Neprisistatantysis, kiek prisimenu tave laikė trijose skirtingose vietose, jei priskaičiuotume Mėnulį. Užkrėtė tave kažkur išskraidinę už Saulės palydos ribų, tada gražino išplatinti užkratą kažkur Afrikoje, vietovėje su požeminiais traukiniais, galėtų būti Pietų Afrikos Respublika (keista, angliškai santrupa būtų RSA), nors buvau radęs dar kažkur požeminių traukinių Afrikoje, gal Egipte ar kažkur žemiau jo.
Paskutiniu metu Šiaulių džiazo festivalis labiau tampa pradedančiųjų kūrėju platforma. Aš pats ieškau naujų grupių. Labai glaudžiai bendradarbiauju su latviais. Vis dėlto iš tolimesniojo užsienio pakankamai sunku pasikviesti žinomą grupę. Honorarai prasideda nuo 3–4 tūkstančių eurų. Vienas toks honoraras sudaro beveik visą festivalio biudžetą, o Šiaulių džiazo rėmėjus galima suskaičiuoti vos ant vienos rankos pirštų.
Niekas nemėgsta kai svetimi jo kieme pradeda įvedinėti savo tvarką. Tokia buvo vienintelė Kristaus klaida, kurios kerštingi žydai neatleido ir jis buvo nukryžiuotas. Pasaulinukams vertėtų iš tos klaidos pasimokyti ir išmokti džiaugtis įvairove. Nes tikrai, norėdami gero, galite tik pakenkti tokioje įvairioje Žemėje, kur išsivystęs pasaulis gali kažkaip sugyventi su akmens amžiaus ar gamtos žmonėmis, deja, retai pavyzdingai.
Nuo balandžio mėn. doc. dr. R. Venckus „Šiaulių naujienose“ kuruoja skiltį „Kultūros kirtis“, kuriame publikuojami jo parengti straipsniai ir interviu, taip pat skelbiamos ir jo kolegų publikacijos. Jau ne vieną kartą skiltyje „Kultūros kirtis“ buvo publikuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės, mokslinių knygų vertėjos Jovilės Barevičiūtės parengti straipsniai. Šį kartą siūlome susipažinti su lektorės J. Barevičiūtės parengta diskusija apie būsimus doc. dr. R. Venckaus darbus naujoje katedroje.
Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu apie kūrybiškumą, kuriame pašnekovas kūrybiškumą prilygina placebui ir iliuzijų vaikymuisi. Prie šios temos grįžtame labai ne įprastu būdu. Savo žinojimą ir idėjas doc. dr. R. Venckus pasitikrina rengdamas interviu su Vilniaus Gedimino technologijų universiteto Kūrybinių ir kultūrinių industrijų fakulteto dėstytoja, knygų šiuolaikinio kūrybingumo tema vertėja lektore Jovile Barevičiūte.
● Mirusiųjų baimė. Mokymai apie mirtį ir mirusiųjų būklę žmonėms daro didelį poveikį. Todėl daugelyje šalių, siekiant nuraminti mirusiuosius arba „įrodyti“, kad juos myli, atliekami įvairiausi ritualai, kartais net savęs žalojimo. Kai kuriose Ramiojo vandenyno salų tautelėse našliai arba našlės verčiami vilkėti juodai ir ištisus mėnesius gedėti užsidarius namuose. Jie turi atsisakyti mirusiojo mėgtų patiekalų. Besilaikančius šitokio papročio neretai apima depresija, jie gali nusilpti iš bado ir net mirti.
Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus toliau tęsia pokalbius su žinomais Lietuvos menininkais. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą straipsnį-interviu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto docente tapytoja Meda Norbutaite. Dailininkė yra kilusi iš Šiaulių, kur ji baigė dailės bakalauro ir magistrantūros studijas.

Pinene (or α-pinene) is an aromatic compound commonly found in cannabis that smells a lot like – you guessed it – a forest of pine trees. But pinene brings a lot more to a strain’s experience than just flavor. Terpenes such as pinene are fragrant oils secreted in marijuana trichomes, and while they originally developed as an adaptive protection against predators, these compounds offer us humans a variety of benefits. And, fun fact: pinene can also be found in conifer trees, orange peels, turpentine, pine needles, rosemary, dill, basil, and parsley.
