitikimas moksle pripažintiems kriterijams. Kai kurių kriterijų Putinaitės darbai akivaizdžiai neatitinka. Visų pirma, Putinaitės knygoms Šiaurės Atėnų tremtiniai, Nenutrūkusi styga ir Trys lietuviškos Europos būdingas mokslininkui nedovanotinas pasirinktinis faktų ignoravimas. Antra, terminai šiuose darbuose vartojami iškreiptomis prasmėmis, ribos tarp sąvokų tyčia ištrinamos. Trečia, autorė nuolatos konstruoja dirbtines, jokiais duomenimis neparemtas, akivaizdžiai kontrintuityvias pasisakymų ir veiksmų prasmės interpretacijas. Šie nukrypimai nuo mokslo reikalavimų yra ne epizodiniai, bet sistemiški, todėl intensyvi autorės literatūrinė veikla laikytina ne mokslo, bet šarlatanizmo apraiška.
Kai kas vagis Čigonus laiko vos ne dievais, kuriems negalima nieko prikišti. Pradėkite gyventi normaliai dirbtįi o ne stumdyti narkotikus, ne grobti automobilius ir žudyti merginas ir niekas jums nei pusės žodžio nepasakys. O dabar tesate tik purvini valkataos ant Lietuvos žemės. Nebijau jokios Epolicijos; jei reikės aš ir teisme įrodysiu visus savo teiginius, taip kad mielas ponuli čigone čia negasdink mūsų, nes nebijome tavęs.
Galima penktoji pozicija, kurią galime vadinti tautos ir valstybės slėpimu. Ją atstovavo žmonės, kurie atvirai neneigė ir nesityčiojo iš tautos ir valstybės idėjos, tačiau aiškino, kad tautai ir valstybei pačioms geriau, jei bus susietos su naująja tapsmo tarybine liaudimi arba pasauline komunistine visuomene perspektyva. Ši pozicija buvo populiari ir aiški. 
The Tech-priests of Graia and their Skitarii forces accentuate the deep crimson of Mars with the bright red of spilt blood. Their detractors believe this is because Graian warriors take an unhealthy interest in each spray of gore that jets from their victims. Wearing fully-sealed battle raiments and electromagnetised cybernetics, the Skitarii of Graia have fought space battles across the silvered exterior of their masters' spaceborne metropolises. The warriors of Graia bear the icon of the solar cog. The rising sun at its heart signifies the dawn of a new age, while the cog that surrounds it shows that the Tech-priests of Graia intend to be its masters.

Daug dėmesio skyrė meno istorijos ir kūrybos stilių analizei. Be Lietuvos meno muziejų, kartą jis mus buvo išsiuntęs net į Varšuvos nacionalinę galeriją. Jis visada mokė mus ieškoti savitos išraiškos. Nors profesorius ir teigė, kad tapyba – tai pasaulio išraiška spalvų kalba, tačiau jis niekada nesistengė primesti savojo požiūrio. Pritrūkus įtaigių žodžių, pirštu pakabindavo dažus iš paletės ir užtepdavo ant tos vietos, kurioje jie turėtų nugulti. Taip paprastai, bet įtaigiai viskas būdavo parodyta ir pasakyta. Profesorius mus skatino tikėti savimi, niekada nepasiduoti ir mylėti tapybą. Taip aš ir tebemyliu tapybą.
Apskritai Lietuvos kultūros ir meno veikėjų ciklas - itin melancholiškas. Į klausimą, kodėl taip yra, sunku vienareikšmiškai atsakyti. Viena iš priežasčių galėtų būti tai, kad viskas vyksta dvigubai uždaroje erdvėje. Išskyrus muzikos atlikėjus ir vieną kitą menininką ar kritiką, dauguma mūsų meno ir kultūros veikėjų ne kosmopolitai. Jie nėra nacionalistai savo įsitikinimais, bet gyvena uždarą, giliau tik su Lietuva ir artimiausiu regionu susijusį asmeninį ir kultūrinį gyvenimą. Užsienio šalyse jie lankosi tik epizodiškai ir jos netampa nei jų studijų, nei gyvenimo etapų stotimis. Kultūrinio peizažo ir tradicijų vienalytiškumas suteikia saugumo jausmą, bet kartu varžo laisvę, kelia ankštumo pojūtį. Menininkų portretai atspindi šį dvilypumą. Tyloje aplink juos tvyro nerimas.
Ypatingas fotografo santykis su tema nulemia ir pačių paveikslų charakterį. Savo portretais autorius siekia sukurti kontrastą banaliai realybei. Žmonės, kuriuos įamžina, jo akyse yra ryškios asmenybės, išsiskiriančios nuveiktais darbais, pagaliau, nebijokim šito žodžio, kai kurie ir talentu. Tai ne reportažinė fotografija, o bandymas pateikti atidžią charakterio studiją. A. Aleksandravičius rodo savo modelius su beveik šiuolaikiška pagarba. Be vulgariai draugiško dažno šiuolaikinio žurnalisto tono, bet ir be kitų reporterių profesionalaus šalto objektyvumo.

