Kohabitacija yra vienas pagrindinių veiksnių tiek santuokų mažėjimui, tiek jų netvarumui. Binstock G., Thornton A., apskaičiavo, jog kohabituojantys asmenys, lyginant su susituokusiais, yra linkę 4,62 karto dažniau nutraukti ryšius. Apskaičiuota, jog laiko trukmės atžvilgiu tarp gyvenimo nesusituokus iki santuokos ir gyvenimo santuokoje iki jos iširimo yra tiesioginė priklausomybė: kuo ilgiau gyvenama kartu iki santuokos, tuo trumpiau bus gyvenama santuokoje. Nors, rodos, ne visiems dar savaime suprantama, kad tokios išvados padarytos apibendrinant tendencijas populiacijos mastu, bet ne vienos poros patirtimi. Ir jei jie nesutampa, tai tik parodo du dalykus: 1) kad asmeninė patirtis yra ne taisyklė, bet išimtis iš taisyklės, 2) taisyklės ir etinės normos neišvedamos iš pavienių faktų.
Išsigandusi moteris, kad surinktų 50 000 dolerių, pardavė vieno kambario butą Bragine su visais baldais, pardavė visus turėtus papuošalus ir net savo mamos kolektyvinį sodą. Gruodžio 1-ąją būrėja kartu su vienuoliktoke ir jos motina išvažiavo į Lietuvą. Atvažiavus pastaroji buvo atskirta nuo dukros, o galų gale jai buvo pareikšta, kad tų 50 000 dolerių negana, jog dukra išgytų. Būrėja liepė moteriškei grįžti į Jaroslavlį ir atvežti daugiau pinigų. Grįžusi į namus moteris pasiskolino 10 000 dolerių ir nusiuntė juos Alai paštu. Tačiau su dukra jai pabendrauti nebuvo leista net telefonu. Kartą mergaitė slapčia nuo Alos paskambino į Jaroslavlį ir papasakojo motinai, kad visas gydymas tebuvo vos du masažo seansai vietinėje sanatorijoje ir trys procedūros voniose.
V.Radžvilo nuomone, jos tikslas - ištrinti idealios tautos sampratą: „Ir todėl tą akimirką, kai išnyksta Tauta iš mūsų vaizduotės, mūsų moraliniai apsisprendimai irgi nebeturi atramos. Nebeturi sankcijos bendruomenės, kuri jiems pritaria arba smerkia, todėl atsiduriame padėtyje, kurią galimą apibūdinti taip: esame stumiami į situaciją ne tarp gėrio ir blogio, bet į situaciją anapus gėrio ir blogio. Į situaciją, kai nesivokiame, nei kas gėris, nei kas blogis yra, - galiausiai siekiama, kad net nebežinotume, kad tokia skirtis apskritai gali būti“.
    Tanigučis, kaip visada kalbantis be atvangos, gyrėsi, kaip savo darbe susipažino su keliomis meiliomis mergaičiukėmis, ir kaip planavo išleisti susitaupytus pinigus pasimatymams, ar panašiam brudui. Tiesą sakant, temos apie žmonių svajones arba tai, kokie nuostabūs ir gražūs kažkieno gyvunėliai, mano knygoje buvo pačios bukiausios pasaulio temos.
Tokie žmonės, kuriuos įvardinčiau pasaulinukais, neskuba, po truputį įveda į kasdieninį vartojimą svetimus žodžius, jau dabar tokie „rytų auropiečiai“ galėtų susišnekėti, nemokėdami vieni kitų kalbos kokiuose nors moksliniuose susilėkimuose. Lietuviams tai nepatinka ir metasi į anglų ar rusų kalbas, ką moka, tuo ir naudojasi, ar kokia kalba laidas žiūri, knygas skaito... Žmonėms atsiranda laiko pasirūpinti savo išvaizda, žiūri kaip atrodys aplinkiniams ir visai nesirūpina kaip bus suprasti. Įspūdį gali sugadinti pirmas ištartas žodis. Galima pagalvoti, kad visų tokios svarbios mintys ir visi stengsis juos suprasti. Man iš tokių tik norisi pasijuokti. Gali lengvai pasirodyti tokie „mokslinčiai“ kaip visiškos nemokšos. Vakar mačiau kaip viena rašytoja minėjo savo herojus, na gi ne didvyrius minėjo, o tik paprastus veikėjus, keliautojus po margą pasaulį...
Visuomenei sparčiai senstant būtina siekti jos geros fizinės būklės, o tai yra įmanoma pasiekti tiktai pradedant fiziškai aktyviai gyventi nuo vaikystės. Jaunystėje, studijų mokykloje ir universitetuose metu, turėtų vykti kryptingas fizinis ugdymas, padedantis suformuoti fizinio aktyvumo įgūdžius visam gyvenimui. Taip mes paruoštume mūsų visuomenę ateities iššūkiams.
Postmodernioji teorija rutuliojosi įsitvirtinant naujoms informacinėms komunikacinėms ir vaizdinėms technologijoms, kurios savo ruožtu keitė ir keičia ne tik žmogaus gyvenamą aplinką, bet ir pažintinio subjekto bei pažintinio santykio supratimą. Naujųjų technologijų poveikis imtas apmąstyti jau gana seniai – išskirtiniai šiuo atžvilgiu yra Walterio Benjamino, Theodoro Adorno, Maxo Horkheimerio ir Martino Heideggerio darbai. Sparti pastarųjų dešimtmečių technologijų raida, susijusi su gyvenamojo pasaulio kompiuterizacija, internetizacija bei vadinamuoju vaizdiniu posūkiu kultūroje, moksle ir ekonomikoje iškėlė naują teorinių apmąstymų bangą, įvardijamą kaip medijų teorija ir medijų tyrimai.
Pedagoginiame darbe yra nemažai kūrybos. Man visada tenka dėstyti naujus, neįprastus studijų dalykus. Todėl tenka labai išradingai pažvelgti į analizuojamus atvejus, suvokti ir išskirti teorijų bei praktikų ryšius bei juos pagrįsti. Norėdamas kiek įmanoma geriau dėstyti, neišvengiamai privalau kažkiek kurti ir nuosavas, originalias teorijas, išradinėti terminus, pasitelkti vaizdingas metaforas, analizėje susieti iš pirmo žvilgsnio labai skirtingus reiškinius.

