Supratau: knyga – solidžios apimties, parašyta neakademiniu, o veikiau eseistiniu stiliumi, tad man tai neabejotinai taps tikru iššūkiu. Visgi sutikau imtis šio darbo ir nepasigailėjau, nors vertimo darbai užtruko kone trejus metus ir pareikalavo didžiulių pastangų. Žinoma, jos atsipirko su kaupu – ši knyga yra viena iš gausiausiai cituojamų ne tik užsienio, bet ir lietuvių kūrybingumo tyrinėtojų darbuose, pradedant mokslo straipsniais ir baigiant jų rinktinėmis, monografijomis, vadovėliais.
– Lietuvos akademinė bendruomenė jau yra pripratusi prie kūrybinių industrijų sąvokos, tačiau man dažnai bendraujant su skirtingų profesijų atstovais vis dar tenka atsakyti į klausimą, kokia tai mokslo ir studijų sritis, kaip šios studijos yra vykdomos universitetuose. Gal galėtumėte pasidalyti asmeninėmis įžvalgomis ir vizijomis apie tai, kokios yra kūrybinių industrijų studijos jūsų vadovaujamame fakultete?
– Sporto industrijos plėtra galima tik tuo atveju, jeigu visuomenė turi pakankamai laisvo laiko ir materialinių išteklių. Sporto industrija padeda visapusiškai regiono plėtrai, didina visuomenės darbo našumą, mažina nusikalstamumą, ugdo pilietiškumą, mažina sveikatos apsaugos išlaidas, skatina vartojimą ir turizmą, tai savo ruožtu padeda infrastruktūros plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir konkurencingumo augimui. Sporto industriją galima įvardyti daugumos pozityvių socialinių ir ekonominių procesų katalizatoriumi. Didžiausia sukuriama sporto industrijos vertė – žmogiškieji ištekliai. Būtent žmogiškieji ištekliai yra visų veiklų pagrindas.
Juk net mūsų planetos ekonomikoje kada trys procentai turtingiausių JAV gyventojų valdo 98 procentus viso jos nekilnojamojo turto,ir tai dar Amerikoje labai aukštas pragyvenimo lygmuo.realiai jie jau galėtų suteikti sąlygas ekonomines tokias kiekvienam savo piliečiu kokias suteikia išvystytos NC. Tačiau ar galime teigti jog JAV bloga sitema? Tuos 98 procento turto valdo išmintingi žmonės kurie jį naudoja savo turto dar didesniam pagausinimui, reiškia kura naujas darbo vietas kelia šalies ekonomiką aukštyn ir nuo to išlošia visa šalis o taip pat kiekvienas iš tų gyventojų. O kas būtų jei tas turtas būtų nacionalizuotas, patektų į tokio kaip pavyzdžiui Lietuviškas seimas rankas ir būtų išgrobstytas iššvaistytas ir išmėtytas? Juk tai būtų katastrofa visai tautai. Todėl mums dar reikia tobulėti iki jų lygio ir daug daug dirbti, tik tada galėsime ir mes susikurti panašias salygas kaip ir tose civilizacijose.

Reziumuoti savo paaiškinimus galiu trimis teiginiais. Pirma, studijų metu universitetuose yra argumentuotai aiškinama tai, kas egzistuoja ir analizės gausoje jaunasis specialistas pamažu supažindinamas su esamu profesijos lauku. Antra, universitetai gamina ir į praktiką perduoda žinias. Trečia, universitetai, kai kuriais atvejai būdami greit nekintančiomis struktūromis, garantuoja kultūros, socialinės tikrovės, kūrybos, komunikacijos, technologijų vartojimo ir taikymo tęstinumą bei harmoniją, tradicijos išsaugojimą ir perkainavimą.
    Atvirai kalbant, eks-inspektorius Heinrichas Lungė buvo sudėtingas interviu pašnekovas. Jis vis dar griežtai atsisako kalbėtis su dauguma žmonių ir organizacijų apie Johaną. Visgi, aišku tiek, kad tai nekyla iš kažkokios garbės ar pareigos jausmo jo buvusiems vokiečių federalinės policijos darbdaviams. Joks žmogus nepatyrė tokios skriaudos savo tarnybai ir sunkiam triūsui nuo BKA kaip Lunge. 1995-aisiais, Inspektorius Lunge tyrė Vokiečių Parlamento nario Jozefo Boltzmano žmogžudystės santykį su mergina pagal iškvietimą, vardu Erika Lemser. Jis buvo seklys iš prigimties, geriausias agentūroje. Bet po to, kai vertingas liudininkas nusižudė, pats Boltzmanas, kaip ir Lungės vyresnieji, reikalavo jo pašalinimo nuo tyrimo, kas privedė prie to, jog Lungė nebeturėjo jokių saitų su byla. Tuo laikotarpiu Lungė pranešė apie savo ilgas atostogas nuo darbo, ir pasinėrė stačia galva į Johano bylą.
Jei tik kapitonai pražiopso saugų suartėjimo tarp laivų atstuma,pasireiškia gravitacinės konstantos efektas ir laivai su tokia jėga yra traukiami vienas prie kito kad negelbsti nei posūkio vairo pasukimas nei visa galia dirbantys varikliai. Dėl šios priežasties visuomet yra siunčiama į kita laivą tik maža valtelė su žmonių grupe,o ne tiesiog jie suglaudžiami bortais...
    Moteris, apsirengusi skarmalais, kažkada buvusiais baltais naktiniais marškinukais, padrikai sugargaliavo ir pabandė atsisėsti. Viena iš jos akių buvo dingusi, raudonas, mėsingas lizdas, švytintis nuo viršutinės šviesos. Trys kiti, visi vyrai, pradėjo Džil kryptimi, dejuodami, jų gangreninės rankos, lėtai kylančios; du jų blokavo metalinę ir stiklinę sieną, kuri vedė į gatvę – jos kelias lauk.

