Matysim kaip čia bus. :) Neturiu jokių pasekėjų ir nekuriu jokio tikėjimo ar sektos. Ne esu joks dvasinis vadovas kažkam. Užduotis labai paprasta. Pirmiausiai sau sužinoti kaip čia viskas gal būt yra. Ir žinoti tolimesnės ateities variantą. Jei gauni "įtikinamą" informaciją apie tikslias žinomų žmonių mirtis talpinu savo info yuotube ir šiaip kokiuose užkampiuose. Žmonėms gi nieko dėl to daryti nereikia. Paprasčiausiai įvertinti kad gali būti ir taip. Tiesiog mažesnis stresas jei tai įvyktų. Skelbimo variantas planuojamas tik lietuvių ir rusų kalbomis. Kiti manęs nedomina. Taip kad jokio verslo varianto ir žmonių apgaudinėjimo vardan pinigų. Tai būdinga tradicinėms ir netradicinėms religijoms. Apart pinigų darymo iš prekybos ateities viltimis jos daugiau nieko nesugeba. :) Viskas būtų gal nieko kad tos viltys būtų bent minimaliai "argumentuotos". :) Aš nieko nepardavinėju ir iš žmonių nenoriu absoliučiai nieko. Tik dykai perspėju kad neišsigąstų, nes bet kuriuo atveju viskas gerai arba puikiai :) Neturiu vilčių kad geri žmonės pablogės, o blogi pagerės. Lieka fiksuota situacija. Žmonės yra tokie kokie yra. Ir tegul sau būna. Tai tiek.:)
    Vaikinai vilkėjo sportines striukes, o merginos – jūreivių uniformas. Oho, na ir keista kombinacija. Galbūt ant pakylos rėžiantis kalbą, kuri sukelia knarkimą, direktorius turėjo kažkokį fetišą jūreivių uniformoms. Kol galvojau apie šiuos beverčius dalykus, idiotiška ceremonija pagaliau baigėsi. Aš – kaip ir kiti mano ne tiek valingi nauji klasiokai – įžengiau į 1-5 klasę.
F kuneliai: tai yra Y lytinis chromatinas. Flourescuojanciais akridino dazais nudazytos chromosomos svyti UV sviesoje. Itin ryskiai fluorescuoja Y chr. ilgasis petys. Y chromatino tyrima galima naudoti kaip ekspres metoda Y chromosomai pamatyti, ty vyriskai lyciai nustatyti. F kuneliu skaicius atitinka Y chr. skaiciu lasteleje. Pacientu kuriu kariotipas 47, XYY, 30% lasteliu matomi 2 F kuneliai, 10-20% lasteliu – vienas F kunelis.
Strategija, kai lietuvių tauta ir Lietuvos valstybės naikinama ypatingu būdu, jas simuliuojant, vadintina simuliakro kūrimo strategija. Išlaikomi išoriniai tautiškumo ir valstybingumo atributai, bet jų esmė yra išplaunama. Taip esame stumiami į situaciją, kur reikia pasirinkti nebe tarp gėrio ir blogio. Renkantis tarp gėrio ir blogio, jie būna aiškiai atpažįstami. Tuo tarpu dabar taikoma strategija, kurios esmė yra ištrinti iš mūsų sąmonės vaizdinį, kad esame tarpusavyje susijusi, iš amžių glūdumos ateinanti ir į ateitį kartu žengti žmonių bendrija. Siekiama ištrinti šią idealios tautos sampratą. 

Tai tik vienas bylos epizodas. Panašiai Ala pelnėsi ir iš kitų klientų. Kaunietei Daliai Ala pareiškė, kad ši esanti prakeikta, todėl jos vyras gėrė ir gers, girtuoklis bus ir sūnus. Aiškiaregė taip pat „perspėjo“, kad Dalios būsima marti – gyvatė, tenorinti įlįsti į šeimą, o paskui visus išnaikinti. Išsigandusi, kad jos vaikas gali tapti alkoholiku, Dalia nusitempė sūnų pas Alą ir įkalbėjo nešioti amuletą, kuris turėjo jį išgelbėti. Amuleto kaina – 15 000 litų (4344 eurų) ir dar 10 000 litų (2900 eurų) už jo „įkrovimą“. Be to, nuolat reikėjo gerti „užkoduotą“ vandenį, kurio „kodavimas“ kainavo 400 litų (116 eurų).
Pirmasis kasos aparatas, sukurtas XIX a. 7-ajame dešimtmetyje, buvo nepatogus, didelis ir pakankamai įspūdingas, kad nusipelnytų vietos ant jūsų židinio atbrailos. Jis buvo toks masyvus, kad tikrai negalėjo keliauti paštu, o juo labiau jūsų kišenėje. Net po 80 metų, kai pirmoji kredito kortelė buvo pristatyta rinkai, prekybininkai galėjo tik pasvajoti apie kortelių skaitytuvą, kuris būtų toks pažangus, jog galėtų keliauti nuo durų iki durų. Šiandieninėms įmonėms negali būti lengviau (ar saugiau). EMV technologija pagaliau pavertė pasenusią magnetinę kortelę, reikalaujančią parašo, nykstančia rūšimi, o pirmasis pasaulyje tikrai nešiojamas lustinių banko kortelių skaitytuvas pakeitė verslo požiūrį į PoS strategijas.

Kai vis labiau tampa akivaizdu iš jų veiksmų, nežemiškos jėgos siekia išnaudoti Žemę, jos resursus ir jos žmones, ir yra įsitraukę į sistemingą Žemės kolonizavimo programą, kurią įgyvendinus žmonija bus pasmerkta vergovei, kuriuos valdys nežemiškos kilmės jėgos. Nežemiška intervencija ir okupacija siekiama ekonominio pranašumo, komercinės naudos ir strateginio pranašumo, kurį teikia šis pasaulis.


