Tąkart susipažinau su Kūrybinių industrijų fakulteto dekane doc. dr. Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene ir Kūrybos verslo ir komunikacijos katedros vedėja doc. dr. Egle Jaškūniene. Po sėkmingai realizuoto projekto buvau pakviestas į prof. dr. Tomo Kačerausko „Kūrybos visuomenė“ (2014) bei Richardo Floridos „Kūrybinės klasės iškilimas“ (2015) knygų pristatymą.
Todėl kolektyvinės atminties trynimas ir performavimas tapo vienu iš pagrindinių jo siekinių. Šiuolaikinis rusų rašytojas Viktoras Pelevinas nedidelės apimties tekste „Zombinimas: lyginamosios antropologijos bandymas“, išsamiau aptaria šiuos homo sovieticus kūrimo mechanizmus, pasitelkdamas mankurtui artimą, bet iš visai kito geografinio-kultūrinio konteksto pasiskolintą „zombio“ sąvoką.
Nuo 2016 metų „Pasaulio virtuvė“ vadovauja „Erasmus+“ projektui, kurio tikslas – padėti dėstytojams ir mokytojams visoje Europoje veiksmingai dėstyti savo disciplinas tarpkultūrinėms studentų grupėms. Projekto tyrėjų ir ekspertų komandą sudaro mokslininkai ir pedagogai iš VIVES universiteto Belgijoje, Roma Tre universiteto Italijoje, Airijos valstybinio universiteto Golvėjuje (Airijoje) ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvoje.

Komunikacija sporto industrijoje skirstoma į mokslinę, politinę, ekonominę, teisinę, technologinę, vadybinę ir t. t. Sporto industrija, kaip ir sporto mokslas, dar neturi išbaigtumo. Sporto industrijoje vyksta intensyvūs komunikacijos procesai, ieškoma naujų komunikacijos derinių ir griaunamos stereotipinės nuostatos. Manau, kad progresas yra neišvengiamas. Mes gyvename įdomiame didelių pokyčių laikotarpyje, kuriuos skatina komunikacija. Galima teigti, kad komunikacija įgauna naują prasmę ir reikšmę.

. Atminties technologijos laiduoja visuomenės sanglaudą, jos išlikimą auklėjant jaunimą, institucinių ryšių stabilumą, tradicijų ir socialinių ryšių perdavą. Visi visuomenės gyvenimo, politikos, kultūros reiškiniai ir žmogaus veiklos ypatumai aiškinami atsižvelgiant į istorijoje susiklosčiusius ir viena kitą keitusius technologinius tarpsnius, kurie įvardijami kaip logosfera, grafosfera ir videosfera. Pirmajame tarpsnyje vyravusį rašymą keitė spausdintas tekstas, o pastarąjį ima išstumti audiovizualiniai informacijos sklaidos būdai. Šiuo atžvilgiu kalbama apie iškylančias ir įsivyraujančias technologijas, nes naujosios technologijos ne vien išstumia senąsias, bet ir jas pasitelkia bei modifikuoja. Spausdintas tekstas išlieka ir šiuo metu, tik spausdinama jau pasitelkiant kompiuterius ir skaitmenines operacijas. Videosferos įsivyravimas yra nulemtas kapitalizmo raidos ir gali būti laikomas esminiu kapitalistinio pasaulio aspektu. Šiame tarpsnyje atmintis įvaldoma ir perteikiama ar „gaminama“ tele, video ir audio medijomis – jomis kuriamas institucinis ir sykiu prekinis atmintinų duomenų kaupimo, saugojimo ir sklaidos tinklas, struktūrinantis ir žmogaus mintijimą. Todėl „televizinė atmintis“


