. Postmoderniosios teorijos lauke susiklostė daugybė postmoderniųjų tyrinėjimo sričių: postmodernioji sociologija, politologija, geografija, urbanistika, vadyba, edukacija ir kt. Visose postmoderniosios teorijos srityse plito Jacques’o Derrida, Jeano Baudrillard’o, Michelio Foucault, Richardo Rorty, Fredrico Jamesono, Zigmunto Baumano, D. Harvey’aus ir kitų mąstytojų idėjos.
Kristina, ar nekilo mintis ką nors pakeisti savo gyvenime? Storumą ir bjaurumą gali pakeisti sportuodama, ar ne? Susirašinėjimą savimi irgi gali pakeisti - tiesiog nustoti susirašinėti. O melavimas apie savo gyvenimą rodo žemą savivertės lygį. Jeigu nekenti savęs, bet nori, jog kiti tave mylėtų, vertintų, tai čia nieko nebus. Žmonės yra labai patiklūs, naivūs, todėl dauguma jų iš prigimties yra geri. Tad jeigu daugumai rodysi savo savivertės trūkumą, meluosi, žmonės ims tavęs bijoti, vengti, ir gal ir tikės tavo melu, bet manys, jog su tavimi vis tiek kažkas ne taip. O jeigu tikėsi pati savimi, didžiuosiesi tuo kas esi, tai ir žmonės tuo tikės. Bet svarbiausia patikėti pačiai savimi, didžiuotis savimi. O jeigu nėra dėl ko to daryti dabar, tuomet nubrėžk, aprašyk, nupiešk idealą, kuris būtų vertas tavo tikėjimo ir didžiavimosi. Kai tai turėsi, nubrėžk, aprašyk ar nupiešk kelią iki to idealo nuo to, kas esi, ką turi dabar. Būtent tai ir bus "būk savimi" pasakymo praktinis įgyvendinimas.
Svarbiausia turinio kūrėjo savybė – gebėti aktyviai stebėti ir klausyti. Posakis „Dievas mums davė dvi ausis ir vieną burną, kad klausytume dukart daugiau nei kalbėtume“ niekam kitam taip netinka kaip turinio kūrėjams. Kad mūsų istorijos sudomintų ir patrauktų, jos turi būti emociškai paveikios, intelektualiai stimuliuojančios ir būtinai originalios. O originalumas dažniausiai gimsta iš gebėjimo į visiems gerai pažįstamus reiškinius pažvelgti nauju kampu, rasti sąsajų tarp iš pažiūros nesusijusių dalykų, pastebėti po įpročių ir rutinos sluoksniu slypinčius raštus, labirintus ir struktūras. Didžiausias turinio kūrėjo profesijos žavesys yra ir didžiausias jos iššūkis – bet kas gali tapti naujos istorijos pradžia ir įkvėpimu. Tad reikia būti labai budriems!
but on one hand one could say I don’t know you how can I believe your not one of the impatient. not to be a turd but most people in todays society are not honest w/strangers not like they are w/family or the same way you are / friends and if you say that its not true you’re living in fantasyland and id like tickets for the train ride there. Hydro is terribad on my nerves, I get the pounds, soil grown can be as high as 19%thc(white widow bc grower), and after the third puff they start.( so for fibro patients w/my symptoms hydro is bad, on the other hand soil grown I cant smoke enough before the sandman comes around , but never any pounding of the nerves. indica lets me sleep but sativa puts me to sleep if that makes sense, could be why white widow and I get along so well.
    Bet p. Lungė pagaliau sugraibė kontūrus, duomenis apie Johaną, Prahoje. Johano egzistencija buvo įrodyta, bet kur monstras gimė, ir kur jis keliavo...? Aš ėmiau laisvai spekuliuoti. Tuo metu aš nusprendžiau išsiaiškinti šiuos reikalus, kai aplankiau Čekijos Respubliką. Ir, kaip paaiškinsiu vėliau, ši pasakų knyga ir jos autorius, Emilis Šėbe, buvo pačiame šios bylos centre...

Už sūnaus gyvenimo ir verslo „sutvarkymą“ buvo paprašyta 50 000 litų (14 481 eurų), nes būrėja paaiškino, kad reikalingi amuletai, kainuojantys 24 000 litų (6950 eurų). Jie, anot aiškiaregės, turi būti iš aukso. Kad būtų galima sutvarkyti sūnaus firmų reikalus, reikėjo ir žalvarinių pėdučių. Už 3 apvalius amuletus ir auksinį žiedą, 15 vienetų žalvarinių pėdučių Aldona sumokėjo 24 000 litų (6950 eurų).


