Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus toliau tęsia pokalbius su žinomais Lietuvos menininkais. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą straipsnį-interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente tapytoja Meda Norbutaite. Dailininkė yra kilusi iš Šiaulių, kur ji baigė dailės bakalauro ir magistrantūros studijas.
Lytinis chromatinas: (cia apie X chr.) ji galima tirti kiekviename zmogaus audinyje. Patogiausia jo ieskot burnos gleivines epitelio nuograndose ir daugiabranduoliuose leukocituose. Burnos epiteliniu lasteliu branduoliu periferijoje matyti ryskiai nusidazantys chromatino telkiniai – Baro kuneliai, o leukocituose – branduoliu isaugos. Ju galai esti sustoreje kaip bugno lazdeles. Lytinis chromatinas nustatomas greitai, bet apytiksliai. Pvz jei pas vyra randama X lytinio chromatino, tai nieko nepasako apie jo lytiniu chr. konstitucija, nes galimi XX, XXX, XXY ir kitokie kariotipo variantai. Dabar, kai galima istirti kariotipa, X lytinio chr. tyrimas prarado savo reiksme.
Taigi čia sakydamas „prigimtinį“, turiu omenyje vidinį asmenų nesukeičiamumą šeimos bendruomenės viduje. Tai yra „iš prigimties“, nes – atkreipkite dėmesį – tas, kad jie nepamainomi, nesukeičiami vietomis, yra duota, o ne sukonstruota. Svarbiausia čia yra tai, kad ši duotybė yra drauge ir pirmesnė nei bet koks laisvas šeimos narių veiksmas. Ji taip pat yra matomai ir simboliškai įrašyta pačiose jų esybėse. Vadinasi, mūsų buvimas drauge šioje nepamainomoje triadoje – motina, tėvas, vaikas – yra matomas ir mūsų kūnuose, taip pat ir yra ankstesnis nei bet koks mūsų pasirinkimas.

2018 metų vasario mėnesio „Magnificat“ numeryje, rašant apie Bibliją ir poeziją, buvo pastebėta, kad Šventajame Rašte aptinkami įvairūs literatūriniai žanrai (žr. „Biblinė hermeneutika: poezija ir Biblija“, p. 12). Šiame straipsnyje tam tikra prasme sugrįžtama prie paliestos temos, tik šįkart pasirenkant studijos objektu ne poeziją, bet pasaką. Pasaka – vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų. Jos skirstomos į keletą formalių tipų
Vienas žymiausių sociologų A. Giddens santuokos ir šeimos transformaciją aiškina sekso atsiejimu nuo santuokos ir prokreacijos, tuo, jog vaikai greičiau yra pasirinkimas ir šeimos prabanga nei ekonominė būtinybė, ir tuo, jog santuoka kaip ekonominis kontraktas buvo išstumta santuokos, kurios pagrindą sudaro tarpasmeniniai emociniai ryšiai. Emocinių poreikių, t.y. nestabilių veiksnių, perkėlimas į šeimos sukūrimo ir gyvavimo pamatus, pačią šeimą daro nestabilia. Vadinasi, galima kelti dvi pagrindines prielaidas, paaiškinančias santuokos netvarumo ir šeimos institucijos irimo priežastis: 1) meilė kaip pagrindinis šiandieninis motyvas santuokai yra netinkamas, 2) netinkama pati besituokiančiųjų meilės samprata. 

Žvilgsnis mano iki sioliai buvo paklaikes. Nezinau kai išeisiu i miestą gal ir vel paklaiks. Kai noriu susirasti sau pašnekovų mano akys pasidaro baisios, bet tuo jos ir traukia mano pasnekovus... Mama liepė neisversti taip akių, o jos man savaime taip issprogsta issivercia, nebegaliu savęs valdyti. Bet teks susivaldyti. Matai mano akių raumenys labai paslankus... Mama sako kad matosi jog sergu, kai issivercia akys, bet pašnekovų turiu daug.:-))). Ir traukiu pasnekovus. Tik seni vyrai labai įtartinai i mane pasižiūri ir siek tiek susiguzia-as jiems nemaloni ( nors ir negeriu jokio alkoholio). Tiesiog seni diedai yra labai kompleksuoti.
Žygio už gyvybę šūkis buvo „Kiekviena gyvybė neįkainojama“. Juo pabrėžta ne tik negimusiųjų, bet kiekvienos gyvybės vertė, nepriklausomai nuo žmogaus fizinės, dvasinės ar ekonominės būklės. Pawelas Kwasniakas iš akcijas organizavusio centro paaiškino, kad Lenkijos abortų įstatymas leidžia nužudyti daugiau nei 1500 kūdikių kiekvienais metais, daugiausiai eugenikos tikslais.