Vis tik per siaura manyti, kad mados fotografijos centre yra mados daiktas. Šalia jo visada yra svarbus klausimas apie gyvenimo būdą. T. y. mados fotografija sugestyviai perteikdama vyraujantį gyvenimo būdą arba galimus naujus, alternatyvius gyvenimo būdus gali būti traktuojama kaip kultūros pokyčių atspindys. Net šiuolaikinės mados nuotraukos pasakoja ne tik apie tam tikrų žmonių grupių gyvenimo ypatybes, bet ir kelia moralės, globalizacijos, visuomenės nelygybės, seksualinės tapatybės, rasizmo ir smurto klausimus. Nepriklausomai nuo fotografijos pritaikomumo, nuotraukos jungia ir skiria žmones, todėl jos ir yra traktuotinos kaip kultūros atspindys.
Sidabro impregnacija: ant opjektinio stiklo uzlasinamas 50% AgNO3 tirpalas ir uzdengiamas dengiamuoju stikleliu. Eksponuojama nuo keliu minuciu iki 24 valandu. Kartais preparatai apsvieciami stipria sviesa.  Ag impregnacija naudojama NOR (branduleliu organizatoriams), esantiems akrocentriniu chr. trumpuosiuose peciuose, dazyti. Chr. nusidazo geltona spalva, o ant akrocentriku trumpuju peciu nuseda tamsus (rudi ar juodi) taskai.   
Kariuomenėje man kažkas nutarė padaryti provokacija. Kai buvome sargyboje,nors ir taip negalima paliko ant sienos vieną kalašnikovo automatą su šoviniaispakabinta ant sienos, o mes tada buvome budraujanti pamaina ir 2 val nakties kažkas iš ruselių pasiulė pažaisti kara visi pasiėme tuščius automatus o man pakišo tą užtaisytą. kai aš jau norėjau juo pertraukti grupę kareivių vavilovas prišoko prie manęs ir išplėšė ta automata iš mano rankų pariodydamas kad jis užtaisytas,nes tada būčiau nukalęs iš karto kokius 6 kursantus pavaręs serija iš automato. Greitai tada buvo surastas tas kuris turėjo išimti šovinius ir gavo 15 parų Gaupvachtos.Nežinau kas man būtų buvę už tai greičiausiai būčiau buvęsnuteistas karinio tribunolo sušaudyti. Daugiau niekda gyvenime su ginklais nežaidžiau.O tada dar būtų ko gero pridėje ir tas mano kalbas su Lietuviais kazarme.
Už savo kūrybą ir veiklą A. Ptakauskė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą – Augustinio Griciaus premiją už geriausią metų prozos debiutą Lietuvoje, JAV senatoriaus J. William Fulbright stipendiją, Tarptautinio moterų ekonomikos forumo apdovanojimą „Iškili moteris, kurianti visiems geresnį pasaulį“ ir kt. A. Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ įtrauktas į studijų programas net keliuose Europos universitetuose.
Pirmininkavusi konferencijai Seimo narė Rima Baškienė pabrėžė Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos svarbą ir švietimui deleguojamą misiją, įtvirtintą Švietimo įstatyme. Ji paminėjo Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos reikalingumą visuomenei, ir ypač – socialiai pažeidžiamose šeimose augantiems vaikams. Atkreipdama dėmesį į rengiamos naujosios programos esminę paskirtį – išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas, pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją, bei, pagal mokinių amžių, suteikti žinių apie lytiškumo aspektus, pacitavo darbo grupės narės – Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Akvilės Burneikaitės žodžius, kad „programa turi ugdyti brandžią ir atsakingą asmenybę, turinčią tvirtus vertybinius pagrindus, taip pat suteiktų reikalingų žinių apie lytinę sveikatą“, pasidžiaugė, kad mokiniams yra svarbūs vertybiniai principai.
Transuranic Arquebus - The precision and inhuman efficiency that typify the Skitarii Legions are epitomised by these long-barrelled heavy weapons. Firing a shell composed of a depleted transuranium element, the arquebus can puncture a tank from one side to the other, the resultant pressure wave also pulping any biological creatures that may be sheltering inside. This weapon's high-calibre rounds leaves a trail of radioactive devastation in their wake. The effect on the enemy is threefold. The initial death-toll is horrific, thinning the enemy's ranks. The radioactive fallout that follows leaves the survivors weak and ill. The terror this spreads among the enemy's ranks is invaluable to the Skitarii and the Tech-priests' Quest for Knowledge.

    Jie sužinojo, kad keli Rakūno Miesto tarybos nariai buvo ant Umbrelos algalapio, ir kad Umbrela turbūt turėjo daugiau kaip vieną tyrinėjimo įstaigą, eksperimentuojančią su dirbtinėmis ligomis. Jų paieškos informacija apie Trentą, nepažįstamąjį, kuris susisiekė su ja prieš pražūtingą misiją kaip "S.T.A.R.S. draugas", nepešė nieko, bet jie surado kažkokią nepaprastai įdomią praeities medžiagą apie Šefą Aironsą: atrodė, kad Šefas vienąsyk virė karštame vandenyje dėl galimo išžaginimo, ir kad Umbrela žinojo apie tai, bet padėjo jam gauti jo postą, nepaisant to. Galbūt sunkiausias dalykas iš visų yra tas, kad jų komanda buvo padalyta, priimdama svarbius sprendimus dėl to, kas turėjo būti padaryta, ir apie jų savas pareigas už tiesą.
Paminėtina, kad D. Stechas 2010 m. pelnė auksą pasaulio šokių čempionate, o 2012 m. – bronzą. Ilgą laiką Europos ir Lietuvos čempionatuose visada laimėdavo prizines vietas, pavyzdžiui, 2016 m. pelnė 2-ąją vietą „European Cup’e“, 2017 m. – 1-ąją vietą Lietuvos čempionate. Abiem čempionatams jaunuolis rengėsi pats, o lietuviškajame čempionate jis buvo jauniausias vyriausiųjų kategorijoje.
Po Vatikano II Susirinkimo dėl charizminio atsinaujinimo įtakos tapo madinga kalbėti apie Šventąją Dvasią – iškeltos rankos, kalbėjimas kalbomis, dvasinės pranašystės tarsi įrodo, kad vyksta galingas Šventosios Dvasios veikimas. Tačiau ar iki tol Šventoji Dvasia buvo įkalinta sausų dogmų ir griežtos hierarchijos? Žinau, kad yra daug tokių, kurie sako, kad taip. Tradiciniai katalikai sako priešingai – visi šitie charizmatiniai dalykai yra skolinys iš protestantų. Viena aišku, Šventoji Dvasia yra ne susiskaldymo ar skirstymo į grupes Dvasia, bet vienybės ir meilės Dvasia. Vienos ar kitos formos suabsoliutinimas yra mūsų žmogiškosios dvasios veikimo vaisius. Šventoji Dvasia veikia įvairiomis formomis ir būdais. Visa, kas veda į tikėjimo ugdymą, šventumą – visa tai yra iš Šventosios Dvasios. Galima kalbėti kalbomis, bet širdyje būti pilnam puikybės, taip pat nuostabiai giedoti grigališką choralą, tačiau neapkęsti kitaip mąstančio. Viešpats Jėzus Evangelijoje sako: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime. Kas manęs nemyli, mano žodžių nelaiko.“ Taigi visa ko pagrindas – meilė. O meilė, pasak Bažnyčios Tėvų, ir yra Šventoji Dvasia, kuri sušildo širdis, uždega mus troškimu gyventi su Kristumi ir Kristui, nes, kaip primena apaštalas Paulius antrame skaitinyje: „O kas neturi Kristaus Dvasios, tas nėra jo.“ Tad prašykime, kad Viešpats šiandien išlietų į mūsų širdis savo Dvasią, kuri vestų į Tiesos pažinimą ir naują gyvenimą Jame.

