Gegužės 3–4 d. Vilniaus universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Šeima ir bendrasis gėris“. Jos tikslas – mokslininkų ir specialistų diskusija apie dabartinę šeimos padėtį Lietuvoje ir Vakaruose, jos socialinę ir antropologinę tapatybę, taip pat sąsajas su bendruoju gėriu. Skaitytojams siūlome konferencijos dalyvio, Amerikos katalikiškojo universiteto Popiežiškojo Jono Pauliaus II šeimos ir santuokos studijų instituto moralinės teologijos ir šeimos teisės profesorius, rašančio fundamentinės moralinės teologijos, bioetikos, lytiškumo, santuokos bei teisės temomis, Davido S. Crawfordo pranešimo santrauką.
Tiesiog kai taip pradėsi galvoti, imsi kelti klausimą, ar tikrai verta būtų tavo sielai kentėti milijonus metų pragare. Tai yra, ar dabartinė tavo situacija tokia baisi, jog kančios milijonus metų pragare būtų vienintelis tavo išsigelbėjimas? Tada pamatysi, jog dabartinės kanačios greičiausiai yra totalus niekis, lyginant su tuo, kas gali egzistuoti, kai pati save graužtum tuos metus ištisai, būtum absoliučiai viena, ignoruojama ir nerastum jokio kelio susitaikymui su savimi, netgi pajaustum, kad esi tarsi atskirta nuo Dievo, tarsi jis tavimi šlykštisi (to, aišku, niekada nebūna, bet tau taip atrodytų taip stipriai, jog bet kokias Dievo pastangas atmuštum, o jis tavęs tikrai neverstų jo priimti, nes jis gerbia žmogaus laisvą valią).
– Paulius – pagrindinis mano kritikas. Su juo dirbame toje pačioje dirbtuvėje. Aš tapau, o jis užsiima rekonstrukcine juvelyrika, kuria savo dirbinius. Kartais su juo tariuosi kūrybos klausimais, kaip ir jis tariasi su manimi. Aišku, klausiant patarimo, dažniausiai menininkai laukia tik pritarimo. Menininkai sprendimą vis tiek priima patys. Su kolegomis apie vienas kito kūrybą mes mažai kalbame.
Populiacinis-statistinis tyrimo metodas zmogaus genetikoje: naudojamas tiriant: 1) paveldimu ligu bei jas lemianciu genu paplitima ir daznius ivairiose zmoniu populiacijose (genai gali buti paplite visur, pvz. daltonizmas, ir paplite tam tikrose teritorijose, pvz. siklemija afrikoje; 2) mutaciju desningumus; 3) paveldimumo ir aplinkos veiksniu vaidmeni genetiniu ligu atsiradimui; 4) paveldimumo ir aplinkos veiksniu itaka zmogaus fenotipiniam polimorfizmui. Galima apskaiciuoti heterozigotu, homozigotu (dominantiniu ir recesyviniu) dazni populiacijoje remiantis Hardzio-Vainbergo desniu. Pagal si desni dominantiniu ir recesyviniu genu daznis populiacijoje yra pastovus dydis. Genotipu dazniu suma taip pat pastovus dydis. Taciau sis desnis taikomas idealiai populiacijai. Tokioje populiacijoje yra daug individu, vyksta laisvas kryzminimasis, ner atrankos, nevyksta mutacijos ir migracijos.
Mirtis yra mirtis ir joks čia prakeiksmas. Teko lankyti seną savo tetą ir bent jau prieš pora savaičių matėsi kad jokia medicina žmogui nepadės. Viskas. Žmogus tiesiog noko akyse. Jei tuomet būčiau žinojęs jos tikslią mirties datą būčiau kažkaip korektiškai paskatinęs pusbrolį atvykti nors ir iš toli atsisveikinti. O jis nesuspėjo. Taip kad mirties natūralus procesas kažkaip stipriai mistifikuotas. Pagalvojau kad kai kurie žmonės net privalėtų žinoti savo mirties datą. Jie to nusipelnė savo gyvenimu. Pvz koks žmogžudys ar žmogžudystės užsakovas. :)Sąmoningai žinai kad žudai kitą žmogų tai žinok ir kada pats mirsi. Savotiškai lygu lygu. Trumpam atsiduri žudomo žmogaus vietoje. :) O kad žudyti negalima žino kiekvienas. :)
Prof. dr. Vytis Valatka (g. 1972) yra humanitarinių mokslų (filosofija) daktaras. 1994 m. Vilniaus universitete įgijo filosofijos bakalauro, o 1996 m. – magistro laipsnį. 2001 m. tuometiniame Lietuvos mokslų akademijos filosofijos ir sociologijos institute (dabar – Lietuvos kultūros tyrimų institutas) apgynė disertaciją tema “Scholastinė logika Lietuvoje XVI a. antrojoje pusėje” ir gavo humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties daktaro laipsnį. Dirbo Lietuvos kultūros tyrimų institute, Mykolo Romerio universitete, Lietuvos edukologijos universitete, Kazimiero Simonavičiau univesitete docento, profesoriaus, katedros vedėjo ir kt. pareigose Šiuo metu Prof. dr. V. Valatka yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto mokslo prodekanas ir Filosofijos ir kultūros studijų katedros profesorius bei tarptautinio mokslinio žurnalo “Logos”, referuojamo prestižinėje duomenų bazėje Clarivate Analytics “Web of Science”, redakcinės kolegijos narys. 2010 m. prof. dr. V. Valatka tapo šio žurnalo P. Dovydaičio premijos, skiriamos geriausiam metų autoriui, laureatu. Profesorius taip pat yra virš 50 mokslinių ir mokslo bei kultūros populiarinimo straipsnių autorius, Lietuvos mokslo tarybos duomenų bazės “Lituanistika” ekspertas, Tarptautinės teisės ir socialinės filosofijos IVR Lietuvos sekcijos narys, edukacinio portalo www.arche.lt steigėjas ir vyr. redaktorius. Profesorius laisvalaikiu gieda grigališkąjį choralą, verčia lotyniškąsias giesmes, rašo eilėraščius, žaidžia krepšinį.

