Tridiene kultura: naudojama citogenetiniame metode (sio metodo esme – pakitusio kariotipo lyginimas su normaliu). Kadangi chromosomos buna stebimos tik besidalijancioje lasteleje, tiesioginu metodu tiriamos tik intensyviai besidalijanciu audiniu lasteles. Placiausiai naudojama tridiene zmogaus leukocitu kultura. Zmogaus lasteles periferiniame kraujyje nesidalija, todel 0,5 ml tiriamo kraujo specialiuose plastikiniuoe indeliuose uzpilama audiniu terpe, kurioje yra preparatas, priverciantis limfocitus nuolat dalintis. Didziausias susidaranciu mitoziu skaicius pasiekiamas po 64-72 val., todel kultura vadinama tridiene. Kultivavimo pabaigoje i terpe ilasinama kolcemido: sis preparatas ardo mitozes dalijimo verpste, ty uzfiksuoja mitoze metafazes stadijoje.

Mirusio raganiaus kūnas tuomet mumifikuojamas ir laikomas visuotinei apžiūrai ir adoravimui. Panašios praktikos žinomos Okeanijos salų aborigenams. Prieš keletą metų smalsumo dėlei teko lankytis Lenino mauzoliejuje Maskvoje. Ši ganėtinai atgrasi patirtis buvo naudinga bent jau tuo, kad leido suvokti vieną itin svarbų dalyką – pačios sovietinės sistemos šerdyje glūdėjo nekrofilija...

– Renginių inžinerijos studijų programa – visiška naujovė Lietuvoje – buvo sukurta išimtinai su šios srities profesionalais. Kartu kūrę programą renginių inžinerijos programos studentus nuo pat pirmojo kurso globoja ,,Scenos techninis servisas“, ,,Mex pro“, ,,Baltijos prodiuserių grupė“, menų fabrikas ,,Loftas“, ,,Džiazo galerija“, pirotechnikos ir fejerverkų įmonė ,,Blikas“, įmonė ,,Prezentacijų spektras“.