    "Taip. Taipogi tiesa, kad daugeliu atveju prievarta, kurią patiria šie malonumų žudikai, yra seksualinės prigimties... Nuo jaunumės, šie žmonės yra kontroliuojami ir išnaudojami savo žalotojų kaip objektai ar įrankiai. Net kai jie tampa suaugusiais, jie nesuvokia kitų žmonių, sugebančių patirti panašias emocijas... skausmą, agoniją, pažeminimą, liūdesį, baimę. Jie mato tik gyvulius, kaip jūrų kiaulytes moksliniame eksperimente. Ir greičiausias bei pats efektyviausias būdas palenkti šiuos gyvulius yra seksas." 

Nors daugmaž visoms joms būdingos paternalistinės nuostatos, pilietinis pasyvumas, bejėgiškumo ir aukos sindromas, kaip ir polinkis dėl savo bėdų kaltinti kitus, nesugebant prisiimti bent dalies savo atsakomybės, tačiau didžiausia ES socialinė atskirtis, akis rėžiantis mokesčių perskirstymas kapitalo naudai dirbančiųjų sąskaita ir toliau augantis atotrūkis tarp saujos turtingiausių ir skurstančiųjų daugumos Lietuvoje liudytų ir jau nūnai pasiektą didžiausią visuomenės atomizacijos laipsnį bei pribloškiantį žmogiškojo solidarumo ar apskritai žmogiškumo sunykimą, kuomet, kaip tenka girdėti, dėl įsiskolinimų tiesiai į gatvę jau metami skurstantys senukai, neįgalieji ar šeimos su mažamečiais vaikais....
Todėl kolektyvinės atminties trynimas ir performavimas tapo vienu iš pagrindinių jo siekinių. Šiuolaikinis rusų rašytojas Viktoras Pelevinas nedidelės apimties tekste „Zombinimas: lyginamosios antropologijos bandymas“, išsamiau aptaria šiuos homo sovieticus kūrimo mechanizmus, pasitelkdamas mankurtui artimą, bet iš visai kito geografinio-kultūrinio konteksto pasiskolintą „zombio“ sąvoką.
Nors renkamiems duomenims buvo taikomi objektyvūs metodai ir formos, tyrėjai sužinojo, kad duomenis renkančios moterys ne tokios kritiškos tiriamųjų atžvilgiu ir labiau nei vyrai linkusios juos teigiamai apibūdinti. Moterys labiau koncentravosi ir vertino tokias pozityvias charakterio savybes kaip komunikabilumas, šiltumas, patikimumas ir altruizmas. Remiantis teorija, šios savybės atspindi didesnį moterų domėjimąsi santykių sritimi. Vyrai, rinkdami duomenis, labiau koncentruojasi į faktus — į užduotį, kurią reikia atlikti, nepasitelkdami intuicijos ir emociškai neišeina už užduoties ribų.

Ultimate Power (998.M41) - Clues to the location of the Omnicopaeia are uncovered upon Hell's Teeth, a Daemon World on the edge of the Maelstrom. The Omnicopaeia, an arcane device that contains every STC database with a psychic component, is of immeasurable value. Many billions of Skitarii are despatched to Hell's Teeth with all haste. The entire Adeptus Mechanicus is abuzz -- should the legendary Omnicopaeia be found, they will finally have a way to control, precipitate and even weaponise Humanity's psychic dawn.
Primename, kad doc. dr. R. Venckus laukia jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu: remigijus@venckus.eu. Įvairiais kultūros ir meno klausimais rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra parengęs ne vieną publikaciją, visos jos yra skelbiamos asmeniniame tekstų archyve www.culture.venckus.eu ir asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu.
Mirusio raganiaus kūnas tuomet mumifikuojamas ir laikomas visuotinei apžiūrai ir adoravimui. Panašios praktikos žinomos Okeanijos salų aborigenams. Prieš keletą metų smalsumo dėlei teko lankytis Lenino mauzoliejuje Maskvoje. Ši ganėtinai atgrasi patirtis buvo naudinga bent jau tuo, kad leido suvokti vieną itin svarbų dalyką – pačios sovietinės sistemos šerdyje glūdėjo nekrofilija...

    Sapne, ji ir kiti išlikusieji – Chrisas, Baris ir Rebeka – neramiai laukė išgelbėjimo paslėptos laboratorijos sraigtasparnių kilimo aikštelėje, jie visi išvargę, sužeisti ir puikiai suprantantys, kad pastatai aplink ir po jais tuoj susigriaus. Buvo aušra, ryški šviesa, sklindanti pro medžių stiebus, kurie supo Spencerio dvarą, ramuma, nutraukta tiktai laukiamo artėjančio sraigtasparnio garso. Šeši Ypatingos Taktikos ir Gelbėjimo Būrio nariai buvo negyvi, prarasti žmogiškoms ir nežmogiškoms būtybėms, kurios bastėsi po dvarą, ir jei Bradas nebūtų greitai nusileidęs, nebūtų jokių išlikusiųjų. Laboratorija skaičiavo savo sprogimo minutes, sunaikindama Umbrelos T-viruso išsiliejimo įrodymus ir užmušdama juos visus. Chrisas ir Baris mojavo rankomis, ragindami Barį paskubėti. Džil žvilgtelėjo į savo laikrodį, apsvaigusi, jos protas, vis dar bandantis apglėbti viską, kas įvyko, kad suprastų visa tai. Umbrelos Farmaneutika, vienas didžiausių Rakūno Miesto klestėjimą lėmusių rėmėjų ir pagrindinė jėga korporaciniame pasaulėlyje, slaptai kūrė monstrus bio-ginklų tyrinėjimo vardu – ir žaidime su ugnimi sugebėjo apsideginti neįtikimai baisiai.
C metodu dazosi visu chromosomu centromeros bei gretimi segmentai. Be sio centromerinio heterochromatino dar dazosi: 1) antriniu persmauku heterochromatinas 1, 9 ir 16 chromosomoje; 2) akrocentriniu chr. trumpuju peciu heterchromatinas; 3) Y chromosomos ilgojo peties heterochromatinas. Pagal C ruozus galima geriau ivertinti chromosomu polimorfizma, patikslinti chr. aberaciju pobudi.       
Deja, portretas mano tapyboje  nebuvo svarbus, todėl dominavo torsai ar kitos kūno dalys. Jų estetinės formos man visada patrauklios ir jaudinančios. Man tikrai nėra svarbu, ar tai vyro, ar moters kūnas. Natūraliai atsirado erotiniai įvaizdžiai. Keliskart tapiau ir savo nuogą kūną. Kiek tai sąmoningas gestas, aš net nežinau… Gal daugiau pasąmoninis, prigimtinis. Tiesiog eksperimentas.