Nors renkamiems duomenims buvo taikomi objektyvūs metodai ir formos, tyrėjai sužinojo, kad duomenis renkančios moterys ne tokios kritiškos tiriamųjų atžvilgiu ir labiau nei vyrai linkusios juos teigiamai apibūdinti. Moterys labiau koncentravosi ir vertino tokias pozityvias charakterio savybes kaip komunikabilumas, šiltumas, patikimumas ir altruizmas. Remiantis teorija, šios savybės atspindi didesnį moterų domėjimąsi santykių sritimi. Vyrai, rinkdami duomenis, labiau koncentruojasi į faktus — į užduotį, kurią reikia atlikti, nepasitelkdami intuicijos ir emociškai neišeina už užduoties ribų.
Cerberi -kas tie mes? Kažkokie spuoguoti dundukai į tave panašūs? Nieko jūs nekonstruojate, o esate vargo pisuokliai, kuriuos visapusiškai dulkina turtingesni kiek tik netingi versdami plauti tualetus užsienyje arba valyti seneliams užpakalius,o tokiuose puslapiuose kaip NSO tu bandai pasirodyti krūtu,nes gyvenime esi visų mindomas ir niokojamas, ar ne? Na jau nors čia atsigriebi su kaupu.
Beta-caryophyllene is a sesquiterpene found in many plants such as Thai basils, cloves, cinnamon leaves and black pepper, and in minor quantities in lavender. It’s aroma has been described as peppery, woody and/or spicy. Caryophyllene is the only terpene known to interact with the endocannabinoid system (CB2). Studies show β–caryophyllene holds promise in cancer treatment plans. Research shows shows that β–caryophyllene selectively binds to the CB2 receptor and that it is a functional CB2 agonist. Further, β–caryophyllene was identified as a functional non-psychoactive CB2 receptor ligand in foodstuff and as a macrocyclic anti-inflammatory cannabinoid in cannabis.
– Landry’o „Kūrybinis miestas“ – tai taip pat dar vienas kūrybingumo konceptas ir, beje, mano Ch. akimis žvelgiant, išties patrauklus. Šiuo atveju kūrybingumo taikinys – miestas. Svarbiausia – nei J. Howkinso, nei R. Floridos, nei Ch. Landry’o ar kitų autorių formuluojamų konceptų nevertinti kaip receptų, kuriuose negalima keisti jokių ingredientų.
Nu va jau namuose ir vėl galiu mėgautis savo kompo klaviatūra o ne mobilaus knopkėmis ir dar virtualiomis. Taip Nso mačiau ne prekybos centro palubėje o išėjęs realiai į lauka tarp prekybos centro pastatų,kol žmona su dukra rankiojosi rūbus prekybos salėje.Atsisėdau ant suoliuko labai patogaus šalia trykštančio fontano. Kas yra buvęs alencijos Bona Aire prekybos centre esančiame 40 km nuo miestoSupras apie ka aš kalbu. Tsidųriau labai siauroje erdvėje tarp dviejų didžiulių pastatų kurie dangų apribojo į siaura ilga stačiakampio formos paveikslą.Dangus buvo skaisčiai žydros spalvos ir aš jeme pamačiau kažkoki tai objekta iš pradžiu pagalvojau kad tai boingas nes nelabai toli yra Valencijos aerouostas kur kasdiena kyla ir leidžiasi dešimtys lėktuvų.Jis skrido tiesiu kursu į mane tada supratau kad tai ne lėktuvas nes tie skraido griežtai pagal reglamenta ir tikrai tokių kringelių nedarytų.Be to jam priartėjus pamačiau kad tia ne lėktuvo geometrija,jis buvo visas baltas ir sparnai pasirodė labai platūs ir trumpi bei pradėjo sukti ankšta spiralę.Paukstis tokias spirales suka centruodamas termikus,tačiau tokia karšta diena jų beveik nebūna ir visuomet pavėjinėje spiralės pusėje jis padeda sparnais kad geriau ją sucentruotų tam kad sparčiai kilti į viršų.Trečia spiralė daroma pasvirus sparnu o čia buvo daroma keistai Blyneliu rizikuojant kaip mat nusiversti į suktuką.Spiralės diametras buvo toks mažas kad atrodė jog objektas visai neturi jokios masės. Be to jis nekilo į viršų o spirales suko tame pat aukštyje visai dėl to nesijaudindamas kad jis nekyla aukštyn termike jeigu tai tikrai toks buvo ten tokiu metu nes nebuvo jokio debesėlio. Jau ruošiausi traukti mobilų iš kišenės ir isijungti kamera kai jis nelauktai ėmė ir ištirpo akyse ir kiek po to bežiurėjau negalėjau nieko daugiau pamatyti nei toje nei kitose vietose.Todėl tik tada galutinai įsitikinau kad tai buvo ne kas kita o NSO.
