Savo akimis mačiau, kokiais visiškai neįprastais kūrybiniais impulsais kartais pulsuoja menininkų gyvenimas – sovietinės ideologijos sąlygomis daugelis jų, įskaitant ir mano tėvus, buvo tikrų tikriausios baltos varnos, kurių dažnai nesuprasdavo konservatyviai mąstanti tuometė visuomenė. Bet juk menininkas ir negali būti juoda varna ar pilka pelė – antraip, koks jis tuomet menininkas? Kita vertus, kalbant apie akademinę sritį, jau pačios aplinkybės susiklostė taip, kad sukūrus kūrybinių industrijų studijų programą VGTU ir 2012 metais įsteigus KIF, ir savaime teko, ir kartu norėjosi atrasti savo vietą teoriniuose kūrybingumo diskurso tyrinėjimuose bei įvairiose praktinėse kūrybinėse veiklose.
V. V.: Turiu prisipažinti, kad turbūt daug ką lėmė pirmoji bandyta įveikti filosofijos knyga – jau minėta Platono “Valstybė”. Nes iki šiol liko potraukis prie filosofijos, kurią sąlyginai galime pavadinti senąja arba klasikine (juk filosofija iki šiol nagrinėja amžinuosius būties, tiesos, gėrio, grožio, pažinimo ir kt. klausimus, tad “senųjų” filosofų veikalai iki šiol aktualūs). Daugiausiai tyrinėju Antikos ir Viduramžių filosofiją. Antikos filosofijoje ypač domina kinikų mokykla. Čia vėlgi turbūt reikėtų ieškoti sąsajų su kadaise didelį įspūdį padariusiu J. Avyžiaus romanu “Sodybų tuštėjimo metas” ir pagrindiniu jo veikėju Gediminu Džiugu. Turiu omenyje jo siekį sukurti vidinę tvirtovę, kurios negalėtų sugriauti jokios socialinės, politinės, ekonominės ar asmeninės negandos. Tokį siekį, tik žymiai išsamiau išskleistą ir argumentuotą, beje, paskanintą gero humoro prieskoniais, radau būtent kinikų filosofijoje. Kinikai siekė vidinės laisvės, kuri atneštų stabilios dvasinės ramybės būseną. Tai ramybė, kurios negebėtų sudrumsti nei skaudžiausia nesėkmė,  netektis ar nelaimė, nei didžiausia pergalė, šlovė, turtas ir t.t. Šią būseną kinikai ir laikė žmogiškąja laime. Beje, tokios laimės nederėtų laikyti pasyvia. Kiniko vidinė ramybė- tai jokiu būdu ne užsidarymas saugiame kiaute. Tai ėjimas į nesaugų pasaulį (jame, kaip ir dabar, vyko karai, epidemijos, buvo stipri korupcija ir t.t.) ir dalinimasis su žmonėmis savo žiniomis ir praktiniais pavyzdžiais. Įdomu, kad šią vidinės laisvės būseną kinikai vadino apatija. Atrodytų, nieko gero nelemiantis, į depresiją vedantis žodis. Visgi šis terminas (kaip ir nemaža dalis kitų graikiškų terminų), tais laikais turėjo visai kitą prasmę. Tiesioginis jo vertimas yra “beaistriškumas”, taigi kiniko apatija – tai aistrų nedrumsčiama sielos ramybė. Panašią situaciją turime su graikišku terminu demagogas. Tiesioginis jo vertinys yra “tautos vedlys”.
    ugningo oro sankaupa, kuri nubloškė ją ta kryptimi, kuria šoko, vikriai, viskas judėjo per greitai, kad atsiskirtų, kad galėtum suprasti chronologiškai – jos kūnas, skaudantis, durys išlekiančios, pasaulis išteptas pulsuojančio baltumo atspalviais. Ji susirietė ir ridenosi, sunkus asfaltas trenkėsi į petį, šiurpūs blyksniu iškeptos mėsos ir degančių plaukų kvapai, besimaudančių per ją, kol pajuodavusios stiklinės šukės nubiro pipirais per gatvę.
Tačiau 1992 metų pradžioje apsukruolių porelei teko bėgti į Rusiją, nes tarp kreditorių buvo ir tuomet klestėjusių Kauno bei Klaipėdos nusikaltėlių pasaulio atstovų. Kalbėta, kad Ala ir Gediminas apgavo ir vieną iš anuomet garsios Kauno Daktarų gaujos veikėjų. Šie poros paieškoms pasitelkė nemažas pajėgas. Po kelių mėnesių Kauno banditai per savus žmones sužinojo, kad pora slapstosi Sankt Peterburge. Tad šiame mieste Ala ir Gediminas neužsibuvo, sėkmingai atsiplėšė nuo persekiotojų ir ilgiems metams patraukė į Rusijos gilumą.