Trečia. Sunkiau pastebimas, bet labai svarbus šios koncepcijos bruožas yra tai, kad ji neigia Tautą kaip politinį subjektą. Tauta yra iš diskurso eliminuojama sovietžmogių masę pavadinant nieko apibrėžto nebereiškiančiu žodžiu patriotai. Iš dėmesio lauko yra pašalinami žmonės, sunkiomis sąlygomis ir didelių netekčių kaina puoselėję ir išsaugoję lietuvybę ir valstybinę sąmonę, bei šių žmonių nuopelnai – tikrasis valstybės atkūrimo pamatas. Paneigus Tautą kaip politinį subjektą, jos vietą užima individų masė, kurios nariams nėra ir negali būti didesnio skirtumo, kas ką darė sovietmečiu ar kas ką padarė valstybę atkūrus.
V. V.: Poeto kelio pradžią prisimenu žymiai tiksliau 🙂 Dalį vaikystės, kaip ir dauguma to meto vaikų, praleidau vaikų darželyje. Čia tarp labiausiai nemėgiamų dalykų kažkodėl buvo eilėraščiai apie rudenį, kiškučius, dėdę spalį ir Leniną :). Tad, atrodytų, visi keliai į poeziją buvo uždaryti. Bet buvo ir dar vienas dalykas (greta lietinių su mėsa:), kurio ypač nemėgau. Tai piešimo pamokėlės. Atrodydavo, kad kiti vaikai piešia puikiai, o man niekad nieko padoraus nesigauna. Vieną kartą auklytė (taip jas vadindavom), paprašė, kad savo piešinį aprašytume. Reikėjo tėvams parodyti piešinį, pasakyti apie jį keletą į galvą šovusių sakinių (ar tik nebandė auklytė taikyti psichoanalitinio laisvųjų asociacijų metodo?:) ir paprašyti visa tai užrašyti. Kai tai buvo padaryta, tėvai pastebėjo, kad tekstas turi ne tik ritmą, bet ir rimą. Tai ir buvo mano pirmasis eilėraštis, kuris, priešingai nei piešinys, patiko ir man. Po to jau laukte laukiau piešimo pamokėlių, kad galėčiau savo piešinius aprašyti. Po kurio laiko piešinių nebereikėjo – užtekdavo įdomaus gamtovaizdžio, pokalbio, pojūčio, įvykio, minties, knygos (skaityti pradėjau anksti – tik dėl to, kad tėvai ne visada turėjo laiko man skaityti. Tokie buvo mano pirmieji įkvėpimo šaltiniai. Iš esmės, tokie jie ir pasiliko. Tiesa, dar prisidėjo grigališkasis choralas, kurį (tiesa su pertraukomis) giedu jau 8 metus. Ir jei filosofija nepajėgi įrodyti ar paneigti Dievo buvimą, tai asmeniškai Dievą patiriu per choralo giesmę. Beje, pačios gražiausios giesmės man yra ne kas kita, o būtent eiliuoti himnai.
Kur nesusipratimas? „Rytiečiams“, paauklėtiems mongolų, (vidinė Maskva iki šiol jų gniaužtuose, kitaip nepaaiškintumėte jos „mongolišką“ elgesį) žmogaus gyvybės bei sveikatos kainos tapo nieko vertos. Ūkinis pigumo vaikymasis viską darant kuo pigiau ir gal dar prisigėrus kelia grėsmę, kuria galėtų suprasti net mokinukas, nepaveiktas rusiško mąstymo bei jo užmojų.
Kitas, mano galva, be reikalo nurašytas dalykas – nuo 1966 metų Anykščiuose rengtos Knygos šventės. Tiesa, L. ir S. Didžiulių biblioteka stropiai bei kūrybiškai organizuoja rudeninius Knygos renginius, kurių pagrindinis akcentas – knygų mugė. Tačiau mūsų laikams – bei respublikinei Knygų mugei – būdingas prekybinis šurmulys, trumpalaikiai šou, susibėgimai kažin ar atstoja plačiajai auditorijai skirtus, reguliariai rengiamus literatūros vakarus, kuriuose prisistatytų žymiausi šalies, krašto kūrėjai, būtų populiarinama anykštėnų kūryba.