Kultūros mokslų moksliškumo klausimas svarstomas jau gerą šimtmetį nuo to laiko, kai įsivyravo pozityvistinė mokslo samprata. Mokslas atskleidžiąs objektyvius dėsnius, moksliniai teiginiai vienaip ar kitaip verifikuojami, o teorijos patikrinamos faktų duomenimis. Tad jau senokai kultūros mokslams, gyvuojantiems gamtamokslinio pasaulėvaizdžio ir gamtamokslinės pažintinės nuostatos sąlygomis, tenka įrodinėti savo moksliškumą ir derintis prie gamtamokslinio „moksliškumo“ supratimo, pasitelkiant vienokius ar kitokius gamtamokslinius metodus, daugiausia statistinę ir kitokią kiekybinę duomenų analizę, ar įvelkant rezultatus į tam tikrą „mokslinio“ diskurso rūbą
Terpenes are any group of hydrocarbons found in the essential oils of a plant. Terpenes are chemical compounds found in cannabis that produce the distinct flavor and smell of the flower. In cannabis, terpenes are produced by secretory cells found within glandular trichomes. These specific compounds are accountable for the hundreds of variances between strains including flavor and smell. Because terpenes are so sensitive to low temperatures, it’s imperative to keep cannabis in cooler settings. Most recently, terpenes have entered into the medical marijuana arena to aid particular ailments or issues.
Zmogaus genu expresija ivairiuose audiniuose: zmogaus genai gali buti skirstomi i dvi dalis. Viena - genai aktyvus visose lastelese. Tokie genai vadinami ‘namu ukio’ genais. Ju veiklos produktai butini lasteliu gyvybinems funkcijoms. Kita dalis - genai, kurie veikia tik tam tikrose lastelese, arba tik tam tikromis salygomis. Jie vadinami ‘prabangos’ genais. Ju veiklos produktai butini lasteliu gyvybinems funkcijoms. Kita dalis - genai, kurie veikia tik tam tikrose lastelese, arba tik tam tikromis salygomis. Jie vadinami ‘prabangos’ genais. Ju veiklos produktai apsprendzia specifinius baltymus (apsprendzia lasteles specializacija) ir adaptacinius baltymus (ju deka lastele prisitaiko prie pakitusios aplinkos). Kuo lastele praejusi didesne diferenciacija, tuo joje maziau veikliuju (namu ukio) genu. Genai kurie buvo reikalingi diferenciacijai tampa nebereikalingi, ir neskaitant genu butinu lasteles gyvybinems funkcijoms, daugumoj funkcionuoja ‘prabangos’ genai.

Tiesiog kai taip pradėsi galvoti, imsi kelti klausimą, ar tikrai verta būtų tavo sielai kentėti milijonus metų pragare. Tai yra, ar dabartinė tavo situacija tokia baisi, jog kančios milijonus metų pragare būtų vienintelis tavo išsigelbėjimas? Tada pamatysi, jog dabartinės kanačios greičiausiai yra totalus niekis, lyginant su tuo, kas gali egzistuoti, kai pati save graužtum tuos metus ištisai, būtum absoliučiai viena, ignoruojama ir nerastum jokio kelio susitaikymui su savimi, netgi pajaustum, kad esi tarsi atskirta nuo Dievo, tarsi jis tavimi šlykštisi (to, aišku, niekada nebūna, bet tau taip atrodytų taip stipriai, jog bet kokias Dievo pastangas atmuštum, o jis tavęs tikrai neverstų jo priimti, nes jis gerbia žmogaus laisvą valią).

