Kita vertus, mano filosofiniai tyrinėjimai neapsiriboja klasika. Visgi gyvename šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame kyla daug klausimų ir problemų, nežinomų senajam pasauliui. Šiuos dalykus analizuoja jau šiuolaikinė filosofija ir atskiros jos šakos (pvz., medijų filosofija, technologijos filosofija ir t.t.). Kita vertus, dėstau Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete, kuriame vyrauja komunikacijos studijų kryptis. Gilesniam ir platesniam kultūros, komunikacijos, kūrybos procesų pažinimui reikalingos filosofinės šių procesų interpretacijos ir įžvalgos. Todėl vis daugiau dėmesio skiriu kūrybos, komunikacijos, kultūros filosofijai. Tai atsispindi ir mano paskutiniuose straipsniuose.
Visumoje šitas "spėjimas" tik pagalbinė priemonė. Esmė yra šio pasaulio keitimas iš kūrėjų pusės 2025 metais. Be jokio "argumento" aš apie tai gali rašyti kiek noriu bet tai būtų tik fantazijos. Reikalinga kažkas konkretaus ir gan keisto. Tai ir bandoma toks "spėjimo" variantas kuriame nėra jokio spėjimo. Aišku aš nežinau ar viskas būtent taip kaip čia vyksta, nes klausimus reikia sugalvoti pačiam, o atsakymai į juos tik "taip" arba "ne". Taip kad galiu nusigrybauti ir į šoną. Nors pvz ateities variantui nebeturiu jokių "papildymų". Nėra kur fantazuoti. Paskutinis variantas idealus ir nėra ką ten tobulinti. Nors iki to varianto eita nuo praktiškai 2013 metų iki 2018 sausio pabaigos. Tikiuosi per tiek laiko iš tikro suradęs optimaliausią variantą. Planas patvirtintas. Nieko daugiau daryti nereikia. :) Na nebent kukliai, minimaliai, be oficialių informavimo priemonių supažindinti norinčius be jokių šou elementų. Nėra jokio tikslo įtakoti žmonės, vesti į kažkokį ale nušvitimą. Kam reiks tas informaciją suras. O visi kiti tegul gyvena kaip gyveno bet atėjus laikui atsako už konkrečiai save. Kiekvienas fiziškai jaučia skausmą ir psichologiškai nepatogumą. Atitinkamai žino ką daro blogai kitam žmogui. To visiškai pakanka kad gyvenime priiminėti teisingus sprendimus ir neturėti nepatogumų ateityje. Todėl net nežinau ar tas net minimalus kūrėjų ateities plano viešinimas turi prasmės. Na bet taip suderinom tai ir darau. :)
Su kolegomis Šiauliuose (ir ne tik šiame mieste) generuojame idėjas ir bandome jas įgyvendinti. Prie įgyvendinimų verslas prisideda nedaug. Dažniausiai verslo indėlis yra mugės, kurios pakankamai toli nuo tikrosios kultūros. Tačiau yra ir kiti, didieji verslininkai, kurie mato aiškesnę situaciją ir bando kovoti su miesto „žudymu“, padeda mums kurti kultūrą. Visi jie yra išvardyti mūsų interneto svetainėje www.naktys.lt.
– Taip, šokėjo profesija sunki. Žiūrovams atrodo, kad tai, ką šokėjai rodo scenoje, yra paprasta. Šokėją tyko visos įmanomos fizinės traumos – raumenų patempimai, kaulų lūžiai, kūno sumušimai, raiščių ir sąnarių patempimai ir panašiai. Pavyzdžiui, visai neseniai repeticijos metu kojos traumą patyrė šokio spektaklio „Otelas“ solistė. Viskas nutiko dieną prieš pasirodymą, tad skubiai teko „Otelo“ spektaklį keisti į kitą – „Idiotas“.