Hey Adrian! So terpenes do offer medicinal attributes on their own, but studies have shown that they do work synergistically with cannabinoids. This is a fantastic read from Dr. Ethan Russo on cannabis terpenes, and I’m sure it will answer a lot of your questions if you haven’t seen this already: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3165946/
Visuomenei sparčiai senstant būtina siekti jos geros fizinės būklės, o tai yra įmanoma pasiekti tiktai pradedant fiziškai aktyviai gyventi nuo vaikystės. Jaunystėje, studijų mokykloje ir universitetuose metu, turėtų vykti kryptingas fizinis ugdymas, padedantis suformuoti fizinio aktyvumo įgūdžius visam gyvenimui. Taip mes paruoštume mūsų visuomenę ateities iššūkiams.
Kūrybinių industrijų pagrindas yra inovatyvių, šiuolaikines aktualijas atliepiančių, kūrybiškų idėjų generavimas ir tų idėjų transformavimas į pridėtinę vertę, kitaip tariant, tų idėjų pavertimas pinigais (garsaus kūrybinių industrijų teoretiko Johno Howkinso žodžiais tariant, turning ideas into money). Kūrybinės industrijos yra itin glaudžiai susijusios su įvairių naujausių technologijų taikymu, verslo praktikomis, miestų ir regioninės kultūros plėtra. Kūrybinės industrijos veikia tada, kai gamyba ir paslaugos pasuka ne masinio tiražavimo, bet kultūrinės įvairovės kūrimo link. Kūrybinės industrijos – tai jokiai negatyviai standartizacijos tendencijai nepaklūstantis laukas. Kaip ir kūrybinės industrijos, taip ir pramogų industrijos yra organiškos inovacijoms, kūrybiškumui ir talentui.
Autorius atlieka iš pirmo žvilgsnio gana savavališką „tarybinio žmogaus“ palyginimą su Haičio saloje antropologų stebėta ir aprašyta juodųjų vudu magų praktikuojama procedūra, kurios pasėkoje nusižiūrėta auka paverčiama gyvu numirėliu – buka ir bežade, vien sunkiam darbui plantacijose skirta kūno mase. Taigi zombis nėra (ar net jau nebuvo) vien išgalvotas siaubo filmų personažas...
Plasma Caliver - As volatile as it is deadly, the Plasma Caliver exchanges range for a truly terrifying rate of fire. A squad of Skitarii armed with several Plasma Calivers lights up the night with each volley. To say they risk life and limb in the process is a grave understatement, yet to their Tech-priest masters, such collateral damage matters not at all.

Taigi čia sakydamas „prigimtinį“, turiu omenyje vidinį asmenų nesukeičiamumą šeimos bendruomenės viduje. Tai yra „iš prigimties“, nes – atkreipkite dėmesį – tas, kad jie nepamainomi, nesukeičiami vietomis, yra duota, o ne sukonstruota. Svarbiausia čia yra tai, kad ši duotybė yra drauge ir pirmesnė nei bet koks laisvas šeimos narių veiksmas. Ji taip pat yra matomai ir simboliškai įrašyta pačiose jų esybėse. Vadinasi, mūsų buvimas drauge šioje nepamainomoje triadoje – motina, tėvas, vaikas – yra matomas ir mūsų kūnuose, taip pat ir yra ankstesnis nei bet koks mūsų pasirinkimas.
Šis procesas prasidėdavo labai anksti, dar darželyje, kai vaiko psichika yra pati atviriausia ir imliausia, ir būdavo įtvirtinamas per virtinę maginių iniciacijų (į spaliukus, pionierius, komjaunuolius, galiausiai – į komunistus). Zombių pasaulio taisykles ir „vertybes“ sovietiniai piliečiai efektyviai įsisavindavo ne tik mokykloje ar darbovietėje, bet ir kalėjime ar kariuomenėje, kurioje veikė net dvigubi – oficialūs ir neoficialūs (vadinamoji „diedovščina“) iniciacijos ritualai.