2018 metų vasario mėnesio „Magnificat“ numeryje, rašant apie Bibliją ir poeziją, buvo pastebėta, kad Šventajame Rašte aptinkami įvairūs literatūriniai žanrai (žr. „Biblinė hermeneutika: poezija ir Biblija“, p. 12). Šiame straipsnyje tam tikra prasme sugrįžtama prie paliestos temos, tik šįkart pasirenkant studijos objektu ne poeziją, bet pasaką. Pasaka – vienas iš pagrindinių pasakojamosios tautosakos žanrų. Jos skirstomos į keletą formalių tipų
– Viešojoje erdvėje labai daug pastebiu kritikos, adresuotos mokslui, studijoms, išsilavinimui ir jo naudai. Dažnai, nors mano manymu, ne visada pelnytai, universitetai kaltinami nekokybe, neverslumu, nešiuolaikiniu požiūriu ir panašiai. Tikriausiai ir jūs pastebėjote, kad Švietimo ir mokslo ministerijos planuose labiausiai deklaruojamas universitetų jungimas. Ši deklaracija kelia daugiau sumaišties ir nesusikalbėjimo, ištisas pasipiktinimų ir susipriešinimų audras. Kadangi turite daug patirties edukologijos srityje, tad aš noriu jūsų pasiteirauti, kaip regite dabarties Lietuvos aukštojo mokslo kraštovaizdį? Ar tikrai mūsų aukštojo mokslo sistema yra tiek apgailėtina, kad ją reikia bet kokia kaina galutinai sunaikinti? Ar universitetų jungimo žingsnis yra būtinas ir pirmasis norint žengti tikrosios kokybės ir net tarptautinės konkurencijos link?
Putinaitė taip pat atmeta ir sovietmečio veikėjų prisiminimuose dėstomą požiūrį Visi – patriotai; šios koncepcijos turiniui, prosovietiniam pobūdžiui ir šalininkams autorė negaili kandžių pastabų. Putinaitė prikišamai akcentuoja savo priešiškumą bet kokioms sovietiškumo ir simpatijų sovietizmui apraiškoms. Tačiau atidžiau pažvelgę aptinkame, kad prosovietinė Visi – patriotai koncepcija ir sovietizmui priešiška Putinaitės koncepcija yra įtartinai panašios.
Delta-3-carene is a bicyclic monoterpene with a sweet, pungent odor. It is found naturally in many healthy, beneficial essential oils, including cypress oil, juniper berry oil and fir needle essential oils. In higher concentrations, delta-3-carene can be a central nervous system depressant. It is often used to dry out excess body fluids, such as tears, mucus, and sweat.
    Tarp jokio miego ir beveik pastovaus adrenalino antplūdžio, dienos jai susiliejo kartu. Po to, kai policijos pajėgos buvo sunaikintos, Džil praleido laiką, ieškodama išlikusiųjų, nesibaigiančios valandos, nerdama žemyn siauromis gatvelėmis, belsdamasi į duris, šukuodama pastatus dėl tų, kurie sugebėjo pasislėpti. Ji surado daugybę, ir su kelių iš jų pagalba, jie pasiekė saugią vietą, vidurinę mokyklą, kurią užbarikadavo. Džil, prieš išeidama atgal į miestą ieškoti kitų, įsitikino, kad jie buvo palikti saugiai. Ji daugiau nieko nerado. Ir šį rytą, kai ji grįžo į vidurinę mokyklą...
    Ir taip, aš įstojau į vidurinę mokyklą savo rajone. Iš pradžių gailėjausi šio sprendimo, nes mano naujoji mokykla kiurksojo ant labai aukštos kalvos. Net pavasario laikmečiu, studentai sukaisdavo ir suprakaituodavo vien lipdami stačiu keliu – aiškiai mano ketinimui “nerūpestingai striksėti į mokyklą” buvo lemta nugrimzti į nebūtį. Kiekvieną kartą tai prisiminus ir faktą, kad reikės kartoti tą pačią procedūrą diena iš dienos dar kitus trejus metus, aš nusilpdavau ir puldavau į depresiją.