Venckus, R. (2018-03-23). S. Dadelo: Sportinės veiklos ugdymas lėmė mano pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo veiklose!. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36825-kulturos-kirtis-s-dadelo-sportines-veiklos-ugdymas-leme-mano-pasiekimus-ne-tik-sporte-bet-ir-kitose-gyvenimo-veiklose.html (2018-03-23).


Kai atsirado įžūli tarpinė, gal vertėtų pasisukinėti apie savo kūno ašį, niekur nejudant, siela liktų vietoje (visgi, indai kur nors toli keliavę laukia savo sielų nors man tai atrodo abejotina), na o raudonšikniams bet koks pasisukimas gali būti smūgiu. Galbūt, atkakliai bandys toliau kištis, tik perkeliant savo įrangą jiems reiktų šiek tiek laiko. O Jūs tokiais dalykais galite užsiimti bet kur. O jei dar sugalvotumėte kaip daryti tai užsimerkus, jiems išvis būtų smūgis žemiau juostos.
Atsisakius universitetų finansavimo, kuris priklauso nuo priimtų studentų skaičiaus, universitetai būtų linkę daugiau bendradarbiauti, užuot konkuravę. Universitetai stengtųsi pritraukti tik geriausius studentus, nes nebūtų prasmės priimti daugiau, nei numatyta. Atlyginimų padidinimas leistų lengviau pritraukti stiprų jaunimą rinktis doktorantūros studijas ir likti dirbti universitete. Dėstytojai galėtų dirbti vienoje institucijoje, nesibaimindami dėl šeimos išlaikymo ir daugiau laiko skirdami mokslinei veiklai.
Tevystes rysio nustatymui naudojamas VNTR. Kadangi pasikartojimu skaicius paveldimas grieztai pagal Mendelio desnius, kiekviena asmeni galima identifikuoti pagal tam tikrose chromosomose esanti konkretu lokusa. Pvz. jei is tevo paveldeta chr. turi 12 pasikartojimu tam tikroje stiryje, o is motinos paveldeta – turi 15 pasikartojimu, tai vaiko genotipas bus 12/15 (12 pasikartojimu chr. paveldetoje is tevo, 15 pasikartojimu chr. paveldetoje is motinos).