Kates kniaukimo sindromas: 5 autosomos trumpojo peties p delecija. Kariotipas 46, XX (XY) 5p-. Mergaiciu gimsta 2,5 karto daugiau, bet jos anksciau mirsta, todel vyresniu tarpe daugiau vyru. Nuo tevu amziaus nepriklauso. Gimsta laiku ar neisnesioti. Stebimos daugyvines anomalijos: mikrocefalija, raumenu, griauciu anomalijos, sirdies, inkstu sutrikimai, suletejusi psichomotorine raida. Budingas apvalus veidas, placiai issidesciusios akys, mazos ausys, nerisli sneka. Riksmas kaip kates kniaukimas – oktava aukstesnis uz iprasta. 1,5 – 2 metu vaikams kniaukimo nebelieka. Dazniausiai mirsta vaikysteje.
– Dėkoju už puikų ir nuoširdų pokalbį, o skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu.

– Jau ne kartą esu akcentavęs, kad nėra žmogaus, kuris neturėtų santykio su mada. Būti nemadingu jau savaime reiškia reaguoti į mados laiką ir jame vykstančius pokyčius. Fotografai kurdami „gražias” ir „negražias” nuotraukas aktualizuoja skonio ir estetikos svarbą. Madai, kuri vis tik dažniausiai siejama su rūbo dizainu (nors ir yra platesnis reiškinys), taip pat aktualu kurti, o konceptualiosios mados atveju net kvestionuoti estetiką ir skonį. Mada, kurios mes vaikomės sukuria ir išpopuliarina standartus. Vartodami madą įgaliname standartus kasdienybėje, paverčiame net savo tapatybės dalimi. Tad mada mums visiems yra aktuali.
Na rezultato liko laukti visai neilgai. Ir neaišku jis bus ar ne. Ir ar judama tinkama linkme ar ne. Taip iš šono kitų žmonių mirties datos žinojimas atrodo gan keistai. Bet ta data neišvengiamai egzistuoja. To mes norim ar nenorim. Iš kitos pusės nemanau kad kas nors iš landsberių skaito šį puslapį ir kažkaip sužinojo ką rašau. Delfyje taip pat parašiau bet tokioje vietoje kur niekas jau neužsuka. O parašius ne vietoje toks komentaras akimirksniu ištrinamas. Cenzūra veikia labiau nei sovietmečiu. :) Nors toks komentaras nepažeidžia jokių įstatymų. Spėliot galima ką tik nori. Ana pusė pasirodo taip pat neleistų skelbti pvz Noreikos, Povilaičio, Juršėno ir panašių žmonių mirties datos. Mirties datą galima skelbti tik stipriai pažeidinėjusių kitų žmonių laisvą valią. Na problema su Anglijos karališkos šeimos mirties datomis jau grynai dėl mano paties saugumo. Dėl savęs galiu žinoti bet skelbti labai nepatartina. Anglų saugumas garantuotai padės į vietą nes per daug žinantis žmogus jiems tragedija. Net ir galvoju kad dėl šitos saugumo vietos visumoje ar tikrai įvyks taip kaip saku. Būtent čia man didesnė rizika nei kokie pinigai. Na bet "iš išorės" matyti geriau. Bent aš visam šitam reikale neturiu jokių tikslų. Visumoje žmonėms gal ir reikėtų žinoti kad kažkas anapus visai realiai yra ir tai ne religijų piešiamas variantas. Ir jei žmonės vis dėl to ryžtųsi sunaikinti šį pasaulį tai jiems garantuotai nebus leista. Nuo 2012 antros pusės nėra tų kurie minta iš karuose žmonių patiriamų kančių energija. Bet tai galioja tik Lietuvai, Baltarusijai, Rusijai. Kiti gyvena ir kvailėja kaip tik nori. Jei jiems patinka kapoja vieni kitiems galvas tegul kapoja. Tame kapojime jokios prasmės bet laisva valia neapribota. :)
Anapus įprastas verslas žudymai, tokius klausimus, kaip Jūsų galima suprasti kaip užsakymus. Pateikus galimą užsakymo įvykdymo laiką ir negavus Jūsų prieštaravimo, gali imtis jo įvykdymo, tik vykdytojams apsunkinai sąlygas užsakymą įvykdyti. Nenustebkit jei pareikalaus iš Jūsų užmokesčio, net jei užsakymas bus neįvykdytas. Gal Dievas galėtų padėti išsisukti ir užglaistyti nemalonią padėtį, į kurią patekote per savo lengvabūdiškumą, tik, kad esate gan priešiškai nusiteikęs prieš krikščionis ir iš aukšto pažiūrėsite į tokį mano perspėjimą.
Svarbiausia pataikyti i juodąją visatos skyle tada kalba yra pati logiskiausia, nors kaip juodosios skyles atmosfera daugeliui galbūt nesuprantama... Bet kad rašytojai visados varo ir varo aplink juodąją visatos skyle tai labai aiskiai jaučiu ir vis galvoju-na ir ko jie ratus suka, o ne aiskiai šviesiai tiesiai nepaima ir nepasako.( tegul paima ir pasako)
Vargu ar verta svarstyti, kiek adekvati yra Putinaitės pateikta Basanavičiaus idėjų interpretacija, kokiu magišku būdu Basanavičius galėjęs pats vienas suformuoti lietuvių tapatybę, ar kuo pagrįstas požiūris apie kitomis aplinkybėmis galėjusį įsisteigti lietuviškąjį totalitarinį režimą. Atkreipsime dėmesį tik į tai, kad sovietinė oficiali istoriografija teigė,  jog 1940 patys lietuviai įvykdė socialistinę revoliuciją ir pasiprašė įstoti į Sovietų Sąjungos sudėtį.