Lietuva nėra jokia išimtis. Požiūris į sovietinę praeitį yra tiek svarbus pasaulėžiūros aspektas, jog pagal teigiamą ar neigiamą jos vertinimą galima daugpasakyti apie asmenų ir socialinių grupių rinkiminį elgesį: sociologiniai tyrimai atskleidžia tamprią teigiamo sovietmečio vertinimo koreliaciją su balsavimu už vienas partijas ir neigiamo vertinimo tamprią koreliaciją su balsavimu už kitas.

Meilė nėra vien jausmas ar emocinis išgyvenimas, ji nėra kažkas mistiško, kas staiga iš niekur atsiranda ir savaime, nepaisant žmogaus valios, išgaruoja. Meilė nėra kažkas gatava žmonių tarpusavio santykiuose. Iš prigimties mums duotas juslumas ir jausmingumas, daugumos priimami už pačią meilę, tėra tik meilės žaliava. Iš jų reikia meilę susikurti asmeniniu valingu veiksmu. Tikroji meilė yra vartojimo priešybė ir jei žmogus turi meilės kaip jausmo (jausmingumas) ar aistros (juslumas) sampratą, galima numanyti, jog jis vadovaujasi vartotojiška nuostata ir meilė jame dar “vaikystės” stadijoje. Meilė neatsiejama nuo atsakomybės, pagarbos ir pažinimo, nes neįmanoma gerbti to, ko nepažįsti. Arba, kitaip sakant, pagarbus santykis – tai kito žmogaus priėmimas tokio, koks jis yra, o ne tokio, koks jis man reikalingas. Todėl meilė nėra akla. 

– Dėkoju už puikius ir išsamius atsakymus bei linkiu kūrybinės sėkmės! Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu
The cannabis plant consists of a wide variety of chemicals and compounds. About 140 of these belong to a large class of aromatic organic hydrocarbons known as terpenes (pronounced tur-peens). You may have also heard people talk about terpenoids. The words terpene and terpenoid are increasingly used interchangeably, although these terms do have different meanings. The main difference between terpenes and terpenoids is that terpenes are hydrocarbons (meaning the only elements present are carbon and hydrogen); whereas, terpenoids have been denatured by oxidation (drying and curing the flowers) or chemically modified.
Taigi čia sakydamas „prigimtinį“, turiu omenyje vidinį asmenų nesukeičiamumą šeimos bendruomenės viduje. Tai yra „iš prigimties“, nes – atkreipkite dėmesį – tas, kad jie nepamainomi, nesukeičiami vietomis, yra duota, o ne sukonstruota. Svarbiausia čia yra tai, kad ši duotybė yra drauge ir pirmesnė nei bet koks laisvas šeimos narių veiksmas. Ji taip pat yra matomai ir simboliškai įrašyta pačiose jų esybėse. Vadinasi, mūsų buvimas drauge šioje nepamainomoje triadoje – motina, tėvas, vaikas – yra matomas ir mūsų kūnuose, taip pat ir yra ankstesnis nei bet koks mūsų pasirinkimas.
Visokie stumiami rusiški keiksmai atrodo labai atstūmiančiai kukliems ir bent kiek išsiauklėjusiems lietuviams. Pažiūrėjus dabartinius lietuviškus įreginimus, net tarybiniais laikais girti lietuviai taip bjauriai rusiškai-mongoliškai nesikeikdavo, o dabar net moterys privalomai priverčiamos bent vieną kartą nusikeikti. Turiu omenyje „Klasės susitikimą arba berniukai sugrįžta“. Jei ne tie keiksmažodžiai, nei vieno lietuviško, tai būtų galima žiūrėti, o dabar atrodo kaip kokių ruskių sąmokslas, bandantis įamžinti bent rusiškus keiksmažodžius tautos atmintyje. Tai jokia vertybė: tarybinio kaip ir carinio palikimo vertėtų atsikratyti be jokio gailesčio ir žvelgti į ateitį švariomis, neprispjaudytomis galvomis.
Panašaus lauko problemas apimančių katedrų, visgi plėtojančių mažiau koncentruotą veiklą, egzistuoja ir kitose mokslo įstaigose. Naujosios VGTU katedros studijų programos – pramogų industrijos ir renginių inžinerija – gali būti suprantamos ir kaip labai skirtingos, ir kaip glaudžiai susijusios. Pramogų industrijos yra komunikacijos, o Renginių inžinerija – inžinerijos krypties studijų programos.