● Artimojo netektis. Britų rašytojas seras Artūras Konanas Doilis (Arthur Conan Doyle) per Pirmąjį pasaulinį karą neteko sūnaus, brolio, svainio ir sūnėno. Apimtas nevilties ir tikėdamasis pasikalbėti su mirusiu sūnumi, kartu su žmona jis pradėjo lankytis pas mediumą. Šiais laikais, stengdamiesi pabendrauti su mirusiais artimaisiais, daugelis irgi kreipiasi į mediumus. Kai kuriuose kraštuose tradicinės religijos ir krikščionijos bažnyčios moko, kad mirtis žmogų ištinka dėl piktųjų dvasių piktdžiugiškų kėslų. Jei bendruomenėje vienas po kito miršta keli žmonės, išlikusiems jų  šeimų nariams gali būti daromas bažnyčios spaudimas užsakyti ne vienas brangiai kainuojančias apeigas, kad mirtys liautųsi.
Stuburiniu gyvunu klonavimas: mikropipete issiurbiamas branduolys is kiausialastes ir iterpiamas branduolys is kitos lasteles. Norint sekmingai klonuoti stuburinius branduolio donorui reikia naudoti ne embrionine lastele. Normaliai donoro lasteles branduolys ir kitos lasteles citoplazma yra G2 stadijoje. Taciau esant siai stadijai i citoplazma iterpus branduoli vyksta nenumatytos reakcijos kurios sutrikdo normalu lasteliu cikla. Laikant abejas lasteles skurdzioje aplinkoje jos islieka G1 stadijoje ir iterpus branduoli i kitos lasteles citoplazma mitotinis ciklas vyksta normaliai. Pirma karta klonavimas buvo atliktas vienos avies tesmens branduoli implantuojant i kitos avies kiausialaste. Po keliu mitotiniu ciklu embrionas buvo implantuotas surogatinei aviai i gimda. Gimusi avis buvo identiska aviai is kurios imtas branduolys.

–Žmogaus potencialas yra neišsemiamas. Mes visi gimstame su daug talentų, bet mūsų šeima, mokykla, visuomenė kažkodėl iš paskutiniųjų mus stengiasi priversti susisiaurinti, susimažinti, „specializuotis”, lyg būtume kažkokio didelio konvejerio viena maža funkcija. Bet gyvenimas –ne konvejeris. Gyvenimas – nuolatinis kūrybinis procesas. Mes kiekvieną dieną kuriame save iš naujo, ir kiekviena diena – galimybė atskleisti naują savo talentą, išnaudoti dar nepanaudotą savo potencialą. Aš tai darau su dideliu džiaugsmu ir stengiuosi padėti tai daryti kitiems – savo studentams, klientams, kolegoms, publikai.


    Nežinau, kada Haruhi ėmė išsidirbinėti ir privertė stebinčiąją populiaciją palaikyti ją okultiste. Laukimas nieko vertas, taigi kodėl neatlikus kelių keistokų ceremonijų ir patiems neiškvietus tų sumautų ateivių? Galiausiai, visgi, niekas neįvyko. Galbūt todėl Haruhi visą laiką nutaisiusi “te prasmenga visas prakeiktas pasaulis” žvilgsnį veide…?
Myrcene has some very special medicinal properties, including lowering the resistance across the blood to brain barrier, allowing itself and many other chemicals to cross the barrier easier and more quickly. In the case of cannabinoids (like THC), myrcene allows the effects of the cannabinoid to take effect more quickly. More uniquely still, myrcene has been shown to increase the maximum saturation level of the CB1 receptor, allowing for a greater maximum psychoactive effect.
Kultūros mokslų moksliškumo klausimas svarstomas jau gerą šimtmetį nuo to laiko, kai įsivyravo pozityvistinė mokslo samprata. Mokslas atskleidžiąs objektyvius dėsnius, moksliniai teiginiai vienaip ar kitaip verifikuojami, o teorijos patikrinamos faktų duomenimis. Tad jau senokai kultūros mokslams, gyvuojantiems gamtamokslinio pasaulėvaizdžio ir gamtamokslinės pažintinės nuostatos sąlygomis, tenka įrodinėti savo moksliškumą ir derintis prie gamtamokslinio „moksliškumo“ supratimo, pasitelkiant vienokius ar kitokius gamtamokslinius metodus, daugiausia statistinę ir kitokią kiekybinę duomenų analizę, ar įvelkant rezultatus į tam tikrą „mokslinio“ diskurso rūbą
    Išaiškinus Johano bylą po visų trijų metų, Inspektoriaus Lungės garbė buvo atstatyta, ir jis vėl iš naujo stovėjo BKA viršūnėje. Pirmas jo veiksmas po grįžimo buvo Lemser žmogžudystės bylos atnaujinimas. Jo atkaklumui pasiteisinus, Boltzmanas buvo įspęstas į kampą, bet politikui pasisekė ir jis išvengė kaltinimų. Visgi, Boltzmanas prarado ne tik savo rinkėjų pasitikėjimą, bet ir kėdę sekančiuose rinkimuose. Šiuo metu jis yra tiriamas ne dėl žmogžudystės, bet dėl mokesčių engimo. Lungei aiškiai pavyko nusmukdyti Boltzmaną.