Jei pirminis daiktų suvokimas yra išankstinė sąlyga mūsų absoliučiai laisvam konstravimui, tuomet duotos ir natūralios prasmės jam prieštarauja. Kitaip tariant, prigimtis, tiesa ir duotybė suvokiamos kaip subtiliai prieštaraujančios žmogaus laisvei ir savirealizacijai. Tą pagrindžia visa liberalizmo kaip idėjų istorija nuo pat Johno Locko socialinės sutarties idėjos. Kad žmonių bendruomenės būtų visiškai racionalios, tai yra visiškai suprantamos, reikia, kad jos būtų mūsų sukonstruotos. Tą galime pastebėti net ir J. Locko „prieš-sutartinių“ visuomenių, tokių kaip šeima, sampratoje. Net tos tariamai prieš-sutartinės visuomenės ar bendruomenės yra stebėtinai panašios į sutartinę visuomenę, kurios parengiamasis etapas jos yra. Panašių ar analogiškų minties modelių galime rasti ne tik klasikiniame Locko liberalizme, bet taip pat ir vėlesnių autorių darbuose.
- Pakentėkit... K. Sirvydas – tik įžanga! Nors ir jo vienintelio pakaktų įtvirtinant Anykščių kraštą kaip lietuviškos Knygos versmę. Kodėl mums neprisiminus, kad anykštėnai dar ne taip seniai – ir tikrai motyvuotai – kėlė idėją Anykščių centre pastatyti paminklą Knygai, atspindintį anykštėnų kūrybos dvasią, apibendrinantį jų įnašą gimtajai literatūrai? Deja, toji prasminga idėja, kuri būtų karūnavusi anksčiau pastatytų paminklų ansamblį, rašytojų tėviškes, medyje įamžintus populiarius literatūrinius herojus, vienadienių renginių, greitaeigių akcijų sraute iškrito kaip sūris varnai iš snapo... 

    Po mažiau kaip sekundės viskas buvo baigta, ir Nicholajus stovėjo vienas, bet ne vienišas ant stogo. Jis abejingai spoksojo į bekraujuojantį kūną, smalsaudamas, – ir ne pirmą kartą, – kodėl nejautė jokios kaltės, kai žudė. Jis girdėjo posakį sociopatas anksčiau ir manė, kad tai turbūt jam tiko... nors, kodėl žmonės toliau matė tai, kaip neigiamą dalyką, jis nesuprato.
Pirmininkavusi konferencijai Seimo narė Rima Baškienė pabrėžė Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintą šeimos svarbą ir švietimui deleguojamą misiją, įtvirtintą Švietimo įstatyme. Ji paminėjo Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai programos reikalingumą visuomenei, ir ypač – socialiai pažeidžiamose šeimose augantiems vaikams. Atkreipdama dėmesį į rengiamos naujosios programos esminę paskirtį – išugdyti įgūdžius, kurie formuotų vertybines nuostatas, pagarbius tarpusavio santykius, meilę, šeimą, pagarbą žmogaus gyvybei, toleranciją, bei, pagal mokinių amžių, suteikti žinių apie lytiškumo aspektus, pacitavo darbo grupės narės – Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentės Akvilės Burneikaitės žodžius, kad „programa turi ugdyti brandžią ir atsakingą asmenybę, turinčią tvirtus vertybinius pagrindus, taip pat suteiktų reikalingų žinių apie lytinę sveikatą“, pasidžiaugė, kad mokiniams yra svarbūs vertybiniai principai.
Kur nesusipratimas? „Rytiečiams“, paauklėtiems mongolų, (vidinė Maskva iki šiol jų gniaužtuose, kitaip nepaaiškintumėte jos „mongolišką“ elgesį) žmogaus gyvybės bei sveikatos kainos tapo nieko vertos. Ūkinis pigumo vaikymasis viską darant kuo pigiau ir gal dar prisigėrus kelia grėsmę, kuria galėtų suprasti net mokinukas, nepaveiktas rusiško mąstymo bei jo užmojų.
Hi – I have a lot of experience with the Spectrum oils – esp. the blue and the yellow. My biggest issue with Spectrum (formerly Mettrum) is that they remove the terpenes. MedReleaf maintains the terpenes in its oils but they are MUCH more expensive as a result because, I understand, it’s difficult to retain them during the extraction process. Both the blue and yellow oils are very good products at an unbeatable price point but I also use the MedReleaf oils because those terpenes make a difference. The terpene-inclusive oils taste much better than Spectrum’s (which still taste, it’s just more of a dirt-like flavour than a herbacious one). BTW, the MedReleaf oils are more targeted than other brands I’ve come across (there are more strains, not quite as binary as the Spectrum oils) and they are of a much stronger concentration (1 bottle of MedReleaf is worth 10 g vs the 5 g of prescription value used by the Spectrum oils for more or less the same volume of oil). I think for someone looking to reduce opioid use, you may want to look into MedReleaf too.
