Strategija, kai lietuvių tauta ir Lietuvos valstybės naikinama ypatingu būdu, jas simuliuojant, vadintina simuliakro kūrimo strategija. Išlaikomi išoriniai tautiškumo ir valstybingumo atributai, bet jų esmė yra išplaunama. Taip esame stumiami į situaciją, kur reikia pasirinkti nebe tarp gėrio ir blogio. Renkantis tarp gėrio ir blogio, jie būna aiškiai atpažįstami. Tuo tarpu dabar taikoma strategija, kurios esmė yra ištrinti iš mūsų sąmonės vaizdinį, kad esame tarpusavyje susijusi, iš amžių glūdumos ateinanti ir į ateitį kartu žengti žmonių bendrija. Siekiama ištrinti šią idealios tautos sampratą. 
Vienintelis bruožas, siejantis šias skirtingas terpes su meno ir kultūros scena, yra tam tikras uždarumas savyje. Nors kultūros veikėjų vardai ir veidai yra plačiai žinomi per masinius mediumus, jų gyvenimas viešumoje taip pat varžomas vidinių taisyklių ir pateikiamas visuomenei pagal susiklosčiusias schemas. A. Aleksandravičius pabandė pažvelgti į juos giliau.
, postmodernaus teoretizavimo lauke įžiūrėję neomarksistinės tradicijos, poststruktūralizmo, kritinės teorijos pėdsakų, o „postmodernųjį posūkį“ moksle susieję su chaoso teorijos (determinizme įskiepyto indeterminizmo, pokyčių ir tvarkos atsiradimo spontaniškumo, sudėtingų sistemų saviorganizacijos) išplitimu. Postmoderniosios teorijos supratimui įsitvirtinti svarbios buvo Jeano François Lyotard’o mintys apie pažinimo būvį postmoderniaisiais laikais
    Atvirai kalbant, eks-inspektorius Heinrichas Lungė buvo sudėtingas interviu pašnekovas. Jis vis dar griežtai atsisako kalbėtis su dauguma žmonių ir organizacijų apie Johaną. Visgi, aišku tiek, kad tai nekyla iš kažkokios garbės ar pareigos jausmo jo buvusiems vokiečių federalinės policijos darbdaviams. Joks žmogus nepatyrė tokios skriaudos savo tarnybai ir sunkiam triūsui nuo BKA kaip Lunge. 1995-aisiais, Inspektorius Lunge tyrė Vokiečių Parlamento nario Jozefo Boltzmano žmogžudystės santykį su mergina pagal iškvietimą, vardu Erika Lemser. Jis buvo seklys iš prigimties, geriausias agentūroje. Bet po to, kai vertingas liudininkas nusižudė, pats Boltzmanas, kaip ir Lungės vyresnieji, reikalavo jo pašalinimo nuo tyrimo, kas privedė prie to, jog Lungė nebeturėjo jokių saitų su byla. Tuo laikotarpiu Lungė pranešė apie savo ilgas atostogas nuo darbo, ir pasinėrė stačia galva į Johano bylą.
Apskritai modernybė visas žmonių bendruomenes suvokia kaip konstruktus, o ne kaip duotybes. Tai yra platesnio vaizdo dalis, susijusi su tuo, kaip mes, šiuolaikiniai žmonės, esame linkę suvokti pažinimą. F. Baconui tikrovės pažinimo tikslas yra jį panaudoti materialiai žmonijos pažangai. Išties mes geriname žmogaus būklę, konstruodami arba gamindami savo pasaulį. Taigi Baconui duotybė yra tai, kas kyla iš gamtos bei kūrinijos ir tarnauja kaip medžiaga konstruoti žmogų.
Turbūt ne vienam galėjo kilti klausimas, kas yra tas atminties kortelių skaitytuvas ir kam jis reikalingas. Atsakymas labai paprastas – tai yra įrenginys, kuris leidžia nuskaityti (dažniausiai – ir įrašyti) duomenis bei informaciją iš įvairiems įrenginiams skirtų kortelių. Tai gali būti mobilieji telefonai, skaitmeniniai fotoaparatai, GPS navigacija ir t.t.
