Europos piliečių iniciatyvos „Mama, tėtis ir vaikai“ iniciatorė Edita Frivaldszky iš Budapešto tiki iniciatyvos sėkme: „Dalyvavau ir ankstesnėje Europos piliečių iniciatyvoje, kuri gynė negimusią gyvybę. Taigi jau turiu patirties išnaudojant šį ES įrankį. Iš ankstesnių iniciatyvų žinau, kad toks piliečių susivienijimas gali turėti poveikį ES politikai, nors Europos Komisija ir nėra įpareigota atsižvelgti. Mes nesustosime surinkę milijoną parašų, norime eiti toliau, kol įrodysime, kad būtent iš mamos, tėčio ir vaikų sudaryta šeima yra mūsų valstybių ir tautų ateitis, bei visos Europos išlikimo sąlyga.“

Svarbiausia pataikyti i juodąją visatos skyle tada kalba yra pati logiskiausia, nors kaip juodosios skyles atmosfera daugeliui galbūt nesuprantama... Bet kad rašytojai visados varo ir varo aplink juodąją visatos skyle tai labai aiskiai jaučiu ir vis galvoju-na ir ko jie ratus suka, o ne aiskiai šviesiai tiesiai nepaima ir nepasako.( tegul paima ir pasako)
Pirmoji koncepcijos Visi – kolaborantai plėtojimo kryptis – tai Putinaitės pastangos „nuvainikuoti“ lietuvybę parodant jos išskirtinį menkumą ir vidinį giminingumą sovietinei sistemai. Anot Putinaitės, lietuviškosios tapatybės esminius bruožus nulėmė nuo realybės atitrūkusio svaičiotojo J. Basanavičiaus idėjos. Basanavičius suformavęs lietuviškąją tapatybę, kuri esanti azijinė, priešiška Europai, pasyvi, barbariška, pajungianti individą kolektyvui, neturinti nuovokos apie gėrio ir blogio perskyrą, kultūrinė, o ne politinė, o svarbiausia – skatinanti įsiverginimą. Basanavičius, esąs kone kalčiausias dėl to, kad dabar daugelis lietuvių sunkiai tampapiliečiais (Putinaitė N. Šiaurės Atėnų tremtiniai. Vilnius. 2004: p. 50-67; Lietuviai– amžini Europos tremtiniai. Tauta pakliuvo į J.Basanavičiaus vizijų paspęstusspąstus). Tokia tapatybė sovietiniam režimui iš esmės buvusipriimtina:  „[o]kupantui politiškumą nuvalyti nuo tautiškumo nebuvo sunku, nes buvo gyvi J. Basanavičiaus suformuoti tautiškumo įvaizdžiai. Jo idėjos okupantui tiko. Iš liaudinio valstietiškumo padaryta dekoracija, pseudokultūra su harmonizuotais šokiais ir dainomis.“ Dar daugiau, lietuviškoji tapatybė ir kultūra esanti tiek artima sovietinei, jog, anot autorės, „Įmanoma, kad kitaip susiklosčius istorinėms aplinkybėms lietuvių tauta būtų pajėgusi pati susikurti „savą“ socialistinį totalitarinį režimą, t. y. savesnį ir priimtinesnį už rusišką sovietinį.“ (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p. 12). Išeina, kad sovietinė okupacija išpildė gilų, tik gal ne iki galo suvoktą lietuvių troškimą tapti sovietžmogiais.
Turime atsigręžti į dvasinės kovos istoriją. Visi moraliniai apsisprendimai padaromi sąžinėje ir šia prasme yra subjektyvūs. Tačiau, kaip sakė vienas išmintingas politikos filosofas, „privačios sąžinės yra privačios nuomonės“. Todėl tam, kad net ir patys kilniausi ir į didžiausią universalumą galintys pretenduoti mūsų sąžinės sprendimai įgytų jėgą ir galiotų kitiems, kažkas privalo juos pripažinti. O mūsų dvasios viduybėje  vykstantį apsisprendimą pripažinti ir patvirtinti gali tik vienas teisėjas – moralinė atskaitos bendruomenė. 
    Žinoma, tuo metu Suzumiya Haruhi nesėdėjo klasėje, kitaip mes apie ją nekalbėtume. Bet, vėlgi, net jeigu ji būtų girdėjusi mus, turbūt per daug nesijaudintų. Dažniausiai Suzumiya Haruhi palikdavo klasę tuoj pat po ketvirtos pamokos ir grįždavo prieš pat penktąją. Ji nesinešiojo priešpiečių dėžutės, todėl maniau, kad užkąsdavo valgykloje; bet nereikia visos valandos maisto kramtymui, ar ne? Kas be ko, po kiekvienos pamokos pabaigos, ji dingdavo. Kur ji, šiaip ar taip, eidavo…?
