"Bet staiga, jūsų koordinačių ašis yra pašalinama. Neegzistuoja jokia šio centro prasmė... egzistuoja daug tikslesnis jūsų širdies centras. Tai yra realybė to, ką mes vadiname smegenų plovimu." Jis šyptelėjo. "Ir kai žmogaus esaties protinė ašis yra pašalinama ir prarandama, jūs švelniai ir atsargiai suviliojate juos žodžiais, neduodami jiems galimybės mąstyti, pasiūlydami jiems naują gyvenamąją vietą... Jūs pastebėsite, kad žmogus seka instrukcijas bet ko, kas duoda jiems šiuos naujus namus... Jie tampa stebėtinai romūs."

. Tad galima teigti, kad medijos yra vis labiau individą veikianti, jį ir jo savivaizdį formuojanti ir prie savo skaitmeninės loginės raiškos pritaikanti minties, auklėjimo ir kūrybos terpė, įgaunanti skaitmeninių duomenų ir išteklių pavidalą. Tas pavidalas naujų medijų propaguotojų yra linkstamas nusakyti kaip „skaitmeninis kapitalizmas“. Nors „skaitmeninio kapitalizmo“ supratimas teigia įsivyraujant vadinamąsias nematerialiąsias vertybes, kurios tarsi visiškai atsisieja nuo materialiųjų, pastarąsias įtraukiant į virtualiąją gamybą, tačiau kol kas toks supratimas yra labiau ideologinio pobūdžio – skatinantis ir pateisinantis medijų technologijų plėtrą ir nuslepiantis prekinį nematerialiųjų vertybių, taip pat ir virtualios „tikrovės“ pobūdį. Tiesa, tos ideologijos apraiškos dažniausiai sunkiai pasiekiamos kritinei refleksijai, kuri vienaip ar kitaip įtraukiama į skaitmeninę projektinę intelektinių produktų gamybą ir vartojimą.

Unusually, the heraldry of Metalica's Skitarii is dictated by their battlefield role. Skitarii Vanguard and Rangers wear metallic armour plates and white robes with red linings. Sicarians usually wear white battle plate, forgoing red altogether. All of Metalica's Skitarii bear gunmetal prostheses and cybernetic enhancements made from the very same substance that covers the planet's surface. Its Alphas and Princeps wear metal mined from the peaks of the planet's titanium mountains. The vehicles of Metalica's War Cohorts are arrayed in the bone white of their Forge World's heraldry, though it is never long before they bear the marks of fire and destruction. Though Metalica's legions are fiercely independent from the cloying touch of Mars, the hammer and fist icon of Metalica is depicted in deep red in honour of their Martian forefathers.

Pagal prijungimo tipą atminties kortelių skaitytuvai gali būti išoriniai ir vidiniai. Vidiniai dažniausiai šiuo metu prijungiami prie pagrindinės plokštės įdiegtos USB sąsajos (visos dabartinės motininės plokštės tokias turi), tuo tarpu išoriniai atminties kortelių skaitytuvai jungiami į standartinius USB lizdus, ir skirias pagrinde suderinamumu su konkrečiu standartu: USB 1.1, USB 2.0 ar USB 3.0.
Pozymiai apriboti lyties: tai yra lyties issivystymas, ty, nepriklausomai nuo X chromosomu, individas su Y bus ♂. Y chromosomoje yra TDF lokusas, del kurio nediferencijuotos gonados vystosi i seklides, o ne i kiausides. Jei Y chromosomoje sio geno nera, XY individas bus ♀. TDF lokusas gali translokuotis i X chromosoma, tada XX gali buti ♂. Y chr. yra genu vadinamu holandriniais – tai genai kurie neturi homologo X chromosomoje, moterys siu genu nepaveldi. Tai yra AZF genas kuris lemia spermatogeneze, taip pat genai kurie lemia Y antigena, hipertrichora. X chromosomoje yra genu kuriu nera Y chromosomoje. Ju pasireiskimas priklauso nuo to ar jie yra ♂ ar ♀ lytyje.