Taigi, koks tas posovietinis zombis? Ar jis kokybiškai skiriasi nuo sovietinio? Drįsčiau spėti, kad iš esmės nedaug kuo, nors ideologinis dangalas arba psichinis fonas, kaip matome, ir gerokai pakito. Tik gaja zombiška savimone galima būtų paaiškinti kai kuriuos grynai lietuviškus fenomenus, kurie ne tokie ryškūs net kaimyninėse, atrodytų, tą pačią totalitarizmo ir nužmoginimo patirtį išgyvenusiose šalyse.
    "Lapkričio 14-tą, Salzburge, Austrijoje; Šv. Ursulos Ligoninės budintis daktaras, seselė ir registratorius buvo nugalabyti, vėlų vakarą. Juos nudėjęs žmogus pats nusižudė nusikaltimo vietoje... Gustavas Kotmanas. Jis buvo ieškomas dėl septynių porų žmogžudystės kirviu kaltinimų. Aštuonios dienos prieš šį incidentą, senyvo amžiaus žmogus miesto gyvenamuosiuose rajonuose mirė nuo to, kas atrodė kaip savižudybė. Vyro vardas buvo Molkė... bet vėliau buvo išaiškinta, kad tai pseudonimas, ir jo tikrasis vardas buvo Jaroslavas Čarekas - buvusios Čekoslovakijos vyriausybės biurokratinis šulas, dabar ieškomas Amerikos, Britų ir Čekų policijos, tarp daugelio kitų. Nužudymo naktį, žmogus aplankė Šv. Ursulos ligoninę, dėl kulkos žaizdos, atsiradusios nuo ginklo, kurį jis nešiojosi apsaugai. Daktaras, aptvarstęs sužeidimą, pranešė policijai, bet žmogaus pėdos iki to laiko buvo jau atvėsusios. Policijai pradėjus paiešką dėl ryšio tarp šio žmogaus ir Čareko žmogžudystės, klausiant ar yra kitų liudininkų ligoninėje tuo metu, apstulbo sužinojusi, kad visi liudininkai buvo žudiko kirviu aukos."
Choriono gaureliu biopsija: atliekama nuo 5 savaites. Stebint ultragarsu, pro maksti tarp gimdos sieneles ir choriono ivedamas kateteris. Juo issiurbiama 5-10mg audiniu. Biopsijos medziagai nereikia dauginti lasteliu kulturoje, nes yra besidalijanciu lasteliu. Atliekamas kariotipo, biochemine analize, nustatomas gyvybingumas, daugelis paveldimu ligu. (Privalumas: esant prastiems rezultatams, dar nevelu daryti aborta. Velgi, Sinkui sakyti negalima).
Venckus R. (2018-01-06). Mano kūrybos filosofija – tai mano asmeninis noras perteikti visa tai, kas yra neapčiuopiama ir plika akimi neregima. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36120-kulturos-kirtis-mano-kurybos-filosofija-tai-mano-asmeninis-noras-perteikti-visa-tai-kas-yra-neapciuopiama-ir-plika-akimi-neregima.html (2017-12-29).
– Dažnas žmogus suglumsta viešojoje erdvėje išgirdęs naujos studijų programos arba mokslo šakos pavadinimą. Kaip jūs, būdama edukologijos mokslo atstovė, vertinate mokslą ir studijų programas reprezentuojančius keistus naujadarus? Kiek šie naujadarai yra būtini ir kiek jie atspindi dabarties gyvenimo tempą, vartojimą, vertybinius pokyčius, o kiek jie yra tiesiog mados reikalas?
    Troškau išgelbėti merginą, pagrobtą ateivių ir įkalintą kupolo formos tvirtovėje. Troškau pasitelkti į pagalbą drąsą, inteligenciją ir patikimą lazerinį ginkliuką kovai prieš piktadarius iš ateities, bandančius pakeisti istoriją savo pačių labui. Troškau būti šamanu, tremiančiu demonus ir pabaisas vienu burtažodžiu, kovojančiu prieš mutantus ar aiškiaregius iš blogųjų organizacijų, susiremančiu telepatiniuose mūšiuose!

    – išskyrus B būrio lyderį, kuris spoksojo į erdvę ir šiepėsi kaip ryklys. Kaip grobuonis. Karlosas pasijuto netikėtai suvaržytas, žiūrėdamas į vyruką, Nicholajus kažkoks, trumpi, balti plaukai, sudėtas kaip kultūristas. Jis niekada nematė nieko besišypsant taip baisiai... Rusas sutiko jo žvilgsnį, ir jo šypsnis akimirką dar praplatėjo, taip, kad privertė Karlosą atsisėsti su nugara į sieną, suspausti ginklą rankoje – 