Beje juslių galimybės neribotos, gal tik Jus pats ar Jūsų siela jas gailestingai apribojo. Kaip pradinukui burtininkui, gal nevertėtų per daug jų plėsti. Iš to gal galėtų būti naudos, jei reiktų miške kuo greičiau surasti paklydusį vaiką. Tik tokia veikla būtų Jums pačiam pavojinga. Raudonšikniai tokius dalykus skatina, tik vargu ar jūsų išlavintus sugebėjimus jie ruoštųsi panaudoti dorai. Be to, tokiai užduočiai galima būtų pasitelkti ir mokslo pripažintus būdus ir bandyti vaiką atsekti paliktais pėdsakais, bet koks siūlas galėtų tapti užuomina ar užtektų garsiai paūkauti.
Žinote, čia panašiai kaip improvizacijos virtuvėje, kai norisi nustebinti konkretų draugą pagal jo konkretų skonį ir konkrečius mitybos įpročius netikėtu, tačiau šauniu patiekalu. Šiuo atveju tam tikra prasme ir Vilnių ar kurį nors kitą miestą galime paversti kūrybiniu. Žiūrint, ko tuo kūrybiškumu sieksime ir ko iš jo tikėsimės atitinkamame mieste atitinkamomis socialinėmis, kultūrinėmis, ekonominėmis aplinkybėmis. Tad pernelyg nesureikšminkime kūrybingumo konceptų ir nebijome improvizuoti patiekalų receptais.
... Is kraujo... O gal is oro. Linas Esu ir sako kad vient apie orą kalbu... Gal is oro. Kai savęs nevarzydavau (dar pries susitikimą su mirties energija), kai zmones praeidavo pro šalį mane nuolat energija krete. Patikek tai yra normalu. Jei nori buti galinga tai yra normalu. Atsiras ir tau ta energija tik jos neslopink. Neslopinama ji vis auga ir auga. Tada ir tu galėsi per atstumą uzverstas knygas skaityti ir daug ka galėsi. Is Dievo melsk energijos. Is Dievo.
Paskaitas skaityti Panevėžyje yra neapsakomas malonumas. Čia pažįstu daug menininkų, apie daugelis jų esu rašęs ne vieną recenziją, parodų kritinius tekstus katalogams, reiškęs asmeninę nuomonę žurnalistams. Kai atvykstu mane visada sutinka vietos menininkai kviesdami diskutuoti, kalbėtis ne tik apie meną, bet ir apie labai plačias, egzistencijos problemas. Aš jaučiu, kad mano parenkamos temos panevėžiečiams yra įdomios, jie negaili nuoširdžių pastabų. Po paskaitų ir mano parodų visada išsako savo nuomonę, o kai kada net pateikia naudingus patarimus. Niekur kitur aš neturiu tokios puikios publikos kaip tik Panevėžyje ir Šiauliuose. Tiesa, Šiauliai man visada lieka ypatingi. Aš juose gimiau, gyvenau, mokiausi, brendau kaip menininkas ir mokslininkas. Šie abu miestai yra labai ypatingi.
Svarbiausia pataikyti i juodąją visatos skyle tada kalba yra pati logiskiausia, nors kaip juodosios skyles atmosfera daugeliui galbūt nesuprantama... Bet kad rašytojai visados varo ir varo aplink juodąją visatos skyle tai labai aiskiai jaučiu ir vis galvoju-na ir ko jie ratus suka, o ne aiskiai šviesiai tiesiai nepaima ir nepasako.( tegul paima ir pasako)
O kaipgi antrasis dvilypės tiesos apie žmones aspektas, kad jie protingi ir laisvi subjektai? Kadangi esame protingi veikėjai, mes taip pat esame laisvi. Tai – bendrųjų tradicinės filosofijos idėjų pamatinis teiginys nuo Aristotelio iki Kanto. Taip yra todėl, kad proto funkcija – gebėjimas suvokti tikslus (ar didžiausią gėrį) ir galėjimas dėl jų apsispręsti bei pasirinkti būdus, kaip šių siekti. Tai, kad esame protingi ir laisvi, reiškia, jog mūsų negalima redukuoti vien į įvairius vaidmenis ir pozicijas, kurias užimame įvairiuose komitetuose, kurių nariai esame. Taigi nors iš prigimties esame bendruomeniški, mes taip pat turime laisvą ir abipusį santykį su bendruomenėmis, kurių nariai esame.
    Laiką švaistančios priėmimo ceremonijos metu nuovargis buvo mano vienišos melancholijos veide priežastis. Visi kiti nešiojo “šviežios pradžios” žymes veiduose; žinote, unikalų “viltingą, bet persmelktą neužtikrintumo” žvilgsnį, kurį kiekvienas naujokas turi, kai pirmą kartą įžengia į mokyklą. Man tai negrėsė – daugelis senesniųjų klasiokų iš buvusiosios mokyklos taip pat persikėlė į šią vietą. Kas be ko, čia taip pat atsibeldė keli mano draugai. Taigi, aš neatrodžiau nei susirūpinęs, nei susijaudinęs, kaip kiti žmonės.