Už sūnaus gyvenimo ir verslo „sutvarkymą“ buvo paprašyta 50 000 litų (14 481 eurų), nes būrėja paaiškino, kad reikalingi amuletai, kainuojantys 24 000 litų (6950 eurų). Jie, anot aiškiaregės, turi būti iš aukso. Kad būtų galima sutvarkyti sūnaus firmų reikalus, reikėjo ir žalvarinių pėdučių. Už 3 apvalius amuletus ir auksinį žiedą, 15 vienetų žalvarinių pėdučių Aldona sumokėjo 24 000 litų (6950 eurų).
Skull of Elder Nikola - This yellowed, multi-lacquered Servo-Skull is perhaps the most ancient of its kind. It has been ghost-dated to the early days of Mankind, when primitive Terrans had barely evolved the ability to conjure light. Should the correct praise-psalm be sung to it, the halo of electrical power that surrounds its bony circumference will explode outwards in a ring of crackling force, scrambling the unnatural workings of enemy war engines.

– Žinoma, kad filosofija yra  visų mokslų motina. Iš filosofijos vystėsi ne tik humanitariniai mokslai, bet ir daug ką paveldėjo socialiniai. Šiandien, kai regime labai daug įvairių mokslo šakų, kai susiduriame su tokiais specialistais, apie kuriuos prieš dešimtmetį nieko net nežinojome, vis didesnis klausimas kyla apie ateities mokslo šakas ir studijų programas. Vienu metu atrodo, kad mokslo šakų kombinacijos vėl grįžta prie kažkokio bendrojo vardiklio, lyg vėl pasuka atgal filosofijos link, taip sujungdamos ir sukomplektuodamos gana skirtingus mokslus (pvz. kultūros studijas, vadybą, ekonomiką ir t. t.). Kita vertus, naujos specialybės ir naujos mokslo šakos dažniausiai yra provokuojamos technologijų inovacijų ir jų taikymo praktikoje. Viešumoje gausu diskusijų apie robotų technologijas, kurios daugumą specialybių išstums iš darbo rinkos (t. y. robotai palaipsniui perims tam tikrus mūsų darbus). Todėl noriu jūsų paprašyti įsivaizduoti ir pafantazuoti apie tai, kokios ateityje bus naujos specialybės. Kokių specialybių gali reikėti darbo rinkai ir koks vaidmuo teks universitetui?


Esant tokiomis aplinkybėms, mes, Žemiečiai, skelbiame visus bet kokių žmonių valdžios institucijų, grupių ar individų esančius susitarimus ir sąjungas tarp nežemiškos kilmės atstovų beverčius, negaliojančius ir laikinai sustabdytus. Mes reikalaujame, jog bet kokie anksčiau galioję tokio pobūdžio susitarimai būtų viešai paskelbti nebegaliojančiais. Visi būsimi susitarimai ir sąjungos tarp žmonių valdžios institucijų, grupių ar individų ir nežemiškos kilmės atstovų turi būti derinami tik su visapusišku žemiečių sutikimu, viešai ir atvirai išreikštu tarptautinės demokratinės institucijos, atstovaujančios Žemės tautas ir gyventojus.
The Skitarii forces of the Adeptus Mechanicus take a variety of forms. On warships and Explorator vessels operating within the Koronus Expanse and the Calixis Sector, specially-programmed Skitarii are a necessity, for they serve as the members of boarding parties, security personnel and bodyguards where other forms of Skitarii would be impractical. Within the Mechanicus territories of the Calixis Sector, these warriors are known as Classiarii, a term of obscure meaning within the ancient traditions of the Calixian Mechanicus, believed to mean "mariners." Nigh-impervious to vacuum, fitted with thick, implanted armour, and equipped with an array of implanted weaponry designed for void combat and combat in the cramped enclosures of a starship, a Classiarius trooper is literally built for ship-to-ship combat.