– Iš šiuolaikinio mokslo ir studijų labai dažnai reikalaujama glaudaus santykio su verslu. Man neretai kyla klausimas apie tai, ar į mokslą ir studijas galima žvelgti vien tik iš verslo perspektyvų. Kas ir kiek moksle bei studijose gali būti vykdoma ir matuojama vadovaujantis versliniais principais, verslo logika? Ar mūsų diskusijos akiratyje atsidūrusi renginių inžinerijos studijų programa yra glaudžiai susijusi su verslu? Gal galėtumėte apžvelgti šias sąsajas, ryšius ir netgi takoskyras.
Daugelis kritikuoja mano teiginius kad ateivių civilizacijose vyrauja komunizmas, kad iš kiekvieno visuomenė gauna pagal jo sugebėjimus o jam pačiam yra atseikėjama pagal jo poreikius. Taip yra todėl kad mes pernelyg esame užsiciklinę mūsų gyvenimo realybėje ir negalime mastyti plačiau. Įsivaizduokime super aukštai išvystytą visuomenę, kad įvaldytos neribotos energijos eksploatuojami tūkstančių planetų gelmių turtai,kad pailiečiams tiesiog neapsimoka turėti savo privačios nuosavybės,nes kur tik jie atsidurtų bet kuriuo momentu yra jų namai, jie gauna visapusiška aptarnavimą ir tai kas jam būtina tuo metu arba yra nors menkiausias jo tam poreikis. Ir tai trunka nuo pat jo gimimo iki pat jo mirties. Tačiau ten nėra joks komunizmas,nei mokslinis nei kitoks ,kaip kad bičių ar skruzdžių kolonijoje nė irgi komunizmo. Yra imperatorius ir išminčių taryba kuri priešingai nei mūsų seimai rūpinasi visais,o tuo pačiu ir savimi pačiais.

Deja dabar jau tiksliai nebeatsimenu, jis sakė kažkokios tai moters vardą lyg tai ir sakė vieta kur jie gyveno, mat jis dingo netikėtai ir daugiau niekada jie nebepasimatė. bet gerai atsimenu kad jis dar liepė apie visa tai pranešti visiems žemėje kam tiktai sugebėsiu ,kad ten darosi tokie dalykai. Dar atsimenu kad toje vietovėje kur jis mane išviliojo iš to torniečių erdvėlaivi lauke buvou apie 50 laipsnių šaltis o aš buvau apsirengęs tik lengvais vasariniais džinsiukais tokiais. Kol su juo nuėjome prie to kito erdvėlaivio maniau kad mirtinai sušalsiu,dar ir dabar man kojų priekinės dalys kai kada pradeda tirpti taip tarsi būčiau kažkada jas stipriai nušalęs.Tai štai iš kur tas tirpimas gal jau koks 20 metų mane kankina kai kada.
S. Dadelo yra socialinių mokslų daktaras (2000), nuo 2011 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, o nuo 2017 m. yra Pramogų industrijos katedros profesorius. Studentams skaito sporto industrijos kursą, vadovauja profesinei praktikai ir baigiamiesiems darbams. Prof. dr. S. Dadelo moksliniai interesai yra studentų sveikatinimas ir fizinis ugdymas, žmogaus adaptacija specifiniams fiziniams krūviams, specialus profesinis rengimas, daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai.
Mūsų moderniajame pasaulyje tiek šeimos, tiek tikroji bendrojo gėrio samprata nėra aiškios. Viena vertus, kolektyvistinis valstybės požiūris siekia sunaikinti visas tarpines ir natūralias bendruomenes kaip šeima, nes valstybė siekia neturėti jokio tarpininko tarp jos ir individo. Tokia nuostata siekia užtikrinti, kad žmogaus asmeninis lojalumas būtų saugiausias pilietinės, dirbtinės „šeimos“ viduje.
Ruošiantis šiai parodai nesiekiau ką nors įrodyti. Tiesiog kūriau. Stebėjau pasaulį, gyvenau ir tapiau. Todėl ir temų atsirado daug. Neplėtojau vienos temos, kaip galbūt būčiau pasielgusi kitu, projektinės parodos atveju. Esu dėkinga dailininkų sąjungai, „Arkos“ galerijai, kurios man sudarė sąlygas demonstruoti savo kūrinius. Mano parodą bus galima aplankyti iki sausio  20 d. LDS galerijoje „Arka“, Vilniuje. Balandžio mėnesį planuoju ją visą perkelti į Šiaulių universiteto Dailės galeriją.
    Išaiškinus Johano bylą po visų trijų metų, Inspektoriaus Lungės garbė buvo atstatyta, ir jis vėl iš naujo stovėjo BKA viršūnėje. Pirmas jo veiksmas po grįžimo buvo Lemser žmogžudystės bylos atnaujinimas. Jo atkaklumui pasiteisinus, Boltzmanas buvo įspęstas į kampą, bet politikui pasisekė ir jis išvengė kaltinimų. Visgi, Boltzmanas prarado ne tik savo rinkėjų pasitikėjimą, bet ir kėdę sekančiuose rinkimuose. Šiuo metu jis yra tiriamas ne dėl žmogžudystės, bet dėl mokesčių engimo. Lungei aiškiai pavyko nusmukdyti Boltzmaną.