Anot Putinaitės, įprasta autorefleksija, kai lietuvis save supranta kaip okupanto auką, yra vienpusė ir neproduktyvi. Už refleksiją, kuri operuoja perskyromis savas / svetimas, okupantas / auka, tinkamesnis esąs požiūris, kuris akcentuoja, jog lietuviai patys daugiau ar mažiau priėmė totalitarinio režimo taisykles (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p. 12). Čia svarbūs du dalykai: moralinis – Putinaitė išreiškia poziciją, jog okupacijos aukų kančios ir atminimas yra nereikšmingas dalykas, ir episteminis – pavergtos Tautos pasakojimo atmetimas.
Santrauka: Skaitmeninės informacinės komunikacinės technologijos kuria naują gyvenamąją aplinką, kurioje socialines struktūras keičia technologinio pobūdžio informacinės ir komunikacinės struktūros, nustatančios žmogaus savikūros ir saviteikos, taip pat kultūrinės gamybos sąlygas. Nauji socialiniai santykiai keičia ir refleksija grįstą teorinį mąstymą. Refleksija pritaikoma ar prisitaiko prie prekinio informacinio komunikacinio veiksmingumo (efektyvumo), kuris keičia tiesos siekį. Technologinamas mąstymas virsta komunikavimo praktika, o kultūros tyrinėjimų srityje vis labiau jaučiamas medijų teorijos poveikis. Visose kultūros srityse įžvelgiamas medijų aspektas, o kultūros sistema imama suvokti kaip tam tikrų medijų visetas, laiduojantis kultūrinių praktikų, simbolių ir vertybių kaupimą, išlaikymą ir panaudojimą. Medijų teorijos ir tekstai ne išreiškia vienokius ar kitokius požiūrius bei tiesas, o naudojami kaip veiksmingos technologijos, todėl ir kultūros tyrinėjimuose įsivyrauja tyrinėjimų veiksmingumo siekis, o sykiu ir vertinimas veiksmingumo aspektu. Medijų teorijos padeda kultūros industrijoms perimti kultūrinę atmintį, kurioje gyvoji atmintis įrašyta į diskursines simbolines struktūras, ir perdirbti ją į medijų produktus. Tad pirminė atmintis keičiama kultūros industrijų gaminiais. Kultūros tyrinėjimų srityje kultūrinė atmintis paruošiama „gamybai“ ją skaitmeninant, o teorijos veiksmingumo siekiama įtvirtinant projektinį mąstymą. Klausimas – kaip siekiančiam išlaikyti tiesos nuovoką kultūros tyrinėtojui ir apskritai humanitarinių mokslų atstovui elgtis sąmonės, atminties ir refleksijos industrinimo bei technologinimo atžvilgiu?
Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus toliau tęsia pokalbius su žinomais Lietuvos menininkais. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą straipsnį-interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente tapytoja Meda Norbutaite. Dailininkė yra kilusi iš Šiaulių, kur ji baigė dailės bakalauro ir magistrantūros studijas.
Putinaitė ir jos gerbėjai savo literatūrinę veiklą pateikia kaip įnašą į demokratiją. Šis požiūris yra toli nuo tiesos. Demokratijai sėkmingai funkcionuoti reikalinga, kad piliečiai būtų susitelkę į moralinę bendriją ir tai bendrijai įsipareigoję. Tačiau nėra ir niekados nebuvo kitokios negu politinė tauta sutelktos moralinės bendrijos, galinčios užtikrinti demokratijai reikalingą savo narių įsipareigojimą. Tai reiškia, kad bet koks bandymas sugriauti ir likviduoti politinę tautą laikytinas tiesioginiu pasikėsinimu į demokratijos prielaidas. Bet koks pasikėsinimas į politinę tautą sėkmės atveju objektyviai veda prie demokratijos likvidavimo ir demokratijos pakeitimo niekieno nekontroliuojamų gaujų valdžia ištautintų ir išvalstybintų individų masės atžvilgiu. Tai yra objektyvus dėsningumas, todėl visiškai nesvarbu, kaip supranta savo intencijas tautos dekonstruktoriai.

    Papasakojau jam detaliai viską, ką žinojau apie Kotmano trijų ligoninės darbuotojų žmogžudystes. Kotmano gyvenimą, paslaptingo senolio iš Čekų Respublikos kūną ir gudrų jo paslėpimą, ir apie sužeistąjį žmogų, kuris apsilankė ligoninėje netrukus po senolio mirties - įskaitant smulkmenas nepraneštas žiniose. P. Lungė sėdėjo tyliai ir klausėsi mano istorijos. Visą tą laiką, jo pirštai nenumaldomai tarškino nematoma klaviatūra.