Pusbrolis buvo perspėtas kad paskubėtų nes jo mama gesta akyse. Ir jis ruošėsi tą diena atvažiuoti kada mirė jo mama. Bet ruošėsi atvažiuoti po pietų o mama mirė prieš pietus. Praktiškai iš ligoninės paskambino kai jis jau sėdo į mašiną važiuoti. Šiuo atveju tikslesnis laikas būtų visiškai kitaip. Būčiau pasakęs giežtai - atvažiuok iš ryto ir būtinai. Tikrai būtų paklausęs. Bet tuo metu man net nekilo mintis paklausti tokio klausimo. Ir mačiau kaip žmogus buvo susikrimtęs kad nespėjo tik dėl kelių valandų.
Taigi naujieji burtininkai – ekonomikos ekspertai iš užsienio ir jiems antrinantys vietiniai „laisvosios rinkos“ skleidėjai – skelbė tai, ką ir norėjo išgirsti materializmo persmelkta posovietinio žmogaus sąmonė. Tačiau šiuose procesuose ne mažiau svarbus buvo ir „teisingos“ naujosios kalbos diegimas. Taip sovietinę (auto)cenzūrą keitė „politkorektiškumas“, „kombinavimą“ – „europinių lėšų įsisavinimas“, „plačiąsias dirbančiųjų mases“ – „žmogiškieji ištekliai“ ir t. t.
Tevystes rysio nustatymui naudojamas VNTR. Kadangi pasikartojimu skaicius paveldimas grieztai pagal Mendelio desnius, kiekviena asmeni galima identifikuoti pagal tam tikrose chromosomose esanti konkretu lokusa. Pvz. jei is tevo paveldeta chr. turi 12 pasikartojimu tam tikroje stiryje, o is motinos paveldeta – turi 15 pasikartojimu, tai vaiko genotipas bus 12/15 (12 pasikartojimu chr. paveldetoje is tevo, 15 pasikartojimu chr. paveldetoje is motinos).

    Ji nenorėjo galvoti apie tai, bet kažkokia jos dalis žinojo, kad privalėjo, jog negalėjo leisti sau užmiršti. Šį rytą ji grįžo, ir barikada dingo. Nugriauta zombių, ar galbūt nuimta kažkieno iš vidaus, kažkieno, kas pažiūrėjo į lauką ir pamanė, kad pamatė brolį ar dėdę, ar dukterį mėsos valgytojų minioje. Kažkieno, kas manė, kad gelbėjo mylimo gyvybę, nesuprantančio, jog jau per vėlu.
Man taip pat labai patinka Travis Wallo – nuostabi ir jautri, gilia mintimi grįsta choreografė. Mane taip pat įkvėpė ir motyvavo choreografas iš Latvijos Agris Danilevičs. Jo šokių studijoje visada labai jauki atmosfera, teikianti daug jėgų. Prisimenu, kai improvizavome visą naktį, nors gerokai anksčiau jau buvome laisvi nuo darbo ir galėjome atsiduoti poilsiui. Turiu paminėti, kad A. Danilevičs mokinys buvo priimtas į geriausią šokių mokyklą, o tai ir yra choreografo talento ir profesionalumo įrodymas.
Populiacinis-statistinis tyrimo metodas zmogaus genetikoje: naudojamas tiriant: 1) paveldimu ligu bei jas lemianciu genu paplitima ir daznius ivairiose zmoniu populiacijose (genai gali buti paplite visur, pvz. daltonizmas, ir paplite tam tikrose teritorijose, pvz. siklemija afrikoje; 2) mutaciju desningumus; 3) paveldimumo ir aplinkos veiksniu vaidmeni genetiniu ligu atsiradimui; 4) paveldimumo ir aplinkos veiksniu itaka zmogaus fenotipiniam polimorfizmui. Galima apskaiciuoti heterozigotu, homozigotu (dominantiniu ir recesyviniu) dazni populiacijoje remiantis Hardzio-Vainbergo desniu. Pagal si desni dominantiniu ir recesyviniu genu daznis populiacijoje yra pastovus dydis. Genotipu dazniu suma taip pat pastovus dydis. Taciau sis desnis taikomas idealiai populiacijai. Tokioje populiacijoje yra daug individu, vyksta laisvas kryzminimasis, ner atrankos, nevyksta mutacijos ir migracijos.