2012 metų gegužės mėnesį į A. Naruševičienę kreipėsi ūkininkė Zita iš Akmenės rajono. Ji ir jos sūnus turėjo problemų tiek su sveikata, tiek ir su ūkiu – susirgo ir labai greitai numirė Zitos vyras, galvijai krito vienas po kito. Už kompleksines paslaugas ūkininkai aiškiaregei sumokėjo 178 000 litų (51 552 eurų). Ir tik, kai pieno primilžiai nė kiek nepadidėjo, ūkininkai suprato esantys apgauti.

Mūsų miestelyje buvo daug įvairių būrelių, tačiau vienas rimčiausių – menų mokyklos choreografijos skyriaus, kurio vadovė buvo Agnė Rickevičienė, kuri 2016-aisiais buvo išrinkta Metų mokytoja. Ji puiki pedagogė, užaugino šimtus stiprių šokėjų, ne vieną Lietuvos ir pasaulio čempionų kartą. Jos dėka mūsų nedidelis miestelis šokių pasaulyje buvo vienas žinomiausių.
Galiausiai ši įsitautinimo arba išsitautinimo, asmeninio įsivalstybinimo arba išsivalstybinimo dilema yra tokia pati gyva šiandien. Todėl ir puolamas yra visai ne J. Marcinkevičius. Vyksta daug fundamentalesnis procesas. Sovietmečiu sovietų taikyta tautos ir valstybės naikinimo strategija rėmėsi atviru naikinimu. Todėl kiekvienas žmogus, turėjęs bent minimalią istorinę atmintį ir nuovoką, žinojo, kad reikia apsispręsti tautos ir valstybės atžvilgiu. Dabartinis jų naikinimo principas yra visiškai kitas. Tai nutylėjimo arba neutralizavimo strategija. 
- Mano atminty Anykščiuose beveik neatpažįstamai pasikeitė du dalykai: Šventoji ir... anykštėnų požiūris į knygą. Tai sakau be jokios patetikos, nes upė teka pro mano langus, o knyga daugelį metų buvo Anykščių simbolis. Deja, per pastaruosius dešimtmečius knygos statusas netgi literatūros klasikų lopšyje apsivertė aukštyn kojom. Manau, jog dėl to kaltas ne tik pašėlusiai putojantis laikas, civilizacijos įnoriai, bet ir mes patys, per anksti susitaikę, per greitai nušokavę nežinia kur, nežinia pas ką. Ar ne metas tarti „stop“?
Jūsų PoS strategija yra tokia pat svarbi jūsų pelnui kaip ir bet kokia kita geriausia praktika. Visiškai integruotas verslas su programine įranga, jungiančia visus departamentus, tapo daugiau nei tik idėja Bill Gates galvoje. Tai būtinybė šiuolaikiniame duomenų valdomame pasaulyje. Būtent todėl toks skaitytuvas kaip SumUp yra daugiau nei paprastas kortelių skaitytuvas. Geriau galvokite apie jį kaip apie verslo partnerį, kuris prisideda prie jūsų paslaugų kokybės tiek pat kiek ir jūsų komanda. Jo nauda paliečia visus jūsų įmonės kampelius nuo parduotuvės iki rinkodaros departamento, iki jūsų buhalterio stalo. Tai sukuria visapusišką programinės įrangos centrą, kuris leidžia jūsų verslo sraigtams sklandžiai suktis.
jei buvo troskimas tureti namus,niekur nekeliavo ir nieko nepatyre,vadinasi ten ir grizta..baime naujoms patirtims nera privalumas.. yra kitas kelias,kai siela turi namus,turi seima ir myli ja,tada nebus jokiu bilduku..tiesiog reikarnuosis I savo vaiku vaikus..taip daznai buna, jog vienas is seneliu tik mirsta, o kitas tuoj ateina..ne veltui sakoma,jog genai dominuoja kas antra karta ( geriausiai),tai pilnas irodymas, kad materija yra tik mandala dvasines busenos..bet kartais tie orbai,sielytes nori buti liudininkais,netureti isipareigojimu ir labai lengvai leidzia laika priartedami,nutoldami..kur reikia mus nukreipdami..minta jie sviesa ,elektoniniu lauku..nors mes geriausiai pastebime juos tamsoje del regos, nes mes nemokame skirti sviesos nuo sviesos.Sviesa yra begalineje gradacijoje.