The Ruststalkers of the Skitarii Legions fall upon their foes in a slashing, stabbing frenzy. Their transonic blades blur as they dart and cut like the weapons of gladiatorial knife-fighters, the deadly resonances they transmit bypassing armour as if it offered no more resistance than a hologram. The Ruststalkers were originally devised as cybernetic assassins, sent into the Red Planet's wastes to hunt down feral Servitors and other undesirables excommunicated from the Cult Mechanicus. They proved so effective at their task they were repurposed and militarised into groups known as killclades. Since that day they have fought on the front line of the Cult Mechanicus' many wars. The weapons of the Ruststalkers are sinister examples of the Adeptus Mechanicus' mastery over the laws of physics; they emanate a strong, sick hum that plays on the soul. When these horrible devices are put to use, their sonic field swoops across a variety of wavelengths until it finds the right molecular frequency to simply pass through whatever armour their foes are wearing. The gory results, though they take a second or two to manifest, are considered by the Tech-priests to be well worth the wait. So lethal is this offshoot of sonic technology that the Tech-priests have refined it into many different forms. These range from stiletto-swift razors to the much-feared Chordclaw, a needle-fingered gauntlet capable of turning a man's flesh to quivering mulch.
agrastai alkoholizmas Arvi cukrus Augustinavičius baudos už pieną biblioteka bitynas bitės bičių žiemojimas dilekcija genėjimas girti vairuotojai išeiviai kaimas kaimo sodyba kaimo turizmas kaimo verslas kamieniniai vaiskrūmiai Katedra Kelnas konservatoriai Liachovičius M.Lewinsky medžioklė midus monsinjoras Mykolaitis Nordic Sugar Kėdainiai pabėgėliai pasaulis pieno supirkimas praninskas protas senoliai skaitymas smegenys smuikas svetur svogūnai svogūnų laikymas tranai Vasiliauskas veterinarija vilkai žurnalistai
Šią konferenciją, kurioje įžvalgos, beje, buvo grindžiamos ne kandžiais epitetais, kaip yra įprasta nuožmių lietuvybės niekintojų pasisakymuose, o ramiai dėstomais, tačiau neatremiamais argumentais, derėtų pavadinti išties solidžiu savojo nacionalinio turinio dar nepraradusios šalies šviesuomenės atkirčiu vis gausėjantiems antpuoliams prieš nacionalines mūsų tautos atramas ir pačią lietuvybę.
The original maniples to cross the desert reaches of Mars on foot were armed only with Galvanic Rifles. They escorted their masters from north to south across an equatorial belt infested with cannibal Servitors and rogue machine intelligences. As the centuries marched past, these escorts were refined over and over again until they evolved into the Battle Maniples of the late 41st Millennium. Many variants have been codified, from the Maniples Automata of the Legio Cybernetica to the teeming Auxilia Ordinatus, but the core fighting formation remains the War Cohort. A Forge World's Skitarii Legion is divided into a number of macroclades, which are in turn broken down into cohorts and maniples. The vast majority of Skitarii War Cohorts are not borne into battle by armoured machines or aircraft, but simply stride to the front line without stopping, even should they have to start the journey solar months in advance of their allies. They will wade through poisonous swamps and bubbling lakes of tar to arrive at the front line on schedule, wave after wave of Skitarii marching around chains of Onager Dunecrawlers in imitation of Mars' nomadic caravanserais. Their tireless pace echoes the constancy of their dutiful souls -- it is said that a Skitarius would rather walk himself to death than disobey a direct imperative.
Ši pertvarka turės daugiau reikšmės mūsų kaip aukšto lygio universitetui, nei pertvarka Lietuvoje, nebent pastaroji pasisuktų produktyvia linkme, būtų atsisakyta finansavimo pagal studentų skaičių, pradėta pripažinti dėstytojus, mokslininkus kaip svarbią visuomenės dalį, būtų pakelti dėstytojų atlyginimai, sumažintos kontaktinės valandos, palikta daugiau laiko mokslinei veiklai.
Putinaitės pozicija yra net radikalesnė už kito kultūrinio liberalo – Tomo Venclovos – poziciją, kuris sakė, kad „tautos didvyrio kultas iš viso yra gana tuščias reikalas. Yra žmonės, suvaidinę tautos gyvenime didesnį ar mažesnį vaidmenį, o koks tai vaidmuo buvo, tegu sprendžia istorikai, ir tegu čia nebūna jokių nutylėjimų, baltų dėmių, tabu, privalomo žavėjimosi.“. Pagal Venclovą, didvyrio samprata turėtų būti pašalinta iš viešosios erdvės, o privačiai tegul kiekvienas konstruoja ir dekonstruoja didvyrius ir išdavikus kaip jam patinka. Putinaitė siekia pašalinti net tokią galimybę – juk didvyrio ir išdaviko sąvokos remiasi vienpusiška ir neproduktyvia refleksija, vartojančia perskyras savas / svetimas, okupantas / auka.
Phosphoenix - The blasphemous Tech-priest Veriliad essentially destroyed the Adeptus Mechanicus' ability to make Phosphex Weaponry. Having seen the crawling horror of the living, white-blue flame, Veriliad destroyed the lone known STC database for the substance's creation. Efforts to recreate it have been unsuccessful ever since. Decried as Heretic Technis by the rest of his order, Veriliad was tied to a stake and shot with the pistol known as Phosphoenix, the finest such weapon ever produced. Perhaps fittingly, he was burnt alive by the very living flame he had tried to extinguish.
Hi – I have a lot of experience with the Spectrum oils – esp. the blue and the yellow. My biggest issue with Spectrum (formerly Mettrum) is that they remove the terpenes. MedReleaf maintains the terpenes in its oils but they are MUCH more expensive as a result because, I understand, it’s difficult to retain them during the extraction process. Both the blue and yellow oils are very good products at an unbeatable price point but I also use the MedReleaf oils because those terpenes make a difference. The terpene-inclusive oils taste much better than Spectrum’s (which still taste, it’s just more of a dirt-like flavour than a herbacious one). BTW, the MedReleaf oils are more targeted than other brands I’ve come across (there are more strains, not quite as binary as the Spectrum oils) and they are of a much stronger concentration (1 bottle of MedReleaf is worth 10 g vs the 5 g of prescription value used by the Spectrum oils for more or less the same volume of oil). I think for someone looking to reduce opioid use, you may want to look into MedReleaf too.
Sarai kaip prasčiau mokančiai lietuvių kalbą atleistina, vadinamieji aukštamoksliai paprastus žmones nori paimti ne žodžiu gausa, o slepia savo mąstymo spragas už tarptautinių, paprastiems žmonėms negirdėtų žodžių, o po to gali išdidžiai pavaryti kitus pavartyti tarptautinių žodžių žodyną, nes jų pačių išsilavinimo spragos neleidžia jiems paprastai tokius žodžius paaiškinti. Paprastai, tai buna katinas maiše, kuri kiekvienas pagal savo išsimokslinimo lygi prisitaiko sau kaip tinkamas...
Kadangi man visada svarbi erdvė ir forma, todėl paveiksluose neišvengiamai atsiranda skirtingų objektų atvaizdai. Čia svarbios tekstūros. Medžiagos perteikime atsiranda savitos reljefinės faktūros. Daiktą ir erdvę į visumą aš apjungiu skaidriomis lesūromis. Kartais visą objektą tapau lesūruodama aliejiniais dažais lyg akvarele. Taip elgiuosi siekdama kontrasto tarp faktūriškos erdvės, aiškios detalės, skaidriais dažais noriu perteikti pojūčius ar net savo vidinę būseną…
Na iš šio pasaulio "vidaus" sudėtinga spręsti kaip yra iš tikro. Juslių galimybės pakankamai ribotos nors ir pakankamos egzistavimui. Bet pažinimui mažoka. Reikia "išorinės" informacijos kaip čia viskas sutverta. Ir geriausias šaltinis tie kurie tai sukūrė. Bet leisti prisijungti prie Jų jau sprendžia Jie. Pažiūrėjus biblinio dievo variantą akivaizdu kad tai ne dievas o geriausiu atveju "ateiviai". Taip kad surastas kitoks variantas ir dabar tikrinu ar teikiama tiksli informacija. Tik tiek. :)
    Nicholajaus privatus bryfingas, prieš dvi dienas, buvo kitas reikalas; Operacija Vačdogas, toks kodinis vardas. Jis žinojo numatytus skaičius, buvo informuotas apie tai, ko laukti ir kaip efektyviausiai atsikratyti užsikrėtusių, vaikščiojančių ligonių. Jie pasakė jam apie panašius į Tironą ieškotojų vienetus, kurie bus pasiųsti, ir kaip išvengti jų. Jis žinojo daugiau, negu bet kas iš transporto.