Terpenes are synthesized in cannabis in secretory cells inside glandular trichomes, and production is increased with light exposure. These terpenes are mostly found in high concentrations in unfertilized female cannabis flowers prior to senescence (the condition or process of deterioration with age). The essential oil is extracted from the plant material by steam distillation or vaporization. Many terpenes vaporize around the same temperature as THC (which boils at about 157°C), but some terpenes are more volatile than others. Terpenes also play an incredibly important role by providing the plant with natural protection from bacteria and fungus, insects and other environmental stresses.
Kaip galime toliau apibrėžti integralią bendrojo gėrio reikšmę? Pirmiausia gėris dažniausiai yra susijęs su pilnatvės ar užbaigtumo idėja. Sakoma, kad žmogus yra geras tuomet, kai jo polinkiai ir pasirinkimai yra tokie, kokie turi būti, tai reiškia, kai jiems nieko netrūksta. Kad būtų geras, jis turi būti tikrai integralus kaip asmuo. Tačiau dar svarbiau yra tai, jog jis savo veiksmais visuomet elgtųsi taip, kad pasiektų tam tikrą tikslą, tai yra, tam tikrą gėrį. Šiuo atveju tikslas ar gėris reiškia tam tikrą išbaigtumą/ tobulumą.
SEB banko Prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia, kad neseniai atliktas britų leidinio „The Guardian“ tyrimas rodo, kad vieniši ir neturintys įsipareigojimų žmonės yra daug geresni vartotojai. Anot jo, iš depresijos, vienišumo, žmonės didesniu vartojimu bando užpildyti dvasinę tuštumą. Ekonomistas įsitikinęs, kad tokie žmonės yra „puikūs“ pirkėjai bei pastebi, kad tokios vienišų žmonių tendencijos nežada nieko gero valstybei ir jos ateičiai.
Remiantis tokiais atskaitos taškais galima gana tiksliai lokalizuoti ir poeto Justino Marcinkevičiaus vietą ir vaidmenį okupuotoje Lietuvoje. Pagal pateiktą tipologiją, jis priskirtinas trečiajai, tautos ir valstybės rodytojų, grupei. Toks vertinimas yra moraliai sąžiningas ir objektyvus, nes žmogus, daręs kompromisus su sąžine ir pats negali būti vadinamas tautos sąžine. Tačiau kita vertus – ir tai svarbiausias dalykas – būtina įsisąmoninti, koks sudėtingas yra ryšys tarp moralinės ir politinės pozicijos. Sąlygomis, kokiomis gyveno Lietuva, radikaliai morali pozicija buvo nepaprastai garbinga, tačiau politiškai minimaliai veiksminga. Politinis poveikis buvo iš tiesų įmanomas tik išeinant į viešąją erdvę moralinių kompromisų ir nuolaidų sąskaita. 

Persirgta psichikos liga žmogaus išorėje, elgesyje dažniausiai nepalieka jokių pasekmių, tačiau visuomet pažeidžia jo asmenybę, savivertę ir pasitikėjimą savimi, socialinius ryšius, santykius šeimoje ir darbe. Nedarant pastangų, dėl tokių pasikeitimų, psichologinių ir socialinių problemų lavinos ir stigmatizuojančio visuomenės požiūrio į sergančius psichikos ligomis, gilėja socialinė atskirtis, prarandami bendravimo ir kasdienos įgūdžiai. Gydymas vaistais gali susilpninti ar visiškai panaikinti ligos simptomus. Tačiau išmokyti gyventi su liga, prisitaikyti prie jos paveikto gyvenimo sukeltų iššūkių medikamentai negali. Reikalingos visai kitos priemonės ir metodai, padedantys geriau jaustis ir sėkmingiau gyventi. Būtent psichosocialinė reabilitacija ir yra tas metodas, ilgalaikis, cikliškas, planingas procesas, kurio metu, bendradarbiaujant specialistams ir pacientui, siekiama pageidaujamų pokyčių.
o seubia koki nemalonumai man buvo su tais kontraceptikais... 2 menesius vartojau Diane35 ir per juos priaugau 10kg  - organizkas pradejo tiesiog nesveikai kaupti skyscius (ta supratau paziurejus i nuotrukas, ne visas veidas buvvo uztines...kas turejo alergija biciu ikandimui supras) ir apetitas nezmoniskas... dar bandziau po ju dvi savaites pagerti Loette... bet niekas nesikeite ir meciau.... 