Due to their extensive modification, the Skitarii can excel in almost any environment. Each legion hails from a hyper-industrialised Forge World -- extreme doses of radiation are nothing to those who have trodden the toxic wastes of Mars. Even in the time-ravaged fringes of the Halo Stars the Skitarii Legions march onward. They have painstakingly conquered worlds across the breadth of the galaxy, and whatever perils they face, their march falters not.
Nuolaidos Padangos Prekės gyvūnams Nešiojami kompiuteriai Mobilieji telefonai Televizoriai Stacionarūs komputeriai Baldai Dovanos Kosmetika ir higiena Planšetiniai kompiuteriai Šaldytuvai Laikrodžiai Automobilinė įranga Skalbimo mašinos ir džiovyklės Sekso prekės Įrankiai, Sodo, daržo technika Apranga Sportas Lego Vaikui ir mamai Žaidimų įranga ir konsolės Dovanų kuponai Paslaugos
Atminties kortelių skaitytuvas gana greitai atpažįstamas ir, kaip taisyklė, nereikalauja papildomos programinės įrangos įdiegimo, o įdiegta atminties kortelę sistema rodo kaip atskirą diską. Kaip jau minėta, kortelių skaitytuvai skirstomi į išorinius ir vidinius. Jeigu pas juos namuose yra keli stacionarūs kompiuteriai, paprasčiausia yra įsigyti kelis vidinius įrenginus. Tačiau jei esate mobilus, o namuose turite daugiau nei vieną kompiuterį, patogu įsigyti išorinį.

Mes visi, mūsų visuomenė kaip socialinis vienetas kūrybiškumo link galime eiti tik vienu – konservatyvaus mąstymo atsisakymo ir jo sąmoningo laužymo – keliu. Išties nūdien atvirumas kūrybiškumui neretai būna tik suvaidintas, nemokšiškai imituojamas, siekiant būti madingam. Tačiau tai nėra tikrasis kūrybiškumas – tai tik nevykusi nevykusiai dėvima kaukė. Būti kūrybiškam – tai reiškia pirmiausia būti apdairiai drąsiu, tai neišvengiamai eiti prieš srovę, mesti iššūkį pilkai masei, protestuojančiai miniai.


Putinaitei šiame pranešime tiek daug dėmesio skyrėme tik todėl, kad ji yra viena aktyviausių ir labiausiai matomų ištisos šiuolaikinės antilietuviškos ideologijos skleidėjų kartos atstovų (kai kuriuos kitus minėjome aptardami koncepciją Visi – kolaborantai). Tai yra labiausiai sovietizmo dvasia persismelkę veikėjai – tautinę ir valstybinę sąmonę visiškai praradę devintojo dešimtmečio komjaunuoliai, kurie buvo visiškai pasiruošę tęsti ir pabaigti visą okupacijos tarpsniu vykdyto lietuvybės naikinimo darbą. Netikėtas istorijos posūkis, kai radosi Sąjūdis ir atsikūrė Lietuvos valstybė, pertraukė jų vos prasidedančią Lietuvos naikinimo veiklą. Tačiau sovietmečiu susiformavusios antitautinės ir antivalstybinės nuostatos ir jau spėti įgyti kovos su lietuvybe įgūdžiai niekur nedingo. Jų išsigelbėjimu, atvėrusiu galimybę vėl pritaikyti šiuos įgūdžius ir tęsti antilietuviškų ideologų karjerą, tapo Lietuvos integracija į ES, dėlkurios prasidėjo šalies „europeizavimo“ procesas, primenantis sovietizavimą tuo, kad abiem atvejais siekiama sunaikinti tautas ir nacionalines valstybes.  Todėl sovietizavimo ideologai lengvai persiorientavo ir tapo uoliais su lietuvybė kovojančiais europeizuotojais, tęsiančiais savo komjaunuoliškos jaunystės žygius po „europinių vertybių“ skleidėjų iškaba. Kova prieš tarybų Lietuvą tėra patogi ideologinė širma, kuria šie kitam šeimininkui ėmę tarnauti komjaunuoliai pridengia savo kovą su lietuviškuoju politiniu tautiškumu (nacionalizmu)
Sarai,aš su ateiviais nebendrauju taip kaip tu manai.Jie tik retsykiais man parodo kad vis dar esu jų ganomas. Ispanijoje grįžtant Boingu iš Ibizos salos mano žmonos bilietas buvo sėdėti prie lango. Vos pakilus iš tos salos aerouosto atsivėrė nepaprastas grožis ir žmona paėmė mano telefoną pafotografuoti, nes jos kažko tai užsikaprizino.(namuose teko jį išmesti ir pirkti naują)Ji padarė keletą nuotraukų, paskui dar ir aš pasilenkęs irgi pafotografavau iš oro ir boingui leidžiantis Ispanijoje Valensijos aerouoste.Plika akimi nesximatė nieko tačiau išmanusis užfiksavo kažka tai tokio ką pamačiau tik namuose peržiurėdamas tas nuotraukas. Netoli salos ir Virš viduržemio jūros telefonas užfiksavo kažka tai panašaus į NSO, kuris skrido su lėktuvu sparnas į sparną nutolęs gal kokį 30 metrų,o kai kuriose kitose nuotraukose ir kiek tolėliau. Tačiau nors buvo fotografuojama ir jau priskridus žemyna iš tos pačios pozicijos,tačiau ten jau nebuvo jokio NSO. Tas nuotraukas nusiunčiau Evaldui ir San Ilui. San Il parašė kad jis neranda paaiškinimo kas tai.