Apie krikščionybę per daug nežinau. Kančios išauktinimai man pačiam visai nepatinka, nors negalėčiau teigti, jog tokie dalykai neveikia apvalančiai. Tik yra ir geroji žinia. Kristus, kuris krikščionims ne mažiau svarbus už žydus pasirinkusi Dievą ir kuris veikia kaip tarpininkas bei prisiėmė visas kaltes ant savo pečių, buvo ne tik pakabintas ant kryžiaus, bet ir prisikėlė.

Somatiniu lasteliu hibridizacija: somatines lasteles suliejamos apardzius, arba visiskai suardzius lasteles apvalkaleli fermentais. Taciau suliejus tolimu organizmu lasteles, vieno is genomu chromosomos eliminuojasi. Suliejus zmogaus ir peles lasteles eliminuojasi zmogaus chromosomos. Suliejus zmogaus ir ziurkes lasteles, eliminuojasi ziurkes chromosomos. Sia savybe naudojamasi nustatant chromosoma, kurioje yra genas. Be to, chromosomu eliminacijos krypti galima valdyti.: to organizmo, kurio chromosomu eliminacija norima sukelti, somatines lasteles yra apsvitinamos jonizuojanciais arba UV spinduliais.  


Myrcene has some very special medicinal properties, including lowering the resistance across the blood to brain barrier, allowing itself and many other chemicals to cross the barrier easier and more quickly. In the case of cannabinoids (like THC), myrcene allows the effects of the cannabinoid to take effect more quickly. More uniquely still, myrcene has been shown to increase the maximum saturation level of the CB1 receptor, allowing for a greater maximum psychoactive effect.
    Dėl kažkokios priežasties Haruhi vaizdas su savo visuomet rimta veido išraiška, klojanti linijas vidury mokyklos stadiono, užplūdo mano mintis. Ji, be abejo, iš anksto apsirūpino tapymo įrankiais ir klinties milteliais; galbūt ji net pagriebė žibintuvėlį! Po blankia geltona šviesa Suzumiya Haruhi atrodė itin budri ir net tragiška… Gerai, tai buvo tik mano vaizduotė.
... Mums jau seniai laikas visai žmonijai labai smarkiai laveti. Po truputi ir lavejame. Bet smarkus šuolis turejo buti jau nuo 1999 metu, bet jo nebuvo. Manau tikrai žmonija laveti pradės po kokiu trisdešimties metu. Tiek to. Nebeimu daugiau to i galva. Tiesiog gyvenu. Va Vytautas žada kad po penkių metu bus smarkus šuolis. Bet čia Vytauto pažadai. O as matau kitaip. Judame mes kaip sraigės.