Parduodamas naujas vizitinių skaitytuvas "DYMO CardScan Executive Su vizitinių kortelių skaitytuvu galite fiksuoti, konsiliduoti, rūšiuoti, ieškoti ir naudoti visą kontaktinę informaciją vienoje paprastoje sistemoje. Teksto atpažinimas. Galima eksportuoti i Outlook ir kitas populiarias programas, išmaniuosius telefonus. Nuoroda : https://www.varle.lt/korteliu-skaitytuvai-adapteriai/vizitiniu-korteliu-skaitytuvas-dymo-cardscan-executive-7772030.html Galiu siųsti į kitus miestus.
Žvilgsnis mano iki sioliai buvo paklaikes. Nezinau kai išeisiu i miestą gal ir vel paklaiks. Kai noriu susirasti sau pašnekovų mano akys pasidaro baisios, bet tuo jos ir traukia mano pasnekovus... Mama liepė neisversti taip akių, o jos man savaime taip issprogsta issivercia, nebegaliu savęs valdyti. Bet teks susivaldyti. Matai mano akių raumenys labai paslankus... Mama sako kad matosi jog sergu, kai issivercia akys, bet pašnekovų turiu daug.:-))). Ir traukiu pasnekovus. Tik seni vyrai labai įtartinai i mane pasižiūri ir siek tiek susiguzia-as jiems nemaloni ( nors ir negeriu jokio alkoholio). Tiesiog seni diedai yra labai kompleksuoti.
Profesija visam gyvenimui – senstantis požiūris, jaunimas linkęs darbus keisti, išbandyti naujas sritis, todėl svarbiausiu tampa gebėjimas prisitaikyti, sugebėjimas greitai išmokti, vystyti tarpkultūrines kompetencijas ir kūrybiškumą. Tai, ką kartais vadiname charakteriu, galima išsiugdyti. Galima išsiugdyti platų požiūrį, gebėjimą kalbėti lygiai taip pat gerai, kaip ir dirbti savo profesiniame lauke.
labas rytas. Tikrinu ryšį. Šiap jau turiu info, tiems kas domitės ateivių žmogaus kūne įdedamais implantais, San Ilas nufilmavo ir įdėjo į ufologija.LT bandymus su neodimio magnetukais. galite žvilgterėti ten nuėję. Aš garantuoju kad jokio Fotošopo ten nėra. Dar yra ir rentgeno nuotraukos su implantais galvoje, tačiau kol kas jos dar neįdėtos. Vienas implantas sprando srityje jau pateko į ufologų rankas ir su juo daromi fizikiniai tyrimai.
R. V.: Lietuvą kamuoja aukštojo mokslo krizė. LR Vyriausybė  ir Švietimo ir mokslo ministerija negaili kritikos aukštajam mokslui bei nuolatos kaitalioja savo planus. Ar taip garsiau ir gausiai propaguojamas universitetų sujungimas išgelbės Lietuvą nuo mokslo ir švietimo „pabaigos”? Kaip Jūs matote mokslo ir švietimo reformą? Pafantazuokime, koks būtų Jūsų vadovaujamos reformos kelias?