Detali paieška Pašto kodai Taksi Lietuvoje Valiutų kursai Įmonių kodai PVM kodai Įmonių pranešimai Bankrutavusios įmonės Ekonomikos rodikliai Orai Įstatymai Dokumentų pavyzdžiai Akcijų kainos Žaliavų kainos Viešieji pirkimai Apklausos Verslo naujienos Naudinga informacija Patarimai Skundai Nauja įmonė Taisyklės Pagalba Privatumo politika Duomenų rinkmenos TOP įmonės 2018 Reklama Kontaktai
– Ne paslaptis, kad VGTU kūrybinių industrijų studijų programa – pirmoji Lietuvos universitetuose. Ji startavo 2008 m. Tad puikiai suprantama, kad ši programa jau turi tradiciją, įtvirtintą gerą vardą, subūrusi savo srities profesionalus. Ši programa taip pat buvo puikus KIF idėjinis ir praktinis pagrindas, o galiausiai ji buvo paskata ir pramogų industrijų, ir renginių inžinerijos studijų startui. Pramogų industrijos kituose universitetuose dažnai studijuojamos integruotai, t. y. tam tikrame santykyje su kitomis industrijomis (kaip kultūrinėmis ir kūrybinėmis) arba su šiuolaikiškomis profesinėmis veiklomis, labiausiai akcentuojant vien tik šiuolaikinio meno kūryba.

Kuo toliau tuo daugiau randu bauginančių įrodymų kad aš gal būt nesu žemietis. Aš priklausdau tai 7 procentų žemės gyventojų grupei kuri turi 4 kraujo grupę,ir tik dabar man pradeda aiškėti kodėl prieš atliekant šį eksperimenta 1974 m. su manimi pirmiausiai buvo išsireikalautas mano kraujo grupės įrodymas. Antra man pradeda atgyti prisiminimuose kažkokie tai migloti dalykai, kad kai aš buvau rastas visiškai mažytis - kelių savaičių viename Lietuvos kaime už klojimo po naktinio NSO pasirodymo 1949 metais.Mane tada priėmė ir įsivaikino mano amžinatilsį tėvai, kurie buvo ka tik vedę.Svarbiausiai kad pradedu sapnuoti scenas kada mane iš šilto ir jaukaus nežemiečių erdvėlaivio menkai aprengta paguldo šaltoje pavasario pievoje ir aš klykiu iš šalčio ir baimės nes esu paliktas vienui vienas... Viena karta kažka tai tokio tėvas įpykęs nerišlaus minėjo bet aš tada į nieką nekreipiau dėmesio, tai buvę susiję su priekaištais, kad iš manęs jie tikėjosi kažko tai kito. Na bet gal būt tai tik nesamonės ir gal būt mane eilinį karta kankina paranoja,bet tada kyla klausimas kodėl nežemiečiai mane savotiškai "globoja" jau nuo kokių 7 metų amžiaus, kai aš dar nesupratau kas jie tokie yra ir jų erdvėlaivius laikiau paprastais lėktuvais. Pirma karta tai išaiškėjo Simne kur mokiausi 1 klasėje ir papasakojau kokį lėktuva mačiau vasarą uogaudamas su tėvais prie Dusios ežero, ir NSO mačiau virš aptvertos karinės bazės teritorijos, kurioje budėjo ginkluotas kareivis. Tas pailgo kiaušino formos visiškai juodas, kokių 3 aukštų namo dydžio lėktuvas be garso skraidė pirmyn ir atgal ir jame kažkas esantis mane kalbino mintimis, o kai parodžiau jį savo tėvui - jis net nustėro iš nustebimo nes pats negirdėjo, kaip jis sklando ir jį pamatė, kai aš parodžiau pirštu į jį. O tas objektas tarsi gėdintūsi mano tėvo iš karto nuskrido labai toli ir vėl pavirto tik juodu tašku, arčiau manęs priskrido vėl kai tėvas nuėjo toliau nuo manęs rinkti miško aviečių. Sargybinis nešė savo karaūlą ir net nesiteikė žvilgterėti kas vyksta danguje virš tos bazės. O aš tada galvojau, kad tai rusai tokį ginklą turi ir taip pagalvojo mano tėvas kad tai toks jų lėktuvas, o kai papasakojau mokykloje, manęs įdėmiai atvyko išklausyti kažkokie tai žmonės iš Vilniaus, bet tada buvau mažas ir nieko tokiems dalykams dėmesio neteikiau, maniau kad taip viskas ir turi būti. Nuo to laiko aš dažnai turėjau su jais tokius pokalbius mintimis ir kai gyvenome Kalvarijoje ir kitur. Jie kažkaip mane visur susirasdavo, įtariu net nuvykus į Ispanija su jais turėjau tokius tolimus kontaktus ne viena kartą ,netgi turiu nuotraukas lėktuve darytas pro langa, kai skridome visi keturi iš Ibizos salos pernai vasarą, fotografuojant pakilimą iš Boingo per jo langa pamačiau kažkokius neryškius dalykus netoli sparno, tos nuotraukos ir dabar yra galiu atsiusti į emailus kas parašys adresus. Vienu žodžiu senatvėje mano atminti pradeda iškėlinėti kažkokius tai intriguojančius dalykėlius, iš kurų daugelis juokiasi jei įsidrasinu kam nors juos papasakoti.