    Jis vėl numalšino šypseną. Jis turėjo papildomą informaciją, kurios Umbrela nežinojo, kuri buvo verta didelių pinigų — ar bus, gana netrukus. Ant paviršiaus, U.B.C.S. buvo siunčiama, kad išgelbėtų civilius; būtent taip, bet kokiu atveju, jiems pasakė. Bet jis buvo vienas iš dešimties, kurie buvo išrinkti, kad rinktų ir įrašytų duomenis apie T-viruso nešėjus, žmones ir nežmones, ir apie tai, kaip jiems sekėsi prieš ginkluotus kareivius –
Ši pertvarka turės daugiau reikšmės mūsų kaip aukšto lygio universitetui, nei pertvarka Lietuvoje, nebent pastaroji pasisuktų produktyvia linkme, būtų atsisakyta finansavimo pagal studentų skaičių, pradėta pripažinti dėstytojus, mokslininkus kaip svarbią visuomenės dalį, būtų pakelti dėstytojų atlyginimai, sumažintos kontaktinės valandos, palikta daugiau laiko mokslinei veiklai.

Naujieji magai šįkart atvyko iš Vakarų, tačiau jų skleidžiami neoliberalizmo apžavai buvo ne ką menkiau agresyvūs, nei sovietiniai. Kanadiečių žurnalistė ir popiežiaus Pranciškaus patarėja Naomi Klein paskyrė išsamią studiją šios naujosios ideologijos – neoliberalizmo – susikūrimo ir prievartinės bei klastingos sklaidos pasauliniu mastu mechanizmui atsekti (jos knygą „Šoko doktrina“, išverstą ir į lietuvių kalbą, rekomenduoju visiems perskaityti).

Pasiūlymas negali būti laikomas banko įsipareigojimu sudaryti sutartį ir teikti paslaugą pirmiau nurodytomis sąlygomis. Bankas turi teisę, įvertinęs prekybininko vykdomos ar ketinamos vykdyti veiklos pobūdį, atsisakyti teikti paslaugą arba siūlyti kitas, negu pasiūlyme nurodytos, paslaugų teikimo sąlygas. Išsamiau apie tai galite sužinoti paskambinę telefonu +370 5 268 2822.