Estetizme, kuris palaikė sovietinės valstybės gyvavimą, buvo užprogramuotas ir jos griuvimas. Šis sovietinis statinys galėjo subliukšti atsiradus daug patrauklesniam ir visus daug labiau žavinčiam mitui. Lietuvoje veikiausiai taip įvyko. Didžiojo sovietinio pasakojimo žavesys čia nebuvo labai savas ir stipriai žavintis. Didžiojo mitoilgesys sovietinės kasdienybės sąlygomis nebuvo išnykęs. Sustiprėjo tautiniai vaizdiniai, grįsti pasakojimais apie senuosius didingus laikus, Viduramžius siekiančią valstybę. Šiems tautinės mitologijos vaizdiniams patraukus lietuvius („liaudį“) ir juos galutinai sužavėjus, komunistinė utopija prarado bet kokią poveikio galią. Ne pasakojimai apie didžiąsias statybas ir darbo žmogaus žygdarbius, o vien žodžio „laisvė“ pažadas atgauti kadaise turėtą didingumą ir orumą traukė būrius lietuvių į mitingus ir skatino juos atlikti žygdarbius. (Putinaitė N. Nenutrūkusi styga, p.  225)
– Prieš dešimtmetį beveik nebuvo įmanoma išgirsti diskutuojant apie sporto industriją kaip apie labai rimtą studijų lauką. Šiandien sporto industrija yra labai svarbi net valstybei pozicionuojant save tarptautinėje erdvėje. Tad kas iš tikrųjų yra sporto industrija, ką ji apima? Kuo ji ypatinga ir svarbi? Juk sporto industrija siejama su komunikacija, o tai jau lemia papildomą neaiškumą.
The Skitarii forces of the Adeptus Mechanicus take a variety of forms. On warships and Explorator vessels operating within the Koronus Expanse and the Calixis Sector, specially-programmed Skitarii are a necessity, for they serve as the members of boarding parties, security personnel and bodyguards where other forms of Skitarii would be impractical. Within the Mechanicus territories of the Calixis Sector, these warriors are known as Classiarii, a term of obscure meaning within the ancient traditions of the Calixian Mechanicus, believed to mean "mariners." Nigh-impervious to vacuum, fitted with thick, implanted armour, and equipped with an array of implanted weaponry designed for void combat and combat in the cramped enclosures of a starship, a Classiarius trooper is literally built for ship-to-ship combat.

    Sapne, ji ir kiti išlikusieji – Chrisas, Baris ir Rebeka – neramiai laukė išgelbėjimo paslėptos laboratorijos sraigtasparnių kilimo aikštelėje, jie visi išvargę, sužeisti ir puikiai suprantantys, kad pastatai aplink ir po jais tuoj susigriaus. Buvo aušra, ryški šviesa, sklindanti pro medžių stiebus, kurie supo Spencerio dvarą, ramuma, nutraukta tiktai laukiamo artėjančio sraigtasparnio garso. Šeši Ypatingos Taktikos ir Gelbėjimo Būrio nariai buvo negyvi, prarasti žmogiškoms ir nežmogiškoms būtybėms, kurios bastėsi po dvarą, ir jei Bradas nebūtų greitai nusileidęs, nebūtų jokių išlikusiųjų. Laboratorija skaičiavo savo sprogimo minutes, sunaikindama Umbrelos T-viruso išsiliejimo įrodymus ir užmušdama juos visus. Chrisas ir Baris mojavo rankomis, ragindami Barį paskubėti. Džil žvilgtelėjo į savo laikrodį, apsvaigusi, jos protas, vis dar bandantis apglėbti viską, kas įvyko, kad suprastų visa tai. Umbrelos Farmaneutika, vienas didžiausių Rakūno Miesto klestėjimą lėmusių rėmėjų ir pagrindinė jėga korporaciniame pasaulėlyje, slaptai kūrė monstrus bio-ginklų tyrinėjimo vardu – ir žaidime su ugnimi sugebėjo apsideginti neįtikimai baisiai.