Puikią, iš esmės į visus su poeto Just.Marcinkevičiaus veiklos ir kūrybos kontekstais bei puolimais prieš jį susijusius klausimus atsakančią kalbą, pavadintą „Tai uždaryk mane“, perskaitė žinomas šalies kultūros veikėjas, lietuvių literatūros kritikas ir leidėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Valentinas Sventickas, ištaręs: „Vilniaus forumą, kaip supratau, ypač jaudina Lietuvos padėtis Europos Sąjungoje. Kai kurių Europos ideologų įsivaizdavimai, kad mažos tautos, valstybės ir kalbos sunyks. Netikiu, kad taip gali būti, tokiam įsivaizdavimui turime kategoriškai priešintis. Marcinkevičius priešinsis kartu su mumis. Tai jėga.“

„Lietuva yra priskiriama didžiausios demografinės rizikos šalių grupei. Ne paslaptis, kad prognozės mums yra labai negailestingos ir rodo, kad per artimiausius 20 ir 30 metų gyventojų skaičius mūsų šalyje gali susitraukti iki pasibaisėtino 1,5 milijono gyventojų, kas būtų praktiškai dvigubai mažiau negu šiuo metu ir tai jau yra toli gražu ne tik darbo rinkos problemos, ar kažkokios kitos makro ekonomikos problemos, tai tampa tautos išlikimo klausimas“, - sakė G. Nausėda.
Ši minties pakraipa paprastai vadinama Bažnyčios socialine doktrina. Be abejo, jos fragmentų atrasime dar apaštalų laikais ir vėlesniais amžiais. Tačiau Leono XIII enciklikos nuopelnas buvo šios doktrinos organiškas ir nuoseklus išdėstymas. Žinoma, popiežių socialinės enciklikos yra Bažnyčios socialinės doktrinos viršūnė, tačiau už jų slypi visoje Bažnyčioje dedamų pastangų, intelektualinių ir praktinių, krikščioniško tikėjimo šviesoje perprasti ir reaguoti į konkretaus žmonių ir visuomenių gyvenimo iššūkius, problemas. Pavyzdžiui, Pranciškaus „Laudato Si“ enciklika aptaria tai, ką krikščioniškas tikėjimas ir Bažnyčios patirtis gali pasakyti ekologinės krizės kontekste. Ir ekologinė krizė, primena popiežius, nėra technologijų trūkumas ar paprasčiausia cheminė tarša. Ji glaudžiai susijusi su mūsų mentalitetu, su mūsų vertybėmis, su mūsų visuomenių ekonominiais ir politiniais interesais.

Dirbo muzikos prodiuseriu, TV laidų rengėju, scenarijų autoriumi, festivalių „Rumshk“ ir „Rumshkiux“, „Šiauliai Jazz“, „Glaesum – gintaras kitaip“, ŠAMA MMX apdovanojimų prodiuseriu ir reklamų kūrėju. 1994–1996 m. dirbo IĮ reklamos agentūroje „Pramuštgalvis“ direktoriaus pavaduotoju, režisieriumi, renginių organizatoriumi ir vedėju. Rengė TV laidas „Rockiada“, „Shekit slieką“ ir DJ muzikos festivalį. 1994 m. dirbo UAB „Lit-Poliinter“ (dabar LNK) televizijoje, TV muzikos redaktoriumi, TV laidų „Tangomanija“, „Shekit“, „Ryto ratas“, „Tikras garsas“ režisieriumi ir prodiuseriu.
Džiazo statusas vis tik yra visos Lietuvos bendra problema. Lietuvos džiazo federacija yra tik visuomeniniais pagrindais susikūrusi organizacija. Kiekvienas jos narys yra savotiškas savanoris. Tuo tarpu Estijos džiazo federacija turi valstybės išlaikomus 4–5 etatus. Jie gerokai toliau pažengę nei mes. Nors jie turi mažiau „gražių“ kelių sujungiančių skirtingus miestus ir mažiau klaikiai akmenimis grįstų aikščių, tačiau jie (estai) gali pasigirti „nenustekenta“ savo šalies kultūra.
- Į mokyklą eiti pradėjau 1935 m. Iš Lietuvos išvykau 1944 m. Tad beveik 10 metų lankiau lietuvišką mokyklą, iki jos baigimo buvo likę tik dveji metai. Ta Lietuvos mokykla, kokia ji buvo nepriklausomybės laikais, buvo pastatyta ant labai stiprių pagrindų. Ją sukūrė žmonės, kurie neieškojo pinigų, uždarbio, kurie labai mylėjo šią krauju persunktą žemę.