Visgi antikinė filosofija nėra vienintelis mano tyrimų objektas. Nemažai dėmesio skiriu ir lotyniškajai viduramžių filosofijai, ypač logikai. Čia turbūt vėl dera prisiminti mano paauglystės laikų žavėjimąsi Sąjūdžio filosofais, pasižymėjusiais geležine logika. Negaliu neprisiminti ir pačios pirmos paskaitos universitete. Tai buvo Lotynų kalba, kurią dėstė neprilygstamoji prof. E. Ulčinaitė. Antrame kurse turėjau Viduramžių filosofijos kursą, kurį skaitė šviesios atminties prof. R.Plečkaitis, padaręs turbūt lemiamą įtaką mano filosofinėms preferencijoms. Jis tikrai mokėjo sudominti  šia, iš pirmo žvilgsnio, religijos tarnaitės statuse surakinta filosofija, jos laikotarpiais, mokyklomis, tarp jų amžius trukusiais ginčais, o ypač- tų ginčų metu taikytais samprotavimo, pagrindimo, kontrargumentavimo metodais. Pastarieji dalykai – jau viduramžių logikos karalystė. Profesorius mėgdavo sakyti – nesiimk tirti problemos, jei neįžvelgi problemos grožio. Jis prisipažino, kad didele dalimi viduramžių logiką jį paskatino tyrinėti būtent tos logikos grožis ir žavesys – sudėtingi klausimai, aistringi ginčiai tarp atskirų mokyklų, ieškant atsakymo į tuos klausimus ir pan. (kai kuriuose universitetuose tokių ginčų dalyvius netgi reikdavo atskirti metaline pertvara, kad nesusimuštų 🙂 Tad kai stojant į doktorantūrą profesorius pasiūlė temą iš scholastinės logikos Vilniaus universitete, nedvejojau nei akimirkos. Beje, viduramžių logiką nepelnytai bandė nuvainikuoti Renesanso ir Naujųjų Amžių filosofai, skelbdami ją įmantria žodžių ekvilibristika; gremėzdiška tuščių, su realybe nieko bendra neturinčių abstrakcijų sistema. Gi iš tikrųjų, ši logika buvo aukšto lygio mokslinė sistema. Viduramžiai neturėjo technikų ir technologijų, kurios leistų solidesnius mus supančio pasaulio tyrimus. Tad visas filosofų dėmesys buvo nukreiptas į vidinį žmogaus pasaulį (net ir Dievo įrodymų kai kurie mąstytojai ieškojo “amžinosiose” sielos idėjose), kurio vienas komponentų buvo mąstymas. Tirdami pastarąjį, viduramžių logikai atrado visą eilę svarbių dėsnių ir principų, kurie Renesanso laikais ir Naujaisiais amžiais buvo pamiršti. Ir kai XIX a. pradėta kurti šiuolaikinė logika, jos autoriai netikėtai atrado, kad nemažai jų kuriamų dalykų jau buvo žinomi viduramžių “ekvilibristams ir abstrakcijų statytojams”.
Raudonšiknių tarpinė mėgsta krušti žmonėms smegenis ir juos auklėti, taip įsprausdama jų elgesį į plokštumą bei primesdama įvykių eigą, kai žmonių elgesys lengvai nuspėjamas, nes žinoma, ko iš jų laukti įvairiomis aplinkybėmis. Net jei pasirinktum blogą, linkusi nusikalsti elgesį ir tai jiems būtų paranku. Ne visada verta iš dviejų blogybių rinktis mažesnę (tavo, neprisistatantysai, pasirinkimas numirti Mėnulio paviršiuje). Nors paprastai būna ir „paslėptas“ plokštuminį mąstymą turinčioms esybėms trečias pasirinkimas. Jie nemėgsta galinčių elgtis ir gerai, ir blogai pagal iš anksto sunkiai nuspėjamas aplinkybes. Turint reikalų su raudonšiknių tarpine neturėtų būti jokių taisyklių. Kaip nebūtų keista, net būnant blogam galima išlikti doram ir nesijausti nusikaltėliu. Beje, aš netikiu, kad galima ką nors perauklėti. Esybės tik pačios galėtų persiauklėti, jei norėtų pakilti nuo dugno. Perauklėtosios labai greitai pamiršta visus auklėjimus, kai pakliūna į terpę, kur gali pasireikšti jų senieji nusikalstami polinkiai.
To fight the foot soldiers of the Cult Mechanicus is to kill or be killed, for the Skitarii Rangers never give up when hunting down their foes, and their stamina is legendary. In the lean and hungry days of Man's hominid ancestry, a hunter would kill far larger prey by tracking it to the point of exhaustion. It is this principle by which the Skitarii Rangers hunt the reaches of the galaxy -- once the Rangers have been despatched, they will home in on their quarry at a slow but relentless pace. At first their victims, ranging from pirate warbands to xenos warhosts, slip the net of Skitarii gunfire easily enough. If they flee far enough solar months will pass, even standard years -- long enough that the terror of the initial engagement is all but forgotten. All the while the Skitarii Rangers march in silent, unstoppable lockstep through trenches and ruins, their noose closing a little tighter with every night. Just when their quarry assumes itself safe, a constellation of blue will-o-the-wisps appears on the horizon. Almost imperceptibly, it grows closer and closer -- and then darkness lights up with blazing gunfire. The Skitarii, for whom the engagement never ended, close in again and again until the deed is done.