Kūrybinių industrijų pagrindas yra inovatyvių, šiuolaikines aktualijas atliepiančių, kūrybiškų idėjų generavimas ir tų idėjų transformavimas į pridėtinę vertę, kitaip tariant, tų idėjų pavertimas pinigais (garsaus kūrybinių industrijų teoretiko Johno Howkinso žodžiais tariant, turning ideas into money). Kūrybinės industrijos yra itin glaudžiai susijusios su įvairių naujausių technologijų taikymu, verslo praktikomis, miestų ir regioninės kultūros plėtra. Kūrybinės industrijos veikia tada, kai gamyba ir paslaugos pasuka ne masinio tiražavimo, bet kultūrinės įvairovės kūrimo link. Kūrybinės industrijos – tai jokiai negatyviai standartizacijos tendencijai nepaklūstantis laukas. Kaip ir kūrybinės industrijos, taip ir pramogų industrijos yra organiškos inovacijoms, kūrybiškumui ir talentui.
Drįstame teigti, kad visos šiomis sąvokomis įvardijamos teorijos vienaip ar kitaip saistosi ir grindžia viena kitą. Medijos suvokiamos kaip techniniai bei technologiniai kultūriniai žmonių bendravimo, veiklos, kūrybos ir bendravimo patirties išlaikymo „įrankiai“ bei įtaisai, taip pat jų ryšių kuriama aplinka, terpė. Įsivyraujantis medijų, kaip techninės ir technologinės aplinkos bei terpės, supratimas išstumia labiau tradicinį įsivaizdavimą, kad medijos yra tam tikra naujais laikais sukurta ir vis labiau išplintanti techninė įvairaus pobūdžio prasmingų pranešimų kūrimo, perdavimo ir skleidimo struktūra, apimanti spaudą, televiziją, radiją, o taip pat visų šių techninių įtaisų darinius. Suprantama, ta struktūra vienaip ar kitaip susijusi su jos veikimą laiduojančiomis kultūrinėmis gamybinėmis praktikomis bei gebėjimais. Medijų susisaistymą ir medijų technologijų „išmoningėjimą“, sukūrus aparatus, kuriuose integruotos visos anksčiau pavieniais įtaisais atliekamos funkcijos, o sykiu naują šios technologinės aplinkos raidos tarpsnį žymi sąvoka „naujosios medijos“ ar „multimedijos“
Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu apie kūrybiškumą, kuriame pašnekovas kūrybiškumą prilygina placebui ir iliuzijų vaikymuisi. Prie šios temos grįžtame labai ne įprastu būdu. Savo žinojimą ir idėjas doc. dr. R. Venckus pasitikrina rengdamas interviu su Vilniaus Gedimino technologijų universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų fakulteto dėstytoja, knygų šiuolaikinio kūrybingumo tema vertėja lektore Jovile Barevičiūte.
- Būtent! Tad čiupkim jautį už ragų! Jeigu taip ambicingai leidžiame Europos pinigus pramogoms, kodėl taip pat ambicingai nesiekus dvasinių aukštumų? Kodėl Anykščių suvenyras – tik vyno butelis (nesakau, kad prasto), o ne knyga? Kodėl knygos „kartelė“ taip nuleista, kad mažai kas beskiria mėgėjišką, komercinę literatūrą nuo rimtosios, meninės? Kodėl, perkant dovaną bičiuliui ar Kalėdų senelio lauktuves, mokykloje keičiantis dovanėlėmis, greičiau pasirenkamas kiniškas vienkartinis žaisliukas negu knyga? Tai svarbūs ir susiję klausimai.
    "Tai tiesa, tam tikru atžvilgiu. Dėl to, aš buvau nušalintas nuo kelių bylų, kurias tuo metu tyriau, priežiūros. Kadangi dirbau be poilsio iki to laiko savo karjeroje, mano šeimos situacija buvo beviltiška. Mano bosas tuo metu man gan aiškiai išrėžė: \'Tau nieko nebeliko.\' Be abejonės mano kolegos manė, kad aš kaip elitinis tyrėjas patyriau nuopolį. Visgi, mane tai tenkino, ir nelaikau to drąsos paraiška. Tai reiškė, kad galėjau visą dėmesį skirti žavingai Dr. Tenmos personai."
Stuburiniu gyvunu klonavimas: mikropipete issiurbiamas branduolys is kiausialastes ir iterpiamas branduolys is kitos lasteles. Norint sekmingai klonuoti stuburinius branduolio donorui reikia naudoti ne embrionine lastele. Normaliai donoro lasteles branduolys ir kitos lasteles citoplazma yra G2 stadijoje. Taciau esant siai stadijai i citoplazma iterpus branduoli vyksta nenumatytos reakcijos kurios sutrikdo normalu lasteliu cikla. Laikant abejas lasteles skurdzioje aplinkoje jos islieka G1 stadijoje ir iterpus branduoli i kitos lasteles citoplazma mitotinis ciklas vyksta normaliai. Pirma karta klonavimas buvo atliktas vienos avies tesmens branduoli implantuojant i kitos avies kiausialaste. Po keliu mitotiniu ciklu embrionas buvo implantuotas surogatinei aviai i gimda. Gimusi avis buvo identiska aviai is kurios imtas branduolys.

Šiame pasisakyme aiškiai matoma pagrindinė koncepcijos idėja: priešpastatyti didžiąją dalį Lietuvos visuomenės, kuri neva ir sovietmečiu kūrėLietuvos ateitį, o vėliau sutelktai atkūrė valstybės nepriklausomybę, idėjiniams komunistams ir jedinstvininkams, kurie neva vieninteliai tai ateities kūrybai pasipriešino. Trumpai tariant, visi buvę patriotai, išskyrus negausius jedinstvininkus ir M. Burokevičiaus pasekėjus.
Dirbo muzikos prodiuseriu, TV laidų rengėju, scenarijų autoriumi, festivalių „Rumshk“ ir „Rumshkiux“, „Šiauliai Jazz“, „Glaesum – gintaras kitaip“, ŠAMA MMX apdovanojimų prodiuseriu ir reklamų kūrėju. 1994–1996 m. dirbo IĮ reklamos agentūroje „Pramuštgalvis“ direktoriaus pavaduotoju, režisieriumi, renginių organizatoriumi ir vedėju. Rengė TV laidas „Rockiada“, „Shekit slieką“ ir DJ muzikos festivalį. 1994 m. dirbo UAB „Lit-Poliinter“ (dabar LNK) televizijoje, TV muzikos redaktoriumi, TV laidų „Tangomanija“, „Shekit“, „Ryto ratas“, „Tikras garsas“ režisieriumi ir prodiuseriu.