Savo audiovizualinę kūrybą demonstruodamas vietinės ir tarptautinės reikšmės festivaliuose aš visada sulaukdavau kritinio ir paskatinamojo R. Ruokio žvilgsnio. Būta ir akimirkų, kai gausiai diskutuodavome apie šiuolaikinę eksperimentinę kūrybą bei vykstančius kultūros pokyčius. R. Ruokis visada atsigręždavo į jaunimą ir padrąsindavo kurti ir išbandyti naujas kūrybos formas.
A. Aleksandravičius nesistengia perteikti enciklopedinės asmenų charakteristikos kaip objektyvios ir vienintelės galimos, lis palieka vietos ir žiūrovo subjektyvumui. ]o paveikslai nėra skvarbus veidrodis ar sausas dokumentas. Savo portretuose jis nesiekia aštraus aiškumo ir palieka vietos spėliojimams. A. Aleksandravičius taip pat negražina ir neherojizuoja savo pasirinktų personažų. Jis nenukrypsta į groteską ar šaržavimą, neieško įmantrių rakursų. Fotografas retai rodo ir profesinius savo personažų atributus, nesistengia rodyti jų įprastos darbo aplinkos. Išimtis čia -kompozitoriaus Osvaldo Balakausko, muzikologo ir pianisto Vytauto Landsbergio, vargonininko Leopoldo Digrio, tapytojo Arūno Vaitkūno bei džiazo atlikėjų portretai. Susikoncentruojama į patį asmenį, nesvarbu, ar jo namuose, dirbtuvėje, ar kavinėje. Charakterio ir jausmų išraiška čia taip pat studijuojama ir per šviesos ir tamsos koncentraciją.
Tačiau, kaip bebūtų, kūrybos visuomenė – tai pozityvus ir optimistinis teorinis konstruktas, nubrėžiantis tam tikras gaires, išlaisvinančias ir įveiklinančias nestereotipiškai, nešabloniškai mąstančių individų idėjas vienoje ar kitoje veiklos srityje (pavyzdžiui, moksle, technologijose, mene ar versle) ir leidžiančias iš tų idėjų išgauti didesnės ar mažesnės pridėtinės (nebūtinai vien tik ekonominės) vertės.
Šią konferenciją, kurioje įžvalgos, beje, buvo grindžiamos ne kandžiais epitetais, kaip yra įprasta nuožmių lietuvybės niekintojų pasisakymuose, o ramiai dėstomais, tačiau neatremiamais argumentais, derėtų pavadinti išties solidžiu savojo nacionalinio turinio dar nepraradusios šalies šviesuomenės atkirčiu vis gausėjantiems antpuoliams prieš nacionalines mūsų tautos atramas ir pačią lietuvybę.
Studijų metu aš labai domėjausi XIX a. romantikų darbais, mažųjų  olandų detaliai ištapytais natiurmortais, Rembrandto specialiai išplėtota šviesotamsa. Anuomet patiko ir net Tuluz Lotreko, Egono Schieles paveiksluose atgulusios linijos ir iš jų formuojami siluetai. Kerėjo Pierre-Augusteo Renoiro tirpstantys pavidalai, Claude Moneto perteikiamas atmosferos įspūdis, Édouardo Manet potėpio aštrumas. Aš vis dar žaviuosi Luciano Freudo tapyba – jo kūnai gašlūs, bet estetiški.
F kuneliai: tai yra Y lytinis chromatinas. Flourescuojanciais akridino dazais nudazytos chromosomos svyti UV sviesoje. Itin ryskiai fluorescuoja Y chr. ilgasis petys. Y chromatino tyrima galima naudoti kaip ekspres metoda Y chromosomai pamatyti, ty vyriskai lyciai nustatyti. F kuneliu skaicius atitinka Y chr. skaiciu lasteleje. Pacientu kuriu kariotipas 47, XYY, 30% lasteliu matomi 2 F kuneliai, 10-20% lasteliu – vienas F kunelis.
– Įprasta manyti, kad kūrybinių industrijų srities atstovo, kūryba plėtojančio menininko kelias yra vingiuotas, pikantiškai įdomus, niekada nevienodas ir nenuobodus. Jovile, papasakokite, koks yra jūsų, kūrybingumo klausimams neabejingo mokslininko ir dėstytojo, kelias. Kitą vertus žinau, jog jūsų kelias nebuvo tiesiogiai nutiestas link komunikacijos teorijų lauko. Jūs puikiai orientavotės žurnalistikos platybėse. Galiausiai manau, kad prie jos sugrįšite, galbūt net panašiu būdu, kaip ir aš, puoselėdamas savo puslapį „Kultūros kirtis“.
del blogu zmoniu ir palikuoniu.. labai idomi tema...oj oj kokia tai idomi tema-labai akivaizdu, kaip zmones, kurie taip pragmatiskai sudlioje ateities taskus gali keliauti savo planu tik iki tol, kol yra leidziama..uzdaroma gimine,ji nera pratesiama, o patatyti rumai,sukaupti turtai atitenka visai ne tam,kam buvo numate palikti..yra simtai pavyzdziu
Nors renkamiems duomenims buvo taikomi objektyvūs metodai ir formos, tyrėjai sužinojo, kad duomenis renkančios moterys ne tokios kritiškos tiriamųjų atžvilgiu ir labiau nei vyrai linkusios juos teigiamai apibūdinti. Moterys labiau koncentravosi ir vertino tokias pozityvias charakterio savybes kaip komunikabilumas, šiltumas, patikimumas ir altruizmas. Remiantis teorija, šios savybės atspindi didesnį moterų domėjimąsi santykių sritimi. Vyrai, rinkdami duomenis, labiau koncentruojasi į faktus — į užduotį, kurią reikia atlikti, nepasitelkdami intuicijos ir emociškai neišeina už užduoties ribų.