– Jau ne kartą esu akcentavęs, kad nėra žmogaus, kuris neturėtų santykio su mada. Būti nemadingu jau savaime reiškia reaguoti į mados laiką ir jame vykstančius pokyčius. Fotografai kurdami „gražias” ir „negražias” nuotraukas aktualizuoja skonio ir estetikos svarbą. Madai, kuri vis tik dažniausiai siejama su rūbo dizainu (nors ir yra platesnis reiškinys), taip pat aktualu kurti, o konceptualiosios mados atveju net kvestionuoti estetiką ir skonį. Mada, kurios mes vaikomės sukuria ir išpopuliarina standartus. Vartodami madą įgaliname standartus kasdienybėje, paverčiame net savo tapatybės dalimi. Tad mada mums visiems yra aktuali.

Teisė į planetinę neliečiamybę. Kaip mūsų Kilmės Planeta, Žemė turi būti dvasiškai ir fiziškai laisva planeta nuo nežemiškos kilmės intervencijos, įsiveržimo, įsikišimo ar išnaudojimo. Jokia nežemiška jėga nesiartins ar neužims artimos orbitos, nenusileis mūsų žemėse, nedalyvaus mainuose, išskyrus tuo atveu, jei bus atvirai priimtas bendras, paremtas demokratiniais principais, susitarimas su Žemiečiais.

Dar visai neseniai, 2005 m. gegužės mėn., kai Vytauto Didžiojo universiteto Senate buvo balsuojama dėl Santuokos ir šeimos studijų centro steigimo, didžioji dalis senatorių su nuostaba klausė, “Kodėl centrui renkatės tokį dvigubą pavadinimą, juk santuoka ir šeima yra tapatus darinys”. Lygiai tokios pačios nuomonės buvo ir šalies Konstitucijos kūrėjai 1992 m., kuriems, pasak prof. E. Jarašiūno, santuoka grindžiama šeima buvo laikoma tokia savaime suprantama kategorija, kad didesnių diskusijų nekilo ir nereikėjo vieniems kitų įtikinėti kokia teisinė realybė bus kuriama. Prabėgus daugiau nei 20 metų, tenka sugaišti begales laiko ir išeikvoti daugybę pastangų moksliniams tyrimams siekiant apginti ir santuoką, ir šeimą. Ir pirmiausia, žinoma, santuoką, nes kaip tik iš jos ir yra kildinama šeima. 


Šią konferenciją, kurioje įžvalgos, beje, buvo grindžiamos ne kandžiais epitetais, kaip yra įprasta nuožmių lietuvybės niekintojų pasisakymuose, o ramiai dėstomais, tačiau neatremiamais argumentais, derėtų pavadinti išties solidžiu savojo nacionalinio turinio dar nepraradusios šalies šviesuomenės atkirčiu vis gausėjantiems antpuoliams prieš nacionalines mūsų tautos atramas ir pačią lietuvybę.
Nežemiškos jėgos pakartotinai ir nebaudžiant pažeidė nacionalinius ir tarptautinius Žemiečių įstatymus. Šie pažeidimai, kurie tęsiasi ir šiandiena, kartu apima ir oro erdvės pažeidimus, žmonių grobimus ir gabenimus be jų sutikimo, žmogžudystes, prievartavimus, kankinimus, seksualinius išnaudojimus, svetimų rasių maišymą su žmonėmis, žiaurius eksperimentus, žmonių biologinių ir genetinių resursų vagystes ir mainus, Žemės natūralių išteklių vagystes ir mainus, slaptą manipuliaciją žmogaus psychika, žmonių ir gyvūnų žalojimus, kišimusis į karinės gynybos sistemas ir jų gadinimus bei slaptus įsiliejimus į žmonių visuomenę.