There Is An Increasing Interest In Isolated Terpenes Terpenes are aromatic compounds that are largely responsible for the smell and taste of cannabis. Terpenes are believed to interact synergistically with cannabinoids to improve the efficacy of medical marijuana. With that said, relatively little is known about terpenes as far as cannabis is concerned. Most often, the cannabis community thinks of terpenes solely as a source of aroma and flavor in their favorite strain of cannabis. However, there are a number of …
Štai Romualdo Ozolo 1982 m. straipsnio Pasaulis yra čia, kuriame filosofas ragina skaitytojus nepasiduoti saviniekai, netapti provincialais, kuriems atrodo, kad lietuviškumas nedera su universalumu, o bet kokia universali aspiracija dėsningai veda į lietuviškumo išsižadėjimą, Putinaitė nelaiko patrioto kreipimusi į inteligentus, skatinančiu atsisukti į Tėvynę ir dirbti jos labui (taip gali atrodyti tik iš pirmo žvilgsnio); ji teigia, kad Ozolo straipsnis išdėsto vieną iš prisitaikymo strategijų – neišvengiamybės etiką, skatina susitaikyti su tikrove, laikyti sovietinį socializmą geriausia iš galimų santvarkų ir visus siekius perkelti į vidujybės sferą (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p. 123–125). Įžvelgus daug po teksto paviršiumi glūdinčių prasmių galima būtų pasitikrinti palyginant interpretaciją su kitais Ozolo tekstais, tarkim su 9-ojo dešimtmečio dienoraščiais. Tačiau Putinaitės praktikuojamai „sovietmečio hermeneutikai“ tai, matyt, perteklinė pastanga.

Phellandrene was first discovered in eucalyptus oil. It wasn’t until the early 1900s that it was actually constituted and shown that phellandrene from eucalyptus oil contained two isomeric phellandrene (usually referred to as α-phellandrene and β-phellandrene), and on oxidation with potassium permanganate gave distinct acids, concluding that the acids had been derived from two different isomeric phellandrene. Before that, phellandrene was mistaken for pinene or limonene. Today, we are aware of many essential oils where phellandrene is present. It is, however, a somewhat uncertain terpene as it can only be detected in the oils of some species, especially in Eucalypts, at particular times of the year.


Phellandrene was first discovered in eucalyptus oil. It wasn’t until the early 1900s that it was actually constituted and shown that phellandrene from eucalyptus oil contained two isomeric phellandrene (usually referred to as α-phellandrene and β-phellandrene), and on oxidation with potassium permanganate gave distinct acids, concluding that the acids had been derived from two different isomeric phellandrene. Before that, phellandrene was mistaken for pinene or limonene. Today, we are aware of many essential oils where phellandrene is present. It is, however, a somewhat uncertain terpene as it can only be detected in the oils of some species, especially in Eucalypts, at particular times of the year.

Panašaus lauko problemas apimančių katedrų, visgi plėtojančių mažiau koncentruotą veiklą, egzistuoja ir kitose mokslo įstaigose. Naujosios VGTU katedros studijų programos – pramogų industrijos ir renginių inžinerija – gali būti suprantamos ir kaip labai skirtingos, ir kaip glaudžiai susijusios. Pramogų industrijos yra komunikacijos, o Renginių inžinerija – inžinerijos krypties studijų programos.