Kaip aš tai įsivaizduoju? Kiekvienas, važiuojantis į Anykščius, turėtų iš anksto žinoti: tai – unikali vietovė su vieninteliu šalyje Knygos muziejum, kur veikia ir nuolatinė knygų mugė su visomis įmanomomis senienomis bei naujienomis, vyksta specialūs renginiai, žaidimai, konkursai, loterijos, edukacinės programos. Ir – iš Anykščių negrįžtama be spausdinto suvenyro, bent atviruko!


Tokia moralinė ir politinė dviprasmybė, kai moralinė ir politinė nuostatos maitina viena kitą, yra tas užburtas ratas, iš kurio mums nesiseka ištrūkti. Praktikoje tai reiškia, kad kaip tauta, toliau būsime susiskaldę, toliau neturėsime esminių ir pamatuotų atsakymų į svarbiausius praeities klausimus. Lieka galvoti, kad arba šis ratas neįveikiamas ir esame pasmerkti juo suktis, arba reikalingas šviežias požiūris į pačią problemos esmę. Ieškodami to naujo atramos taško, privalome atsigręžti į istoriją, bet ne į tokią, kokia ji rašoma šiandien. 
4Word 2 Acme 1 ADATA 1 DELOCK 6 Digitus 1 EDNET 3 Esperanza 15 Gembird 10 IBOX 11 INTEGRAL 3 iTec 3 KINGSTON 3 Konig 2 Logilink 13 Manhattan 3 NAT 2 Natec 2 NZXT 12 OEM 1 OMNIKEY 3 PLUSS-ID 2 Port Connect 1 Pretec 1 Raidsonic 10 REV 2 Sandberg 3 Sandisk 2 SilverStone 1 Strontium 2 TRACER 7 TRANSCEND 12 TRENDNET 2 Trust 1 Unitek 1 VKO 3
Negaliu kaltinti, kad Jums artimos krikščioniškos nuolankumo mintys, tik gali būti ir kitoks požiūris: „jei kas duoda į žandą tam reikia spjauti į akis“. Švedijoje siautėjant gal antrai ar trečiai musulmonų kartai, vietinės moterys jau atsikando savojo „feminizmo“, o švedai? Jie tikriausiai jau per daug sušvelnėjo, kad ką nors galėtų pakeisti. Policija bejėgė, o kariuomenės, tikriausiai, nesinori naudoti.
Turi atsirasti ne tik tarpkryptinės studijų programos, bet ir tarpkryptinės šakos studijų klasifikatoriuje. Pavyzdžiui, mes, registruodami konceptualiai naują renginių inžinerijos bakalauro studijų programą, Studijų kokybės vertinimo centre susidūrėme su šia problema. Renginių inžinerijos programa apjungia statybą (scenų konstrukcijos), mechaniką (scenų mechanizmai), elektroniką (apšvietimas ir įgarsinimas), vadybą, technologijas ir meną. Būsimas renginių inžinierius turi išmanyti pramogos kūrimo, masių valdymo psichologiją, gebėti daryti apšvietimo estetinius ir techninius sprendimus, suprasti žmonių saugą.
Myrcene, specifically β-myrcene, is a monoterpene and the most common terpene produced by cannabis (some varieties contain up to 60% of the essential oil). Its aroma has been described as musky, earthy, herbal – akin to cloves. A high myrcene level in cannabis (usually above 0.5%) results in the well-known “couch-lock” effect of classic Indica strains. Myrcene is found in oil of hops, citrus fruits, bay leaves, eucalyptus, wild thyme, lemon grass and many other plants.
    Prireikė mažiau kaip valandos, kad ji nusigautų iš priemiesčių į tariamai tuščią daugiabutį namą, kur dabar stovėjo, drebėdama truputį nuo drėgno šaltuko, kuris sklendėjo prastai apšviestame koridoriuje. Ji buvo apsirengus, kad galėtų laisvai judėti, o ne apsisaugoti nuo oro — aptemptą bliuskutę, mini-sijoną ir batus, be to, reikmenų diržą, kur laikė papildomas ginklo apkabas. Kūną aptempianti apranga laikysis prie jos kaip antra oda ir leis jai greičiau judėti. Ji taip pat pasiėmė paprastą baltą medvilninį nertinį, kurį užsidės, kai paliks miestą, kurį dabar dėvėjo surištą aplink savo taliją — kol kas, ji geriau kęs šaltį ir turės laisvas rankas.