Daugybė žmonių pasaulyje šiuo metu svarsto, kaip knyga mūsų dienomis galėtų atremti kone visuotiniu tapusį bodėjimąsi skaitymu. Mums gi labiausiai rūpi, kaip tiesioginio iššūkio akivaizdoje knyga galėtų svariau pasitarnauti Anykščiams? Koks nors vienas drovus drugelio plastelėjimas nieko nepakeis, pavieniai veiksmai ne tik turizmo, bet ir daugelyje kitų sričių kelia vien sąmyšį. Bet jei kultūros, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, tėvai atliktų būtiniausius „namų darbus” perkainojant, populiarinant knygą, įtraukiant ją į pirmaeilį kasdienybės „asortimentą“, jei įgyvendintume nors programą minimum, jau galėtume švęsti dvasios pergalę.

Dar visai neseniai, 2005 m. gegužės mėn., kai Vytauto Didžiojo universiteto Senate buvo balsuojama dėl Santuokos ir šeimos studijų centro steigimo, didžioji dalis senatorių su nuostaba klausė, “Kodėl centrui renkatės tokį dvigubą pavadinimą, juk santuoka ir šeima yra tapatus darinys”. Lygiai tokios pačios nuomonės buvo ir šalies Konstitucijos kūrėjai 1992 m., kuriems, pasak prof. E. Jarašiūno, santuoka grindžiama šeima buvo laikoma tokia savaime suprantama kategorija, kad didesnių diskusijų nekilo ir nereikėjo vieniems kitų įtikinėti kokia teisinė realybė bus kuriama. Prabėgus daugiau nei 20 metų, tenka sugaišti begales laiko ir išeikvoti daugybę pastangų moksliniams tyrimams siekiant apginti ir santuoką, ir šeimą. Ir pirmiausia, žinoma, santuoką, nes kaip tik iš jos ir yra kildinama šeima. 


Prisiminkime, kaip startavo „Šiaulių naktys“? Kas buvo pagrindiniai šio renginio idėjiniai lyderiai? Gintautas Gascevičius (iki 2015), Diana Kuprytė, Darius Linkevičius, AŠAI, Saulė Žukauskaitė. Vėliau įsijungė Giedrė Brazlauskaitė, Aleksandras Bielyj, Vilius Puronas, Violeta Jasiūnienė … Kiekvienais metais renginys plėtėsi ir augo lyg sveikas ir judrus vaikas.