Šia tema aktyviai skaitomos paskaitos studentams ir įmonėms ją vedė prie fakulteto, ruošiančio komunikacijos specialistus, vadovo darbo. Išsilavinimo platumas tapo pagrindiniu privalumu plėtojant tarptautinius ryšius ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė išleido keturis technologijų vadovėlius mokyklai, vartojimo kultūros vadovėlį mokytojams ir dvi etiketo knygas tiems, kam įdomi dalykinė komunikacija. Skaitė paskaitas 15-oje aukštųjų mokyklų, 9-iose pasaulio šalyse.
Icarus Stormcannon Array - The variant Icarus Stormcannon Arrays used by the Adeptus Mechanicus fill the sky with inescapable death. Comprising a twin Icarus Autocannon with Skyscryer Lenses, a gatling rocket launcher that fires salvoes of flak and an armour-piercing Missile Launcher, its combined firepower can shred an entire squadron of enemy fighters. An Icarus Array consists of a twin Icarus Autocannon with a built-in gatling rocket launcher and a built-in Daedalus Missile Launcher.
Krokuvos nacionaliniame muziejuje, Vyskupo Erazmo Cioleko rūmuose, saugomas gana retai sutinkamo siužeto paveikslas – „Didysis apaštalų siuntimas“. Evangelijose minimi keli kartai, kai Kristus siunčia savo mokinius į misijas (galima palyginti Mk 6, 7–13, Mt 28,16–20, Jn 20,19–21, Lk 24, 47–48, Mk 16, 15–18 aprašomus įvykius). Bandant suprasti, kurį momentą iliustruoja šis atvaizdas, reikia įsižiūrėti į paveikslo detales. Kristus vaizduojamas jau po
Poeto Just.Marcinkevičiaus puolimas, jo vaidmens lietuvių tautai menkinimas ir juodinimas buvo svarstomas nūdienės europeizacijos ir sovietinės praeities vertinimo lauke. Lietuvos edukologijos universiteto daktaras filosofas Laisvūnas Šopauskas išskyrė tris principines sovietmečio koncepcijas. Tai - standartinis požiūris į sovietmetį, kurį jis vadina „pavergtos tautos pasakojimu“, ir du alternatyvūs požiūriai: „visi - patriotai“ ir „visi - kolaborantai“. Pastarojo autorystė priskirtina saujelei intelektualų, tarp kurių daugiausiai reiškėsi Nerija Putinaitė, kurios straipsniai pagal griežtus moksliniams tekstams keliamus kriterijus, anot L.Šopausko, priskirtini ne mokslo, bet šarlatanizmo sričiai. „Ji (N.Putinaitė - red. past.), - kalbėjo L.Šopauskas, - dekonstruoja Just.Marcinkevičiaus dramų turinį ir poveikį. Anot jos, neatsitiktinai Marcinkevičiaus dramos buvo tokios populiarios sovietmečiu - jose atsispindįs ir meniškai įprasmintas tapatybės kompromisas... Išeina, kad ne meilės Tėvynei žinią skleidė Marcinkevičiaus dramos (taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio), bet mokė kompromiso ir vertybinio susidvejinimo, o sovietžmogiai tų dalykų iš Marcinkevičiaus ir mokėsi.“
Tad darbdavių kaltinimai, kad esą kai kurie studentai iš universitetų ateina nemokėdami elementarių pagrindų, yra nepagrįsti. Mokėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, naujos aplinkos, greitai perprasti naują sritį yra jau seniai ne vien gražūs žodžiai Europos Sąjungos dokumentuose, tai šiandieninio absolvento realybė. To siekiame ir savo universitete.
Drįstame teigti, kad visos šiomis sąvokomis įvardijamos teorijos vienaip ar kitaip saistosi ir grindžia viena kitą. Medijos suvokiamos kaip techniniai bei technologiniai kultūriniai žmonių bendravimo, veiklos, kūrybos ir bendravimo patirties išlaikymo „įrankiai“ bei įtaisai, taip pat jų ryšių kuriama aplinka, terpė. Įsivyraujantis medijų, kaip techninės ir technologinės aplinkos bei terpės, supratimas išstumia labiau tradicinį įsivaizdavimą, kad medijos yra tam tikra naujais laikais sukurta ir vis labiau išplintanti techninė įvairaus pobūdžio prasmingų pranešimų kūrimo, perdavimo ir skleidimo struktūra, apimanti spaudą, televiziją, radiją, o taip pat visų šių techninių įtaisų darinius. Suprantama, ta struktūra vienaip ar kitaip susijusi su jos veikimą laiduojančiomis kultūrinėmis gamybinėmis praktikomis bei gebėjimais. Medijų susisaistymą ir medijų technologijų „išmoningėjimą“, sukūrus aparatus, kuriuose integruotos visos anksčiau pavieniais įtaisais atliekamos funkcijos, o sykiu naują šios technologinės aplinkos raidos tarpsnį žymi sąvoka „naujosios medijos“ ar „multimedijos“
    Moteris, apsirengusi skarmalais, kažkada buvusiais baltais naktiniais marškinukais, padrikai sugargaliavo ir pabandė atsisėsti. Viena iš jos akių buvo dingusi, raudonas, mėsingas lizdas, švytintis nuo viršutinės šviesos. Trys kiti, visi vyrai, pradėjo Džil kryptimi, dejuodami, jų gangreninės rankos, lėtai kylančios; du jų blokavo metalinę ir stiklinę sieną, kuri vedė į gatvę – jos kelias lauk. 