    Teisingai, jis buvo vyras, kuris žinojo, kaip kontroliuoti save. Disciplina – tai triukas. Kai tik jis nusprendė palikti savo tėvynę, per praėjusius metus, jis net nebemąstė rusiškai. Kai tapo samdiniu, jis mokėsi naktį ir dieną su kiekvienu ginklu ir išbandė savo įgūdžius prieš geriausius savo srityse; jis visada nugalėdavo, nes nesvarbu, koks žiaurus jo priešininkas, Nicholajus žinojo, kad jokios sąžinės neturėjimas jį išvadavo, kaip tik taip, kaip sąžinės turėjimas trukdė jo priešams. Tai buvo vertingas dalykiūkštis, argi ne?
Šie pasiekimai kėlė pabaltijiečių tautinę savivoką ir nacionalinio pasididžiavimo jausmus, stiprino kultūrininkų moralinį autoritetą visuomenėje, tuo pačiu, sistemai nusilpus, klojo pagrindus ieškoti alternatyvių tautos ir valstybės raidos kelių, kurie galiausiai atvedė į Nepriklausomybę. Deja, visapusiškai ir be emocijų neapmąstę tuomet gyvenusių kultūros žmonių indėlio sovietizacijos ir nacionalinės kultūros išsaugojimo bei kūrimo procesuose, jų sukurtų kultūros reiškinių ir produktų vertės, šiandien trumparegiškai skubame dalies jų atsikratyti kaip esą grynai sovietinių ar nereikšmingų... (nors ir ne vienintelis, čia galėtų kaip pavyzdys pasitarnauti tuomet suprojektuoti autoriniai visuomeniniai pastatai, kurie šiandien intensyviai griaunami arba neatpažįstamai perstatomi...).
Tad darbdavių kaltinimai, kad esą kai kurie studentai iš universitetų ateina nemokėdami elementarių pagrindų, yra nepagrįsti. Mokėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, naujos aplinkos, greitai perprasti naują sritį yra jau seniai ne vien gražūs žodžiai Europos Sąjungos dokumentuose, tai šiandieninio absolvento realybė. To siekiame ir savo universitete.
. Tad galima teigti, kad medijos yra vis labiau individą veikianti, jį ir jo savivaizdį formuojanti ir prie savo skaitmeninės loginės raiškos pritaikanti minties, auklėjimo ir kūrybos terpė, įgaunanti skaitmeninių duomenų ir išteklių pavidalą. Tas pavidalas naujų medijų propaguotojų yra linkstamas nusakyti kaip „skaitmeninis kapitalizmas“. Nors „skaitmeninio kapitalizmo“ supratimas teigia įsivyraujant vadinamąsias nematerialiąsias vertybes, kurios tarsi visiškai atsisieja nuo materialiųjų, pastarąsias įtraukiant į virtualiąją gamybą, tačiau kol kas toks supratimas yra labiau ideologinio pobūdžio – skatinantis ir pateisinantis medijų technologijų plėtrą ir nuslepiantis prekinį nematerialiųjų vertybių, taip pat ir virtualios „tikrovės“ pobūdį. Tiesa, tos ideologijos apraiškos dažniausiai sunkiai pasiekiamos kritinei refleksijai, kuri vienaip ar kitaip įtraukiama į skaitmeninę projektinę intelektinių produktų gamybą ir vartojimą.
Gelato is a good strain for glaucoma and arthritis. G6 is also a good strain in treating glaucoma, specifically eye pressure. Sour apple is also good for treating eye pressure as well. GG#4 is a good for treating arthritis. Also, any strain with higher CBG with THC is also good for glaucoma. Significant amounts of CBG can be found in Green Crack, Pincher Creek and Island Sweet Skunk for just a few examples.
Galiausiai ši įsitautinimo arba išsitautinimo, asmeninio įsivalstybinimo arba išsivalstybinimo dilema yra tokia pati gyva šiandien. Todėl ir puolamas yra visai ne J. Marcinkevičius. Vyksta daug fundamentalesnis procesas. Sovietmečiu sovietų taikyta tautos ir valstybės naikinimo strategija rėmėsi atviru naikinimu. Todėl kiekvienas žmogus, turėjęs bent minimalią istorinę atmintį ir nuovoką, žinojo, kad reikia apsispręsti tautos ir valstybės atžvilgiu. Dabartinis jų naikinimo principas yra visiškai kitas. Tai nutylėjimo arba neutralizavimo strategija. 
Šalia kultūros ir meno veikėjų portretų A. Aleksandravičius yra sukūręs fotografijų ciklų įvairiomis temomis, bet jį pirmiausia domina žmonės. Mes nerasime jo kūryboje peizažų, natiurmortų taip pat sukurta labai nedaug. Visai nėra ir abstrahuotų ornamentinių kompozicijų. Dėmesio centre visada yra atskira asmenybė arba socialinė įvairių visuomenės grupių panorama. Fotografas labai daug bendradarbiauja su naujais moterų, mados ar kultūros žurnalais Ieva, Ieva Bazaar, Laima, Laiko balsas, Cosmopolitan. Užsakytų fotografijų žurnalams yra kūrę ir daugelis šiuolaikinės fotografijos korifėjų, tokių kaip Martin Munkacsi, Irving Penn, Helmut Newton, Richard Avedon. Ši aplinkybė diktavo mados ir populiariosios muzikos žvaigždžių pasaulio persipynimą su meno įžymybių atvaizdais. Abi dažniausiai kraštutinai skirtingas grupes susieja plačiosios publikos susidomėjimas. Šios specifikos dėka panašaus charakterio yra ir A. Aleksandravičiaus fotografija. Patenkindamas gražių vaizdų ar vojaristinio smalsumo poreikius jis neretai sukuria išraiškingų kūrinių, savotiškų greit srūvančio laiko ir besikeičiančio skonio ikonų, susijusių su vietine terpe. Tačiau net ir tokioje moterų žurnalų fotografijoje A. Aleksandravičius neatsisako provokacijų. Taip 1998 m. jis sukuria ir publikuoja savo mažo miesto jau pagyvenusių populiarių, bet solidžių kultūros ir švietimo profesijos atstovių aktų seriją, kuri sudrumsčia visuomenės ramybę. Iš kultūros ir meno rato hermetiškumo A. Aleksandravičius ištrūksta fotografuodamas įvairius marginalinius ir socialiai opius gyvenimo reiškinius. Jis sugeba organiškai patekti į tokią terpę, kuri šiaip jau yra uždara fotografui.
del blogu zmoniu ir palikuoniu.. labai idomi tema...oj oj kokia tai idomi tema-labai akivaizdu, kaip zmones, kurie taip pragmatiskai sudlioje ateities taskus gali keliauti savo planu tik iki tol, kol yra leidziama..uzdaroma gimine,ji nera pratesiama, o patatyti rumai,sukaupti turtai atitenka visai ne tam,kam buvo numate palikti..yra simtai pavyzdziu
Sporto renginiai svarbūs ir politiniu lygmeniu, nes sporto aikštynuose vykstančios kovos demonstruoja visam pasauliui sportininkų atstovaujamų šalių galią. Sportinis gyvenimas pasaulyje tapo didžiulė komunikacinė erdvė, kurioje stengiasi pasireikšti daugybė žaidėjų (šalys, gamintojai, technologijos, asmenys ir t. t.), siekiantys žinomumo. Profesionalus sportas generuoja didžiulius pelnus, pats save išlaiko bei remia mėgėjišką sportą.
Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais? Jei taip, kaip ryškiai pasireiškia šie skirtumai? Ir — ar su šia sritimi susiję tyrimai yra patikimi? Žvelgiant į tris klausimus, užduotus viršuje, atsakymai iš eilės yra tokie: „visiška tiesa“, „skirtumai ryškūs“ ir „pakankamai“.