Restriktazes: fermentai aptikti bakterijose. Ju pagalba bakterija ginasi nuo bakteriofagu. Siam isiskverbus i lastele restriktaze jo DNR sukarpo i atskiras dalis. Sie fermentai atpazysta specifines DNR sritis – polindromines sritis. Sios sritys skaitomos vienodai abiem kryptim. Ikirpus vietas gaunami du nesimetriniai bet komplementiniai galai. Galai gali buti „lipnus“ ir „buki“. Lipnus galai yra DNR molekules, kuriu vienoje grandineje yra nesuporuoti nukleotidu galai.  Buki galai yra kai nesuporuotu nukleotidu nera. 
Apie krikščionybę per daug nežinau. Kančios išauktinimai man pačiam visai nepatinka, nors negalėčiau teigti, jog tokie dalykai neveikia apvalančiai. Tik yra ir geroji žinia. Kristus, kuris krikščionims ne mažiau svarbus už žydus pasirinkusi Dievą ir kuris veikia kaip tarpininkas bei prisiėmė visas kaltes ant savo pečių, buvo ne tik pakabintas ant kryžiaus, bet ir prisikėlė.

4. Rojus jau minėjau tėra savijautos, pritapimo prie aplinkos reikalas. Daug žmonių dabar galėtų laikyti gyvenimą žemėje rojumi. Jei nemėgstate suspaustai gyventi, uždaryti kokiame kolūkyje kasdien alinami suniu darbu. Anksčiau ar vėliau šį savo gyvenimą prisiminsite, kaip gyvenimą rojuje, iš kurio būsite išginti primestų ligų, senatvės bei mirties.

    ir tada atsisėdo, peržiūrėdama galvoje Rakūno miesto žemėlapį. Jei likusi gatvių dalis buvo taip pat užtvindyta, jai reikėjo sukti atgal į miestą, bandyti rasti kitą išeitį. Ji turėjo penkias pilnas apkabas, penkiolika šovinių kiekvienoje, bet reikės daugiau šaunamosios galios... pavyzdžiui, galbūt, šotguno. Jei ji neras šovinių, ji galėtų su juo bent jau mušti tuos padvėsusius šunsnukius.
Bijau kad tarp mūsų ir nežemiškųjų civilizacijų karas neįmanomas... Juk tėvai niekuomet nesimuša su mažais vaikais, jie juos paprasčiausiai auklėja, nors kai kada tie auklėjimo metodai būna ir labai skausmingi... Mano nuomone Sifilis, Gonorėja ir ŽIV yra viena iš auklėjamūjų priemonių žmonijai. Tik žmonija yra nepaklusnus auklėjimasis,ji po kiek laiko nustoja kreipti dėmesį į panaudotus auklėjimo veiksmus ir vėl daro savo ka ir dariusi...
Vienas netikėtas potyris (bet kas – telefono skambutis, naujiena socialiniame tinkle, orų pasikeitimas, vaiko šypsena) ir net ir pats banaliausias mūsų kasdienės rutinos elementas gali mus taip suerzinti, pradžiuginti ar nustebinti, kad būsime priversti į save pažvelgti naujomis akimis. Va, ta nuostaba, tas autentiškas emocinis išgyvenimas, kuris kasdien griauna mūsų saugios rutinos užtvankas, ir yra mūsų gyvenimo tiesa. Dėl tos tiesos aš kasdien iš naujo pasiryžtu kurti.
Gegužės 3–4 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šeima ir bendrasis gėris“. Jos tikslas – mokslininkų ir specialistų diskusija apie dabartinę šeimos padėtį Lietuvoje ir Vakaruose, jos socialinę ir antropologinę tapatybę, taip pat sąsajas su bendruoju gėriu. Skaitytojams siūlome konferencijos dalyvio, Amerikos katalikiškojo universiteto Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto moralinės teologijos ir šeimos teisės profesorius, rašančio fundamentinės moralinės teologijos, bioetikos, lytiškumo, santuokos bei teisės temomis, Davido S. Crawfordo pranešimo santrauką.
Mane kaip yra pagyre, kad mano akys yra labai baisios, bet nežiūrint i mano baisiasias akis vistiek su manimi su didziausiu malonumu bendravo ir vis pabrezdavo-" Nu negaliu kokios baisios jūsų akys...", ir toliau bendravo su didziausiu džiaugsmu. Tik su manimi seni vyrai nenori bendrauti -mane laiko pavojinga, o jaunimas bendrauja net " apsiputodamas", nors jiems tinku i mamas ( žinoma ir žiuri i mane kaip i malonią motuse).

    Žinoma, tuo metu Suzumiya Haruhi nesėdėjo klasėje, kitaip mes apie ją nekalbėtume. Bet, vėlgi, net jeigu ji būtų girdėjusi mus, turbūt per daug nesijaudintų. Dažniausiai Suzumiya Haruhi palikdavo klasę tuoj pat po ketvirtos pamokos ir grįždavo prieš pat penktąją. Ji nesinešiojo priešpiečių dėžutės, todėl maniau, kad užkąsdavo valgykloje; bet nereikia visos valandos maisto kramtymui, ar ne? Kas be ko, po kiekvienos pamokos pabaigos, ji dingdavo. Kur ji, šiaip ar taip, eidavo…? 

Apsistojo Jaroslavlyje. Pačios Alos teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Teisme Lietuvoje paaiškėjo, jog šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.
×