Na taip darbo pavasarį netrūksta,bandau paleisti ssulės kolektorių vasaros sezonui,bet automatika kaprizinasi,nenori karšto vandens slėgio padidinti,leidžia elektromotoro salnikas nesuspaudžia karšto vandens iki reikiamo lygio.jau trečia diena vargstu, nes nėra tokio pirkti naujo.Pats kolektorius efektyviai paima energiją iš saulės,per diena vanduo sušyla iki 70 laipsnių šilumos.lieka tik jo transportavimo iki krano problema,- šaltas vanduo išeina iki 10 atm. slegiu o karštas vos 0,3 atm. todėl sunku bus sureguliuoti maišytuve.Jei veiktų kompensacinis momentinis siurblys iš ten ir karštas išeitų mažiausiai 3 atm. slėgiu.

Visgi kūrybinės industrijos labiau orientuotos į turinio ir produkto, o pramogų industrijos – į formos ir formato kūrimą. Kaip galima daryti kūrybinių ir pramogų industrijų perskyrą didele dalimi priklauso dar ir nuo to, kokia kūrybinių industrijų klasifikacija remsimės, o pastarųjų yra labai daug (ne tik tos dvi mano paminėtos): jas kuria individualūs teoretikai arba atitinkamos institucijos.
– Renginių inžinerijos studijų programa – visiška naujovė Lietuvoje – buvo sukurta išimtinai su šios srities profesionalais. Kartu kūrę programą renginių inžinerijos programos studentus nuo pat pirmojo kurso globoja ,,Scenos techninis servisas“, ,,Mex pro“, ,,Baltijos prodiuserių grupė“, menų fabrikas ,,Loftas“, ,,Džiazo galerija“, pirotechnikos ir fejerverkų įmonė ,,Blikas“, įmonė ,,Prezentacijų spektras“.
Kariuomenėje man kažkas nutarė padaryti provokacija. Kai buvome sargyboje,nors ir taip negalima paliko ant sienos vieną kalašnikovo automatą su šoviniaispakabinta ant sienos, o mes tada buvome budraujanti pamaina ir 2 val nakties kažkas iš ruselių pasiulė pažaisti kara visi pasiėme tuščius automatus o man pakišo tą užtaisytą. kai aš jau norėjau juo pertraukti grupę kareivių vavilovas prišoko prie manęs ir išplėšė ta automata iš mano rankų pariodydamas kad jis užtaisytas,nes tada būčiau nukalęs iš karto kokius 6 kursantus pavaręs serija iš automato. Greitai tada buvo surastas tas kuris turėjo išimti šovinius ir gavo 15 parų Gaupvachtos.Nežinau kas man būtų buvę už tai greičiausiai būčiau buvęsnuteistas karinio tribunolo sušaudyti. Daugiau niekda gyvenime su ginklais nežaidžiau.O tada dar būtų ko gero pridėje ir tas mano kalbas su Lietuviais kazarme.
    Jie sužinojo, kad keli Rakūno Miesto tarybos nariai buvo ant Umbrelos algalapio, ir kad Umbrela turbūt turėjo daugiau kaip vieną tyrinėjimo įstaigą, eksperimentuojančią su dirbtinėmis ligomis. Jų paieškos informacija apie Trentą, nepažįstamąjį, kuris susisiekė su ja prieš pražūtingą misiją kaip "S.T.A.R.S. draugas", nepešė nieko, bet jie surado kažkokią nepaprastai įdomią praeities medžiagą apie Šefą Aironsą: atrodė, kad Šefas vienąsyk virė karštame vandenyje dėl galimo išžaginimo, ir kad Umbrela žinojo apie tai, bet padėjo jam gauti jo postą, nepaisant to. Galbūt sunkiausias dalykas iš visų yra tas, kad jų komanda buvo padalyta, priimdama svarbius sprendimus dėl to, kas turėjo būti padaryta, ir apie jų savas pareigas už tiesą.
Teisinėje valstybėje svarbu saugoti asmens laisvę. Santuoka, tai laisva valia priimtas abiejų asmenų sprendimas įsipareigoti vienas kitam ir sukurti šeimą. Kartu gyvenantys, bet neišreiškę valios susituokti ir sukurti iš santuokos kylančius šeimos teisinius santykius asmenys negali būti laikomi šeima, kuri yra visuomenės ir valstybės pagrindas, nes tai pažeidžia santuokos nesudariusių asmenų laisvą apsisprendimą – kurti šeimą ar nekurti.

– Dėkoju už puikias įžvalgas ir tikiuosi, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus pradėta rimčiau svarstyti apie sporto industriją ir sveikatingumą, bei tai taps vienu iš svarbių valstybės prioritetų. Skaitytojai prof. dr. S Dadelo gali pateikti papildomų klausimų el. paštu stanislav.dadelo@vgtu.lt. Taip pat primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu
    Nicholajus rūpestingai pasvėrė savo galimybes, kol jie lipo gaisrininkų kopėčiomis. Kaip jis ir numatė, Džonas Versbovskis pasirodė esąs tikras survivalistas ir aiškiai neturėjo jokių problemų, darydamas tai, kas būtina, kad toks išliktų; turint omenyje, kaip prastai reikalai klojosi Rakūne, – prasčiau, tiesą sakant, negu Nicholajus numanė, – jam apsimokėtų turėti žmogų, kuris pridengtų jo užnugarį.