. Kiek vėliau sociologai pastebėjo, kad postmodernioji teorija teikia naujų galimybių ir empirinių tyrinėjimų plėtrai. Pasitelkiant naujas sąvokas buvo plečiamas duomenų interpretacijų laukas, kuriami nauji žmogaus pasaulio, individo ir visuomenės santykių, įvairių tapatumų kūrimo ir savikūros vaizdiniai. Išplito rizikos visuomenės, vartojimo kapitalizmo, postmoderniosios etikos ir kitos sąvokos. Šitai įvardijama kaip perėjimas nuo epistemologinio prie empirinio sociologinio postmodernizmo
Visai ne – jiems įdomu, kokie vyro ir moters skirtumai, kaip sukurti lygiaverčius santykius ir išlikti savimi, kaip spręsti konfliktus, t. y. jie klausia viso to, ką bandoma įtvirtinti Šveitimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programoje. Visai neseniai atėjo pas mane aštuntokės ir paprašė: „Jūs pasakykit mūsų draugėms, kad nereikia anksti pradėti lytinio gyvenimo...“

Lietuva nėra jokia išimtis. Požiūris į sovietinę praeitį yra tiek svarbus pasaulėžiūros aspektas, jog pagal teigiamą ar neigiamą jos vertinimą galima daugpasakyti apie asmenų ir socialinių grupių rinkiminį elgesį: sociologiniai tyrimai atskleidžia tamprią teigiamo sovietmečio vertinimo koreliaciją su balsavimu už vienas partijas ir neigiamo vertinimo tamprią koreliaciją su balsavimu už kitas.