– Ne paslaptis, kad VGTU kūrybinių industrijų studijų programa – pirmoji Lietuvos universitetuose. Ji startavo 2008 m. Tad puikiai suprantama, kad ši programa jau turi tradiciją, įtvirtintą gerą vardą, subūrusi savo srities profesionalus. Ši programa taip pat buvo puikus KIF idėjinis ir praktinis pagrindas, o galiausiai ji buvo paskata ir pramogų industrijų, ir renginių inžinerijos studijų startui. Pramogų industrijos kituose universitetuose dažnai studijuojamos integruotai, t. y. tam tikrame santykyje su kitomis industrijomis (kaip kultūrinėmis ir kūrybinėmis) arba su šiuolaikiškomis profesinėmis veiklomis, labiausiai akcentuojant vien tik šiuolaikinio meno kūryba.

Atminties kortelių skaitytuvas paprastai leidžia kopijuoti duomenis iš atminties kortelių žymiai greičiau – čia greičiai gali siekti 10 MB/s, 20 MB/s ar net dar daugiau, priklausomai nuo atminties kortelės greičio ir naudojamos skaitytuvo sąsajos. Be to, atminties kortelių skaitytuvai yra gana patogūs naudoti. Beje, jei norite pasinaudoti USB laidu, dažnai susiduriama su būtinybę įdiegti specialias tvarkykles. Ypač nepatogu, kai turime daug skaitmeninės technikos su atminties kortelėmis, ir visa tai tenka dažnai prijunginėti kabeliu prie kompiuterio.


Šia tema aktyviai skaitomos paskaitos studentams ir įmonėms ją vedė prie fakulteto, ruošiančio komunikacijos specialistus, vadovo darbo. Išsilavinimo platumas tapo pagrindiniu privalumu plėtojant tarptautinius ryšius ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė išleido keturis technologijų vadovėlius mokyklai, vartojimo kultūros vadovėlį mokytojams ir dvi etiketo knygas tiems, kam įdomi dalykinė komunikacija. Skaitė paskaitas 15-oje aukštųjų mokyklų, 9-iose pasaulio šalyse.
Pjautuvine anemija nulemia taskines genu mutacijos, kuomet, vienam nukleotidui pasikeitus vietoj glutamino rugsties inesamas valinas. Del to pakinta hemoglobino fizikochemines savybes. Jis tampa maziau tirpus, agreguojasi, sudaro skaidulas. Eritrocitai tampa pjautuvo formos, surisa mazai O2, uzstringa kraujo induose. Sutrinka audiniu aprupinimas krauju (ir deguonimi), vystosi mazakraujyste. Genas 11p. Budingas nevisiskas dominavimas. Heterozigotuose aptinkamas ir normalus ir patogeninis hemaglobinas. Eritrocitai igyja pjautuvo forma pateke i aplinka, kurioje mazai deguonies. Jei salygos normalios, heterozigotai neserga. Homozigotu visi eritrocitai pjautuvo formos, jie mirsta iki 2-5 metu. Toks letalinis genas teoriskai turetu buti eliminuotas is populiacijos naturaliaja atranka. Taciau Afrikoje heterozigotu yra apie 20-40%. Pakitusi HbS grandine daro zmogu atsparesini maliarijai. Kai maliarinis plazmodijus patenka i eritrocita, sis tampa pjautuviskas, plazmodijus zuva. Taip islaikomas subalansuotas polimorfizmas, kai egzistuoja ir toks, ir toks hemoglobinas.  
Poslinkis nuo išorinių santuokos sudarymo motyvų, kuriuose dažniausiai pačių besituokiančių asmenų laisvas pasirinkimas mažai ar iš viso neturėjo reikšmės, link asmeninio apsisprendimo yra daugiau nei pozityvus šeimos institucijos istorijoje. Todėl pirmąją prielaidą tenka atmesti. Verta pasigilinti, galbūt besituokiančiųjų meilės samprata yra netinkama tvariai santuokai kurti. Kadangi šiandien masinė kultūra persmelkta išimtinai „kūniškosios meilės“ pavyzdžiais, moters kaip seksualinio objekto vaizdavimo tradicija, sekso, kaip būtino elemento asmens savivokai ir lytiniam tapatumui, galima numanyti, jog ir besituokiantys gali būti paveikti šiuo požiūriu. 