Ruošiantis šiai parodai nesiekiau ką nors įrodyti. Tiesiog kūriau. Stebėjau pasaulį, gyvenau ir tapiau. Todėl ir temų atsirado daug. Neplėtojau vienos temos, kaip galbūt būčiau pasielgusi kitu, projektinės parodos atveju. Esu dėkinga dailininkų sąjungai, „Arkos“ galerijai, kurios man sudarė sąlygas demonstruoti savo kūrinius. Mano parodą bus galima aplankyti iki sausio  20 d. LDS galerijoje „Arka“, Vilniuje. Balandžio mėnesį planuoju ją visą perkelti į Šiaulių universiteto Dailės galeriją.
a pinene 2.17 mg/g= 0.00217g/g, then x100=0.217% alpha pinene, not 2.17%. 1000mg/g=100% then 100mg/g=10% and thus 10mg/g=1%. So clearly you do not have a very high alpha pinene there. 1% is high from what I have seen and 0.5% is very good. Alpha pinene evaporates more quickly than other terpenes so as you dry the cannabis you start to lose alpha pinene faster than the other terpenes.
    Atvirai kalbant, eks-inspektorius Heinrichas Lungė buvo sudėtingas interviu pašnekovas. Jis vis dar griežtai atsisako kalbėtis su dauguma žmonių ir organizacijų apie Johaną. Visgi, aišku tiek, kad tai nekyla iš kažkokios garbės ar pareigos jausmo jo buvusiems vokiečių federalinės policijos darbdaviams. Joks žmogus nepatyrė tokios skriaudos savo tarnybai ir sunkiam triūsui nuo BKA kaip Lunge. 1995-aisiais, Inspektorius Lunge tyrė Vokiečių Parlamento nario Jozefo Boltzmano žmogžudystės santykį su mergina pagal iškvietimą, vardu Erika Lemser. Jis buvo seklys iš prigimties, geriausias agentūroje. Bet po to, kai vertingas liudininkas nusižudė, pats Boltzmanas, kaip ir Lungės vyresnieji, reikalavo jo pašalinimo nuo tyrimo, kas privedė prie to, jog Lungė nebeturėjo jokių saitų su byla. Tuo laikotarpiu Lungė pranešė apie savo ilgas atostogas nuo darbo, ir pasinėrė stačia galva į Johano bylą.

Labiausiai kultūros tyrimus ir teorinį mąstymą veikia du dalykai: būtinumas rengti tyrimų projektus, kuriuose vienaip ar kitaip atsispindėtų nauji vakarietiški teoriniai „vėjai“, ir universitetuose dirbantiems mokslininkams dėstytojams kurti naujas mokymo programas, kurios būtų patrauklios ir kitų šalių studentams. Įsigalintis projektinis mąstymas ir konkurencija dėl projektų finansavimo skatina paviršutinišką projektinį „naujumą“, nesirūpinant gautų duomenų sklaida ir plačiu aptarimu. Universitetinėse studijų programose didžiuma sąvokinių pasiskolintų naujovių „užvelkamos ant senų kurpalių“. Mokymo programos dažnokai atnaujinamos pasiremiant keliais žymesnių Vakarų mokslininkų veikalais ir jų nukaltomis sąvokomis, nedalyvaujant nei Vakarų mokslininkų tyrinėjimuose, nei jų sukeltose diskusijose. Suprantama, esama ir išskirtinių naujoviškų, savais medijų, kino, medijų meno ir atminties tyrinėjimais paremtų programų. Neskatinamos ir vietinės diskusijos dėl svarbesnių visuomenei tyrinėjimo krypčių ar dėl vienokių ar kitokių gautų rezultatų. Net rimtesni, savomis teorinėmis prieigomis grindžiami darbai nesulaukia deramo akademinės visuomenės, besirūpinančios užkulisinėmis projektinėmis batalijomis, dėmesio. Tad medijų teorijos poveikį galima aptikti tik kai kurių dailės istorikų ir dailėtyrininkų, taip pat kino ir atminties tyrinėtojų darbuose. Šiuo atžvilgiu medijų teorija neįgauna tos galios, kuri ją verstų veiksmingu S. Lasho ir kitų teoretikų iškeliamu požiūriu. Pagrindinė veiksmingumo sritis – rašyti galinčius laimėti finansavimą projektus, nes jau pati medijų sąvoka tarsi laiduoja geidžiamą naujumą. Mokymo programose medijų teorija pervadinama medijų filosofija, todėl atsiranda medijų ontologijos, medijų epistemologijos ir medijų estetikos programos. Esama ir filosofų medijų filosofijos gerbėjų, nors vakariečiai medijų tyrinėtojai tą sritį linkę vadinti medijų teorija. Kol kas lietuvių tyrinėtojai dar nekelia klausimų apie Lietuvos visuomenei ir lietuvių kultūrai medijų keliamus iššūkius ir teikiamas galimybes, juolab nesiaiškinama, koks turėtų būti požiūris į žmogaus pasaulio sumedijinimą ir sutechnologinimą ir koks yra kritinis medijų teorijos užtaisas, jei jo esama, tokio technologinimo atžvilgiu.