Kaip visatoje yra tautos, taip ir Žemėje yra tautos. Tikiuosi, raudonšikniai, Jūsų sumanymas mus per kalbų sudarkymą suvienyti sužlugs. Savo rodonšikniškumą parodėte su reikalaujama „teise užgrobti“ anksčiau Saulės palydoje įsikūrusiųjų nuosavybę. Jūs niekaip negalite atstovauti Žemės, nes net Jūsų pagrindas Tarybinė Rusija nusigręžė nuo žmonėms netinkamos santvarkos ir persivadino kitaip, tik rusų būdas išliko prastokas.
Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje sporto industrija pralaimi. Prieinamiausia pramoga Lietuvoje tapo butelis alaus ir cigarečių pakelis. Pavyzdžiui apsilankyti baseine Lietuvoje yra 4–5 kartus brangiau negu Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje pažangioje valstybėje. Dažnai Lietuva pirmauja reitinguose, atspindinčiuose negatyvias tendencijas, tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su sporto industrija (nuskendusiųjų skaičius, sergamumas, darbo našumas, gyvenimo trukmė, savižudybės, asocialus elgesys, nelaimingi atvejai, avaringumas, alkoholio vartojimas, nusikalstamumas ir t. t.). Manau, kad sporto industrija Lietuvoje turėtų tapti prioritetu, tai Lietuvai padėtų pasikeisti.
Istorikai teigia, jog meilė, kaip pagrindinis motyvas santuokai, yra labai jaunas santuokos institucijos istorijoje. Jam mažiau nei vidutiniškas žmogaus amžius. Meilė buvo greičiau pasekmė gyvenant kartu santuokoje nei jos sudarymo priežastis. Ir niekada žmonijos istorijoje santuokos institucija nebuvo tokia trapi kaip šiandien. Pasak prof. A. Maslauskaitės, socialinės istorijos tyrimai patvirtina, kad šeima iki XIX a. pab. – XX a. pr., o Lietuvoje ir iki XX a. antros pusės pirmiausia buvo socialinė ūkinė bendruomenė. Tai, jog meilė, o ne politiniai, ekonominiai, teisiniai, prokreaciniai, ūkiniai ar kiti motyvai tapo viena iš svarbiausių priežasčių santuokai sudaryti, pakeitė pačią šeimos instituciją.
Kokių būta alternatyvų šiam tokiam galingam ir kompleksiškam nužmoginimo mechanizmui, skirtam palaužti asmenį ir priversti jį nuolankiai tarnauti totalitarinio režimo reikmėms? Bandymas užsisklęsti vien šeimos ir artimųjų rate? Įnirtingai atmetamos ar pagal savus poreikius perdirbamos tradicinės kultūros ir moralės draiskanų rinkimas ir saugojimas? Laikymasis krikščioniškųjų tiesų, kad ir kokios jos būtų „neprogresyvios“, „tamsybiškos“, „atgyvenusios“? Siekis, nieko nepaisant, kurti modernią tautinę kultūrą, bandant išnaudoti ideologijoje likusias spragas ir vidinius prieštaravimus, tačiau priverstam eiti į neišvengiamus kompromisus su režimu, „atiduoti jam duoklę“?
    - Sklinda kalbos, kad ji atsisakė ką nors aiškinti. Žinoma, kai ji spokso į tave, esi linkęs pasiduoti, kad ir ką esi sumąstęs. Vieni teigė, kad ji nupiešė simbolius, jog prišauktų NSO, kiti tvirtino, kad tai magiškas simbolis naudojamas prisikviesti pabaisas, arba tai, kad ji bandė atverti portalą į kitą dimensiją, et cetera… Sekė daug spekuliacijų, bet kol nusikaltėlė tyli, turbūt niekada nesužinosime – tie gandai tikri, ar ne. Iki šios dienos, tai vis dar paslaptis.
Psichosocialinės reabilitacijos (PSR) tikslas – padėti lėtinėmis ir sunkiomis psichikos ligomis sergantiems asmenims vystyti savo emocinius, socialinius ir pažintinius įgūdžius, kad jie galėtų gyventi, mokytis bei dirbti bendruomenėje, turėdami geresnę gyvenimo kokybę bei mažesnį specialistų ir / ar institucijų intervencijų poreikį arba išlaikydami jau pasiektą gyvenimo kokybės lygį.
Būrėjos Alos Naruševičienės nuotrauka ir anketiniai duomenys ilgus metus buvo skelbiami pasaulinės policijos organizacijos – Interpolo – ieškomiausių žmonių sąraše. Ieškoti Alos Rusijos srities Jaroslavlio teisėsaugininkai pradėjo dar 2009-ųjų rugpjūčio 20 dieną, praėjus keleriems metams po to, kai ji su artimaisiais nusprendė grįžti į Lietuvą. Mūsų teisėtvarkos pareigūnai gerai žinojo, kur gyvena ši moteris. Lietuvoje ji buvo nuteista ir atliko bausmę, tačiau pareigūnai jos nejudino ir nesiruošė išduoti Rusijai, nes pagal mūsų įstatymus ji, kaip Lietuvos pilietė, negalėjo būti išduodama baudžiamajam persekiojimui Rusijos teisėsaugos institucijoms.
×