Poeto Just.Marcinkevičiaus puolimas, jo vaidmens lietuvių tautai menkinimas ir juodinimas buvo svarstomas nūdienės europeizacijos ir sovietinės praeities vertinimo lauke. Lietuvos edukologijos universiteto daktaras filosofas Laisvūnas Šopauskas išskyrė tris principines sovietmečio koncepcijas. Tai - standartinis požiūris į sovietmetį, kurį jis vadina „pavergtos tautos pasakojimu“, ir du alternatyvūs požiūriai: „visi - patriotai“ ir „visi - kolaborantai“. Pastarojo autorystė priskirtina saujelei intelektualų, tarp kurių daugiausiai reiškėsi Nerija Putinaitė, kurios straipsniai pagal griežtus moksliniams tekstams keliamus kriterijus, anot L.Šopausko, priskirtini ne mokslo, bet šarlatanizmo sričiai. „Ji (N.Putinaitė - red. past.), - kalbėjo L.Šopauskas, - dekonstruoja Just.Marcinkevičiaus dramų turinį ir poveikį. Anot jos, neatsitiktinai Marcinkevičiaus dramos buvo tokios populiarios sovietmečiu - jose atsispindįs ir meniškai įprasmintas tapatybės kompromisas... Išeina, kad ne meilės Tėvynei žinią skleidė Marcinkevičiaus dramos (taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio), bet mokė kompromiso ir vertybinio susidvejinimo, o sovietžmogiai tų dalykų iš Marcinkevičiaus ir mokėsi.“


Tad kartu su „Rerum Novarum“ galime prisiminti lygiai po keturiasdešimties metų Pijaus XI 1931-ųjų metų gegužės 15 paskelbtą encikliką „Quadragesimo anno“ ar po šešiasdešimties metų paskelbtą Jono XXIII garsiąją encikliką „Mater et Magistra“ (1961 gegužės 15 d.); tiesiogiai į „Rerum Novarum“ apeliuoja Pauliaus VI „Octogesima Adveniens“ apaštalinis laiškas (1971 gegužės 14 d.) ir Jono Pauliaus II „Centesimus Annus“ (1991 gegužės 1 d.): atitinkamai paskelbtos aštuoniasdešimt ir šimtą metų nuo „Rerum Novarum“ pasirodymo. Kitos įsimintinos (bet ne vienintelės) enciklikos – Pauliaus VI „Populorum Progressio“ (1967 kovo 27 d.) ir Benedikto XVI „Caritas in veritate“ (2009 birželio 29 d.).
as pastojau nuo mercilono nors saziningai geriau kiekviena diena tabletes . 7 dienas dariau pertrauka. kai pastojau suzinojau tik 10 savaite ,nes biski mane patepe kaip menesines nors buvau pastojusi. tai nezinojau datos kada pastojau kada buvo paskutines menesines.as siulau is vis jomis nepasitiketi ir jokiu pleistru nepasitikesiu niekada. tai mano nuomone. jeigu norite eksperimentuoti. mes naudojame tik prezervatyvus
    – išskyrus B būrio lyderį, kuris spoksojo į erdvę ir šiepėsi kaip ryklys. Kaip grobuonis. Karlosas pasijuto netikėtai suvaržytas, žiūrėdamas į vyruką, Nicholajus kažkoks, trumpi, balti plaukai, sudėtas kaip kultūristas. Jis niekada nematė nieko besišypsant taip baisiai... Rusas sutiko jo žvilgsnį, ir jo šypsnis akimirką dar praplatėjo, taip, kad privertė Karlosą atsisėsti su nugara į sieną, suspausti ginklą rankoje –
Terpenes are common constituents of flavorings and fragrances. Terpenes, unlike cannabinoids, are responsible for the aroma of cannabis. The FDA and other agencies have generally recognized terpenes as “safe.” Terpenes act on receptors and neurotransmitters; they are prone to combine with or dissolve in lipids or fats; they act as serotonin uptake inhibitors (similar to antidepressants like Prozac); they enhance norepinephrine activity (similar to tricyclic antidepressants like Elavil); they increase dopamine activity; and they augment GABA (the “downer” neurotransmitter that counters glutamate, the “upper”). However, more specific research is needed for improved accuracy in describing and predicting how terpenes in cannabis can be used medicinally to help treat specific ailments / health conditions.
– Viešojoje erdvėje labai daug pastebiu kritikos, adresuotos mokslui, studijoms, išsilavinimui ir jo naudai. Dažnai, nors mano manymu, ne visada pelnytai, universitetai kaltinami nekokybe, neverslumu, nešiuolaikiniu požiūriu ir panašiai. Tikriausiai ir jūs pastebėjote, kad Švietimo ir mokslo ministerijos planuose labiausiai deklaruojamas universitetų jungimas. Ši deklaracija kelia daugiau sumaišties ir nesusikalbėjimo, ištisas pasipiktinimų ir susipriešinimų audras. Kadangi turite daug patirties edukologijos srityje, tad aš noriu jūsų pasiteirauti, kaip regite dabarties Lietuvos aukštojo mokslo kraštovaizdį? Ar tikrai mūsų aukštojo mokslo sistema yra tiek apgailėtina, kad ją reikia bet kokia kaina galutinai sunaikinti? Ar universitetų jungimo žingsnis yra būtinas ir pirmasis norint žengti tikrosios kokybės ir net tarptautinės konkurencijos link?
Nors dabartinės kortelės nėra tobulos ir gali būti pažeidžiamos, gudrios PoS sistemos išsaugo informaciją pakankamai tikslią bei išsamią, kad būtų lengvai susekama, o negana to šios sistemos yra nešiojamos kaip ir jūsų išmanusis telefonas. SumUp mobilusis kortelių skaitytuvas naudoja išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį su veikiančiu Bluetooth, kad EMV lustinių kortelių operacijos būtų apdorotos. Šie lustai yra pakankamai saugūs mikroprocesoriai, užkertantys kelią klonavimui ir įsilaužimui. Šis SumUp įrenginys taupiai naudoja baterijas bei yra ypatingai paprastas naudotis. Jis taip pat yra lengviausia sukčiavimo prevencijos priemonė, kokią tik galima pritaikyti verslui.
Pirmoji koncepcijos Visi – kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės pastangos „nuvainikuoti“ lietuvybę parodant jos išskirtinį menkumą ir vidinį giminingumą sovietinei sistemai. Anot Putinaitės, lietuviškosios tapatybės esminius bruožus nulėmė nuo realybės atitrūkusio svaičiotojo J. Basanavičiaus idėjos. Basanavičius suformavęs lietuviškąją tapatybę, kuri esanti azijinė, priešiška Europai, pasyvi, barbariška, pajungianti individą kolektyvui, neturinti nuovokos apie gėrio ir blogio perskyrą, kultūrinė, o ne politinė, o svarbiausia – skatinanti įsiverginimą. Basanavičius, esąs kone kalčiausias dėl to, kad dabar daugelis lietuvių sunkiai tampapiliečiais (Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai. Vilnius. 2004: p. 50-67; Lietuviai– amžini Europos tremtiniai. Tauta pakliuvo į J.Basanavičiaus vizijų paspęstusspąstus). Tokia tapatybė sovietiniam režimui iš esmės buvusipriimtina:  „[o]kupantui politiškumą nuvalyti nuo tautiškumo nebuvo sunku, nes buvo gyvi J. Basanavičiaus suformuoti tautiškumo įvaizdžiai. Jo idėjos okupantui tiko. Iš liaudinio valstietiškumo padaryta dekoracija, pseudokultūra su harmonizuotais šokiais ir dainomis.“ Dar daugiau, lietuviškoji tapatybė ir kultūra esanti tiek artima sovietinei, jog, anot autorės, „Įmanoma, kad kitaip susiklosčius istorinėms aplinkybėms lietuvių tauta būtų pajėgusi pati susikurti „savą“ socialistinį totalitarinį režimą, t. y. savesnį ir priimtinesnį už rusišką sovietinį.“ (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p. 12). Išeina, kad sovietinė okupacija išpildė gilų, tik gal ne iki galo suvoktą lietuvių troškimą tapti sovietžmogiais.
Seimo narys Povilas Urbšys retoriškai klausė, kas yra svarbiau: ar lytinis švietimas, ar lytinis ugdymas? Lytiniame ugdyme kalbama apie vertybių puoselėjimą, o lytinio švietimo šalininkai akcentuoja tik informacijos jaunam žmogui suteikimą apie lytinį gyvenimą, tačiau vyras ir moteris neturi būti padaromi tik seksualinių geidulių objektu, ir ypač, kai į tai žiūrima tik iš vartotojo savanaudiškos pozicijos.
    Po mažiau kaip sekundės viskas buvo baigta, ir Nicholajus stovėjo vienas, bet ne vienišas ant stogo. Jis abejingai spoksojo į bekraujuojantį kūną, smalsaudamas, – ir ne pirmą kartą, – kodėl nejautė jokios kaltės, kai žudė. Jis girdėjo posakį sociopatas anksčiau ir manė, kad tai turbūt jam tiko... nors, kodėl žmonės toliau matė tai, kaip neigiamą dalyką, jis nesuprato.
Na tokia jau rusų visuomeninė santvarka kad juos turi valdyti caras. Ir nėra ko jiems kišti demokratijos per prievartą. Bet kritinėse situacijose diktatoriai kaip taisyklė tvarkosi geriau. Kinai taip pat nusprendė kad taip geriau esant ekstremalioms šio pasaulio sąlygoms. Na Putinas kol kas labai demokratiškas lyginant su kokiais Saudo Arabijos vadovais. Bet jie kažkaip skaitomi "demokratiškais" ir niekas jiems pretenzijų neturi kai iš savų turčių atiminėja pinigus. Tai būtų daroma Rusijoje visi labai pasipiktintų. O iš tikro taip daryti labai reikėtų. Iš kitos pusės svarbu kažkaip išgyventi iki 2025 m, o tuomet viskas išsispręs savaime. Ir šis pasaulis iš tikro bus gerų žmonių idealūs namai. Blogi žmonės keliaus į kitą pasaulį taip pat idealų tik be ateities, nes nebus įmanoma turėti palikuonių. Idealu seksualinėms mažumos ir šiaip blogiems žmonėms. Po jų nieko nelieka. :) Ir jokio žudymo kaip darė žydų dievas pagal bibliją. Tiesiog gėrio ir blogio atskyrimas. Ir tegul sau egzistuoja atskirai. :)
    Tai buvo šlykštynė, mažiausiai aštuonių pėdų aukščio, kadaise žmogus, galbūt, bet ne dabar. Jo dešinioji ranka, normali. Jo kairioji: masyvus, chitininis nagų kumštis. Jo veidas buvo siaubingai sužalotas, jo lūpos, nupjautos, kad atrodė, jog šypsosi per išpjautą raudoną audinį. Jo nuogas kūnas buvo be lyties organų, storas, kruvinas navikas, kuris buvo jo širdis, drebantis šlapiai už jo krūtinės. 