Ar tiesa, kad vyrai ir moterys pasižymi skirtingais būdo bruožais žvelgiant į tai, kaip jie gyvena, kaip žiūri į gyvenimą bei bendrauja su kitais? Jei taip, kaip ryškiai pasireiškia šie skirtumai? Ir — ar su šia sritimi susiję tyrimai yra patikimi? Žvelgiant į tris klausimus, užduotus viršuje, atsakymai iš eilės yra tokie: „visiška tiesa“, „skirtumai ryškūs“ ir „pakankamai“.

Embrioletalus chromosomu disbalansas: kai susidaro tokie chromosomu rinkiniai kurie sukelia embriono zuti, ty savaimini aborta. Polipoidija – kai chromosomu skaicius skiriasi istisu rinkiniu ( kariotipas 69, XYY (XXX) (XXY). Aneuploidija – kai chr. skaicius padaugeja ar pamazeja viena (ar keliomis) chromosomomis. Dauguma chromosomu aberaciju yra embrioletalios.  
Viename romane erdvelaivis nukrito ant planetos remontuotis. Šalia stovėjo kažkoks kalnas, gyvybės ženklų nebuvo. Po vienos savaitės vienas iš darbuotojų supanikavęs atbėgo pas vadeivą ir parodė landšafto nuotraukos kuriose užfiksuota kad tas kalnas juda Nu vopšem jie vos spėjo iš ten pabėkt kad nebūtų sutraiškyti (kalnui mūsų bioritmas buvo laaabai spartus... ką jau kalbėti apie evoliuciją ar žvaigždes)
Detali paieška Pašto kodai Taksi Lietuvoje Valiutų kursai Įmonių kodai PVM kodai Įmonių pranešimai Bankrutavusios įmonės Ekonomikos rodikliai Orai Įstatymai Dokumentų pavyzdžiai Akcijų kainos Žaliavų kainos Viešieji pirkimai Apklausos Verslo naujienos Naudinga informacija Patarimai Skundai Nauja įmonė Taisyklės Pagalba Privatumo politika Duomenų rinkmenos TOP įmonės 2018 Reklama Kontaktai

Kaip visatoje yra tautos, taip ir Žemėje yra tautos. Tikiuosi, raudonšikniai, Jūsų sumanymas mus per kalbų sudarkymą suvienyti sužlugs. Savo rodonšikniškumą parodėte su reikalaujama „teise užgrobti“ anksčiau Saulės palydoje įsikūrusiųjų nuosavybę. Jūs niekaip negalite atstovauti Žemės, nes net Jūsų pagrindas Tarybinė Rusija nusigręžė nuo žmonėms netinkamos santvarkos ir persivadino kitaip, tik rusų būdas išliko prastokas.


    Ji vis dar turi vilčių, kad sutiks, ką nors iš paranormalaus pasaulio, kurį aš seniai apleidau, ir entuziastingai bando įgyvendinti savo svajonę. Jeigu sėdėjimas ir laukimas nieko neišspręs, tuomet paskambinkime jiems patys! Štai kodėl Haruhi tapo baltas linijas mokyklos stadione, kabina simbolius ant stogo ir visur šmirinėja su prakeiktais popieriniais talismanais.
    Visgi, man prireikė šiek tiek ilgiau laiko, kad suvokčiau, jog ateiviai, keliautojai laiku, vaiduokliai, pabaisos ir esperiai toje specialiųjų efektų pilnoje „geriečiai versus blogiečiai“ animacijoje iš tikrųjų neegzistavo. Ne, palaukit, turbūt supratau, tiesiog nenorėjau to pripažinti. Giliai širdyje troškau, kad tie ateiviai, keliautojai laiku, vaiduokliai, pabaisos, esperiai ir blogio organizacijos netikėtai atsirastų realybėje. Palyginus su šituo nuobodžiu, tipišku mano gyvenimu, pasaulis tose įspūdingose laidose atrodė daug linksmesnis; aš taip pat troškau jame gyventi!
Nuo balandžio mėn. doc. dr. R. Venckus „Šiaulių naujienose“ kuruoja skiltį „Kultūros kirtis“, kuriame publikuojami jo parengti straipsniai ir interviu, taip pat skelbiamos ir jo kolegų publikacijos. Jau ne vieną kartą skiltyje „Kultūros kirtis“ buvo publikuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės, mokslinių knygų vertėjos Jovilės Barevičiūtės parengti straipsniai. Šį kartą siūlome susipažinti su lektorės J. Barevičiūtės parengta diskusija apie būsimus doc. dr. R. Venckaus darbus naujoje katedroje.
    – kai iš siauros gatvelės, vos keli metrai prieš Karlosą, išėjo plačiai besišypsantis, gerai apsirengęs, nepažįstamasis. Jis stovejo, rankas sugrūdęs į brangaus neperšlampamo apsiausto kišenes, matyt, laukdamas, kol Karlosas prie jo prieis. Karlosas išlaikė veidą rūpestingai neutralų, apdairiai studijuodamas vyrą. Aukšti, ploni, tamsūs plaukai ir akys, bet neabejotinai kaukazietis, apie 40 metų — ir išsišiepęs taip, tarsi norėdamas papasakoti nepaprastai juokingą pokštą.