Transuranic Arquebus - The precision and inhuman efficiency that typify the Skitarii Legions are epitomised by these long-barrelled heavy weapons. Firing a shell composed of a depleted transuranium element, the arquebus can puncture a tank from one side to the other, the resultant pressure wave also pulping any biological creatures that may be sheltering inside. This weapon's high-calibre rounds leaves a trail of radioactive devastation in their wake. The effect on the enemy is threefold. The initial death-toll is horrific, thinning the enemy's ranks. The radioactive fallout that follows leaves the survivors weak and ill. The terror this spreads among the enemy's ranks is invaluable to the Skitarii and the Tech-priests' Quest for Knowledge.

To compare a maniple of Skitarii to a platoon of Imperial Guardsmen is to compare a well-oiled gatling gun to a simple iron hammer. The Skitarii do not simply crush their foes, but instead pitilessly blast them into bloody chunks of flesh. Even as they do so they record every tiny screed of data for later analysis. Just as the Skitarii upload the martial capabilities of the foe to their masters, the Tech-priests download their own programs into the Skitarii. It is usual practice for a legion's overseer Tech-priests to monitor each battle from a scryer-ship high above. Floating in a sea of data, each Adept sends battlefield commands down via data-tethers to the Skitarii on the planet below. In this way their soldiers can be remotely augmented, used as eyepieces, forced into suicidal engagements, or even possessed entirely. The ever-devout Skitarii see these incidents as the divine spirit of the Omnissiah entering them and acting through them to the betterment of the Imperium. To the Tech-priests, their minions are little more than electric puppets jerking upon strings of pre-programmed impulse.
Pozymiai kontroliuojami lyties: ne visi genai kurie skirtingai pasireiskia ♀ ir ♂, yra susije su lytinemis chromosomomis. Yra nemazai genu, kurie lokalizuojami autosomose is apsprendzia lytinius pozymius. Pvz. genai, salygojantys varpos, maksties, gimdos augima yra autosomose, bet ju fenotipine israiska skiriasi. Siu genu aktyvuma veikia lytiniai hormonai. Moteru lytiniai hormonai geno veikima slopina, o vyriski – skatina.   Tokie genai paveldimi ir ♀ ir ♂ vienodai, bet pasireiskia tik vienos lyties individuose. Priklausantys nuo lyties pozymiai – kuomet fenotipinis pasireiskimas itakojamas lytimi, bet abieju lyciu heterozigotuose alelio dominavimas skirtingas.    
V. V.: Manyčiau, tos krizės mastai yra pernelyg išpučiami. Juk tebevyksta fundamentiniai ir taikomieji humanitarinių ir socialinių mokslų tyrimai, šių mokslų atstovai gauna Nobelio ir kitas reikšmingas premijas, leidžiamos solidžios monografijos ir mokslo studijos, vedančios konferencijos sutraukia gausias dalyvių ir klausytojų auditorijas. Štai kas dveji metai vykstanti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto organizuojama konferencija “Vizualumas” šiemet tradiciškai pritraukė apie 40 pranešėjų iš 15  pasaulio šalių. Kita vertus, akivaizdu, kad kitos mokslo sritys pastaruoju metu sulaukia daugiau dėmesio, pagarbos ir finansų nei humanitariniai ir socialiniai mokslai. Bet ar tai galima laikyti krize, gresiančia pačiai minėtų mokslų egzistencijai? Manau, kad ne. Štai filosofijos istorijoje buvo laikotarpis, kai nemaža dalis filosofų manė, kad artėja filosofijos pabaiga. Tuo metu nuo filosofijos sparčiai atsiskyrinėjo specialieji mokslai, ir buvo baiminamasi, kad jie palaipsniui su savimi išsineš visą filosofijos turinį. Tačiau prognozuotas žlugimas neįvyko – filosofijos turinys taip ir nebuvo išsemtas, maža to, jį papildė laikas nuo laiko atsirandančios naujos filosofijos kryptys ir šakos. Kaip bebūtų, manau, kad humanitariniai ir socialiniai mokslai visada išlaikys savo reikšmingumą. Juk jie tiria su įvairiais žmogaus individualios ir socialinės egzistencijos aspektais susijusius klausimus, o tokie klausimai individams ir visuomenėms kils visada.