Be to, užaugau menininkų šeimoje: mano mama ir dabar jau šviesaus atminimo tėvas – jie abu buvo menininkai, kartu baigę Vilniaus dailės akademiją (VDA) ir visą gyvenimą dirbę drauge. Tad 1990–2010-ųjų lietuvių menininkų aplinka ir visas tas nevienareikšmių kūrybinių vibracijų kupinas bohemos gyvenimas, tegul ir greta nesibaigiančių tėvų pokalbių darbo temomis, man buvo labai gerai pažįstamas ir artimas.
Anapus įprastas verslas žudymai, tokius klausimus, kaip Jūsų galima suprasti kaip užsakymus. Pateikus galimą užsakymo įvykdymo laiką ir negavus Jūsų prieštaravimo, gali imtis jo įvykdymo, tik vykdytojams apsunkinai sąlygas užsakymą įvykdyti. Nenustebkit jei pareikalaus iš Jūsų užmokesčio, net jei užsakymas bus neįvykdytas. Gal Dievas galėtų padėti išsisukti ir užglaistyti nemalonią padėtį, į kurią patekote per savo lengvabūdiškumą, tik, kad esate gan priešiškai nusiteikęs prieš krikščionis ir iš aukšto pažiūrėsite į tokį mano perspėjimą.
Kas liečia mano istorija tai jau nebeturiu vilties kad pavyks prasistumti jos tyrime toliau į priekį, bet keisčiausia kad ir google dingo visa info įvedus žodį Karla. Dar prieš kiek tai metų buvo galima rasti keletą pavardžių o dabar dingo viskas kas susije su tokia paieška Lietuvoje.O tai kažka tai įrodo kad ir valdžios sąmokslo dalį. tuo lengvai galite įsitikinti kiekvienas įvedes į google tokį žodį. Nenoriu nieko teigti bet kažkas reaguoja į mūsų tyrimus.
Daugybė žmonių pasaulyje šiuo metu svarsto, kaip knyga mūsų dienomis galėtų atremti kone visuotiniu tapusį bodėjimąsi skaitymu. Mums gi labiausiai rūpi, kaip tiesioginio iššūkio akivaizdoje knyga galėtų svariau pasitarnauti Anykščiams? Koks nors vienas drovus drugelio plastelėjimas nieko nepakeis, pavieniai veiksmai ne tik turizmo, bet ir daugelyje kitų sričių kelia vien sąmyšį. Bet jei kultūros, švietimo įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, tėvai atliktų būtiniausius „namų darbus” perkainojant, populiarinant knygą, įtraukiant ją į pirmaeilį kasdienybės „asortimentą“, jei įgyvendintume nors programą minimum, jau galėtume švęsti dvasios pergalę.
Nustatytas naujas mokėjimų standartas, kuris tiesia kelią į tai, kas vieną dieną gali tapti pasauline valiuta, apdorojama tik per išmaniuosius telefonus. Šiuo metu geriausia, ką įmonės gali padaryti jų PoS sistemoms tai nukreipti mokėjimų operacijų strategiją duomenų rinkimo bei paslaugų kokybės kryptimi. Visa tai pasiekiama EMV technologijos pagalba. Būdamas verslo savininku ar vadybininku, jūs sunkiai dirbate, kad padidintumėte įmonės pajamas. Atėjo metas, kai jūsų PoS dirba jūsų verslo naudai tiek pat, kiek ir jūs.