I’ve just started using Cannabis oil for neuropathic Pain. My first order was in the Yellow Spectrum with a very low THC & higher CBD. I really want to get off the opioids I’ve been using & expect that I’ll need to use a higher THC product to do this. The oil I’m considering now is in the Blue Spectrum. There is a note that “Terpenes have been removed”, why would they remove the terpenes? Is it to remove the taste?
Kas dėl kaukių dėvėjimo – manau, tai nėra jokia blogybė, tačiau mano dėvima kaukė turi būti man organiška, man turi būti miela ją dėvėti, ji neturi it sunkiasvoris apdangalas slėgti nei mano veido, nei savasties – atvirkščiai, kaukės dėka turiu išlaisvinti tai, kas slepiasi po ja, po manuoju susikurtu įvaizdžiu – tai vienas iš subtilesnių kūrybiškumo raiškos aplinkkelių.
    Vienas po kito žmonės kairėje klasės pusėje ėmė prisistatinėti. Jie pakeldavo ranką, tuomet pasisakydavo vardą, savo senosios mokyklos pavadinimą, ir kitą trivialų mėšlą, kaip hobi ar mėgstamiausią maistą. Kai kurie niurnėjo, keli gana įdomiai prisistatė, kiti pasakojo anekdotus, kurie keliais laipsniais sumažino klasės temperatūrą. Skirtingiems žmonėms prisistatant, vis artėjo ir artėjo mano eilė. Jaudinausi! Visi turėtų suprasti, kaip jaučiausi, ar ne?

Tačiau iš pradžių gero ekonominio gyvenimo viltys užgožė abejonę dėl neoliberalų nuolat kalamos minties, kad valstybė ir mokesčiai yra „savaiminis blogis“, kurio turėtų būti kuo mažiau. Sovietinio totalitarizmo ir vietinio pseudosuverenumo patirtį išgyvenusiai visuomenei buvo sunku susigaudyti, kas ta valstybė ir kokias funkcijas ji išties turėtų atlikti, todėl jas noriai perleido į veikiai susiliejusių aktyviausių ir agresyviausių verslo ir politikos grupuočių rankas. To padarinius regime šiandien.
Geno dozes efektas: genu dozes skirtumu islyginimas skirtingose lytyse. Pateliu lastelese yra dvi XX chromosomos, o patineliu viena X ir viena Y. Zinduoliu Y chromosoma skiriasi ne tik morfologija, bet ir struktura. Didesne jos dali sudaro konstruktyvus heterochromatinas. Veikliu genu zymiai maziau negu X chromosomoje. Zinduoliu pateliu ankstyvoje embriogenezeje viena X chr. tampa fakultatyviu heterochromatinu ir stebima kaip Baro kunelis. Ji replikuojasi pries kiekviena dalijimas, bet yra genetiskai neaktyvi.
    Vaikinai vilkėjo sportines striukes, o merginos – jūreivių uniformas. Oho, na ir keista kombinacija. Galbūt ant pakylos rėžiantis kalbą, kuri sukelia knarkimą, direktorius turėjo kažkokį fetišą jūreivių uniformoms. Kol galvojau apie šiuos beverčius dalykus, idiotiška ceremonija pagaliau baigėsi. Aš – kaip ir kiti mano ne tiek valingi nauji klasiokai – įžengiau į 1-5 klasę.
Už sūnaus gyvenimo ir verslo „sutvarkymą“ buvo paprašyta 50 000 litų (14 481 eurų), nes būrėja paaiškino, kad reikalingi amuletai, kainuojantys 24 000 litų (6950 eurų). Jie, anot aiškiaregės, turi būti iš aukso. Kad būtų galima sutvarkyti sūnaus firmų reikalus, reikėjo ir žalvarinių pėdučių. Už 3 apvalius amuletus ir auksinį žiedą, 15 vienetų žalvarinių pėdučių Aldona sumokėjo 24 000 litų (6950 eurų).
×