Visumoje šitas "spėjimas" tik pagalbinė priemonė. Esmė yra šio pasaulio keitimas iš kūrėjų pusės 2025 metais. Be jokio "argumento" aš apie tai gali rašyti kiek noriu bet tai būtų tik fantazijos. Reikalinga kažkas konkretaus ir gan keisto. Tai ir bandoma toks "spėjimo" variantas kuriame nėra jokio spėjimo. Aišku aš nežinau ar viskas būtent taip kaip čia vyksta, nes klausimus reikia sugalvoti pačiam, o atsakymai į juos tik "taip" arba "ne". Taip kad galiu nusigrybauti ir į šoną. Nors pvz ateities variantui nebeturiu jokių "papildymų". Nėra kur fantazuoti. Paskutinis variantas idealus ir nėra ką ten tobulinti. Nors iki to varianto eita nuo praktiškai 2013 metų iki 2018 sausio pabaigos. Tikiuosi per tiek laiko iš tikro suradęs optimaliausią variantą. Planas patvirtintas. Nieko daugiau daryti nereikia. :) Na nebent kukliai, minimaliai, be oficialių informavimo priemonių supažindinti norinčius be jokių šou elementų. Nėra jokio tikslo įtakoti žmonės, vesti į kažkokį ale nušvitimą. Kam reiks tas informaciją suras. O visi kiti tegul gyvena kaip gyveno bet atėjus laikui atsako už konkrečiai save. Kiekvienas fiziškai jaučia skausmą ir psichologiškai nepatogumą. Atitinkamai žino ką daro blogai kitam žmogui. To visiškai pakanka kad gyvenime priiminėti teisingus sprendimus ir neturėti nepatogumų ateityje. Todėl net nežinau ar tas net minimalus kūrėjų ateities plano viešinimas turi prasmės. Na bet taip suderinom tai ir darau. :)
Pražiūrėta Vytauto žinutė, paskelbta 18:42:19. Putinas galima pagalvoti nelaikė Chdarkovskio kalėjime ir neperėmė Jukos? Kad Rusijos gilumoje įprasta gamyklas periminėti nusiuntus savus būrius, turbūt, neverta minėti. Saudo Arabijos privalumas, kad ji per maža jog savo valdose kariautų vidinius karus kaip Rusija Čečėnijoje. Neteko girdėti, kad Saudo Arabija būtų prisijungusi svetimas žemes kaip Rusija užsiėmė Krymą. Dar vienas auka tikintis geraisiais rusais, kuriuos turi valdyti griežta ranka. Patiems rusams Putinas kaip valdovas gal ir netoks blogas, tiesiog „būtina“ užkarda prieš išlikusius Rusijos raudonšiknius. Tik per daug ilgai užsibuvo valdžioje. Ką rusai darys kai numirs jų „nepakeičiamas“ valdovas? Gal taps viena iš kinų liaudies respublikos tautų?
– Naująją savo tapybos parodą pavadinau „Implikacijomis“. Implikacija šiame paveikslų cikle – tai formaliai neišreikštas vaizdų ryšys. Objektų atvaizdai jungiami į simbolines prasmes, ieškoma loginio ryšio, tvyrančio tarp jų. Ryšiai organizuojami pasitelkiant simbolius bei jų jungtis į kodus. Jie atpažįstami ir savaip interpretuojami. Tad mano paveikslų turinys kviečia komunikuoti. Objektai tarytum talpina savyje informaciją. Esu įsitikinusi, kad stebint paveikslus galima kurti savus naratyvus. Implikacija vyksta tarp vaizduojamų objektų pavidalų nešamos žinutės ir santykio tarp jų  (objektų) ar jų buvimo kontekste bei vaizdavimo pobūdžio.
    Ji nenorėjo galvoti apie tai, bet kažkokia jos dalis žinojo, kad privalėjo, jog negalėjo leisti sau užmiršti. Šį rytą ji grįžo, ir barikada dingo. Nugriauta zombių, ar galbūt nuimta kažkieno iš vidaus, kažkieno, kas pažiūrėjo į lauką ir pamanė, kad pamatė brolį ar dėdę, ar dukterį mėsos valgytojų minioje. Kažkieno, kas manė, kad gelbėjo mylimo gyvybę, nesuprantančio, jog jau per vėlu.