O kaipgi antrasis dvilypės tiesos apie žmones aspektas, kad jie protingi ir laisvi subjektai? Kadangi esame protingi veikėjai, mes taip pat esame laisvi. Tai – bendrųjų tradicinės filosofijos idėjų pamatinis teiginys nuo Aristotelio iki Kanto. Taip yra todėl, kad proto funkcija – gebėjimas suvokti tikslus (ar didžiausią gėrį) ir galėjimas dėl jų apsispręsti bei pasirinkti būdus, kaip šių siekti. Tai, kad esame protingi ir laisvi, reiškia, jog mūsų negalima redukuoti vien į įvairius vaidmenis ir pozicijas, kurias užimame įvairiuose komitetuose, kurių nariai esame. Taigi nors iš prigimties esame bendruomeniški, mes taip pat turime laisvą ir abipusį santykį su bendruomenėmis, kurių nariai esame.
Vienas netikėtas potyris (bet kas – telefono skambutis, naujiena socialiniame tinkle, orų pasikeitimas, vaiko šypsena) ir net ir pats banaliausias mūsų kasdienės rutinos elementas gali mus taip suerzinti, pradžiuginti ar nustebinti, kad būsime priversti į save pažvelgti naujomis akimis. Va, ta nuostaba, tas autentiškas emocinis išgyvenimas, kuris kasdien griauna mūsų saugios rutinos užtvankas, ir yra mūsų gyvenimo tiesa. Dėl tos tiesos aš kasdien iš naujo pasiryžtu kurti.
Kitas momentas. Visumoje resursai eina į pabaigą o gyventojų daugėja. Visiems neužteks net pavalgyti. Jau ir dabar neužtenka. Technologijos šiuo atveju nieko negelbėja. Kad būtų viskas pigu visas būtiniausias prekes gamina praktiškai rankiniu būdu visokie indai, vietnamiečiai ir kiti antrarūšiai žmonės. Visumoje nauja sistema bus kažkokia kaip po karo veikianti maisto kortelių pagrindu.
Tad kartu su „Rerum Novarum“ galime prisiminti lygiai po keturiasdešimties metų Pijaus XI 1931-ųjų metų gegužės 15 paskelbtą encikliką „Quadragesimo anno“ ar po šešiasdešimties metų paskelbtą Jono XXIII garsiąją encikliką „Mater et Magistra“ (1961 gegužės 15 d.); tiesiogiai į „Rerum Novarum“ apeliuoja Pauliaus VI „Octogesima Adveniens“ apaštalinis laiškas (1971 gegužės 14 d.) ir Jono Pauliaus II „Centesimus Annus“ (1991 gegužės 1 d.): atitinkamai paskelbtos aštuoniasdešimt ir šimtą metų nuo „Rerum Novarum“ pasirodymo. Kitos įsimintinos (bet ne vienintelės) enciklikos – Pauliaus VI „Populorum Progressio“ (1967 kovo 27 d.) ir Benedikto XVI „Caritas in veritate“ (2009 birželio 29 d.).

    KARLOSAS TIK KĄ IŠLIPO IŠ DUŠO, KAI SUSKAMBĖJO TELEFONAS. Jis apsivyniojo rankšluostį aplink taliją ir nuėjo į ankštą svečių kambarį, vos ne pargriūdamas už vis dar neatidarytos knygų dėžės, skubėdamas pasiekti čirškiantį telefoną; kai persikraustė į miestą, jis neturėjo laiko įsigyti atsakiklį, ir tiktai naujoji įstaiga turėjo jo telefono numerį. Neapsimokėjo praleisti nė vieno skambučio, ypač turint galvoje tai, kad Umbrela apmokinėjo jo sąskaitas.
Raudonšikniai labai linkę skatinti visokių ydų vešėjimą. Aš nuo vaikystės atsisakiau gudrumo kaip mąstymo ydos, esu negudrus savo noru. O jiems kvailys, nesuprantantis kaip galima jų terpėje išgyventi be naudingų, turtingų ar galingų pažinčių. Jiems protą atstoja gudrumas, kuris neabejotinai pasireiškia trumparegiškumu, siekiant abejotinos naudos dabar ir lengvabūdiškai numojant ranką į galimas tolimas pasekmes, iš kurių vis vien ras būdu kaip išsisukti. Jie neblogai įvaldę savo aukų smegenų krušimą, jiems įprasta viską suvartyti taip, kad jų aukos dar net pačios galėtų pasijausti kaltomis ir prašytų atleidimo. Bent manęs jie nepaims nei su primestu gėdos ar kaltės jausmu, aš juoksiuosi jiems tiesiai į akis ir nieko jiems nedovanosiu...