Joje atskleidžiama, kodėl būtent netikėtomis, staigiomis ir radikaliomis socioekonominėmis reformomis nepasiruošusiai visuomenei sukeltas šokas tapo efektyviausia priemone naująją pasaulėžiūrą lengvai įdiegti ir potencialų pasipriešinimą jai pakirsti. Taip Baltijos šalys, nespėjusios atsipeikėti nuo palyginti taikios SSRS žlugimo euforijos, staiga buvo įtrauktos į globalizacijos sūkurį, kuriam atsispirti neturėjo nei jėgų, nei intelektualinių gebėjimų.
Kariuomenėje man kažkas nutarė padaryti provokacija. Kai buvome sargyboje,nors ir taip negalima paliko ant sienos vieną kalašnikovo automatą su šoviniaispakabinta ant sienos, o mes tada buvome budraujanti pamaina ir 2 val nakties kažkas iš ruselių pasiulė pažaisti kara visi pasiėme tuščius automatus o man pakišo tą užtaisytą. kai aš jau norėjau juo pertraukti grupę kareivių vavilovas prišoko prie manęs ir išplėšė ta automata iš mano rankų pariodydamas kad jis užtaisytas,nes tada būčiau nukalęs iš karto kokius 6 kursantus pavaręs serija iš automato. Greitai tada buvo surastas tas kuris turėjo išimti šovinius ir gavo 15 parų Gaupvachtos.Nežinau kas man būtų buvę už tai greičiausiai būčiau buvęsnuteistas karinio tribunolo sušaudyti. Daugiau niekda gyvenime su ginklais nežaidžiau.O tada dar būtų ko gero pridėje ir tas mano kalbas su Lietuviais kazarme.
    - Girdėjau tai iš kitų žmonių! Prisiekiu! Dėl kažkokios priežasties, ji neatsisakydavo išklausyti išpažinties. Tik septintoje klasėje visi pagaliau suprato kodėl, ir nuo tada niekas nenorėjo jai daugiau prisipažinti. Keista nuojauta sako, kad net dabar istorija kartosis. Todėl perspėju jus iš karto: pasiduokite. Tai sakau aš, kuris praleido daug laiko toje pat klasėje, kaip ir ji.
– Žinoma, kad filosofija yra  visų mokslų motina. Iš filosofijos vystėsi ne tik humanitariniai mokslai, bet ir daug ką paveldėjo socialiniai. Šiandien, kai regime labai daug įvairių mokslo šakų, kai susiduriame su tokiais specialistais, apie kuriuos prieš dešimtmetį nieko net nežinojome, vis didesnis klausimas kyla apie ateities mokslo šakas ir studijų programas. Vienu metu atrodo, kad mokslo šakų kombinacijos vėl grįžta prie kažkokio bendrojo vardiklio, lyg vėl pasuka atgal filosofijos link, taip sujungdamos ir sukomplektuodamos gana skirtingus mokslus (pvz. kultūros studijas, vadybą, ekonomiką ir t. t.). Kita vertus, naujos specialybės ir naujos mokslo šakos dažniausiai yra provokuojamos technologijų inovacijų ir jų taikymo praktikoje. Viešumoje gausu diskusijų apie robotų technologijas, kurios daugumą specialybių išstums iš darbo rinkos (t. y. robotai palaipsniui perims tam tikrus mūsų darbus). Todėl noriu jūsų paprašyti įsivaizduoti ir pafantazuoti apie tai, kokios ateityje bus naujos specialybės. Kokių specialybių gali reikėti darbo rinkai ir koks vaidmuo teks universitetui?

Trumpai tariant, dabartinis politinis diskursas ir suvokimas, remdamasis šiais išeities taškais, bendruomenes gali suvokti tik kaip jas sudarančius laisvus individus. Jei rimtai netraktuojame santuokinių, šeimos ir tikėjimo bendruomenių kaip natūralių, kaip pirmesnių nei valstybė, mums lieka tik individualus pasirinkimas už ir per pilietinę teisę, valstybės institucijas bei biurokratiją. Išties mums lieka tik individas ir valstybė. Vadinasi, nėra nieko, kas būtų tikrai ir iš tiesų nepriklausantis valstybei. Vis dėlto, kad ir koks „švelnus“ būtų valstybės rūpinimasis individais ir jų bendruomenėmis, tokiomis kaip šeima (kai šios bendruomenės nėra suvokiamos kaip egzistuojančios pirmiau nei valstybė), jos neišvengiamai tampa suprantamos kaip valstybės sukurti dariniai. Bet jei nėra nieko, nepriklausančio valstybei, tuomet turime ne ką kita kaip švelnią totalitarizmo formą ir galimybę tam. Deja, pražūtingiausia totalitarizmo forma gali pasirodyti esanti ta, kuri mažiausiai matoma.