– Dėkoju už pokalbį. Puikios ir pagrįstos jūsų įžvalgos skatina kūrybingai reflektuoti save – kuriantį ir save – vartojantį kūrybos vaisius asmenį. Viliuosi, kad ateityje mūsų pokalbis galėtų būti pratęstas, kartu pristatant jūsų naujausius vertimus į lietuvių kalbą, organizuojamus renginius ir įgyvendintus tyrimus. Taip pat viliuosi, kad šį mūsų pokalbį perskaitę asmenys ne tik liks su savimi diskutuojantys, bet juos aplankiusios papildomos mintys, klausimai ir pastabos bus išsakytos man el. paštu  remigijus@venckus.eu. Dar labiau besidomintys kultūros kritika, kuri apima gerokai plačiau nei meno kūrybą, apie kitas mano publikacijas ir visuomeninę veiklą gali sužinoti apsilankę interneto svetainėje www.venckus.eu.
Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2015 m. intensyviai darbuojasi komunikacijos srityje. Nors jis ir yra medijų menininkas, humanitarinių mokslų daktaras, tačiau vadovauja komunikacijos studijų programoms, baigiamiesiems darbams ir dėsto komunikacijos studijų dalykus. Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio vadovaudamas Pramogų industrijų katedrai doc. dr. R. Venckus sutinka ir bendradarbiauja su labai daug skirtingų profesionalų, atstovaujančių skirtingoms tyrimų, meno, industrijų sferoms. Šį kartą siūlome susipažinti su doc. dr. R. Venckaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Stanislavo Dadelo pokalbiu apie sporto industrijos fenomeną.
Nustatytas naujas mokėjimų standartas, kuris tiesia kelią į tai, kas vieną dieną gali tapti pasauline valiuta, apdorojama tik per išmaniuosius telefonus. Šiuo metu geriausia, ką įmonės gali padaryti jų PoS sistemoms tai nukreipti mokėjimų operacijų strategiją duomenų rinkimo bei paslaugų kokybės kryptimi. Visa tai pasiekiama EMV technologijos pagalba. Būdamas verslo savininku ar vadybininku, jūs sunkiai dirbate, kad padidintumėte įmonės pajamas. Atėjo metas, kai jūsų PoS dirba jūsų verslo naudai tiek pat, kiek ir jūs.
– Pirmiausia abstrakcija žavi savo efemeriškumu, kuris suteikia realiam daiktui vienu metu ir buvimo ir nebuvimo įspūdį. Abstrakcija žymi laikinumą ir tuo pačiu būties esmę. Mano kūryboje svarbi žinutės esmė, o ne „pažodinis“ aiškinimas. Abstrakcija būtent tokia ir yra. Ji ir yra tikroji esmė. Man Kazimiero Malevičiaus kvadratas  pats geriausias kūrinys. Jis ženklina visko suabstraktinimą, prasmės išgryninimą ir kartu visų prasmių apjungimą.