K. Zamarytė-Sakavičienė informavo, kad organizacijos, atliekančios prezervatyvų socialinį marketingą, pvz. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, užsiima spaudimu Švietimo ir mokslo ministerijai, todėl Laisvos visuomenės institutas kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydamas atlikti tyrimą dėl galimo A. M. Pavilionienės interesų konflikto, nes ši Seimo narė yra Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos tarybos pirmininkė, tačiau to nenurodė savo privačių interesų deklaracijoje.

Mes taip pat reikalaujame, jog visi gyvi žmonės, kurie šiuo metu yra pagrobti nežemiškos kilmės individų, būtų iškarto sugrąžinti sveiki; taip pat, mes reikalaujame sąrašo žmonių, kurie buvo pagrobti arba sulaikyti nežemiškos kilmės individų, įskaitant tuos, kurie mirė nelaisvėje. Taip pat mes reikalaujame, jog visi žmonių biologiniai ir genetiniai resursai, paimti iš individų, būtų identifikuoti ir sunaikinti, o jų panaudojimo ketinimai būtų viešai paaiškinti. Visi prietaisai, implantuoti į gyvus individus, turi būti identifikuoti ir saugiai pašalinti.
    Moteris, apsirengusi skarmalais, kažkada buvusiais baltais naktiniais marškinukais, padrikai sugargaliavo ir pabandė atsisėsti. Viena iš jos akių buvo dingusi, raudonas, mėsingas lizdas, švytintis nuo viršutinės šviesos. Trys kiti, visi vyrai, pradėjo Džil kryptimi, dejuodami, jų gangreninės rankos, lėtai kylančios; du jų blokavo metalinę ir stiklinę sieną, kuri vedė į gatvę – jos kelias lauk.
Lietuva nėra jokia išimtis. Požiūris į sovietinę praeitį yra tiek svarbus pasaulėžiūros aspektas, jog pagal teigiamą ar neigiamą jos vertinimą galima daugpasakyti apie asmenų ir socialinių grupių rinkiminį elgesį: sociologiniai tyrimai atskleidžia tamprią teigiamo sovietmečio vertinimo koreliaciją su balsavimu už vienas partijas ir neigiamo vertinimo tamprią koreliaciją su balsavimu už kitas.

Jums patrumpinę gyvenimą, jie Jus apiplėštų ir perimtų visus Jūsų nenugyventų metų išteklius, tame tarpe ir kūną. Jus visą gyvenimą lydinčios dalelės laikytų neblogu uždarbiu, jei gautų po Jūsų mirties vieną Jūsų pirštą; bandytų Jus įtikinti, kad smegenis ir visa kita Jums nebereikalinga, nes vis vien „nesugebėsite pats savimi, savo kūnu pasirūpinti“. Jiems prie širdies kuo jaunesnių žmonių mirtys: ištekliai kokybiškesni ir jų daugiau likę. Raudonšikniams tesate „ponas“, kurį reiktų apiplėšti, jei pats nenorėtumėte savanoriškai pasidalinti savo gėrybėmis su visai „alkstančiais“, nedirbančiais, o tik vaidinančiais darbą arba greičiau karą, taip lengviau Jus būtų įbauginti. Nepamirškite, kad Jus visų pirma laisvas žmogus, o ne „ponas“. Dėl laisvės dar gali tekti pakariauti, bet tai neįkanuojama vertybė. Ką jie jums besiūlytų, viskas būtų per pigu ir neverta.
Psichosocialinės reabilitacijos (PSR) tikslas – padėti lėtinėmis ir sunkiomis psichikos ligomis sergantiems asmenims vystyti savo emocinius, socialinius ir pažintinius įgūdžius, kad jie galėtų gyventi, mokytis bei dirbti bendruomenėje, turėdami geresnę gyvenimo kokybę bei mažesnį specialistų ir / ar institucijų intervencijų poreikį arba išlaikydami jau pasiektą gyvenimo kokybės lygį.
- Pirmiausia siūlyčiau per daug neeikvoti jėgų ir lėšų, nebeišradinėti dviračio, o koncentruotis ties esminiais, jau patikrintais dalykais. Kuo daugiau, kitoniškiau – tuo geriau, moderniau? Bent aš taip nemanau. Per radiją vienas žinovas porino, girdi, nesikeisdami galime paversti šalį vienu dideliu, bet tuščiu muziejum. Keista – bėgam iš paskos visoms naujovėms, o miestai ir kaimai tik tuštėja...
×