Ironstrider Engine - Taking his inspiration from the stilt-legged seekers of the Sydonian Mask, the Tech-priest Aldebrac Vingh perfected the Ironstrider Engine in the early 33rd Millennium. His achievement was profound indeed. The strange bipedal apparatus he invented is as close to a perpetual motion machine as the Adeptus Mechanicus have ever seen, its efficiency close to perfection. Acting as a dynamo as it walks, once started the Ironstrider engine essentially powers itself. There are prototype models still circumnavigating the equator of Mars today. Sadly Vingh, never the most politically astute of his Tech-priest kin, was all but ostracised by his jealous colleagues. After his death the secrets of the Ironstrider Engine were lost. So it is that the Ironstriders of today are never switched off, lest their relentless Machine Spirit fade away forever. Thousands are put to use as mounts in the Skitarii cohorts, their riders lowered into the saddles of ever-circling 'striders by articulated cranes that overlook the Iron Stables. Others are guided onto industrial treadmills and cog-steps where they pound away in their hundreds, used to power inefficient but far deadlier machineries of destruction. Such is the way of the Tech-priest; to turn a work of genius into yet another weapon of war.
Glad someone out there “gets it” where terps are concerned. Terpenes can make all the difference in the way the cannibinoids bind to the receptors in the brain. THC is not the be all end all and if that becomes the only thing producers care about then we are going to end up with cannabis following the path of tomatoes, radishes, and melons to become tasteless and lacking nutritional and medicinal value. When someone recognizes that a “20% THC” strain was way more potent than that “39%” that is because he or she is experiencing the way the terpenes helped the cannibinoids.
Tokia moralinė ir politinė dviprasmybė, kai moralinė ir politinė nuostatos maitina viena kitą, yra tas užburtas ratas, iš kurio mums nesiseka ištrūkti. Praktikoje tai reiškia, kad kaip tauta, toliau būsime susiskaldę, toliau neturėsime esminių ir pamatuotų atsakymų į svarbiausius praeities klausimus. Lieka galvoti, kad arba šis ratas neįveikiamas ir esame pasmerkti juo suktis, arba reikalingas šviežias požiūris į pačią problemos esmę. Ieškodami to naujo atramos taško, privalome atsigręžti į istoriją, bet ne į tokią, kokia ji rašoma šiandien. 
Dažnai įmonės šias paslaugas perka iš skirtingų įmonių, o mažoms įmonėms tai – problema. Todėl kūrybinių industrijų absolventas yra labai paklausus. Linkedin duomenimis, 87 procentai mūsų kūrybinių industrijų absolventų dirba pagal specialybę, įskaitant ir užsienyje įsidarbinusius. Vis daugiau pasuka į marketingo sritį, daugelis dirba nepriklausomais kūrėjais, vadovauja savo įkurtoms įmonėms.

    Kada aš lioviausi tikėti Santa Klausu? Tiesą sakant, šis kvailokas klausimas neturi jokios svarbos. Visgi, jeigu paklaustumėte manęs, kada aš lioviausi tikėti, kad senis, vilkintis raudonąjį kostiumą, yra Santa, užtikrintai atsakyčiau: niekada netikėjau Santa, niekada. Aš žinojau, kad Santa, pasirodęs per mano darželio Kalėdų vakarėlį, yra apsišaukėlis, ir, dabar pagalvojus, kiekvienas iš mano grupiokų taip pat nepatikliai žvelgė į mūsų mokytoją, kuris apsimetė Santa. Nors niekada nemačiau, kaip mamytė bučiuoja Santą Klausą, jau turėjau savo įtarimų dėl egzistencijos senio, kuris dirbo tik per Kūčias.