Pagal standartinį požiūrį į sovietmetį, lietuvių Tauta buvo pavergta Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvos valstybę; Tauta patyrė masines okupanto represijas;  priešinosi okupacijai didvyriškoje partizaninėje kovoje; partizaninį sąjūdį nuslopinus, Tautos laisvės siekis pasireiškė pastangomis išsaugoti ir puoselėti okupacinės valdžios slopinamą lietuvių kalbą, kultūrą ir valstybinę sąmonę; šių pastangų dėka, nors ir labai okupanto nustekenta, daugumai lietuvių tapus abejingais Tautos reikalui, lietuvių Tauta vis dėlto išsaugojo branduolį šviesių, tautiškai ir valstybiškai įsipareigojusių asmenų, kurie susiklosčius palankioms sąlygoms tapo naujo tautinio Atgimimo lyderiais ir dalyviais; šis tautinis atgimimas atvedė į valstybingumo atkūrimą. Per visą okupacijos laikotarpį okupanto kėslams Tautą pavergti ir palaužti jos dvasią, persekioti patriotus, talkino vietiniai pagalbininkai – kolaborantai;  sovietmečio Lietuvos administracija tarnavo okupanto interesams ir jos centrines pozicijas užėmė kolaborantai.
Mirusio raganiaus kūnas tuomet mumifikuojamas ir laikomas visuotinei apžiūrai ir adoravimui. Panašios praktikos žinomos Okeanijos salų aborigenams. Prieš keletą metų smalsumo dėlei teko lankytis Lenino mauzoliejuje Maskvoje. Ši ganėtinai atgrasi patirtis buvo naudinga bent jau tuo, kad leido suvokti vieną itin svarbų dalyką – pačios sovietinės sistemos šerdyje glūdėjo nekrofilija...
Naujojo zombinimo priemonės, nors išoriškai atrodo ir švelnesnės, bet ne mažiau efektyvios. Formuojant ir palaikant valdantiesiems reikiamas nuostatas bei užkertant kelią galimam pasipriešinimui, nemenkas yra ir naujųjų medijų nuopelnas. Vienas iš paveikiausių būdų slopinti oficialiai nesankcionuotą mintį – dabartinių propagandistų atliekami vieši oponentų „verbalinio uždaužymo“, išjuokimo ar marginalizavimo ritualai, kurie efektyviai atgraso veikti nepatenkintuosius susiklosčiusia padėtimi. Kitas – neseniai pradėtas aktyviai praktikuoti valdžios kritikų paskelbimas „nacionaline grėsme“ ar „Maskvos agentais“, lyg Putinui išties rūpėtų aukštesni Lietuvos mokytojų atlyginimai, ar teisingesnės maisto prekių kainos prekybcentriuose...
Daugybė žmonių pasaulyje šiuo metu svarsto, kaip knyga mūsų dienomis galėtų atremti kone visuotiniu tapusį bodėjimąsi skaitymu. Mums gi labiausiai rūpi, kaip tiesioginio iššūkio akivaizdoje knyga galėtų svariau pasitarnauti Anykščiams? Koks nors vienas drovus drugelio plastelėjimas nieko nepakeis, pavieniai veiksmai ne tik turizmo, bet ir daugelyje kitų sričių kelia vien sąmyšį. Bet jei kultūros, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, tėvai atliktų būtiniausius „namų darbus” perkainojant, populiarinant knygą, įtraukiant ją į pirmaeilį kasdienybės „asortimentą“, jei įgyvendintume nors programą minimum, jau galėtume švęsti dvasios pergalę.
Kitas šios srities tyrimas davė nelauktų vaisių. Renkant duomenis penkiasdešimtyje kultūrų, gyvenančių šešiuose žemynuose, kai kurie tyrėjai nusprendė neapsiriboti tuo, ką informacijos rinkėjai surinko, apklausdami žmones. Jie norėjo ištirti, kaip moksliniais ir metodologiniais įrankiais apsikaustę žmonės, vyrai ir moterys, būdami informacijos rinkėjais tokiame tyrime, skyrėsi gautos informacijos apie lyčių skirtumus vertinime bei interpretavime.

– Taip, gegužės 18 dieną startuos pirmosios KIF kūrybinės dirbtuvės. Nesikuklinsiu – tai mano idėja ir iniciatyva. Džiaugiuosi, sulaukusi didelio palaikymo ir konstruktyvių patarimų iš kolegų. Šių dirbtuvių idėja mano galvoje gimė praėjusių metų vasaros pradžioje – manau, kad mūsų fakultetas turėtų turėti gražią ir, jei taip galėčiau išsireikšti, produktyvią tradiciją – kuo išsamiau ir suprantamiau supažindinti jaunimą su kūrybinėmis industrijomis. Supažindinti su tuo, kas yra tos, kaip įvardijote, nūdien panacėja tapusios kūrybinės industrijos, kuo jos svarbios šiandienei ekonomikai ir visuomenei, kokia jų vieta ekonominės pridėtinės vertės kūrime ne tik Lietuvos, bet ir Europos bei pasaulio mastu.