Spektakliai, poezijos skaitymai puikiai praturtintų nykųjį gamtos sezoną, kuomet ir anykštėnai, ir SPA klientai, ir turistai lauke nelabai turi ką veikti. Argi nepasiilgome prasmingų poilsio vakarų, jei būtų galimybė, neiškeistume į juos televizorių? O kai knyga pristatoma kaip prekė, taip į ją ir žiūrima: ar stora, kas parašė, kiek kainuoja? Dabar daugeliu atveju skaitytojui tik pataikaujama, pateikiant leidyklų išreklamuotus leidinius, o jį reiktų pamažu pratintis ir ugdyti. Kodėl literatūriniai Anykščiai šiam kely negalėtų parodyti pavyzdžio?

Remiantis tokiais atskaitos taškais galima gana tiksliai lokalizuoti ir poeto Justino Marcinkevičiaus vietą ir vaidmenį okupuotoje Lietuvoje. Pagal pateiktą tipologiją, jis priskirtinas trečiajai, tautos ir valstybės rodytojų, grupei. Toks vertinimas yra moraliai sąžiningas ir objektyvus, nes žmogus, daręs kompromisus su sąžine ir pats negali būti vadinamas tautos sąžine. Tačiau kita vertus – ir tai svarbiausias dalykas – būtina įsisąmoninti, koks sudėtingas yra ryšys tarp moralinės ir politinės pozicijos. Sąlygomis, kokiomis gyveno Lietuva, radikaliai morali pozicija buvo nepaprastai garbinga, tačiau politiškai minimaliai veiksminga. Politinis poveikis buvo iš tiesų įmanomas tik išeinant į viešąją erdvę moralinių kompromisų ir nuolaidų sąskaita. 
I’ve just started using Cannabis oil for neuropathic Pain. My first order was in the Yellow Spectrum with a very low THC & higher CBD. I really want to get off the opioids I’ve been using & expect that I’ll need to use a higher THC product to do this. The oil I’m considering now is in the Blue Spectrum. There is a note that “Terpenes have been removed”, why would they remove the terpenes? Is it to remove the taste?
Žinoma, jau ir keli šimtai žmonių yra nemažas būrys, jėga, įgali šį tą nuveikti, tačiau po konferencijos niekaip iš atminties neblėso renginyje matyti filmuoti kadrai iš Sąjūdžio laikų, kur Just.Marcinkevičiaus kalbos klausosi ir kone kas antrą jo pasakytą sakinį griausmingomis, nuoširdžiomis ovacijomis palydi niekaip į Vingio parką nesutelpanti šimtatūkstantinė minia, mojanti trispalvėmis, vieninga it uola... Negali būti, kad šiandien visi tie žmonės jau yra mirę ar emigravę - netikiu, kad galėjo taip nutikti. Tuomet - kurgi jie šiandien?..

This anachronistic combination is not due to the available materials or a desire for aesthetically pleasing weapons. Nor is it out of practicality; far from it. Trees don't grow on Mars (or any other Forge World, for that matter) and haven't for thousands of standard years. Technological advances have made bolt action rifles obsolete and the dynamos that power many Skitarii weapons have been superseded by more conventional power sources.


Štai muziejų, kurie yra kūrybinių industrijų dalis, neįsivaizduojame be edukacinės veiklos – pavyzdžiui, vaikams jose dažniausiai siūlomos nuotaikingos, pažintinės, labiau pramoginės edukacinės praktikos. Kitas pavyzdys: muzikos festivaliai kaip ir nebegali egzistuoti be vietos kūrėjų dizaino ir amatų – festivalių metu demonstruojami bei parduodami unikalūs produktai, o galiausiai net išbandomas dirbinių gamybos procesas. Tad šiuolaikiniai pramogų industrijų specialistai užtikrina dialogą su kūrybinėmis industrijomis.