Embrioletalus chromosomu disbalansas: kai susidaro tokie chromosomu rinkiniai kurie sukelia embriono zuti, ty savaimini aborta. Polipoidija – kai chromosomu skaicius skiriasi istisu rinkiniu ( kariotipas 69, XYY (XXX) (XXY). Aneuploidija – kai chr. skaicius padaugeja ar pamazeja viena (ar keliomis) chromosomomis. Dauguma chromosomu aberaciju yra embrioletalios.  

Na rezultato liko laukti visai neilgai. Ir neaišku jis bus ar ne. Ir ar judama tinkama linkme ar ne. Taip iš šono kitų žmonių mirties datos žinojimas atrodo gan keistai. Bet ta data neišvengiamai egzistuoja. To mes norim ar nenorim. Iš kitos pusės nemanau kad kas nors iš landsberių skaito šį puslapį ir kažkaip sužinojo ką rašau. Delfyje taip pat parašiau bet tokioje vietoje kur niekas jau neužsuka. O parašius ne vietoje toks komentaras akimirksniu ištrinamas. Cenzūra veikia labiau nei sovietmečiu. :) Nors toks komentaras nepažeidžia jokių įstatymų. Spėliot galima ką tik nori. Ana pusė pasirodo taip pat neleistų skelbti pvz Noreikos, Povilaičio, Juršėno ir panašių žmonių mirties datos. Mirties datą galima skelbti tik stipriai pažeidinėjusių kitų žmonių laisvą valią. Na problema su Anglijos karališkos šeimos mirties datomis jau grynai dėl mano paties saugumo. Dėl savęs galiu žinoti bet skelbti labai nepatartina. Anglų saugumas garantuotai padės į vietą nes per daug žinantis žmogus jiems tragedija. Net ir galvoju kad dėl šitos saugumo vietos visumoje ar tikrai įvyks taip kaip saku. Būtent čia man didesnė rizika nei kokie pinigai. Na bet "iš išorės" matyti geriau. Bent aš visam šitam reikale neturiu jokių tikslų. Visumoje žmonėms gal ir reikėtų žinoti kad kažkas anapus visai realiai yra ir tai ne religijų piešiamas variantas. Ir jei žmonės vis dėl to ryžtųsi sunaikinti šį pasaulį tai jiems garantuotai nebus leista. Nuo 2012 antros pusės nėra tų kurie minta iš karuose žmonių patiriamų kančių energija. Bet tai galioja tik Lietuvai, Baltarusijai, Rusijai. Kiti gyvena ir kvailėja kaip tik nori. Jei jiems patinka kapoja vieni kitiems galvas tegul kapoja. Tame kapojime jokios prasmės bet laisva valia neapribota. :)
Diskusijos apie tai, ką iš tiesų padarė Justino Marcinkevičiaus karta, galėtų būti išspręstos be primityvios alternatyvos „kolaborantas ar patriotas“. Ši karta padarė esminį dalyką. Okupuotoje Lietuvoje tikrasis politinio ir dvasinio gyvenimo turinys buvo dviejų valstybių, Lietuvos ir Sovietų imperijos, kova. Reikia suprasti, kad ši kova pirmiausiai vyko mūsų dvasioje. Kiekvienas žmogus, vykstant šiai kovai, privalėjo ir lygiai taip pat šiandien privalo užimti aiškią poziciją. Šiame kontekste, J. Marcinkevičiaus ir jo kartos didžiausias nuopelnas yra tai, kad jie padarė viską, jog lietuvių tautos ir valstybės idėja neliktų vien virtuvinių pašnekesių tema ir nebūtų išstumta iš viešojo gyvenimo erdvės. Kad ir kiek kompromisinėmis formomis buvo reiškiamos tos idėjos, neįmanoma paneigti, kad Justinas Marcinkevičius savo veikla ir kūryba teigė Lietuvos valstybės ir tautos, pirmiausiai kaip kalbos gyvasties, galiausiai ir dvasinės pilnatvės idėjas. Nors jo santykis su krikščionybe buvo problemiškas, ir šiuo klausimu jis sakė bent tiek: „žmonės privalo statyti Katedrą ir tai yra prasmingas darbas“. 
Pražiūrėta Vytauto žinutė, paskelbta 18:42:19. Putinas galima pagalvoti nelaikė Chdarkovskio kalėjime ir neperėmė Jukos? Kad Rusijos gilumoje įprasta gamyklas periminėti nusiuntus savus būrius, turbūt, neverta minėti. Saudo Arabijos privalumas, kad ji per maža jog savo valdose kariautų vidinius karus kaip Rusija Čečėnijoje. Neteko girdėti, kad Saudo Arabija būtų prisijungusi svetimas žemes kaip Rusija užsiėmė Krymą. Dar vienas auka tikintis geraisiais rusais, kuriuos turi valdyti griežta ranka. Patiems rusams Putinas kaip valdovas gal ir netoks blogas, tiesiog „būtina“ užkarda prieš išlikusius Rusijos raudonšiknius. Tik per daug ilgai užsibuvo valdžioje. Ką rusai darys kai numirs jų „nepakeičiamas“ valdovas? Gal taps viena iš kinų liaudies respublikos tautų?