An Infiltrator can bypass enemy defences with ease, though this ability owes nothing to stealth, nor skill. Instead it hinges upon the potency and variety of the disruptive wavelengths they broadcast from their domed helms and jutting antennae. When the Infiltrators approach, their prey's every sensory apparatus is bombarded by overwhelming stimuli. Vox-casters howl with anguished feedback whilst vid-screens craze with fizzing static. Yet this crippling assault is even more effective upon natural senses than artificial ones. Ears ring with cruel tinnitus, eyes water and turn red, and the taste of burnt metal fills the mouth. It is all the Infiltrators' victims can do to remember how to breathe. As their prey clasps hands over bleeding ears and screws shut bloodshot eyes, the Sicarian Infiltrators simply walk into point-blank range and open fire. This sensory assault, though broad in spectrum, is calibrated precisely by the Tech-priest sanctioning the despatch of these macabre assassins. Those Skitarii sent to fight alongside the Infiltrators are given null-codes that transmute these frequencies used into harmless song; to them, the constant barrage of neurostatic coming from each domed helmet is nothing more than a soft psalm to the Omnissiah's glory. For this reason the Infiltrators are seen as wise and holy heroes by their Skitarii brethren, talismans against data corruption that fight a selfless war on the front line. Only to the enemy is the truth revealed. There is little virtue left inside these merciless prowlers, and what personality remains is interested only in death.
agrastai alkoholizmas Arvi cukrus Augustinavičius baudos už pieną biblioteka bitynas bitės bičių žiemojimas dilekcija genėjimas girti vairuotojai išeiviai kaimas kaimo sodyba kaimo turizmas kaimo verslas kamieniniai vaiskrūmiai Katedra Kelnas konservatoriai Liachovičius M.Lewinsky medžioklė midus monsinjoras Mykolaitis Nordic Sugar Kėdainiai pabėgėliai pasaulis pieno supirkimas praninskas protas senoliai skaitymas smegenys smuikas svetur svogūnai svogūnų laikymas tranai Vasiliauskas veterinarija vilkai žurnalistai
When someone is growing hydro it means using various chemicals that are not organic. If plants are NOT flushed they will still be full of chemical fertilizers. These chemicals, if smoked will give you one hell of a headache and a considerable amount of nausea. The way to avoid this is to flush out the chemicals in the plant . The way to do this is to give your plants a break from chemicals by only giving them water w/out fertilizers for the last week or more. But many growers are too bloody impatient to wait that extra week or too uneducated to know what they are doing.

The diverse palate of cannabis flavors is impressive enough, but arguably the most fascinating characteristic of terpenes is their ability to interact synergistically with other compounds in the plant, like cannabinoids. In the past few decades, most cannabis varieties have been bred to contain high levels of THC, and as a result, other cannabinoids like CBD have fallen to just trace amounts. This has led many to believe that terpenes play a key role in differentiating the effects of various cannabis strains.
Taigi naujieji burtininkai – ekonomikos ekspertai iš užsienio ir jiems antrinantys vietiniai „laisvosios rinkos“ skleidėjai – skelbė tai, ką ir norėjo išgirsti materializmo persmelkta posovietinio žmogaus sąmonė. Tačiau šiuose procesuose ne mažiau svarbus buvo ir „teisingos“ naujosios kalbos diegimas. Taip sovietinę (auto)cenzūrą keitė „politkorektiškumas“, „kombinavimą“ – „europinių lėšų įsisavinimas“, „plačiąsias dirbančiųjų mases“ – „žmogiškieji ištekliai“ ir t. t.
2012-ųjų vasaris. Ponia, pavadinkime ją Aldona, žurnale „Būrėja“ perskaitė labai ją sudominusį reklaminį skelbimą, kad aiškiaregė gali apsaugoti nuo blogio, išsiaiškinti, kodėl nesiseka verslas, pašalinti prakeiksmus, nužiūrėjimus. Tad moteris, kartu su sūnumi ir pravėrė Alos UAB-o duris. Klientai buvo sutikti labai šiltai, pavaišinti arbata ir paprašyti papasakoti apie ištikusias bėdas. Tiesa, prieš pradedant konsultacijas – taip buvo pavadintas jų susitikimas – Ala nepamiršo parodyti kainoraščio. Jos konsultacijų valanda kainavo 400 litų (116 eurų). Motina su sūnumi užtruko keletą valandų, tad už pirmąjį vizitą sumokėjo 2000 litų (580 eurų). Tokių vizitų buvo 18, nes aiškiaregė, išklausiusi klientų pasakojimą, tvirtino tikrai galinti padėti. Ir dar pagąsdino, kad jei sūnus pagalbos nesulauks, tai jis taps invalidu, neteks kojos. Paskui bus dar baisiau – bekojis atsidurs kalėjime.
×