Zmogaus genu expresija ivairiuose audiniuose: zmogaus genai gali buti skirstomi i dvi dalis. Viena - genai aktyvus visose lastelese. Tokie genai vadinami ‘namu ukio’ genais. Ju veiklos produktai butini lasteliu gyvybinems funkcijoms. Kita dalis - genai, kurie veikia tik tam tikrose lastelese, arba tik tam tikromis salygomis. Jie vadinami ‘prabangos’ genais. Ju veiklos produktai butini lasteliu gyvybinems funkcijoms. Kita dalis - genai, kurie veikia tik tam tikrose lastelese, arba tik tam tikromis salygomis. Jie vadinami ‘prabangos’ genais. Ju veiklos produktai apsprendzia specifinius baltymus (apsprendzia lasteles specializacija) ir adaptacinius baltymus (ju deka lastele prisitaiko prie pakitusios aplinkos). Kuo lastele praejusi didesne diferenciacija, tuo joje maziau veikliuju (namu ukio) genu. Genai kurie buvo reikalingi diferenciacijai tampa nebereikalingi, ir neskaitant genu butinu lasteles gyvybinems funkcijoms, daugumoj funkcionuoja ‘prabangos’ genai.
Europos Sąjungoje piliečiai turi galimybę pradėti „Europos piliečių iniciatyvą“ tais klausimais, kurie yra svarbūs visai Europos Sąjungai. Norint užregistruoti projektą reikia mažiausiai septynių piliečių iš septynių skirtingų valstybių. Jeigu EK patvirtina temos reikšmingumą ir atitikimą įstatymams, galima pradėti rinkti parašus. Europos Komisija patvirtino iniciatyvą „Mama, tėtis ir vaikai“, todėl dabar kiekvienas ES pilietis, taip pat ir Lietuvoje, gali pasisakyti už krikščioniškomis vertybėmis grįstą šeimos ir santuokos apibrėžimą.
Tiesa yra visa ko, ką kuriu, pagrindas. Ir aš kalbu ne apie faktinę tiesą: kas, kada ir kam įvyko. Man rūpi emocinė tiesa: kodėl mes mylime, nekenčiame ir bijome, taip stipriai bijome, kad apie kai kuriuos dalykus nenorime užsiminti net mintyse. Kaip tik šis emocinės tiesos aspektas, mano galva, bet kokią kūrybą priartina prie autentiškos gyvenimiškos patirties. Juk kai rytą lipame iš lovos, dienos scenarijus mums lyg ir aiškus: valgysime pusryčius, vesime vaikus į mokyklą, eisime į darbą, vakare – pas draugus, bet mes niekada negalime iš anksto nuspėti, kokias emocijas patirsime įgyvendindami šį, atrodytų, tokį banalų scenarijų.
Uždarų pensionatų, internatų ir ligoninių žmonėms su psichine negalia tema dar sovietiniais metais, kai tas buvo tabu, yra kūrę Virgilijus Šonta, Romualdas Požerskis ir Alfonsas Budvytis. Fotografų siekimas atskleisti žiaurumą ir alinantj skurdą šių bedalių įkalinimo įstaigose buvo traktuojamas kaip visuomenę demaskuojantis. Kai 1997 m. A. Aleksandravičius fotografuoja psichoneurologinį pensionatą Jotainiuose, buvusiame Zavišų dvare, situacija yra visai pasikeitusi. Pensionate ligoniai rūpestingai slaugomi, padaryta viskas jų likimui palengvinti. Jie naudojasi parku, užsiima saviveikla. Tačiau ir tokiomis sąlygomis tai ypatingo likimo žmonės dėl savo sunkios negalios.
Dar visai neseniai, 2005 m. gegužės mėn., kai Vytauto Didžiojo universiteto Senate buvo balsuojama dėl Santuokos ir šeimos studijų centro steigimo, didžioji dalis senatorių su nuostaba klausė, “Kodėl centrui renkatės tokį dvigubą pavadinimą, juk santuoka ir šeima yra tapatus darinys”. Lygiai tokios pačios nuomonės buvo ir šalies Konstitucijos kūrėjai 1992 m., kuriems, pasak prof. E. Jarašiūno, santuoka grindžiama šeima buvo laikoma tokia savaime suprantama kategorija, kad didesnių diskusijų nekilo ir nereikėjo vieniems kitų įtikinėti kokia teisinė realybė bus kuriama. Prabėgus daugiau nei 20 metų, tenka sugaišti begales laiko ir išeikvoti daugybę pastangų moksliniams tyrimams siekiant apginti ir santuoką, ir šeimą. Ir pirmiausia, žinoma, santuoką, nes kaip tik iš jos ir yra kildinama šeima. 
Už tokį sukčiavimą Kauno apylinkės teismas A. Naruševičienei skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Kauno apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs būrėjos skundą, nusprendė moterį išleisti iš pataisos namų. Šio teismo teisėjai, matyt, nutarė, kad moteris per laiką, praleistą už grotų, galbūt, prarado burtininkės savybes ir atidėjo bausmės vykdymą dvejiems metams. Teismas taip pat įpareigojo A. Naruševičienę išmokėti nukentėjusiesiems priteistus ieškinius.
×