, o per ją ir su socialiniais tyrinėjimais vis labiau save saistančioms tam tikroms kultūros tyrimų sritims. Tad postmodernaus teoretizavimo poveikis kultūros tyrinėjimams yra ir tiesioginis, vidinis, ir netiesioginis – per kitas tyrinėjimų sritis, ypač sociologiją. Nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio sociologijoje vis labiau plito postmoderniojo teoretizavimo prieigos, skleidusios kaitaus, santykiško, kontekstualaus pažinimo ir su juo susijusio subjekto vaizdinį. Modernybės laikų pažintinis neistorinis, laisvą savo valią valdantis ir amžinų tiesų siekiantis subjektas, kurio esme buvo laikomas nuo jokių socialinių ar kitokių aplinkybių nepriklausomas ir nuo kūno atskirtas racionalusis protas, neišlaikė dekonstrukcijos bangos ir virto socioistorinės terpės veikiamu (ar net iš jos kildinamu), socialiniuose ir instituciniuose ryšiuose įsišaknijusiu žmogumi, kurio protas yra kaitus, heterogeniškas valios, pasąmonės, gyvenimo paskatų ir socioistorinės tikrovės padarinys
Aš visada net savo praktinėse paskaitose studentams demonstruoju kaip veikia įvairios praktikos ne takoskyroje, bet dialoge su teorija. Nesvarbu, kokią specialybę studijuoja studentai, svarbu tai, kad jiems paaiškinu nepavykusias praktikas ir nesėkmingai sukurtus produktus argumentuodamas tai, kad nebuvo paisoma dėsnių, kurie apibrėžiami ir paaiškinami teorijomis. Kartais net aš pats studentams būnu pavyzdžiu, pristatydamas savo menininko ir teoretiko profesines veiklas bei analizuodamas jų tarpusavio ryšius.

The War of Neotech (747.M41) - The T'au settlers of Vesh'yo find themselves fighting for their lives against three Skitarii Legions. There the ancient weapons of the Adeptus Mechanicus are pitted against the clean, cutting-edge technology of the T'au Empire. War Cohorts from another eight Skitarii Legions are deployed before victory is finally secured. During the clean-up operation, six star freighters full of Tau war materiel find their way back to the Forge World of Tigrus.
Apie tikrąjį žmoniškumą galima kalbėti įvairiuose kontekstuose. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad, atsižvelgiant į šiandienius mūsų poreikius, pilietinė visuomenė ir jos institucinės, politinės bei teisinės struktūros turi būti įsišaknijusios, ir atsižvelgti į tai, kokia yra tiesa apie žmones. Ta tiesa yra dvilypė: pirmiausia mes iš prigimties esame bendruomeniškos būtybės, antra, mes taip pat esame protingi laisvi subjektai, kurie trokšta ir siekia asmeniško išsipildymo. Manau, kad nė vienas iš šių dviejų aspektų nėra pernelyg prieštaringas, bent jau tol, kol mes nepradedame kalbėti apie tai, ką jie reiškia.
Remigijus Venckus: Paskaitų neskaitantiems žmonėms dažnai gali susidaryti įspūdis, kad pasirinkti temą yra didžiausias iššūkis. Tačiau jau trylika metų plėtojama dėstytojo praktika man leido išsiugdyti gebėjimą taikliai pajausti savo auditorijos nuotaiką ir pastebėti jų lūkesčius. Kuo dažniau skaitau viešas paskaitas, dalyvauju mokslinėse diskusijose ir konferencijose, tuo lengviau reiškiu mintis, greičiau ir kokybiškiau pasiekiu savo auditoriją. Paskaitų temas dažniausiai lemia renginių pobūdis, auditorijos tipas ir net pats užsakovas (organizacija, įstaiga, bendro intereso vienijami kolegos, etc.).

– Dėkoju už puikų ir nuoširdų pokalbį, o skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu.


„Aš laikausi tradicinių pažiūrų ir man šeima yra tas elementas, nuo kurio yra kuriama valstybė. Stipri valstybė be stiprios šeimos yra neįmanoma, - sakė G. Nausėda. - Aš manau, kad reiktų pasisakyti už stiprią šeimą, ir ne tik todėl, kad tai stiprios valstybės pagrindas, bet ir todėl, kad normalioje ir darnioje šeimoje žmogus tegali būti laimingas“.
Mano galva, Knygos muziejaus statusas suteiktų aktualumo, nebe regioninio, o visai Lietuvai svarbaus fundamentinio požiūrio, tarptautinio prestižo, leistų parengti šiuolaikišką ekspoziciją, švietėjišką programą. Žinoma, einant ranka rankon su kitomis kultūros įstaigomis, pirmiausia – biblioteka. Kadangi jos „tradiciškai“ kažkodėl nuolat stumdosi, gal bendras darbas knygos labui pagaliau susodintų už vieno stalo?
×