Nuo 1999 m. M. Norbutaitė yra dailininkų sąjungos narė. Jos kūrybos sritis yra molbertinė ir sieninė tapyba, piešimas mišriomis technikomis. Nuo 1998 iki 2017 m. dailininkė surengė 15 autorinių parodų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Sankt Peterburge (Rusija), Liubline (Lenkija), Langentalije ir Berne (Šveicarija). Dalyvavo daugiau nei 170 grupinių parodų, projektų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Šveicarijoje, Norvegijoje, P. Korėjoje, Rusijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje, Lenkijoje, kt.
Skirtingai negu tekstai, pristatantys Visi – patriotai koncepciją, Putinaitės opusai, kuriuose suformuluota koncepcija Visi – kolaborantai, pretenduoja į mokslinių darbų statusą. Mokslinį darbo statusą pagrindžia jo atitikimas moksle pripažintiems kriterijams. Kai kurių kriterijų Putinaitės darbai akivaizdžiai neatitinka. Visų pirma, Putinaitės knygoms Šiaurės Atėnų tremtiniai, Nenutrūkusi styga ir Trys lietuviškos Europos būdingas mokslininkui nedovanotinas pasirinktinis faktų ignoravimas. Antra, terminai šiuose darbuose vartojami iškreiptomis prasmėmis, ribos tarp sąvokų tyčia ištrinamos. Trečia, autorė nuolatos konstruoja dirbtines, jokiais duomenimis neparemtas, akivaizdžiai kontrintuityvias pasisakymų ir veiksmų prasmės interpretacijas. Šie nukrypimai nuo mokslo reikalavimų yra ne epizodiniai, bet sistemiški, todėl intensyvi autorės literatūrinė veikla laikytina ne mokslo, bet šarlatanizmo apraiška.
Pinene (or α-pinene) is an aromatic compound commonly found in cannabis that smells a lot like – you guessed it – a forest of pine trees. But pinene brings a lot more to a strain’s experience than just flavor. Terpenes such as pinene are fragrant oils secreted in marijuana trichomes, and while they originally developed as an adaptive protection against predators, these compounds offer us humans a variety of benefits. And, fun fact: pinene can also be found in conifer trees, orange peels, turpentine, pine needles, rosemary, dill, basil, and parsley.
The Skitarii are fearsome foes, relentless in the pursuit of the Omnissiah's agenda and equipped with the most advanced weaponry in the Imperium. Ultimately, though, each is but a cybernetic vessel for the will of the Tech-priests. In the heat of battle, the Skitarii will be remotely controlled by data imperatives that boost their minds and bodies to inhuman levels.

Venckus R. (2018-01-06). Mano kūrybos filosofija – tai mano asmeninis noras perteikti visa tai, kas yra neapčiuopiama ir plika akimi neregima. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36120-kulturos-kirtis-mano-kurybos-filosofija-tai-mano-asmeninis-noras-perteikti-visa-tai-kas-yra-neapciuopiama-ir-plika-akimi-neregima.html (2017-12-29).


Tridiene kultura: naudojama citogenetiniame metode (sio metodo esme – pakitusio kariotipo lyginimas su normaliu). Kadangi chromosomos buna stebimos tik besidalijancioje lasteleje, tiesioginu metodu tiriamos tik intensyviai besidalijanciu audiniu lasteles. Placiausiai naudojama tridiene zmogaus leukocitu kultura. Zmogaus lasteles periferiniame kraujyje nesidalija, todel 0,5 ml tiriamo kraujo specialiuose plastikiniuoe indeliuose uzpilama audiniu terpe, kurioje yra preparatas, priverciantis limfocitus nuolat dalintis. Didziausias susidaranciu mitoziu skaicius pasiekiamas po 64-72 val., todel kultura vadinama tridiene. Kultivavimo pabaigoje i terpe ilasinama kolcemido: sis preparatas ardo mitozes dalijimo verpste, ty uzfiksuoja mitoze metafazes stadijoje.

Ekstrasensai, verbuodami klientus vietinėse televizijose, suvaidindavo ištisus spektaklius –skambindavo ir prisistatydavo išgydytais ligoniais. Tūkstančiai sergančiųjų ar „užburtų“ patikėdavo ir dienomis laukdavo eilėse prie ekstrasensų kabinetų. Šie skirdavo įvairiausius tyrimus, kuriuos atlikdavo jų pačių kitos firmos „Meistrų patarimai“ „specialistai“. Žmonės būdavo gąsdinami, kad serga ligomis, kurias gali išgydyti tik ekstrasensai, tad, norėdami pasveikti, mokėdavo didžiulius pinigus. Tyrėjai išsiaiškino, kad būrėjai surinko 75 milijonus rublių. Bet čia tik iš tų 152, kurie parašė pareiškimus policijai. Beje, iš tų 152 nukentėjusiųjų, 149 buvo moterys. O į teismą atėjo tik viena moteris, kuri slėpė veidą. Visi kiti parašė pareiškimus nagrinėti bylą be jų, nes atsitokėjusiems žmonėms buvo gėda dėl savo kvailumo.
×