Vieną kartą kino teatre pamačiau dokumentinį filmą apie jį. Patikėkite, tas filmas mane įkvėpė visam mano profesiniam gyvenimui… Galbūt kažkam pasirodys juokinga, bet pasibaigus filmui, mane užgulė emocijos ir akyse kaupėsi ašaros. Net negalėjau tiksliai pasakyti kodėl. Aš negalėjau ištarti nė žodžio ir buvau pasiruošęs tuoj pat iš kino teatro važiuoti į šokių salę ir šokti, kurti visą parą, kol išseks jėgos. O. Naharin, nežiūrint į visas kylančias kliūtis ir sunkumus, sugebėjo pasiekti pavydėtinų aukštumų.


Estetizme, kuris palaikė sovietinės valstybės gyvavimą, buvo užprogramuotas ir jos griuvimas. Šis sovietinis statinys galėjo subliukšti atsiradus daug patrauklesniam ir visus daug labiau žavinčiam mitui. Lietuvoje veikiausiai taip įvyko. Didžiojo sovietinio pasakojimo žavesys čia nebuvo labai savas ir stipriai žavintis. Didžiojo mitoilgesys sovietinės kasdienybės sąlygomis nebuvo išnykęs. Sustiprėjo tautiniai vaizdiniai, grįsti pasakojimais apie senuosius didingus laikus, Viduramžius siekiančią valstybę. Šiems tautinės mitologijos vaizdiniams patraukus lietuvius („liaudį“) ir juos galutinai sužavėjus, komunistinė utopija prarado bet kokią poveikio galią. Ne pasakojimai apie didžiąsias statybas ir darbo žmogaus žygdarbius, o vien žodžio „laisvė“ pažadas atgauti kadaise turėtą didingumą ir orumą traukė būrius lietuvių į mitingus ir skatino juos atlikti žygdarbius. (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  225)
Nors tai nėra bažnytinė iniciatyva, bet siūlomas apibrėžimas atitinka Katalikų Bažnyčios mokymą apie santuoką ir šeimą. Todėl parašų rinkimo iniciatoriai tikisi aktyvaus bažnytinių bendruomenių įsitraukimo. „Kviečiame bažnytinių bendruomenių narius ne tik pasirašyti po šia iniciatyva, bet ir būti jos „vėliavnešiais“, kviesti žmones palaikyti šią pilietinę akciją“, – sakė Edita.
2012-ųjų vasaris. Ponia, pavadinkime ją Aldona, žurnale „Būrėja“ perskaitė labai ją sudominusį reklaminį skelbimą, kad aiškiaregė gali apsaugoti nuo blogio, išsiaiškinti, kodėl nesiseka verslas, pašalinti prakeiksmus, nužiūrėjimus. Tad moteris, kartu su sūnumi ir pravėrė Alos UAB-o duris. Klientai buvo sutikti labai šiltai, pavaišinti arbata ir paprašyti papasakoti apie ištikusias bėdas. Tiesa, prieš pradedant konsultacijas – taip buvo pavadintas jų susitikimas – Ala nepamiršo parodyti kainoraščio. Jos konsultacijų valanda kainavo 400 litų (116 eurų). Motina su sūnumi užtruko keletą valandų, tad už pirmąjį vizitą sumokėjo 2000 litų (580 eurų). Tokių vizitų buvo 18, nes aiškiaregė, išklausiusi klientų pasakojimą, tvirtino tikrai galinti padėti. Ir dar pagąsdino, kad jei sūnus pagalbos nesulauks, tai jis taps invalidu, neteks kojos. Paskui bus dar baisiau – bekojis atsidurs kalėjime.
×