Krokuvos nacionaliniame muziejuje, Vyskupo Erazmo Cioleko rūmuose, saugomas gana retai sutinkamo siužeto paveikslas – „Didysis apaštalų siuntimas“. Evangelijose minimi keli kartai, kai Kristus siunčia savo mokinius į misijas (galima palyginti Mk 6, 7–13, Mt 28,16–20, Jn 20,19–21, Lk 24, 47–48, Mk 16, 15–18 aprašomus įvykius). Bandant suprasti, kurį momentą iliustruoja šis atvaizdas, reikia įsižiūrėti į paveikslo detales. Kristus vaizduojamas jau po


Atleisk kad taip ilgai neatsakiau,tačiau kriptovaliutų požiuriu nesu apsišvietes. Bijau kad nežemiečiams labiau palankios dabartinės mūsų valiutos, kadangi jie puikiai įvaldė auso sintetinimo technologijas. Iš 1000 kilogramų gyvsidabrio. per maždaug porą valandų išgaunamas 850 kg gryniausias 999 prabos auksas. kadangi mūsų valiutos yra brnagiūjų metalų ekvivalentas tai jiems ženkliai lengviau mus praskolintiir tuo pagrindu į žemę atsiusti savo piliečių niekuom nesiskiriančių nuo mūsų bet besinaudojančių brangiausiais kurortais viešbučiais ir parazituojančiais at žemės gyventojų gero. Gal būt jie suras būdų ir kaip pigiai ir greitai iškasti ir kriptovaliutų juk jų kompai milijardus kartų našesni nei mūsų.


Tad Jaroslavlyje Ala jau nebeužsiėmė kreditais, o ėmėsi magijos. Šio miesto policija Alos ieškojo dėl to, jog ji įtikino vietinę gyventoją, kad šios dukra serga neišgydoma kraujo vėžio forma. Vienuoliktokė alpdavo kelis kartus per dieną, o medikai niekaip nenustatė diagnozės. Tuomet išsigandusi motina kreipėsi į Jaroslavlyje veikusį magijos centrą „Kristina“, kurio direktorė ir buvo A. Naruševičienė. Ji prisistatinėdavo baltąja burtininke, atlikinėdavo magijos seansus su žvakėmis ir skirtingai nei medikai iškart nustatė diagnozę vienuoliktokei bei pažadėjo ją išgydyti.
×