Kaip taisyklė prie kiekvieno įrenginio, kuris turi atminties korteles, gamintojas paprastai prideda USB laidą, kurio dėka galima įrenginį prijungti prie kompiuterio. Kartais gali apskritai kilti klausimas, kam reikalingas atskiras atminties kortelių skaitytuvas. Pavyzdžiui, jei reikia įrašyti muziką  į jūsų mobilų telefoną, per USB laidą galima stebėti nedidelius greičius – paprastai nuo  1 MB/s iki 5 MB/s. Tad jei reikėtų perkelti didelį kiekį muzikos (pavyzdžiui, 4 GB), viskas truks tikrai ilgai. O jei reikėtų kopijuoti nedidelius failus, siuntimas dar labiau sulėtėja.


Man nuo pradžiu tai buvo „kita pusė“ ir taip, tikriausiai, pasiliks. Iš tikro esame apsupti tarpininku, kuriems esame brangus išteklius. Visi mūsų pasaulio žmonės yra tikri, bet iš tikro, jei tuo tikėsite, galite pakliūti į tokį pasaulį, kuriame Jus tebūtumėte vieinintelis tikras žmogus, o kiti apsimetėliai Jumis naudotųsi kaip brangiausiu ištekliumi.

Kita vertus, visi privalome keistis (keičiasi net kuolas galvijui pririšti...), bet keitimasis neturėtų būti beprasmis, skubotas, savitikslis. Istorija primena: kai lietuviai labai greitai keitėsi (plaukė pavėjui, pataikavo politinei, socialinei aplinkai), Naujokaitis virto vokiečiu Naujokait, Ūselis – lenku Ussiel, Vaupšas – rusu Vaupšasovu.Šiandien nesunkiai pateikčiau analogų kitomis kalbomis. Todėl turėtume daugiau galvoti apie tai, kaip, keičiantis dekoracijoms ir tendencijoms, išsaugoti mūsų kultūros paveldą, tautinį identitetą, likti pačiais savimi. „Likti“ – reiškia ne „atsilikti“, o priešingai – išlikti! 
Atminties kortelių skaitytuvas paprastai leidžia kopijuoti duomenis iš atminties kortelių žymiai greičiau – čia greičiai gali siekti 10 MB/s, 20 MB/s ar net dar daugiau, priklausomai nuo atminties kortelės greičio ir naudojamos skaitytuvo sąsajos. Be to, atminties kortelių skaitytuvai yra gana patogūs naudoti. Beje, jei norite pasinaudoti USB laidu, dažnai susiduriama su būtinybę įdiegti specialias tvarkykles. Ypač nepatogu, kai turime daug skaitmeninės technikos su atminties kortelėmis, ir visa tai tenka dažnai prijunginėti kabeliu prie kompiuterio.
Žinoma, greta Johno Howkinso „Kūrybos ekonomikos“. Šios knygos taip pat negaliu nepaminėti – mano buvusių kolegų dr. Ramojaus Reimerio (Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro Inovacijų politikos analizės skyriaus vadovas, vykdantis direktoriaus funkcijas) ir doc. dr. Rasos Levickaitės (anksčiau vadovavusi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutui) rūpesčiu „Kūrybos ekonomika“ mūsų šalyje pasirodė netgi gerokai anksčiau nei 2015 metais dienos šviesą išvydęs R. Floridos veikalas – tai įvyko dar 2010 metais.

Ekstrasensai, verbuodami klientus vietinėse televizijose, suvaidindavo ištisus spektaklius –skambindavo ir prisistatydavo išgydytais ligoniais. Tūkstančiai sergančiųjų ar „užburtų“ patikėdavo ir dienomis laukdavo eilėse prie ekstrasensų kabinetų. Šie skirdavo įvairiausius tyrimus, kuriuos atlikdavo jų pačių kitos firmos „Meistrų patarimai“ „specialistai“. Žmonės būdavo gąsdinami, kad serga ligomis, kurias gali išgydyti tik ekstrasensai, tad, norėdami pasveikti, mokėdavo didžiulius pinigus. Tyrėjai išsiaiškino, kad būrėjai surinko 75 milijonus rublių. Bet čia tik iš tų 152, kurie parašė pareiškimus policijai. Beje, iš tų 152 nukentėjusiųjų, 149 buvo moterys. O į teismą atėjo tik viena moteris, kuri slėpė veidą. Visi kiti parašė pareiškimus nagrinėti bylą be jų, nes atsitokėjusiems žmonėms buvo gėda dėl savo kvailumo.

×