Šiaulių džiazo festivalis turi savo išskirtinę publiką, kuri ir pati formuoja renginių veidą. Seniau labiau eksperimentuodavome. Turėjome „satelitinį“ festivalį „Šiauliai Jazz Marathone“, kai viena arba dvi džiazo grupės pasirodydavo kiekvieną mėnesį. Kviesdavome gerokai keistesnius atlikėjus. Pavyzdžiui, koncertavo net danų grupė „The Revolvers“. Jų kuriamoje muzikoje gausu free džiazo elementų. Vis dėlto įsitikinome, kad negali Šiauliuose būti free džiazo pasirodymų.
dėl kalbos ir lietuvybės nykimo, ne viskas gal taip blogai, bet tikrai ir nėra gerai. Nuo tarybinių laikų mums meluojama, kad išsaugojome kalbą. Kažkoks veikėjas iš lietuvių kalbos komisijos vietiniame laikraštyje laisvos Lietuvos šimtmečio proga vėl liaupsino lietuvių kalbą ir kaip mes ją išsaugojome, pasitelkęs užsienietiškus žodžius: iš pirmų trijų žodžių du buvo užsienietiški. Jau taip esame atpratinti nuo lietuvių kalbos, kad net sakinį be užsienietiško žodžio sunku suregzti. Aš nesu išimtis. Menas, švietimas, mokslas, žiniasklaida rankose tokių veikėjų, kurie nuo tarybinių laikų perdaro lietuvių ir visas kaimynines kalbas į bendrą rytų auropietišką kalbą. Iš tikro tas vėžys grasina ir visam likusiam pasauliui. Tarybiniais laikais tokie kėslai, vienos kalbos kūrimas, net nebuvo slepiami, nors retai aptarinėjami. Daug buvo visokių svaisčiotojų apie kraujų suvienytą žmoniją, turinčią vieną kalbą, vieną praeitį, vieną ateitį... Įvairovės sunaikinimas – tiesus kelias į nuopolį bei visišką nuobodybę, tokie pasauliai ilgai netempia yra negyvybingi...
Negana to, remiantis patikimais ir nuosekliais tyrimų atradimais, matyti ryškūs skirtumai, susiję su profesiniais interesais: vyrai labiau linkę įsitraukti į tyrinėjimus, paieškas ir statybas, tuo tarpu moterys pasižymi aukštesniu įsitraukimu į meno, rūpinimosi kitais, slaugos bei tas sritis, kuriose daug bendravimo. Vyrai yra linkę statyti, konstruoti. Moterys linkusios kurti. Iš pažiūros subtilūs skirtumai tarp šių dalykų tiek vyrų, tiek moterų yra bendrai suprantami be paaiškinimų. Nors pirkėjų ratas įrankių ir technikos bei rankdarbių parduotuvėse nėra išskirtinai vienos ar kitos lyties, svarstyklės išties stipriai pasvirusios į vieną ar kitą pusę, nes ryški dauguma būna tos pačios lyties atstovų. Vienas veikimo būdas jokiu būdu nėra geresnis už kitą. Žmonių civilizacijai yra būtini abu.

The Omniscient Mask - Legend has it that the wearer of the Omniscient Mask can read the souls of men, each rendered as legible as the binaric calligraphy of the Illuminatoria. An object of great veneration amongst the Skitarii, those under its gaze fight all the harder, for each warrior fears he will be found wanting in the eyes of the Omnissiah's chosen.