Paskaitoje prieinama išvados: nors mados fotografijos kilmė yra grynai miestietiška, tačiau joje miesto aplinka, urbanistika ir gyvenimo būdas akivaizdžiai pradedami fiksuoti tik nuo XX a. vidurio. XX – XXI a vyrauja studijinė, interjerinė, režisūrinė fotografija. Daugiausiai dėmesio skiriama dailei būdingai „paveikslinio” vaizdavimo strategijai, t. y. ikoninio dailės paveikslo normų nuolatinis revizavimas ir perkėlimas į komercinę fotografiją.
    Chrisas nusitaikė į pulsuojantį raumenį su savo Bereta ir šovė, penki 9 mm šoviniai, lekiantys į jo šiurpią mėsą; Tironas net nesulėtėjo. Baris rėkė, kad jie išsisklaidytų, o paskui jie bėgo, Džil, traukianti Rebeką su savimi, Bario .357 griaustinis dundantis už jų. Viršuje sraigtasparnis sukosi ratu, ir Džil jautė sekundes tiksint, manė, kad jautė sprogimą kylantį po jų kojomis.
Na kadangi mane kažkas paminėjo tai atsakysiu nors ir tingiu. Jūs kalbat apie kažkokį biblinį dievą kuris naikina savo kūrinius. Ar tai dieviška ir normalu? Ne čia kažkas ne taip. Na o tie su kuriais bendrauju nuo pat pradžių ir vienareikšmiškai draudžia žudyti mums ir sau. Galima tik atskirti savo kūrinius keliančius vieni kitiems problemas. Aišku jei pats kūrinys nėra dievas jis gali, jei nori, pats susinaikinti. Čia jau jo laisva valia. Ta kita pusė iš manęs nereikalauja nieko, nes normaliems tėvams iš savo vaikų tikrai nieko nereikia. Jokių aukų kaip bibliniam dievui. Kitas momentas suteikti informaciją kaip čia viskas yra normalių tėvų pareiga. Kas iš jų pusės ir padaryta. Maža to šis pasaulis šiam momentui yra "sugadintoje" būsenoje. Tai padarė tų pačių kūrėjų kiti kūriniai kuriuos mes vadiname kitomis civilizacijomis. Šiam momentui jie nuo mūsų atskirti. Lieka aptarti su kūrėjais variantą kaip bus "taisomas" šis pasaulis. Šiam momentui tie klausimai išspręsti. Esmė šis pasaulis dalinamas į 3 pasaulius. Atskiriami žmonės nuo gyvūnų ir geri žmonės nuo blogų. Blogumo vienintelis kriterijus kaip pažeidinėjate kitų žmonių laisvą valią. Pagal tai arba liekate šiame "gerų žmonių" pasaulyje. Arba perkeliami į naują "blogų žmonių" pasaulį. Gyvenimo sąlygos visur idealios. Tik blogi žmonės neturi galimybės turėti palikuonių. Kaip ir gyvūnai gyvūnų pasaulyje. Be to viskas kas sukurta žmonių naikinama. Viskas būtina ir reikalinga duota kūrėjų. Dar kaip minėjau buvo problema su dvejopais žmonėmis. Žmonės originalai ir žmonės klonai. Vieni gyvena amžinai kiti vieną kartą. Bet gerų žmonių pasaulyje gyvenantys geri klonai per dešimtis tūkstančių metų "užauga" ir tampa tokiais pat nemirtingais originalais. Tokios perspektyvos. Lieka tik realizacija kažkada. Kada - žinoma. :) Mane sąlygos labai tenkina. Ką ir norėjo sužinoti Kūrėjai iš manęs kad galėtų keisti šį pasaulį. Tik tiek čia to viso reikalo. Būti kažkokiu pranašu nėra jokio poreikio. Kiekvienas gyvena savo galva ir atsako už save. Kaip pasiklojo taip ir išmiegos. :)

– Mano laimė, kad sunkumų daug nebuvo, repeticijose buvau iš tų, kuriems beveik viskas pavykdavo iš karto. Vis dėlto prieš pasakojant apie sunkumus, manau, turėčiau papasakoti apie mūsų vadovę Agnę Rickevičienę. Ji  stipriai mylėjo kiekvieną iš mūsų ir augino kaip vieną šeimą, tačiau repeticijų metu ji būdavo labai griežta ir pareikalaudavo iš mūsų maksimalių jėgų. Repeticijos trukdavo po šešias valandas, kartais mažiau, kartais net daugiau. O disciplina kaip suaugusių žmonių trupėje – prieš grąžindami kostiumus į sandėlį, mes turėjome juos išplauti, išlyginti ir gražiai sudėti į specialų maišą, repeticijų lankomumas buvo šimtaprocentinis, net sergantys šokėjai turėjo būtinai būti repeticijose, ne šokti, bet stebėti. Mes buvome maži ir nesuprasdavome, kad mums ši disciplina tik į naudą, todėl kartais nenorėdavome ir net bijodavome lankyti repeticijas. Daugelis neatlaikė šio didžiulio krūvio ir nustojo šokti, o tie, kurie išgyveno visus sunkumus, šiuo metu šoka visame pasaulyje garsiose šokių mokyklose.