Mano gauta iš jų info 2014 metais nepasitvirtino,nes jie teigė kad tie metai skirti Baltijos valstybių naujajai okupacijai ir kerštui už tai kad Lietuva pirmoji parodė iniciatyvą sugriauti TSRS,todėl pasak jų mūsų kovotojai būtų net neimami į nelaisvę o tiesiog žudomi vietoje.. Tačiau kažkas pasikeitė ir vietoje Baltijos valstybių Rusija visą įniršį nukreipė į Ukraina,okupuodama Krymą ir sukeldama kruvinas pjautynes Donecko regione
Atmenu, kartą vieno šokio pagrindinę šokėją vos prasidėjus spektakliui ištiko nugaros skausmai. Mergina negalėjo pakelti nei rankų, nei kojų, tiesiog gulėjo ant žemės. Nors ką daryti ir nebuvo aišku, tačiau A. Cholina per kelias minutes pakeitė tam tikrus sprendimus. Jos dėka mes sugebėjome šokti visą spektaklį taip, kad  žiūrovai net nepastebėjo choreografinių pokyčių.
– Dėkoju už puikias įžvalgas ir tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tokių žmonių kaip Jūs, kurių kuriamas ir analizuojamas turinį formuoja šiuolaikišką kultūrą. Skaitytojai apie projektą „Pasaulio virtuvė“ gali plačiau sužinoti apsilankę interneto svetainėje http://www.pasauliovirtuve.org. Taip pat primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu
Mados fotografija negali būti traktuojama vien tik kaip verslas, todėl kad aktualumo nepraranda tiek grožio, tiek bjaurasties klausimai. Demarkacinėje zonoje tarp mados fotografijos kaip verslo ir kaip meno atsiduria gryni estetikos klausimai. Jie sprendžiami vadovaujantis dailei būdingais komponavimo metodais, fotosesijos metu kuriant specialius dialogus, asociacijas su kitų menų išeksploatuotais įvaizdžiais (pvz., kino arba teatro). Šioje demarkacinėje zonoje, kurią sieju su estetikos diskursu, mados fotografija gali būti suvokiama kaip kurianti tai ką galima vadinti anti-realybe arba virštikroviškumo grožiu. T. y. nuotraukose sukuriama įspūdinga ir vartotojo dėmesį prikaustanti iliuzija apie parduodamą mados daiktą, jo savininko gyvenimo būdą, o taip pat net apie daiktą sukūrusio dizainerio „dievišką” talentą. Iliuzija yra sėkminga tiek, kiek ja tikima arba bandoma tikėti. Taip formuojamas virštiktroviškumo grožis. Galiausiai šiuolaikiniame pasaulyje vien siekti perteikti nuostabią daikto išvaizdą ir pavydėtinai puikų jo savininko gyvenimo būdą nepakanka. Fotografai ryžtasi „ekstremaliam išradingumui”. T.y. nuotraukose regimas mados daiktas gali būti visiškai neįmanomas vartoti realybėje, o jo savininko gyvenimo būdas nieko neturėti bendro su vartotojų gyvenimo įpročiais. Daiktai, žmonės gali būti specialiai deformuojami, pasitelkiamos įvairios papildomos dekoracijos ir deformacijos. Pavyzdžiui fotografuojama gamyklos įrenginių fone, kuris iš pirmo žvilgsnio nieko neturi bendro su daiktu. Taip kuriama neįprastą, žiūrovą gluminanti, svarstyti apie atvaizdą verčianti kompozicija.

Mirtis yra mirtis ir joks čia prakeiksmas. Teko lankyti seną savo tetą ir bent jau prieš pora savaičių matėsi kad jokia medicina žmogui nepadės. Viskas. Žmogus tiesiog noko akyse. Jei tuomet būčiau žinojęs jos tikslią mirties datą būčiau kažkaip korektiškai paskatinęs pusbrolį atvykti nors ir iš toli atsisveikinti. O jis nesuspėjo. Taip kad mirties natūralus procesas kažkaip stipriai mistifikuotas. Pagalvojau kad kai kurie žmonės net privalėtų žinoti savo mirties datą. Jie to nusipelnė savo gyvenimu. Pvz koks žmogžudys ar žmogžudystės užsakovas. :)Sąmoningai žinai kad žudai kitą žmogų tai žinok ir kada pats mirsi. Savotiškai lygu lygu. Trumpam atsiduri žudomo žmogaus vietoje. :) O kad žudyti negalima žino kiekvienas. :)

    "Bet staiga, jūsų koordinačių ašis yra pašalinama. Neegzistuoja jokia šio centro prasmė... egzistuoja daug tikslesnis jūsų širdies centras. Tai yra realybė to, ką mes vadiname smegenų plovimu." Jis šyptelėjo. "Ir kai žmogaus esaties protinė ašis yra pašalinama ir prarandama, jūs švelniai ir atsargiai suviliojate juos žodžiais, neduodami jiems galimybės mąstyti, pasiūlydami jiems naują gyvenamąją vietą... Jūs pastebėsite, kad žmogus seka instrukcijas bet ko, kas duoda jiems šiuos naujus namus... Jie tampa stebėtinai romūs."
Keista, bet prabilti apie knygą Anykščiuose (nors būtent juose matau laisvą nišą) nėra paprasta: visko tarsi turim per akis, svečiai tik aikčioja, kaimynai tik pavydi, ypač gražaus kraštovaizdžio, pramogų. Todėl pradėsiu nuo... Los Andželo, Hantingtono parko, kurio viename muziejų saugoma pirmoji spausdinta knyga – 1455 metais Maince (Vokietijoje) išleista Johano Gutenbergo „Biblija“. Tas retas, auksu papuoštas, ypatingos reikšmės visai žmonijai turintis leidinys laikomas taip pagarbiai, kaip bažnyčioje monstrancija – pamačius kyla ranka persižegnoti...
×