. Tie mąstymo būdai turėtų skatinti ir naujus mokslinio pažinimo raiškos, mokslinio rašymo, suvokimo perteikimo pavidalus. Lūžis 9-ojo dešimtmečio viduryje įvardijamas kaip „atvaizdavimo krizė“ (crisis of representation), kurios metu buvo kuriamos naujos tiesos ir metodo sampratos, o savo teisių ėmė reikalauti kritinės, feministinės, postkolonijinės, taip pat Kito epistemologijos. Denzinas savo laiką nusako kaip pereinamąją krizinę penktąją ieškojimų fazę, iš kurios turėtume išeiti aiškiau suvokę naujų teorinių prieigų, metodologijų ir vaizdinių teikiamas galimybes, o sykiu ir naujus tyrinėjimų laukus. Jau aišku, kad tyrinėjimas nebegali būti suvokiamas kaip neutralus stebėjimas ir aprašymas, nes tyrinėjimą ir jo išraišką veikia ne tik eurocentrinės ar apskritai vakarietiškos ideologinės nuostatos, bet ir klasiniai, grupiniai, lyties ir etniniai dalykai. Tad tyrinėtojai tarsi atsigrįžta į hermeneutinės interpretacijos esminį principą, teigiantį, kad nėra ir negali būti pažinimo be išankstinių prielaidų, o prielaidų aiškinimasis yra nesibaigiantis, sykiu ir dekonstrukcinis vyksmas, kad Kito supratimas yra ir esminis savivokos aktas, padedantis iškelti nestabilaus, takaus, žmogiškojo, nuo aplinkybių priklausomo ryšio prasmę. Toks supratimas turi nepaliaujamai ieškoti naujų savo raiškos pavidalų, kurie būtų prieinami ir Kito suvokimui.
Su tiksliais spėjimais, keista būtų jei toks dalykas pasitvirtintų. Per daug skirtingų tikrovės sluoksnių ar atmainų yra, ne visur visi pakeitimai prasismelkia ar patvirtinami. Net jei pasamdytų žudikus ar mestų ant Vilniaus branduolinį užtaisą, greičiau nepataikytų tiksliai į mūsų įvykių sluoksnį, anksčiau bent nepataikė. Viskas kol kas yra tik miglos pūtimas į akis, siekiant Jus užkabinti ir pavergti, prieš tai sužlugdžius Jus aplinkinių akyse. Tokios pranašystės paskelbimas jau užtektinas pagrindas atšaukti ar atidėti minėto žmogaus mirtį.
Skitarii War Plate - Skitarii warriors are protected by armoured plates designed to be worn for several years at a time. Secreted under a superdermal layer of ceramite alloy are recombinant cells that harness moisture from the wearer and recycle it. This liquid is transmuted into a gelatinous unguent that coats the inside of the suit, preventing the slow abrasion of the wearer's body whilst affording a measure of protection from the harmful emanations of their weaponry.
Dirbo muzikos prodiuseriu, TV laidų rengėju, scenarijų autoriumi, festivalių „Rumshk“ ir „Rumshkiux“, „Šiauliai Jazz“, „Glaesum – gintaras kitaip“, ŠAMA MMX apdovanojimų prodiuseriu ir reklamų kūrėju. 1994–1996 m. dirbo IĮ reklamos agentūroje „Pramuštgalvis“ direktoriaus pavaduotoju, režisieriumi, renginių organizatoriumi ir vedėju. Rengė TV laidas „Rockiada“, „Shekit slieką“ ir DJ muzikos festivalį. 1994 m. dirbo UAB „Lit-Poliinter“ (dabar LNK) televizijoje, TV muzikos redaktoriumi, TV laidų „Tangomanija“, „Shekit“, „Ryto ratas“, „Tikras garsas“ režisieriumi ir prodiuseriu.
Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas savo publikuotus straipsnius ir juos grupuodamas bei guldydamas savo kritinių tekstų archyve (www.culture.venckus.eu) pastebėjau jog gausiai remdamasis filosofijos lobynais aš dažniausiai rašau apie tapybą ir formuoju savotišką filosofiją, kurios centre yra tapybos kūriniai. Pamaniau, kad ateityje derėtų parašyti knygą, kurią pavadinčiau tapybos filosofija.
Karelijoje Vera vadinosi baltojo spindulio magistre. Čia ji veikė legaliai, nes turėjo verslo liudijimą teikti netradicines paslaugas. Klientus ji priiminėjo šiuolaikiniame ofise, „gydė“ nuo vėžio, cirozės, paralyžiaus. Kartą pas būrėją atėjo smegenų vėžiu sergančio berniuko tėvai, kuriuos moteris išnaudojo iki pat mirties, o po to tik skėstelėjo rankomis – toks jau vaiko likimas. Pinigų, aišku, „magistrė“ negrąžino.
×