Ilgalaike kultura: citogenetinio metodo variacija. Tyrimo objektas – audiniu lasteles, auginamos maitinamojoje terpeje. Jos dalijasi, sintetina baltymus. Taip galima tirti funkcionavima, galima identifikuoti atskirose chromosomose esancius genus, tirti mutagenu poveiki. Tiriant amniono skyscius, placentos gabaliukus galima nustatyti paveldimas ligas iki gimimo.
Tačiau, kaip bebūtų, kūrybos visuomenė – tai pozityvus ir optimistinis teorinis konstruktas, nubrėžiantis tam tikras gaires, išlaisvinančias ir įveiklinančias nestereotipiškai, nešabloniškai mąstančių individų idėjas vienoje ar kitoje veiklos srityje (pavyzdžiui, moksle, technologijose, mene ar versle) ir leidžiančias iš tų idėjų išgauti didesnės ar mažesnės pridėtinės (nebūtinai vien tik ekonominės) vertės.
Kita labai svarbi turinio kūrėjo savybė – platus raiškos priemonių „repertuaras“. Kad savo istorijas galėtume papasakoti originaliai ir paveikiai, turime mokėti tiksliai ir meistriškai naudotis nemenku žodžių ir vaizdų bagažu. Tą bagažą reikia nuolat plėsti ir atnaujinti. Tad turinio kūrėjams privalu nuolatos mokytis – tiek lankantis mokymuose ir paskaitose, tiek skaitant ar žiūrint kolegų darbus, bet svarbiausia – nuolatos dirbant ir bandant naujus raiškos priemonių derinius. Praktika yra geriausia turinio kūrėjų mokytoja.

    Užuomina #1: Ji keitėsi šukuoseną kiekvieną dieną. Kas be ko, sprendžiant iš mano pastebėjimų, egzistavo kažkoks šablonas. Pirmadieniais Haruhi atkeliaudavo į mokyklą nuleistais ilgais plaukais, visiškai nebandydama jų pažaboti. Kitą dieną, ji surišdavo juos į uodegėlę. Kad ir kiek nenorėčiau to pripažinti, ta šukuosena jai tiko. Sekančią dieną, ji susirišdavo dvi uodegėles, tuomet tris; iki penktadienio, ji nešiojo keturias kaspinais surištas uodegėles. Jos veiksmai buvo tikra enigma! 

The Omniscient Mask - Legend has it that the wearer of the Omniscient Mask can read the souls of men, each rendered as legible as the binaric calligraphy of the Illuminatoria. An object of great veneration amongst the Skitarii, those under its gaze fight all the harder, for each warrior fears he will be found wanting in the eyes of the Omnissiah's chosen.

Išsigandusi moteris, kad surinktų 50 000 dolerių, pardavė vieno kambario butą Bragine su visais baldais, pardavė visus turėtus papuošalus ir net savo mamos kolektyvinį sodą. Gruodžio 1-ąją būrėja kartu su vienuoliktoke ir jos motina išvažiavo į Lietuvą. Atvažiavus pastaroji buvo atskirta nuo dukros, o galų gale jai buvo pareikšta, kad tų 50 000 dolerių negana, jog dukra išgytų. Būrėja liepė moteriškei grįžti į Jaroslavlį ir atvežti daugiau pinigų. Grįžusi į namus moteris pasiskolino 10 000 dolerių ir nusiuntė juos Alai paštu. Tačiau su dukra jai pabendrauti nebuvo leista net telefonu. Kartą mergaitė slapčia nuo Alos paskambino į Jaroslavlį ir papasakojo motinai, kad visas gydymas tebuvo vos du masažo seansai vietinėje sanatorijoje ir trys procedūros voniose.
×