– Sporto industrijos plėtra galima tik tuo atveju, jeigu visuomenė turi pakankamai laisvo laiko ir materialinių išteklių. Sporto industrija padeda visapusiškai regiono plėtrai, didina visuomenės darbo našumą, mažina nusikalstamumą, ugdo pilietiškumą, mažina sveikatos apsaugos išlaidas, skatina vartojimą ir turizmą, tai savo ruožtu padeda infrastruktūros plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir konkurencingumo augimui. Sporto industriją galima įvardyti daugumos pozityvių socialinių ir ekonominių procesų katalizatoriumi. Didžiausia sukuriama sporto industrijos vertė – žmogiškieji ištekliai. Būtent žmogiškieji ištekliai yra visų veiklų pagrindas.
    Jis vėl numalšino šypseną. Jis turėjo papildomą informaciją, kurios Umbrela nežinojo, kuri buvo verta didelių pinigų — ar bus, gana netrukus. Ant paviršiaus, U.B.C.S. buvo siunčiama, kad išgelbėtų civilius; būtent taip, bet kokiu atveju, jiems pasakė. Bet jis buvo vienas iš dešimties, kurie buvo išrinkti, kad rinktų ir įrašytų duomenis apie T-viruso nešėjus, žmones ir nežmones, ir apie tai, kaip jiems sekėsi prieš ginkluotus kareivius –
It is well established that cannabis is capable of affecting the mind, emotions and behavior. The main psychotropic cannabinoid, delta-9-tetrahydrocannabinol (THC) has been intensely studied. However, many of the other cannabinoids, terpenoids and flavonoids found in medical marijuana that play a big role in boosting the therapeutic effect of cannabis remain understudied.

    – kai iš siauros gatvelės, vos keli metrai prieš Karlosą, išėjo plačiai besišypsantis, gerai apsirengęs, nepažįstamasis. Jis stovejo, rankas sugrūdęs į brangaus neperšlampamo apsiausto kišenes, matyt, laukdamas, kol Karlosas prie jo prieis. Karlosas išlaikė veidą rūpestingai neutralų, apdairiai studijuodamas vyrą. Aukšti, ploni, tamsūs plaukai ir akys, bet neabejotinai kaukazietis, apie 40 metų — ir išsišiepęs taip, tarsi norėdamas papasakoti nepaprastai juokingą pokštą.


but on one hand one could say I don’t know you how can I believe your not one of the impatient. not to be a turd but most people in todays society are not honest w/strangers not like they are w/family or the same way you are / friends and if you say that its not true you’re living in fantasyland and id like tickets for the train ride there. Hydro is terribad on my nerves, I get the pounds, soil grown can be as high as 19%thc(white widow bc grower), and after the third puff they start.( so for fibro patients w/my symptoms hydro is bad, on the other hand soil grown I cant smoke enough before the sandman comes around , but never any pounding of the nerves. indica lets me sleep but sativa puts me to sleep if that makes sense, could be why white widow and I get along so well.
Spalio 10-oji minima kaip Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šiais metais ypatingas dėmesys buvo skirtas vaikų ir jaunimo psichikos sveikatai. Šia proga Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (RVPL) organizuota diskusija, kurioje dalyvavo LR Seimo narės Monikos Navickienės padėjėja Giedrė Rakauskienė, Vilniaus miesto savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo skyrius atstovai, vaikų ir paauglių psichikos sveikatos bei visuomenės sveikatos specialistai, socialiniai pedagogai, auklėtojai, mokytojai, mokyklų vadovai iš Vilniaus Barboros Radvilaitės progimnazijos, Žaliakalnio darželio-mokyklos, Vilniaus Prano Mašioto pradinės mokyklos, Naujosios Vilnios atviros jaunimo erdvės ir VšĮ „Išmanioji sveikatos akademija“ specialistai.

Apsistojo Jaroslavlyje. Pačios Alos teigimu, ji yra baigusi Netradicinės medicinos centro Maskvos hipnozės ir magijos mokyklą. Šioje mokykloje Ala įgijo astrologės-parapsichologės specialybę. Turi ir tai patvirtinančius dokumentus. Teisme Lietuvoje paaiškėjo, jog šie diplomai yra niekiniai, nes pasirašyti pačios Alos, o vienas jų net ir patvirtintas jos pačios įmonės antspaudu, tik iki teismo to niekas nežinojo.
×